Vietos valdžios pareigūnai sako, kad šie rinkimai yra gera proga padėkoti prezidentui Vladimirui Putinui už tai, kad jis perėmė pusiasalio kontrolę. Tuo metu opozicijos aktyvistai skundžiasi dėl susidorojimo prieš artėjantį balsavimą, kurį Kijevas laiko neteisėtu.
Prieš ketverius metus po Rusijos surengto referendumo ir pusiasalio aneksijos Krymas sulaukė griežtų Vakarų sankcijų, tačiau Kremlius negaili pastangų, kad sumažintų šio rajono izoliaciją.
„Mes laikome šiuos rinkimus antru referendumu ir galimybe padėkoti Putinui už tai, ką jis padarė 2014-aisiais“, – sakė Maskvos paskirto Kremliaus lyderio Sergejaus Aksionovo patarėjas Aleksandras Formančiukas.
Niekam neabejojant, kad sekmadienio rinkimai V. Putinui užtikrins dar vieną kadenciją Kremliuje, pagrindinis Rusijos pareigūnų siekis dabar yra įtikinti šalies gyventojus ateiti balsuoti rinkimuose.
Juodosios jūros Krymo pusiasalyje ta kampanija yra dar intensyvesnė. Visuomeniniame transporte galima išvysti daugybę plakatų, viešose vietose gyventojai kviečiami balsuoti per garsiakalbius.
A. Formančiukas, pasak kurio rinkimų rezultatai yra „visiškai nuspėjami“, naujienų agentūrai AFP sakė esąs įsitikinęs, kad dauguma Krymo gyventojų ateis balsuoti, nes šis pusiasalis pasižymi aktyviu rinkėjų dalyvavimu.
Jis priminė 2010 metų Ukrainos prezidento rinkimus, kai Krymo rinkėjų didžioji dauguma palaikė Kremliui palankų Viktorą Janukovyčių, kuris dabar gyvena Rusijoje.
V. Putinas buvo atskridęs
Vladislavui Ganžarai buvo septyneri, kai V. Putinas pirmą kartą atėjo į valdžią Rusijoje. Dabar jis – Kremliui lojalus Krymo parlamento narys.
Jis nesureikšmino Kijevo grasinimų, kad balsavimo organizatoriai pusiasalyje gali sulaukti baudžiamųjų kaltinimų Ukrainoje. V. Ganžara sakė, jog tai visai nesvarbu, nes rinkimų rezultatai jau dabar yra žinomi.
„Jeigu palaikote kokią nors komandą, jūs einate į varžybas net žinodami, kad ji laimės, nes ji yra stipriausia“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
Šią savaitę V.Putinas buvo atskridęs į Krymą, kur keletas tūkstančių jo šalininkų iki penkių valandų laukė, kad galėtų su juo pasikalbėti.
Tačiau prezidentas vėlavo, o atvykęs pokalbiams skyrė mažiau nei dvi minutes. Po to jis įlipo į sraigtasparnį ir išskrido į Sevastopolį.
„Net jeigu jis truputį ir pavėlavo, taip atsitiko dėl perkrautos jo darbotvarkės. Žmonės būtų jo laukę iki tamsios nakties“, – sakė V. Ganžara.
Anksčiau Rusijos lyderis apsilankė Kerčės tilto statybų vietoje. Kerčės sąsiauryje statomas tiltas turi sujungti Maskvos aneksuotą Krymą su Rusijos žemynine dalimi.
Siekdamas sumažinti Krymo izoliaciją V. Putinas taip pat atidarė naują „tarptautinį“ oro uostą, nors į šį pusiasalį skraido tik Rusijos lėktuvai.
Gyvenimas pabrango
Didžioji dalis pusiasaliui reikalingų maisto produktų atkeliauja keltais iš Rusijos, todėl parduotuvėse neretai matomas produktų trūkumas.
Kadangi Krymas yra atskirtas nuo pasaulinės bankininkystės sistemos, norėdami išsigryninti pinigų pasinaudodami tarptautinėmis kortelėmis vietos gyventojai turi leistis į dviejų valandų kelionę keltu ir automobiliu į Rusijos pietinį Krasnodaro miestą.
35 metų teisininkė Anastasija Arslanova iš Sevastopolio sako, kad gyvenimas pabrango, tačiau tokia yra kaina, kurią jį sutinka mokėti už tai, kad Krymas būtų Rusijos dalis.
„Mes esame rusai ir gerai jaučiamės Rusijoje“, – sakė ji.
Dėl ekonominių sunkumų prorusiški gyventojai kaltina Krymo biurokatus, bet ne Kremlių ar V. Putiną.
Tačiau tie, kurie kritikuoja rusišką valdžią, sako patiriantys vis didesnį saugumo tarnybų spaudimą. Joms Kryme suteikta visiška veiksmų laisvė.
Rusijos saugumo tarnybų pareigūnai beveik dvi valandas tardė naujienų agentūros AFP korespondentą, kuris į Krymą atvyko sausuma iš Ukrainos.
Keletas pašnekovų atšaukė suplanuotus susitikimus, nenorėdami turėti problemų su Rusijos Federaline saugumo tarnyba (FST).
Kankino kaukėti asmenys
Sevastopolyje gyvenantis aktyvistas 37 metų Aleksejus Šestakovičius neseniai išėjo iš kalėjimo, kuriame išbuvo dešimt dienų. Ten jis pateko už komentarą socialiniame tinkle apie vieną vietos anarchisto bylą.
Vyras sakė, kad sulaikymo centre jį kankino kaukėti asmenys.
„Jie mane dusino uždėję maišą ant galvos, sulaužė man pirštą, laužė už nugaros užsuktas rankas, buvo numovę kelnes ir grasino išprievartauti“, – pasakojo jis.
A. Šestakovičius sako, kad žodžio laisvė Rusijoje ir Ukrainoje skiriasi kaip „žemė ir dangus“. Minėtą bylą jis laiko pareigūnų susidorojimu su savo priešininkais prieš rinkimus.
„Vietos pareigūnai nori pasigirti Maskvai, parodyti, kad viskas Kryme yra kontroliuojama, kad visi yra už Putiną ir kad čia negali būti jokios opozicijos“, – sakė kitas Simferopolyje gyvenantis aktyvistas Aleksejus Jefremovas.
Daugelis V. Putino valdžios priešininkų jau išvyko iš Krymo į Kijevą ar Maskvą. Tačiau tie, kurie liko, sulaukia nedaug paramos iš Ukrainos arba Rusijos opozicijos aktyvistų.
„Opozicinių pažiūrų žmonės Kryme atsidūrė ant pragaro slenksčio“, – sakė jis.