D. Trumpas praeitą mėnesį sutiko surengti istorinį viršūnių susitikimą su branduolinių ginklų turinčia Šiaurės Korėja. Toks pareigas einančio JAV prezidento ir Šiaurės Korėjos lyderio susitikimas būtų pirmasis, bet kol kas nėra numatyta jo konkreti data ir vieta, o dėl Pchenjano dalyvavimo kyla vis daugiau klausimų.
Per pirmadienį vykusį valdančiosios partijos pareigūnų posėdį Kim Jong Unas kalbėjo apie „dabartinę Šiaurės ir Pietų santykių plėtrą, taip pat apie KLDR (Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos) ir JAV dialogo galimybę“, pranešė valstybinė naujienų agentūra KCNA.
Lyderis paskelbė pranešimą „apie dabartinį padėties Korėjos pusiasalyje vystymąsi“, įskaitant planus vėliau šį mėnesį surengti atskirą viršūnių susitikimą su Pietų Korėja, nurodė KCNA.
Šylant abiejų Korėjų santykiams Kim Jong Unas planuoja balandžio 27 dieną susitikti su Pietų Korėjos prezidentu Moon Jae-inu.
Tuo metu D. Trumpo ir Kim Jong Uno susitikimas, per kurį, bet kitų klausimų, tikriausiai būtų tariamasi dėl Korėjos pusiasalio denuklearizacijos, gali būti surengtas jau ateinantį mėnesį.
Tačiau Šiaurės Korėja iki šiol nieko viešai nekalbėjo apie viršūnių susitikimą su JAV nuo kovo, kai Pietų Korėjos pareigūnai perdavė D. Trumpui Kim Jong Uno kvietimą surengti derybas.
Pareigūnams Vašingtone ruošiantis potencialiam susitikimui, kelias savaites trukusi Pchenjano tyla, kaip pranešama, privertė Baltuosius rūmus sunerimti, ar Seulas neperdėjo Šiaurės Korėjos ketinimų derėtis dėl jos branduolinio arsenalo.
Vis dėlto Kim Jong Uno pareiškimas nutraukė šią tylą, nors Šiaurės Korėjos lyderis konkrečiai neminėjo galimybės susitikti su D. Trumpu.
Žiniasklaidai keliskart paskelbus apie neviešais kanalais vykstančias derybas tarp Šaltojo karo laikų priešininkių, D. Trumpas pirmadienį pareiškė planuojantis susitikti su Kim Jong Unu „gegužę arba birželio pradžioje“.
„Manau, abi šalys rodys didelę pagarbą ir, tikiuosi, bus susitarimas dėl denuklearizacijos, - pridūrė jis. - Tikėkimės, kad užsimegs ryšys ir kad jis bus visiškai kitoks negu buvo daug, daug metų.“
Diplomatinis aktyvumas
Pastarojo meto smarkiai padidėjęs Šiaurės Korėjos diplomatinis aktyvumas stulbinamai skiriasi nuo ankstesniais metais tvyrojusios didžiulės įtampos, kai Pchenjanas surengė virtinę raketų bandymų ir susprogdino iki šiol galingiausią savo branduolinį užtaisą. Dėl šios veiklos Šiaurės Korėjos režimas buvo dar labiau izoliuotas, o D. Trumpas buvo įsitraukęs į įnirtingą žodžių karą su Pchenjanu.
Šiaurės Korėja vasarį pasiuntė į Pietų Korėjoje vykusią žiemos olimpiadą ne vien sportininkų, bet ir aukšto rango pareigūnų delegaciją, o Kim Jong Unas pirmąkart nuo atėjimo į valdžią 2011 metais išvyko į užsienį ir apsilankė Pekine.
Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministras Ri Yong Ho savo ruožtu pirmadienį atvyko į Maskva po vizitų Pekine, Azerbaidžane ir kitose buvusiose Sovietų Sąjungos respublikose.
Be to, praeitą mėnesį Ri Yong Ho apsilankė Švedijoje, atliekančioje diplomatinės tarpininkės vaidmenį bendraujant Vašingtonui ir Pchenjanui.
Kita vertus, net jeigu viršūnių susitikimas įvyks, daugelis skeptiškai vertina tikimybę, kad abiejų nenuspėjamumu garsėjančių lyderių bendravimas gali būti sėkmingas.
Jis tikriausiai bus surengtas be keletą mėnesių trunkančių parengiamųjų darbų, paprastai vykdomų prieš tokius susitikimus.
Kol kas nebuvo paskelbta jokių detalių, susijusių su siūlomo aukščiausio lygio susitikimo data arba vieta. Daugelyje žiniasklaidos pranešimų keliama prielaida, kad renginys gali įvykti trečiojoje šalyje, pavyzdžiui, Mongolijoje arba Švedijoje.
Vašingtonas seniai laikosi pozicijos nepripažinti Šiaurės Korėjos teisės turėti branduolinių ginklų. Tai reiškia, kad Amerika sieks „visiškos, patikrinamos ir negrįžtamos denuklearizacijos“, tačiau šis siekis - itin sunkiai įgyvendinamas.
Šiaurės Korėja anksčiau reikalavo, kad iš Pietų Korėjos būtų išvestos JAV pajėgos ir kad būtų užbaigtas Seulo ir Vašingtono saugumo aljansas. Sutikti su šiomis sąlygomis būtų milžiniška nuolaida, sunkiai įsivaizduojama dirbant bet kuriam ankstesniam JAV prezidentui.