Kaip skelbė valstybinis transliuotojas CCTV, ministras tokį Pekino norą išreiškė telefonu kalbėdamasis su savo Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu. Anot CCTV, Wang Yi pokalbio metu taip pat pareiškė, kad Kinija „tvirtai palaikys prezidento (Vladimiro) Putino vadovaujamą Rusiją jos siekyje suvienyti ir vesti šalies žmones, kad būtų galima įveikti sunkumus ir neramumus“.
Tokie buvo pirmieji Kinijos komentarai apie Rusiją, kai šios šalies prezidentas Xi Jinpingas buvo patvirtintas beprecedentei trečiajai kadencijai šiame poste. Praėjusį mėnesį Kinijos vadovas taip pat išreiškė savo paramą V. Putinui pastarojo kariuomenės pralaimėjimų karo lauke Ukrainoje akivaizdoje.
Rugsėjį Kinijos užsienio reikalų ministras Niujorke buvo susitikęs su Ukrainos diplomatijos vadovu Dmytro Kuleba. Tai laikyta ženklu, kad Kinija galimai nori kiek pakeisti savo poziciją dėl karo Ukrainoje. Nors Pekinas teigia, kad šiuo klausimu laikosi neutraliteto, Vakarai tvirtina, kad Kinija pernelyg linksta į Maskvos pusę.
Tiesa, po žiaurių atakų, kurias Rusija Ukrainoje įvykdė spalio 10 dieną, Kinija pirmą kartą nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios išreiškė pretenziją Maskvai.
Iki tol Kinija nė karto viešai dėl veiksmų Ukrainoje nesmerkė Kremliaus.
Kinijos poziciją išsakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė. Mao Nin per spaudos konferenciją pareiškė, kad Kinijos valdžia negalėjo neatkreipti dėmesio į sprogimus, spalio 10 dieną griaudėjusius visoje Ukrainoje. Taip pat oficialusis Pekinas išreiškė viltį, kad pavyks situacijos eskalavimą suvaldyti, rašo „The New York Times“.
Visos šalys iki vienos nusipelnė pagarbos savo suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, patikino Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė. Ji taip pat pridūrė, kad būtina palaikyti visas pastangas, leisiančias sureguliuoti situaciją taikiu keliu. Atstovė išreiškė viltį ir dėl galimų derybų.
„The New York Times“ žurnalistai tuomet atkreipė dėmesį į keletą dalykų. Pirmiausia, šis oficialiojo Pekino pareiškimas radikaliai skiriasi nuo ankstesnių. Anksčiau Kinija kaltino tiek Rusiją, tiek Ukrainą. Šį kartą labai aiškiai įvardijama, kas yra karo Ukrainos teritorijoje kaltininkas.
Kinija ir toliau ragino „taikiai“ išspręsti padėtį Ukrainoje. Pekinas pabrėžė, kad valstybės pozicija dėl Rusijos pradėto karo yra „nuosekli ir suprantama“.
Kinija karo Ukrainoje nevadina „karu“. Tam valstybės atstovai vartoja žodį „konfliktas“. Taip Pekinas stengiasi nesugadinti diplomatinių santykių su Maskva.
Rusijos prezidentas V. Putinas ketvirtadienį pabrėžė savo šalies santykius su NATO nare Turkija ir Kinija, praneša agentūra „Reuters“.
Turkija yra patikima partnerė, o Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas yra stiprus lyderis, sakė jis ketvirtadienį renginyje Maskvoje. Abi šalys esą turi daug bendrų interesų.
R. T. Erdoganas ir Turkija nėra lengvi partneriai, pridūrė V. Putinas. Tačiau esą yra noras suprasti vieniems kitus.
Rusijos santykiai su Kinija yra labai atviri ir efektyvūs, džiaugėsi V. Putinas. Prekyba tarp abiejų šalių didėja. Kinijos prezidentą Xi Jinpingą V. Putinas pavadino draugu, o Kiniją – artima Rusijos drauge.
