Pateikiame šešias tyrėjų padarytas klaidas, kurias dažniausiai mini kritikai.
1) Malaizijos kariuomenės radaras užfiksavo lėktuvo, kuris, kaip manoma, ir galėjo būti tas dingusysis, pėdsakus, tačiau tai pastebėta ne iš karto.
Skelbiama, jog, remiantis radaro suteikta informacija, nutrūkus ryšiui, lėktuvas pasuko į vakarus. Taip pat paaiškėjo, jog ryšys su oro eismo kontrolieriais nutrūko virš Malakos sąsiaurio. Tačiau radaro operatoriai laiku to nepastebėjo – galimybė susekti lėktuvą praleista. Radarų duomenys paieškoms itin svarbūs, o pareigūnai tik kovo 11 dieną – praėjus trims dienoms po dingimo – susizgribo, jog lėktuvo ieškoma vis ne ten, kur jis galėjo pasukti. Paieškos vyko teritorijose, kur lėktuvo tikrai negalėjo būti – Tailando įlankoje ir Pietų Kinijos jūroje.
2) Pirmieji pranešimai buvo chaotiški - neaišku, kas buvo atsakingas.
„Manau, jog jie neturėjo tinkamo plano, kaip elgtis tokiais atvejais. Atrodė, jog skaito iš natų, jeigu galima taip pasakyti – jokio išankstinio pasirengimo nebuvo. Kalbėjo dalykus, tačiau vėliau juos paneigė ir nepateikė jokių tokio sprendimo argumentų“, - piktinasi aviacijos specialistas Alastairas Rosenscheinas.
3) Iš pat pradžių pareigūnai netiksliai apibūdino du asmenis, keliavusius su vogtais asmens dokumentais – esą buvo panašūs į juodaodį Italijos futbolininką.
„Ar jūs žinote futbolininką, pavarde Batolli? Jis italas. Ar žinote, kaip jis atrodo? Battoli, Battoli, Balloteli, Balloteli“, - per pirmąją spaudos konferenciją žurnalistų paklausė Malaizijos civilinės aviacijos agentūros vadovas Azharuddinas Abdul Rahmanas.
Tiesiai per aplinkui pareigūnas bandė pasakyti, kad minėtieji asmenys buvo juodaodžiai – kaip Italijos futbolininkas Mario Ballotelli. Paaiškėjo, jog tie vyrai – prieglobsčio prašę Irano piliečiai, nustatė tyrėjai. Paaiškėjo, jog jokių ryšių su teroristais jie neturi.
4) Pareiškimai nuo „visi žuvo“ iki „tikimės stebuklo“.
Kovo 24 dieną Malaizijos ministras pirmininkas Najibas Razakas pareiškė, jog lėktuvo kelionė baigėsi Indijos vandenyno pietinėje dalyje. Dar iki tokio pareiškimo „Malaysia Airlines“ dalies lėktuvo keleivių ir įgulos narių artimiesiems išsiuntė žinutes, jog „visi lėktuve buvę žmonės žuvo“.
Tačiau šeštadienį, artimiesiems tokį pareiškimą pasmerkus kaip skubotą ir nepagrįstą jokiais faktais, šalies susisiekimo ministro pareigas einantis Hishammuddinas Husseinas žurnalistams pareiškė, jog vilties rasti žmonių dar yra.
„Nors ir tikimės stebuklo, meldžiamės ir neprarandame vilties, tikimės rasti gyvųjų“, - pareiškė ministras.
5) Paskutiniuose įgulos žodžiuose – akivaizdi klaida.
Kovo 17 dieną Malaizijos pareigūnai oficialiai patvirtino, jog paskutinieji dingusio lėktuvo įgulos žodžiai „Viskas gerai, labos nakties“.
Vėliau paaiškėjo, jog iš tikrųjų paskutinieji įgulos žodžiai buvo „Labos nakties, Malaizijos trys septini nulis“. Paprasčiausiai įvyko klaida – Malaizijos pareigūnai klaidingai suprato, kas buvo pasakyta, klaidos nepastebėjo beveik dvi savaites, o tada pareiškė, jog nurašyto teksto nepateiks (dėl jo svarbos tyrimui).
„Vieną dieną skelbiama vienaip, o kitą – vėl naujienos. Informacija nuolat kinta. Tokie dalykai tikrai nepadeda nei civilinės aviacijos specialistų darbui, nei tyrėjams. Be to, juk susiję net 239 šeimos. Šiuo atveju sunku susilaikyti nuo kritikos“, - teigia aviacijos specialistė Mary Schiavo.
Specialistės teigimu, tokie incidentai verčia abejoti tyrimo patikimumu.
6) Kas ką iš tikrųjų pasakė.
Iš pradžių pareigūnai tvirtino, jog su oro eismo kontrolieriais kalbėjosi antrasis pilotas Fariqas Abdul Hamidas. Tačiau pirmadienį šį teiginį jie atsiėmė.
Anksčiau skrydžių bendrovė „Malaysia Airlines“ pareiškė, jog pirminis tyrimas atskleidė, jog įrašytas balsas – antrojo piloto. Policijos pareigūnai ieško įrodymų šiam teiginiui patvirtinti, vyksta įrašo ekspertizė“, - skelbė H. Husseinas.
Paieškų zonos pokyčiai
Penktadienį paieškų teritorija Indijos vandenyje netikėtai pasislinko daugiau 600 mylių į šiaurės rytus – tokių priemonių imtasi atlikus detalią radarų ir palydovų duomenų analizę, atskleidusią, jog lėktuvas iš tikrųjų galėjo skristi dar piečiau nei manyta iki tol.
„Wall Street Journal“, cituodamas anoniminius šaltinius, pirmadienį skelbė, jog toks sprendimas vėlavo net tris dienas dėl „bendrovių ir valstybių bendradarbiavimo klaidų“.
Kas nutiko? Andy Pasztoras, vienas iš straipsnio autorių, teigia, jog paprasčiausiai nesusikalbėjo dvi tyrimą vykdančios pusės: vieni buvo atsakingi už palydovų duomenis, o kiti tyrė lėktuvo degalų sąnaudas ir technines galimybes.
„Kas nutiko? Trijų dienų skylė, nes žmonės paprasčiausiai ieškojo ne ten“, - teigia žurnalistas.