Wang Yi ir Sergejus Lavrovas atmetė užsienio kritiką dėl jų autoritarinių politinių sistemų ir pareiškė prisidedantys prie pastangų spręsti įvairias pasaulines problemas – nuo klimato kaitos iki koronaviruso pandemijos.
Per jųdviejų ankstesnį susitikimą, įvykusį pirmadienį Kinijos pietiniame Naningo mieste, Wang Yi ir S. Lavrovas apkaltino JAV kišimusi į kitų šalių reikalus ir paragino Vašingtoną sugrįžti prie susitarimo dėl Irano branduolinės programos. Naujojo JAV prezidento administracija tokią perspektyvą vertina atsargiai. Tiek Rusija, tiek Kinija palaiko glaudžius ryšius su Teheranu.
Abu pareigūnai tokios pat retorikos griebėsi per antradienį surengtą spaudos konferenciją, kur Wang Yi kritikavo ES ir JAV koordinuotai paskelbtas sankcijas kinų valdininkams dėl žmogaus teisių pažeidimų Kinijos vakariniame Sindziango regione.
„Šalys turėtų vieningai priešintis bet kokioms vienašalėms sankcijoms, – sakė Wang Yi. – Tarptautinė bendruomenė šioms priemonėms nepritaria.“
Kinija teigia, kad uigūrai ir kitų musulmonų mažumų nariai Sindziange savanoriškai dalyvauja profesinio mokymo kursuose, turinčiuose atgrasyti nuo radikalizacijos, ir atmeta kaltinimus, kad per 1 mln. žmonių yra kalinami perauklėjimo stovyklose, kur esą verčiami atsisakyti savo kultūros ir prisiekti ištikimybę valdančiajai Komunistų partijai bei jos lyderiui Xi Jingpingui (Si Dzinpingui). Žiniasklaidos leidiniai, užsienio vyriausybės ir aktyvistų organizacijos teigia, kad tokio įstaigose toliau pažeidinėjamos žmogaus teisės, pavyzdžiui, praktikuojamas priverstinis darbas ir gimstamumo kontrolė.
Pekinas pirmadienį nedelsdamas sureagavo į ES žingsnį, paskelbęs atsakomąsias sankcijas dešimčiai asmenų iš Europos šalių ir keturioms institucijoms, kurios, Kinijos teigimu, pakenkė jos interesams ir „piktybiškai skleidė melą bei dezinformaciją“. Šiems asmenims uždrausta lankytis žemyninėje Kinijoje, Honkonge ir Makao, taip pat palaikyti finansinius ryšius su kinų institucijomis.
Sindziangą dėl nepasitenkinimo vyriausybės politika anksčiau krėtė smurtas, bet Pekinas tvirtina, kad dėl griežtų saugumo priemonių, įvestų prieš kelerius metus, tame regione įsivyravo ramybė.
Kinija ir Rusija Šaltojo karo laikais varžėsi dėl lyderystės komunistiniame pasaulyje, bet pastaraisiais metais užmezgė tvirtus santykius, paremtus priešinimusi JAV vadovaujamai liberaliajai tvarkai, taip pat bendradarbiavimu karinėje, technologijų ir prekybos gamtos ištekliais srityse. Kinijos komunistų partija neleidžia veikti jokiai politinei opozicijai ir griežtai kontroliuoja pilietinę visuomenę. Tuo metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tęsia susidorojimo su atviresnės sistemos reikalaujančiais piliečiais kampaniją.
Vakarų valstybės jau daugelį metų taiko Rusijai sankcijas dėl Krymo aneksijos, paramos separatistams Vakarų Ukrainoje ir susidorojimo su Kremliaus kritikais.
Kinijai paskelbtos ES sankcijos taikomos pagal naują sistemą, panašią į vadinamąjį Magnitskio įstatymą – JAV eksprezidento Baracko Obamos laikų teisės aktą, leidžiantį Vašingtonui įtraukti į juodąjį sąrašą žmogaus teisių pažeidimais įtariamus asmenis. Tokiems pažeidėjams įšaldomas turtas ir draudžiama įvažiuoti į Jungtines Valstijas.
Pekinas ir Vašingtonas praėjusią savaitę surengė audringas derybas Havajuose, o JAV ir Rusijos santykiams ketvirtadienį buvo suduotas stiprus smūgis, V. Putinui pašiepus „žudiku“ jį pavadinusį J. Bideną.