aA
Bendrijos valstybėms drauge pasiskolinti 500 milijardų eurų ir bendru kreditu paremti nuo pandemijos labiausiai nukentėjusias ES šalis, – šis Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasiūlymas, kaip ir reikėjo tikėtis, sulaukė prieštaringų vertinimų. Milijardų dar nėra, o jau prasideda skaičiavimai ir svarstymai, kas iš to bendro koronakrizės fondo labiausiai pasipelnys, o kam teks didžiausia našta.
Angela Merkel, Emmanuelis Macronas
Angela Merkel, Emmanuelis Macronas
© Reuters / Scanpix

500 mlrd. eurų fondas nuo pat pradžių buvo skambiai pristatomas kaip europietiško solidarumo aktas. Trečiadienį Europos Komisija prie šios įspūdingos sumos, kuri valstybėms narėms bus skirstoma subsidijų forma, dar pridėjo 250 mlrd. eurų, kurie paramos gavėjus pasieks kreditų pavidalu.

Kalbant apie 500 mlrd., pabrėžtinai kartojama, esą tų pinigų grąžinti nereikės, tarsi kapitalo rinkos tą sumą būtų Europos Sąjungai dovanojusios. Grąžinti ją, suprantama, teks. Tik tai bus daroma iš bendro ES katilo, kurį, savo ruožtu, turės pripildyti bendrijos narės.

Tad neišvengiamai iškils be galo delikatus tiek subsidijų paskirstymo, tiek kredito grąžinimo naštos klausimas. Jo ėmėsi Europos ekonomikos tyrimų centras (ZEW) Manheime, pamėginęs paskaičiuoti, kas galiausiai būtų šio ekonomikos gaivinimo plano laimėtojas, o kam toks europinio solidarumo aktas ypač brangiai atsieitų.

Lenkija ir Rumunija būtų įmokų perviršio mokėtojos


Viskas priklausytų nuo lėšų ir skolų naštos paskirstymo rakto, o šis savo ruožtu – nuo pasirinktų ir susitartų kriterijų, – atskleidžia dar nepublikuota, bet dienraščiui „Die Welt“ prieinama Europos ekonomikos tyrimų centro (ZEW) analizė.

Finansiškai ligi šiol lepintų rytinių Bendrijos narių gali laukti netikėtumas: jos, palyginti gerai susidorojusios su pandemija, gali gauti sau neįprastą mokėtojų, o ne gavėjų vaidmenį, – pastarosiomis dienomis pakartotinai rašė Vokietijos dienraštis „Die Welt“.

Jei fondo lėšos būtų paskirstomos vien pagal šalies patiriamo ekonominio nuosmukio mastą, „ypač apmaudu turėtų būti Lenkijai, kuri, nepaisydama nuoseklių ir sėkmingų pastangų ekonomiškai vytis turtingąsias Bendrijos šalis, vis dar tebėra tarp neturtingiausių. Pagal šį paskirstymo raktą Lenkija atsidurtų antroje vietoje tarp fondo perviršio mokėtojų, – tiesiai po Vokietijos. Ji į fondą turėtų įmokėti 10,4 mlrd. eurų daugiau, nei gautų iš Briuselio,“ – remdamasis Europos ekonomikos tyrimų centro analize, rašo dienraštis „Die Welt“.

Lenkijos grynasis įnašas sudarytų beveik 2 proc. BVP. Rumunijoje, antroje pagal skurdą ES valstybėje, grynasis įnašas būtų 2,6 mlrd. eurų, arba 1,16 proc. praėjusių metų ekonominės produkcijos.

Vidurio bei Rytų Europos šalys su tokia paskirstymo forma nesutiktų.

Vokietijai tektų mokėti 23,5 mlrd. eurų grynojo įnašo. Ekonomiškai pajėgiausia ES valstybė į fondą iš viso įmokėtų 130 milijardų. Vadinasi, vokiečių mokesčių mokėtojams tektų didžiausia finansinė šio ekonomikos gaivinimo plano našta.

Pagal minėtąjį paskirstymo raktą beveik visos ES narės būtų grynojo įnašo mokėtojos. O gavėjos būtų pietinės Europos valstybės ir Prancūzija. Tai reiškia, kad ne vien Lenkija ir Rumunija, bet ir kitos Vidurio bei Rytų Europos šalys turėtų įmokėti daugiau, nei gautų.

Nors jos daugelį metų naudojosi didelėmis išmokomis iš ES biudžeto, sunku įsivaizduoti, kad dabar sutiktų su tokia perskirstymo forma ES lygiu, – rašo „Die Welt“.

Jau praeitą savaitę kai kurios iš šių šalių žadėjo ginti savo interesus. Tarkime, Lenkija pareiškė, kad pinigai turėtų būti skiriami ne tik labiausiai nukentėjusioms šalims, kaip to reikalauja pietų europiečiai ir Prancūzija, bet ir labiausiai nukentėjusiems sektoriams, – tai subtilus skirtumas, kurį A. Merkel ir E. Macronas suskubo įtraukti į savo pasiūlymą.

Nedarbo lygis – kaip lėšų paskirstymo kriterijus?


Rytų europiečiai suinteresuoti įtraukti dar vieną – nedarbo lygio augimo kriterijų, nes jis leistų jiems sumažinti įnašo naštą, – dienraščiui „Die Welt“ sakė Europos ekonomikos tyrimų centro (ZEW) viešųjų finansų ekonomikos skyriaus vadovas Friedrichas Heinemannas. „Tačiau tai reikštų, kad pietų europiečiams tekėtų mažesnės pinigų sumos“, – sakė jis.

Ekonomistas paskaičiavo, kaip pasikeistų šio fondo išmokos šalims, jei 80 procentų paskirstymo rakto koeficiento lemtų ekonomikos nuosmukis, o 20 procentų – padidėjęs nedarbas.

Šiuo atveju daugiausia pasipelnytų Bulgarija ir Kroatija. Tarp 10 didžiausių laimėtojų šalia Ispanijos, Italijos ir Graikijos atsidurtų ir buvusio Rytų bloko šalys: Lietuva, Latvija, Vengrija, Rumunija ir Estija. Lenkija taip pat gautų 1,07 mlrd. eurų daugiau, nei įmokėjo.

Daugiausia grynųjų įplaukų gautų Ispanija (24,2 mlrd.), Italija (19,2 mlrd) ir Graikija (4,9 mlrd.)

Be to, į fondo lėšų kriterijus įtraukus nedarbo lygį, liktų tik 10 grynųjų įnašų mokėtojų, tarp jų – Švedija, Austrija ir Danija su atitinkamai 4,67 mlrd., 4,4 mlrd. ir 3,9 milrd. grynaisiais įnašais. Grynasis Vokietijos įnašas būtų nebe 23,5, o 38,6 mlrd. eurų ir padidėtų net 64 procentais.

„Nedarbo lygio, kaip kriterijaus, įtraukimas nėra neproblemiškas, – sakė analizės autorius, ekonomistas F. Heinemannas. – Jis baudžia tokias šalis kaip Vokietija, kurios (pandemijos sąlygomis) savo darbo rinką saugojo visapusiškomis trumpalaikėmis lengvatomis.“

Neturėtų būti baudžiami su koronaviruso krize geriausiai susidorojusieji


Iš Varšuvos ir Prahos jau girdėti nepasitenkinimo balsų, – antradienį, taigi dar prieš Ursulai von der Leyen paskelbiant savąjį 750 mlrd. eurų ekonomikos gaivinimo planą, rašė „Die Welt“.

Lenkai, čekai, slovakai su koronaviruso krize susidorojo geriau nei Vakarų Europos šalys: iškart po pirmųjų infekcijų šalyje įsivedė taisyklę privalomai dėvėti kaukes, itin griežtų karantino priemonių kompleksą ir užkirto kelią virusui plisti. „Taip greitai ir radikaliai kaip (Europos Sąjungos) rytuose nereaguota niekur kitur Europoje“, – giria „Die Welt“.

Todėl suprantama, jei dabar šios valstybės nenori už savo sėkmę mokėti, tegu ir dėl kilnaus argumento – solidarumo. „Nenorime būti mušami už tai, kad su krize susidorojome geriau nei kiti“, – tviterio paskyroje replikavo Čekijos premjeras Andrejus Babišas.

„Solidarumas yra abipusis reikalas, – dienraščiui „Die Welt“ sakė konservatyvios Varšuvos idėjų kalvės Nowa Konfederacja vadovas Bartlomiejus Radziejewskis. – Galime reikalauti solidarumo mums svarbiais energetikos ar transporto klausimais.“

Jo manymu, ekonomikos gaivinimo planą reikėtų vertinti kaip šansą Europos solidarumui sustiprinti. Tačiau Lenkijai, Vengrijai ar Čekijai visų pirma aišku: jų pritarimo bus galima tikėtis tik jų sąlygomis.

Jau dabar akivaizdu, kad dėl pinigų dalybų ir skolos naštos pasiskirstymo kils nesutarimų ir nesantaikos, kad teks atsižvelgti į daugelį išties jautrių aspektų. Idant galiausiai nenutiktų taip, kaip toje lietuvių liaudies pasakoje apie gudrią lapę, kai „muštas nemuštą neša“.

Gudrus Europos Komisijos ėjimas


Įvertindamas trečiadienį Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen paskelbtą 750 mlrd. paketą Bendrijos šalių ekonomikai gaivinti, antro pagal dydį Vokietijos banko „Commerzbank“ vyriausiasis ekonomistas Jörgas Krämeris teigė, jog šis ekonomikos gaivinimo fondas turės mažai įtakos nuo koronaviruso šoko labiausiai nukentėjusioms šalims, pirmiausia Italijai ir Ispanijai, atsigauti, nes pinigai ims tekėti tik ateinančiais metais.

„Žinoma, jie padės prasiskolinusių šalių politikams, nes šie galės leisti pinigus ir investuoti, jų pačių rinkėjams nemokant už tai, kiek išties priklausytų. Tačiau reikia būti atsargiems, nes, tarkime, Italijos problema niekada nebuvo ta, kad politikai ten išleisdavo per mažai pinigų, problema buvo, kad jie turi per daug biurokratijos, kad sąlygos įmonėms prastos, ir nežinau, ar tie 750 mlrd. daug padės spręsti turimas problemas, ypač pietinėms euro zonos valstybėms“, – interviu dienraščiui „Die Welt“ ketvirtadienį sakė J. Krämeris.

Dienraščio „Tagesspiegel“ vyriausiasis redaktorius Christophas von Marschallas peikė U. von der Leyen planą, nes, pasak jo, apgaudinėjami piliečiai: atvirai nenurodytas programos išlaidų ir naudos santykio, o tai – labai aštrus klausimas. Ir išvis „Italijai apskritai einasi geriau nei ES valstybių vidurkiui“, „kodėl neturtingesni turėtų pritarti, kad Italija gaus neproporcingai daugiau?“

Tai, kad iš Vidurio bei Rytų Europos negirdėti didesnio pasipriešinimo, „Commerzbank“ ekonomistas J. Krämeris aiškina gudriu Europos Komisijos ėjimu: ji iškart paskirstė pinigus ne vien Bendrijos pietums, bet ir rytams. Todėl iš ten bus mažiau pasipriešinimo, nei laukta. Dabar priešinasi tik „keturi taupieji“, tačiau ir tai yra veikiau „atsitraukimo mūšiai“, aiškino ekonomistas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(73 žmonės įvertino)
4.1644

Top naujienos

Aplankė atsinaujinusį Kauną ir nustebo: po to, ką pamačiau – čia norės atvykti visa Lietuva (1)

Keletą metų įvairiausiose Kauno vietose kabėjo užrašai su perspėjimu: „ Kaunas...

Šeima dvi savaites keliavo po Čekiją, Slovakiją ir Vengriją: papasakojo, ką verta pamatyti, ir kokia situacija po karantino (20)

Kol vieni atostogas svetur atšaukinėja, kiti randa originalių ir saugių būdų, kaip keliauti į...

Po koronavirusu užsikrėtusių uzbekų grasinimų prabilo ligoninės vadovas: policijos sulaukė kelis kartus (115)

17 koronavirusu užsikrėtusių Kauno transporto įmonės darbuotojų izoliuoti Abromiškių...

ES uždraudė keliauti į dar dvi šalis ir iš jų (10)

Europos Sąjungos narės ketvirtadienį išbraukė Juodkalniją ir Serbiją iš sąrašo...

Visą karjerą lydėjusią bambagyslę nukirpęs Ulanovas: kasmet tam ryžto reikėjo vis mažiau (21)

Kai Edgaras Ulanovas paskutinį kartą neturėjo sutarties su Kauno „Žalgiriu“, klubą antram...

Verslams klimpstant į krizę, iššūkis savivaldybei: biudžeto nesurenka, sunku skirti paramą (46)

Daugiau nei pusantro tūkstančio Panevėžio įmonių COVID-19 įstūmė į gilią duobę. Jas iš...

Vilniuje – kraupi meilės drama: tegul šis Romeo dabar nors ir žemę graužia (127)

Tai buvo kerštas merginai – už tai, kad ši nutraukė vos kelias savaites trukusius artimus...

Silvestras Dikčius

Po vidurnakčio dairykitės į šiaurę: ši plika akimi matoma kometa mus aplankys tik po tūkstančių metų

Šių metų liepą dangus pasauliui dovanoja seniai matytą reginį. Neseniai atrasta kometa...

Savo vyrą išduodavo net nešdama šiukšles: dabar akivaizdu – ne veltui (18)

Meilė... Kaip įdomiai jos suvokimas keičiasi bėgant metams. Kai man buvo apie dvidešimt, o...

Dėl seksualinio prievartavimo nuteistas vilnietis ir jo sesuo bandė papirkti Vilniaus teisėją (1)

Panevėžio apylinkės teismas ketvirtadienį skyrė aštuonerių mėnesių laisvės apribojimo...

|Maža didelių žinių kaina