Tarptautinį finansų centrą pernai krėtė prodemokratinio judėjimo protestai, kurie daugiausia liovėsi Pekinui primetus radikalų nacionalinio saugumo įstatymą, sukritikuotą JAV ir kitų Vakarų valstybių kaip priemonę pilietinėms teisėms varžyti.

Pirmadienį Vašingtonas pareiškė taikysiantis sankcijas griežtą naują saugumo įstatymą parengusio Nacionalinio Liaudies Kongreso nuolatinio komiteto pirmininko 14-ai pavaduotojų - įšaldysiantis visą jų turtą, patenkantį į JAV jurisdikciją, taip pat uždrausiantis įvažiuoti jiems į šalį.

Kinija savo ruožtu nusprendė taikyti „sankcijas JAV vyriausybės pareigūnams, Kongreso darbuotojams, nevyriausybinių organizacijų darbuotojams... kurie netinkamai elgėsi dėl klausimų, susijusių su Honkongu“, per ketvirtadienį surengtą spaudos konferenciją sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Hua Chunying.

Sankcijos pat bus taikomos šių asmenų šeimų nariams, nurodė Hua Chunying.

Anot jos, Kinijos vyriausybė taip pat nusprendė atšaukti „bevizį režimą“ JAV diplomatinius pasus turinčių asmenų trumpoms kelionėms į Honkongą ir Makao.

Tokių priemonių buvo imtasi „atsižvelgiant, kad Jungtinės Valstijos pasinaudoja Honkongo problemomis, šiurkščiai kišdamosi į Kinijos vidaus reikalus“, pabrėžė pareigūnė, ragindama JAV „nebeiti klaidingu ir pavojingu keliu“.

Pekinas nepatikslino, kada ir kam konkrečiai įsigalios sankcijos.

Jungtinės Valstijos jau yra paskelbusios sankcijų Pekino remiamai Honkongo lyderei Carrie Lam.

Kinijos marionetinis parlamentas drakonišką naują saugumo įstatymą prastūmė birželį.

Kritikai teigia, kad šis teisės aktas slopina Honkongo kadaise turėtas išskirtines laisves, įtvirtintas susitarime, sudarytame perduodant šią buvusią britų koloniją Kinijai.

Pekinas tvirtina, kad šis įstatymas ir disidentų persekiojimas yra būtini, kad būtų atkurtas stabilumas mieste po pernai vykusių didžiulių protestų, neretai peraugdavusių į smurtą.