Pirmas signalas. Jūs nepajėgūs mūsų nugalėti. Ką tik, praėjusios savaitės pabaigoje belgų specialiosios tarnybos atliko sėkmingą operaciją – sulaikė Paryžiaus teroro išpuolių pernai lapkritį organizatorių Salahą Abdeslamą – žmogų, Europoje laikytą naujos terorizmo bangos simboliu.
Atrodė, kažkuriam laikui džihadistų pogrindis nutildytas, po tokio smūgio reikės laiko atsigauti. Deja, taip tik atrodė. Teroro išpuolį demonstratyviai organizavo būtent Briuselyje.
Vadinasi, likviduota grupuotė – toli gražu ne vienintelė. Vadinasi, yra kitų. Vadinasi, bus ir naujų išpuolių.
Antras signalas. Teroristai nori parodyti Europos gyventojams, kad visos saugumo priemonės, kurių imasi valdžia, neveiksmingos, kad „džihado kariai“ stipresni, kad iniciatyva priklauso jiems ir jie visada mažiausiai vienu ėjimu pirmauja prieš specialiąsias tarnybas.
Po Salaho Abdeslamo sulaikymo operacijos Molenbeko rajone buvo aišku, kad šalyje imtasi sustiprintų, ypatingų saugumo priemonių. Bet jos nepadėjo.
Vadinasi, niekas nepadės. Galite žūti bet kurią akimirką – oro uoste, geležinkelio stotyje, kavinėje, teatre, futbolo rungtynėse. Įsitraukėte į karą, kurio negalite laimėti.
Vis tiek laimėsime mes, nes jūs bijote mirties, o mes – ne. Šią mintį teroristai nori perteikti europiečiams.
Trečias signalas. Tarptautinių pajėgų pergalės kovoje su „Islamo valstybe“, pasiektos pastaraisiais metais Sirijoje ir Irake, nedaro jokios įtakos nei pasaulinio džihado patrauklumui, nei Europoje veikiančių grupuočių saugumui. Joms užtenka ir jėgų, ir priemonių, ir pinigų, ir ryžto, kad tęstų savo kovą.
Kaip į tai reaguoti Europai, o ir visam civilizuotam pasauliui, įskaitant Rusiją? Vienintelė galima reakcija – gyventi kaip gyvenus, nesileisti palaužiamiems, toliau skraidyti lėktuvais, eiti į restoranus ir į futbolo rungtynes, nes vienintele alternatyva galėtų tapti tik kapituliacija prieš viduramžių fanatikus, kurie pateikinės vis naujus reikalavimus ir vis tiek nesustos.
Kapituliuoti negalime ir to nedarysime. Pratinsimės gyventi naujame pasaulyje – pasaulyje, kuriame terorizmas tampa kasdienybe. Ne tik karštuose taškuose, o visur.
Net tokiose šalyse, kurios, kaip Belgija, atrodė ramia Europos giluma, kur negali įvykti kas nors baisaus. Tokių gilumų pasaulyje nebeliko.
Tačiau tai nėra priežastis panikuoti ir nutraukti kovą su priešu, visiems mums paskelbusiu karą. Priešas stiprus, negailestingas, neturintis principų. Tačiau šito karo jis vis tiek nelaimės.
Terorizmo ekspertas: išpuoliai Briuselyje yra tiesioginė reakcija į S. Abdeslamo areštą
Vokietijos terorizmo ekspertas Rolfas Tophovenas neabejoja, kad išpuoliai Briuselyje yra tiesioginė reakcija į spėjamo teroristo Saleho Abdeslamo suėmimą praėjusį penktadienį.
S. Abdeslamo aplinka atakomis nori parodyti, kad ir toliau gali veikti ir kad strategiškai nėra susilpnėjusi, pareiškė R. Tophovenas vokiečių agentūrai „dpa“.
Tai esą buvo „tobulai koordinuotas ir profesionaliai įvykdytas išpuolis“. Kelios paraleliai pasirinktos atakų vietos primena lapkričio 13-osios atakas, atsakomybę dėl kurių prisiėmė „Islamo valstybė“ (IS).
Praėjusį penktadienį S. Abdeslamas buvo sulaikytas per didelį policijos reidą islamistų bastionu vadinamame Briuselio Molenbeko rajone. Jis laikomas vienu pagrindinių įtariamųjų, rengusių 130 gyvybių nusinešusius išpuolius Paryžiuje.
R. Tophoveno teigimu, akivaizdžiai egzistuoja „teroro bėgiai tarp Paryžiaus ir Briuselio“. Briuselyje esą buvo rengiamos Paryžiaus atakos, o Belgijos saugumo žinybos ilgai buvo apleidusios šį islamistų „karštąjį tašką“.
Eksperto teigimu, IS patiriant nuostolių Sirijoje ir Irake, grupuotė vis dažniau vykdo atskiras akcijas Europoje, kad parodytų čia savo buvimą.
Anot R. Tophoveno, sunku vertinti, ar po Briuselio Europai gresia nauji išpuoliai. Jei reidų prieš islamistus daugės – kaip paprastai po išpuolių, atskiri veikėjai esą gali jaustis užspiesti į kampą ir užbėgti už akių jų suėmimui.
„Ir pas mus (Vokietijoje) išpuolio tikimybė neatmestina“, – pridūrė R. Tophovenas.