aA
Nors globali COVID-19 pandemija tęsiasi daugiau nei pusantrų metų, visgi klimato kaitos problemos niekur nepasitraukė. Kaip skelbiama spalio 11 d. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pranešime, klimato kaita yra vienintelė didžiausia grėsmė žmonių sveikatai. Akivaizdu, kad pasaulinėje kovoje su klimato krize lyderiauja ES, tačiau siekiant įveikti šią problemą, svarbūs ne tik ambicingi tikslai, bet ir ryžtingi veiksmai. Tuo tarpu ekspertai svarsto, kad klimato krizės poveikis nelaukia tolimos ateities – galbūt jau šiandien susiduriame su negrįžtamais pokyčiais.
Klimato kaitos krizė Europoje: ar kelio atgal tiesiog nebėra ir kokie dramatiški pokyčiai laukia
© Shutterstock

Europos žaliasis kursas – reakcija į klimato krizę

Reaguodama į klimato krizę, ES yra paruošusi ambicingą Europos žaliojo kurso programą. Europos Parlamento narys Liudas Mažylis teigia, kad šio kurso pagrindinis tikslas yra Europai tapti klimatui neutraliu žemynu iki 2050 m.

Liudas Mažylis
Liudas Mažylis
© DELFI / Domantas Pipas


„Šiam siekiui įgyvendinti orientuojamasi į tokias veiklos sritis: perėjimą prie švarios energetikos; veiksmingą, saugų ir aplinką tausojantį transportą; sveiko maisto žmonėms ir planetai užtikrinimą; konkurencingą, žalią ir skaitmeninę pramonę; investicijas į tvarią ateitį; mūsų gamtinės aplinkos apsaugą ir orientaciją į mokslą bei jo pokyčius klimato kaitai“, – pasakoja europarlamentaras.

Tuo tarpu Aplinkos ministerija pažymi, kad Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, iki 2050 m. yra įsipareigojusi tapti klimatui neutralia valstybe: „2021 m. buvo parengta Nacionalinė klimato kaitos darbotvarkė, numatanti klimato kaitos tikslus ir uždavinius iki 2050 m. Šiuo metu, kaip ir kitos ES šalys, rengiamės Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano atnaujinimui, kuriame atsiras darbotvarkei įgyvendinti reikalingos priemonės“.

Kalbėdamas apie iniciatyvų rinkinį, L. Mažylis taip pat pabrėžia ekonomikos augimo bei ES energetinės priklausomybės nuo išorės mažinimo svarbą: „Žaliojo kurso esminiai iššūkiai yra susiję su naujų tvarių darbo vietų kūrimu. Taip pat vyksta kova su energijos trūkumu bei tuo pačiu metu ES energetinės priklausomybės nuo išorės mažinimas“. Tačiau, pasak europarlamentaro, svarbu, kad gerinant biologinę įvairovę, mažinant CO2, gerėtų ir žmonių sveikata bei gyvenimo kokybė.

Dėl klimato kaitos kylantis gaisrų pavojus ES

Kaip pasakojo L. Mažylis, jau kelis dešimtmečius mokslininkai siunčia signalus apie sparčiai kaistantį klimatą bei vidutinės oro temperatūros didėjimą, kuris atitinkamai turi įtakos ir gaisrams.

„Padėtis yra išties dramatiška ir tam pasiruošti labai sudėtinga, sunku prognozuoti ateitį. Žinoma, kiekviena ES valstybė narė gali stiprinti savo priešgaisrinę apsaugos sistemą. Bet tam, kad situacija keistųsi iš esmės, būtina sukurti kovos su klimato kaita teisėkūrą ir ją taikyti tiek ES bendrai, tiek nacionaliniu lygmeniu, – pažymi europarlamentaras, – Žinoma, nepamirštant ir kasdienio žmogiškojo sąmoningumo. Nes, kad ir kaip būtų apmaudu, tendencijos rodo, kad stichinių nelaimių gali daugėti, o klimato kaitos įtaka kelia iššūkius žmonių saugumui“.

Gaisrai Graikijoje
Gaisrai Graikijoje
© AFP / Scanpix


Aplinkos ministerijos teigimu, klimato kaitos padariniai neabejotinai paliečia kiekvieną iš mūsų. „Per vis dažnesnes audras, sausras ir potvynius suniokojami pasėliai, nuostolių patiria tiek neapdraustas žmonių materialus turtas, tiek draudikai. Galime prisiminti ir Registrų centro veiklos sutrikimą dėl pernai liepą kilusios liūties. Tokiems reiškiniams būtina pasiruošti, nes jie ateityje kartosis vis dažniau, – pavyzdžiu dalijasi Aplinkos ministerijos atstovai, – Reikia pažymėti ir tai, kad nuo vis dažnėjančių pavojingų gamtinių reiškinių labiausiai nukenčia socialiai pažeidžiamiausios grupės. Jos neturi finansinių saugiklių ir išteklių galimų problemų prevencijai“.

Dramatiški pokyčiai – jau netolimoje ateityje

Kalbant apie iššūkius, su kuriais gali tekti susidurti ateityje dėl klimato kaitos, europarlamentaras svarsto: „Mes ir dabar nežinome, gal jau susiduriame su negrįžtamais pokyčiais? Gal jau aplinkai padaryta tokia stipri žala, kad nepavyks pilnai įgyvendinti kovos su klimato kaita tikslų. Mes vis dar nežinome, kokia reali mūsų aplinkos padėtis. Todėl, kalbant apie kovą su klimato kaita, siekį sumažinti taršą ir kurti tvarumą daugelyje gyvenimo sričių – privalome būti kiek įmanoma racionalūs, o svarbiausia – remtis mokslu. Pasisakau už mokslinių tyrimų būtinybę įgyvendinant Žaliąjį kursą“.

„Pajuokaujant galima pasakyti, jog visi pokyčiai yra grįžtami, tačiau tai gali trukti ištisus tūkstantmečius. Visos Žemės sistemos yra glaudžiai susijusios. Pakankamai stipriai išbalansavus vieną, galimas domino efektas. Jau dabar beveik neabejojama, kad bus viršytas 1,5 laipsnio Celsijaus temperatūros augimas. Net visiškai sustabdžius šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus, žemė dar kurį laiką šiltų. Dėl šio šilimo negrįžtamai pakils vandenynų lygis, toliau tirps ledynai, o tai tik dar labiau skatins globalų temperatūros augimą“, – pažymi Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės atstovė Judita Liukaitytė-Kukienė.

Judita Liukaitytė-Kukienė
Judita Liukaitytė-Kukienė
© DELFI / Domantas Pipas

Kartu pašnekovė prideda, kad dėl minėtų reiškinių gali pasikeisti ir pasaulio vandenynų srovės, o tai visiškai sujauktų esamą klimatą kai kuriuose regionuose. „Pasikeitus klimatui, viskas aplink mus keičiasi. Dėl augančios temperatūros Lietuvoje, iš šalies išstumiami spygliuočių miškai, keičiasi paukščių perėjimo laikas, pasirodo iki šiol nematytos rūšys ir nyksta mums įprastos. Dėl klimato pokyčių nukenčia ūkininkų derlius, jie priversti rinktis kitas, labiau pietų šalim būdingas, ar atsparesnes augalų veisles. Stebint tendencijas, greičiausiai turėsime priprasti prie tropinių karščių vasarą ir dažnai pasitaikančių besniegių žiemų“, – prognozuoja J. Liukaitytė-Kukienė.

Pandemija – tik trumpalaikis atokvėpis klimatui nuo teršalų?

Neretai teigiama, kad pasaulinės pandemijos metu sulėtėjusi ekonomika, sumažėjęs transporto naudojimas iš esmės suteikė pasauliui atokvėpį nuo teršalų. Tačiau, ar tikrai pasaulis tapo švaresnis? „Remiantis Tarptautinės energijos agentūros (IEA) pateiktu dokumentu „Pasaulinė energetikos apžvalga: CO2 išmetimo 2020 m. analizė“, dėl COVID-19 pandemijos pirminės energijos poreikis 2020 m. sumažėjo beveik 4 proc., o naujausi statistiniai duomenys rodo, kad su energija susijęs CO2 išmetimas pasaulyje sumažėjo net 5,8 proc. – tai yra didžiausias metinis sumažėjimas nuo Antrojo pasaulinio karo. Remiantis šiais duomenimis, metinis išmetamų teršalų sumažėjimas siekia beveik 2000 mln. tonų, o tai tolygu ES metiniams CO2 taršos rodikliams. Tai tikrai neįtikėtina – iki šiol visada tik didėję rodikliai staiga ėmė mažėti”, – pastebi L. Mažylis. Nepaisant to, europarlamentaras pripažįsta, kad dabar jaučiant ekonomikos, turizmo bei kitų pandemijos sustabdytų veiklų atsigavimą, nėra aišku, kokie bus šių metų CO2 pasauliniai rodikliai.

Potvynis
Potvynis
© Scanpix / Reuters


Europarlamentarui antrino ir Aplinkos ministerijos atstovai, teigdami, kad tai tik trumpalaikis atokvėpis: „Norint spręsti klimato kaitos problemas, turėtume nuosekliai siekti panašaus mažėjimo kasmet. Tačiau jau dabar aišku, kad 2021 m. CO2 emisijos viršys 2019 m. Didžiosios pasaulio ekonomikos siekia atsigriebti už patirtus nuostolius praėjusiais metais, todėl jų energijos suvartojimas ir tarša smarkiai auga“.

Ekspertai mato kur kas rimtesnes problemas

Vis dėlto, europarlamentaro teigimu, klimato kaitos iššūkiai kelia pavojų ir tarptautiniam saugumui: „Pavyzdžiui, tankiai apgyvendintos vietovės, kuriose maisto prieinamumas dėl klimato kaitos pokyčių sparčiai mažėja, ar sausros, potvynių be stichinių nelaimių nualinti regionai tampa nebetinkami gyvenimui. Prasideda migracija, kuri kelia savus iššūkius, tokius kaip kompromiso paieškos tarp humanitarinės pagalbos ir sienų apsaugos. Taip pat Lietuvos bei ES atveju, nesukuriant atsinaujinančios energetikos tiek, kad būtų galima mažinti priklausomybę nuo kitų valstybių, kyla geopolitinių nesutarimų rizika“.

Klimato kaitos krizė Europoje: ar kelio atgal tiesiog nebėra ir kokie dramatiški pokyčiai laukia
© Shutterstock


Aplinkos ministerijos atstovai taip pat įžvelgia migracijos problemą: „Didžioji pasaulio populiacijos dalis gyvena pajūrio teritorijose, ar upių deltose. Dėl klimato kaitos kylantis vandenynų lygis, intensyvesnės audros, dažnesni potvyniai ir sausros kelia pavojų šiems regionams. O labiausiai nukenčia mažiau pasiturinčios šalys. Šiuose regionuose vyksta nuolatinė kova dėl išteklių“.

L. Mažylis: mokesčiai dėl mokesčių nieko nekeis

Remiantis kitų ES valstybių praktika, Aplinkos ministerija pabrėžia, kad aplinkosauginiai mokesčiai yra viena iš esminių priemonių siekiant pakeisti žmonių elgseną: „Tačiau norint didžiausio efektyvumo, iš šių mokesčių surinktos lėšos turi būti panaudotos kryptingai – subsidijoms, skatinančioms žalesnius ir tvaresnius sprendimus“.

Tuo tarpu L. Mažylis abejoja, kad aplinkosauginiai mokesčiai yra vienintelė efektyvi priemonė, kuri gali prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo ir bendrai klimato atšilimo stabdymo: „Mokesčiai dėl mokesčių nieko nekeis. Taip, galų gale, Europoje mums teks kažkiek susimokėti už padarytą žalą aplinkai. Bet svarbu, kad mokesčiai motyvuotų pokytį. Transporto taršos mokestis turi būti suformuotas taip, kad skatintų rinktis tvaresnį automobilį. Taip pat, valstybės narės turi turėti mokesčių koordinavimo sistemą, užtikrinančią, kad tie mokesčiai nueitų į tą biudžeto dalį, kuri ir skirta kovai su klimato kaita. Bet vien mokesčiai nieko nepakeis“, – komentuoja politikas, pridurdamas, kad ilgalaikę perspektyvą turėtų kurti investicijos į atsinaujinančią energetiką bei žiedinės ekonomikos veiklą.

Skirtingos paskatos ES šalyse

Vis dėlto, norint, kad iki 2030 m. automobilių išmetama CO2 dalis ES, palyginti su 2021-aisiais, sumažėtų 55%, didžioji dalis vairuotojų turėtų sparčiai pradėti rinktis elektromobilius. Tačiau visose ES šalyse pastebima skirtinga skatinimo politika elektromobilio įsigijimo ir eksploatacijos kontekste.
Europos Parlamento narys primena, kad kiekviena valstybė savarankiškai nustato lengvatų sumas pagal savo turimas galimybes, o ateityje tikisi geriausių rezultatų.

Klimato kaitos krizė Europoje: ar kelio atgal tiesiog nebėra ir kokie dramatiški pokyčiai laukia
© Shutterstock


„Tikiu, kad Lietuvos prioritetai keisis ir dotacijos augs. Lengvesniam perėjimui nuo taršos iki tvarumo, įgyvendinant Žaliojo kurso planus, ES yra sukurtas ir Teisingos pertvarkos mechanizmas (angl. Just Transition Fund). Jo 2021–2027 m. biudžetas – 17,5 mlrd. eurų. 7,5 mlrd. eurų bus skiriama pagal daugiametę finansinę programą, o papildomi 10 mlrd. eurų – pagal priemonę „Next Generation EU“. Iš čia Lietuvai skiriami 274 mln. eurų. Teisingos pertvarkos mechanizmas apima pagalbą valstybėms narėms ir regionams investuojant į viešąjį bei tvaresnį transportą. Kaip paskirstyti šią sumą, skirtą Lietuvai, sprendžia pati valstybė“, – teigia europarlamentaras.

Pasiteiravus apie skatinimo politiką elektromobilio įsigijimo ir eksploatacijos kontekste, taikomą mūsų šalyje, Aplinkos ministerijos atstovai teigia: „Lietuvoje naujam elektromobiliui įsigyti, fiziniams asmenims yra siūloma 5000 eurų kompensacija. Naudotam elektromobiliui – 2500 eurų kompensacija. Papildoma 1000 eurų kompensacija skiriama sunaikinus seną automobilį. Šiais metais teikiama parama yra didesnė nei buvo prieš tai“. Be to, Aplinkos ministerija primena, kad subsidijos dydis elektromobiliams ES šalyse skiriasi dėl nevienodų taršos, automobilių registracijos, kelių ir kitų mokesčių.

Klimato kaita
Klimato kaita

Deja, šiuo metu pastebimos ne tik netolygios mokesčių lengvatos elektromobilių pirkėjams, bet ir netolygus elektromobilių stotelių įkrovimo skaičius ES šalyse. Aptardamas šiuos skirtumus, L Mažylis atkreipia dėmesį, kad iki Žaliojo kurso, klimato kaita niekada nebuvo bendras ES tikslas.

„Skirtumai yra akivaizdūs, nes tai priklausė nuo valstybių narių prioritetų ir investicijų. Šiuo metu Lietuva yra atsidūrusi tarp penkių mažiausiai elektromobilių įkrovimo stotelių ES turinčių valstybių, kurių gretose yra Latvija, Lenkija, Rumunija ir Graikija“, – sako L. Mažylis. Be to, jis primena, kad nuo šių metų liepos 1 d. Lietuvoje įsigaliojo Alternatyviųjų degalų įstatymas, kuriuo numatyta iki 2030 m. Lietuvoje įrengti 60 tūkst. elektromobilių įkrovimo vietų, iš kurių 6 tūkst. būtų viešos ir pusiau viešos.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(18 žmonių įvertino)
2.1111

Top naujienos

D+Kalbino Daiva Žeimytė-Bilienė, parengė Laura Tarandaitė

Sausio 13 d. mitingas kunigo Sasnausko akimis: ačiū Dievui, kad ten nebuvau, nes būčiau neiškentęs (16)

Nepriklausomybės aikštėje vykęs sausio 13 d. minėjimas drauge su karčiomis mitingo priemaišomis...

D+Alberto Nardelli, Jorge Valero, Arne Delfs

Putinas Europai ruošia naują realybę (2)

Didžiosios Europos valstybės vis labiau nerimauja, kad net jeigu Rusijos prezidentas Vladimiras...

Laidoje išgirdusi, kas šnekama apie Nausėdą, žiūrovė apstulbo: pati ten buvau ir tai – melas LRT pripažino suklydę (567)

Po sausio 13-osios minėjimo pasigirdo kalbos apie jame dalyvavusių žmonių etiketą. Kai kurie vėl...

Parako prieš norvegus pakako vienam kėliniui: Lietuva Europos čempionate liko be taškų (8)

Lietuvos rankinio rinktinė pasirodymą Europos čempionate užbaigė pirmadienį: trečioje F...

Antarktidoje užfiksuotas stulbinantis reiškinys: į Žemę trenkėsi antimaterija, atskriejusi iš kosmoso gelmių (44)

Ji atskriejo iš kosmoso. Ir buvo labai maža. Bet jos laukė ne tik IceCube, bet ir visa fizikų...

Pandemijos lūžio galime sulaukti jau šiais metais: nauja problema – nežinomos pasekmės persirgusiems kovidu dar gali laukti blogiausias scenarijus (159)

Siekiant apsaugoti svarbiausias valstybei funkcijas atliekančius sektorius, Lietuvoje nuo pirmadienio...

Bostone spindėjo Valančiūnas, tačiau „pelikanai“ nesulaikė „Celtics“ lyderių

NBA čempionate Naujojo Orleano „Pelicans“ (16/28) svečiuose 92:104 (29:18, 17:21, 23:32, 23:33)...

Kasdienybės herojai. Kodėl trečiąkart išsiskyrusi Repčenkaitė nebenori santuokos, o Pogrebnojus neturi konkurentų (5)

Trečiakart išsiskyrusi Violeta Repčenkaitė. „Skyrybos nebuvo lengvos. Ir niekada nebūtų,...

Įmonė tapo pavyzdžiu visam pasauliui: žvelgiame į pramonę, kuri veikia visiškai kitaip (2)

Kai kalbame apie klimato kaitą, pramonės tarša įvardijama kaip vienas iš daugiausiai žalos...

Raudonųjų žibintų kvartalas anų laikų Vilniuje: jūs dabar ten perkate mėsą ir kiaušinius (2)

Pirmosios užuominos apie prostituciją Vilniuje atkeliauja net iš XV amžiaus. Tada dar nebuvo...