Taivanas gyvena nuolatinės Kinijos invazijos grėsmės sąlygomis. Pekinas autonominę, demokratiškai valdomą salą laiko savo teritorijos dalimi ir ne kartą sakė, kad kada nors ją susigrąžins, prireikus – jėga.

Pekino ir Taibėjaus ryšiai pašlijo 2016 metais, kai Taivano prezidente tapo Tsai Ing-wen, laikanti salą de facto suverenia valstybe, o ne „Vienos Kinijos“ dalimi.

Pastaruoju metu Kinija vis garsiau žvangina ginklais aplink Taivaną: kinų naikintuvai ir bombonešiai, galintys gabenti branduolinį ginklą, nuolat pažeidinėja salos oro gynybos zoną.

Pekinas stiprina savo pajėgumus smogti Taivanui iš oro, jūros ir sausumos, nurodė salos Gynybos ministerija antradienį išplatintoje dvimetėje ataskaitoje.

Tarp šių pajėgumų yra „mūsų kritiškai svarbių jūrų uostų, oro uostų ir išvykstamųjų skrydžių maršrutų blokavimas, siekiant atkirsti mūsų oro ir jūrų transporto jungtis“, rašoma ataskaitoje.

Dokumente taip pat įspėjama, kad Kinija gali smogti visai Taivano teritorijai savo raketomis, įskaitant balistines ir sparnuotąsias raketas, ir stiprina savo pajėgumus surengti prieš salą jūrų desanto operacijas.

Praėjusį mėnesį Taivano gynybos ministerija įspėjo, kad karinė įtampa tarp Taibėjaus ir Pekino dabar yra didžiausia per keturis pastaruosius dešimtmečius, Kinijai pasiuntus į Taivano oro erdvės gynybos zoną (ADIZ) rekordinį skaičių karinių lėktuvų.

ADIZ nėra Taivano teritorinė oro erdvė ir apima gerokai didesnę teritoriją, iš dalies persidengiančią su pačios Kinijos oro gynybos atpažinimo zona, ir netgi dalį žemyninės Kinijos.

Kinijos „dažno manipuliavimo pilkosios zonos grėsmėmis“ vykdant lėktuvų įsibrovimus, taip pat kitų jos naudojamų karo metodų, įskaitant kibernetines atakas, tikslas – „užimti Taivaną be kovos“, pažymima Gynybos ministerijos ataskaitoje.

Taivanas: Kinija siekia susilpninti salos kariuomenę ir jos kovos dvasią

Taivanas antradienį pareiškė, kad Kinija siekia perimti salos kontrolę silpnindama jos karinius pajėgumus ir darydama įtaką viešajai nuomonei, užuot pradėjusi karinį konfliktą, į kurį tikriausiai įsitrauktų Jungtinės Valstijos.

Taivano gynybos ministerija antradienį pristatytoje dvimetėje ataskaitoje nurodė, kad Pekinas naudoja vadinamąją pilkosios zonos taktiką, siekdamas didinti spaudimą autonominei, demokratiškai valdomai salai, kurią laiko savo teritorijos dalimi.

Pastaruoju metu Kinija vis garsiau žvangina ginklais aplink Taivaną: kinų naikintuvai ir bombonešiai, galintys gabenti branduolinį ginklą, nuolat pažeidinėja salos oro gynybos zoną.

Spalio pradžioje, Kinijai minint Liaudies Respublikos įkūrimo metines, Pekinas pasiuntė prie Taivano rekordiškai daug karinių orlaivių – 149. Jie kovos rikiuotėmis praskrido į pietvakarius nuo salos, priversdami taivaniečius pakelti savo orlaivius ir parengti oro gynybos sistemas.

Gynybos ministerijos ataskaitoje rašoma, kad tokie veiksmai atspindi Pekino pastangas susilpninti Taivano karines oro pajėgas, nes dėl būtinybės dažnai reaguoti į tokius incidentus sparčiau eikvojami jų techniniai ištekliai.

Anot dokumento, Pekino strategija taip pat apima kibernetines atakas, propagandą ir pastangas izoliuoti Taivaną tarptautinėj arenoje. ją siekiama priversti salą sutikti su Kinijos sąlygomis nepradedant realaus karinio konflikto.

Kinija ir Taivanas atsiskyrė per pilietinį karą 1949 metais. Nors Vašingtonas 1979-aisiais nutraukė oficialius diplomatinius santykius su Taibėjumi ir pripažino Pekiną, pagal tais pačiais metais JAV Kongresas priimtą Santykių su Taivanu įstatymą turi užtikrinti salai galimybes apsiginti, o visus grasinimus jos atžvilgiu vertinti kaip keliančius „didelį susirūpinimą“.

Neseniai per interviu CNN paklaustas, ar Jungtinės Valstijos gintų Taivaną, jei Kinija užpultų salą, prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) atsakė: „Taip, esame dėl to įsipareigoję.“

Visgi JAV pareigūnai iškart suskubo patikslinti, kad Vašingtono politika Taivano atžvilgiu nesikeičia.

Jungtinės Valstijos aprūpina Taivaną ginkluote, įskaitant raketas ir naikintuvus. Tačiau salos prezidentė Tsai Ing-wen (Cai Ingven) siekia atgaivinti vietos gynybos pramonę, įskaitant dyzelinių elektrinių povandeninių laivų statymą.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)