„Didžiosios Britanijos vyriausybė ir Škotija susitarė dėl referendumo“, – rašo Katalonijos vadovas Carlesas Puigdemont'as ir jo pavaduotojas Oriolas Junquerasas bendrame laiške, paskelbtame dienraštyje „El Pais“.
„Viskas rodo, kad Škotija ir Britanija vėl susitars dėl naujo nepriklausomybės referendumo organizavimo“, – rašoma laiške.
Škotijos vyriausybės vadovė Nicola Sturgeon pareiškė sieksianti, kad iki 2019-ųjų pradžios būtų surengtas naujas referendumas dėl regiono nepriklausomybės, kai jau bus aiškesnės Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos sąlygos.
Beveik neabejojama, kad Škotijos parlamentas trečiadienį per balsavimą išreikš palaikymą N.Sturgeon pozicijai, tačiau jai dar reikės užsitikrinti Britanijos vyriausybės sutikimą, kad galėtų organizuoti plebiscitą.
2014-aisiais vykusiame referendume 55 proc. škotų pasisakė už tai, kad regionas liktų Jungtinės Karalystės sudėtyje.
„Čia, Katalonijoje, norime suderinto referendumo scenarijaus“, – laiške rašo regiono lyderiai.
„Norime priminti, kad siūlėme tai įvairiomis progomis. Šiandien, nepaisant blogų ženklų ir Ispanijos vyriausybės visiško nepritarimo, vėl to reikalaujame“, – rašoma laiške.
Katalonija, turtingas šiaurės rytinis Ispanijos regionas, turi 7,5 mln. gyventojų, kurie didžiuojasi savo katalonų kalba ir kultūra. Šis regionas nuo 2010 metų siekia galimybės organizuoti referendumą dėl nepriklausomybės.
Tačiau Ispanijos konservatorių vyriausybės vadovas Mariano Rajoy (Marianas Rachojus) nekart atmetė tokią galimybę, tvirtindamas, kad plebiscitas dėl nepriklausomybės būtų neteisėtas ir prieštarautų konstitucijai. Tokią jo poziciją palaikė ir šalies teismai.
Katalonijos vyriausybė žadėjo, kad referendumą dėl nepriklausomybės surengs iki rugsėjo – su Madrido vyriausybės pritarimu ar be jo.
„Padarysime neįmanoma, kad Katalonijos piliečiai 2017-aisiais galėtų balsuoti referendume dėl nepriklausomybės“, – rašo C.Puigdemont'as ir O.Junquerasas.
Reikalavimai dėl atsiskyrimo Katalonijoje reiškiami jau seniai, bet pastaraisiais metais nepriklausomybės judėjimas regione sustiprėjo, nes dėl Ispanijos ekonominės krizės išaugo nedarbas ir skolos.
Katalonai skundžiasi, kad regionas negauna investicijų, kurios būtų proporcingos jo sumokamiems mokesčiams , o centrinė vyriausybė kišasi į regiono kalbos ir švietimo politiką.
Naujausi Madrido mėginimai kištis į Katalonijos švietimo reikalus pakurstė naują nepasitenkinimo bangą, panašią į tą, kokia kilo, kai 2010 metais Ispanijos Konstitucinis Teismas savo nutartimi panaikino dalį 2006 metais priimto statuso, suteikusio regionui didesnę autonomiją.
Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad katalonai nepriklausomybės klausimu yra pasidaliję į dvi apylyges stovyklas, tačiau dauguma jų pasisako už referendumo organizavimą.