„Jie sustabdė mano vyrą metro, esą, patikrinti dokumentų. Ir nuolat kartojo žodžius „veidų kontrolė“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė politologė iš Rusijos Jekaterina Schulmann. Jos vyras, literatūros kritikas Michailas Schulmannas, buvo nuvežtas į policijos nuovadą Maskvoje, vėliau paleistas.
Advokatas Michailas Biriukovas, ginantis ne vieną protestų metu sulaikytą asmenį, teigia, kad jo klientas, istorikas Kamilis Galejevas buvo sulaikytas savo namuose netoliese Maskvos, jam pateikti kaltinimai dalyvavus proteste. Pareigūnai jį susekė ir atpažino pasitelkę vaizdus iš sausio 23 dieną vykusio protesto. Kiti sulaikytieji tvirtina panašius dalykus. Štai vienas žurnalistas teigia, kad buvo susektas pasitelkus veidų atpažinimo technologiją, proteste jis rengė publikaciją. Tą patį tvirtina ir su žurnalistais susisiekęs reperis, jis taip pat teigia, kad buvo sulaikytas metro, apžintas pasitelkus jau minėtą metodą.
Žmogaus teisių gynimo grupės ir aktyvistai nerimauja, kad Rusijos taikoma veidų atpažinimo technologija yra nereguliuojama teisės aktų, prievartinė ir grasina piliečių privatumui. Maskva šias atpažinimo sistemas pradėjo bandyti 2017 metais, o po dvejų metų buvo pranešta, kad daugiau nei 200 tūkst. Maskvos miesto stebėjimo kamerų buvo instaliuota veidų atpažinimo programa.
Koronaviruso pandemija nulėmė naują teisėtos stebėsenos bangą visame pasaulyje, Rusija – ne išimtis. Per pirmuosius COVID-19 protrūkio mėnesius Maskva nedelsė pritaikyti turimas veidų atpažinimo technologijas gyventojų, kuriems reikėjo laikytis karantino sąlygų, stebėjimui. Sausio pabaigoje paaiškėjo, kad Maskvos informacinių technologijų departamentas planuoja per ateinančius ketverius metus stebėsenos technologijoms išleisti dar 39 mln. dolerių.
Tokių technologijų įsigalėjimas Rusijos sostinėje žmogaus teisių ekspertams sukėlė nemenką nerimą. „Jeigu gyvenate dideliame mieste, turite suprasti, kad, kuo didesnis miestas, tuo mažiau jame vietos lieka privatumui. Nemanau, kad tai sustabdys žmones ir jie išsigąs, nebeis į protesto akcijas. Žinoma, tai tampa vis labiau rizikinga“, – sako Maskvoje veikiančios skaitmeninių teisių gynimo organizacijos „Roskomsvoboda“ advokatas Sarkis Darbinjanas.
Žmogaus teisių gynėjai Rusijoje skelbia, kad „pareigūnai masiškai renka protestuotojų biometrinius duomenis. Žmogaus teisių advokatų grupė „Apologia Protesta“ , teikianti teisinę pagalbą politiniams kaliniams, teigia, kad sulaikyti asmenys verčiami palikti savo pirštų atspaudus, duoti seilių mėginių, batų padų antspaudus.
„Tai daroma arba norint sutikrinti tuos duomenis su Federalinės genetinės informacijos duomenų bazės duomenimis arba nelegaliai jais tą pačią duomenų bazę papildyti“, – teigiama advokatų „Telegram“ išplatintame pareiškime.
Veidų atpažinimo technologijos taip pat tampa itin populiariu įrankiu kontroliuoti ir sekti protestuotojus visame pasaulyje, jos buvo taikomos per prieš valdžią nukreiptas pilietines akcijas Delyje praeitą vasarą. Technologijos pritaikomos tam, kad galėtų atpažinti ir veidus po kaukėmis slepiančius asmenis. JAV nacionalinio saugumo departamentas sausį paskelbė bandantis daug žadančią „naują technologiją“, galinčią identifikuoti ir kaukėtus asmenis.
Nors kol kas informacija, kad per A. Navalno palaikymo protestus Rusijos pareigūnai jau naudoja veidų atpažinimo technologiją, dar nepriklausomai nepatvirtina, vien „veidų kontrolės“ grėsmės pakanka įbauginti daugumą paprastų rusų. Veidų atpažinimo kameros, teigia S. Darbinjanas, „ne tik padeda kontroliuoti žmonių elgesį viešose vietose, bet ir verčia juos keisti savo elgseną, baiminantis, kad kameros juos atpažins“.
