aA
Mėgindama išvaikyti žmones, norinčius balsuoti Katalonijos nepriklausomybės referendume, uždraustame Madrido, nacionalinė policija panaudojo jėgą.
© Reuters / Scanpix

Per sekmadienį vykusį Katalonijos nepriklausomybės referendumą, prieš kurio dalyvius buvo nukreiptos gausios policijos pajėgos, naujausiais duomenimis, nukentėjo 761 žmogus.

„Jau 761 žmogui prireikė medikų pagalbos“, – pranešė Katalonijos sveikatos apsaugos departamentas.

Ispanijos centrinė vyriausybė ir teismai referendumą dėl Katalonijos nepriklausomybės yra pripažinę prieštaraujančiu Konstitucijai.

Skelbiama, kad protestuotojai buvo apšaudyti guminėmis kulkomis. Trys jų esą sužeisti labai rimtai.

Katalonijos nepriklausomybės siekiančiųjų lyderiai buvo pažadėję skelbti nepriklausomybę, jeigu „taip“ balsai laimės.

Ispanijos premjeras Mariano Rajoy sekmadienį pareiškė, kad šalyje triumfavo įstatymų viršenybė ir buvo užblokuotas teismų uždraustas referendumas dėl Katalonijos regiono nepriklausomybės.

„Referendumo dėl Katalonijos apsisprendimo šiandien nebuvo. Įstatymų viršenybė tebegalioja visa jėga“, – vyriausybės vadovas pareiškė kreipdamasis į tautą per televiziją.

Katalonijos referendumas
Katalonijos vyriausybė: 90 proc. balsavusių nori atsisikirtiKatalonijos vyriausybė pirmadienį paskelbė, kad 90 proc. dalyvavusių Madrido uždraustame referendume išreiškė palaikymą šio šiaurės rytinio Ispanijos regiono nepriklausomybei.
Katalonijos lyderis Carlesas Puigdemontas tikina, kad šiandien po ginčytino referendumo, pilnos vilies ir skausmo dienos, regionas užsitarnavo teisę į nepriklausomybę. Jo manymu, buvo vienašališkai atvertos durys skelbti nepriklausomybę. Jis teigė, kad oficialūs balsavimo rezultatai, kurie dar nėra paskelbti, bus siunčiami į Parlamentą tolimesniam procesui. Jis tiesiogiai kreipėsi į Europos Sąjungą: „Mes, kataloniečiai, užsitarnavome teisę būti išgirsti Europoje“.Šimtai žmonių buvo sužeista per Ispanijos policijos bandymus blokuoti referendumą. Ispanijos vyriausybė įpareigojo stabdyti balavimą, kuris prieštarauja šalies Konstitucijai. Policijos pareigūnai kai kuriems žmonėms užkirto kelią balsuoti, konfiskavo rinkimų biuletenius ir dėžes iš rinkimų apylinkių.
Blokuojant referendumą Katalonijoje triumfavo įstatymų viršenybė, sako Ispanijos premjerasIspanijos premjeras Mariano Rajoy sekmadienį pareiškė, kad šalyje triumfavo įstatymų viršenybė ir buvo užblokuotas teismų uždraustas referendumas dėl Katalonijos regiono nepriklausomybės.„Referendumo dėl Katalonijos apsisprendimo šiandien nebuvo. Įstatymų viršenybė tebegalioja visa jėga“, – vyriausybės vadovas pareiškė kreipdamasis į tautą per televiziją.Tuo tarpu Katalonijos sveikatos apsaugos departamentas paskelbė, kad po referendumo šalininkų ir policijos susirėmimų į medicinos įstaigas kreipėsi daugiau kaip 760 žmonių.Ispanijos užsienio reikalų ministras Alfonso Dastisas (Alfonsas Dastisas) savo ruožtu sakė, kad policijos veiksmai siekiant neleisti žmonėms balsuoti referendume buvo „nemalonūs“, bet „proporcingi“.A.Dastisas sakė naujienų agentūrai „The Associate Press“ , kad dėl šio smurto visa kaltė tenka Katalonijos prezidentui Carles Puigdemont'ui (Karlesui Pudžemonui) ir jo regiono vyriausybei.„Jeigu žmonės atkakliai nusiteikę nepaisyti įstatymų ir daryti kažką, kas nuosekliai buvo skelbiama neteisėta ir prieštaraujant konstitucijai, teisėsaugos pareigūnams reikia užtikrinti įstatymų laikymąsi“, – aiškino jis.„Buvo naudojama proporcinga jėga; per didelio smurto nebuvo, ir tai buvo reakcija į padėtį, kai jiems (policininkams) buvo trukdoma vykdyti savo pareigas“, – pridūrė A.Dastisas.
Nukentėjusiųjų per referendumą Katalonijoje skaičius perkopė 760Per sekmadienį vykusį Katalonijos nepriklausomybės referendumą, prieš kurio dalyvius buvo nukreiptos gausios policijos pajėgos, naujausiais duomenimis, nukentėjo 761 žmogus.„Jau 761 žmogui prireikė medikų pagalbos“, – pranešė Katalonijos sveikatos apsaugos departamentas.Ispanijos centrinė vyriausybė ir teismai referendumą dėl Katalonijos nepriklausomybės yra pripažinę prieštaraujančiu Konstitucijai.
Katalonijos nepriklausomybės referendumo organizatoriai skelbia jo užbaigimąIspanijos centrinės valdžios neteisėtu paskelbtą Katalonijos nepriklausomybės referendumą jo organizatoriai nusprendė užbaigti 20 valandą vietos laiku, nutraukiant balsavimą, pranešė Ispanijos laikraštis „El Pais“.Pasak Katalonijos valdžios atstovų, vėliau šio laiko bus leistas balsuoti tik tiek tiems, kas laukia eilėse prie balsavimo apygardų.Referendumo organizatorių duomenimis, policija privertė pirma laiko užsidaryti 319 balsavimo apygardų, o tai reiškia, jog balsavimas ne visur buvo įmanomas.Ispanijos centrinė vyriausybė ir teismai referendumą dėl Katalonijos nepriklausomybės yra pripažinę prieštaraujančiu konstitucijai.Referendumas sukėlė didžiausią per kelis dešimtmečius Ispanijos politinę krizę ir suskaldė katalonų bendruomenę. Regiono gyventojai yra pasidaliję į apylyges nepriklausomybės priešininkų ir šalininkų stovyklas, nors didžioji dauguma ir nori šį klausimą išspręsti teisėtu balsavimu.
Katalonijos nepriklausomybės referendumo duomenų perdavimas internetu blokuojamasIspanijos centrinė valdžia visiškai užblokavo duomenų apie balsavimą oficialiai uždrausto Katalonijos nepriklausomybės referendumo perdavimą internetu, praneša laikraštis „El Pais“.Ispanijos žiniasklaidos duomenimis, Nacionalinė gvardija užėmė ir visiškai kontroliuoja Katalonijos regioninį telekomunikacijų centrą, o, kaip jau buvo skelbta, daugumai regiono mokyklų, kuriose buvo įkurtos balsavimo apygardos buvo atjungtas internetas, siekiant sužlugdyti referendumą.Ispanijos centrinė vyriausybė kategoriškai nepritaria referendumui, kurį teismai paskelbė nekonstituciniu, ir žadėjo neleisti jam įvykti. Referendumas sukėlė didžiausią per kelis dešimtmečius Ispanijos politinę krizę ir suskaldė katalonų bendruomenę.
Ispanų policininkai Katalonijos referendumo šalininkus spardė ir tampė už plaukųBarselonoje ispanų policininkai sekmadienį spardė, mušė žmones ir tempė juos už plaukų per susirėmimus, mėgindami sustabdyti referendumą dėl Katalonijos regiono nepriklausomybės, rodo vienos balsuotojos nufilmuota medžiaga.Naujienų agentūros „The Associated Press“ gautame vaizdo įraše matoma, kaip Ispanijos nacionalinės policijos pareigūnai tampo ir stumdo žmones nuo laiptų Pau Clariso mokykloje Barselonos Sant Marčio rajone. Vienas pareigūnas matomas nušokantis nuo laiptų ir pataikantis ant žmogaus, gulinčio ant žemės.Viena moteris matoma tempiama už plaukų, o kiti – spardomi gulintys ant žemės. Įraše girdisi garsūs žmonių klyksmai ir šūksniai „Nešdinkitės!“, skirti pareigūnams.Šį vaizdą nufilmavusi moteris sakė, kad balsuotojai tiesiog sėdėjo ir stengėsi tokiu būdu sutrukdyti policijos veiksmams. Ji teigė nemačiusi jokių provokacijų. Vaizdo įrašo autorė prašė neviešinti jos vardo. https://youtu.be/0J7I718Gs9A
L. Kojala: Madridui bus sunku atremti kritiką nesugebėjus išvengti eskalacijosPolitologas Linas Kojala savo „Facebook“ paskyroje apie situaciją Ispanijoje rašo: „Nėra ką ir kalbėti – kruvini žmonės ir sužeistieji Katalonijoje nėra pateisinama. Madridui bus sunku atremti kritiką nesugebėjus išvengti eskalacijos.Bet kažkiek atsakomybės yra ir kitoje pusėje – ne tiek piliečių, kiek politikų. Negalima tiesiog ignoruoti konstitucijos, kurios ašis – ispanų tautos nedalomumas. Už šią pačią konstituciją 1978 m. referendume balsavo 95 proc. Katalonijos gyventojų. Bendros taisyklės ir jų laikymasis TAIP PAT yra demokratija. Šiandien daroma tai, kas politiškai naudinga, pasitelkiant emociškai be galo paveiktą visuomenę. Nepamirškime, jog vietos valdžios rinkimose už atsiskyrimą pasisakančios partijos gavo tik šiek tiek daugiau vietų nei priešininkų stovykla.“ 
Katalonijoje per susirėmimus sužeisti daugiau kaip 460 žmonių, sako Barselonos merėBarselonos merė Ada Colau sekmadienį pareiškė, kad daugiau kaip 460 žmonių buvo sužeisti per susirėmimus su policija, įsiplieskusius Katalonijoje vykstant referendumui dėl šio Ispanijos regiono nepriklausomybės.„Katalonijoje sužeisti jau daugiau kaip 460 žmonių. Kaip Barselonos merė reikalauju nedelsiant nutraukti policijos veiksmus prieš beginklius gyventojus“, – sakoma A. Colau „Twitter“ žinutėje.Anksčiau Katalonijos valdžia skelbė, kad per šiuos neramumus į ligonines kreipėsi 337 žmonės, bet ik 91 pripažintas sužeistu.Ispanijos centrinė vyriausybė ir teismai referendumą dėl Katalonijos nepriklausomybės yra pripažinę prieštaraujančiu konstitucijai.
L. Linkevičius: Ispanijai būtinas dialogas su savo piliečiaisIspanijoje, Katalonijoje, sekmadienį vykstant policijos ir protestuotojų susirėmimams dėl šio regiono nepriklausomybės referendumo, Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pareiškė, kad Ispanijai būtinas dialogas su savo piliečiais.„Emocinis krūvis didelis, nepasitikėjimo žaizdos gilios, dialogas su savo žmonėmis Ispanijai yra būtinybė. Smurtas nepadės“, – savo „Twitter“ paskyroje rašo L. Linkevičius.Ministras BNS teigė, jog situacija Ispanijoje stebima labai atidžiai. Jo teigimu, jėga išspręsti nesutarimus bus sudėtinga.„Galima buvo įtarti, kad bus imtasi jėgos, bet mums labai sunku dabar spręsti, nes iki galo nežinome padėties. Bet ta įtampa augo jau seniai, ir patys Katalonijos šalininkai yra sakę, kad labai emociškai nusiteikę, labai emocinis krūvis aukštas, ir akivaizdu, kad tas kalbėjimasis nebuvo sėkmingas vieningos Ispanijos ir Katalonijos šalininkų. Matyt, dialogo konstruktyvaus nevyko, tai matome pasekmes, ir čia jėga sudėtinga bus išspręsti tą situaciją, vistiek reikės kalbėtis, norint išsaugoti santarvę ir galbūt išsaugant ir šalies vientisumą“, – BNS komentavo L. Linkevičius.Ministro teigimu, Lietuva jau anksčiau pasisakė neketinanti kištis į Ispanijos vidaus reikalus.„Ispanija yra demokratinė valstybė, Europos Sąjungos narė ir teisės viršenybės principas yra svarbus, bet vistiek mes dar kartą atkreipiame dėmesį į tai, kad neturėtų būti naudojama perteklinė jėga. Tas labai svarbu“, – pabrėžė UR ministras.Skelbiama, kad sužeistųjų skaičius per susirėmimus Ispanijoje sekmadienį siekia daugiau nei 300, kai kurių sužeidimai sunkūs. Ispanijos riaušių policija guminėmis kulkomis apšaudė protestuotojus Barselonoje prie vienos balsavimo apylinkės.Ginčijamas referendumas surengtas, nors policija bandė sustabdyti balsavimą.
337 asmenys apsilankė ligoninėseKatalonijos vyriausybės atstovas Jordi Turullas sakė, kad iš viso sužeistųjų yra 337, kai kurių sužeidimai yra sunkūs. Jis pažymėjo negalįs atskleisti daugiau detalių iš pagarbos nukentėjusiųjų artimiesiems.AP fotografas paliudijo, kaip buvo sužeisti keli žmonės per priešpriešą Barselonoje prie Rius i Taulė mokyklos, kur kai kurie rinkėjai suspėjo pabalsuoti iki policijai atvykstant.Pasak liudininkų, buvo spardomas ir mušamas lazdomis 48-erių Manuelis Conedeminas, informacinių technologijų specialistas, pamėginęs sutrukdyti policininkams išvažiuoti su konfiskuotomis balsadėžėmis. Be to į jį dar buvo šauta šratais.Katalonijos pagalbos tarnybos pranešė, kad sužeistųjų per policijos veiksmus rinkimų apylinkėse yra 91. Anot sveikatos departamento, 337 asmenys apsilankė ligoninėse ir sveikatos centruose; iš jų 91 patvirtintas kaip sužeistasis; vienam pastarųjų sunkiai sužeista akis.
Remiantis naujausiais duomenimis iš Ispanijos vidaus reikalų ministerijos, sekmadienį taip pat sužeisti 11 pareigūnų – 9 nacionalinės policijos pareigūnai ir 2 civilinės gvardijos atstovai. Be to, keliolika Ispanijos civilinės gvardijos pareigūnų buvo priversti sprukti visureigiais, kai juos užpuolė ir akmenimis apmetė gyventojai Sant Karles de la Rapita miestelyje, esančiame maždaug 180 kilometrų į pietvakarius nuo Barselonos. Ispanijos riaušių policijos pareigūnai panaudojo gumines kulkas ir jėga įsibrovė į separatistų šalininkų užimtas balsavietes Katalonijoje. Susirėmimai kilo po to, kai policija įsiveržė uždaryti balsavimo punktų ir konfiskuoti balsadėžių, kad neįvyktų referendumas šiame pasiturinčiame Ispanijos regione su 5,3 mln. gyventojų.
Škotijos lyderė pasmerkė Ispanijos valdžios veiksmusŠkotijos premjerė Nicola Sturgeon sekmadienį savo tviterio paskyroje pareiškė paramą Katalonijos referendumui dėl nepriklausomybės ir sukritikavo Ispanijos centrinės valdžios smurtinį atsaką. „Vis didesnį nerimą kelia vaizdai iš Katalonijos. Nepriklausomai nuo požiūrio į nepriklausomybę mes visi kartu turėtume pasmerkti tai, ką matome, ir paraginti Ispaniją pakeisti savo kursą, kol neatsirado rimtai nukentėjusiųjų. Leiskite žmonėms taikiai balsuoti“, – savo žinutėje socialiniame tinkle rašė Škotijos lyderė. 2014 m. vykstant referendumui dėl Škotijos nepriklausomybės, N. Stardžen vadovavo norinčiųjų atsiskirti stovyklai. Tąkart referendumą laimėjo vienybės šalininkai. Pernai įvykęs referendumas dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES) pakurstė Škotijos nacionalistų ambicijas dar kartą pamėginti pasiekti, kad šis kraštas taptų nepriklausomas.
Socialinėje erdvėje aktyviai dalijamasi vaizdais, kas šiuo metu vyksta Ispanijoje. Referendumo dalyviai vaikomi guminėmis kulkomis, lazdomis, tampomi už plaukų, bauginami. https://twitter.com/Harlan/status/914467369002635265?ref_src=twsrc%5Etfw
BBC informuoja, kad po susidūrimų su policija sužeista daugiau nei 300 žmonių, balsuojančių Katalonijos referendume.
Ispanijos valdžia ragina Kataloniją liautis vaidinus farsąIspanijos centrinė vyriausybė sekmadienį pareikalavo, kad Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont'as atšauktų nepriklausomybės referendumą regione, kuriame turėjo įsikišti policija, kad balsavimas neįvyktų, ir tokį referendumą vadino farsu.„C. Puigdemont'as ir jo komanda, tik jie yra atsakingi už visa tai, kas vyksta šiandien, ir už visa tai, kas gali įvykti, jeigu jie nenutrauks šio farso“, – sakė Ispanijos centrinės vyriausybės atstovas Katalonijoje Enricas Millo per spaudos konferenciją.Jis peikė Katalonijos vyriausybę, paskutinę minutę pakeitusią referendumo taisykles, kad būtų priimami balsalapiai be vokų, ir sakė, kad tai neužtikrina konfidencialumo ir atveria kelią suklastotų biuletenių kišimui į balsadėžes.„Katalonijos policijos pareigūnams buvo nurodyta blokuoti šį neteisėtą referendumą ir neleisti atidaryti rinkimų apylinkių, bet, deja, dauguma atvejų taip nebuvo. Politika nugalėjo profesionalumą“, – sakė E. Millo.„Vienintelis šiandienos operacijos tikslas yra užtikrinti, kad šis neteisėtas referendumas neįvyktų ir kad Ispanijos bei Katalonijos žmonės galėtų toliau taikiai ir laisvai gyventi, kaip gyveno pastaruosius 40 metų“, – pridūrė jis.Ispanijos centrinė vyriausybė kategoriškai nepritaria referendumui, kurį teismai paskelbė nekonstituciniu, ir žadėjo neleisti jam įvykti.Referendumas sukėlė didžiausią per kelis dešimtmečius Ispanijos politinę krizę ir suskaldė katalonų bendruomenę. Regiono gyventojai yra pasidaliję į apylyges nepriklausomybės priešininkų ir šalininkų stovyklas, nors didžioji dauguma ir nori šį klausimą išspręsti teisėtu balsavimu.„Ispanijos demokratija susiduria su didžiausiu savo iššūkiu“, – sekmadienį skelbė didžiausio šalies dienraščio „El Pais“ antraštė.
Patikslinama, kad susirėmimai kilo po to, kai policija įsiveržė uždaryti balsavimo punktų ir konfiskuoti balsadėžių, kad neįvyktų referendumas šiame pasiturinčiame Ispanijos regione su 5,3 mln. gyventojų. Barselonos centre riaušių policija panaudojusi jėgą įsiveržė į kelias mokyklas, kur taip pat buvo paimtos balsadėžės. Per operaciją nukentėjo nuo paryčių prie mokyklų laukę demonstrantai, kurie nenorėjo praleisti policijos pareigūnų. Katalonijos vyriausybės vadovas Carles Puigdemontas sukritikavo, jo žodžiais tariant, „nepateisinamą smurtą“. Tuo metu centrinė Ispanijos valdžia katalonus ragina nutraukti referendumo „farsą“. Anot Ispanijos pareigūnų, „C. Puigemontas ir jo komanda yra vieninteliai atsakingi už tai, kad dedasi šiandien, ir už tai, kas gali nutikti, jei jie nebaigs šio farso“.
Katalonijos pagalbos tarnybos pranešė, kad medicinos pagalba suteikta 38 asmenims, nukentėjusiems per policijos veiksmus rinkimų apylinkėse. Nurodoma, kad 35 žmonės sužeisti lengvai, o trys „sunkiau“; devyni nuvežti į sveikatos centrus; „dauguma atvejų buvo sumušimai, galvos svaigimas ir nerimo priepuoliai“
Katalonijos lyderis smerkia Ispanijos valstybės naudojamą smurtą prieš rinkėjusKatalonų lyderis Carlesas Puigdemont'as sekmadienį piktinosi „nepateisinamu smurtu“, kurį Barselonoje naudoja Ispanijos nacionalinė policija, mėgindama išvaikyti žmones, norinčius balsuoti nepriklausomybės referendume, uždraustame Madrido.„Nepateisinamas ir neprotingai, ir neatsakingai Ispanijos valstybės naudojamas smurtas nesustabdys Katalonijos žmonių valios“, – sakė jis žurnalistams, smerkdamas tai, kad policija panaudoja „lazdas, gumines kulkas, ir nežabotą jėgą“ prieš taikius demonstrantus.Katalonijos pagalbos tarnybos pranešė, kad medicinos pagalba suteikta 38 asmenims, nukentėjusiems per policijos veiksmus rinkimų apylinkėse.Nurodoma, kad 35 žmonės sužeisti lengvai, o trys „sunkiau“; devyni nuvežti į sveikatos centrus.
Katalonijos valdžia: 73 proc. balsaviečių veikia, nors policija šaudo guminėmis kulkomisBeveik trys ketvirtadaliai balsavimo punktų Katalonijos krašte veikia normaliai, teigia Katalonijos regioninės valdžios atstovas. „73 proc. balsaviečių yra atviros“, – sakė Chordis Turulis. Valdžios atstovas paragino kuo daugiau katalonų atiduoti savo balsą ir laikytis rimties. Tuo metu Katalonijos prezidentas Karlas Pudžemonas apkaltino Ispanijos policijos pareigūnus prieš balsuoti norinčius gyventojus panaudojus gumines kulkas. Šiurkšti Ispanijos saugumo pajėgų reakcija prieš teismo uždraustą nepriklausomybės referendumą sukėlė pasipiktinimą Madrido veiksmais. „Mūsų veiksmai nėra prieš ką nors nukreipti. Mes tai darome dėl savo orumo ir savo emancipacijos“, - žurnalistams sakė 48-erių katalonas Chosė Marija, balsavietėje Barselonos priemiestyje laukiantis nuo 3 val. ryto. Jis toks ne vienas - nepabūgę lietaus sekmadienį į referendumą dėl Katalonijos, Ispanijos turtingiausio regiono, nepriklausomybės susirinko tūkstančiai žmonių. Tuo metu Ispanijos centrinė valdžia tvirtina turinti sustabdyti plebiscitą, nes taip nurodė Konstitucinis teismas. Be to, anot pareigūnų, katalonų separatistai nepajėgūs užtikrinti sąžiningo ir laisvo balsavimo
Ispanijos centrinės vyriausybės atstovas Katalonijoje sekmadienį griežtai kritikavo regiono policiją, kad ši neuždarė balsavimo vietų ir neblokavo nepriklausomybės referendumo, kurį Madridas laiko neteisėtu. „Katalonijos policijos pareigūnams buvo nurodyta blokuoti šį neteisėtą referendumą ir neleisti atidaryti rinkimų apylinkių, bet, deja, dauguma atvejų taip nebuvo. Politika nugalėjo profesionalumą“, – sakė Enricas Millo (Enrikas Miljas). Teko „veikti“ Ispanijos nacionalinės policijos ir Civilinės gvardijos pareigūnams, kurie konfiskavo balsadėžes ir balsalapius, ir uždarė balsavimo vietas, pridūrė jis. „Vienintelis šiandienos operacijos tikslas yra užtikrinti, kad šis neteisėtas referendumas neįvyktų ir kad Ispanijos bei Katalonijos žmonės galėtų toliau taikiai ir laisvai gyventi, kaip gyveno pastaruosius 40 metų“, – sakė E.Millo. Jis peikė Katalonijos vyriausybę, paskutinę minutę pakeitusią referendumo taisykles, kad būtų priimami balsalapiai be vokų, ir sakė, kad tai neužtikrina konfidencialumo ir atveria kelią suklastotų biuletenių kišimui į balsadėžes. Ispanijos centrinė vyriausybė kategoriškai nepritaria referendumui, kurį teismai paskelbė nekonstituciniu, ir žadėjo neleisti jam įvykti. Referendumas sukėlė didžiausią per kelis dešimtmečius Ispanijos politinę krizę ir suskaldė katalonų bendruomenę. Regiono gyventojai yra pasidaliję į apylyges nepriklausomybės priešininkų ir šalininkų stovyklas, nors didžioji dauguma ir nori šį klausimą išspręsti teisėtu balsavimu. „Ispanijos demokratija susiduria su didžiausiu savo iššūkiu“, – sekmadienį skelbė didžiausio šalies dienraščio „El Pais“ antraštė.
Ispanijos riaušių policija guminėmis kulkomis apšaudė protestuotojus Barselonoje prie vienos balsavimo apylinkės; sužeisti keli žmonės. Pareigūnai kulkomis mėgino išvaikyti žmones, norėjusius sutrukdyti Nacionalinės policijos automobiliams išvežti iš apylinkės paimtas balsavimo urnas. AP fotografas paliudijo, kaip buvo sužeisti keli žmonės per priešpriešą Barselonoje prie Rius i Tauleto mokyklos, kur kai kurie rinkėjai suspėjo pabalsuoti iki policijai atvykstant. Pasak liudininkų, buvo spardomas ir mušamas lazdomis 48-erių Manuelis Conedeminas, informacinių technologijų specialistas, pamėginęs sutrukdyti policininkams išvažiuoti su konfiskuotomis balsadėžėmis. Be to į jį dar buvo šauta šratais.

Katalonijos prezidentas pakeitė balsavimo vietą

Ispanijos riaušių policija Katalonijos mieste Žironoje sekmadienį atidžiai saugo balsavietę, į kurią Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont'as turėjo ateiti balsuoti Madrido uždraustame referendume.

Pasak AFP reporterio, policijai atvykus kilo susistumdymas.

Riaušėms pasirengusi Ispanijos policija sekmadienį įsiveržė į balsavimo centrą, kuriame referendume dėl Katalonijos nepriklausomybės turėjo balsuoti regiono lyderis.

Civilinės gvardijos policininkai plaktuku išdaužė Sant Chulija de Ramiso, esančio netoli Katalonijos Žironos miesto, balsavimo centro paradinių durų stiklą ir panaudodami metalo žirkles įsiveržė į vidų. Lauke žmonės, laukę galimybės atiduoti savo balsą, susistumdė su pareigūnais.

Televizijos reportažuose matyti, kad policija prie vietos sporto centro susirinkusią minią vaikė guminėmis lazdomis.

Galiausiai Katalonijos vyriausybė tviteryje paskelbė C. Puigdemont'o nuotrauką, kaip jis balsuoja Korneljos de Terio mieste Žironos provincijoje – visai kitoje vietoje negu iš pradžių laukta, kad jis balsuos.

Konfiskuoja balsadėžes

Tuo metu Ispanijos vidaus reikalų ministerija tviteryje paskelbė, kad Barselonoje jau konfiskuotos pirmosios balsadėžės ir balsalapiai.

„Štai pirmosios balsadėžės ir balsalapiai, konfiskuoti Barselonoje. Pareigūnai tebetelkiami Katalonijoje“, – parašė tviteryje Ispanijos vidaus reikalų ministerija ir įdėjo nuotrauką, kurioje matyti keturios balsadėžės ir krūvos balsalapių.

Katalonijos pareigūnai sako, kad rinkėjams bus leidžiama balsuoti bet kurioje rinkimų apylinkėje, o ne jiems paskirtoje, kaip buvo skelbiama anksčiau, nes daug rinkimų apylinkių uždarė policija.

Regiono vyriausybės atstovas Jordi Turullas sakė, kad pagal paskutinės minutės tvarką 5,3 mln. rinkėjų galės balsuoti ir bus išvengta pakartotinio balsavimo.

Pasak naujienų agentūros „The Associated Press“, balsadėžės plastiko maišuose Barselonoje buvo įneštos į tuos balsavimo punktus mokyklose, kurias užėmė moksleiviai, jų tėvai ir aktyvistai.

Valdžia prieštarauja

Šiam referendumui dėl Katalonijos atsiskyrimo nuo Ispanijos kategoriškai prieštarauja Ispanijos valdžia.

Regiono parlamento paskirta rinkimų taryba praėjusią savaitę buvo paleista siekiant išvengti didelių Ispanijos Konstitucinio Teismo baudų.

Plebiscito išvakarėse įvairiuose Ispanijos miestuose, tarp jų – ir Katalonijos sostinėje Barselonoje, tūkstančiai demonstrantų pasisakė už Ispanijos vienybę. Jie laikė iškėlę Ispanijos vėliavas ir plakatus su užrašais „Katalonija yra Ispanija“.

Kaip pranešta anksčiau, šeštadienį Ispanijos civilinė gvardija atliko patikrą Katalonijos telekomunikacijų ir informacinių technologijų centre, kad įsitikintų, ar išjungtos kompiuterių programos spalio 1 d. referendumui dėl nepriklausomybės. Penktadienį Katalonijos Aukščiausiasis teismas davė nurodymą regiono vadovybei užblokuoti 29 programas, kurios gali būti panaudotos balsams skaičiuoti arba elektroniniam balsavimui per plebiscitą.

„Šiandien vyriausybė gali pavirtinti, kad apsisprendimo referendumas įvyks - ne taip, kaip norėjome, bet (demokratija) bus užtikrinta“, – spaudos konferencijoje sekmadienio rytą sakė Katalonijos vyriausybės atstovas Jordi Turull.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Judėjimas, kuris išgąsdino ir Jungtines Tautas, ir „Facebook“: it vėžys plinta Lietuvoje, gali paveikti kiekvieną (355)

„Kontražvalgybos pokštai šioje grupėje nepralįs: apie mikročipų pasakas skiepuose šioje...

Sukrečiantis pasakojimas iš vienos skurdžiausių pasaulio vietų: apsilankę „kino teatre“ užsikrečia ŽIV (96)

Kaip žmonės gyvena didžiausiame Afrikos lūšnyne? Kokiais originaliais būdais jie užsidirba...

Po „Swedbank“ skandalo – žinutė klientams Lietuvoje: reputacijai tai atsilieps skaudžiai (329)

Trijose Baltijos valstybėse veikiantis Švedijos bankas „Swedbank“ galėjo būti įtrauktas...

Restorano atidaryme – į vaikystę grįžę Karolina Meschino su Remiu bei kiti žinomi veidai (96)

Trečiadienio vakarą įvyko oficialus restorano „Kiškio kopūstai“ atidarymas. Pasak naujosios...

Būsto rinkoje auga spaudimas kainoms: pasiūla dar niekada nebuvo tokia didelė (96)

2018 metais nekilnojamojo turto rinka ( NT ) Lietuvoje trečius metus iš eilės buvo savo aktyvumo...

Darbą banke iškeitė į prekystalį turguje: į vatą nevynioju ir klientų neapgaudinėju (14)

Kaunietė Irena Fiodorova didžiąją gyvenimo dalį praleido besidarbuodama banke, tačiau jau...

Vyrui atsivėrė akys, kai žmona pasiūlė išbandyti seksą trise (18)

Dar beskaitant straipsnį „Žmona palūžusi: vyro priklausomybė nuo pornografijos išskyrė...

Depresija, nemiga ar sąnarių skausmas gali sufleruoti netikėtas problemas (19)

„Jeigu jūsų žarnynas sutrinka dėl streso, į mitybą turite įtraukti violetinių ir tamsiai...