Keturioms dienoms anksčiau Šarlotsvilio mieste Virdžinijos valstijoje baltieji nacionalistai surengė eitynes, per kurias prasiveržė smurtas, pareikalavęs vienos moters gyvybės. Ultranacionalistai protestavo prieš planus viename parke nugriauti konfederatų generolo Roberto E. Lee statulą.
32 metų Heather Heyer žuvo šeštadienį, kai per baltųjų nacionalistų eitynių dalyvių ir jų oponentų susirėmimus į minią įsirėžė automobilis. Trečiadienį Šarlostvilyje vyko šios moters laidotuvės.
Velionės motina Susan Bro per gedulingą ceremoniją ragino atleisti ir sakė, kad jos dukros mirtis pasitarnaus kovai su neteisybe.
„Jie mėgino nužudyti mano vaiką, kad ją nutildytų. Žinote, ką? Jūs tiesiog ją išaukštinote“, – sakė S. Bro.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė žinutę, kurioje pagerbė H. Heyer. Ankstesnę dieną jis buvo aštriai sukritikuotas tiek respublikonų, tiek demokratų, kai vėl pakartojo, kad dėl smurto protrūkio Šarlotsvilyje kalti ir baltieji nacionalistai, ir antirasistinių pažiūrų jų oponentai.
Buvę šalies prezidentai George'as H.W. Bushas ir George'as W.Bushas savo ruožtu išplatino bendrą pranešimą, kuriame netiesiogiai priekaištavo dabartiniam šalies vadovui.
„Amerika visuomet privalo smerkti rasinį fanatizmą, antisemitizmą ir visų formų neapykantą“, – pareiškė jie.
Išmontuoti paminklai
Baltimorėje darbininkai dirbo ištisą naktį, kad išmontuotų paminklus konfederatų Šiaurės Virdžinijos armijos vadui R.E. Lee ir vienam jo aukšto rango generolų Thomasui Jacksonui, pramintam „Akmenine siena“.
Tą pačią naktį buvo išmontuotas ir Konfederacijos moterų paminklas, Konfederacijos karių ir jūreivių paminklas bei vieno buvusio Aukščiausiojo Teismo teisėjo statula, informavo leidinys „The Baltimore Sun“.
Teisėjas Robertas B. Taney buvo atsakingas už 1857 metais priimtą nutartį, numačiusią, kad afroamerikiečiai neturi teisės į JAV pilietybę.
Ant akmeninių postamentų, kur stovėjo R.E. Lee bei Th. Jacksono statulos, atsirado juodais dažais išpurkšti užrašai „Juodaodžių gyvybės svarbios“ (Black Lives Matter).
Baltimorės merė Catherine Pugh sakė, kad miestas kol kas nenusprendė, kaip bus pasielgta su nuimtomis skulptūromis.
Per televiziją CNN ji sakė, kad paminklų išmontavimo darbai prasidėjo antradienį apie 23 val. 30 min. vietos (trečiadienį 6 val. 30 min. Lietuvos) laiku, o baigėsi trečiadienį apie 5 val. vietos (12 val. Lietuvos) laiku.
„Žmonės protestuoja visoje šalyje, norėdami, kad Konfederacijos statulos būtų nugriautos, – sakė C. Pugh. – Taigi, tiesiog tai padarykime ir eikime toliau.“
Laikraštis „The Los Angeles Times“ trečiadienį pranešė, kad iš miesto kapinių „Hollywood Forever Cemetery“ buvo išvežtas paminklas Konfederacijos veteranams.
Kaip informavo leidinys, tas paminklas buvo pastatytas 1925-aisiais toje kapinių zonoje, kur palaidoti 1861–1865 metais vykusio Pilietinio karo konfederatų veteranai.
Tuo tarpu Niujorke trečiadienį nuo Bruklino šv. Jono episkopalinės bažnyčios buvo nuimta lenta R.E. Lee garbei.
1912 metais lentą, pagamintą iš medžio, kurį pasodino pats R.E. Lee, ant tos bažnyčios pakabino Jungtinių Konfederacijos dukterų organizacija.
Jungtinėse Valstijose jau daugybę metų netyla diskusijos dėl Konfederacijos laikų veikėjus pagerbiančių paminklų likimo ir dėl komplikuotos praeities, kai klestėjo rasistinės pažiūros.
„Jūs keičiate istoriją“
Daugybės tų laikų simbolių likimas buvo patikėtas teismams, tačiau demonstrantai Šiaurės Karolinos Daramo mieste paėmė iniciatyvą į savo rankas ir pirmadienį nugriovė statulą, vaizduojančią konfederatų karį.
2016-ųjų balandį paskelbtoje JAV piliečių teisių organizacijos „Southern Poverty Law Center“ (SPLC) ataskaitoje teigiama, kad valstybinėse žemėse JAV teritorijoje, daugiausiai – pietinėse valstijose, yra per 1 500 Konfederacijos simbolių.
Istorikų teigimu, dauguma Konfederacijos paminklų iškilo „Jimo Crow įstatymų“ laikais, kai šalyje galiojo rasinės segregacijos principas. Šių paminklų statymas laikytas pasipriešinimu tuo metu stiprėjusiam JAV pilietinių teisių judėjimui, sakoma SPLC ataskaitoje.
Konfederacijos simbolių gynėjai tvirtina, kad jie primena apie turtingą pietinių valstijų paveldą, o griaunant tuos paminklus esą trinama istorija.
Antradienį D. Trumpas pareiškė, kad Konfederacijos veikėjų paminklų likimą turėtų spręsti vietos valdžia.
Tačiau jis neslėpė nesutinkantis, kad tie paminklai būtų nugriauti.
„Jūs keičiate istoriją“, – sakė D. Trumpas.
„George'as Washingtonas buvo vergvaldys. Ar griausime ir George'o Washingtono statulas? – piktinosi prezidentas. – O kaip dėl Thomas Jeffersono?“