„Jie nėra mūsų draugai. Jiems mūsų reikia tik saviems tikslams, – žurnalistams pareiškė prezidentas Baronas Waqa. – Atsiprašau, bet turiu dėl to būti tvirtas, nes niekas neateis ir mums nenurodinės.“
Šiemetinis metinis Ramiojo vandenyno salų viršūnių susitikimas, kuris vyksta Nauru ir baigsis ketvirtadienį, yra tarp vaidingiausių per visą forumo 49 metų istoriją.
Įprastas diskusijas dėl klimato kaitos užtemdė šeimininkų ginčas su Kinija ir elgesys su prieglobsčio prašytojais, laikomais saloje pagal susitarimą su Australija.
Diplomatinis ginčas vos 21 kv. km ploto Nauru, kur gyvena 11 tūkst. žmonių, supriešino su Azijos supervalstybe.
Jis kilo antradienį, Kinijos delegacijos vadovui Du Qiwenui pabandžius kreiptis į susitikimą, o B. Waqai neleidus jam to padaryti, kol kalbų nebaigė lyderiai.
Tuomet Kinijos delegacija demonstratyviai išėjo; pranešta, kad Du Qiwenas prieš išeidamas vaikštinėjo po salę, taip norėdamas akcentuoti savo nepasitenkinimą.
„Ar jis taip elgtųsi savo paties prezidento akivaizdoje? Abejoju“, – trečiadienį vakare spaudos konferencijoje sakė B. Waqa.
„Jis parodė nepagarbą Ramiojo vandenyno (regionui), forumo salų lyderiams ir kitiems aukštiems pareigūnams, kurie atvyko prisidėti prie mūsų mūsų teritorijoje. Gal juokaujat? Pažvelkit į jį – jis niekas, – piktinosi Nauru prezidentas. – Jis net ne ministras, o reikalauja būti pripažintas ir (galimybės) kalbėti pirma Tuvalu premjero. Gal jis pamišęs?“
„Blogas farsas“
B. Waqa, kurio šalis remia Taivaną, o ne Kiniją jų kovoje dėl diplomatinio pripažinimo, dar prieš viršūnių susitikimą supykdė Pekiną kilus ginčui dėl vizų.
Kivirčas su Du Qiwenu akcentavo opius klausimus dėl didėjančios Pekino įtakos Ramiojo vandenyno regione, kur Kinija salų valstybėms 2006-2016 metais skyrė maždaug 1,78 mlrd. JAV dolerių (1,54 mlrd. eurų) paramą.
„Daug didelių šalių atvyksta ir kartais perka sau kelią per Ramiojo vandenyno regioną; kai kurios būna itin agresyvios, net tokio lygio, kad mus mindo, – sakė B. Waqa. – Po šio forumo visi lyderiai žino, kokie arogantiški yra kai kurie šių žmonių.“
Pasak jo, už tokį elgesį Pekinas turėtų atsiprašyti.
„Mes ne tik sieksime atsiprašymo, mes net iškelsime tai Jungtinėse Tautose, – sakė jis. – Dar daugiau, aš minėsiu tai JT ir kiekviename tarptautiniame susitikime.“
Kinija niekaip neparodė, kad ketintų nusileisti. Užsienio reikalų ministerijos atstovė trečiadienį sakė, kad Nauru pažeidė forumo taisykles ir „surengė blogą farsą“.
Kinija nepriklauso PIF, bet yra tarp 18 šalių, dalyvaujančių šiame lyderių susitikime kaip „dialogo partnerės“ diskusijose su valstybėmis narėmis.
Pekinas ir Taibėjus dėl diplomatinės įtakos Ramiojo vandenyno regione varžosi dešimtmečius. Abi šalys mainais į pripažinimą siūlo pagalbą ir paramą mažoms salų valstybėms.
Taivanas sumokėjo už didelę infrastruktūros, naudojamos per PIF Nauru, dalį. Panaši įtampa galėtų kilti ir per kitų metų forumą Tuvalu, kuris taip pat pripažįsta Taibėjų.
Kinija laiko Taivaną savo teritorijos dalimi, laukiančia suvienijimo, jei reikės – jėga, nors pati sala laiko save suverenia valstybe ir yra savarankiška demokratija.
Australija ir Naujoji Zelandija taip pat didino savo užsienio pagalbos programas Ramiojo vandenyno regione, kurį laiko savo kiemu, kad atsvertų Kinijos įtaką.