„Vyriausybė nusprendė nutraukti diplomatinius santykius, kuriuos Salvadoras iki šios dienos palaikė su Taivanu, ir užmegzti diplomatinius santykius su KLR, - cituoja prezidentą tviteryje jo kanceliarija. - Prieš priimdami šį sprendimą, mes kruopščiai išanalizavome mūsų tarptautinę ir vidaus politinę situaciją, konsultavomės su įvairių šalies sektorių atstovais“.
Prezidentas pažymėjo, kad Taivanas jau gavo atitinkamą oficialų pranešimą.
Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi sveikino Salvadoro sprendimą „pripažinti, kad pasaulyje yra tik viena Kinija“.
Salvadoro URM vadovas Carlosas Castaneda, pasirašęs kartu su Wang Yi dokumentą dėl santykių užmezgimo, savo ruožtu pareiškė, kad jo šalis priėmė „strateginį sprendimą“ ir stojo į „teisingą ir naudingą abiejų valstybių žmonėms kelią“.
Savo ruožtu Taivano URM vadovas Josephas Wu per spaudos konferenciją pareiškė, jog diplomatinių santykių nutraukimas susijęs su tuo, kad Salvadoro vyriausybė netikėtai paprašė Taivaną „astronominės“ finansinės pagalbos.
Po šio Salvadoro žingsnio Taivano suverenitetą pripažįstančių valstybių skaičius sumažėjo iki 17. Anksčiau šiais metais Taivanas neteko iškart dviejų sąjungininkų - Burkina Faso ir Dominikos Respublikos, nusprendusių užmegzti santykius su Kinija. Kaip pažymi stebėtojai, tai susiję su vis aktyvesnėmis Kinijos pastangomis izoliuoti salą, kurią ji laiko neatskiriama savo teritorijos dalimi.
Treniravosi atremti invaziją iš Kinijos
Įtama tarp Kinijos ir Taivano pastaruoju metu tik augo. Kinija neslepia ambicijų kontruoliuoti itin strategiškai svarbią Pietų Kinijos jūros teritoriją ir joje aktyviai stato karines bazes bei oro uostus.
Anksčiau skelbta, kad Taivano kariuomenė per birželį vykusias kasmetines pratybas, kurių metu buvo naudojami koviniai šaudmenys, mokėsi atremti „įsiveržimą“ iš Kinijos ir netikėtas atakas pakrantėse, pabrėždama didėjančią Pekino karinę grėsmę.
Sparčiai vystoma Kinijos kariuomenė vis dažniau demonstruoja savo galią. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę Pekinas surengė karines pratybas Taivano sąsiauryje, skiriančiame žemyninę Kiniją nuo Taivano salos. Anksčiau kinų karinis laivynas keletą savaičių vykdė manevrus šioje teritorijoje.
Kinijos pareigūnai tvirtina, kad šių mokymų tikslas – apsaugoti Kinijos teritorinį vientisumą, o tai yra prezidento Xi Jinpingo vienas pagrindinių prioritetų.
Nors Taivanas yra suvereni demokratinė valstybė, jis formaliai niekada neskelbė nepriklausomybės nuo žemyninės Kinijos. Pekinas savo ruožtu tebelaiko salą savo nepaklusnia provincija, kurią reikėtų susigrąžinti, ir neatmeta suvienijimo jėga galimybės.
Santykiai tarp dviejų valstybių smarkiai pablogėjo 2016 metų gegužę į valdžią Taivane atėjus Tsai Ing-wen, visų pirma dėl to, kad naujoji prezidentė nepareiškė, jog Taivanas „vienos Kinijos“ dalis. Be to, Pekinas smarkiai nepasitiki jos Demokratinės pažangos partija, tradiciškai pasisakančia už nepriklausomybę.
Pasistatė lėktuvnešį
Šią vasara Kinija smarkiai praplėtė savo pajėgumus jūroje – birželį buvo pristatytas ir sėkmingai išbandytas pirmasis Kinijos lėktuvnešis.
50 tūkst. tonų vandentalpos lėktuvnešis yra antrasis šio tipo Kinijos karinių jūrų pajėgų laivas. Planuojama, kad lėktuvnešis bus priimtas į ginkluotę iki 2020 metų, kai bus sukomplektuotas jo aviacijos sparnas.
Kinijos pirmojo lėktuvnešio „Liaoning“ korpusas buvo nupirktas iš Ukrainos. Aktyviąją tarnybą jis pradėjo 2012 metais.
Kinija stengiasi užtikrinti atsvarą Jungtinių Valstijų jūriniam dominavimui Azijos regione.
Pekinas sako, kad lėktuvnešiai reikalingi šalies pakrančių ir laivybos maršrutų apsaugai, tačiau šie laivai taip pat laikomi kariniu argumentu, paremiančiu Kinijos teritorines pretenzijas į Taivaną ir beveik visą Pietų Kinijos jūrą.