aA
Nepaisant to, kad koronavirusas tebeplinta, pasaulio valstybės jau galvoja apie vasarą ir rengia atsargius atsivėrimo planus, įskaitant vadinamųjų „kelionių burbulų“ ir „oro tiltų“, leisiančių keliones tarp riboto skaičiaus kaimyninių šalių, kūrimą.
Kitokį kelią pasirinkusi Švedija „kelionių burbuluose“ nepageidaujama
© AFP / Scanpix

Tačiau Skandinavijoje kai kurios Švedijos kaimynės nėra nusiteikusios įtraukti šią šalį į kokias nors kelionių draudimų išimtis. Taip yra dėl Švedijoje intensyviau plintančio koronaviruso, skelbia thelocal.se.

Kai kurios Danijos opozicinės partijos paragino atverti sienas su Vokietija ir Norvegija, bet ne su Švedija. Tikėtina, kad kai birželio 15 d. atsivers Norvegijos sienos, atvykstantiems iš Švedijos jos liks uždarytos.

Šiuo metu Danija ir Norvegija švelnina ribojimus, tad situacija jose tampa panaši į Švedijos: atsidaro mokyklos, parduotuvės, restoranai. Tačiau didysis skirtumas tarp jų tas, kad Danijos ir Norvegijos vyriausybės, siekdamos pažaboti koronaviruso plitimą, anksti įvedė karantino ribojimus, taip pat išplėtė testavimo ir kontaktų atsekimo pajėgumus.

„Mes viliamės, kad dabar veikiau sulauksime tik menkų susirgimo bangų, kurias ir vėl galėsime įveikti labai intensyviai testuodami, atsekdami kontaktus ir taikydami izoliaciją. Tikimės, kad taip bus iki tol, kol pavyks sukurti vaistus ar vakciną“, – „The Local Norway“ sakė Norvegijos vyriausiasis epidemiologas Frode Forlandas.

F. Forlandas „Radio Sweden“ sakė, kad intensyvus infekcijos plitimas Švedijoje dabar, kai šalis planuoja, kada ir kaip atverti sienas, kelia nerimą.

Panašūs nuogąstavimai girdimi ir Suomijoje. Vidaus reikalų ministrė Maria Ohisalo Šiaurės šalių susitikime teigė, kad „kelionių burbulo“ atsiradimas tarp šalių gali būti sudėtingas dalykas.

„Norvegijai, Danijai ir Islandijai pavyko stabilizuoti situaciją. Padėtis Švedijoje neramina kur kas labiau“, – kalbėjo ministrė, taip pat leisdama spėti, kad Suomija Estijai ir Švedijai gali taikyti skirtingą sienų atvėrimo politiką, priklausomai nuo situacijos kiekvienoje šalyje.

Suomijos sveikatos apsaugos departamento direktorius Mika Salminenas teigė, kad turistų iš Danijos ir Norvegijos įsileidimas keltų mažiau rizikos nei keliautojai iš Švedijos.

„Tai liūdna. [Sienų atvėrimo niuansai] yra politinis sprendimas, tačiau infekcijos plitimo skirtumai yra faktas. Aš manau, kad vyriausybė, savaime suprantama, į tai atsižvelgia“, – sakė M. Salminenas.

Švedijoje mirčių nuo koronaviruso skaičius yra gerokai didesnis nei kaimyninėse valstybėse. Gegužės 21 d. duomenimis, Švedijoje užfiksuota daugiau mirčių nei kitose Šiaurės šalyse kartu sudėjus.

M. Salmineno ir F. Forlando kolega iš Švedijos Andersas Tegnellis tvirtino, kad faktas, jog Švedijos užsikrėtimų kreivė yra statesnė, iš tiesų gali užtikrinti gyventojams saugumą. TT jis sakė: „Gali būti, kad atėjus vasarai Švedijoje jau bus tiek daug [koronavirusui] imunitetą turinčių žmonių, jog švedams kažkur vykti bus saugiau nei kitiems“.

Tokia mintis pagrįsta prielaida, kad persirgus koronavirusu susiformuoja imunitetas ir pakartotinai neužsikrečiama, tačiau Pasaulio sveikatos organizacija įspėjo, jog nėra aišku, ar iš tiesų taip yra.

Keletas tyrimų parodė, kad užsikrėtusiems asmenims susiformuoja antikūnai, kurie, pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, tikėtina, „garantuoja tam tikrą apsaugą“ nuo pakartotinio užsikrėtimo. Tačiau įrodymų, ar žmonės įgyja pilną imunitetą ir kiek ilgai jis išlieka, vis dar nėra.

Pirmieji antikūnų tyrimai Švedijoje parodė, kad iki balandžio pabaigos maždaug 7,3 proc. Stokholmo gyventojų kraujyje nustatyti koronaviruso antikūnai, o tai leidžia spręsti, jog ši gyventojų dalis užsikrėtė balandžio pradžioje, mat antikūnams susiformuoti prireikia kelių savaičių.

Panašus Danijos gyventojų tyrimas parodė, kad antikūnai susiformavo maždaug vienam procentui gyventojų. Visgi galima spręsti, jog prognozės dėl to, kad Stokholme, smarkiausiai koronaviruso paveiktame Švedijos mieste, iki gegužės pradžios bus pasiektas 26 proc. imunitetas, buvo klaidingos.

A. Tegnellis taip pat tvirtino, jog atvykėliai iš užsienio Šiaurės šalyse nebuvo pagrindiniai infekcijos skleidėjai. Virusą į Skandinaviją atvežė ne atvykėliai iš Italijos, Prancūzijos ar Kinijos, o veikiau patys gyventojai, kurie išvyko į užsienį ir iš ten parvežė infekciją.

„Tad jei norima spręsti remiantis šia patirtimi, šalims reikėtų neleisti jų pačių gyventojams keliauti į Švediją“, – aiškino epidemiologas.

Tačiau Švedijoje ne tik didesnis užsikrėtimo lygis, bet ir menkiau nei kitose Šiaurės šalyse testuojama ir atsekami kontaktai.

Žmonės, kuriems pasireiškia lengvi simptomai, šiuo metu nėra testuojami, nebent jie patenka į tam tikras prioritetines kategorijas, pavyzdžiui, yra medikai arba dirba slaugos namuose. Švedijoje, skirtingai nei Norvegijoje, nėra ir oficialios kontaktų atsekimo programėlės.

O tai reiškia, kad netgi jei iki vasaros didesnė Švedijos gyventojų dalis taps atspari virusui, gali būti sudėtinga nustatyti, kam konkrečiai imunitetas susiformavo ar nesusiformavo, nebent kontaktų atsekimas ir testavimas būtų smarkiai suintensyvinti.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(25 žmonės įvertino)
3.9200

Top naujienos

JAV branduoliniai ginklai Europoje vėl skelia žiežirbas: kaip tai atsilieps Lietuvai (103)

Būti ar nebūti. Tokia yra Vokietijoje atsinaujinusių aršių debatų dėl JAV branduolinių...

Užkalnis: restoranuose leisti pinigus - patriotinė pareiga (123)

Apie dešimt metų rašau apie maistą, kartais gerai, kartais išvis puikiai. Koks tikslas, klausiate...

Po virtinės kruvinų incidentų pasienyje Kinija ir Indija dislokuoja tūkstančius karių, baiminamasi atviro konflikto (187)

Gegužės 5 d. tarp Indijos ir Kinijos karių prie Pangongo ežero, esančio 4270 metrų aukštyje...

Lietuviško vyno gamintojas Juozas Vilkenis: šio gėrimo galima išgerti tik vieną taurę (52)

„Aš nedirbu, aš visą laiką atostogauju“, – štai taip apie savo veiklą sako vyndarys...

Berniukas gimė sveikas, bet netrukus pastebėjo nerimą keliančius požymius: kraujo tyrimai buvo netikėti (157)

Kauniečiai Gintarė ir Rytis Rudzinskai 2016 m. susilaukė sveiko berniuko, kurį pavadino Bernardu....

Gydytoja: 4 ženklai, rodantys, kad pas ginekologą apsilankyti reikia nedelsiant (1)

Medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytojos akušerės-ginekologės Agnės Tarvydienės...

Ne pirmą kartą grasinančių žinučių sulaukusi Mia jaučiasi įbauginta: žadu kreiptis į teisėsaugą (54)

Žinomai dainininkei Miai savaitgalį apkartino atviras grasinimas mirtimi. Tokią žinutę atlikėja...

Nuosavam sodui kiemo nereikia: 10 idėjų, kaip sukurti oazę daugiabučio balkone (7)

Daug kas klaidingai galvoja, kad sodai gali egzistuoti tik sodybose ar nuosavų namų sklypuose, kur...

Naujo kelio pradžia: istorinės lygiosios Tbilisyje ir kryptį į Vakarus blokavusi Maskva (10)

„Didžiausią įspūdį paliko ne tūkstančiai sirgalių stadione, o trispalvės vėliavos...

|Maža didelių žinių kaina