Tarnybos pripažino, kad apie daugelį užsikrėtimo ir pacientų mirties atvejų buvo „klaidingai pranešta“ arba apie juos apskritai nebuvo informuota.
Patikslinti duomenys rodo, kad mieste mirė iš viso 3 869 koronavirusu užsikrėtę žmonės, tai yra 1 290 daugiau, nei buvo skelbta iki šiol. O bendras patvirtintų užsikrėtimo atvejų skaičius buvo padidintas iki 50 333.
Kinijoje COVID-19 epidemija iki šiol pareikalavo 4 632 žmonių gyvybių; užregistruoti 82 692 užsikrėtimo atvejai.
Valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ citavo pareigūną iš Uhano epidemijos prevencijos ir kontrolės štabo, sakiusį, kad pradiniais protrūkio etapais „dėl nepakankamų priėmimo ir gydymo pajėgumų kelios medicinos įstaigos laiku neprisijungė prie ligos prevencijos ir kontrolės sistemos“. Tuo metu ligoninės buvo perpildytos, o medikai perkrauti darbu.
„Dėl to pranešimų nebūdavo arba jie būdavo pavėluoti ar klaidingi“, – sakė pareigūnas, kurio pavardė nenurodoma.
Pasak jo, nauji skaičiai buvo gauti palyginus Uhano epidemijos prevencijos ir kontrolės duomenų sistemos, miesto laidojimo paslaugų sistemos, miesto ligoninių administracijos informacijos sistemos ir nukleininių rūgščių tyrimo sistemos duomenis, kad „būtų pašalinti pakartotinai priskaičiuoti atvejai ir įtraukti praleisti atvejai“.
Naujų mirties atvejų atsirado dėl to, kad ligų kontrolės informacijos sistemoje nebuvo įregistruoti mirties atvejai ne ligoninėse, o apie kai kuriuos patvirtintus atvejus kai kurios medicinos įstaigos pranešė pavėluotai arba nepranešė išvis.
Dėl Kinijos skelbiamų skaičių tikslumo jau seniai kildavo daug klausimų. Uhanas kelias dienas sausio mėnesį nepranešdavo apie naujus užsikrėtimo ir mirties atvejus. Tai išprovokavo kaltinimus, kad Kinijos pareigūnai stengėsi menkinti protrūkio poveikį ir praleido progą jį greičiau suvaldyti.
Praėjusį mėnesį paplito nuotraukos, kuriose buvo matyti ilgos eilės urnų stirtų, pasitinkančių mirusiųjų šeimos narius Uhano laidotuvių namuose. Tai sukėlė klausimų apie tikrąjį koronaviruso aukų mastą protrūkio epicentre.
Prie vienų laidotuvių namų per dvi dienas sunkvežimiais atgabenta apie 2 500 urnų, skelbė Kinijos nevalstybinės žiniasklaidos grupė „Caixin“.
Dar vienoje nuotraukoje, kurią publikavo „Caixin“, matyti 3 500 urnų, sukrautų ant grindų laidotuvių namų vidaus patalpose. Neaišku, kiek urnų buvo su palaikais. Šešių iš aštuonių Uhano laidotuvių namų darbuotojai, su kuriais buvo susisiekta telefonu, sakė arba neturintys duomenų, kiek urnų turi būti atsiimta, arba nesantys įgalioti atskleisti informacijos. Paskambinus į kitus dvejus laidotuvių namus, niekas neatsiliepė.
Kai kurios šeimos sako buvusios priverstos laukti kelias valandas, kol galėjo atsiimti palaikus.
Kinijai šiuo metu tenka susidurti su vis didesniu Vakarų šalių spaudimu dėl tam tikrų su koronavirusu susijusių klausimų. Abejojama Kinijos skaidrumu skelbiant statistiką, tikrinama, ar virusas nebuvo sukurtas laboratorijoje.
Aršiausiai Kiniją puolanti valstybė yra JAV.
Kinija teigė, kad virusas pirmiausia išplito Uhano turguje, kuriame buvo parduodama egzotinių laukinių gyvūnų mėsa.
Uhano epidemijų prevencijos ir kontrolės tarnyba nurodė keletą priežasčių, kodėl dabar paskelbti atvejai buvo pražiopsoti anksčiau. Pareigūnai tvirtino, kad, pirma, medikai turėjo per daug krūvio, antra, Uhane nebuvo atliekama pakankamai tyrimų dėl COVID-19 – pacientai mirdavo namuose, todėl pareigūnai šių atvejų neįtraukdavo į oficialią statistiką.
Kinija atmeta įtarimus dėl koronaviruso kilmės
Kinija atmeta įtarimus, kad koronaviruso pandemija galėjo prasidėti vienoje laboratorijoje netoli Uhano miesto, kur buvo laikomi užkrečiami pavyzdžiai.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas ketvirtadienį citavo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovą ir neįvardytus medicinos ekspertus, kurių teigimu, nėra įrodymų, kad viruso plitimas tarp žmonių prasidėjo toje laboratorijoje, taip pat „nėra mokslinio pagrindo“ taip tvirtinti.
„Tikime, kad tai yra mokslinis klausimas, kuriam reikia mokslininkų ir medicinos ekspertų profesinio vertinimo“, – per kasdienę spaudos konferenciją sakė Zhao Lijianas.
„Tarptautinė bendrija šią kovą gali laimėti tik protingu atsaku, – sakė jis. – Kinija toliau dirbs drauge su kitomis šalimis, kad padėtume vieni kitiems ir paremtume vieni kitus.“
Kinija taip pat griežtai paneigė tvirtinimus, kad ji praėjusių metų pabaigoje delsė pranešti apie viruso protrūkį Uhane ir skelbdavo mažesnius, nei būdavo iš tikrųjų, užsikrėtimo atvejų skaičius, taip didindama viruso poveikį JAV ir kitoms šalims.
Manoma, kad COVID-19 sukėlėjas buvo šikšnosparnių virusas ir per kažkokios kitos rūšies gyvūnus persimetė žmonėms laukinių gyvūnų ir jūrų produktų turguje Uhane, tačiau galutinio šios teorijos patvirtinimo dar nėra.
Įtarimus dėl viruso „nutekėjimo“ iš minėtos laboratorijos JAV žiniasklaida reiškė nepateikusi tiesioginių įrodymų. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo sustabdyti finansavimą PSO, iš dalies todėl, kad, jo nuomone, ši organizacija yra šališka Kinijos naudai.
AFP: pasaulyje mirčių nuo koronaviruso skaičius viršijo 140 000
Pasaulyje koronaviruso aukų skaičius ketvirtadienį viršijo 140 tūkst., o beveik du trečdaliai šių mirčių užfiksuoti Europoje, rodo naujienų agentūros AFP renkami duomenys.
Iš viso nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 pasaulyje mirė 140 902 žmonės, 92 900 iš jų – Europoje, labiausiai nuo viruso nukentėjusiame žemyne.
Šiuo metu pasaulyje užregistruota per 2,1 mln. užsikrėtimo atvejų, o beveik pusė jų – Senajame žemyne.
JAV užregistruota daugiausiai mirčių pasaulyje – 31 590; antrą vietą užima Italija su 22 170 aukų, o trečią – Ispanija, kur mirė 19 130 žmonių.
Ši statistika grindžiama duomenimis, surinktais AFP iš nacionalinių tarnybų, taip pat Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) skelbiama informacija.