Kinijos komunistų partijai vis didesnį nerimą kelia į šalį atvykstantys užsieniečiai. Tačiau kinų valdžios vykdoma viešųjų ryšių kampanija, skirta esą perspėti šalies gyventojus apie nedorų užsieniečių sąmokslus, jau pasiekė absurdo lygį.
Praėjusį mėnesį vienas vyras vardu Huangas Yu stojo prieš Čengdu miesto teismą. Jis yra IT specialistas ir dirbo šalies vyriausybei viename tyrimų padalinyje. Šio padalinio vykdomi projektai yra susiję su nacionaliniu saugumu.
Kuo buvo apkaltintas Huangas Yu? Tuo, kad sužinojo valstybės paslaptį ir ją pardavė vienai užsienio slaptajai tarnybai. Bausmė? Mirtis.
Netrukus po jo nuteisimo, valstybinė televizija parodė specialią laidą, kurioje buvo atskleistos tam tikros detalės apie nusikaltimą, jo pasekmės ir patį teismą. Laidoje Huangas Yu buvo pavaizduotas žmogumi, kuris iš pradžių buvo „paprastas darbuotojas“, vėliau tapęs „nepaprastu šnipu“.
Visa istorija esą prasidėjo 2002 metais, kai Huangas Yu esnevaą internetu susisiekė su „šnipų agentūromis“. Netrukus jos jam jau mokėjo po 5000 JAV dolerių per mėnesį ir kartais net mokėdavo premijas. Per 13 metų Huangas Yu neva su „užsienio tarnybų agentais“ susitiko 21 kartą ir perdavė 150 000 dokumentų, įskaitant 90 dokumentų, kuriuose buvo „konfidencialios valstybės paslaptys“. Iš viso užsienio agentai jam esą sumokėjo 700 000 JAV dolerių, skelbė Kinijos televizija.
Programos metu taip pat buvę vyro bendradarbiai paliudijo, kad jis niekada nebuvo tinkamas savo darbui, kad jis buvo nepatikimas vidutinis darbuotojas su prastu požiūriu. Propagandinės laidos kulminacija tapo paties Huango Yu prisipažinimas.
Po jo arešto jo darbovietėje buvo nubausti 29 darbuotojai, o jo žmona ir svainis buvo nuteisti kalėti atitinkamai penkerius ir trejus metus.
Laida apie Huango Yu atvejį buvo parodyta kaip dalis šalyje vykdomos žiniasklaidos kampanijos, skirtos pirmą kartą balandžio 19 d. minėtai Nacionalinei švietimo apie saugumą dienai. Tiesa, šios dienos minėjimas virto tikra komedija.
Internete išplatintame edukaciniame vaizdo įraše apie Kinijos kovos su šnipinėjimu įstatymą balsas už kadro sako: „Neseniai, mūsų saugumo sektorius rimtai padirbėjo ir suėmė grupę svetimšalių, kurie apsimetė mūsų draugais, įskaitant Jamesą Bondą, Tomą Cruise'ą, poną ir ponią Smithus, Jasoną Bourne' ir poną Beaną!”
Ką? Ir tai tikrai nebuvo vertimo klaidą, nes originalo kalba buvo pasakyta tas pats.
Kitame vaizdo įraše buvo pavaizduoti „Marvel“ ir „DC Comics“ leidžiamų komiksų superherojai ir blogiečiai ir Kinijos piliečiai raginami atpažinti potencialius užsienio šnipus, kurie gali būti infiltravęsi į vietos bendruomenes ir darbovietes.
Tačiau valdžios pasirinktos priemonės neatitiko siekto tikslo, ir tikslinė tokių vaizdo įrašų auditorija netruko pastebėti ironiją: jeigu jau užsieniečių įtaka yra tokia bloga ir priešiška, kam pasitelkti kino ir komiksų veikėjus, kuriuos sukūrė amerikiečiai ir britai, žiūrovams pritraukti?
Savo ruožtu, Pekino finansiniame Sičengo rajone, kuriame gyvena daug užsieniečių, žmonės apie įtartinus užsieniečius buvo perspėjami dar originalesniu būdu. Čia buvo iškabinta 14 plakatų, bendrai pavadintų „Pavojinga meilė“. Juose pasakojama apie jauną tamsiaplaukę valstybės tarnautoją Xiao Li.
Ji dalyvavo vieno užsieniečio surengtame vakarėlyje, įsimylėjo vakarėlio šeimininką ir, kaip ir Huangas Yu, nutekino jam konfidencialių duomenų. Jos svajonių vyriškiui dingus, Xiao Li buvo suimta už tai, kad padėjo užsienio šnipui.
Dviejuose paskutiniuose plakatuose skaitytojai perspėjami apie ilgas laisvės atėmimo bausmes už informacijos suteikimą užsieniečiams.
Be to, praėjusį lapkritį Kinijos saugumo pareigūnai paskelbė apie specialią telefono liniją, kuria reikėtų skambinti piliečiams, norintiems pranešti apie potencialus užsienio agentus. Norite pranešti? Skambinkite telefonu 12339.
Nors Kinijoje neįprasta viešai paskelbti apie potencialių šnipų suėmimą, prezidento Xi Jinpingo kadencijos metu buvo paskelbta apie kelias didelio atgarsio sulaukusias bylas. Praėjusių metų gegužę Kinijoje buvo sulaikyti du japonai – viena prie karinio objekto netoli Šanchajaus, o kitas – prie Kinijos sienos su Šiaurės Korėja.
Po kelių mėnesių netoli šiaurės rytinės Kinijos sienos esančiame Dandongo mieste buvo sulaikyta kavinę turėjusi kanadiečių pora, kuri įtarta valstybės paslapčių vogimu. Pora priklausė krikščionių grupei, kuri teikė humanitarinę pagalbą Šiaurės Korėjos žmonėms.
Sunkūs laikai Kinijoje atėjo ir užsienio įmonėms bei nevyriausybinėms organizacijoms.
Kovo 10 d. šalyje įsigaliojo naujos taisyklės, kuriomis reguliuojamas užsienio kompanijų internetinis turinys. Taisyklės skamba miglotai ir kol kas neaišku, kaip naujoji politika bus įgyvendinta, nes jos taikomos tik Kinijoje esančioms tarnybinėms stotims.
Tačiau taisyklėse nurodoma, kad bet kokios formos internetinis turinys – tekstai, vaizdo įrašai, garso įrašai ir žaidimai – turi tarnauti liaudžiai, populiarinti socializmą, nekenkti Kinijos nacionaliniams interesams. Tai pat draudžiama „skleisti gandus“, kuo dažnai kaltinami politiniai disidentai.
Balandį Kinijos interneto cenzoriai blokavo bendrovės „Apple“ „iTunes“ ir „iBooks“ paslaugas.
Vėliau tą patį mėnesį Kinijos valdžia priėmė naują įstatymą, kuris leidžia saugumo tarnyboms kontroliuoti užsienio nevyriausybines organizacijas, veikiančias žemyninėje Kinijoje. Ir šiuo atveju įstatymas skamba labai miglotai: užsienio nevyriausybinėms organizacijoms draudžiama užsiimti politine ar religine veikla ar kenkti Kinijos etninei vienybei. Naujasis įstatymas įsigalios nuo 2017 metų sausio 1 d.
Paranoja Kinijoje pasiekė tokį lygį, kad ruošiamasi ginkluotam konfliktui su neginkluotu priešu.
Anksčiau šį mėnesį Kinijos kariuomenė išplatino repo-roko stiliaus naujokams verbuoti skirtą vaizdo įrašą, kuriame teigiama, kad „karas gali kilti bet kuriuo metu“ ir kad ginkluotosios pajėgos „laukia nurodymo žudyti“. Vaizdo įraše taip pat rodom vienintelis Kinijos lėktuvnešis „Liaoning“.
Naujausiais Kinijos laivyno naujokais tapo žvejai iš Hainanio salos. „Reuters“ skelbia, kad gegužę bus pradėti keturis mėnesius truksiantys žvejų flotilės apmokymai dalyvauti paieškos ir gelbėjimo operacijose ir tobulinti įgūdžius, kaip „ginti Kinijos suverenitetą“. Žvejai gaus subsidijų degalams ir ledui. Mainais jie turės pranešti apie užsienio laivus, kurie pasirodys prie Kinijos krantų. Kai kuriuos nedidelius žvejų laivus Kinijoje ketinama apginkluoti.
Tame pačiame pranešime cituojamas ir vienas Hainanio valdžios atstovas, kuris sakė: „Jūrų policija plečia savo veiklą, nes šaliai to reikia, o taip pat dėl žvejų noro prisidėti prie nacionalinio saugumo užtikrinimo ir šalies interesų ginimo“.
Verta paminėti, kad Kinijos visuomenės požiūris gerokai skiriasi nuo Komunistų partijos.
„Pavojingos meilės“ plakatus ir filmukus, kurie buvo sukurti Nacionalinei švietimo apie saugumą dienai, žmonės arba ignoravo, arba išjuokė. Repo-roko stiliaus naujokų verbavimo įrašas vargu ar padidins į kariuomenę stojančiųjų gretas, nes jaunų kinų kariuomenė visai nedomina.
Tačiau tokios priemonės, įskaitant ir Huango Yu prisipažinimo vaizdo įrašą, daug atskleidžia apie Kinijos komunistų partiją: partija nuolat mano, kad ją kažkas puola, kad ji kovoja su užsienio agentų infiltravimu.
To pasekmės kelia nerimą, nes Kinija didina savo karinę galią Pietų Kinijos jūroje. Perfrazuojant garsią frazę galima pasakyti, kad net paranojikai susikuria priešų.