Toli nuo gydymo įstaigų ir neretai neturėdami elementarios infrastruktūros Brazilijos čiabuviai vienas po kito miršta nuo COVID-19, skelbia CNN.
Šiuo metu čiabuvių mirtingumas nuo naujojo koronaviruso yra dvigubai didesnis nei Brazilijos gyventojų, perspėja čiabuvių gerove besirūpinanti organizacija „Articulation of Indigenous Peoples of Brazil“ (APIB). Brazilijoje gyvena per 900 tūkst. čiabuvių.
APIB liepos 4 d. duomenimis, šiuo metu čiabuvių bendruomenėse užfiksuota 11 385 naujojo koronaviruso atvejų, mažiausiai 426 užsikrėtusieji mirė. Tai reiškia, kad mirtingumas nuo šios ligos siekia 12,6 proc., o šalies sudaro tik 6,4 proc.
Brazilijos sveikatos apsaugos ministerijos specialusis čiabuvių sekretoriatas skelbia žymiai mažesnius skaičius čiabuvių bendruomenėse, bet jie stebi tik nedidelę grupelę žmonių – tik tuos, kurie gyvena tradiciniuose kaimuose ir yra registruoti vietos sveikatos klinikose.
Brazilijos čiabuviai, kurie dėl studijų ar darbo paieškų persikėlė gyventi į didesnius miestus, gyvena itin prastomis sąlygomis, tad tampa labiau pažeidžiami įvairiems su sveikata susijusiems iššūkiams. Atokiose vietovėse gyvenantys čiabuviai neturi bazinių sanitarinių sąlygų ir gydymo įstaigų.
Koronavirusu užsikrėtęs Brazilijos prezidentas J. Bolsonaro neseniai vetavo paramos paketą čiabuviams ir afrobrazilams per pandemiją.
J. Bolsonaras trečiadienį laikinai sustabdė įstatymą, kuris įpareigotų tarnybas čiabuviams ir juodaodžiams garantuoti prieigą prie geriamojo vandens, dezinfekcijos priemonių ir medicininės priežiūros.
„Mums gresia išnykimas“, – „The Guardian“ sakė čiabuvių organizacijos ABIP vyr. koordinatorius Dinamamas Tuxa.
Čiabuvių grupių lyderiai, tokie kaip D. Tuxa, tvirtina, kad kraštutiniams dešiniesiems atstovaujančio Brazilijos prezidento Jairo Bolsonaro vadovaujama vyriausybė nesugeba pasirūpinti 900 tūkst. šalyje gyvenančių čiabuvių ir tinkamai jų apsaugoti. Daugelis čiabuvių gyvena nedidelėmis bendruomenėmis, dažnai susigrūdę vienuose namuose.
Anot D. Tuxos, Brazilijos Nacionalinis indėnų reikalų fondas FUNAI pernelyg užtrunka, kol išsiunčia maisto davinius kaimuose izoliuotiems žmonėms, todėl šie rizikuoja pasigauti infekciją keliaudami į artimiausius miestus pasiimti vyriausybės skirtų specialiųjų išmokų.
FUNAI nurodė, kad buvo išdalinta 82 tūkst. pagrindinių maisto produktų ir 43 tūkst. higienos priemonių davinių.
Kai kurie indėnų lyderiai kaltina net valstybinio sveikatos sektoriaus darbuotojus, teigdami, kad jie platina virusą.
Pavyzdžiui, 51 metų Katia Silene Akratikateje, Gaviauno genties Paros valstijoje lyderė įsitikinusi, kad COVID-19 užsikrėtė tada, kai sveikatos apsaugos darbuotojai lankėsi kaime ir skiepijo nuo gripo.
„Nuo tada visi ėmė sirgti“, – pareiškė ji.
Pirmasis Brazilijos čiabuvis nuo naujojo koronaviruso mirė dar balandį, ligos auka tapo penkiolikmetis janomamų genties vaikinas iš kaimelio Amazonės regione.
„Turime būti itin atsargūs su čiabuvių bendruomenėmis, ypač tomis, kurios praktiškai neturi jokio kontakto su išoriniu pasauliu“, – apie vaikino mirtį sužinojęs kalbėjo Brazilijos sveikatos apsaugos ministras Luizas Henrique Mandetta.
Tiek antropologai, tiek sveikatos apsaugos specialistai jau tuomet perspėjo, kad koronavirusas gali turėti pražūtingų pasekmių beveik 900 tūkst. šalies čiabuvių, kurie yra itin pažeidžiami iš išorės atkeliaujančių ligų ir kurių gyvenimo būdas atmeta socialinio atstumo sąvoką.
„Yra didžiulė rizika, kad virusas gali įsisukti į čiabuvių bendruomenes ir jas paprasčiausiai išnaikinti“, – BBC sakė Federalinio San Paulo universiteto mokslų daktarė Sofia Mendonca.
Čiabuvių bendruomenės Brazilijoje ir seniau nukentėjo per įvairių ligų protrūkius. Pavyzdžiui, XX amžiaus 7-ąjį dešimtmetį tymų proveržis janomamų gentyje pražudė beveik 9 proc. visų užsikrėtusių.
„Naujasis koronavirusas naudojasi tuo, kad tiek metų šie žmonės buvo visų pamiršti. Mūsų bendruomenės neretai gyvena atokiose vietose, nepatogiuose regionuose, kur sunku patekti, nėra reikiamos infrastruktūros“, – sako APIB koordinatorius D. Tuxa. Jo teigimu,1400 narių turinti Tuxa genties bendruomenė neturi nė vienos ligoninės, o artimiausias intensyviosios terapijos skyrius – už beveik penkių valandų kelio automobiliu. Pagrindinė prevencijos forma – absoliuti izoliacija.
„Pandemijos akivaizdoje mes praktiškai neturime iš ko rinktis. Teko imtis absoliučios izoliacijos. Apsitvėrėme tvoromis. Nieko neįsileidžiame, stengiamės, kad niekas ir neišeitų“, – sako bendruomenės narys.
COVID-19 jau pasiekė daug čiabuvių bendruomenių, daugiausia Amazonės regione, iš kur į ligoninę galima patekti nebent laivu ar lėktuvu, rašo CNN.
Kaip teigiama ataskaitoje, kurią parengė pelno nesiekianti organizacija „InfoAmazonia“, vidutinis atstumas nuo čiabuvių kaimelių iki artimiausio intensyviosios terapijos skyriaus Brazilijoje yra 315 kilometrų. Daugiau nei 10 proc. tokių kaimelių nuo intensyvios pagalbos skiria nuo 700 iki 1079 kilometrų.
„Čiabuvių bendruomenės, net ir tos, kurios turi pirminės grandies sveikatos klinikas, nėra pasirengusios naujajam koronavirusui, o tai reiškia, kad susirgusieji išginami ir neretai turi įveikti didelius atstumus. Pagaliau atsidūrus gydymo įstaigoje, tenka grumtis dėl vietos ligoninėje, dėl lovos, dėl vietos intensyviosios terapijos skyriuje, dėl plaučių ventiliavimo sistemos, nes tiesiog viso to nepakanka“, – sako pirmoji Brazilijos istorijoje kongresmenė čiabuvė Joenia Wapichana.
Šiaurinės ir šiaurrytinės Brazilijos valstijos – kone labiausiai nuo naujojo koronaviruso nukentėjusios Brazilijos teritorijos. Daugiausia nuo COVID-19 mirusių čiabuvių – Amazonės valstijoje, kur sergančiųjų skaičius didžiausias visoje Brazilijoje, o pareigūnai apie sveikatos apsaugos sistemos krizę perspėjo jau kovą.
Čiabuvių teisių aktyvistai perspėja, kad neteisėta kasyba ir miškų kirtimas čiabuvių žemėse, įgavę pagreitį šalies prezidentu išrinkus už plėtrą pasisakantį J. Bolsonaro, atokiai gyvenančioms bendruomenėms kelia labai didelę grėsmę.
2019 metų balandį miškų kirtimas Brazilijos atogrąžų miškuose išaugo net 46 proc. lyginant su tuo pačiu mėnesiu 2018 metais, teigia Brazilijos erdvių tyrimų instituto (INPE) ekspertai. Vien šių metų balandį buvo sunaikintas 405,6 kvadratinių kilometrų miškų plotas – tai dvigubai didesnė teritorija nei Vašingtonas.
Pirmasis 2020 metų trimestras išsiskiria 50 proc. didesniu miškų kirtimo mastu (lyginant su 2019 metais), rodo INPE duomenys.
„Amazonės valstijoje gyvenantys čiabuviai neturi antikūnų ligoms, atkeliaujančioms iš už atogrąžų miškų. Labai didelis pavojus, jog naujasis koronavirusas tokioms bendruomenės prilygs genocidui“, – sako Brazilijos aktyvistas ir fotografas Sebastiao Salgado.
„Čiabuviai neturėtų būti tie, kurie paskutiniai sulaukia medikų pagalbos, paskutiniai aprūpinami įranga. Kol kas čiabuviai neturi nė vienos lauko ligoninės. Jos statomos ne ten“, – piktinasi viena iš plano iniciatorių J. Wapichana.
Kaip rašė „Bloomberg“, net ir čiabuvių tradicijos, susijusios su mirusiaisiais, dabar kelia iššūkių. Mirties nuo koronaviruso atveju vyriausybės izoliavimo politika trukdo gedulo ir laidojimo ritualams, kurie apima šokius ir palaikų paruošimą prieš sudeginant ir paverčiant pelenais.
„Janomamiai turi mirties ir laidojimo ritualą, – žurnalistams sakė moterų, šeimos ir žmogaus teisių ministrė Damares Alves, kalbėdama apie su virusu susijusią 15-mečio janomamių genties berniuko mirtį. – Kaip paaiškinti lyderiams, kad jo palaikai negali būti pargabenti į kaimą?“
800 000 Brazilijos čiabuvių yra išsibarstę po 690 teritorijų, užimančių apie 13 proc. Brazilijos ploto. Beveik visos šios teritorijos yra Amazonės regione. Pastangos demarkuoti savo žemę dažnai sulaukdavo žiauraus pasipriešinimo: daugelį žmonių nužudė žemės uzurpatoriai, ypač atokiau esančiose vietovėse, kur nesiekia vyriausybės akiratis.