Buvęs Johno McCaino 2008 m. prezidento kampanijos patarėjas Steve`as Schmidtas televizijos laidoje teigė manąs, kad Hillary Clinton greičiausiai užsitikrins didelės rinkikų kolegijos daugumos balsus.
© Reuters/Scanpix

Laidos vedėjo paklaustas, kiek rinkikų balsų gaus H. Clinton, S. Schmidtas teigė manąs, kad greičiausiai per 400. S. Schmidto teigimu, demokratai gali perimti Senato kontrolę ir pagerinti savo pozicijas Atstovų Rūmuose.

Taip mano ne tik jis. Naujausių apklausų ir politinių spėjimų rinkos dalyvių duomenimis, H. Clinton didina atotrūkį, todėl kyla natūralus klausimas: jei H. Clinton nugalės dideliu skirtumu, ką tai reikš šaliai?

Išrinkta prezidente H. Clinton gali pasirinkti vieną iš dviejų būdų vadovauti šaliai, teigia galimas dėliones po JAV prezidento rinkimų nagrinėjantis politinių tyrimų instituto „American Enterprise Institute“ bendradarbis Frederickas M. Hessas.

Vadovaujantis vienu iš jų, būtų pripažinta, kad 2016 metų rinkimai buvo išskirtiniai. H. Clinton ir Donaldas Trumpas yra nepopuliariausi pagrindinių partijų kandidatai naujausioje JAV istorijoje. Nepriklausomo tyrimų instituto „Pew Research Center“ duomenimis, 46 proc. H. Clinton rėmėjų sako, kad pirmiausia balsuos prieš D. Trumpą, o ne už H. Clinton. Instituto bendradarbė Hannah Fingerhut pabrėžė: „Kandidatų į prezidentus populiarumas tarp rinkėjų yra mažiausias per du dešimtmečius.“ Rugsėjo mėnesį tik trečdalis rinkėjų buvo patenkinti esamu pasirinkimu.

Vieną dažniausiai pasitaikančių argumentų už H. Clinton suformulavo dienraščio „Washington Post“ redakcija: „Donaldas Trumpas kelia ypatingą grėsmę Amerikos demokratijai.“ Išreikšdama paramą H. Clinton kandidatūrai, dienraščio „Houston Chronicle“ redakcija teigė: „Pasirinkimas tarp Hillary Clinton ir Donaldo Trumpo – ne tik politinis. Tai susiję su daug svarbesniais dalykais, kurie neapsiriboja partiniais interesais. Manome, kad Donaldas Trumpas kelia grėsmę Respublikai.“

Žurnalo „The New Yorker“ bendradarbis Adamas Gopnikas rūsčiai teigė: „Akivaizdu, kad D. Trumpas yra liberalios konstitucinės Jungtinių Valstijų santvarkos priešas. Amerikos respublikai grėsmę kelia pirmasis šiuolaikinėje istorijoje atvirai nedemokratiškas vienos iš didžiųjų partijų vadovas.“ Daugelis kitų komentatorių D. Trumpą apibūdino kaip „pavojų Respublikai“ ir „grėsmę Respublikos išlikimui“.

Tad, jei H. Clinton pasiektų didelę pergalę, pradėjusi eiti pareigas ji galėtų pagrįstai pripažinti, kad daugelis iš tų, kas nepritaria jos politikos darbotvarkei, ją parėmė tik siekdami užtikrinti, kad būtų išvengta šaliai kilusio pavojaus. Taip ji priimtų nuostatą, jog jos pergalę lėmė tai, kad D. Trumpas buvo nepriimtinas daugeliui abiejų didžiųjų partijų politikų, o savo kabinetą galėtų pristatyti kaip amerikietišką karo meto koalicinės vyriausybės analogą. Toks požiūris H. Clinton suteiktų puikią galimybę peržengti partinį susiskaidymą dėl kai kurių visai šaliai svarbių klausimų. Žinoma, kaina būtų tokia pati, kokią tenka sumokėti bet kuriam karo meto ministrui pirmininkui – ji turėtų būti pasirengusi sušvelninti savo vidaus politikos pasiūlymus, taip atiduodama duoklę tiems, kas ją parėmė visų pirma dėl to, kad padėtų pašalinti šaliai kilusią egzistencinę grėsmę, o ne dėl to, kad pritaria jos politinėms nuostatoms, teigia politikos įvykių apžvalgininkas F. M. Hessas.

Pasirinkusi tokį vienijantį politikos kursą, prezidentė H. Clinton sušvelnintų radikalesnius vidaus politikos pasiūlymus ir užsitikrintų plačią paramą savo užsienio politikai. Į kabinetą ji įtrauktų tris ar keturis ją parėmusius respublikonus. H. Clinton pasistengtų patikinti milijonus dideliu entuziazmu netrykštančių jos rėmėjų, kad jų neapgavo, ir pasinaudotų puikia galimybe panaikinti metų metus trunkantį pykčio ir įtarumo kupiną ideologinį susiskaidymą.

Deja, labiau tikėtina, kad H. Clinton nežengs politinio susitaikymo keliu. Atrodo, kad nuo pat pirmos dienos ji aktyviai siektų įvesti nemokamą aukštąjį mokslą daugeliui studentų, didinti mokesčius, toliau diegti prezidento Baracko Obamos iniciatyva priimtą Pacientų apsaugos ir prieinamos sveikatos priežiūros įstatymą („Obamacare“), didinti federalinės valdžios vaidmenį ikimokyklinio ugdymo sistemoje ir teisėjus skirti pagal progresyvumo kriterijus. Antraip H. Clinton rizikuotų susikirsti su naujaisiais kairiaisiais, kuriems atstovauja senatoriai Elizabeth Warren bei Bernie Sandersas ir kurie yra nepatenkinti, kad jiems teko susitaikyti su nuosaikesniu partijos kandidatu. Jei net ir didelės pergalės atveju H. Clinton sąmoningai apsispręstų įgyvendinti nuosaikesnę vidaus politiką, tai galėtų sukelti įtampą tarp jau ir taip susiskaidžiusių jos politinių rėmėjų, mąsto politologas F. M. Hessas.

O jei H. Clinton imsis aiškiai kairiosios politikos, dešiniųjų stovykloje gali kilti tikras karas tarp D. Trumpo šalininkų ir kampanijos prieš D. Trumpo išrinkimą aktyvistų. Respublikonai, kurie manė šalies gerovę iškeliantys virš partijos interesų, galiausiai jaustųsi nusivylę ir apgauti, o D. Trumpui ištikimybę išsaugoję respublikonai jiems imtų klijuoti kolaborantų ir išdavikų etiketes. Įsitikinę, kad jų baimės buvo pagrįstos, D. Trumpą remiantys respublikonai hiperaktyvų H. Clinton prezidentavimą įvertintų kaip dar vieną argumentą savo porinkiminiam politiniam kryžiaus žygiui.

Antra vertus, jei D. Trumpo pralaimėtų triuškinamai, jo idėjoms nepritariantys respublikonai įgytų galimybę imtis plataus masto apsivalymo nuo populistų, kad partijai suteiktų galimybę atsinaujinti ir išplėsti rėmėjų gretas. Tokiu atveju demokratai mėgintų pasinaudoti respublikonų vidinėmis kovomis ir gauti papildomų politinių taškų, taip dar labiau padidindami politinį susiskaidymą tarp kairės ir dešinės.

Žinoma, net ir didelės H. Clinton pergalės atveju tikėtina, kad Senate ir Atstovų Rūmuose nė viena partija neturės aiškios daugumos. Net jei demokratai užsitikrintų daugumą Atstovų Rūmuose, beveik neabejotina, kad respublikonai Senate turės bent 47 vietas. Ir nors respublikonai nesutars dėl daugelio dalykų, juos vienys bent jau nuostata, kad būtina aiškiai oponuoti H. Clinton politikai. Sprendžiant iš ligšiolinės patirties, tai yra kelias į aklavietę.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Darė visas įmanomas klaidas ir vis tiek numetė 24 kg (61)

Reguliariai politikos naujienomis besidomintys žmonės veikiausiai atkreipė dėmesį, kad Seimo...

A. Užkalnis tarp daugiabučių rado Vietnamo perlą (102)

„Atsiprašau, ar jūs kartais ne Užkalnis?“, – jau pavalgius manęs klausia padavėjas....

Piešiamas naujas Lietuvos žemėlapis: Panevėžiui – priverstinės jungtuvės (153)

Juokaudama, kad šešiuose Lietuvos rajonuose, kurie tarsi žiedai apjuosę miestus, nėra net kur...

Baltarusijoje palygino pensijas su Lietuvos, Latvijos ir kitų kaimynų: lietuviai gauna dvigubai daugiau (317)

Nuo lapkričio 1 d. Baltarusijoje padidės pensijos . Kaip planuoja šalies Darbo ministerija,...

Šiurpus mokslininkų atradimas: žmogus spėja suprasti, kad jis mirė (26)

JAV ligoninės mokslininkai tikina išsiaiškinę, kad žmogaus sąmonės darbas tęsiasi net ir po...

G. Paluckas siūlo skirstant pelną darbuotojus įtraukti į įmonių valdymą (517)

Lietuvos socialdemokratų partijos ( LSDP ) pirmininkas Gintautas Paluckas siūlydamas savo idėją...

Metų seklys: nedidelio miestelio dideli nusikaltėlių užmojai (27)

DELFI, bendradarbiaudamas su Lietuvos policija, tęsia kasmetinį pasakojimų ciklą „ Metų seklys...

D. Montvydas švenčia 30-ąjį gimtadienį: keitėsi ne tik išvaizda, bet ir stilius (45)

Spalio 22-oji atlikėjo ir projekto „Lietuvos balsas“ teisėjo Donato Montvydo gyvenime yra...

Ekspertas pasakė, kodėl realiame gyvenime „Titaniko“ herojus nebūtų taip paprastai nuskendęs (17)

Daugelį „Titaniko“ gerbėjų ilgus metus kankina neatsakytas klausimas, ar Jackas Dawsonas...

Būsto nuomininkai masiškai bėga iš Londono (4)

Būsto nuomai ieškantieji iš Londono bėga sparčiausiai nuo pat 2007 metų. Tokia tendencija gerina...