Tai nutiko Berlyne, Schlosspark klinikoje, kur 59-erių metų medikas skaitė viešą paskaitą apie kepenų ligas. Klausytojų buvo nedaug, apie 20. Praėjus beveik valandai nuo paskaitos pradžios, ūmai pašoko pirmoje eilėje sėdėjęs vyriškis ir smogė peiliu profesoriui į kaklą. F. von Weizsäckeris mirė vietoje.
Užpuolikas sunkiai sužeidė ir 33-ejų metų vyriškį iš publikos (kaip paaiškėjo, tai buvo policininkas, laisvalaikiu atėjęs pasiklausyti paskaitos), mėginusį apginti profesorių.
Žudiką kitiems paskaitos dalyviams pavyko sulaikyti. Tyrimo metu paaiškėjo, jog tai – 57-erių Gregoras S., turintis Vokietijos pilietybę, gimęs Berlyne, bet gyvenantis Koblenco mieste, Reino-Pfalco žemėje. Iki šiol policijos akiratin jis nebuvo patekęs.
Gregoras S. dirbo „Amazon“ sandėlyje, kaimynų liudijimu, jis daug sportavęs. Privataus RTL televizijos kanalui kaimynai apibūdino jį kaip „greitai susierzinantį“ ir „psichiškai labilų“ žmogų, be to, „introvertišką“, nelabai bendraujantį su kitais. Dar kiti kaimynai sakė žiną, kad Gregoras S. turi draugę ar žmoną Tailande, kasmet keliems mėnesiams pas ją važiuoja.
Šio kruvino išpuolio paskata, tyrimą vykdančios prokuratūros žodžiais, buvo „maniakinė neapykanta nužudytojo šeimai“. Jos ištakų reikia ieškoti giliai praeityje.
Kerštas už vietnamiečių tautą
Nors kalbama apie psichinį žudiko susirgimą, vis dėlto negalima tylomis apeiti politinio nužudymo motyvo: Gregoras S. jautė neapykantą visai Weizsäckerių šeimai, pirmiausia – buvusiam prezidentui R. von Weizsäckeriui, kuris 1962-1966 metais buvo chemijos ir farmacijos koncerno „Boehringer Ingelheim“ valdybos narys.
Firma padėjo Amerikos koncernui „Dow Chemical“ pagaminti cheminę medžiagą „Agent Orange“, kuria naikinama medžių lapija bei augmenija, ir kuri naudota kare prieš Vietnamą.
Iš lėktuvų išpurkštas ant Vietnamo, šis nuodingas chemikalas sukėlė sunkias ligas ir neįprastai didžiulį skaičių persileidimų, nešė mirtį.
„Agent Orange“ turi poveikį vietnamiečių sveikatai iki šiol. R. von Weizsäckeris sakėsi apie tos medžiagos panaudojimą Vietnamo kare sužinojęs tik vėliau, dėl ko apgailestaująs, – informavo BILD.
Gregoras S., jo paties teigimu, F. von Weizsäckerį nužudė „iš solidarumo su vietnamiečių tauta“.
Kaip leidiniui BILD pavyko sužinoti iš tyrėjų, jis prisipažino nužudymo planus puoselėjęs jau 30 metų. Kadangi R. von Weizsäckeris jau buvo miręs, Gregoras S. nutarė atkeršyti už vietnamiečų mirtį, nužudydamas jo sūnų.
Išpuolis vykdytas ir prieš tėvą
Dėl to paties motyvo 1993 m. buvo įvykdytas išpuolis ir prieš Vokietijos prezidentą R. von Weizsäckerį, – laimei, ne toks brutalus. Kai federalinis prezidentas su žmona atvyko į Hamburgo teatrą „Thalia“ žiūrėti spektaklio, ten jo jau laukė užpuolikas. Jis tik pasakęs: „Noriu pasikalbėti“ ir smogęs prezidentui kumščiu į veidą.
R. von Weizsäckeriui anuomet lūpą praskėlė ir nosį sužalojo Vokietijos sunkumo kilnojimų čempionas Günteris Roerschas. Jo motyvas – tas pats kaip ir dabartinio žudiko: Vietnamo kare naudoti nuodai „Agent Orange“. Be to, užpuolikas kaltino prezidentą tuo, kad šis Niurnbergo karo nusikaltimų tribunole gynė savo tėvą.
G. Roerschas, už prezidento sumušimą nuteistas šešiems mėnesiams lygtinai, nenurimo, – persekiojo nekenčiamus Weizsäckerius dar ne vienus metus: pritykojęs yra viešai išvadinęs prezidentą naciu, o 1995 m. per 75-ąjį prezidento gimtadienį jis prie prezidentinių Bellevue rūmų dalijo skrajutes su informacija apie savo išpuolį.
Įspūdinga šeimos dinastija ir jos šešėliai
2015 miręs R. von Weizsäckeris, federalinis Vokietijos prezidentas 1984–1994 m., buvo žymiausias iš gabios giminės, davusios šaliai ne vieną mokslininką ir žymų politiką. Nužudytasis F. von Weizsäckeris, medicinos profesorius, Schlosspark klinikos skyriaus vedėjas, buvo vienas iš keturių jo vaikų.
2008 m. miręs sūnus Andreasas buvo skulptorius ir taip pat profesorius, Robertas Klausas yra ekonomikos profesorius, o vienintelė dukra Beatrice – teisės mokslų daktarė, žurnalistė, knygų autorė.
R. von Weizsäckerio vyresnysis brolis Carlas Friedrichas buvo garsus fizikas ir filosofas, mokslininkas universalas, po karo įsteigęs taikos tyrimo institutą.
Jis juokavo, esą, kaip rodo pavardė (kviečių maišas), Weizsäckeriai kilę iš paprastų malūno darbininkų, tampiusių grūdų maišus. Tačiau iš tikro jau nuo XIX a. Weizsäckeriai žinomi kaip šalies mokslui bei politikai nusipelnę žmonės. Į aristokratus šeima už nuopelnus valstybei pakelta 1916 m.
Prieštaringiausiai vertinama giminės asmenybė – R. von Weizsäckerio tėvas Ernstas Heinrichas von Weizsäckeris, padaręs politinę karjerą nacistinėje Vokietijoje: buvo diplomatas, užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius, – iš šio posto pasitraukė 1943 m.
Po Antrojo pasaulinio karo nuteistas kaip karo nusikaltėlis, tačiau netrukus vėl atsidūrė laisvėje.
Tėvų bei senelių politinės veiklos šešėlis teisuolių akyse krenta ir ant jų atžalų, o labilios psichikos asmenų sąmonėje, kaip matyti, tai perauga į keršto maniją. Kol kas medijose nebuvo girdėti svarstymų apie tai, kokį poveikį „labiliai sąmonei“ gali turėti viešojoje erdvėje dažnai skambantys raginimai kovoti su „naciais“.