Paskutinis toks atvejis užfiksuotas kovo 3 dieną, kai iš Rusijos į Serbiją skrendantis lėktuvas AN-124 kirto Bulgarijos oro erdvę. Jis skraidino Rusijos oro gynybos sistemos „Pantsir-C1“ dalių. Skelbiama, kad tai buvo jau ketvirtas toks Rusijos karinės technikos pristatymas į Balkanų šalį per Bulgarijos oro erdvę per pastaruosius kelerius metus.
Bulgarijos užsienio reikalų ministerija nepatvirtino gavusi oficialų prašymą leisti šalies oro erdve skraidinti rusų karinės technikos dalių ir RFE/RL pareiškė, kad nėra pagrindo „kliudyti dviem nepriklausomoms šalims tarpusavyje vystyti prekybinius santykius“.
Ir tuo ministerijos bandymai pasiteisinti nesibaigė. Atstovai taip pat pareiškė, kad „nei Jungtinės Tautos, nei Europos Sąjunga, nei ESBO Serbijai netaiko jokių ribojimų su gynybos reikmėms susijusiems produktams“.
Dar viena NATO valstybė narė Rumunija 2019 metų liepą atsisakė leisti tranzitu per savo teritoriją Rusijai į Serbiją gabenti karinės įrangos. Atsisakymo priežastimi buvo įvardyta Rusijos įvykdyta Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksija. Per Rumuniją – pats tiesiausias kelias lėktuvams iš Rusijos į Serbijos teritoriją.
Tada Rusija savo skrydį nukreipė per Bulgarijos oro erdvę, rodo duomenys, kuriais pasidalijo „Flightradar24“.
Bulgarijos veiksmai leidžia manyti, kad šalis „gana draugiškai nusiteikusi Rusijos ir jos siekių atžvilgiu“, sako karybos ekspertas, 2013 metais buvęs laikinasis gynybos ministras Todoras Tagarevas.
„Iš politinės perspektyvos Bulgarijos valdžia visai nesijaudina dėl fakto, kad Rusija padeda šaliai, esančiai į Vakarus nuo mūsų sienos, telkti didelę galią, įskaitant žvalgybą ir oro gynybą“, – teigia T. Tagarevas.
Per pastaruosius dvejus metus Serbija iš Rusijos gavo ne vieną karinę siuntą – tai „Panzer-C1“ priešraketinė sistema, T-72 tankai ir BRDM-2 šarvuočiai. Dalį įrangos Maskva Belgradui padovanojo, o dalį Serbija pirko.
Rusijos lėktuvas, krovinį gabenęs 2019 metų liepą, atgal grįžo per Vengriją, Slovakiją ir Lenkiją. Kas buvo jo viduje, nežinoma.
Vengrija patvirtino, kad apie skrydį buvo informuota, tačiau išduoti leidimo neprivalėjo, nes skrydį vykdė civilinis operatorius. Lenkija tvirtina, kad Varšuva apie skrydį virš jos oro erdvės su kariniu kroviniu informuota nebuvo.
Kontrolės mechanizmas neegzistuoja
Slovakijos atstovai RFE/RL patvirtino, kad tokiam skrydžiui šalies oro erdvėje leidimas duotas, nes jo paprašė Rusijos civilinis operatorius, o krovinys įvardytas kaip „nekarinė technika“.
Bulgarijos užsienio reikalų ministerija nepatikslino, kokią informaciją apie krovinį gavo, nors jis galėjo būti tiek karinio, tiek nekarinio pobūdžio. T. Tagarevo teigimu, kontrolės mechanizmo, kaip stebėti tokių skrydžių virš Bulgarijos krovinius, nėra.
„Kai gaunamas prašymas iš Rusijos užsienio reikalų ministerijos, jame nurodoma, kas per krovinys, tačiau kontrolės mechanizmo nėra. Tiesiog turime tikėti tuo, ką mums sako“, – paaiškina T. Tagarevas.
Europos Komisijos atstovai RFE/RL sakė, kad Europos Sąjungos valstybės narės pačios sprendžia, ar leisti tranzitu jų teritorija gabenti ginklų. Kad ir kaip ten būtų, priimdamos tokius sprendimus, valstybės narės pirmiausia privalo paisyti Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę.
NATO atstovai Rusijos karinės įrangos tranzito per sąjungininkų oro erdvę nekomentuoja. Jungtinių Valstijų Valstybės departamentas taip pat į žurnalistų užklausą nesureagavo.
T. Tagarevas tvirtina, kad Sofijos sprendimas leisti tranzitu gabenti Rusijos karinę įrangą šalies oro erdve Bulgariją paverčia „silpnąja sąjunginės gynybos ir saugumo sistemos grandimi“.
„Nors tai ir nėra tiesioginė grėsmė, tai neabejotinai demonstruoja mažiausiai strateginio ir ilgalaikio mąstymo stygių, nes naiviai leidžiame Rusijai vystyti santykius su kitomis valstybėmis per mums priešiškus veiksmus“, – komentuoja T. Tagarevas.
Jo teigimu, tikimybė, kad tai modernios Rusijos priešraketinės sistemos, įskaitant sistemas, kurias galima naudoti žvalgybos užduotims, kelia nerimą.
„Nerimą kelia ne tankų skaičius ir ne tie keli „MiG-29“. Serbija, būdama nepriklausoma valstybė, turi teisę vystyti savo galimybes taip, kaip jai atrodo tinkama. Turėtume nerimauti konkrečiai dėl sistemų, kurias galima naudoti ir žvalgybai – ar tai būtų radarų sistemos, ar kitos priemonės“, – konstatuoja T. Tagarevas.