Tad kai atėjo metas skiepyti gyventojus Kinijoje sukurtomis COVID-19 vakcinomis, pasaulis tikėjosi, kad vakcinavimo procesas išsiskirs panašiu greičiu ir intensyvumu ir veikiausiai vėl privers Vakarų valstybių vyriausybes pasijusti nepakankamai veikliomis.
Tačiau, prabėgus septynioms Kinijos skiepijimo savaitėms, bendras vaizdas atrodo stebėtinai nuviliantis. Nuo oficialios skiepijimo proceso pradžios gruodžio 15 d. Kinijoje skiepijimui skirta daugiau nei 31,2 mln. vakcinos dozių. Pagal šį rodiklį Kinija atsilieka tik nuo Jungtinių Valstijų, kur vakcinos dozę jau gavo beveik 35 mln. žmonių. Visgi 1,4 mlrd. gyventojų turinti Kinija 100 žmonių skyrė tik po kiek daugiau nei tris vakcinos dozes. Palyginimui: pasak „Bloomberg“, Europos Sąjungoje šis rodiklis yra trys dozės 100 žmonių, Jungtinėse Valstijose – 10, o Izraelyje – beveik 60.
Be to, skiepijimo tempai atsilieka nuo šalyje iškelto tikslo iki vasario 11 d. prasidedančių kinų Naujųjų metų atostogų paskiepyti 50 mln. žmonių. Tad kyla klausimų, ar antroji pagal dydį pasaulio ekonomika galės išlikti užsivėrusi, kai likusioji planetos dalis, drąsinama įgyto visuotinio (bandos) imuniteto, ims atsidarinėti.
„Mes manėme, kad jiems pavyks susidoroti su skiepijimo iššūkiais, mat vyriausybė yra pasirengusi įgyvendinti šį procesą pasitelkdama iš viršaus žemyn nukreiptą mobilizaciją. Kaip mes žinome, taip jau buvo veikiama anksčiau. Tačiau dabar matome, kad viską vertinome pernelyg optimistiškai“, – sako Naujajame Džersyje esančio „Seton Hall“ universiteto Pasaulinių sveikatos studijų centro direktorius Huangas Yanzhongas.
Varomosios jėgos trūkumo Kinijoje priežastis nėra vakcinų paskirstymo trikdžiai ar pačių vakcinų stygius, kaip yra Europos atveju. Gyventojai skiepijami daugiau nei 25 tūkst. vietų, įskaitant paskirtį pakeitusius stadionus, muziejus ir bendruomenės centrus. Be to, nuo praėjusių metų vidurio jau buvo pradėtas išankstinis skiepijimas išimties tvarka patvirtinus vakciną.
Vietos kompanijų „Sinovac Biotech Ltd.“ ir „Sinopharm“ padalinio „China National Biotec Group Co.“ gaminamos vakcinos gali būti be vargo ilgiau nei vienerius metus laikomos šaldytuvo temperatūroje. Tai padeda išvengti logistinių iššūkių, su kuriais susiduriama kitose šalyse, skiepijant aukštųjų technologijų mRNA vakcinomis. Tokias vakcinas būtina laikyti itin žemoje temperatūroje, o per anksti atšildžius rizikuojama, kad vakcina bus nebetinkama.
Lėtą tempą, panašu, veikiau nulemia plačiai tarp Kinijos gyventojų išplitusios dvejonės. Jos yra paskatintos įvairiausių priežasčių: nuo nerimo dėl vietinių vakcinų žadamo saugumo ir veiksmingumo lygio iki motyvų skubėti nebuvimo, mat COVID-19 iš esmės apsiriboja žiemos paūmėjimais šiaurinėje šalies dalyje. Tai gali kelti problemų šalims ir kompanijoms, siekiančioms, kad Kinija – valstybė, turinti daugiau nei milijoną užsienio studentų, ir pirmaujanti pasaulio vartotojų rinka – atsivertų. Problemų tokia padėtis gali kelti ir pačiai šalies augimo perspektyvai, nepaisant ligšiolinio Kinijos atsparumo.
Jeigu vakcinacijos tempai išliks tokie, kokie yra, bandos imunitetas Kinijoje susiformuos tik po pusšeštų metų. Skaičiuojama, kad Jungtinėse Valstijose bandos imunitetas susiformuoti galėtų po 11 mėnesių, o Jungtinėje Karalystėje – po pusmečio.
„Jeigu vakcinacija nebus paspartinta, Kinijos sienų atsidarymas gali dar labiau atitolti, o tai artimiausiu metu apsunkins ekonomikos augimą, kadangi COVID-19 protrūkių dažnis ir intensyvumas bei vyriausybės ribojimų griežtumas išliks didesnis, nei yra būtina“, – aiškina Louisas Kuijsas, tyrimų bendrovės „Oxford Economics“ Honkonge esančio Azijos ekonomikos skyriaus vadovas. Jis viliasi, kad Kinija, atsižvelgdama į galimus nuostolius, kažkuriuo metu paspartins vakcinacijos procesą.
Skiepytis nėra privaloma
Skirtingai nei testavimo, keliautojų saviizoliacijos ir karantino atveju, Kinijos pareigūnai, panašu, gyventojų dėl skiepijimo bent kol kas nespaudžia.
Vakcinacija išlieka savanoriška netgi tokioms itin svarbioms darbuotojų grupėms kaip medikai. Kai kurie pasaulio šalių lyderiai jau pozuoja prieš kameras, fiksuojančias, kaip jiems suleidžiamas skiepo nuo koronaviruso dozė. Tačiau nėra aišku, ar Kinijos lyderiai – įskaitant ir prezidentą Xi Jinpingą – buvo paskiepyti vakcina, kurios pirmosios dozės dar nuo 2020-ųjų buvo skirtos uostų darbininkams ir į užsienį siunčiamiems valstybinių kompanijų darbuotojams.
„Bloomberg“ kalbėjosi su Kinijos įmonėmis apie tai, koks vakcinos poreikis yra juntamas tarp jų darbuotojų. Kompanijų teigimu, susidomėjimą skiepais išreiškė nuo trečdalio iki mažiau nei pusės darbuotojų.
Anne Zhu, valstybinių avialinijų biuro tarnautoja iš Dzinagsu provincijoje esančio Usio miesto, teigia buvusi paskiepyta todėl, kad dalis skrydžių palydovų, kuriems buvo teikiamas prioritetas, atsisakė jiems skirtų skiepų, todėl šie buvo perleisti administraciniam personalui. Pasak įmonės vidaus informacija besiremiančios A. Zhu, iš 1,2 tūkst. Usio padalinyje esančių avialinijų darbuotojų paskiepyta buvo tik 13 proc. Ši dalis netrukus turėtų pasiekti trečdalį, kai personalas gaus naują vakcinos dozių partiją.
Šanchajaus tarptautinės Amerikos mokyklos socialinių mokslų dėstytojas Kirkas Irwinas pasakoja, kad tik maždaug 30 proc. švietimo įstaigos fakulteto studentų, tarp kurių yra ir kinų, ir užsieniečių, buvo paskiepyti „Sinovac“ vakcina, kai atsirado tokia galimybė.
„Kai kurie žmonės galvoja, kad pasiskiepyti bus galima ir balandį ar gegužę, gal tada verčiau ir palūkėti, nes Šanchajuje visi jaučiasi išties saugūs, o į užsienį niekas nekeliauja“, – aiškina iš Kanados kilęs K. Irwinas
Netolygus tempas
Kinijos vakcinų kūrėjai susilaukia kritikos dėl skaidrumo stokos kalbant apie jų gaminamų vakcinų saugumą ir veiksmingumą, mat jie skelbia mažiau duomenų nei kolegos Vakaruose. Tai paskatino skeptišką tokių valstybių kaip Pakistanas ir Indonezija, jau sudariusių sutartį dėl vakcinų su Kinija, požiūrį. Kaip ir kitose šalyse, Kinijos medikai nerimauja, kad jie gali būti laikomi tarsi bandomaisiais triušiais išmėginant pirmąsias vakcinas.
Pietinės Kinijos Guangdongo provincijos ligoninėje gydytoja dirbanti Sophia Qu nesutiko skiepytis jai skirta vakcinos doze, nes nerimavo dėl galimo neigiamo šalutinio poveikio. Gydytojos teigimu, kol kas pasiskiepijo mažiau nei pusė jos kolegų.
Dalis Kinijos gyventojų taip pat nusiteikę mieliau palūkėti užsienyje pagamintų vakcinų. Taip elgtis juos skatina praeityje kilę skandalai dėl prastos Kinijoje gamintų vakcinų kokybės.
Magistrantas Jasonas iš Pekino, pageidavęs neatskleisti savo pavardės, sako palauksiantis, kol Kinijoje bus patvirtinta „Pfizer Inc.“ vakcina, o vaistų gamintoja „Shanghai Fosun Pharmaceutical Group Co.“ gaus licenciją ją platinti. Jasoną neramina, kad Kinijoje gaminamos vakcinos gali nesuteikti tokios pat apsaugos kaip mRNA vakcinos, mat dėl neaiškios ir prieštaringos informacijos nuolatos kyla klausimų dėl realaus jų veiksmingumo.
Mokslininkai aiškinasi, ar derinant dvi vakcinas ir skiepijant dviem skirtingų vakcinų dozėmis galima užtikrinti tvirtesnę apsaugą. Toks variantas Kinijos vakcinų gamintojams gali atnešti galimybių darbuotis drauge su partneriais iš užsienio.
Prie lėtesnio, nei buvo tikėtasi skiepijimo tempo taip pat prisideda Kinijos sprendimas apriboti vakcinuojamų asmenų amžių. Skiepijami tik 18–59 metų amžiaus asmenys. Tai reiškia, kad atmetami beveik penktadalį visų šalies gyventojų sudarantys vyresni nei 60 metų amžiaus asmenys, skirtingai nei Jungtinėse Valstijose ar tokiose Europos valstybėse kaip Norvegija, kur prioritetas skiepijant teikiamas slaugos namų gyventojams.
Turint omenyje sėkmingą viruso suvaldymą, Kinijoje imuniteto lygis yra labai žemas, nes užsikrėtę buvo palyginti labai mažai žmonių. Todėl Kinija, norėdama apsaugoti savo gyventojus, yra gerokai labiau nei, tarkime, Jungtinės Valstijos priklausoma nuo skiepijimo, ypač jei šalis siekia atverti sienas ir leisti savo piliečiams ir vėl laisvai keliauti.
Jeigu bus išlaikytas dabartinis skiepijimo tempas, keliones į užsienį teks riboti dar ne vienerius metus, neabejoja Nicholasas Thomasas, Honkongo miesto universiteto sveikatos apsaugos docentas.
Nors Kinijos nulinės tolerancijos koronaviruso užgniaužimo strategijos sėkmę patvirtina rezultatai, kyla pavojus, kad ši sėkmė nebebus aktuali, jei šaliai nepavyks įgyvendinti veiksmingos vakcinacijos kampanijos, teigia Huangas Yanzhongas iš „Seton Hall“ universiteto.
„Bandydami suvaldyti virusą, Vakarai pasirodė labai prastai, tačiau jeigu jiems greičiau nei Kinijai pavyks suformuoti bandos imunitetą, tai siųs aiškią žinutę, – tvirtina mokslininkas. – Jeigu Vakarai pradės atšaukinėti karantiną ir šalys atvers sienas viena kitai, tai taps didžiuliu iššūkiu Kinijos modeliui.“
