Iš pradžių bombardavimai, dabar – diplomatija
Nuo rugsėjo 30 d. Rusija bombarduoja B. al Assadui besipriešinančių sukilėlių pozicijas, tokiu būdu suteikdama režimui galimybę sustiprinti savo pajėgas kovos lauke po ne vieną mėnesį trukusios gynybos. Vis dėlto parama B. al Assadui tėra tik dalis Rusijos strategijos Sirijoje. Kita dalis – pradėti tarptautines derybas dėl pilietinio karo Sirijoje užbaigimo, rašo rferl.org.
B. al Assado apsilankymas Kremliuje galimai rodo formalių Maskvos diplomatinių veiksmų pradžią. Tai pirmas B. al Assado vizitas į užsienį po 2011 m. Sirijoje prasidėjusios krizės. Šiuo vizitu jis demonstruoja, kad vis dar kuo puikiausiai atlieka valstybės vadovo funkcijas. Toks elgesys atitinka Maskvos pareiškimus, kad B. al Assado, o kartu ir jo sąjungininkės Rusijos interesai negali būti ignoruojami mėginant sureguliuoti Sirijos krizę.
„Šis vizitas liudija apie tai, kad B. al Assadas daugiau ar mažiau tiki situacijos stabilumu. Iš esmės jo šalis gali tverti ir be fizinio jo buvimo sostinėje“, - patikino Maskvos Carnegie centro analitikas Nikolajus Kožanovas.
Analitiko teigimu, šis vizitas rodo, kad Maskvos antpuoliai iš oro padėjo pasiekti bent jau vieną tikslą – valdančiojo režimo sustiprinimą. Tikėtina, kad toliau seks griežtas Rusijos raginimas surengti susitikimą su kitomis įtakos Sirijai turinčiomis pusėmis siekiant aptarti galimybę atnaujinti derybas. Šis planas galimai jau pradėtas įgyvendinti.
Rusijos užsienio reikalų ministerija spalio 21 d. pranešė, kad Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry ketina spalio 23 d. Vienoje susitikti su kolegomis iš Turkijos ir Saudo Arabijos krizei Sirijoje aptarti.
Ankstesnės tarptautiniu mastu dėtos pastangos rasti taikų Sirijos krizės sprendimą žlugo, nes nepavyko sutarti dėl B. al Assado pasitraukimo iš valdžios būtinybės. Vakarai, Turkija ir arabų pasaulio valstybės reikalavo B. al Assado atsistatydinimo, tačiau tam prieštaravo Maskva. Šiuo metu labiausiai neramina klausimas, ar šios pozicijos vis dar liktų nepakitusios, jei derybos dėl taikos būtų atnaujintos.
Ateitis su B. al Assadu ar be jo?
V. Putinas ir B. al Assadas susitikimo Maskvoje metu turbūt atvirai pasikalbėjo apie Sirijos lyderio ateities vaidmenį šalyje. Daugelio analitikų manymu, tiek V. Putinas, tiek ir B. al Assadas neabejoja, kad pastarajam galiausiai teks pasitraukti, kad atlaisvintų vietą naujai šalies valdžiai.
„Akivaizdu, kad Rusijos vadovų nedomina ilgalaikė karinė operacija, tačiau juos domina šios operacijos nuvedimas iki galutinio etapo“, - įsitikinęs N. Kožanovas. „Galutinis etapas nėra karinė Rusijos ir Sirijos aljanso pergalė, tai – Sirijos valdžios ir opozicijos derybų proceso pradžia, po kurios galėtų sekti laikinosios valdžios suformavimas“, - pridūrė jis.
Vis dėlto net jei B. al Assadas ir yra pasirengęs pasitraukti, nėra aišku, kaip greitai tai galėtų vykti. Dalis Vakarų vadovų leido suprasti, kad yra pasirengę švelninti reikalavimus dėl pasitraukimo skubos tvarka. Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų sekretorius Philipas Hammondas anksčiau šį mėnesį teigė, kad B. al Assadas galėtų likti valdžioje dar kelis mėnesius, jei tokia yra konflikto Sirijoje užbaigimo kaina.
Dalis analitikų teigia, kad savotiškas grafikas šiuo metu būtų priimtinas tiek V. Putinui, tiek ir B. al Assadui, nes jie jaučiasi pakankamai užtikrinti, kad bet kuri ateities vyriausybė, dėl kurios būtų suderėta, paisys jų interesų. Be to, egzistuoja galimybė, kad B. al Assadas tam tikru valdžios pasikeitimo proceso etapu gali išvykti iš Sirijos ir paprašyti prieglobsčio Rusijoje
„Idėja dėl galimo B. al Assado išvykimo iš Sirijos kartu su žmona ir artimiausiais šeimos nariais gyva dar nuo pat sukilimo prieš Sirijos prezidentą pradžios“, - patikino Tedas Karasikas iš „Gulf State Analytics“. „B. al Assadas gali siekti prieglobsčio Rusijoje, kad išsigelbėtų pats ir išgelbėtų savo šeimą, norėdamas užtikrinti saugumą sau ir savo žmonai“, - pridūrė analitikas.
Kokia gi Irano pozicija?
Nors dar vienas Sirijos sąjungininkas Iranas anksčiau yra teigęs noriai prisijungsiantis prie derybų dėl taikos Sirijoje, šiuo metu ši šalis atrodo ne itin susidomėjusi atsinaujinusiu tarptautinės bendruomenės aktyvumu šiuo klausimu. Gali būti, kad toks Irano elgesys turėjo įtakos B. al Assado sprendimui pirmojo vizito į užsienį po kelerių metų pertraukos kryptimi pasirinkti būtent Maskvą, o ši kelionė – tai aiški Rusijos ir Sirijos vadovų siunčiama žinutė, kad kelias į taiką Sirijoje driekiasi pro Maskvą, o ne Teheraną.
T. Karasikas įsitikinęs, kad šiuo metu Iranas gali būti patenkintas galimybe leisti Maskvai griežti pirmuoju smuiku, nors abi šios valstybės turi konkuruojančių interesų Artimuosiuose Rytuose.
„Manau, teisinga žvelgti į Maskvą kaip į centrą, kur galėtų vykti bet kokie pasitarimai su Teheranu dėl to, kas šiandien vyksta Sirijoje“, - samprotavo T. Karasikas. „Šiuo metu akivaizdu, kad Rusija glaudžiai bendradarbiauja su Iranu dėl karinių sprendimų, nukreiptų prieš ekstremistus Sirijoje“, - neabejojo jis.
Vis dėlto analitikas linkęs įspėti, kad pagrindinis Sirijos ginklų tiekėjas Iranas dar gali pateikti netikėtumų vykdant derybas.
„Ateis diena, kai Rusijai ir Iranui nebepavyks susitarti dėl to, kas vyksta, taigi būtent to turėtume saugotis“, - sakė jis. Vis dėlto kol kas Rusijos, Irano ir Sirijos aljansas vieningai kovoja su sukilėliais, kuriuos remia Vakarai, Turkija ir arabų pasaulio valstybės.
Pastarosiomis dienomis tebesitęsiantys Rusijos antpuoliai iš oro padėjo Sirijos valstybinėms pajėgoms, kurioms padeda „Hizballah“ kovotojai iš Libano, atgauti teritoriją šalia Damasko, kurią buvo užėmę sukilėliai. Taip pat atkovoti Homso ir Hamos miestai. B. al Assado režimą remiančios pajėgos šiuo metu mėgina perimti antrojo pagal gyventojų skaičių Sirijos miesto Alepo kontrolę stiprindamos atakas miesto pakraščiuose.