Po tokio sprendimo mažiausiai dvi Afrikos valstybės viešai išsakė nepasitenkinimą Rusijos veiksmais, rašo „The Moscow Times“. Viršūnių susitikimas gali tapti lemiamu momentu, kalbant apie Rusijos ir Afrikos santykius, mano analitikai.

Praėjusią savaitę Egipto vidaus prekybos ir tiekimo ministras Ali al Moselhi paragino Maskvą peržiūrėti savo poziciją ir pareiškė: „Mes nepatenkinti Rusijos pasitraukimu iš susitarimo su Jungtinėmis Tautomis dėl grūdų eksporto.“

Kenijos užsienio reikalų ministras Koriras Sing’Oei tokį Maskvos žingsnį pavadino „dūriu į nugarą maisto saugumui“.

Ypač didelį neigiamą poveikį jis daro Somalio pusiasalio šalims (Somaliui, Etiopijai, Eritrėjai, Džibučiui ir Kenijai), kurios ir taip nukentėjo nuo sausros.

Iš karto po to, kai liepos 17 d. Rusija oficialiai pasitraukė iš ukrainietiškų grūdų eksporto susitarimo, Rusijos ambasadorius Kenijoje Dmitrijus Maksimičevas suskubo panaikinti Rusijos atsakomybę.

Dviejuose įtakingiausiuose Kenijos laikraščiuose pasirodė jo straipsnis, kuriame dėl susitarimo iširimo kaltinamos Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir Europos Sąjunga (ES), neva „pasitelkusios bet kokias gudrybes“, kad apribotų rusiškų grūdų ir trąšų tiekimą į pasaulinę rinką.

„Dabar, mano gerbiami keniečiai, žinote visą tiesą, kas naudoja maistą kaip ginklą“, – parašė D. Maksimičevas.

Nepaisant nuolatinių Rusijos valdžios nusiskundimų dėl tariamų Vakarų machinacijų, šalies kviečių eksportas 2022–2023 žemės ūkio metais, kurie baigėsi birželio mėnesį, buvo rekordinis – 45,5 mln. tonų. JAV žemės ūkio departamentas prognozuoja, kad 2023–2024 žemės ūkio metais jis sieks 47,5 mln. tonų.

Išstūmusi Ukrainą iš rinkos, Rusija bando padidinti savo grūdų eksporto į Afriką apimtis. V. Putinas pasiūlė grūdų susitarimą, kuris buvo pasiektas praėjusiais metais, tarpininkaujant Turkijai ir JT, pakeisti iniciatyva, prie kurios prisijungtų Kataras ir Turkija.

Kataras mokėtų Rusijai už produkcijos eksportą į Turkiją, o pastaroji ją paskirstytų „šalims, kurioms jos labiausiai reikia“, savaitgalį pranešė dienraštis „Financial Times“, cituodamas tris asmenis, susipažinusius su minėtuoju pasiūlymu. Jų teigimu, jis buvo pateiktas neoficialiai. Kataras ir Turkija šiai idėjai nepritarė.

Sankt Peterburge įvyksiančio viršūnių susitikimo metu Afrikos šalių lyderiai pamėgins „daryti spaudimą Rusijai, kad ji sugrįžtų į grūdų susitarimą“, mano „Oxford Economics“ Besivystančių šalių analizės skyriaus vyriausioji ekonomistė Jevgenija Slepcova.

Savo ruožtu, Kremlius pasistengs pasinaudoti susitikimu, kad „išsireikalautų iš Vakarų daugiau nuolaidų, prieš sugrįždamas į grūdų susitarimą“, dienraščiui sakė ji.

Kaip kitoje publikacijoje rašo „The Moscow Times“, Kremliaus „draugai“, regis, neskuba sėsti prie vieno stalo su V. Putinu.

Du trečdaliai Afrikos lyderių atsisakė vykti į viršūnių susitikimą Rusijoje, kuriuo Rusijos valdžia ketino nušluostyti nosį Vakarams ir parodyti naujus šalies diplomatinius ryšius.

Bet Maskvos sumanymas neišdegė: „kaip niekada svarbų“ renginį boikotuoja dauguma Afrikos valstybių vadovų – atvyks tik 17, pranešė V. Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas.

Dar 10 Afrikos šalių nusprendė nerizikuoti savo reputacija ir į Sankt Peterburgą nusiuntė savo ministrus pirmininkus. Beveik pusė viršūnių susitikime dalyvaujančių šalių atsiuntė žemesnio rango valdininkų: 17 iš jų atstovauja vicepremjerai ir ministrai, kitoms penkioms – ambasadoriai. Penkios Afrikos valstybės apskritai nusprendė nedalyvauti viršūnių susitikime.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos specialusis pasiuntinys Olegas Ozerovas nurodė, kad kvietimus gavo visos Afrikos šalys, o Maskva neva supratingai atsižvelgė į kai kurių valstybių sprendimą nevykti vizito į Rusiją.

J. Ušakovas tikina, kad V. Putinas planuoja asmeniškai susitikti su kiekvienu viršūnių susitikimo svečiu. Liepos 28 d. jis sakys svarbią kalbą, kurios metu mėgins įtikinti, kad reikia sukurti „naują pasaulio tvarką“, ir visoms šalims žadės lygybę.

Numatyta, kad V. Putinas susitiks su Egipto, Mozambiko, Burundžio, Zimbabvės, Ugandos, Eritrėjos, Centrinės Afrikos Respublikos, Libijos, Kamerūno, Senegalo, Pietų Afrikos, Burkina Faso, Bisau Gvinėjos, Malio, Kongo prezidentais.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)