Paryžiaus iniciatyvą atšaukti Romoje dirbantį ambasadorių derėtų pavadinti kraštutiniu žingsniu, žengtu kaimyninėms šalims atsidūrus didžiausioje santykių krizėje nuo pat Antrojo pasaulinio karo laikų, rašo „The Guardian“.

Prancūzija piktinosi, kaip pati įvardijo, jokio visiškai nepagrįstais žodiniais užgauliojimais ir precedento nuo pat Antrojo pasaulinio karo laikų neturinčia kritika, kuriuos, esą, tenka girdėti iš Italijos politikos lyderių.

„Keletą mėnesių Prancūzijai teko būti besikartojančių ir nepagrįstų išsišokimų bei įžeidaus tono pareiškimų taikiniu“, – nurodoma Prancūzijos užsienio politikos įgaliotinių išplatintame pranešime.

„Nesutarti yra viena, bet manipuliuoti santykiais turint su rinkimais susijusių tikslų – jau kas kita“, – tęsiama pranešime.

Du Italijos ministro pirmininko pavaduotojai – kraštutinių dešiniųjų pažiūras propaguojančiai „Lygai“ atstovaujantis Matteo Salvini ir populistiniam „Penkių žvaigždučių“ judėjimui prijaučiantis Luigi Di Maio – yra pasinaudoję toli gražu ne viena proga pažerti kritikos centristinių pažiūrų Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui. Italijos politikus piktino viskas, pradedant imigracijos problemų ir baigiant klausimų, susijusių su Prancūzijoje vykusiais antivyriausybiniais „geltonųjų liemenių“ protestais, sprendimu.

„Visi šie veiksmai suponuoja labai rimtą situaciją, kuriai susidarius randasi pagrindo kelti klausimą, kokius ketinimus Prancūzijos atžvilgiu turi Italijos vyriausybė“, – nurodo Prancūzijos užsienio reikalų ministerija. Paryžius taip pat pareiškė, kad Romoje dirbantis šalies ambasadorius bus nedelsiant iškviestas pokalbio.

Luigi Di Maio

Šią savaitę L. Di Maio susitiko su „geltonųjų liemenių“ lyderiais. „Nuo Alpių atskriejo permainų vėjas“, – pasakė politikas per susitikimą. Prancūzija tokį komentarą įvertino kaip netoleruotiną provokaciją.

Ganėtinai užsitęsę politiniai nesutarimai tarp Italijos ir Prancūzijos traktuojami kaip aršiausia šalių nesantaika nuo pat 1945-ųjų.

M. Salvini yra pasakęs, kad E. Macronas – tiesiog siaubingas Prancūzijos prezidentas, ir ragino prancūzus rinkėjus per rinkimus neremti jo įkurtos partijos „Respublika, pirmyn“ („La Republique En Marche“).