Sukilusios šalys ginčija naujus įgaliojimus, kuriuos blokas naudoja siekdamas jas nubausti už tai, kad šios pažeidžia demokratines vertybes tiek ES lygmeniu, tiek per savo teismų sistemas.
Antradienį pasibaigusiame dvi dienas trukusiame aukščiausiosios instancijos ES teismo posėdyje Vengrijos ir Lenkijos vyriausybių teisininkai tvirtino, kad taisyklės, kurios gali sustabdyti jų ekonomikai svarbios pagalbos teikimą, yra neaiškios ir nenuspėjamos.
Kol Liuksemburgo teismo salėje virė šie ginčai, Lenkijos nacionalistinės pakraipos vyriausybė įteisino sprendimą, kuriuo kvestionuojama ES teisinė tvarka, tuo pareikšdama, kad šalies konstitucija yra viršesnė už kai kuriuos ES įstatymus.
ES ginčijasi su Lenkija ir Vengrija dėl daugelio klausimų, tokių kaip teisės viršenybė, LGBTQ teisės ir klimato politika, tačiau iki konkrečių bausmių kol kas faktiškai nebuvo prieita. Dabar Lenkija ginčija sausį nustatytą mechanizmą, leidžiantį ES sustabdyti biudžeto lėšų paskirstymą valstybėms narėms.
Kadangi ES atsigavimo po koronaviruso pandemijos didelio masto fondas yra biudžeto dalis, tai reiškia, kad Lenkija gali prarasti 23,9 mlrd. eurų (27,6 mlrd. JAV dolerių) skatinamųjų subsidijų, o mažesnė Vengrija – mažiausiai 7,2 mlrd. eurų.
Finansiniai interesai
Abi šalys tvirtino, kad reglamentas nepakankamai aiškus, todėl jos neturėtų būti pagal jį baudžiamos.
Atrodo, kad net ES institucijos nesutaria dėl teisės akto taikymo srities, o tai yra „labai geras įrodymas, kad reglamento nuostatos yra neaiškios“, teismui teigė Lenkijos teisininkė Sylwia Zyrek. „Kaip galime prisitaikyti savo veiksmais“, jeigu „ES institucijų nuomonės išsiskiria?“
Komisijos teisininkė Katharina Herrmann į tai sureagavo pareikšdama: „Šis mechanizmas yra skirtas apsaugoti ES finansinius interesus“. ES teismo generalinis advokatas Aleksandras Arabadžijevas pranešė, kad savo neįpareigojančią nuomonę šioje byloje jis išsakys gruodžio 2 dieną.
Lenkija ir Vengrija pateikė skundą ES teismui kovo mėnesį, praėjus trims mėnesiams po to, kai lyderiai priėmė istorinį 1,8 trilijono eurų vertės biudžetą ir ekonomikos skatinimo priemonių paketą. Į jį buvo įtraukta nuostata, teigianti, kad tos valstybės narės, kurios nesilaiko demokratinių standartų, būtų nubaustos. Nors Lenkija ir Vengrija priešinosi šiam žingsniui, galiausiai jos pasirašė susitarimą, o vėliau kreipėsi į ES teismą.
Taip pat reiktų paminėti ir tai, kad antradienį Liuksemburgo ministras pirmininkas Xavieras Bettelis pareiškė, kad jo vyriausybė „visiškai remia naująjį sąlygiškumo mechanizmą“.
Valstybės narės „negali, viena vertus, naudotis ES finansine pagalba ir tuo pat metu negerbti mus vienijančių Europos vertybių“.
„Negalime su tuo sutikti ir nesutiksime, – teigė jis. – Ir tai ypač pasakytina neseniai Lenkijoje priimto sprendimo kontekste.“
Ribų išbandymas
Praėjusią savaitę Varšuvoje paskelbtas sprendimas, kuriuo suabejota ES teisės viršenybe, žymi rimtą eskalaciją ir taip įtemptuose Lenkijos santykiuose su bloku ir pakurstė gatvės protestus. Po kelių dienų Prancūzija ir Vokietija paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame teigė, kad Lenkija turi teisinę ir moralinę pareigą laikytis ES taisyklių.
Lenkijos opozicija, vadovaujama buvusio Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko, apkaltino vyriausybę bandymu išstumti šalį iš ES. Ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, kuris inicijavo Lenkijos teismo sprendimą, atmetė šį kaltinimą kaip „feikinę naujieną“.
Vis dėlto jo vyriausybė įteisino šį sprendimą, antradienį paskelbdama jį oficialiame leidinyje, taip išsklaidydama bet kokias abejones, kad galbūt ji ieško kompromiso.
„Vyriausybė nusprendė stoti į koliziją su ES, – teigė Piotras Buras, Europos užsienio santykių tarybos Varšuvoje vyresnysis mokslinis bendradarbis politikos klausimais. – Jie mėgina išbandyti ribas, kiek toli jie gali nueiti.“
