„Mes suprantame, kur čia šuo pakastas, – interviu sakė Rusijos tiesioginių investicijų fondo (RDIF), parėmusio „Sputnik V“ vystymą ir bandančio tartis dėl jos tarptautinės plėtros, generalinis direktorius Kirilas Dmitrijevas. – Tai yra tam tikro nesupratimo, aktyvaus šališkumo ir tikrai labai didelių pastangų pakenkti Rusijos vakcinai derinys.“
Panašiai, kaip ir kaimyninė Kinija, mėginanti nuraminti jos vakciną išbandančias šalis, Rusija – savo vadinamąjį „mokslo triumfą“ siekianti paversti geopolitiniais dividendais – susiduria su netikėtu pasipriešinimu.
Prezidentas Vladimiras Putinas rusiškus skiepus reklamavo kitiems pasaulio lyderiams nuo pat tada, kai rugpjūčio mėnesį Rusija ėmė piršti „Sputnik V“ kaip pirmąją pasaulyje „Covid-19“ vakciną.
Tačiau daugelio šalių reguliuotojai neskuba suteikti „Sputnik V“ patvirtinimo – nors džiaugiasi JAV ir Europos vakcinomis, kurios pagaliau užbaigė išsamius bandymus.
Ši situacija atkartoja Šaltojo karo kosmines lenktynes, kurias paskatino Sovietų Sąjungos 1957 m. sukurtas pirmasis pasaulyje palydovas „Sputnik“ – jo garbei pavadinta Rusijos vakcina. Nors Maskva kosmose atsidūrė pirmoji, ją aplenkė JAV, kuri dar po 12 metų išlaipino žmogų Mėnulyje.
Rusijos pareigūnai „Sputnik“ sunkumus priskiria išankstiniam nusistatymui. Užsienio reikalų ministerija neseniai vakcinų varžybas apibūdino kaip paskutinį ilgalaikio dezinformacijos „karo“ prieš Rusiją etapą.
Reguliuotojai, reikalavę išsamesnių vakcinos duomenų, sakosi tiesiog bandantys užtikrinti, kad „Sputnik V“, kurią Rusija patvirtino dar prieš trečiojo etapo bandymus, iš tiesų yra tokia saugi ir efektyvi, kaip tvirtina jos rėmėjai.
Vakcinos priėmimas vyko lėtai. Gruodžio 21 d. kaimyninė Baltarusija tapo pirmąja šalimi už Rusijos ribų, patvirtinusia „Sputnik V“, o dar po dviejų dienų jos pavyzdžiu pasekė Argentina.
Argentina jau pradėjo skiepyti; pirmajame etape rusiška vakcina tikimasi paskiepyti apie 300 000 žmonių. Tą pačią dieną savo skiepų programą pradėjo ir Baltarusija.
Tačiau Indija, Brazilija ir kitos pagrindinės rinkos rusiškų skiepų programai pasirašys tik šiemet, atlikus daugiau tyrimų.
„Rusija savo vakcinų programą naudoja kaip švelnios galios diplomatiją, – teigia Johnas Moore’as, vakcinų tyrėjas iš Niujorko Weill Cornell medicinos koledžo. – Tai tarptautinės lenktynės, todėl nacionalinis pasididžiavimas yra labai reikšmingas. Bet viskas priklausys nuo to, ar vakcinos pasirodys veiksmingos ir saugios.“
Rusijos vakcina sulaukė postūmio gruodžio pradžioje, kai „AstraZeneca PLC“ sutiko išbandyti savo vakciną derinyje su viena iš dviejų „Sputnik“ dozių. V. Putinas dalyvavo vaizdo konferencijoje, o apie sutarties pasirašymą paskelbė tiesiogiai per nacionalinę televiziją.
68-erių metų Rusijos lyderis gruodžio 17 d. sakė, kad palauks, kol vakcina bus patvirtinta jo amžiaus žmonių grupei.
V. Putino komentarai suglumino Argentinos pareigūnus, kurie planavo nedelsdami pradėti skiepyti pagyvenusius žmones. Jo atstovas vėliau patikslino, kad prezidentas jau yra linkęs pasiskiepyti, nes tyrimai pratęsė saugaus „Sputnik V“ naudojimo amžiaus spektrą.
Kritikai aiškina, kad pasitikėjimą pakirto Rusijos sprendimas kuo skubiau pasitvirtinti vakciną, kol jos kūrėjai nepaskelbė mokslinių duomenų ir buvo atlikę tik ribotus bandymus. Vakarų pareigūnai, įskaitant JAV valstybės sekretorių Mike’ą Pompeo, apibūdino šį žingsnį kaip pernelyg ankstyvą, viešai kvestionuodami „Sputnik“ saugumą.
Rusijos pareigūnai visas šias „atakas“ įvardija kaip nesąžiningą konkurenciją, nors apklausų rezultatai rodo, kad daugelis Rusijos piliečių ir patys skeptiškai vertina vietinių vakcinų saugumą.
Nors K. Dmitrijevas rugsėjo mėnesį interviu su „India TV“ kalbėjo optimistiškai, jo lūkesčiai, kad kitų šalių reguliuotojai vakciną priims šiltai, vis dėlto taip ir neišsipildė.
„Absoliučiai įsitikinę“
„Esame absoliučiai įsitikinę, kad jau lapkričio mėnesį ji gaus skubų patvirtinimą daugybėje pasaulio rinkų“, – sakė jis, pabrėždamas, kad „Sputnik“ yra „geresnė, kur kas saugesnė“ už vakarietiškas vakcinas, kuriose naudojamos kitokios technologijos.
„Sputnik V“ naudoja platformą, kuri paremta įprastą peršalimą sukeliančiu adenovirusu ir jau kelis dešimtmečius buvo tiriama kuriant įvairias vakcinas, nors jos veiksmingumas dar neįrodytas.
„AstroZeneca“ veikia panašiai, tuo tarpu „Moderna“, „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurti skiepai remiasi nauja technologija, naudojančia genetines instrukcijas nukleorūgščių molekulėje, vadinamoje mRNR, kad apgautų kūną ir šis pradėtų gaminti virusinį baltymą, sužadindamas organizmo imuninį atsaką.
Rusijos pareigūnai sumenkina pasaulinį atmetimą sakydami, kad jau sulaukė užsakymų išsiųsti 1,2 mlrd. dozių ir planuoja keliose šalyse pagaminti dar 500 mln. dozių, bei prognozuodami, kad kiti vakcinų gamintojai gali nesugebėti patenkinti tikėtinos paklausos.
„Mes orientuojamės į Azijos, Artimųjų Rytų, Afrikos ir Lotynų Amerikos reguliuotojus, kur politinės nuotaikos labiau subalansuotos“, – teigė K. Dmitrijevas.
Jis pridūrė, kad tikimasi, jog kelios šalys paseks Argentinos pavyzdžiu ir patvirtins „Sputnik V“, kai tik Rusija sausio ir vasario mėnesiais atliks bandymus. Pirmoji eilėje – Venesuela.
„Žmonės turi suprasti, kad 2021 m., o gal dar ir 2022 m., pasaulyje labai trūks vakcinų“, – sakė jis.
Indijoje viltys dėl greito „Sputnik V“ patvirtinimo žlugo dar spalio mėnesį, kai valdžia pareikalavo išsamesnių bandymų, nei siūlė vietiniai partneriai.
RDIF sakė, kad ruošiasi iki sausio pabaigos kreiptis dėl skubaus naudojimo patvirtinimo, tačiau Indijos partneriai pranešė, kad jo sulaukti tikėtina nebent 2021 m. antrąjį ketvirtį.
Reikalai panašiai klostėsi ir Brazilijoje, kur Rusijos planas pradėti tiekimą lapkričio mėnesį taip ir nebuvo įgyvendintas.
„Anvisa“ reguliatorius pranešė gavęs paraišką dėl „Sputnik V“ trečiojo etapo bandymų.
Praėjus mėnesiui po paskelbimo apie gamybos ir platinimo sandorį su viena Pekino kompanija, K. Dmitrijevas pranešė, kad RDIF nepardavinės „Sputnik V“ Kinijoje, bet eksportuos milijonus ten planuojamų pagaminti dozių (taip pat ir į Rusiją).
Nors paskubėjusi Rusija galėjo pakenkti savo kredibilumui, ji vis tiek ras rinkų „Sputnik V“, jei tik „sugebės įrodyti, kad vakcina veikia ir yra patikima“, pažymėjo buvęs Jungtinės Karalystės vyriausybės patarėjas sveikatos klausimais, dabar vyresnysis Vašingtone įsikūrusios idėjų kalvės „Center for Global Development“ politikos analitikas Anthony McDonnellas.
