Katalonijos vyriausybė pirmadienį paskelbė, kad 90 proc. dalyvavusių Madrido uždraustame referendume išreiškė palaikymą šio šiaurės rytinio Ispanijos regiono nepriklausomybei.
Istorinė diena: šimtai katalonų renkasi prie rinkimų apylinkių
© Scanpix

Katalonijos referendumas trumpai:

1. Katalonija - vienas iš 17 autonominių Ispanijos regionų

2. Spalio 1 dieną įvyko referendumas dėl šio regiono nepriklausomybės.

3. Ispanijos centrinė vyriausybė ir teismai šį referendumą yra pripažinę prieštaraujančiu Konstitucijai.

4. Prieš referendumą centrinė valdžia į Kataloniją išsiuntė gausias policijos pajėgas. Kilus susirėmimams nukentėjo daugiau nei 700 žmonių.

5. Skelbiama, kad protestuotojai buvo apšaudyti guminėmis kulkomis. Trys jų esą sužeisti labai rimtai.

6. Katalonijos nepriklausomybės siekiančiųjų lyderiai buvo pažadėję skelbti nepriklausomybę, jeigu „taip“ balsai laimės.

7. Dėl Katalonijos lyderių ir centrinės valdžios priešpriešos Ispaniją apėmė viena rimčiausių politinių krizių nuo diktatoriaus generolo Francisco Franco diktatūros pabaigos prieš keturis dešimtmečius.

Dauguma palaikė nepriklausomybę

Katalonijos lyderis Carlesas Puigdemont'as pirmadienį, po centrinės valdžios uždrausto referendumo, pareiškė, kad jo regionas laimėjo teisę atsiskirti nuo Ispanijos, nes 90 proc. rinkėjų išreiškė tam palaikymą.

Tuo tarpu Ispanijos premjeras Mariano Rajoy sekmadienį pareiškė, kad plebiscitas buvo užblokuotas, ir teigė, kad „referendumo dėl Katalonijos apsisprendimo šiandien nebuvo“. Madridas šį referendumą paskelbė „farsu“.

Katalonijos profesinės sąjungos ir asociacijos savo ruožtu antradienį visame regione planuoja rengti streiką dėl „sunkių žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų“, ragindamos žmones išeiti į šio turtingo regiono gatves.

Daug kur, mėginant sustabdyti plebiscitą dėl nepriklausomybės, kilo susirėmimų su riaušių policija, per kuriuos secesijos šalininkai buvo mušami ir spardomi. Kaip pranešama, per susirėmimus nukentėjo 844 žmonės ir 33 pareigūnai.

Susirėmimai Katalonijoje sukėlė tarptautinės bendruomenės susirūpinimą, o įtampa tarp M. Rajoy vyriausybės ir Katalonijos lyderių pasiekė didžiausios politinės krizės per kelis dešimtmečius lygį.

Ispanijos premjero teigimu, šis balsavimas „tik sėjo susiskaldymą, stūmė piliečius į konfrontaciją ir skatino išeiti į gatves“. Vis dėlto jis pridūrė, kad durys deryboms dėl didesnės regiono autonomijos tebėra atviros.

Referendumas buvo surengtas nepaisant Madrido grasinimų persekiojimu ir baudžiamaisiais kaltinimais; tūkstančiai katalonų reiškė savo nepasitenkinimą skanduodami „Votarem“ (Balsuosime).

„Šią vilties ir kančių dieną Katalonijos piliečiai laimėjo teisę į nepriklausomą valstybę respublikos pavidalu“, – pareiškė C. Puigdemont’as, užsidarius rinkimų apylinkėms.

Komentuodamas policijos šiurkštų elgesį su protestuotojais, jis paragino Europos Sąjungą liautis žiūrėjus „į kitą pusę“.

Per spaudos konferenciją regiono vyriausybės atstovas Jordi Turullas sakė, kad į klausimą „Ar norite, kad Katalonija taptų nepriklausoma valstybe respublikos pavidalu?“ 2,02 mln. rinkėjų – kiek daugiau nei 42,3 proc. balso teisę turėjusių katalonų – atsakė „Taip“.

Jis teigė, kad tokią nuomonę išsakė 90 proc. visų balsavusiųjų. Tuo tarpu 7,8 proc. rinkėjų buvo nusiteikę prieš nepriklausomybės idėją.

Dar 2 proc. rinkėjų balsadėžėse paliko tuščius biuletenius, o 0,5 proc. balsalapių buvo negaliojantys, teigė J.Turullas.

Užsibarikadavę balsavietėse rinkėjai

Policininkai mušė žmones guminėmis lazdomis ir šaudė guminėmis kulkomis, vaikydami minias, mėginusias neįleisti pareigūnų į balsavimo apylinkes Barselonoje ir kituose regiono miestuose.

Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose matoma, kaip policininkai už plaukų tempia balsuotojus iš balsaviečių, stumia žmones nuo laiptų ir puola katalonų ugniagesius, mėginusius apsaugoti balsavimo apylinkes.

„Jie jėga atėmė balsadėžes... ir tiesiog atėmė jas iš mūsų, kol giedojome Katalonijos himną „Els Segadors“ ir skandavome „tegyvuoja demokratija“, – sakė vienos balsavimo apylinkės Barselonoje pareigūnas Marcas Carrasco.

Referendumo įstatymas numato, kad daugumai piliečių išsakius pritarimą nepriklausomybei, regiono vyriausybė turėtų įvykdyti rinkėjų valią, tačiau kol kas neaišku, ar ji taip ir padarys.

Praėjusią savaitę Madridui ir aukščiausiosios instancijos teismui paskelbus, kad šis balsavimas prieštarauja Konstitucijai, policijai buvo įsakyta konfiskuoti referendumo biuletenius, sulaikyti pagrindinius plebiscito organizatorius ir uždaryti tinklalapius, reklamuojančius balsavimą.

Tūkstančiai žmonių sekmadienį paryčiais susirinko prie balsavimo apylinkių. Kai kurie asmenys buvo visą naktį užsibarikadavę balsavietėse, kad užtikrintų, jog išaušus ten galėtų ateiti rinkėjai.

„Nepagrįstas smurtas“

Riaušių policija taip pat išdaužė stiklines duris ir įsiveržė į sporto centre įkurtą balsavimo apylinkę netoli Žironos, kur turėjo balsuoti C. Puigdemont’as.

Tačiau vietos vyriausybė nurodė, kad Katalonijos prezidentas savo balsą atidavė gretimame Korneljos de Terio mieste.

Ispanijos policijos veiksmais itin piktinosi ne tik Katalonijos lyderiai, bet ir užsienio politikai, įskaitant Nicolą Sturgeon, vadovaujančią atsiskirti nuo Didžiosios Britanijos siekiančiai Škotijos nacionalinei partijai (SNP).

Be kita ko, Ispanijos futbolo lygai atsisakius atidėti „Barcelona“ ir „Las Palmas“ futbolo rungtynes, jos sekmadienį vyko už uždarų durų.

Visgi kai kur referendumas vyko taikiai.

Šalia vienos Barselonos mokyklos būriavosi minia žmonių, tarp kurių buvo pagyvenusių asmenų neįgaliojo vežimėliuose bei šeimų su mažais vaikais.

Prie tos balsavimo apylinkės nebuvo policijos, taigi žmonės galėjo ramiai atiduoti savo balsus.

„Aš balsavau“, – džiūgavo vienas rinkėjas.

„Nors susidūrėme su problemomis, taip laisvai balsuoti teikia didelių vilčių; esu labai laimingas. Galiu ramiai numirti“, – sakė 79 metų rinkėjas Jose Masas Ribasas.

Nors katalonai neturėjo vienos nuomonės dėl nepriklausomybės, dauguma jų norėjo išspręsti šį klausimą legaliu ir teisiškai įpareigojančiu referendumu.

Katalonija kontroliuoja savo švietimo, sveikatos apsaugos bei gerovės sistemas, tačiau regiono valdžia skundžiasi, kad Madridui moka daugiau mokesčių nei gauna lėšų iš centrinės valdžios.

Nepasitenkinimas dėl to buvo viena iš priežasčių, paskatinusi atsiskyrimo nuo centrinės valdžios idėją.

Katalonijos referendumas
Katalonijos vyriausybė: 90 proc. balsavusių nori atsisikirtiKatalonijos vyriausybė pirmadienį paskelbė, kad 90 proc. dalyvavusių Madrido uždraustame referendume išreiškė palaikymą šio šiaurės rytinio Ispanijos regiono nepriklausomybei.
Katalonijos lyderis Carlesas Puigdemontas tikina, kad šiandien po ginčytino referendumo, pilnos vilies ir skausmo dienos, regionas užsitarnavo teisę į nepriklausomybę. Jo manymu, buvo vienašališkai atvertos durys skelbti nepriklausomybę. Jis teigė, kad oficialūs balsavimo rezultatai, kurie dar nėra paskelbti, bus siunčiami į Parlamentą tolimesniam procesui. Jis tiesiogiai kreipėsi į Europos Sąjungą: „Mes, kataloniečiai, užsitarnavome teisę būti išgirsti Europoje“.Šimtai žmonių buvo sužeista per Ispanijos policijos bandymus blokuoti referendumą. Ispanijos vyriausybė įpareigojo stabdyti balavimą, kuris prieštarauja šalies Konstitucijai. Policijos pareigūnai kai kuriems žmonėms užkirto kelią balsuoti, konfiskavo rinkimų biuletenius ir dėžes iš rinkimų apylinkių.
Blokuojant referendumą Katalonijoje triumfavo įstatymų viršenybė, sako Ispanijos premjerasIspanijos premjeras Mariano Rajoy sekmadienį pareiškė, kad šalyje triumfavo įstatymų viršenybė ir buvo užblokuotas teismų uždraustas referendumas dėl Katalonijos regiono nepriklausomybės.„Referendumo dėl Katalonijos apsisprendimo šiandien nebuvo. Įstatymų viršenybė tebegalioja visa jėga“, – vyriausybės vadovas pareiškė kreipdamasis į tautą per televiziją.Tuo tarpu Katalonijos sveikatos apsaugos departamentas paskelbė, kad po referendumo šalininkų ir policijos susirėmimų į medicinos įstaigas kreipėsi daugiau kaip 760 žmonių.Ispanijos užsienio reikalų ministras Alfonso Dastisas (Alfonsas Dastisas) savo ruožtu sakė, kad policijos veiksmai siekiant neleisti žmonėms balsuoti referendume buvo „nemalonūs“, bet „proporcingi“.A.Dastisas sakė naujienų agentūrai „The Associate Press“ , kad dėl šio smurto visa kaltė tenka Katalonijos prezidentui Carles Puigdemont'ui (Karlesui Pudžemonui) ir jo regiono vyriausybei.„Jeigu žmonės atkakliai nusiteikę nepaisyti įstatymų ir daryti kažką, kas nuosekliai buvo skelbiama neteisėta ir prieštaraujant konstitucijai, teisėsaugos pareigūnams reikia užtikrinti įstatymų laikymąsi“, – aiškino jis.„Buvo naudojama proporcinga jėga; per didelio smurto nebuvo, ir tai buvo reakcija į padėtį, kai jiems (policininkams) buvo trukdoma vykdyti savo pareigas“, – pridūrė A.Dastisas.
Nukentėjusiųjų per referendumą Katalonijoje skaičius perkopė 760Per sekmadienį vykusį Katalonijos nepriklausomybės referendumą, prieš kurio dalyvius buvo nukreiptos gausios policijos pajėgos, naujausiais duomenimis, nukentėjo 761 žmogus.„Jau 761 žmogui prireikė medikų pagalbos“, – pranešė Katalonijos sveikatos apsaugos departamentas.Ispanijos centrinė vyriausybė ir teismai referendumą dėl Katalonijos nepriklausomybės yra pripažinę prieštaraujančiu Konstitucijai.
Katalonijos nepriklausomybės referendumo organizatoriai skelbia jo užbaigimąIspanijos centrinės valdžios neteisėtu paskelbtą Katalonijos nepriklausomybės referendumą jo organizatoriai nusprendė užbaigti 20 valandą vietos laiku, nutraukiant balsavimą, pranešė Ispanijos laikraštis „El Pais“.Pasak Katalonijos valdžios atstovų, vėliau šio laiko bus leistas balsuoti tik tiek tiems, kas laukia eilėse prie balsavimo apygardų.Referendumo organizatorių duomenimis, policija privertė pirma laiko užsidaryti 319 balsavimo apygardų, o tai reiškia, jog balsavimas ne visur buvo įmanomas.Ispanijos centrinė vyriausybė ir teismai referendumą dėl Katalonijos nepriklausomybės yra pripažinę prieštaraujančiu konstitucijai.Referendumas sukėlė didžiausią per kelis dešimtmečius Ispanijos politinę krizę ir suskaldė katalonų bendruomenę. Regiono gyventojai yra pasidaliję į apylyges nepriklausomybės priešininkų ir šalininkų stovyklas, nors didžioji dauguma ir nori šį klausimą išspręsti teisėtu balsavimu.
Katalonijos nepriklausomybės referendumo duomenų perdavimas internetu blokuojamasIspanijos centrinė valdžia visiškai užblokavo duomenų apie balsavimą oficialiai uždrausto Katalonijos nepriklausomybės referendumo perdavimą internetu, praneša laikraštis „El Pais“.Ispanijos žiniasklaidos duomenimis, Nacionalinė gvardija užėmė ir visiškai kontroliuoja Katalonijos regioninį telekomunikacijų centrą, o, kaip jau buvo skelbta, daugumai regiono mokyklų, kuriose buvo įkurtos balsavimo apygardos buvo atjungtas internetas, siekiant sužlugdyti referendumą.Ispanijos centrinė vyriausybė kategoriškai nepritaria referendumui, kurį teismai paskelbė nekonstituciniu, ir žadėjo neleisti jam įvykti. Referendumas sukėlė didžiausią per kelis dešimtmečius Ispanijos politinę krizę ir suskaldė katalonų bendruomenę.
Ispanų policininkai Katalonijos referendumo šalininkus spardė ir tampė už plaukųBarselonoje ispanų policininkai sekmadienį spardė, mušė žmones ir tempė juos už plaukų per susirėmimus, mėgindami sustabdyti referendumą dėl Katalonijos regiono nepriklausomybės, rodo vienos balsuotojos nufilmuota medžiaga.Naujienų agentūros „The Associated Press“ gautame vaizdo įraše matoma, kaip Ispanijos nacionalinės policijos pareigūnai tampo ir stumdo žmones nuo laiptų Pau Clariso mokykloje Barselonos Sant Marčio rajone. Vienas pareigūnas matomas nušokantis nuo laiptų ir pataikantis ant žmogaus, gulinčio ant žemės.Viena moteris matoma tempiama už plaukų, o kiti – spardomi gulintys ant žemės. Įraše girdisi garsūs žmonių klyksmai ir šūksniai „Nešdinkitės!“, skirti pareigūnams.Šį vaizdą nufilmavusi moteris sakė, kad balsuotojai tiesiog sėdėjo ir stengėsi tokiu būdu sutrukdyti policijos veiksmams. Ji teigė nemačiusi jokių provokacijų. Vaizdo įrašo autorė prašė neviešinti jos vardo. https://youtu.be/0J7I718Gs9A
L. Kojala: Madridui bus sunku atremti kritiką nesugebėjus išvengti eskalacijosPolitologas Linas Kojala savo „Facebook“ paskyroje apie situaciją Ispanijoje rašo: „Nėra ką ir kalbėti – kruvini žmonės ir sužeistieji Katalonijoje nėra pateisinama. Madridui bus sunku atremti kritiką nesugebėjus išvengti eskalacijos.Bet kažkiek atsakomybės yra ir kitoje pusėje – ne tiek piliečių, kiek politikų. Negalima tiesiog ignoruoti konstitucijos, kurios ašis – ispanų tautos nedalomumas. Už šią pačią konstituciją 1978 m. referendume balsavo 95 proc. Katalonijos gyventojų. Bendros taisyklės ir jų laikymasis TAIP PAT yra demokratija. Šiandien daroma tai, kas politiškai naudinga, pasitelkiant emociškai be galo paveiktą visuomenę. Nepamirškime, jog vietos valdžios rinkimose už atsiskyrimą pasisakančios partijos gavo tik šiek tiek daugiau vietų nei priešininkų stovykla.“ 
Katalonijoje per susirėmimus sužeisti daugiau kaip 460 žmonių, sako Barselonos merėBarselonos merė Ada Colau sekmadienį pareiškė, kad daugiau kaip 460 žmonių buvo sužeisti per susirėmimus su policija, įsiplieskusius Katalonijoje vykstant referendumui dėl šio Ispanijos regiono nepriklausomybės.„Katalonijoje sužeisti jau daugiau kaip 460 žmonių. Kaip Barselonos merė reikalauju nedelsiant nutraukti policijos veiksmus prieš beginklius gyventojus“, – sakoma A. Colau „Twitter“ žinutėje.Anksčiau Katalonijos valdžia skelbė, kad per šiuos neramumus į ligonines kreipėsi 337 žmonės, bet ik 91 pripažintas sužeistu.Ispanijos centrinė vyriausybė ir teismai referendumą dėl Katalonijos nepriklausomybės yra pripažinę prieštaraujančiu konstitucijai.
L. Linkevičius: Ispanijai būtinas dialogas su savo piliečiaisIspanijoje, Katalonijoje, sekmadienį vykstant policijos ir protestuotojų susirėmimams dėl šio regiono nepriklausomybės referendumo, Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pareiškė, kad Ispanijai būtinas dialogas su savo piliečiais.„Emocinis krūvis didelis, nepasitikėjimo žaizdos gilios, dialogas su savo žmonėmis Ispanijai yra būtinybė. Smurtas nepadės“, – savo „Twitter“ paskyroje rašo L. Linkevičius.Ministras BNS teigė, jog situacija Ispanijoje stebima labai atidžiai. Jo teigimu, jėga išspręsti nesutarimus bus sudėtinga.„Galima buvo įtarti, kad bus imtasi jėgos, bet mums labai sunku dabar spręsti, nes iki galo nežinome padėties. Bet ta įtampa augo jau seniai, ir patys Katalonijos šalininkai yra sakę, kad labai emociškai nusiteikę, labai emocinis krūvis aukštas, ir akivaizdu, kad tas kalbėjimasis nebuvo sėkmingas vieningos Ispanijos ir Katalonijos šalininkų. Matyt, dialogo konstruktyvaus nevyko, tai matome pasekmes, ir čia jėga sudėtinga bus išspręsti tą situaciją, vistiek reikės kalbėtis, norint išsaugoti santarvę ir galbūt išsaugant ir šalies vientisumą“, – BNS komentavo L. Linkevičius.Ministro teigimu, Lietuva jau anksčiau pasisakė neketinanti kištis į Ispanijos vidaus reikalus.„Ispanija yra demokratinė valstybė, Europos Sąjungos narė ir teisės viršenybės principas yra svarbus, bet vistiek mes dar kartą atkreipiame dėmesį į tai, kad neturėtų būti naudojama perteklinė jėga. Tas labai svarbu“, – pabrėžė UR ministras.Skelbiama, kad sužeistųjų skaičius per susirėmimus Ispanijoje sekmadienį siekia daugiau nei 300, kai kurių sužeidimai sunkūs. Ispanijos riaušių policija guminėmis kulkomis apšaudė protestuotojus Barselonoje prie vienos balsavimo apylinkės.Ginčijamas referendumas surengtas, nors policija bandė sustabdyti balsavimą.
337 asmenys apsilankė ligoninėseKatalonijos vyriausybės atstovas Jordi Turullas sakė, kad iš viso sužeistųjų yra 337, kai kurių sužeidimai yra sunkūs. Jis pažymėjo negalįs atskleisti daugiau detalių iš pagarbos nukentėjusiųjų artimiesiems.AP fotografas paliudijo, kaip buvo sužeisti keli žmonės per priešpriešą Barselonoje prie Rius i Taulė mokyklos, kur kai kurie rinkėjai suspėjo pabalsuoti iki policijai atvykstant.Pasak liudininkų, buvo spardomas ir mušamas lazdomis 48-erių Manuelis Conedeminas, informacinių technologijų specialistas, pamėginęs sutrukdyti policininkams išvažiuoti su konfiskuotomis balsadėžėmis. Be to į jį dar buvo šauta šratais.Katalonijos pagalbos tarnybos pranešė, kad sužeistųjų per policijos veiksmus rinkimų apylinkėse yra 91. Anot sveikatos departamento, 337 asmenys apsilankė ligoninėse ir sveikatos centruose; iš jų 91 patvirtintas kaip sužeistasis; vienam pastarųjų sunkiai sužeista akis.
Remiantis naujausiais duomenimis iš Ispanijos vidaus reikalų ministerijos, sekmadienį taip pat sužeisti 11 pareigūnų – 9 nacionalinės policijos pareigūnai ir 2 civilinės gvardijos atstovai. Be to, keliolika Ispanijos civilinės gvardijos pareigūnų buvo priversti sprukti visureigiais, kai juos užpuolė ir akmenimis apmetė gyventojai Sant Karles de la Rapita miestelyje, esančiame maždaug 180 kilometrų į pietvakarius nuo Barselonos. Ispanijos riaušių policijos pareigūnai panaudojo gumines kulkas ir jėga įsibrovė į separatistų šalininkų užimtas balsavietes Katalonijoje. Susirėmimai kilo po to, kai policija įsiveržė uždaryti balsavimo punktų ir konfiskuoti balsadėžių, kad neįvyktų referendumas šiame pasiturinčiame Ispanijos regione su 5,3 mln. gyventojų.
Škotijos lyderė pasmerkė Ispanijos valdžios veiksmusŠkotijos premjerė Nicola Sturgeon sekmadienį savo tviterio paskyroje pareiškė paramą Katalonijos referendumui dėl nepriklausomybės ir sukritikavo Ispanijos centrinės valdžios smurtinį atsaką. „Vis didesnį nerimą kelia vaizdai iš Katalonijos. Nepriklausomai nuo požiūrio į nepriklausomybę mes visi kartu turėtume pasmerkti tai, ką matome, ir paraginti Ispaniją pakeisti savo kursą, kol neatsirado rimtai nukentėjusiųjų. Leiskite žmonėms taikiai balsuoti“, – savo žinutėje socialiniame tinkle rašė Škotijos lyderė. 2014 m. vykstant referendumui dėl Škotijos nepriklausomybės, N. Stardžen vadovavo norinčiųjų atsiskirti stovyklai. Tąkart referendumą laimėjo vienybės šalininkai. Pernai įvykęs referendumas dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES) pakurstė Škotijos nacionalistų ambicijas dar kartą pamėginti pasiekti, kad šis kraštas taptų nepriklausomas.
Socialinėje erdvėje aktyviai dalijamasi vaizdais, kas šiuo metu vyksta Ispanijoje. Referendumo dalyviai vaikomi guminėmis kulkomis, lazdomis, tampomi už plaukų, bauginami. https://twitter.com/Harlan/status/914467369002635265?ref_src=twsrc%5Etfw
BBC informuoja, kad po susidūrimų su policija sužeista daugiau nei 300 žmonių, balsuojančių Katalonijos referendume.
Ispanijos valdžia ragina Kataloniją liautis vaidinus farsąIspanijos centrinė vyriausybė sekmadienį pareikalavo, kad Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont'as atšauktų nepriklausomybės referendumą regione, kuriame turėjo įsikišti policija, kad balsavimas neįvyktų, ir tokį referendumą vadino farsu.„C. Puigdemont'as ir jo komanda, tik jie yra atsakingi už visa tai, kas vyksta šiandien, ir už visa tai, kas gali įvykti, jeigu jie nenutrauks šio farso“, – sakė Ispanijos centrinės vyriausybės atstovas Katalonijoje Enricas Millo per spaudos konferenciją.Jis peikė Katalonijos vyriausybę, paskutinę minutę pakeitusią referendumo taisykles, kad būtų priimami balsalapiai be vokų, ir sakė, kad tai neužtikrina konfidencialumo ir atveria kelią suklastotų biuletenių kišimui į balsadėžes.„Katalonijos policijos pareigūnams buvo nurodyta blokuoti šį neteisėtą referendumą ir neleisti atidaryti rinkimų apylinkių, bet, deja, dauguma atvejų taip nebuvo. Politika nugalėjo profesionalumą“, – sakė E. Millo.„Vienintelis šiandienos operacijos tikslas yra užtikrinti, kad šis neteisėtas referendumas neįvyktų ir kad Ispanijos bei Katalonijos žmonės galėtų toliau taikiai ir laisvai gyventi, kaip gyveno pastaruosius 40 metų“, – pridūrė jis.Ispanijos centrinė vyriausybė kategoriškai nepritaria referendumui, kurį teismai paskelbė nekonstituciniu, ir žadėjo neleisti jam įvykti.Referendumas sukėlė didžiausią per kelis dešimtmečius Ispanijos politinę krizę ir suskaldė katalonų bendruomenę. Regiono gyventojai yra pasidaliję į apylyges nepriklausomybės priešininkų ir šalininkų stovyklas, nors didžioji dauguma ir nori šį klausimą išspręsti teisėtu balsavimu.„Ispanijos demokratija susiduria su didžiausiu savo iššūkiu“, – sekmadienį skelbė didžiausio šalies dienraščio „El Pais“ antraštė.
Patikslinama, kad susirėmimai kilo po to, kai policija įsiveržė uždaryti balsavimo punktų ir konfiskuoti balsadėžių, kad neįvyktų referendumas šiame pasiturinčiame Ispanijos regione su 5,3 mln. gyventojų. Barselonos centre riaušių policija panaudojusi jėgą įsiveržė į kelias mokyklas, kur taip pat buvo paimtos balsadėžės. Per operaciją nukentėjo nuo paryčių prie mokyklų laukę demonstrantai, kurie nenorėjo praleisti policijos pareigūnų. Katalonijos vyriausybės vadovas Carles Puigdemontas sukritikavo, jo žodžiais tariant, „nepateisinamą smurtą“. Tuo metu centrinė Ispanijos valdžia katalonus ragina nutraukti referendumo „farsą“. Anot Ispanijos pareigūnų, „C. Puigemontas ir jo komanda yra vieninteliai atsakingi už tai, kad dedasi šiandien, ir už tai, kas gali nutikti, jei jie nebaigs šio farso“.
Katalonijos pagalbos tarnybos pranešė, kad medicinos pagalba suteikta 38 asmenims, nukentėjusiems per policijos veiksmus rinkimų apylinkėse. Nurodoma, kad 35 žmonės sužeisti lengvai, o trys „sunkiau“; devyni nuvežti į sveikatos centrus; „dauguma atvejų buvo sumušimai, galvos svaigimas ir nerimo priepuoliai“
Katalonijos lyderis smerkia Ispanijos valstybės naudojamą smurtą prieš rinkėjusKatalonų lyderis Carlesas Puigdemont'as sekmadienį piktinosi „nepateisinamu smurtu“, kurį Barselonoje naudoja Ispanijos nacionalinė policija, mėgindama išvaikyti žmones, norinčius balsuoti nepriklausomybės referendume, uždraustame Madrido.„Nepateisinamas ir neprotingai, ir neatsakingai Ispanijos valstybės naudojamas smurtas nesustabdys Katalonijos žmonių valios“, – sakė jis žurnalistams, smerkdamas tai, kad policija panaudoja „lazdas, gumines kulkas, ir nežabotą jėgą“ prieš taikius demonstrantus.Katalonijos pagalbos tarnybos pranešė, kad medicinos pagalba suteikta 38 asmenims, nukentėjusiems per policijos veiksmus rinkimų apylinkėse.Nurodoma, kad 35 žmonės sužeisti lengvai, o trys „sunkiau“; devyni nuvežti į sveikatos centrus.
Katalonijos valdžia: 73 proc. balsaviečių veikia, nors policija šaudo guminėmis kulkomisBeveik trys ketvirtadaliai balsavimo punktų Katalonijos krašte veikia normaliai, teigia Katalonijos regioninės valdžios atstovas. „73 proc. balsaviečių yra atviros“, – sakė Chordis Turulis. Valdžios atstovas paragino kuo daugiau katalonų atiduoti savo balsą ir laikytis rimties. Tuo metu Katalonijos prezidentas Karlas Pudžemonas apkaltino Ispanijos policijos pareigūnus prieš balsuoti norinčius gyventojus panaudojus gumines kulkas. Šiurkšti Ispanijos saugumo pajėgų reakcija prieš teismo uždraustą nepriklausomybės referendumą sukėlė pasipiktinimą Madrido veiksmais. „Mūsų veiksmai nėra prieš ką nors nukreipti. Mes tai darome dėl savo orumo ir savo emancipacijos“, - žurnalistams sakė 48-erių katalonas Chosė Marija, balsavietėje Barselonos priemiestyje laukiantis nuo 3 val. ryto. Jis toks ne vienas - nepabūgę lietaus sekmadienį į referendumą dėl Katalonijos, Ispanijos turtingiausio regiono, nepriklausomybės susirinko tūkstančiai žmonių. Tuo metu Ispanijos centrinė valdžia tvirtina turinti sustabdyti plebiscitą, nes taip nurodė Konstitucinis teismas. Be to, anot pareigūnų, katalonų separatistai nepajėgūs užtikrinti sąžiningo ir laisvo balsavimo
Ispanijos centrinės vyriausybės atstovas Katalonijoje sekmadienį griežtai kritikavo regiono policiją, kad ši neuždarė balsavimo vietų ir neblokavo nepriklausomybės referendumo, kurį Madridas laiko neteisėtu. „Katalonijos policijos pareigūnams buvo nurodyta blokuoti šį neteisėtą referendumą ir neleisti atidaryti rinkimų apylinkių, bet, deja, dauguma atvejų taip nebuvo. Politika nugalėjo profesionalumą“, – sakė Enricas Millo (Enrikas Miljas). Teko „veikti“ Ispanijos nacionalinės policijos ir Civilinės gvardijos pareigūnams, kurie konfiskavo balsadėžes ir balsalapius, ir uždarė balsavimo vietas, pridūrė jis. „Vienintelis šiandienos operacijos tikslas yra užtikrinti, kad šis neteisėtas referendumas neįvyktų ir kad Ispanijos bei Katalonijos žmonės galėtų toliau taikiai ir laisvai gyventi, kaip gyveno pastaruosius 40 metų“, – sakė E.Millo. Jis peikė Katalonijos vyriausybę, paskutinę minutę pakeitusią referendumo taisykles, kad būtų priimami balsalapiai be vokų, ir sakė, kad tai neužtikrina konfidencialumo ir atveria kelią suklastotų biuletenių kišimui į balsadėžes. Ispanijos centrinė vyriausybė kategoriškai nepritaria referendumui, kurį teismai paskelbė nekonstituciniu, ir žadėjo neleisti jam įvykti. Referendumas sukėlė didžiausią per kelis dešimtmečius Ispanijos politinę krizę ir suskaldė katalonų bendruomenę. Regiono gyventojai yra pasidaliję į apylyges nepriklausomybės priešininkų ir šalininkų stovyklas, nors didžioji dauguma ir nori šį klausimą išspręsti teisėtu balsavimu. „Ispanijos demokratija susiduria su didžiausiu savo iššūkiu“, – sekmadienį skelbė didžiausio šalies dienraščio „El Pais“ antraštė.
Ispanijos riaušių policija guminėmis kulkomis apšaudė protestuotojus Barselonoje prie vienos balsavimo apylinkės; sužeisti keli žmonės. Pareigūnai kulkomis mėgino išvaikyti žmones, norėjusius sutrukdyti Nacionalinės policijos automobiliams išvežti iš apylinkės paimtas balsavimo urnas. AP fotografas paliudijo, kaip buvo sužeisti keli žmonės per priešpriešą Barselonoje prie Rius i Tauleto mokyklos, kur kai kurie rinkėjai suspėjo pabalsuoti iki policijai atvykstant. Pasak liudininkų, buvo spardomas ir mušamas lazdomis 48-erių Manuelis Conedeminas, informacinių technologijų specialistas, pamėginęs sutrukdyti policininkams išvažiuoti su konfiskuotomis balsadėžėmis. Be to į jį dar buvo šauta šratais.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: artėja niūrios permainos (7)

Į Lietuvą pamažu plūs vėsus oras ir tą jau šią naktį ypač pajus šiauriniai šalies...

Padidintos minimalios algos ir pensijos smogė kitu galu (212)

Kasdien tūkstančiai tonų maisto iškeliauja į šiukšliadėžes, nors daugybei žmonių...

Lietuviai pasipiktinę: plaukti keltu yra nesaugu (187)

Skrendant lėktuvu taisyklės aiškios: oro uoste būsite patikrinti metalo detektoriais, kurie...

Metų seklys: tarptautiniam narkotikų kontrabandininkų tinklui vadovavo buvęs pasienietis (15)

DELFI, bendradarbiaudamas su Lietuvos policija, tęsia kasmetinį pasakojimų ciklą „ Metų seklys...

Rusijos „troliai“ apie JAV politiką mokėsi iš Lietuvoje populiaraus serialo (214)

„Yahoo“ žurnalistas Michaelis Isikoffas spalio 16 d. CNN laidoje „New Day“ teigė, kad...

Londone – įvarčių lietus, Maskvoje – šveicarų kirtis šeimininkams, Briuselyje – PSG dominavimas (2)

UEFA Čempionų lygos trečiajame ture trečiadienį C grupėje šešių įvarčių trileryje Londone...

Skaudi avarija Charkove: automobiliui įsirėžus į minią žuvo 6 žmonės, dar 5 sužeisti (7)

Trečiadienio vakarą, apie 20:45 vietos (ir Lietuvos) laiku Ukrainos Charkovo miesto centre įvyko...

Dietologė patarė, ką rinktis užkandžiauti vakare (2)

Gera savijauta iš dalies priklauso nuo to, ką valgome. Gydytoja- dietologė Laura...

Taksistas pateko į neįtikėtiną istoriją: iš prokurorų lūpų – šiurpą keliantys kaltinimai (67)

„Niekada nemaniau, kad pateksiu į tokią situaciją – dabar net nežinau, kaip gintis, nes esu...

Kodėl nusilpsta moterų seksualinis apetitas (44)

Neseniai atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad stereotipiškai pagal lytį priskiriami vaidmenys gali...