Kaip teigiama, Maskva įniršo dėl P. Vrubliovskio rugpjūtį išsakytų komentarų apie Rusiją. Tada ambasadorius vienam tinklaraštininkui duotame interviu pareiškė, kad „kuo daugiau rusų nužudysime, tuo mažiau jų turės žudyti mūsų vaikai“.
Antradienį Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pareiškė, kad Maskva yra „įniršusi“, jog P. Vrubliovskis tebėra Astanoje, ir dėl to kviečiasi Kazachstano ambasadorių.
Tačiau trečiadienį Kazachstano užsienio reikalų ministerijos atstovas Aibekas Smadijarovas pavadino M. Zacharovos toną „nesuderinamu su Kazachstano ir Rusijos, kaip lygių strateginių partnerių, ryšiais“ ir pridūrė, kad dabar Kazachstanas pats kviečiasi Rusijos ambasadorių.
Kazachstano prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas neseniai davė nurodymų savo valdžiai padėti dešimtims tūkstančių rusų, užplūdusių jo šalį dėl skubotos ir chaotiškos dalinės mobilizacijos, kurią dėl karo Ukrainoje paskelbė Rusija.
Nuo rugsėjo 21-osios, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pranešė apie mobilizacijos pradžią, anot Kazachstano vidaus reikalų ministro, į šalį atvyko daugiau nei 200 tūkst. rusų.
„Dauguma jų priversti bėgti dėl beviltiškos situacijos. O mes turime jais pasirūpinti ir užtikrinti jų saugumą, tokia mūsų pareiga“, – sakė K. Tokajevas.
Neseniai Kazachstano užsienio reikalų ministerija išdėstė šalies poziciją dėl tariamų referendumų prisijungimo prie Rusijos klausimu, rengiamų vadinamosiose Luhansko ir Donecko liaudies respublikose, taip pat okupuotose Zaporižios ir Chersono srityse, praneša naujienų agentūra „Tengrinews.kz“.
„Vertindamas referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos, kuriuos surengė apsišaukėliškos LLR ir DLR, taip pat Zaporižios ir Chersono sričių karinė administracija, Kazachstanas vadovaujasi valstybių teritorijos vientisumo, jų suverenios lygybės ir taikaus sambūvio principais.
Mūsų prezidentas ne kartą, taip pat ir neseniai kalbėdamas iš Jungtinių Tautų tribūnos, aiškiai pareiškė, kaip svarbu nenukrypstamai laikytis tarptautinės teisės principų, kurių pagrindą sudaro JT įstatai“, – sakė oficialus Kazachstano URM atstovas Aibekas Smadijarovas.
Jis patikslino, jog JT įstatuose kalbama apie organizacijos narių atsakomybę už taikos palaikymą ir valstybių teritorijos vientisumo užtikrinimą.
„Mes vėl patvirtiname savo pasirengimą prisidėti prie politinio dialogo. Mūsų šalis labai svarbiu uždaviniu laiko stabilumo išsaugojimą tiek regioniniu, tiek globaliu lygiu“, – pažymėjo Kazachstano URM atstovas.
Anksčiau Kazachstano prezidentas K. Ž. Tokajevas per susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pareiškė, jog jei bus vadovaujamasi tautų apsisprendimo teise, tai pasaulyje vietoje 193 atsiras daugiau kaip 500–600 šalių – JT narių.
„Žinoma, tai būtų chaosas. Dėl šios priežasties mes nepripažįstame nei Taivano, nei Kosovo, nei Pietų Osetijos, nei Abchazijos. Ir tikriausiai šį principą taikysime ir teritoriniams kvazidariniams, kokie, mūsų manymu, yra Luhansko ir Donecko liaudies respublikos“, – pridūrė K. Ž. Tokajevas.
Kaip jau buvo pranešta, okupantai rusai rugsėjo 23–27 dienomis užgrobtose Chersono, Zaporižios, Donecko ir Luhansko sričių teritorijose rengia tariamus referendumus, kad prijungtų jas prie Rusijos.
