Ypač mįslingi kaimyninėse šalyse ryškėjantys skirtumai. Tarkime, Irane iki gegužės 6 d. koronavirusas jau buvo pasiglemžęs 6 640 gyvybių, vienu metu šalyje netgi teko imtis masinių laidojimų. O štai kaimyniniame Irake nuo jo mirė vos 107 asmenys.
Indonezijoje COVID–19 mirtys perkopė pustrečio tūkstančio, o šalimais esančioje Malaizijoje Johnso Hopkinso universitetas priskaičiuoja tik kiek daugiau nei 100 tokių mirčių.
Didžiulius kontrastus matome ir Europoje. Prancūzijoje būta 26 380 su virusu siejamų mirčių, o kaimyninėje Vokietijoje – kiek daugiau nei 7560. Didžiojoje Britanijoje viruso aukų skaičius itin didelis – 31 855, užsikrėtusiųjų koronavirusu mirtingumas – 14,79 proc.
Graikijos atitinkama statistika – 150 mirčių ir 5 procentai nuo nustatytų užsikrėtusiųjų.
Tokiuose metropoliuose kaip Niujorke, Paryžiuje, Londone virusas tiesiog siautėjo, o Bankoke, Bagdade, Naujajame Delyje, arba didžiausiame Nigerijos mieste Lagose gyventojai liko beveik nepaliesti.
Galbūt nuo koronaviruso apsaugo ankstesni skiepai?
Kai kurie mokslininkai iškėlė hipotezę, kad nuo koronaviruso galbūt apsaugo ankstesni masiniai skiepijimai nuo tuberkuliozės. Lygindami koronaviruso pasaulinę statistiką, JAV epidemiologai pastebėjo, jog šalyse, kur nebuvo privalomo vakcinavimo nuo tuberkuliozės, daugiau ir užsikrėtusių koronavirusu. Be to, ir mirtingumo lygis ten didesnis.
Pastarasis aspektas pateko ir į Vokietijos mokslininkų akiratį, mėginant pasiaiškinti, kodėl Rytų Vokietijai koronavirusas ligi šiol buvo mažiau pavojingas. Kol kas Roberto Kocho institutas negalėjo konkrečiai pasakyti, ar esama priklausomybės tarp skiepų nuo tuberkuliozės ir atsparumo koronavirusui.
Galbūt skirtumas tarp senųjų ir naujųjų Vokietijos Federacinės Respublikos žemių paaiškintinas tuo, kad Rytuose žmonės senesni ir ne tokie judrūs, mažiau keliauja ir mažiau vyksta slidinėti į kalnus?
Dienraštis „The New York Times“, remdamasis 25 pasaulio ekspertų nuomone, nustatė keturis svarbiausius veiksnius, kurie galėjo turėti įtakos koronaviruso plitimui ir poveikiui: demografiją, kultūrą, klimatą ir vyriausybės reagavimo tempą.
Demografija, kultūra, klimatas
Daugelio šalių, kuriose nekilo koronaviruso pandemija, gyventojai yra palyginti jauni. O jauni žmonės, užsikrėtę šiuo virusu, perserga lengvai ar išvis be simptomų. Afrikos kontinente su 1,3 milijardu gyventojų tėra užregistruoti 45 000 užsikrėtimo atvejų – juokingai mažas skaičius. 60 proc. Afrikos gyventojų yra jaunesni nei 25 metai. Palyginimui: Italijoje ir Vokietijoje amžiaus vidurkis – 44-45 metai, o nuo COVID-19 mirusiųjų – virš 80 metų.
Tačiau ir amžiaus veiksnys anaiptol nėra toks vienareikšmiškas. Štai Japonijoje, kurios gyventojų amžiaus vidurkis didžiausias pasaulyje, gegužės 8 d. duomenimis būta kiek daugiau nei 600 mirčių nuo COVID–19. O Guajaso regionas Ekvadore, kur priskaičiuojama veik 7000 mirčių, amžiumi vienas jauniausių šalyje: čia vos 11 proc. gyventojų yra vyresni nei 60 metų.
Įtakos gali turėti ir kultūra. Kai kuriose šalyse socialinis atstumas tiesiog yra krašto kultūros dalis. Tailande ir Indonezijoje žmonės pasisveikindami tik sudeda rankas kaip maldai, Japonijoje ir Pietų Korėjoje nusilenkia vienas kitam ir yra įpratę nešioti veido kaukes. Šiose šalyse užsikrėtimų skaičius išties nedidelis.
Tačiau kaip tuomet paaiškinti mažą užsikrėtimų skaičių Irake ir dalyje Artimųjų Rytų, kur vyrai pasisveikindami paprastai apsikabina? Apie socialinio atstumo kultūrą čia ir kalbos negali būti. Lemiamą vaidmenį šiose šalyse galėjo suvaidinti jų atsiribojimas.
Šalies atsiribojimas išties padeda gintis nuo viruso. Tai įrodo atokios valstybės Ramiojo vandenyno salose arba Venesuela, Sirija, Libija, – jose užsikrėtusiųjų ir atitinkamai mirčių skaičius oficialiai skelbiamais duomenimis taip pat nedidelis.
Be to, virusui nepalankios šilto, drėgno klimato zonos. Pandemija išsiplėtė pirmiausia vidutinio klimato zonos ruože, nuo Kinijos iki Italijos ir JAV, o ne tropinio klimato šalyse. Antra vertus, nuolatos auga užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius tokiose šalyse kaip Peru, Indonezija ir Brazilija, kur ir klimatas karštas, ir gyventojai jauni.
Svarbiausia – greita vyriausybės reakcija
Daugelis dienraščio „New York Times“ kalbintų ekspertų linkę manyti, jog mažas užsikrėtusiųjų skaičius ir žemas mirtingumo lygis sietini su operatyviai paskelbtomis griežtomis karantino priemonėmis. Tokiu būdu užsikrėtimų protrūkio pavyko išvengti Vietnamui ir Graikijai.
Išgąsdinti viruso siautėjimo Italijoje ir kitose Europos šalyse, griežtų ribojimų ėmėsi Šiaurės Afrikos šalių vyriausybės, o gyventojai netikėtai pademonstravo didžiulę discipliną.
Kai kuriose Afrikos valstybėse, turinčiose patirtį kovoje su tuberkulioze ar ebola, apsisaugojimo ir kontrolės priemonių imtasi anksčiau nei dalyje Europos.
Tarkime, Siera Leonės oro uostuose kaukės buvo dėvimos ir temperatūra matuojama jau tada, kai Europoje apie tokias priemones nebuvo net svarstoma. Senegalas ir Ruanda uždarė savo sienas labai anksti, dar tik esant keliems užsikrėtimo atvejams, – nurodo „The New York Times“. Senegale oficialiais duomenimis iki šiol būta tik 18 mirties nuo COVID-19 atvejų, Ruandoje – nė vieno.
Naujosios Zelandijos vyriausybė, anksti įvedusi šalyje griežtą karantiną, trečiadienį paskelbė, kad naujai užsikrėtusių nebėra.
Tačiau ir Kambodžoje bei Laose, kur nebuvo imtasi griežtų priemonių, praėjusias tris savaites nebūta nė vieno užsikrėtimo atvejo.
Hipotezes griauna priešingi pavyzdžiai
Į jokius paaiškinimus netelpa ir Libano atvejis, kur šimtai tūkstančių gyvena lūšnynuose, tačiau kur, oficialiais duomenimis, infekcijos protrūkio nebūta. Be to, libaniečiai glaudžiai bendrauja su Iranu, koronaviruso krizėje vadinamu Artimųjų Rytų Italija. Ir nežiūrint viso to, Libane nustatyti tik 740 koronavirusu užsikrėtę asmenys.
„Ir nežinom, kodėl taip yra“, – prisipažįsta infekcinių ligų ekspertas Beiruto Geitaoui universitetinėse klinikose, daktaras Roy‘as Nasnas‘as.
Didžiausia mokslininkų problema: vos tik nustačius priežastinį ryšį, tuoj randasi jį paneigiančių argumentų. Galimas daiktas, kad dalyje šalių arba Afrikos kontinente virusas tiesiog dar nespėjo išplisti.
Taip manyti skatintų ir ispaniškojo gripo pavyzdys.
Anuomet būta keleto bangų. Ir po vėlesnių bangų pirminis skirtumas tarp pasaulio regionų bei šalių bemaž išnyko.
Svarstymai, esą, kai kuriuose pasaulio regionuose COVID-19 pacientai nepastebimi dėl silpnos sveikatos sistemos, neįtikina, nes perpildytas ligonines ir didelį skaičių mirusiųjų nuslėpti sunku.
Gal tiesiog tai – laimės klausimas?
Kiek nuo koronaviruso nukentėjo viena ar kita šalis, veikiausiai lemia visų šių veiksnių kompleksas. Be to, tai – ir laimės dalykas. Tarkime, ar viruso platintojas, taip vadinamas „superužkrėtėjas“, turėjo galimybę užkrėsti šimtus ar tūkstančius kitų asmenų.
Tokių atvejų netrūksta: kruiziniame laive „Diamond Princess“ vienas keleivis užkrėtė 634 žmones, vienas laidotuvių dalyvis JAV Džordžijos valstijoje ir 61-erių moteris religiniame renginyje Daegu mieste Pietų Korėjoje užkrėtė šimtus, o šie po to savo ruožtu – tūkstančius asmenų.