Kosovo vyriausybė pranešime teigė, kad mokestis bus įvestas visoms prekėms iš Serbijos, išskyrus tarptautinius prekės ženklus.
Šis sprendimas yra atsakas į „laukinę Serbijos kampaniją“, nukreiptą prieš tarptautinį Kosovo nepriklausomybės pripažinimą, žurnalistams sakė Kosovo vicepremjeras Enveras Hoxhajus.
Įtampa tarp Serbijos ir Kosovo, prieš dešimtmetį po brutalaus karo paskelbusio nepriklausomybę, pastaruosius mėnesius sumažėjo, abiem šalims norint judėti narystės ES link.
Serbija, palaikoma Rusijos ir Kinijos, nesutinka pripažinti Kosovo nepriklausomybės ir vis dar laiko daugiausia etninių albanų apgyvendintą teritoriją Serbijos dalimi, nepaisant 115 Jungtinių Tautų (JT) narių pripažinimo.
Serbija dažnai tikina sulaukusi įvairių užsienio šalių pritarimo, tačiau Priština kaskart atmeta tokius teiginius.
„Serbija išleidžia dideles sumas, siekdama paniekinti Kosovo nepriklausomybę“, - teigė E. Hoxhajus.
Nepaisant konflikto tarp dviejų šalių, prekyba tarp jų vyksta, o Serbija yra pagrindinė Kosovo prekybos partnerė regione. Kosovo muitinės duomenimis, šalies importas iš Serbijos, daugiausia maisto produktų, iš viso sudaro 400 mln. eurų.
Briuselio skatinamas dialogas tarp šalių jau kelerius metus stringa, vis iškylant pavieniams ginčams.
Rugpjūtį buvo viliamasi, kad ledai pajudės, kai šalių pareigūnai sutiko svarstyti valstybių sienų klausimus, siekiant sustiprinti dvišalius santykius. Tačiau joks konkretus veiksmų planas nebuvo priimtas, o paskutinis planuotas šalių prezidentų susitikimas rugsėjį buvo atšauktas.
Vietinėje žiniasklaidoje sklandė nepatvirtinta informacija, kad serbų apgyvendinta Kosovo teritorija galėtų būti keičiama į albanų apgyvendintą Serbijos teritoriją, tačiau vyriausybių pareigūnai paneigė šią informaciją.
Žmogaus teisių gynimo organizacijos pasmerkė tokius gandus, teigdamos, kad valstybių sienų perbraižymas sukeltų pavojingą domino efektą ir taip įtampų kupiname regione.