Ar iš tiesų Rusija ruošiasi dideliam karui ir kokie požymiai gali apie tai byloti? To televizijos kanalas „Nastojaščee Vremia“ paklausė karo technologijų eksperto Vadimo Lukaševičiaus.

Jo žodžius cituoja currenttime.tv:

„Žinote, čia išskirčiau „Rusija ruošiasi“ [karui] ir „Rusija gali“ [vykdyti karą]. Žinoma, pasiruošimas vyksta: tai pasirengimas armijos ginklavimo prasme, mobilizacijos rezervų požiūriu, ideologinio gyventojų apdorojimo požiūriu.

Kitaip tariant, pati valstybės biudžeto struktūra, karinių išlaidų ir pan. santykis, jis daugiau atitinka, žinoma, karo laiką arba, taip pasakykim, prieškarinį laiką. Veiksnių visuma leidžia suprasti, kad Rusija realiai ruošiasi karui.

Kitas reikalas, ar ji pajėgi vykdyti karą? Nes jeigu pažvelgsime į šiandieninę Rusiją ir palyginsime ją su penkerių-dešimties metų senumo Rusija – taip, Rusija dabar ruošiasi karui. Tačiau jeigu pradėsime lyginti Rusijos ir NATO šalių galimybes – jos nesulyginamos.

Bendras karinis biudžetas, lemiantis NATO šalių karinę galią, 15-16 kartų pranoksta Rusijos.

Todėl greičiausiai taip, mes keliame pavojų, mes erziname Europą, visą pasaulį. Ir tai labai aktyviai naudojama vidaus propagandoje, gyventojų mobilizavime.

Vladimiro Putino reitingas dabar pasiekė istorinį minimumą. Todėl, žinoma, mums reikalingas išorinis priešas, reikalingas priešų žiedas, blokada, sankcijos. Tik taip gyventojams galima paaiškinti, kodėl stipriai krenta gyvenimo lygis, kodėl valstybė atsisako pensijų, kodėl keliami mokesčiai ir taip toliau.

Tai reiškia, kad ruošiamasi karui. Tačiau bet kuris racionaliai mąstantis žmogus turi suprasti, kad net jeigu aš nusipirkau pistoletą, o priešais mane pasirodys tankas, iš mano pistoleto jokios naudos nebus.

Štai mes dabar ir ginkluojamės pistoletais, grubiai tariant, kaupiame konservus. Mes ruošiamės karui, tačiau mes negalime kariauti šiuolaikinėmis sąlygomis.

Štai kodėl viskas, ką šiandien daro Rusija – tai hibridinis karas. Tai užslėptas karas, tai mėginimas paveikti situaciją nekarinėmis priemonėmis.

Iš čia ir kyla naujo karo koncepcija. Kariauti brangu. Tačiau, štai, tarkime, yra Le Pen [prorusiškų pažiūrų Marine Le Pen – Prancūzijos Nacionalinio susirinkimo deputatė, dešiniosios partijos „Nacionalinis frontas“ lyderė]. Arba galima finansuoti kokius nors Europos radikalus, arba, tarkime, sponsoriauti „geltonosioms liemenėms“ Prancūzijoje – tai ir yra karas.

Taip mes ruošiamės karui, tačiau naudojame labiau paslėptą ir pigesnį, tačiau ne mažiau veiksmingą būdą daryti įtaką Europai ir NATO. Mes bandome šias struktūras sugriauti iš vidaus. Tačiau vidaus vartojimui, Rusijos gyventojams propaganda sako, kad Rusija ruošiasi karui.

Ypatingas propagandinis įkarštis – „ura-patriotizmas“ (ura – rus. valio, red.). Kaip byloja istorija, paprastai jis būna prieš kokius nors aktyvius karinius veiksmus.

Mes jau negalime be karo, karas mums reikalingas. Nes jeigu nėra karo, nėra grėsmės, tuomet visi paklaus: o kodėl mes taip blogai gyvename? Tokia veiksnių sutaptis. Natūralu, kad pasitraukimas iš vidutinio ir mažo nuotolio raketų sutarties – visa tai čia, visa tai sutampa.

Ir šis „Poseidonas“, ir šitie „Kinžalai“, ir kiti hipergarsai suteikia mažai karinio pranašumo, bet duoda stiprų propagandinį poveikį šalies viduje.