Du amerikiečių naikintuvai F-16, du A-10 prieštankiniai lėktuvai, Didžiosios Britanijos karališkųjų karinių oro pajėgų skraidyklė „Reaper“ ir neįvardyti Australijos karo lėktuvai buvo išsiųsti į misiją prieš „Islamo valstybę“, tačiau per klaidą atakavo Sirijos armiją – žuvo 80 ar daugiau Sirijos kareivių.
„Islamo valstybės“ kovotojai surengė puolimą ir Sirijos armija prarado pozicijas ant strategiškai svarbaus kalno, nuo kurio kaip ant delno matosi karinių oro bazė, esanti tarp Deir Ezoro ir džihadistų. Gali būti, kad vyriausybės pajėgos susigrąžino kalno kontrolę, tačiau oro ataka simbolizuoja esminį JAV politikos Sirijoje prieštaringumą. 2011 m. JAV paragino Basharą al-Assadą atsisakyti valdžios. Tokia politikos nuostata, kad ir kaip neryžtingai įgyvendinama, nepakito iki šiol. Tačiau dabar prioritetas yra kova su „Islamo valstybe“, o Deir Ezore veiksmingiausiai tai daro būtent režimo pajėgos.
Deir Ezoras „Islamo valstybei“ yra gyvybiškai svarbus, nes yra grupuotės įsteigto „kalifato“ centre. Jei būtų prarastos pozicijos čia, „Islamo valstybės“ sostinė Raka būtų beveik apsupta ir grupuotės pajėgoms būtų atkirsta galimybė atsitraukti iš Mosulo, kurį ruošiasi pulti Irako kariuomenė. Tad Deir Ezore B. al-Assado pajėgos iš esmės daro amerikiečių darbą.
Amerikos politika Sirijoje yra nenuosekli ne tiek dėl to, kad tiesiogiai prieštaringa, kiek dėl to, kad nesugebama užbaigti to, kas pradėta. Rusai palaiko režimą oro smūgiais, tad vykdydami karines misijas amerikiečiai susisiekia su rusais, kad būtų išvengta oro incidentų. Toks koordinavimas netaikomas Sirijos sausumos pajėgoms, nors akivaizdu, kad Deir Ezore JAV ir režimo tikslai sutampa. Pasak Pentagono atstovo spaudai, oro išpuolis tiesiog buvo klaida. „Mūsų veikimo Sirijoje principai nesikeis“, – sakė jis.
Sirijos propagandos teigimu, išpuolis yra įrodymas, esą JAV ir „Islamo valstybės“ visą laiką buvo sąjungininkai; tokią absurdišką prielaidą padarė ir Rusijos užsienio reikalų ministerija. Rusija ir Amerika neseniai buvo pasiekusios susitarimą dėl Sirijos, po kurio tarp režimo ir nuosakiųjų sukilėlių įsigaliojo trapios paliaubos. Praėjus vos kelioms dienoms po amerikiečių „klaidos“ paliaubos žlugo. Sirijos lėktuvai vėl ėmė raižyti dangų virš Alepo, „bombos vėl ėmė kristi kaip lietus“, pasak opozicijos kontroliuojamų teritorijų gyventojų. Amerikiečiai apkaltino rusus dėl pagalbos konvojaus sunaikinimo; šis epizodas atskleidė dar vieną prieštaravimą – šį kartą tarp humanitarinių tikslų ir būtinybės kovoti su „Islamo valstybe“.
Pats glaudus JAV ir Rusijos bendradarbiavimas Sirijoje taip pat gali atrodyti prieštaringas, nes vieni nori nuversti režimą, o kiti – jį išsaugoti. Kai kurie JAV pareigūnai tikisi, kad pašalinus B. al-Assadą nuosaikieji sukilėliai galėtų pasiekti taikos susitarimą su pertvarkyta vyriausybe. Tačiau alavitų mažuma, kuria remiasi režimas, konfliktą mato kaip egzistencinę kovą, kuri gali baigtis tik pergale arba mirtimi, o daugelis sukilėlių, net ir neįskaitant grupuotės „Islamo valstybė“, yra islamistai, kurių su vos gyvu taikos procesu apskritai nenori turėti nieko bendra.
Tai labai sudėtingas konfliktas. Ne jei trumpam pamirštume apie JAV susitarimus su Rusija, amerikiečiai faktiškai remia abi konflikto puses. Kovoje su „Islamo valstybe“ šiaurėje jie oro smūgiais ir ginklais padeda kurdų pajėgoms, kurios yra sudariusios neformalią sąjungą su Sirijos režimu ir konfliktuoja su arabų sukilėliais, kuriuos taip pat remia JAV. Kadangi JAV kariuomenė remia kurdus, o Centrinė žvalgybos agentūra (CŽA) – sukilėlius, kai kurie amerikiečių komentatoriai su tam tikra piktdžiuga teigia, kad tai, kas vyksta Sirijoje, galima vertinti ir kaip CŽA netiesioginį karą su Pentagonu.
Baracko Obamos prezidentavimas artėja prie pabaigos, tad kyla klausimas, ar jo įpėdinis darytų ką nors kitaip? Donaldas Trumpas savo kampanijos pradžioje teigė turįs nesudėtingą slaptą planą, kuris padėtų greitai nugalėti „Islamo valstybę“, tačiau vėliau paskelbė, kad jis generolams tiesiog duotų 30 dienų parengti naują planą. Hillary Clinton pasisako už tai, kad Šiaurės Sirijoje civiliams būtų užtikrintas prieglobstis ir nustatyta neskraidymo zona. Tačiau ten galėtų prisiglausti ir ginkluotos grupės, įskaitant tas, kurios, JAV teigimu, dalyvauja pasauliniame džihade.
Šiuo metu bent jau galima tikėtis, kad trumpas ir brutalus „Islamo valstybės“ viešpatavimas artėja prie pabaigos. Ta proga nederėtų pamiršti, kad skirtingose Sirijos dalyse režimas nesibodėjo bendradarbiauti su grupuote „Islamo valstybe“ prieš sukilėlių grupes, kurios yra tiek režimo, tiek grupuotės bendras priešas. Be to, Sirijos valdžia „Islamo valstybę“ rėmė ir finansiškai, pirkdama naftą, kurią džihadistai išgaudavo užkariautoje teritorijoje.
Negana to, režimas ir tiesiogiai prisidėjo prie grupuotės staigaus iškilimo, kai sukilimo pradžioje iš kalėjimų paleido daug Sirijos kalėjimuose kalintų džihadistų ir taip su neįtikėtinu cinizmu sukūrė priešininką, siekdamas įvaryti baimę tiek paties režimo rėmėjams, tiek tarptautinei bendrijai. Sirijos režimas skaičiuoja žuvusius per JAV surengta išpuolį Deir Ezore, tačiau tai, kad JAV išreiškė apgailestavimą dėl incidento, galima vertinti kaip Sirijos prezidento B. al-Assado pergalę ir ženklą, kad režimas turi šansų išsaugoti valdžią.
