Pernai šią Centrinės Azijos valstybę apėmė chaosas po spalio 4-ąją įvykusių ginčijamų parlamento rinkimų, kurių rezultatai buvo anuliuoti dėl numanomų klastojimų. Vėliau tą mėnesį tuometis prezidentas Soronbajus Žejenbekovas paskelbė atsistatydinantis, kad šalyje būtų išvengta kraujo praliejimo.
Per tuos neramumus protestuotojai išlaisvino buvusį įstatymų leidėją S. Žaparovą, įkalintą 2018 metais dėl kaltinimų įkaito pagrobimu. Vėliau nacionalistinių pažiūrų politikas tapo šalies ministru pirmininku, o atsistatydinus S. Žejenbekovui – perėmė jo įgaliojimus. Sausį 52 metų S. Žaparovas laimėjo prezidento rinkimus.
S. Žaparovui ir jo sąjungininkams siekiant dar labiau įtvirtinti kontrolę, per kelias savaites po rinkimų buvo suimti du iš jo varžovų rinkimuose ir buvęs ministras pirmininkas.
Naujojo prezidento pasiūlytuose konstitucijos pakeitimuose žadamas perėjimas prie prezidentinio valdymo.
Vietos kritikai konstitucijos projektą praminė „chanstitucija“, nes jame išplečiami prezidento įgaliojimai skirti pareigūnus apeinant parlamentą, kurio narių skaičius bus sumažintas nuo 120 iki 90-ies, jeigu pakeitimams bus pritarta.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) ir Europos Tarybos Venecijos komisija kritiškai įvertino tai, jog, rengiant pakeitimus, nebuvo surengta „prasmingų ir visapusiškų viešųjų konsultacijų bei debatų parlamente“. Šios dvi institucijos taip pat pareiškė nuogąstaujančios dėl „pernelyg svarbaus prezidento vaidmens ir prerogatyvų“.
Tuo tarpu Rusijos – svarbios Kirgizijos sąjungininkės – prezidentas Vladimiras Putinas vasarį, kai S. Žaparovas lankėsi Maskvoje, pareiškė palaikąs konstitucinę reformą ir „tikįs“, kad tokia pertvarka atkurs stabilumą 6,5 mln. gyventojų turinčioje šalyje.
Jeigu rinkėjai pritars konstitucijos pakeitimams, prezidentai, pradedant nuo S. Žaparovo, galės siekti antros kadencijos, nors po 2010 metų reformos šalies konstitucijoje buvo įtvirtinta, kad asmuo prezidento pareigas gali užimti tik vieną kadenciją.
Toks pakeitimas buvo priimtas siekiant pažaboti autoritarizmą po dviejų autoritariškų prezidentų nušalinimo nuo valdžios.
Balsavimas referendume prasidėjo 2 val. Grinvičo laiku (5 val. Lietuvos laiku) ir pasibaigs 14 val. (17 val.). Rezultatai turėtų būti paskelbti netrukus po to, kai rinkimų apylinkės užvers duris. Kad referendumas būtų pripažintas įvykusiu, jame turi dalyvauti mažiausiai 30 proc. rinkėjų.