Kremliui propaganda buvo aktuali visada, tačiau pastaruosius metus ši veikla itin suaktyvėjo, o prie Vakarų spaudimui atremti skirtų priemonių prisidėjo dar ir šimtai internete besidarbuojančių „trolių“.
Kaip praneša naujienų agentūra „Associated Press“, ši programa skirta prisijungimo prie Europos Sąjungos (ES) vilčių turinčios Serbijos sugrąžinimui į Rusijos orbitą, o taip pat ši programa nutaikyta į Vokietiją, JAV ir kitas Vakarų valstybes.
Propagandos įrankiu tapę „troliai“ kelia didelį nerimą visai ES, todėl skubama parengti dokumentą, skirtą kovai su Rusijos dezinformavimo kampanija, tačiau detalės apie šį dokumentą kol kas nėra atskleidžiamos.
Vieniša dviejų vaikų motina Liuda Savčuk dirbo Sankt Peterburgo „trolių fabrike“ iki šių metų kovo mėn. vidurio. 34-erių žurnalistė patikino turėjusi šiokių tokių įtarimų, susijusių su George‘o Orwello pasaulio idėja, kai atėjo čia dirbti, tačiau ji pripažįsta akivaizdžiai neįvertinusi čia vykdomų darbų intensyvumo ir masto.
„Žinojau, kad tai nėra gerai, bet net neįtariau, kaip tai siaubinga ir koks viso to mastas“, – interviu sakė L. Savčuk. Moters buto sienas puošia spalvingi dviejų ikimokyklinio amžiaus jos vaikų piešiniai.
„Trolių fabrike“ dirbusi moteris papasakojo, kad prisidengusi skirtingais slapyvardžiais ji prižiūrėjo kelias paskyras socialiniame tinkle. Per 12 valandų pamainą jos skyriaus darbuotojai turėdavo išleisti 160 žinučių tinklaraščiuose. Kituose skyriuose dirbantys „troliai“ tvindė internetinę erdvę skelbdami suklastotas nuotraukas ir rašydami prorusiškus komentarus po naujienų straipsniais Rusijos ir Vakarų naujienų portaluose.
Moteris papasakojo, kad kai kuriuose skyriuose dirbantys „troliai“ kasdien gauna instrukcijas, ką rašyti ir kokias emocijas jų žinutės turėtų sukelti.
„Man atrodo, kad jie nesupranta, ką daro, jie paprasčiausiai kartoja tai, ką jiems pasako“, – patikino L. Savčuk.
Moters teigimu, dauguma „trolių“ – jauni žmonės, kuriuos vilioja kas mėnesį mokamas 800-1000 JAV dolerių (734-918 eurų) atlyginimas.
Šie moters pasakojimai apie „trolių“ darbą sutampa su kitų buvusių ir viešai prabilti nepabūgusių „trolių“ pasakojimais. Vis dėlto L. Savčuk – viena iš nedaugelio sutikusių atskleisti tikrąją savo pavardę. Iš darbo moteris tikina išėjusi po dviejų mėnesių, kai suprato, kad nenori būti propagandos skleidimo aparato dalimi.
„Trolius“ įdarbina įmonė „Internet Research“, kuri, kaip rašo rusų žiniasklaida, finansuojama iš V. Putino bičiulio kišenės. Šiai įmonei dirbę asmenys pasakoja, kad abejojančių, ar šios įmonės veiklą koordinuoja Kremlius, beveik nėra.
Vienas pirmųjų apie „trolių“ darbo virtuvę prabilo žurnalistas iš Sankt Peterburgo Andrejus Sošnikovas. Jis papasakojo, kad „trolių fabrike“ dirba 400 asmenų. Internetinėje svetainėje „YouTube“ šių metų pavasarį paskelbtas vaizdo įrašas, suteikiantis retą galimybę pažvelgti, kaip šis pastatas atrodo iš vidaus.
Paskelbtame vaizdo įraše – šalia vienas kito priešais kompiuterių ekranus sėdintys „troliai“. Į šį pastatą „trolių fabrikas“ persikėlė 2014 m. kovo mėn., kai Rusija užėmė Krymą , o Vakarai dėl šių Rusijos veiksmų prieš šią šalį ėmėsi pirmųjų ekonominių sankcijų.
Savaitraštyje „Moj Rajon“ reporteriu dirbantis A. Sošnikovas papasakojo, kad pastaraisiais mėnesiais samdoma daugiau angliškai kalbančių trolių – taip siekiama paveikti viešąją nuomonę JAV.
„Netikėtai jie įsijungė „Russia Today“ ir suprato, kad tai – šventa žemė, Obama yra baisus diktatorius, o tikroji žodžio laisvė egzistuoja tik Rusijoje“, – samprotavo jis.
Serbijoje „trolių“ ieškoma per keletą nedidelių dešiniųjų politinių pažiūrų partijų, kurias tiek finansiškai, tiek ir politiškai remia Rusija.
Kai šių metų vasario pabaigoje Maskvoje buvo nužudytas vienas iš Rusijos opozicijos lyderių Borisas Nemcovas, serbų „troliai“ į tai reagavo nedelsiant. „Kam naudingas šis nužudymas, jei ne Amerikai? Tai turbūt CŽV darbas“, – būtent tokia versija nepailstamai kartojama Serbijos naujienų portaluose. Atsirado šimtai šią versiją palaikančiųjų, o mėginantys atsakomybę už šią žmogžudystę užkrauti ant V. Putino pečių buvo aršiai smerkiami.
Serbai didžiąją informacijos dalį apie Rusiją gauna iš Maskvos remiamų žiniasklaidos kanalų, o „troliai“ nepailsdami skleidžia Kremliaus propagandą. Dėl šios veiklos Serbijoje paplito nuomonė, kad oficiali Ukrainos valdžia – tai neonaciai, o V. Putinas teisingai pasielgė aneksuodamas Krymą.
„Viena iš pasekmių – visuomenės palaikymas integracijai į ES smuko žemiau 50 proc. ribos pirmą kartą nuo 2000 m., kai Serbija žengė demokratiniu keliu“, - sakė politikos analitikė iš Belgrado euroatlantinių tyrimų centro Jelena Milic. „Bus labai sunku atgauti visuomenės palaikymą“, – neabejojo ji.
Vokietijos užsienio reikalų ministerija mėgindama kovoti su propaganda išleido patarimus diplomatams, kaip demaskuoti standartinius argumentus dėl konflikto Ukrainoje.
Pavyzdžiui, šiame nurodymų sąraše teigiama, kad skleidžiama informacija dėl neva fašistinės Kijevo valdžios – tai tik radikalų ir ultradešiniųjų mitas, kurį sukūrė negausus buvusio Rusijai palankaus Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus aplinkos asmenų būrys, nes pastaruosiuose parlamentiniuose ir prezidentiniuose rinkimuose Ukrainoje ultradešiniųjų partijos pasirodė labai prastai.
