aA
Praėjusį spalį vienas aukštas pareigas užimantis Rusijos teisėjas pasiūlė kiek pakeisti 26 metus galiojančią šalies konstituciją – ko gero, tokiu būdu siekiant prailginti prezidento Vladimiro Putino buvimą valdžioje.
Sergejus Čemezovas, Vladimiras Putinas, Lazaras Matvejevas
© Itar-Tass / Scanpix

Po dviejų mėnesių Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas, V. Putino sąjungininkas, išreiškė tą pačią nuomonę. Liepą jis šį požiūrį išreiškė dar sykį ir tvirčiau.

Kaip rašo rferl.org, dabar vienas buvęs V. Putino KGB laikų kolega, taip pat kilęs iš Sankt Peterburgo, o šiuo metu vadovaujantis galingam valstybiniam konglomeratui „Rostec“, irgi išreiškė savo svarią nuomonę šiuo klausimu: gali būti, kad atėjo metas apsvarstyti konstitucijos keitimą.

„Žinoma, nereikia esminių pokyčių. Tačiau gyvenimas juda į priekį ir keičiasi. Bet tai bet kokiu atveju turi būti sprendžiama kolektyviai, reikalinga žmonių diskusija“, – rugsėjo 16 dieną paskelbtame interviu dienraščiui RBK aiškino „Rostec“ vadovas Sergejus Čemezovas.

Jis pateikė palyginimą su Jungtinių Valstijų konstitucija, pažymėdamas, kad praeityje ji buvo ne kartą keičiama. „Mūsų konstitucija nėra tokia sena, tad galbūt būtų galima atlikti tam tikrus nedidelius pokyčius“, – kalbėjo S. Čemezovas.

Kremliaus stebėtojams S. Čemezovo komentarai buvo ženklas, kad diskusijos Kremliuje ir artimoje V. Putino aplinkoje įgyja naują pagreitį, mat Maskvos elito atstovai suka galvas dėl klausimo, kuris jiems ir šaliai yra vienas reikšmingiausių nuo pat Sovietų Sąjungos griūties: ką daryti su V. Putinu?

Politikos analize užsiimančios kompanijos „R.Politik“ įkūrėja Tatjana Stanovaja sako, kad S. Čemezovo komentarai atspindi tam tikras idėjas, sklandančias už uždarų durų. Ji taip pat pastebi, jog yra neįprasta, kad toks artimas V. Putinui asmuo atvirai kelia šį klausimą.

„Žvelgiant iš mano požiūrio taško, visa tai atrodo labai nauja ir keista. Kaip žinome, V. Putino draugai paprastai nesikiša į vidaus politiką ir tokio pobūdžio politinius klausimus, jie laikosi atokiau nuo bet kokio politinio konflikto ar sudėtingų situacijų, todėl visa tai atrodo labai keistai“, – sako ilgametė Kremliaus veiklos analitikė T. Stanovaja.

Neseniai savo politinės lyderystės dvidešimtmetį pažymėjęs V. Putinas dabar yra laikomas ilgiausiai Rusijos vadovo pareigas einančiu lyderiu po Leonido Brežnevo aštuntajame dešimtmetyje, jei skaičiuotume ir tą laikotarpį, kai jis buvo premjeras. Šalyje jam ir toliau nėra konkurencijos, praėjusiais metais jis ir vėl įtikinamai laimėjo rinkimus, o jo populiarumas tebėra pavydėtinose aukštumose.

Sergejus Čemezovas, Vladimiras Putinas
Sergejus Čemezovas, Vladimiras Putinas
© Itar-Tass / Scanpix

Tačiau rusai tampa vis nekantresni, nes sankcijos, izoliacija, demografinės problemos ir korupcija vilkina ilgalaikes šalies ekonomines perspektyvas. V. Putino populiarumas po jo perrinkimo pastebimai smuktelėjo. Dar prastesni yra visos šalies politikoje dominuojančios Kremliaus partijos „Vieningoji Rusija“ reitingai. Partijos padėtis tokia liūdna, kad kai kurie mėgina nuslėpti savo priklausomybę šiai partijai ir rinkimuose dalyvauja kaip nepriklausomi kandidatai.

Politikos analitikai tarpusavyje neprieštaraudami sutaria: V. Putinas pastaraisiais metais tapo vis labiau priklausomas nuo pamažu siaurėjančio patarėjų, sąjungininkų ir draugų rato.

Kai kurie jų, pavyzdžiui, premjeras Dmitrijus Medvedevas ar S. Čemezovas, drauge su juo yra labai seniai, dar nuo Sankt Peterburgo (buvusio Leningrado) laikų. S. Čemezovas sovietmečiu kartu su V. Putinu tarnavo Rytų Vokietijoje, kai jiedu buvo KGB pareigūnai.

Kai kurie, tarkime, tas pats S. Čemezovas ar Rusijos Saugumo tarybos vadovas Nikolajus Patruševas, taip pat turi darbo KGB patirties ir priklauso vadinamųjų „silovikų“, karininkų ir jėgos struktūrų atstovų, grupei. Kiti, pavyzdžiui, broliai Rotenbergai, su kuriais V. Putinas drauge lankė dziudo treniruotes ir kurie Sankt Peterburge buvo jo sąjungininkai, buvo arti V. Putino ir gavo viliojančių valstybinių sutarčių.

Šios grupės suklestėjo, susikrovė turtus ir pasiklojo galios pagrindą valdant V. Putinui. Ekspertų teigimu, dėl tos priežasties sunku įsivaizduoti demokratinius pokyčius, kai V. Putinas 2024-ųjų pabaigoje paprasčiausiai pasitraukia ir perduoda valdžią demokratiškai išrinktam įpėdiniui.

Dar daugiau skubos prideda faktas, kad Dūmos įstatymų kūrėjų po dvejų metų laukia rinkimai. Jei „Vieningosios Rusijos“ Dūmoje turimų vietų kiekis po 2021-ųjų rugsėjį vyksiančių rinkimų sumažės, vykdyti kokius nors konstitucijos pakeitimus taps sunkiau.

Kremlius iš tiesų negalvoja apie tai, kaip jie ketina ruoštis šiems rinkimams, ar reikėtų reformuoti „Vieningąją Rusiją“ ir ką daryti su opozicija“, – sako T. Stanovaja.

„V. Putinui atrodo, kad viskas yra gerai, jis mano, jog „Vieningoji Rusija“ yra stabili partija, sulaukianti reikiamo palaikymo, ir netgi jei ji susiduria su tam tikru reitingų sumažėjimu, situacija nėra kritinė. Todėl poreikio vykdyti pokyčius nėra. Kremliui ar prezidento administracijai labai sunku kalbėti apie reformas, kai V. Putinui atrodo, kad jų tiesiog nereikia“, – aiškina T. Stanovaja.

Kalbant apie S. Čemezovą, svarbu pažymėti, jog jo valdomas konglomeratas yra vienas iš keleto galingų valstybinių korporacijų, kurios kontroliuoja vis didesnį ekonomikos segmentą. Tarp „Rostec“ kompanijų yra kai kurie žinomiausi Rusijos prekės ženklai, įskaitant ginklų eksportuotoją „Rosoboroneksport“, „Russian Helicopters“, sunkvežimių gamintoją „KamAZ“ ir legendinį ginklų gamintoją „Kalašnikov“.

Kremliaus stebėtojai apie Putino sąjungininko komentarus: visa tai atrodo labai nauja ir keista
© AFP / Scanpix

Kalbos apie konstitucijos keitimą

Rusijos konstitucija apriboja prezidentą: tas pats asmuo prezidento pareigas gali eiti dvi kadencijas iš eilės, tačiau kadencijos trukmė šio amžiaus pirmojo dešimtmečio pabaigoje buvo pailginta nuo ketverių iki šešerių metų. Kol kas V. Putinas šių taisyklių nepažeidė: po dviejų kadencijų prezidento poste jis apsikeitė vietomis su D. Medvedevu (nuo 2008-ųjų iki 2012-ųjų) ir tapo premjeru, o po to sugrįžo į Kremlių. Dabar yra ketvirtoji V. Putino kadencija, kuri baigiasi 2024 metais.

2018-ųjų spalį valstybiniame laikraštyje „Rosijskaja gazeta“ paskelbtame straipsnyje Rusijos Konstitucinio teismo pirmininkas Valerijus Zorkinas iškėlė idėją, kad 1993-aisiais valdant V. Putino pirmtakui Borisui Jelcinui priimta konstitucija yra dviprasmiška ir pasenusi.

„Suprantama, mūsų konstitucija turi trūkumų. Šie trūkumai apima pakankamos pusiausvyros stabdžių ir atsvarų sistemoje stoką, šališkumą vykdomosios valdžios naudai, aiškumo trūkumą paskirstant galias tarp prezidento ir vyriausybės“, – rašė V. Zorkinas.

Prabėgus trims mėnesiams po šio straipsnio, žemųjų parlamento rūmų pirmininkas Viačeslavas Volodinas tiesiogiai V. Putinui posėdyje Kremliuje išsakytais komentarais išreiškė siūlymą, kad atėjo metas pradėti diskusijas dėl konstitucijos pokyčių, ko gero, siekdamas sumažinti prezidento ir sustiprinti parlamento galias.

„Visuomenėje kyla klausimų. Dabar atėjo metas, kai mes galėtume atsakyti į šiuos klausimus, jokiais būdais nesukeldami grėsmės pamatinėms konstitucijos nuostatoms“, – sakė V. Volodinas, kuris anksčiau buvo pirmasis Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas.

Prie šio klausimo V. Volodinas sugrįžo liepą, išdėstydamas nuomonę straipsnyje, paskelbtame oficialiame parlamento laikraštyje: jis tvirtino, kad egzistuoja „tinkamos pusiausvyros tarp įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios darbo trūkumas“, ir tai turi būti ištaisyta.

Pats V. Putinas galimybės keisti konstituciją ir minties, kad jis ir jo sąjungininkai svarstytų galimybes, padėsiančias jam išlikti valdžioje po 2024 metų, nelaiko reikšminga. „Šiuo metu neplanuoju jokių konstitucinių reformų“, – po perrinkimo 2018-ųjų kovą sakė V. Putinas.

Paklaustas konkrečiai apie ankstesnius V. Volodino komentarus ir tai, kokius tiksliai konstitucinius pokyčius jis siūlytų, S. Čemezovas patikslino savo pastebėjimus. „Aš nesakau, kad konstitucija būtinai turi būti pakeista. Reikėtų klausti V. Volodino, ką jis turėjo omenyje“, – kalbėjo S. Čemezovas.

S. Čemezovas taip pat nesiūlė jokių konkrečių konstitucijos pokyčių ir leido suprasti, kad jis nepritaria kadencijos apribojimų panaikinimui, kad tokiu būdu V. Putinas turėtų galimybę išlikti prezidento poste po 2024 metų. S. Čemezovas sakė, kad, „kadangi konstitucija numato, jog jis nebegali toliau valdyti šalies, V. Putinas galėtų užimti kokį nors kitą postą“.

V. Putinui, ko gero, prireiktų konstitucijos pakeitimų, jei jis paliktų prezidento postą, tačiau vis vien norėtų išlaikyti maksimalią valdžią užimdamas kitas pareigas, pavyzdžiui, taptų stiprios sąjungos su Baltarusija vadovu.

T. Stanovaja teigia, kad šiuo metu „niekas nesupranta, kaip V. Putinas ketina išspręsti šią problemą – 2024-ųjų problemą. Pasak analitikės, Kremliuje aptariama „gausybė projektų, gausybė idėjų, tačiau niekas nesuvokia, kokiu būdu reikėtų pakeisti konstituciją“.

„Politburas 2.0“

S. Čemezovas interviu taip pat išreiškė užslėptą kritiką dėl to, kaip Maskva ir federalinė valdžia reagavo į liberalios opozicijos grupes, kurios siekė, kad jų keliami kandidatai atsirastų rugsėjį vykusių Maskvos miesto dūmos rinkimų biuleteniuose.

Kai vietos rinkimų tarnybos neleido šiems kandidatams balotiruotis, opozicinės grupės suorganizavo beveik savaitės trukmės protestus Maskvoje. Tai buvo vienos didžiausių politinių demonstracijų nuo 2012-ųjų. Riaušių policijos ir Rusijos nacionalinės gvardijos pareigūnai, pasitelkdami smurtą ir prievartą, malšino vieną nesankcionuotą protestą, vykusį liepos 27 dieną, taip paskatindami liberalių grupių pasipiktinimą.

V. Putino artimiausiąją aplinką ir jo sprendimų priėmimo procesus Rusijos politikos analitikai praminė „Politbiuru 2.0“. Tai užuomina į svarbiausią Sovietų Sąjungos sprendimų priėmimo organą.

Išgirdęs tokį palyginimą, S. Čemezovas pasišiaušė.

„Kalbant atvirai, išgirdus tokį palyginimą, man norisi tik nusišypsoti. Pateikiate kažkokias hipotezes, kažkokią sistemą. Kas tas „Politbiuras 2.0“? Atrodo, tarsi susirinktume ir aptartume kokius nors personalo paskyrimus. Pažįstu daugelį tų žmonių, tačiau niekuomet su jais nebuvo jokių ypatingų susitikimų“, – tikino S. Čemezovas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(10 žmonių įvertino)
3.4000

Top naujienos

Įspėja dėl moters, graudžia istorija tuštinančios vilniečių pinigines (52)

Šaltą ir drėgną vakarą namo važiavusi vilnietė neliko abejinga pagalbos prašančiai moteriai,...

Gyvai / Aktorius Andrius Žiurauskas pirmą kartą prabilo apie skyrybas: buvau neištikimas ir labai įskaudinau žmoną (10)

40 atsikratytų kilogramų, 17 metų jaunesnė mylimoji ir naujas gyvenimo etapas: „Jei tai yra...

Nors Venckienės ekstradicijai uždegta žalia šviesa, tolesnis procesas priklauso nuo JAV (303)

Nors Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) kalinamos buvusios teisėjos Neringos Venckienės advokatai...

Gyvai / Pirmoji lyderių akistata: „Rytas“ – „Žalgiris“ tiesioginė vaizdo transliacija (30)

Ketvirtadienį triumfu prieš Madrido „Real“ pergalių sąskaitą Eurolygoje atsidaręs Kauno...

Nelaimė Pociūnų aerodrome: netikėtai apvirto lėktuvas, pilotai išgabenti į ligoninę (44)

Sekmadienį Pociūnų aerodrome įvyko nelaimė. Policija informavo, kad apvirto lėktuvas, du jame...

ES narės atvėrė kelią „Brexitui“ atidėjimo nesvarstė (76)

Europos Sąjungos ( ES ) šalys narės sekmadienį atvėrė kelią Europos Parlamentui ratifikuoti...

Matijošaičio sprendimas pribloškė tėvus: taip atimamas paskutinis duonos kąsnis (551)

„Žinau Giraitės tėvų nuotaikas, jie visi panikoje, išsigandę. Jaunos šeimos dar tik kuriasi...

Vilniuje neblaivių vairuotojų medžioklė: girčiausias įpūtė 4,24 promilės (18)

Sekmadienį Vilniuje Lietuvos keliu policijos tarnybos (LKPT) pareigūnai nustatė 9 neblaivius...

Legendinis tenisininkas Rafaelis Nadalis vedė mylimąją (7)

Po keturiolika metų trukusios draugystės tenisininkas Rafaelis Nadalis pagaliau žengė prie...