Tačiau dauguma Ukrainos kaimynių yra NATO narės – Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Vengrija. O toliau šiaurėje, prie pat Rusijos sienos, yra Baltijos šalys – Lietuva, Latvija ir Estija.
Jei bent viena iš šių šalių ištiestų Ukrainai pagalbos ranką ir įsiveltų į karą su Rusija, NATO privalėtų įsikišti. Tai galiotų ir tuomet, jei Rusija susigalvotų dingstį įsiveržti į vieną iš šių šalių.
Pirmasis pasaulinis karas parodė, kad didžiulius kruvinus karus gali įžiebti maži konfliktai, ypač Rytų Europoje. Nors beveik galima neabejoti, jog JAV ir Rusija nesusikaus dėl Ukrainos, galima pasvarstyti, kas būtų, jei atvira konfrontacija vis dėlto įvyktų.
Šaltojo karo laikais tokia konfrontacija būtų buvusi panaši į Godzilos ir Kingkongo arba Betmeno ir Supermeno kovą – supervalstybių susirėmimą beatodairiškame mūšyje. Vis dėlto Rusija nėra Sovietų Sąjunga, o karinės technologijos nuo 1991 m. patobulėjo. JAV yra gerokai turtingesnė už Rusiją ir gynybai išleidžia daug daugiau lėšų.
Tai jokiu būdu nereiškia, kad Jungtinėms Valstijoms būtų lengva pasiekti pergalę, ir net nereiškia, kad pergalė Amerikai garantuota. Dar Napoleonas ir Hitleris skaudžiai pasimokė ir įsitikino, kad Rusija gali daug paaukoti siekdama pergalės kare, ypač savo teritorijose. Taigi, koks būtų JAV ir Rusijos karas?
„The Week“ pateikia kelis įsivaizduojamus karo scenarijus, nuo baisiausio iki švelnesnio.
Naujausiais Amerikos mokslininkų federacijos surinktais duomenimis, iš viso JAV turi apie 7 tūkst. 700 branduolinių užtaisų, įskaitant 1950 užtaisų, kuriuos gali pernešti tarpžemyninės balistinės raketos, povandeniniai laivai, ir lėktuvai, dar tūkstančiai užtaisų yra užkonservuoti arba parengti išardyti.
Rusija iš viso turi šiek tiek daugiau branduolinių užtaisų – apie 8500, tačiau veikiančių yra kiek mažiau – 1800. Palyginimui, Kinija turi apie 250 branduolinių užtaisų, šiek tiek mažiau nei Prancūzija (300) ir kiek daugiau nei Didžioji Britanija (225). Niekas neabejoja, kad branduolinis karas su Rusija baigtųsi visiška abipuse katastrofa. Laimei, kol kas šis scenarijus mažai tikėtinas.
Tradicinis karas Rytų Europoje. Dar vienas scenarijus, kuris nebuvo įgyvendintas Šaltojo karo metais ir kuris dabar taip pat mažai tikėtinas. Tačiau pamėginkime įsivaizduoti, kad Ukrainoje vis dėlto kyla toks hipotetinis JAV – Rusijos karas, o kitos NATO šalys remia JAV pajėgas kariuomene, laivais ir lėktuvais. Kitaip nei Azijos-Ramiojo vandenyno regione, kuriame JAV įdėmiai stebi Kiniją (o Kinija stebi JAV, anot Eugene'o Chow), NATO suteikia Jungtinėms Valstijoms tvirtą karinį pamatą, juk aljansas buvo įsteigtas visų pirma siekiant apsisaugoti nuo Sovietų Rusijos.
Pirmuoju atveju, Rusija pasinaudotų savo teritoriniu pranašumu: Rusijos laivynas jau seniai įsikūręs Kryme, o jei pritrūktų Ukrainoje dislokuotų pajėgų, galimas kariuomenės papildymas yra čia pat, už sienos. Kita vertus, JAV ir NATO sąjungininkės yra glaudžiai apsupusios Rusiją. Viešai skelbiamais duomenimis, JAV turi 598 karines bazes keturiasdešimtyje šalių, o JAV ir JAV teritorijose – dar 4 461 bazę.
Amerika turi ne tik daug bazių Vokietijoje, bet ir svarbių gynybinių įrenginių bei statinių Katare ir Diego Garsijos atole, netoli pietinės Rusijos dalies, bei Japonijoje ir Pietų Korėjoje, netoli Rytų Rusijos. NATO sąjungininkės Prancūzija ir Didžioji Britanija savo bazes įsirengusios dar arčiau.
Galiausiai, NATO turi bazių palei vakarinį Rusijos pakraštį ir Turkijoje – kitapus Juodosios jūros, priešais Ukrainą. O Rusija? „Ji turi karinį punktą Kuboje, labiau tarpustotę, negu bazę“, – leidiniui „The Washington Post“ papasakojo Niujorko universiteto profesorius Markas Galeotti. Be to, Rusija turi karinę jūrų bazę Tartuse, Sirijoje. Daugiau bazių už buvusios Sovietų Sąjungos ribų ji neturi.
„Karių parengimas geresnis, nei buvo dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, tačiau amerikiečių, britų ar vokiečių karių parengimui jis neprilygsta.“ Rusų būriai, ypač specialiosios „Specnaz“ pajėgos sugeba veiksmingai įbauginti mažas kaimynes, tačiau prieš NATO jos vargu ar būtų veiksmingos.
Rusai negalėtų įveikti ir Kinijos. M. Galeotti dar negailestingesnis, išsakydamas kritiką Kryme dislokuotam Rusijos Juodosios jūros laivynui. Anot profesoriaus, kare laivynas nebūtų itin įspūdingas. Pagrindinis laivas buvo statytas kovai su kitais laivais, tad galėtų pasitarnauti tik jūrų mūšiuose. Dar yra laivas „Maskva“ – senstantis raketinis kreiseris, itin pasenęs didelis priešlaivinis karinis kreiseris, eskadrinis minininkas ir du nedideli universalūs minininkai, laivų dokai ir dyzelinis atakos povandeninis laivas. Ne itin galingos pajėgos, kurias sunaikinti pajėgtų vienas Italijos laivynas.
Jungtinės Amerikos Valstijos turi 1,4 mln. aktyviosios tarnybos karių ir 850 tūkst. rezervo karių, tačiau visų jų negalėtų permesti į Rusiją, nes kažkas turi palaikyti tvarką ir užtikrinti saugumą visose 598 pasaulinėse bazėse bei ginti pačias JAV.
NATO greitojo reagavimo pajėgas, kurios greičiausiai pirmosios stotų į mūšį su rusais, sudaro 13 tūkst. aktyvių karių ir tūkstančiai rezervo karių.
Nors Rusija ir pasinaudotų pranašumu jūroje – kadangi Sevastopolis yra jai priklausantis uostas, tad JAV ir NATO būtų priverstos atitraukti savo karinį jūrų laivyną, JAV būtų pranašesnė ore.
„JAV lėktuvai aprūpinti tobulesniais radarais, raketomis ir elektronine karine įranga, o Rusijos lėktuvai pasižymi geresne valdymo sistema ir trinties koeficientu, ir tai galėtų suteikti jiems pranašumą klasikiniame oro mūšyje “, – sakė Charlesas Cloveris leidiniui „Financial Times“.
Tačiau klasikinius oro mūšius galima pamatyti nebent filme „Oro gvardija“, ironizuoja Rusijos gynybos analitikas Ruslanas Puchovas. „Nuo sovietinių laikų mes atsiliekame nuo Jungtinių Amerikos Valstijų karinės aviacijos srityje“, – sako jis. R. Puchovo teigimu, Sovietų Sąjungos ir Rusijos karo strategai daug investavo į oro gynybos sistemas, tad jų „S-300“ ir „S-400“ sistemos yra geriausios pasaulyje.
„Panašiai kaip bokse, – sako R. Puchovas. – Jei dešinioji ranka silpna, reikia treniruoti kairę. Sovietų strategai silpnos aviacijos spragą kompensavo investuodami į oro gynybos sistemas.“
Net jei JAV ir Rusijos karas baigtųsi lygiosiomis, jis būtų kruvinas. Interneto svetainė „Global Firepower“ įvardijo JAV, net be NATO, kaip galingiausią pasaulyje karinę jėgą (neskaitant branduolinių ginklų), o Rusija nedaug nuo jos teatsilieka ir yra antroje vietoje (šis vertinimas skiriasi nuo M. Galeotti).
Nepaisant to, kad vertinant karinių pajėgų ir priemonių kiekį JAV yra pranašesnė už Rusiją, pastaroji turi daugiau tankų, antžeminės artilerijos ir lėktuvų su minavimo sistema.
„Tarp mūsų kariuomenių klojamas tvirtas bendradarbiavimo pagrindas“, – 2012 m. leidiniui „Foreign Policy“ pasakė JAV karinių pajėgų vadavietės Europoje (EUCOM) direktoriaus pavaduotojas planavimo, politikos ir strategijų kūrimo reikalais, užfrontės admirolas Markas C. Montgomery. Tuo metu rusų kariškiai dalyvavo taktinėse veiksmų prieš sukilėlius pratybose Šiaurės Amerikos oro erdvės gynybos štabe (NORAD), Kolorado valstijoje.
Karas svetimomis rankomis. Neminint derybų būdu išspręsto karinio konflikto be aukų, „karas svetimomis rankomis“ yra geriausias pasirinkimas iš blogų. JAV ir Rusija jau ne kartą buvo įsivėlusios į tokio pobūdžio karus, didžiausi iš jų – karai Vietname ir Afganistane. Pagal šį scenarijų, JAV galėtų finansuoti Ukrainos pajėgas, kurios kautųsi su rusų kariais ir siektų išstumti juos iš Ukrainos teritorijos. Arba, jei JAV ir NATO remtų Ukrainos kariuomenę, Rusija galėtų finansuoti Ukrainoje veikiančius promaskvietiškai nusiteikusius separatistinius judėjimus, kurie kovotų prieš ukrainiečius.
Rusija padėjo šiaurės vietnamiečiams sutriuškinti JAV Pietryčių Azijoje, o Jungtinės Valstijos padėjo modžachedams įveikti sovietus Afganistane. Jei panašus modelis kartotųsi Ukrainoje, okupantų armijos lauktų pralaimėjimas, nes Amerika šįkart pranašesnė, rašo „The Week“.