Kuo baigsis Gruzijai tostai už suartėjimą su ES?

Penktadienis Gruzijai - ypatinga diena. Pasirašoma Asociacijos sutartis su Europos Sąjunga (ES). Džiaugtis yra ko, tačiau ir nerimo netrūksta. Po karo su Rusija gruzinai atsibudo iš euforinio sapno, kad Vakarai juos visada užstos ir padės, todėl draugiški gruziniški tostai kartais asocijuojasi ir su sunkiomis pagiriomis.

Prieš pat Gruzijai lemtingą dieną DELFI lankėsi šioje šalyje – išnaršė Tbilisio tviskančius ir nušnerkštus užkampius, pasikalbėjo ne tik su ekspertais, bet ir su lietuviams širdį mielai išliejančiais taksistais. Peršasi išvada, kad šalyje, kur vyno skiedimas vandeniu yra nedovanotina, nuotaikos yra atmieštos abejonėmis ir baime. Visgi dominuojančios nuotaikos yra proeuropinės – apklausos rodo, kad šiek tiek už Lietuvą didesnėje, 4,5 mln. gyventojų turinčioje šalyje apie 80 proc. gyventojų norėtų gyventi pagal ES taisykles. Bėda tik ta, kad ne visi turi supratimą apie jas...

Bet kuriuo atveju Rusija ras už ką bausti

Europos reikalų ekspertas, ilgus metus šalies Užsienio reikalų ministerijoje santykius su ES kuravęs ir įvairioms konsultacijoms vadovavęs Kakha Gogolašvilis sutarties pasirašymą vadina naujos eros pradžia. Jis įsitikinęs, kad Gruzija turi džiaugtis, nes pagaliau atsidurs europietiškų vertybių aplinkoje. Ekspertas pasidalino savo įžvalgomis su užsienio žurnalistais Tbilisyje įvykusiame vokiško Roberto Boscho fondo tarptautinės žurnalistų programos „Medien Mittler“ (liet. „Žiniasklaidos tarpininkai“ – red. past.) renginyje.

K. Gogolašvilis pabrėžia visų pirma saugumo aspektą – nors ES nėra karinis aljansas, visgi sutartimis sutvirtintų reikalų su ja turinčios šalys yra pranašesnės už kitas. „Gruzija visada aplinkui turėjo daugiau priešų nei draugų, todėl ši sutartis yra labai svarbi ir taps tam tikru saugikliu“, - sako jis. Ekspertas viliasi, kad kada nors Gruzija pateks ir į ES šalių klubą, nors nesitiki, kad anksčiau nei po penkerių metų galėtų tapti bent šalimi kandidate. - Svarbesnis tikslas yra tapti panašių vertybių šalimi ir dalyvauti bendroje veikloje. Norvegija ir Šveicarija juk nėra narės.“

Kylančias baimes dėl Rusijos keršto jis vadina pagrįstomis, tačiau pabrėžia, kad ištrūkti iš Rusijos įtakos zonos būtina, nes ši šalis neatsidėkoja ir už nuolaidžiavimą, ras vis tiek už ką bausti menkiausiai progai pasitaikius. Pasak jo, tikėtina, kad Rusija griebsis savo pamėgtų instrumentų – pritaikys ekonomines sankcijas, staiga aptiks kokius nors kokybės trūkumus iš Gruzijos eksportuojamuose produktuose, taip pat gali imtis kiršinimo politikos su likusiomis tautinėmis mažumomis, pavyzdžiui armėnais, naudoti minkštosios galios priemones finansuojant žiniasklaidą arba kultūrinius projektus.

Rusija, anot jo, taip pat gali taikyti ilgalaikę strategiją, kaip išlaikyti Gruziją savo įtakos zonoje. Pavyzdžiui, dar labiau įsileisti iš Gruzijos eksportuojamas prekes, kad eksporto į Rusiją rinką išauginančiai Gruzijai būtų galima skaudžiai smūgiuoti lemiamu momentu ateityje. „Jie taip pat gali nusitaikyti į ekonominių sunkumų turinčius žmones – bedarbiams (nedarbas 2013 m. - 16,6 proc. - red.past.) padalinti pasus ir pasiūlyti darbą Rusijoje. Įsivaizduokite: žmonės išvyks, dirbs, užsidirbs, siųs pinigus savo šeimoms. Taip ilgainiui jie bus iš dalies asimiliuoti, jų šeimos Gruzijoje prijaukintos. Taip Rusija pasielgė su Armėnija. Galiausiai tai gali tapti pavojingu instrumentu. Tačiau Gruzija yra pasiruošusi rizikuoti ir susidurti su sunkumais“, - tikina jis.

Ekspertas taip pat pabrėžia, kad ES vertybių puoselėtoju save vadinusio ir nuo Rusijos atsiribojusio buvusio prezidento Michailo Saakašvilio griežtos rankos valdymo politikos nuoskaudas jaučiantys gruzinai turi neabejoti sutarties nauda, nes suartėjimas su ES tik padidins viltis, kad šalis labiau laikysis europinių taisyklių ir žmogaus teisių, vidaus politikos srityje.

Taksistai abejoja „popieriaus“ nauda

Analitiko nuomonė nebūtinai sutampa su tautos balsu. Štai Tbilisio gatvėse pagautame taksi išsivysto diskusija su vairuotoju, kuris turi ne tik draugų Lietuvoje, bet ir tvirtą nuomonę tiek apie Lietuvos narystę ES, tiek apie Gruzijos perspektyvas.

„Nebus jokios naudos, tik žala. Norite pasakyti, kad Lietuvoje dabar geriau? Netikiu. Aš už jus vyresnis, man jau virš 50 m., turiu daugiau gyvenimo patirties, - chaotiškai vairuojančių automobilių sraute nardantis vairuotojas taip grindžia savo argumentus. - Jūsų maža šalis, mūsų – irgi. Niekam mes nerūpime. Esame svarbūs tik tiek, kiek galima iš mūsų išpešti naudos. Visos tos kalbos apie demokratiją – nesąmonė. Galingieji žaidžia savo žaidimus, demokratija tai toks burtažodis, kuris maskuoja tikruosius jų darbelius. Turėjome prezidentą M. Saakašvilį, kurį ilgą laiką visa Europa liaupsino. O ką jis padarė? Žmones sukišo į kalėjimus, o mane, Leningrade baigusį aukštąją kino mokyklą, pasodino prie taksi vairo. Kai prasidėjo Rusijos karas su Gruzija, nusisuko ta jūsų Europa ir nuo Saakašvilio ir nuo visos Gruzijos. Todėl netikiu ir šito naujo popieriaus (Asociacijos sutartis – red. past.) nauda.“

Kitą dieną vėl išsivysto pokalbis su kitu taksistu, kuris svarsto, kad gruzinų mentalitetas gali pakišti jiems koją: „Mes Kaukaze esame karšti, emocionalūs, nenorime laikytis mums neįprastų taisyklių. Kita vertus, mes ir it kokie graikai – tingūs. Galvojame, kad turime gauti atlygį už gerą orą ir gražią gamtą, pardavinėjame šalikelėse arbūzus ir norime iš to prasigyventi. Tačiau to negana, reikia labiau stengtis.“

Kova su korupcija ir šlapimo mėginiai

Rusiškai ir angliškai rašančio naujienų portalo kavkaz-uzel.ru žurnalistė Edita Badasyan turi paaiškinimą, kodėl dalis Gruzijos visuomenės skeptiškai žiūri į vykstančius procesus. Pasak jos, po Rožių revoliucijos į Saakašvilį ir suartėjimą su Vakarais dėtos viltys daug kam subliuško. „Buvo padaryta labai daug klaidų“, - sako ji ir paaiškina, kad vadovaujantis moto „tikslas pateisina priemones“ buvo suvaržytos žmonių teisės, valstybinėse įstaigose sustiprinta kontrolė iki sovietinio totalitarizmo lygio - žmonės jautėsi nuolat stebimi skundikų, už nusižengimus be didelių ceremonijų prarasdavo darbą, o kartais ir laisvę.

Tbilisio miesto administracijoje dirbantis Aleksandras Šarašenidzė patvirtina, kad buvusio prezidento užkurtą kovą su korupcija ir kitomis ydomis pajuto savo kailiu. Jauno valstybės tarnautojo nepersekiojo priklausymo sovietinei nomenklatūrai šešėlis, tačiau akylo stebėjimo atmosfera buvo juntama. Kontrolė buvo pasiekusi net tokį lygį, kad valstybės tarnautojai buvo priverstinai tikrinami dėl narkotikų vartojimo. „Vieną dieną staiga visi vyrai buvo priversti šlapintis ir pateikti mėginius. Moterys šito išvengė“, - juokdamasis prisiminė A. Šarašenidzė.

Tačiau jis pabrėžia, kad reikia pripažinti, jog tikslas buvo pasiektas. „Korupcija viešajame sektoriuje išgyvendinta. Jei anksčiau ant kiekvieno kampo stovintys policininkai reiškė, kad teks pakratyti kišenes ir duoti kyšį, dabar to nebeliko. Iš pradžių buvo daug skepticizmo, tačiau itin griežtos priemonės davė savo vaisių. Institucijose taip pat nebeliko atsidėkojimų į kišenę už greitesnius sprendimus - dabar tiesiog reikia oficialiai susimokėti į valstybės kasą, jei norima kokius nors dokumentus susitvarkyti greičiau“, - pasakoja europinės patirties stažuotės Vokietijos Bundestage metu pasisėmęs A. Šarašenidzė.

Prasidėjo proeuropinė stagnacija

Europos reikalų ekspertas K. Gogolašvilis taip pat akcentuoja, kad kritikos dėl įvairių klaidų nusipelnęs M. Saakašvilio valdymo periodas visgi buvo proveržio laikotarpis, o . Tai patvirtina ir tarptautiniai reitingai.

Tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ 2013 m. korupcijos suvokimo indeksas rodo, kad Gruzija atsidūrė 55 vietoje pasauliniame reitinge. Palyginimui – iš korupcijos problemų po truputį besikapstanti Lietuva pernai palypėjo į 43 vietą. 2010 m. Gruzija buvo 64 vietoje, o prieš dešimtmetį – 2013 m. dalinosi 124 vietą kartu su Angola, Azerbaidžanu, Kamerūnu ir Tadžikistanu.

Kitas rodiklis - Pasaulio banko „Doing Business“ reitingas irgi įvertino pastarųjų metų įvykdytas reformas. 2013 m. Gruzija šiame reitinge atsidūrė labai aukštai – 8 vietoje, užnugaryje palikusi visas Europos šalis, išskyrus Daniją. Lietuva labai džiaugėsi užkopusi ant 17 reitingo laiptelio. Gruzijos BVP yra apie 41 mlrd. Lt.

Pasak eksperto, nuo 2013 m. pabaigos prezidento poste esančio Georgijaus Margvelašvilio ir Vyriausybei vadovaujančio jauniausio pasaulyje premjero, 31-erių Iraklio Garibašvilio, valdžia, palyginus su M. Saakašvilio valdymo laikotarpiu, atrodo ištikta tam tikros stagnacijos. Tad bus matyti, kokie bus šių ir ateinančių metų rodikliai. Tačiau bent jau nuo 2012 m. į Kutaisį perkeltame dabartiniame parlamente daugumą turi proeuropietiška save įvardijanti partija „Gruzijos svajonė“.

Birželio 15 d. įvykusiuose savivaldos rinkimuose proeuropietiškomis save vadinančios partijos taip pat užsitikrino pergalę – daugiausiai balsų gavo buvusio premjero Bidzinos Ivanišvilio įkurta „Gruzijos svajonė“ ir M. Saakašvilio „Jungtinis nacionalinis judėjimas“. Tbilisyje ir dar kai kuriose rinkimų apygardose šį sekmadienį vyks antrasis rinkimų turas, kuriame paaiškės merai. Kaip bebūtų, pirmojo turo rezultatai rodo, kad rinkėjai pritaria šalies valdžios pasirinkimui žvelgti į ES pusę.

Žmogaus teises prilygina homoseksualų santuokoms

Tačiau viena yra statistika, politinės deklaracijos, o kas kita – reali politinė valia ir piliečių supratimas, įsitikinusi žurnalistė E. Badasyan.

Ji primena, kad proveržiu vadinamo M. Saakašvilio valdymo laikotarpiu taip pat netrūko istorijų apie verslininkų sunkumus, kai prezidento pasiuntiniai spausdavo verslininkus vykdyti tam tikrus projektus, o šiems atsisakius pasirūpindavo tuo, kad įbauginti žmonės prarasdavo savo verslus. Žmones piktino tai, kad šalyje kyla pagal prezidento užgaidas pastatyti nauji pastatai, o didžiulė dalis Tbilisio gyvenamųjų namų yra avarinės būklės, griuvėsiais nesirūpinama dar nuo didžiojo žemės drebėjimo, įvykusio prieš kelis dešimtmečius.

Taip pat ir gruzinus sutelkęs karas su Rusija paliko nuoskaudų ir imama žiūrėti kritiškiau. E. Badasyan, kuri pati yra Gruzijos armėnė, pabrėžia, kad dar gerokai prieš karą, nuo pat 1990 m. šalies valdžia netinkamai elgėsi su mažumomis, diskriminuodavo jas, todėl Rusijai buvo nesunku palaipsniui jomis manipuliuoti. Po karo taip pat liko pilnai neišspręstas ir pabėgėlių iš prarastų Pietų Osetijos ir Abchazijos regionų likimas. Maždaug 300 tūkst. gruzinų buvo pastatyti pabėgėlių miesteliai netoli Tbilisio, tačiau juose vyrauja nedarbas ir kitos socialinės problemos.

Apskritai E. Badasyan kritiškai atsiliepia apie valdžios dialogą su visuomene. Jos manymu, dedama per mažai pastangų tinkamai informuoti žmones ne tik apie galimą suartėjimo su ES naudą, bet ir pareigas, būtinybę priimti tam tikrus sprendimus. Kaip pavyzdį ji pateikia neseniai parlamente kilusias batalijas dėl Žmogaus teisių įstatymo, kuris reikalauja nediskriminuoti tautinių, religinių, seksualinių ir kitokių mažumų. Tuomet ortodoksų bažnyčia ir kai kurie itin konservatyviai nusiteikę asmenys ėmė gąsdinti, kad keliaklupsčiavimas ES tuojau prives prie homoseksualų santuokų įteisinimo, o tam religinga Gruzijos visuomenė dar nėra pasiruošusi.

„Jaunoji karta tikrai pozityviai nusiteikusi dėl suartėjimo su ES, daug kas yra buvę Vakaruose, supranta skirtumus ir būtinybę keisti mąstymą tačiau dar reikia daug šviesti žmones, ypač vyresnę, konservatyviai mąstančią kartą“, - sako E. Badasyan.