Kinijos laivybos saugumo administracija sekmadienį ir pirmadienį perspėjo „dėl karinės veiklos“ laikytis atokiai nuo didelio akvatorijos ir oro erdvės ruožo prie rytinės Džedziango ir pietinės Guangdongo provincijų krantų.
Pekino pranešimuose nurodoma, kad manevrai Rytų Kinijos jūroje turėtų tęstis iki ketvirtadienio, o pratybos Pietų Kinijos jūroje – iki penktadienio.
Tačiau juose nedetalizuojami nei mokymų mastas nei kariuomenės dalinių rūšis.
Kinija Taivaną tebelaiko savo teritorijos dalimi, kurią reikia susigrąžinti, nors žemyninė dalis ir sala gyvena atskirai nuo pilietinio karo pabaigos 1949 metais.
Praėjusią savaitę paskelbtoje gynybos strategijoje Pekinas pabrėžė esąs pasiruošęs jėga neleisti autonominei salai siekti platesnės nepriklausomybės.
Mokymai taip pat surengti kelios dienos po to, kai JAV raketinis kreiseris „USS Antietam“, vykdydamas įprastus manevrus, praplaukė sąsiauriu, skiriančiu Kinijos žemyninę dalį nuo Taivano.
Pekinas šį mėnesį piktai sureagavo į JAV Kongreso sprendimą pritarti potencialiam 2,2 mlrd. dolerių (2 mlrd. eurų) vertės amerikietiškų ginklų pardavimui Taivanui, taip pat pagrasino įvesti sankcijas prie sandorio galinčioms prisidėti bendrovėms.
Pekino ir Taibėjaus santykiai pablogėjo, prieš trejus metus į valdžią atėjus prezidentei Tsai Ing-wen (Cai Ingven), nes ji ir jos partija atsisako pripažinti nuostatą, kad Taivanas yra „vienos Kinijos“ dalis.
Nuo to laiko Pekinas nebepalaiko oficialių ryšių su Taibėjumi, prie savo krantų reguliariai rengia didelio masto karines pratybas, patraukė savo pusėn daugelį Taivano diplomatinių sąjungininkų ir smarkiai padidino salai ekonominį spaudimą.