Tačiau Skandinavijoje kai kurios Švedijos kaimynės nėra nusiteikusios įtraukti šią šalį į kokias nors kelionių draudimų išimtis. Taip yra dėl Švedijoje intensyviau plintančio koronaviruso, skelbia thelocal.se.
Kai kurios Danijos opozicinės partijos paragino atverti sienas su Vokietija ir Norvegija, bet ne su Švedija. Tikėtina, kad kai birželio 15 d. atsivers Norvegijos sienos, atvykstantiems iš Švedijos jos liks uždarytos.
Šiuo metu Danija ir Norvegija švelnina ribojimus, tad situacija jose tampa panaši į Švedijos: atsidaro mokyklos, parduotuvės, restoranai. Tačiau didysis skirtumas tarp jų tas, kad Danijos ir Norvegijos vyriausybės, siekdamos pažaboti koronaviruso plitimą, anksti įvedė karantino ribojimus, taip pat išplėtė testavimo ir kontaktų atsekimo pajėgumus.
„Mes viliamės, kad dabar veikiau sulauksime tik menkų susirgimo bangų, kurias ir vėl galėsime įveikti labai intensyviai testuodami, atsekdami kontaktus ir taikydami izoliaciją. Tikimės, kad taip bus iki tol, kol pavyks sukurti vaistus ar vakciną“, – „The Local Norway“ sakė Norvegijos vyriausiasis epidemiologas Frode Forlandas.
F. Forlandas „Radio Sweden“ sakė, kad intensyvus infekcijos plitimas Švedijoje dabar, kai šalis planuoja, kada ir kaip atverti sienas, kelia nerimą.
Panašūs nuogąstavimai girdimi ir Suomijoje. Vidaus reikalų ministrė Maria Ohisalo Šiaurės šalių susitikime teigė, kad „kelionių burbulo“ atsiradimas tarp šalių gali būti sudėtingas dalykas.
„Norvegijai, Danijai ir Islandijai pavyko stabilizuoti situaciją. Padėtis Švedijoje neramina kur kas labiau“, – kalbėjo ministrė, taip pat leisdama spėti, kad Suomija Estijai ir Švedijai gali taikyti skirtingą sienų atvėrimo politiką, priklausomai nuo situacijos kiekvienoje šalyje.
Suomijos sveikatos apsaugos departamento direktorius Mika Salminenas teigė, kad turistų iš Danijos ir Norvegijos įsileidimas keltų mažiau rizikos nei keliautojai iš Švedijos.
„Tai liūdna. [Sienų atvėrimo niuansai] yra politinis sprendimas, tačiau infekcijos plitimo skirtumai yra faktas. Aš manau, kad vyriausybė, savaime suprantama, į tai atsižvelgia“, – sakė M. Salminenas.
Švedijoje mirčių nuo koronaviruso skaičius yra gerokai didesnis nei kaimyninėse valstybėse. Gegužės 21 d. duomenimis, Švedijoje užfiksuota daugiau mirčių nei kitose Šiaurės šalyse kartu sudėjus.
M. Salmineno ir F. Forlando kolega iš Švedijos Andersas Tegnellis tvirtino, kad faktas, jog Švedijos užsikrėtimų kreivė yra statesnė, iš tiesų gali užtikrinti gyventojams saugumą. TT jis sakė: „Gali būti, kad atėjus vasarai Švedijoje jau bus tiek daug [koronavirusui] imunitetą turinčių žmonių, jog švedams kažkur vykti bus saugiau nei kitiems“.
Tokia mintis pagrįsta prielaida, kad persirgus koronavirusu susiformuoja imunitetas ir pakartotinai neužsikrečiama, tačiau Pasaulio sveikatos organizacija įspėjo, jog nėra aišku, ar iš tiesų taip yra.
Keletas tyrimų parodė, kad užsikrėtusiems asmenims susiformuoja antikūnai, kurie, pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, tikėtina, „garantuoja tam tikrą apsaugą“ nuo pakartotinio užsikrėtimo. Tačiau įrodymų, ar žmonės įgyja pilną imunitetą ir kiek ilgai jis išlieka, vis dar nėra.
Pirmieji antikūnų tyrimai Švedijoje parodė, kad iki balandžio pabaigos maždaug 7,3 proc. Stokholmo gyventojų kraujyje nustatyti koronaviruso antikūnai, o tai leidžia spręsti, jog ši gyventojų dalis užsikrėtė balandžio pradžioje, mat antikūnams susiformuoti prireikia kelių savaičių.
Panašus Danijos gyventojų tyrimas parodė, kad antikūnai susiformavo maždaug vienam procentui gyventojų. Visgi galima spręsti, jog prognozės dėl to, kad Stokholme, smarkiausiai koronaviruso paveiktame Švedijos mieste, iki gegužės pradžios bus pasiektas 26 proc. imunitetas, buvo klaidingos.
A. Tegnellis taip pat tvirtino, jog atvykėliai iš užsienio Šiaurės šalyse nebuvo pagrindiniai infekcijos skleidėjai. Virusą į Skandinaviją atvežė ne atvykėliai iš Italijos, Prancūzijos ar Kinijos, o veikiau patys gyventojai, kurie išvyko į užsienį ir iš ten parvežė infekciją.
„Tad jei norima spręsti remiantis šia patirtimi, šalims reikėtų neleisti jų pačių gyventojams keliauti į Švediją“, – aiškino epidemiologas.
Tačiau Švedijoje ne tik didesnis užsikrėtimo lygis, bet ir menkiau nei kitose Šiaurės šalyse testuojama ir atsekami kontaktai.
Žmonės, kuriems pasireiškia lengvi simptomai, šiuo metu nėra testuojami, nebent jie patenka į tam tikras prioritetines kategorijas, pavyzdžiui, yra medikai arba dirba slaugos namuose. Švedijoje, skirtingai nei Norvegijoje, nėra ir oficialios kontaktų atsekimo programėlės.
O tai reiškia, kad netgi jei iki vasaros didesnė Švedijos gyventojų dalis taps atspari virusui, gali būti sudėtinga nustatyti, kam konkrečiai imunitetas susiformavo ar nesusiformavo, nebent kontaktų atsekimas ir testavimas būtų smarkiai suintensyvinti.