aA
Rugsėjo 15 d. sveikindamas pirmus 25 prisiekusius Antikorupcijos biuro detektyvus, Ukrainos prezidentas Petro Porošenka kaip prioritetines jų veiklos sritis minėjo energetiką, eksportą, kontrabandą, akcizus, pridėtinės vertės mokesčio grąžinimą ir neefektyvų valstybės įmonių valdymą.
Kremlius padarė viską, kad Ukraina sugriūtų, tačiau ši nustebino
© twitter.com

Be abejo, ir politinę korupciją. Pasak prezidento, pinigai vis dar perka ir valdininkus, ir Ukrainos Rados deputatus. Tų „pirkimų“ liūto dalį sudaro verslo oligarchai, disponuojantys žiniasklaida, tad detektyvų neabejotinai laukia išbandymas diskreditacija. Simboliška, kad Ukrainos Rada tą pačią dieną priėmė griežtinančias Valstybinių užsakymų įstatymo pataisas. Šis įstatymas reglamentuoja pirkimus už maždaug 300 mlrd. grivinų (100 grivinų – 4,18 euro) per metus.

... arba Ukrainos valstybės neliks

Prieš tai karštasis Odesos srities administracijos vadovas, buvęs Gruzijos prezidentas ir reformų šioje šalyje iniciatorius Michailas Saakašvilis, kalbėdamas ICTV, Ukrainos valdininkus pavadino gyvūnais, kurie pajutę menkiausią grėsmę apsimeta negyvais. Pasak politiko, Ukrainos valstybės aparatas nepajėgia valdyti šalies. Pavyzdžiui, ekonomikos ministras (lietuvis Aivaras Abromavičius) negali atleisti valstybės įmonių vadų.

Anksčiau M. Saakašvilis yra pareiškęs, kad oligarchai daro įtaką ministrų kabineto sprendimams, esą pastarasis tik su oligarchine šešėline vyriausybe sprendžia, kur link turi judėti šalis ir kas iš to judėjimo uždirbs.

Pasak Kijevo ekonomikos raidos tyrimų centro vadovo Oleksandro Paschavero, oligarchai iš tiesų tebeturi didelę įtaką, o energingasis M. Saakašvilis pasigenda veiksmo, todėl viešojoje erdvėje konfliktuoja ir su premjeru, ir su kitais valdininkais. Kita vertus, tai ir viešųjų ryšių akcija – praėjus savaitei po griežtos kalbos ICTV, Odesos srities administracijos vadovas jau pagyrė premjerą Arsenijų Jaceniuką už pastangas kovoti su korupcija muitinėje.

Jei kalbama apie lėtą reformų tempą, kuris teisėtai piktina ukrainiečius, reikia suprasti, kaip sudėtinga vykdyti reformas karo ir jo padarinių sąlygomis. Rugsėjo 8-osios duomenimis, priverstinių persikėlėlių iš Rusijos aneksuoto Krymo ir šalies rytų skaičius siekė 942 829 (iš jų 159 769 – vaikai, 462 838 – neįgalūs ir pagyvenę žmonės). Tam beveik milijonui prieglobstį turėjo suteikti kitos sritys. Pasak Jungtinių Tautų Vaikų fondo UNICEF, dėl konflikto Ukrainos rytuose vienaip ar kitaip nukentėjo apie 1,7 mln. vaikų, jų patirtų psichologinių traumų ir streso lygis milžiniškas.

Rusijos agresija Ukrainos rytuose sunaikino penktadalį šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Pasaulio bankas Ukrainos ekonominio kritimo prognozę 2015-aisiais padidino iki 12 proc. (balandį prognozuota 7,5 proc.). Per metus Ukrainos valstybės skola išaugo 20 proc., iki 2015-ųjų pabaigos ji gali sudaryti 91,1 proc. BVP. Taigi, kur trumpa, ten trūksta. Paprasčiau dėstyti prastas naujienas iš šios kenčiančios šalies.

Kalbėdamas Petro Porošenkos bloko neeiliniame suvažiavime rugsėjo 17-ąją, šios partijos frakcijos Radoje lyderis Jurijus Lucenka konstatavo, kad šalis gyvena oligarchų, radikalų ir populistų atakos prieš valstybę piko sąlygomis, kurios tikslas – nuversti dabartinį parlamentą. Į tą ataką turi būti atsakyta, priešingu atveju Ukrainos kaip valstybės neliks.

Kaunamasi dėl reformų, kurių kaina – 40 mlrd. JAV dolerių tarptautinė parama. 17,5 mlrd. JAV dolerių Tarptautinis valiutos fondas jau suteikė po to, kai Kijevo vyriausybė ryžosi žingsniams, kurių kaip įmanydama vengė dabar Rusijoje besislapstančio prezidento Viktoro Janukovyčiaus vyriausybė. Vasarį atsiejus grivinos kursą, Ukrainos valiuta krito 70 procentų. Panaikinus energetikos sektoriaus subsidijas, komunaliniai mokesčiai už elektrą vartotojams išaugo vidutiniškai tris kartus.

Atsargiai tikėtis

Kol kas galima džiaugtis tik mažomis pergalėmis. Regiono raidos ministras Eduardas Krugliakas rugsėjo pradžioje pasidžiaugė, kad šalies šildymo sistema šaltajam sezonui parengta 87–90 procentų. Pasak premjero A. Jaceniuko, požeminėse saugyklose sukaupta 14,5 mlrd. kub. m gamtinių dujų, o reikalingus 19 mlrd. kub. m sukaupti dar yra laiko. Premjeras padėkojo Slovakijai, kurios vamzdynais per metus pripumpuota apie 11 mlrd. kub. m dujų. Trečią šių metų ketvirtį Ukraina dujas pirko tik iš Europos.

Žemės ūkio politikos ministras Aleksejus Pavlenka rugsėjo 10 d. informavo, kad Ukraina šiemet jau eksportavo beveik 7 mln. t grūdinių kultūrų, dar 309 tūkst. t sukrauta į laivus, taigi eksportas viršys 7 mln. tonų. Žemės ūkio produkcijos eksportą į Kiniją per pirmus septynis šių metų mėnesius Ukraina padidino dvigubai – iki 1 mlrd. JAV dolerių. Pasak žemės ūkio politikos ministro, po Investicijų forumo Londone rugsėjo pradžioje Europos investuotojai su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku paskelbė, kad yra pasirengę investuoti į Ukrainos žemės ūkį.

Nepaisydamas žlugdančių sąlygų, Kijevas sukandęs dantis mėgina judėti reformų linkme ten, kur gali tai daryti. Rugsėjo 9 d. prezidentas P. Porošenka priminė, kad prieš metus visi atsisakė teikti paramą Ukrainos armijai. Vakarų partneriai vertina, kad armijos tiesiog nebuvo, o tai, kas vadinta ginkluotosiomis pajėgomis, buvo persmelkusi korupcija, taigi bet kokia pateikta įranga būtų iškart atsidūrusi Rusijoje.

Praėjusį spalį atvykę tie patys partneriai jau klausė, kaip ukrainiečiams pavyko. Pasirodo, pavyko. Interviu televizijai „24“ rugsėjo 9 d. Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksandras Turčynovas informavo, kad šalis 2014 m. tris kartus padidino kovinių brigadų ir batalionų skaičių, du kartus – artilerijos, reaktyvinių sistemų ir karinių lėktuvų skaičių. Armijai pateikė daugiau nei 1,5 tūkst. kovinės technikos vienetų. Žvalgybos padaliniai papildyti kosminės žvalgybos elementais.

Švietimo ministerija – irgi viena tų, kuri jau diegia reformas. Pradėta mažinti aukštųjų mokyklų, dėstomųjų dalykų ir valandų dėstytojams skaičių. Ukrainos švietimo sistema labai prasta, talentingiausi jauni žmonės dažniau renkasi Europos aukštąsias mokyklas, net jei mokslas ten daug brangesnis. Švietimo ministras Sergejus Kvitas orientuojasi į ES standartus, o kadangi gana patikimai sėdi ministro krėsle, jau pradėjo reformas, kurios turės startuoti 2017-aisiais.

Dniepropetrovsko srityje daugiau kaip 100 valstybinių ir komunalinių struktūrų perėjo prie elektroninės pirkimų sistemos „ProZorro“, iki metų pabaigos tai turės padaryti visos valstybės įstaigos. Perkant prekes ir paslaugas elektroniniame aukcione, kurio skaidrumą svetainėje www.prozorro.org gali patikrinti bet kuris Ukrainos pilietis, siekiama išvengti korupcijos. Toje pačioje srityje pradėta darbo vietų legalizavimo kampanija vietos biudžetą jau papildė 3,8 mlrd. grivinų, tai yra 22 proc. daugiau negu praėjusiais metais.

Vien beviltiška nėra ir kova su korupcija. Rugsėjo 13 d. duomenimis, Ukrainos saugumo tarnyba per mėnesį sulaikė dešimt kartų daugiau kyšininkų nei per visus praėjusius metus. Kai ko iš ukrainiečių galėtų pasimokyti ir Lietuva. Rugsėjo 7 d. premjeras A. Jaceniukas informavo apie vyriausybės sprendimą didinti mokesčius Ukrainos verslo oligarchams, pirmiausia jų kontroliuojamuose ypač patraukliuose gamtinių išteklių (nafta, gamtinės dujos) sektoriuose.

Rugsėjo 8 d. vykusiame išplėstiniame ministrų tarybos posėdyje Ukrainos prezidentas pareiškė, kad milžiniškomis pastangomis pavyko išgelbėti griviną (kursas stabilizavosi, dabar 1 JAV doleris – 22 grivinos), pagerinti mokėjimų ir prekybos balansą. Tai leidžia atsargiai tikėtis viltingesnių tendencijų bankų sektoriuje ir kad bus išvengta hiperinfiliacijos, kurią Ukrainai daug kas prognozavo.

Ukrainos finansų ministrė Natalija Jaresko pripažįsta, kad 2015 m. balandį–birželį realus šalies BVP traukėsi 14,7 proc., tačiau su Tarptautiniu valiutos fondu suderintoje prognozėje kitais metais numatomas 2 proc. augimas. Nors gamyba pagrindiniuose pramonės sektoriuose vis dar mažėja, šis traukimasis pamažu lėtėja – nuo 8,4 proc. liepą iki 6,9 proc. rugpjūtį. Metų pradžioje šalis turėjo aukso atsargų už 5 mlrd. grivinų, šiuo metu jų kiekis išaugo (13 mlrd. grivinų).

Šalis kruopščiai laikosi Tarptautinio valiutos fondo nustatytų sąlygų, todėl jau gavo 38 proc. fondo programos lėšų. Trečias – 1,7 mlrd. JAV dolerių – mokėjimas pervestas rugpjūčio 4 dieną. Lankydamasi Kijeve Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde rugsėjo 9 d. pareiškė, kad Ukrainos ryžtas vykdyti reformas nustebino pasaulį.

Pasaulio banko direktorių taryba rugsėjo 16 d. nutarė Ukrainai skirti 500 mlrd. JAV dolerių kreditą šalies finansų sektoriaus reformai. Pasaulio bankas iš viso planuoja per kelis etapus šaliai skirti 2 mlrd. JAV dolerių kreditą. Lenkijos vyriausybė rugsėjo pradžioje patvirtino Ukrainai 100 mln. eurų kreditą lenkiškų prekių į Ukrainą eksportui bei pasienio infrastruktūrai tarp abiejų šalių finansuoti.

Paversti pragarą rojumi

Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavelas Klimkinas interviu „Svobodanews“ rugsėjo 8 d. priminė, kad Ukrainos ir ES asociacijos sutartį per mažiau nei metus ratifikavo 24 iš 28 Bendrijos šalių, nors iš pradžių manyta, kad tam prireiks trejų metų. Irgi faktas, kad nuo sausio 1 d. pradės veikti laisvosios prekybos sutartis tarp ES ir Ukrainos. Rugsėjo 10 d. kalbėdamas XII konferencijoje „Jaltos ekonominė strategija“, šiuo metu ES pirmininkaujančio Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas teigė, kad Europos solidarumas dėl sankcijų Rusijai net tvirtesnis negu migrantų klausimu.

Pabaigai – pora vaizdelių iš gyvenimo. Kai Ukrainos pasieniečiai rugsėjo viduryje Luhansko teritorijoje sulaikė rusus brolius Barsukovus iš Voronežo srities, šie aiškino, kad vyko į Ukrainos turgų pirkti kiaulių. Viename komentarų prie šios žinutės priminta, kad nors algos Ukrainoje kiek mažesnės negu Rusijoje, vaistų ir produktų kainos net kelis kartus žemesnės nei didžiojoje kaimynėje. Rusijos aneksuoto Krymo valdininkai neskuba keisti tarnybinių automobilių ukrainietiškų numerių į rusiškus, kad galėtų be kliūčių vykti į Ukrainą apsipirkti.

Klestintį Ukrainos verslininkų, didžiausio pasaulyje interneto dokumentų keitimosi portalo „DepositFiles“, o vėliau – ir 70–100 mln. JAV dolerių įvertinto fotografijų banko „Depositphotos“ steigėją Dmitrijų Sergejevą ir kanadiečiai, ir Silicio slėnio atstovai seniai kalbina kelti verslą pas juos, nes į karo kraštus investuoja tik idiotai. Verslininkas visiems padėkojo, bet pareiškė, kad jo bendrovėje dirba 300 labai talentingų ir ne tokių brangių kaip Vakaruose žmonių, o svarbiausia, kad jis nori būti vienas tų, kurie dalyvaus pragarą verčiant rojumi. Tokių žmonių Ukrainoje šiandien netrūksta ir tai yra svarbiausia priežastis, kodėl Kremlius padarė viską, kad Ukraina kaip valstybė sugriūtų, tačiau ji jo nuostabai stojasi ant kojų.

Žurnalas „Valstybė“
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Prognozuoja tolesnius Vyriausybės veiksmus: ar pasirinks dėti pilnus stabdžius, ar palaipsnį griežtinimą, bet to neišvengsime (688)

Koronaviruso atvejų augimo Lietuvoje tempai vis garsiai skirtingų sričių ekspertus skatina...

Dailius Dargis | D+

Užkeikti mafijos turtai: kaip „Kamuolinių“ milijonierius sukaupė įspūdingus turtus, o triukšmingų kaimynų atsikratė savais metodais

Artimiausiu metu teismą pasieks didžioji „Kamuolinių“ gaujos byla, kurioje paaiškės naujų...

Šios savaitės orai – permainingi: antradienį bus šalnos, bet ketvirtadienį gerokai sušils

Savaitgalį gana debesuotus ir su trumpais lietumis orus lėmęs ciklonas pirmadienio dieną...

Dingusio lagamino drama: kaip atostogas gali sugadinti neatsakingas Vilniaus oro uosto vyrukas (93)

Liūdna istorija apie tai, kaip neatsakingi oro uosto darbuotojai gali sugadinti atostogas. Vilniuje...

Kauno klinikų gydytoja papasakojo, kam verta atlikti lazerinę regėjimo korekciją, o kam ji nepadės (68)

Lazerinė akių korekcija Lietuvoje atliekama jau ne vieną dešimtmetį, tačiau šias operacijas...

Į laisvę paleido koronavirusu sergantį kalinį: vos tik grįžęs sulaukė policijos pareigūnų (16)

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija apeliacine tvarka...

Ne viskas Užkalnio Klaipėdoje tobula, arba korumpuotų apžvalgų kyšančios ausys (103)

Sveiki, čia Andrius Užkalnis , ir aš esu jūsų geriausias draugas ir mėgstamiausias maisto...

Pirmą kartą pajuto COVID-19 chaosą, prie kurio Europa jau pripratusi: ateitis bus labai bauginanti (163)

Vos prieš kelias savaites Singapūras buvo, galima sakyti, gyvas pandemijos suvaldymo pavyzdys....

Prekybos tinklai ieško šimtų darbuotojų, siūlo premijas už priviliotus žmones (456)

Didieji prekybos tinkai ieško šimtų darbuotojų – anot jų, situacija rinkoje itin sudėtinga....

Trečiojo šimtuko žaidėjui nusileidęs Berankis liko už Kremliaus taurės turnyro borto (43)

Ričardas Berankis (ATP-106) nepateko į Rusijoje vykstančio ATP 250 serijos Kremliaus taurės...