„Jeigu nebus tam tikro bendradarbiavimo pamato, pasaulis nusiris į katastrofą, prilygintiną Pirmajam pasauliniam karui“, – pareiškė H. Kissingeris per forumo „Bloomberg New Economy Forum“ atidarymo ceremoniją. Pasak jo, dėl šiandien prieinamų karinių technologijų gali kilti tokia krizė, kurią „būtų dar sunkiau sukontroliuoti nei tas, kurių kildavo ankstesnėse erose“.

„Amerika ir Kinija dabar vis labiau linksta į konfrontacijas, ir savo diplomatiją jos vykdo per konfrontacijas, – interviu „Bloomberg News“ vyriausiajam redaktoriui Johnui Micklethwaitui sakė 97-erių metų H. Kissingeris. – Pavojus tas, kad gali kilti krizė, kuri iš priešiškos retorikos peraugs į tikrą karinį konfliktą.“

Diplomatas, paruošęs dirvą istorinei prezidento Richardo Nixono 1972 metų kelionei į Kiniją, sakė turįs viltį, kad, kai Joe Bidenas sausio 20-ąją bus prisaikdintas JAV prezidentu, bendra COVID-19 pandemijos grėsmė suteiks galimybę abiem šalims pradėti politines diskusijas.

„Jeigu į COVID pandemiją pažvelgtume kaip į perspėjimą, – ta prasme, kad praktiškai kiekviena šalis didžiąja dalimi šią problemą sprendžia savarankiškai, bet jos ilgalaikis sprendimas turi būti rastas tam tikru pasauliniu lygiu, – kalbėjo H. Kissingeris, – jis turėtų pasitarnauti kaip pamoka.“

Jungtinių Valstijų ir Kinijos santykiai yra pasiekę žemiausią lygį per kelis dešimtmečius, nors abi pusės metų pradžioje ir sutarė dėl „pirmos fazės“ prekybos susitarimo. Nuo tada viruso protrūkis, prasidėjęs Uhane, Kinijoje, išplito po pasaulį, nusinešęs per 1,3 mln. žmonių gyvybių ir smarkiai supurtęs pasaulio ekonomikas.

Henry Kissingeris

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sugriežtino savo kritiką Kinijos atžvilgiu, apkaltinęs ją dėl viruso paskleidimo ir mirčių nuo jo skaičiaus JAV; be to, kiekviena pusė griebėsi aktyvesnių veiksmų, kuriuos kiekviena iš jų traktuoja kaip priešiškus.

Praėjusią savaitę Kinijos represijos prieš Honkongo autonomiją tęsėsi po to, kai tenykščiai pareigūnai diskvalifikavo keturis prodemokratinės stovyklos įstatymų leidėjus, esą dėl nepakankamo lojalumo Pekinui. JAV pareigūnai viešai pasmerkė „vienos šalies, dviejų sistemų“ politikos, kelis dešimtmečius padėjusios Pekinui manevruoti palaikant santykius su JAV, žlugdymą.

Jungtinės Valstijos įvedė Pekinui naujų sankcijų – uždraudė investuoti į 31 Kinijos bendrovę, JAV teigimu, kontroliuojamą Kinijos liaudies išlaisvinimo armijos (PLA).

„D. Trumpas naudoja labiau konfrontacinį derybų metodą, kurį galima taikyti neapibrėžtą laiką“, – sakė H. Kissingeris. D. Trumpo kadencijos pradžioje „jam buvo svarbu pabrėžti didelį amerikiečių susirūpinimą dėl nesubalansuotos pasaulio ekonomikos evoliucijos. Aš manau, kad tą akcentuoti buvo išties svarbu. Bet nuo tada, mano nuomone, būtų buvę geriau laikytis labiau diferencijuoto požiūrio.“

Greita griūtis

Sparti JAV ir Kinijos santykių griūtis šiais metais rodo, kad abi šalys artėja prie naujo Šaltojo karo, sakė H. Kissingeris ir pridūrė, kad tiek Kinija, tiek JAV turėtų „susitarti, kad ir koks naujas konfliktas kiltų tarp jųdviejų, jos nepradės karinio konflikto.“

Tuo tikslu JAV ir Kinija turėtų bendromis jėgomis sukurti „institucinę sistemą, pagal kurią koks nors vadovas, kuriuo pasitiki mūsų prezidentas, ir koks nors Kinijos vadovas, kuriuo pasitiki prezidentas Xi Jinpingas, būtų paskirti abipusiams kontaktams palaikyti savo prezidentų vardu“, sakė jis.

Santykiai su Kinija gali dominuoti išrinktojo prezidento Joe Bideno administracijos užsienio politikos darbotvarkėje. Tikimasi, kad jis ieškos būdų, kaip sušvelninti įtampą daugelyje sričių, tokiose kaip 5G technologijų ateitis, Kinijos ekspansionizmas Pietų Kinijos jūroje ir silpnėjanti Honkongo autonomija.

Donaldas Trumpas

Nors J. Bidenas turi ilgametę santykių su Kinija plėtojimo patirtį, jo tonas per rinkiminius politinius debatus tapo griežtesnis, dažnai kritikavo kategorišką Kinijos politiką jos regione, taip pat ir žmogaus teisių klausimais, o per vasarį vykusius debatus prezidentą Xi Jinpingą vadino „banditu“.

„Žinoma, žmogaus teisių klausimu esama nesutarimų, – atsakė H. Kissingeris, paklaustas, ką dar galėtų padaryti Kinija, kad santykiai pagerėtų. – Svarbu, jog kiekviena pusė suprastų kitos jautriausias vietas, ir nebūtinai tam, kad išspręstų problemą, bet kad sušvelnintų ją tiek, jog tolesnė pažanga būtų įmanoma.“

Xi Jinpingas praėjusią savaitę sakydamas kalbą paragino šalis sustiprinti bendradarbiavimą ir vengti konflikto, nors jo vykdoma politika nukreipė Kiniją susipriešinimo su JAV keliu. Be to, Kinija praeitą savaitę oficialiai pasveikino Joe Bideną ir išrinktąją JAV viceprezidentę Kamalą Harris su jų pergale rinkimuose.

„Jungtinės Valstijos ir Kinija niekada nestodavo į priešišką akistatą su kita maždaug tokio pat dydžio bei įtakos šalimi, – sakė H. Kissingeris. – Tai pirma tokia patirtis. Mes turime siekti, kad santykiai nepereitų į konfliktą ir, jei pasiseks, išsirutuliotų į tam tikrą bendradarbiavimą.“

Išnagrinėjęs kelis Joe Bideno pasiūlymus dėl santykių su Kinija, H. Kissingeris, paklaustas apie idėją kurti demokratinių valstybių koaliciją susiremti su Kinija, paragino būti atsargiems ir neskubėti.

 Xi Jinpingas

Krizės istorija

„Mano manymu, demokratinės valstybės turėtų bendradarbiauti, kai tik tą leidžia jų įsitikinimai, arba to reikalauti, – pridūrė jis. – Manyčiau, kurti koaliciją, nukreiptą prieš kokią nors konkrečią šalį, yra neprotinga, bet koalicija, siekianti užkirsti kelią pavojams, yra būtina, kai tai yra neišvengiama.“

Galiausiai, sakė H. Kissingeris, abiejų valstybių lyderiai turi pripažinti, kad tas pačias problemas jie vertina skirtingai ir kad tai veikia jų požiūrį į derybas.

„Amerikiečiai turi santykinai nepertraukiamos sėkmės istoriją, – sakė jis. – Kinai turi labai ilgą pasikartojančių krizių istoriją. Amerikai labai pasisekė – jai pavyko išvengti tiesioginių pavojų, Kiniją nuo seno supa šalys, turinčios planų dėl savo vientisumo.“

Europa vis dažniau pasijus įtraukta į įtemptą kovą tarp JAV ir Eurazijos, pridūrė H. Kissingeris.

„Europa buvo Amerikos užsienio politikos ramstis per visą laikotarpį po Antrojo pasaulinio karo, – sakė buvęs JAV valstybės sekretorius. – Dabar jiems iškyla klausimas: ar, atsižvelgiant į santykių su kitomis pasaulio dalimis raidą, jie stengsis atlikti visiškai savarankišką vaidmenį.“