Nesutarimai dėl sienų tarp šių valstybių tęsiasi visą tris dešimtmečius trukusį jų nepriklausomybės nuo SSRS laikotarpį, o sprendimus priimantys asmenys savo teritorines pretenzijas grindžia remdamiesi skirtingais sovietinių laikų žemėlapiais.
„Neatgavę sąmonės, jie mirė nuo šautinių žaizdų“, – sakoma Kirgizijos nacionalinio saugumo komiteto pranešime ir priduriama, kad tai įvyko ketvirtadienį.
Tai buvo rimčiausias incidentas Kirgizijos ir Uzbekistano pasienyje per pastaruosius metus.
Pranešime teigiama, kad abiejų pasienio tarnybų atstovai nedelsdami susisiekė ir susitarė atlikti tyrimą. Jie turėjo susitikti penktadienį.
Kirgizija nenurodė, ar žuvusieji buvo civiliai, ar pasieniečiai.
Dažna regiono problema – kontrabanda, taip pat pasienyje gyvenančios bendruomenės nuolat konfliktuoja dėl ganyklų gyvuliams ir vandens išteklių.
Su Uzbekistano pasienio tarnyba nepavyko susisiekti.
Dvišaliai kaimyninių šalių santykiai anksčiau buvo prasti, tačiau 2016 metais, mirus ilgamečiam griežtosios linijos Uzbekistano prezidentui Islamui Karimovui, jie pastebimai pagerėjo.
I. Karimovo įpėdinis Šavkatas Mirzijojevas ėmėsi taisyti pašlijusius Taškento ryšius su kaimyninėmis šalimis.
Pernai Uzbekistanas ir Kirgizija pasirašė susitarimą dėl sienos ginčo išsprendimo, tačiau jis nebuvo ratifikuotas Kirgizijos piliečiams išreiškus nepasitenkinimą dėl sąlygų, kuriomis uzbekų pusei buvo garantuota galimybė naudotis Kirgizijoje esančiu vandens telkiniu.
Tačiau pavojingiausias konfliktas Centrinėje Azijoje šiuo metu vyksta Kirgizijos pasienyje su Tadžikistanu, kur praėjusiais metais po beprecedenčių susirėmimų, kuriuose dalyvavo kariniai daliniai, žuvo kelios dešimtys žmonių.
