Šis protrūkis buvo „ilgiausias, sudėtingiausias ir pražūtingiausias“ per Kongo Demokratinės Respublikos 60 metų istoriją, nurodė sveikatos ministras Eteni Longondo.
Pagal mastą protrūkis nusileido tik 2013–2016 metų Ebolos protrūkiui Vakarų Afrikoje, per kurį mirė 11,3 tūkst. žmonių.
Epidemijai atslūgus, birželio 1 dieną Kongo DR buvo pranešta apie naują karštligės protrūkį šalies šiaurės vakarinėje dalyje. Tai jau 11-as protrūkis nuo 1976 metų, kai pirmą kartą buvo nustatytas šis susirgimas.
Oficialiai protrūkio pabaiga skelbiama, kai per 42 dienas nebūna registruota jokių naujų užsikrėtimo atvejų. Šis laikotarpis yra dvigubai ilgesnis už hemoraginės karštinės mikrobų inkubacinį laikotarpį.
Likus vos trims dienoms iki oficialios protrūkio šalies rytinėje dalyje pabaigos balandį, buvo pranešta apie naują Ebolos karštligės atvejį, todėl laikotarpį, kai neregistruojama naujų atvejų, teko vėl pradėti skaičiuoti nuo gegužės 14 dienos.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) džiaugsmingai sutiko ketvirtadienio pranešimą.
„Ebolos protūkis KDR BAIGĖSI! PSO sveikina visus, prisidėjusius prie šio sunkaus ir dažnai pavojingo darbo, kad šis beveik 2 metus trukęs protrūkis baigtųsi“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė organizacija.
„Nuolatinė saugumo stoka“
Šiuo metu Kongo DR taip pat kovoja su naujų koronaviruso infekcijos atvejų protrūkiu – šalyje registruoti 6411 užsikrėtimo atvejai ir 142 mirtys. Be to, šalyje tebesiaučia tymai, nuo 2019 metų pradžios nusinešę daugiau nei 6 tūkst. žmonių gyvybių.
Ebolos karštligės epidemija Kongo DR rytuose prasidėjo 2018 metų rugpjūtį ir jau nusinešė 2 277 žmonių gyvybes.
PSO 2019 metų liepą dėl šios epidemijos paskelbė tarptautinio masto visuomenės sveikatos ekstremalią situaciją – tokiu žingsniu siekta paspartinti tarptautinį atsaką į protrūkį, atsižvelgiant į tai, kad Ebolos protrūkio židinys kilo visai netoli Ugandos ir Ruandos.
Labiausiai nukentėjo Šiaurės Kivu provincija, kur siaučia kovotojai ir vyksta kovos tarp etninių grupių.
„Nuolatinė saugumo stoka“ padarė epidemiją „labai sudėtingą“, nurodė E. Longondo.
Nužudyta vienuolika darbininkų ir pacientų, įskaitant vieną gydytoją iš Kamerūno, pranešė Jungtinės Tautos.
Siekiant padėti suvaldyti Ebolos protrūkį, į šalį įvežtos dvi eksperimentinės vakcinos.
Iš viso jomis buvo paskiepyta daugiau nei 320 tūkst. žmonių. Vakcinos sėkmė reiškia, kad „žmonės reikalauja tos vakcinos. Tai palengvina visą kampaniją“, sakė už kovą su Ebola atsakingas profesorius Jeanas-Jacques'as Muyembe.
Ebolos virusas perduodamas per kraują, kūno skysčius, sekretą arba per užsikrėtusių ar neseniai mirusių infekuotųjų organus.
Šis virusas natūraliai paplitęs gamtoje; manoma, kad jį nešioja šikšnosparniai.
Paprastai mirtingumas nuo Ebolos karštinės yra gana didelis, per kai kuriuos protrūkius miršta iki 90 proc. juo užsikrėtusių žmonių, skelbia PSO.
Naujo protrūkio šalies šiaurės vakaruose židinį nuo epicentro šalies rytuose Pusiaujo provincijoje ties Kongo upės pakrantėje esančiu Mbandakos transporto centru skiria maždaug tūkstantis kilometrų.
Iš viso ten registruoti 24 užsikrėtimo atvejai ir 13 mirčių, skelbia PSO.
Per ankstesnį Ebolos protrūkį Pusiaujo provincijoje 2019 metų gegužės–liepos mėnesiais mirė 33 žmonės.
Protrūkio pamokos
Ebolos ekspertai sako, kad per karštinės protrūkį rytinėje šalies dalyje įgyta patirtis yra labai svarbi tolesnei kovai su Ebola.
Viena iš problemų yra sveikatos apsaugos darbuotojų ir juos lydinčių karinių pajėgų narių praturtėjimas. Apsaugininkų dienpinigiams buvo mokama po 300–400 JAV dolerių per mėnesį, kai visos šalies gyventojų vidutinis metinis darbo užmokestis siekia maždaug 550 JAV dolerių.
Toks praturėjimas kursto pavydą, kuriuo pasiruošusios pasinaudoti kovotojų grupės, nurodo ekspertai.
„Abejonių kelianti praktika atsakant į Ebolos protrūkį Kongo Demokratinėje Respublikoje, įskaitant atlyginimus saugumo pajėgoms, automobilių nuomą už išpūstą kainą, atlygių už paskyrimus į postus (mokėjimo) schemas, gali kelti pavojų humanitarinėms operacijoms ir žmonių gyvybėms“, – rašoma specializuotoje naujienų svetainėje „The New Humanitarian“ birželio 18 dieną paskelbto tyrimo išvadose.
Naujienų agentūros AFP žurnalistinis tyrimas parodė, kad darbų skirstymas gali būti pelningas verslas – tarpininkai reikalauja mokesčių už paskyrimus, o kai kurios moterys skundėsi verčiamos teikti seksualines paslaugas, kad gautų darbo.