aA
Prancūzijos gydytojams galbūt pavyko padaryti pažangą stengiantis išsiaiškinti, kur ir kada koronaviruso pandemija pirmą kartą pasiekė Europą. Jie nustatė, kad virusas Prancūzijoje galėjo atsirasti kur kas anksčiau, nei manoma.
Kelis tūkstančius rentgeno nuotraukų peržiūrėję prancūzų ekspertai: kovos su koronavirusu strategija gali keistis iš esmės
© Reuters / Scanpix

Prancūzijos šiaurės rytinėje dalyje esančiame Kolmaro mieste dirbanti mokslininkų komanda gegužės viduryje pranešė, kad aptiko dvi rentgeno nuotraukas, padarytas lapkričio 16 d. ir 18 d., kuriose matyti naujajam koronavirusui būdingi simptomai. „NBC News“ gavo išskirtinę teisę susipažinti su šiomis nuotraukomis.

Jeigu ši informacija yra tikra, ji įrodo, kad naujasis koronavirusas pradėjo plisti Europoje prieš du mėnesius iki pirmųjų atvejų nustatymo Prancūzijoje sausio 24 d. ir gerokai anksčiau, nei jo sukeliama liga COVID-19 buvo oficialiai nustatyta Kinijoje, informuoja nbcnews.com.

Ši naujiena paskelbta praėjus savaitei po to, kai kita mokslininkų komanda Paryžiuje nustatė, jog pacientas sirgo koronavirusu gruodžio 27 d. Kol kas tai yra seniausias žinomas COVID-19 atvejis Europoje.

Kinijos Uhano miesto pareigūnai patvirtino tuo metu dar nežinomos ligos egzistavimo faktą Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) padaliniui Kinijoje gruodžio 31 d., tačiau tik sausio 7 d. buvo išsiaiškinta, jog nežinoma liga yra naujos rūšies koronavirusas.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) žvalgybos agentūros lapkričio mėnesį turėjo žvalgybinės informacijos, rodančios galimą visuomenės sveikatos krizę Uhane.

Mokslininkai mano, kad ligos plitimo nustatymas protrūkio pradžioje yra būtinas norint suprasti, kaip apsaugoti žmones ir išvengti antros bangos.

„Suvaldyti ateitį galime tik supratę praeitį“, – pareiškė naujajam tyrimui vadovavęs dr. Michelis Schmittas, dirbantis Kolmare esančioje Alberto Schweitzerio ligoninėje. – Akivaizdu, jog šiandien nesuprantame šio ligos protrūkio.“

Vadovaujant dr. M. Schmittui, jo Radiologijos skyriaus personalas pastarąsias keletą savaičių praleido peržiūrinėdamas tūkstančius 2019 m. pabaigoje padarytų krūtinės ląstos rentgeno nuotraukų.

Pulmonologas dr. Vinas Gupta, Vašingtono universiteto sveikatos ekspertas, bendradarbiaujantis su „NBC News“, išnagrinėjo rentgeno nuotraukas rašydamas straipsnį ir padarė išvadą, jog jose matomi pažeidimai atitinka pažeidimus, su kuriais jam teko susidurti gydant COVID-19 pacientus.

Jo teigimu, rentgeno nuotraukose matyti „atipinės pneumonijos“ įrodymų.

„Nuotraukose esantys pažeidimai atitinka naujojo koronaviruso infekcijos daromą žalą, ypač ligos pradžioje, kai anomalijų yra tam tikrose plaučių dalyse, bet ne visuose plaučiuose“, – sakė jis.

Daugeliu atvejų tokių anomalijų turinčių pacientų sveikatai „didelis pavojus negrėsė.“

Dr. M. Schmittas ragina neskubėti daryti išvadų remiantis ankstyvais jo tyrimo rezultatais. Kartu su savo komanda gydytojas išanalizavo beveik 2 500 krūtinės ląstos rentgeno nuotraukų, padarytų nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki balandžio mėnesio, ieškodamas COVID-19 būdingų pažeidimų.

Be dviejų galimų koronaviruso atvejų lapkričio mėnesį jie nustatė 12 tikėtinų atvejų gruodžio mėnesį ir 16 sausio mėnesį. Vėliau skaičiai pradeda dramatiškai augti.

Jeigu virusas Prancūziją pasiekė 2019 m. rudenį, o ne 2020 m. vasarį (ir sparčiai išplito šalyje kovą), kaip manoma, šio atradimo reikšmė visuomenės sveikatai yra didžiulė.

„Ši informacija gali iš esmės pakeisti vyriausybės kovos su koronavirusu strategiją“, – pridūrė dr. M. Schmittas.

Kol jo komanda tyrinėjo senas rentgeno nuotraukas, Prancūzijos Nacionalinio mokslinių tyrimų centro tyrimų direktorius Vincentas Bretonas tame pačiame regione surengė socialinę apklausą, kad mokslininkai galėtų geriau suprasti pirminius medicininius duomenis.

„Šiuo metu mums reikia grįžtamojo ryšio iš gyventojų, kad suprastume pandemiją, nes apie virusą žinome tiek nedaug“, – nurodė jis ir paaiškino, jog šeimų prašoma užpildyti elektroninę apklausą, kurios klausimai apima įvairias sritis: nuo buvusių simptomų iki socialinio bendravimo.

V. Bretonas nori sutikrinti šiuos duomenis su medicininiais duomenimis ir nustatyti viruso plitimo kelią, vietas ir laikotarpius, kai žmonės užsikrėtė. Turėdamos tokią informaciją, vyriausybės gali priimti geresnius sprendimus, ką atidaryti ir kada, paaiškino tyrimų direktorius.

Kaip pavyzdį, kodėl jų darbas ir veiksmų koordinavimas yra tokie svarbūs, V. Bretonas paminėjo Miulūzo miestą – pirmąjį COVID-19 epicentrą šalyje. Vasario mėnesio viduryje buvo plačiai paplitusi nuomonė, jog naujojo koronaviruso plitimą regione paskatino vienoje Miulūzo bažnyčioje surengta religinė konferencija, bet V. Bretonas sakė, kad jo komandos surinkti duomenys leidžia teigti, jog COVID-19 užkratas jau buvo paplitęs tarp vietos gyventojų likus kelioms savaitėms iki renginio.

„Gyventojų pateikti duomenys yra labai įdomūs; jie rodo, kad žmonės jautė, jog vyksta kažkas keisto, tačiau neturėjo galios skelbti pavojų, – paaiškino V. Bretonas. – Tai viena iš pamokų, kurias turime išmokti šios pandemijos metu – reikia sugalvoti naujų būdų skelbti pavojaus signalą atsiradus naujai ligai.“

Dr. M. Schmittas nurodė, kad jo darbai dar tik prasideda. Dabar jo komanda nagrinės spalio mėnesio rentgeno nuotraukas. Kuo daugiau informacijos jie turės dabar, tuo labiau bus pasiruošę galimai antrai bangai.

Paryžiuje atliktai studijai vadovavęs dr. Yvesas Cohenas peržiūrėjo praėjusių metų pabaigos intensyviosios terapijos skyrių pacientų, kurie turėjo gripui būdingų simptomų, bet nesirgo plaučių uždegimu, įrašus. Jis iš naujo atliko tyrimus 14-ai pacientų, ir vienam iš jų buvo nustatyta COVID-19 infekcija. Dr. Y. Cohenas paragino viso pasaulio gydytojus pakartoti jo praktiką.

„Norėdami kovoti su priešu, turime žinoti jo gyvenimą“, – tvirtino jis, atkartodamas dr. M. Schmitto mintis. Praėjusią savaitę PSO pritarė jo teiginiams ir paragino kitas šalis iš naujo peržiūrėti ankstesnius atvejus.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(127 žmonės įvertino)
4.0157

Top naujienos

Sinoptikai įspėja: laukia pragariškai karštas savaitgalis (20)

Rugpjūtis prasideda alinančiais karščiais. Sinoptikai skelbia, kad savaitgalį temperatūra gali...

Maži malonumai, kurių negali atsisakyti žmonės – net per pandemiją

Prieš pandemiją Levi Fedley dviračiu numindavo į vieną garsiausių Melburno kavinių,...

Prabilo iš pareigų besitraukianti viceministrė: tylėti negaliu papildyta (304)

Pirmą kartą po pareikštų įtarimų viešai prabilo iš pareigų besitraukianti viceministrė Lina...

Grįžus iš Lenkijos tikriausiai teks izoliuotis, numatomos kai kurios išimtys (45)

Lenkiją penktadienį tikriausiai bus įtraukta į valstybių, iš kurių grįžus reikia izoliuotis,...

Veryga: situacija verčia sunerimti, todėl jau braižomas ribojimų planas  išskirti atskiri sektoriai, planuojamos patikros (372)

Per ketvirtadienį šalyje buvo užfiksuoti 24 nauji koronaviruso atvejai. Penktadienį sveikatos...

„Bloomberg“: geros žinios apie COVID-19 iš Italijos ir... Švedijos (16)

COVID-19 karantinų atšaukimas visame pasaulyje tikrai nebus lengvas. Bet plykstelėjus naujiems...

Izgorodinas: darbo rinka koreguojasi visiškai kitaip negu per pasaulio finansų krizę (1)

Statistikos departamentui penktadienį paskelbus, kad per metus nedarbo lygis išaugo 2,4 proc....

LNOBT direktoriui Sakalauskui diagnozuotas koronavirusas, teatras stabdo darbą (77)

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro ( LNOBT ) direktoriui Jonui Sakalauskui diagnozuotas...

Kokia kelionės į pajūrį kaina: važiavimas per kelio remontą gali baigtis tūkstantiniais nuostoliais (7)

Šią vasarą kelionės automobiliu iš sostinės į pajūrį – lėtesnės. Magistraliniame kelyje...

|Maža didelių žinių kaina