Pranešama, kad tokių veiksmų imtasi suderinus veiksmų planą su oficialiuoju Kijevu.
„Situacija dėl „Krym“ baigėsi tuo, jog vadovybė, pasitarusi su oficialiuoju Kijevu, priėmė sprendimą apleisti visus objektus, juos uždaryti ir užtverti teritoriją. Laikantis susitarimo su rusais, bus organizuojamas „bendras patruliavimas“ prie objektų“, - savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Karinių ir politinių tyrimų centro vadovas Dmitrijus Tymčukas.
Kiek anksčiau skelbta, kad taktinės grupės „Krym“ vadovybė ruošiasi šturmui. Apie tai pranešė D. Tymčukas.
„Oragnizacijos „Informacinis pasipriešinimas“ operatyviniais duomenimis, šiomis minutėmis taktinės grupės „Krym“ vadovybė ruošiasi šturmui. Ukrainos kariškiai yra užsibarikadavę vieno iš „Krym“ objektų teritorijoje. Jie pasiryžę laikytis iki paskutiniųjų“, - rašo D. Tymčukas.
Jo teigimu, taktinės grupės „Krym“ vadas šiuo metu veda derybas su Rusijos kariuomenės ir Federalinės saugumo tarnybos atstovais, skelbia unian.net.
Ukrainos ambasadorius: Rusija ruošiasi surengti intervenciją Ukrainos rytuose ir pietuose
Tikėtina, kad Rusija ruošiasi tolesnei karinei invazijai į Ukrainos teritoriją, ketvirtadienį pareiškė Ukrainos ambasadorius prie Jungtinių Tautų (JT) Ženevoje
„Esama ženklų, kad Rusija ruošiasi surengti didelio masto karinę intervenciją Ukrainos rytuose ir pietuose“, – ambasadorius Jurijus Klymenka sakė diplomatams per pasitarimą dėl žmogaus teisių padėties Ukrainoje.
Ji pareiškimą palaikė daugelis kitų ambasadorių, tačiau ginčijo vienas Rusijos diplomatas, kuris perskaitė iš anksto parengtą pranešimą, teisinantį iki šiol Rusijos vykdytus veiksmus Ukrainos teritorijoje, įskaitant faktinę Krymo aneksiją.
Rusija ir JAV apsikeitė grasinimais
Rusija ir Jungtinės Valstijos trečiadienį įtemptame Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos susitikime apsikeitė grasinimais dėl krizės Ukrainoje, o Kremliaus pasiuntinys pareiškė, kad JAV ambasadorės „įžeidimai“ mažina Maskvos pasiryžimą bendradarbiauti su Vašingtonu sprendžiant kitus diplomatinius klausimus.
Per tris savaites tai buvo jau aštuntasis Tarybos susitikimas dėl Ukrainos, demonstruojantis didžiųjų Vakarų valstybių norą išryškinti Rusijos diplomatinę izoliaciją dėl veiksmų Krymo pusiasalyje, nors Taryba iš esmės neturi jokių galių paveikti Rusiją, nes Maskva turi veto teisę, kurią jai garantuoja nuolatinės narės statusas.
Posėdis surengtas JT generaliniam sekretoriui Ban Ki-moonui išvykus į Rusiją ir Ukrainą, kuris jis sieks įtikinti konflikto šalis ieškoti diplomatinių būdų krizei sureguliuoti.
Ban Ki-moonas ketvirtadienį Maskvoje susitiks su prezidentu Vladimiru Putinu ir kitais aukštais rusų pareigūnais, informavo JT atstovas spaudai.
Penktadienį JT vadovas vyks į Kijevą derybų su naujuoju prezidentu ir vyriausybės vadovu.
Per Saugumo Tarybos posėdį Rusijos ambasadorius Vitalijus Čiurkinas buvo vienišas karys mūšio lauke, gindamas savo šalies veiksmus Kryme.
Savo kalbą jis pradėjo džiugia tirada apie antradienį V.Putino pasirašytą susitarimą dėl Krymo prijungimo prie Rusijos, pareiškęs, kad šis dokumentas reiškia, jog gerbiama Krymo žmonių valia, ir jis atitinka visas tarptautinės teisės normas.
„Vakar nutiko išties istorinis įvykis“, - paskelbė V.Čiurkinas.
JAV ambasadorė Samantha Power savo ruožtu įspėjo Maskvą, kad praėjus dviem dienoms po to, kai prezidento Baracko Obamos administracija ir kitos valstybės įvedė sankcijas Rusijai, Vašingtonas kartu su sąjungininkėmis „yra pasirengę imtis papildomų žingsnių, jei tęsis Rusijos agresija ar rusų provokacijos“.
Ji taip pat palygino Krymo aneksiją su vagyste. „Vagis gali pavogti turtą, tačiau tai nesuteikia vagiui nuosavybės teisių“, - pabrėžė ambasadorė.
Į tai V. Čiurkinas atsikirto: „Tiesiog nepriimtina klausytis tokių įžeidimų mūsų šalies atžvilgiu“.
„Jei Jungtinių Valstijų delegacija tikisi mūsų bendradarbiavimo Saugumo Taryboje kitais klausimais, tuomet ponia S. Power turi tai labai aiškiai suvokti“, - pridūrė jis.
Tuo metu S. Power jau buvo išėjusi iš susitikimo, ambasadorę liko pavaduoti jos pavaduotojas.
V. Čiurkinas plačiau savo grasinimų nekomentavo.
Jungtinės Valstijos ir Rusija atlieka svarbų vaidmenį Sirijos taikos procese, taip pat dalyvauja derybose dėl Irano branduolinės programos.
Saugumo Taryba taip pat išklausė JT generalinio sekretoriaus patarėjo žmogaus teisių klausimais Ivano Šimonovičiaus, kuris išreiškė didelį susirūpinimą dėl totorių ir kitų Krymo etninių mažumų saugumo.
Jis priminė apie Krymo totorių bendruomenės aktyvisto dingimą po kovo 3 dieną vykusio protesto. Pasak I. Šimonovičiaus, kovo 16 dieną buvo rastas šio aktyvisto kūnas, ant kurio buvo "nederamo elgesio“ žymių.
Jis informavo, kad JT siunčia į Ukrainą žmogaus teisių stebėsenos misiją, kurioje dirbs 34 žmonės. Savo darbą ji turėtų pradėti jau penktadienį.
I. Šimonovičius sakė, kad jam nepavyko apsilankyti Kryme, nes vietos valdžia atsisakė įsileisti jo delegaciją ir užtikrinti jos saugumą. Tačiau jis sakė kalbėjęsis su totorių pabėgėlių ir asmenų, kurie buvo neteisėtai areštuoti, kankinti ar patyrė kitokius žmogaus teisių pažeidimus, atstovais.
V. Čiurkinas atmetė I. Šimonovičiaus vertinimus, pavadinęs juos „vienpusiškais“. Jis taip pat apkaltino snaiperius antradienį nušovus ukrainiečių karį ir vietos savigynos pajėgų Kryme narį. Pasak ambasadoriaus, jie nužudyti siekiant pakurstyti konfrontaciją.