Rusijos karinės pajėgos užtikrina Maskvai akivaizdų pranašumą posovietiniame regione, bet neprilygsta visos NATO galiai. Ekspertai „Deutsche Welle“ pasakoja, kad Kremlius skuba modernizuoti savo kariuomenę.
© Sputnik / Scanpix

Visuotinai sutariama, kad kariniu požiūriu stipriausios pasaulio valstybės yra JAV, Rusija ir Kinija. JAV neabejotinai užima pirmąją vietą. Tačiau raumenų nestokoja ir Rusija. Ypač įspūdingas jos branduolinis arsenalas, kurį sudaro maždaug 1550 dislokuotų atominių galvučių.

Tačiau, kaip „Deutsche Welle“ paaiškino Rusijos karinis analitikas Aleksandras Golcas, nekalbant apie branduolinius ginklus, JAV konvencinės pajėgos nepalyginti pranašesnės, ypač karinis jūrų laivynas ir oro pajėgos.

A. Golcas sako, kad konvenciniame konflikte su Rusija kiekybinį pranašumą turėtų ir Kinija. Tačiau kitose srityse ne viskas aišku. „Kol kas Rusijos karinės oro pajėgos stipresnės nei kinų, – sakė jis. – Dėl karinio jūrų laivyno kyla daug klausimų, nes šiuo metu kinai vykdo labai ambicingą laivų statybos programą, jiems gerokai labiau nei Rusijai sekasi kurti pasaulinį laivyną.“

Tačiau A. Golcas primena, kad nors Rusijos kariniai laivai seni, dažnai jie apginkluojami labai šiuolaikiškomis sparnuotosiomis raketomis.

Taip pat ekspertas įspėja, kad šalių rikiavimas pagal karinę jėgą beveik neturi prasmės, nes karinių jėgų efektyvumas priklauso nuo valstybės vadovų keliamų tikslų.

„Ne visada žinome, kur yra taikinys“

Šiai nuomonei pritaria rusų žurnalistas ir karinis analitikas Pavelas Felgenhaueris. Jis įspėja, kad realūs konfliktai priklauso nuo įvairių kintamųjų, įskaitant geografiją ir dalyvaujančius žmones. „Tai lyg bandyti nuspėti futbolo rungtynių rezultatą: visada labiau tikėtina, kad Brazilija įveiks JAV, bet man teko matyti, kaip kartą Konfederacijos taurėje Pietų Afrikos Respublikoje amerikiečiai nugalėjo brazilus, – sako ekspertas. – Galutinis rezultatas visada paaiškėja tik rungtynėms pasibaigus.“

P. Felgenhaueris pabrėžia, kad Rusija atsilieka daugelyje šiuolaikinių karinių technologijų sričių, kaip antai bepiločių orlaivių projektavimo ir gamybos, elektronikos komponentų, taip pat radarų ir palydovų žvalgybos. Pavyzdžiui, šiuo metu Rusija gamina bepilotes sekimo skraidykles pagal Izraelio licenciją ir visiškai neturi puolamųjų bepiločių orlaivių.

Taip pat Rusija modernizuoja vadavietes, kuriose apdorojama informacija iš mūšio lauko ir perduodami nurodymai kariams.

„Būtent apie tai ir kalba Rusijos karinės pajėgos: taip, mes turime ginklų, įskaitant tolimojo nuotolio ginklus, bet mūsų žvalgyba atsilieka nuo puolimo pajėgumų, – sako P. Felgenhaueris. – Turime tolimojo nuotolio ir kartais net itin tikslius ginklus, bet ne visada žinome, kur yra taikinys.“

Nebeliko vokiškų ir prancūziškų palydovų

Analitikas sako, kad šias problemas išryškino 2014 m. Krymo krizė. Kelerius metus iki šios akistatos su Vakarais Maskva reguliariai įsigydavo iš JAV vadinamųjų dvigubos paskirties priemonių, kurias galima panaudoti kariniams ir civiliniams tikslams. Tam kasmet būdavo išleidžiama mažiausiai 500 mln. JAV dolerių.

„Tai būdavo elektronikos komponentai rusiškiems ginklams ir palydovams, įvairių rūšių specialus stiklas ir plienas, – vardija P. Felgenhaueris. – Prancūzija ir Vokietija taip pat gamino Rusijai dvigubos paskirties palydovus, kurie iš esmės būdavo kariniai ir žvalgybiniai palydovai. Viso to nebeliko.“

Seni geri sovietiniai ginklai

Prasidėjus Vakarų embargui Rusija bando kurti savo bepiločius orlaivius ir pasivyti konkurentus kitose technologijų srityse. Tačiau ekspertai primena, kad subyrėjus Sovietų Sąjungai Maskva prarado ne tik teritorijų bei karių, bet ir karinių tiekėjų.

„Sovietų Sąjungoje veikė idiotiška, bet bent jau labai logiška ekonomika, – aiškina A. Golcas. – Ji neturėjo nieko bendra su rinkos ekonomika, bet Sovietų Sąjungos teritorijoje visos karinės ir civilinės įmonės privalėjo būti pasirengusios karo atveju gaminti karinės paskirties gaminius bei įrangą. Sovietų Sąjungai žlugus, šių sistemų nebeliko.“

Kita vertus, Rusijos kariuomenėje Sovietų Sąjungos palikimas vis dar labai gyvas, nes dauguma pažangiausių sistemų „kuriamos senų gerų sovietinių sistemų pagrindu ir modernizuojant tas technologijas“, sako A. Golcas.

Vienas iš tokių ginklų yra kelių dešimtmečių senumo naikintuvas „Su-25“, sukurtas sausumos pajėgoms paremti. Neseniai Rusija paskelbė, kad pradėjo naujausios šių lėktuvų kartos gamybą.

„Jis labai gerai pažįstamas visiems [XX a. devintojo dešimtmečio] Afganistano karo dalyviams, tokiems kaip aš, – pasakė A. Golcas. – Bet projektuotojai tvirtina, kad „Su-25“ jis primena tik išoriškai, kad visa elektroninė įranga visiškai atnaujinta ir kad jis jau įrodė savo pajėgumą Sirijos kare.“

SU-25
SU-25
© Reuters / Scanpix

20 tūkst. tankų?

Nekalbant apie branduolinį arsenalą, Rusija turi akivaizdų pranašumą ir dar vienoje srityje. P. Felgenhaueris primena, kad neseniai Kremlius paskelbė, esą Rusija turi daugiau tankų nei bet kuri kita pasaulio valstybė: „Neoficialiai man teko matyti skaičius iki 20 tūkst. Tai reikštų, kad Rusija turi daugiau tankų, nei visos NATO šalys drauge sudėjus.“

Pasibaigus Šaltajam karui dauguma Europos valstybių sumažino savo tankų pajėgumus ir vietoj to susitelkė į konfliktus su teroristinėmis ir partizaninėmis grupuotėmis. P. Felgenhaueris sako, kad prasidėjus konvenciniam karui Europa dėl to būtų labai nepalankioje padėtyje. „Šiuo metu Vokietija turi vos 300 tankų, – sako jis. – Didžioji Britanija ir Prancūzija maždaug po 250.“

P. Felgenhauerio teigimu, kilus karui Europoje Rusija turėtų ir logistinį pranašumą. NATO mobilizuotųsi per kelis mėnesius, o Rusija gali gauti pastiprinimą gerokai sparčiau.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Specialistai neteko amo: darželiuose ir mokyklose sviestą pakeis margarinas (229)

„ Sviestas , kur įmanoma, keičiamas aliejumi arba margarinu, kurio sudėtyje sočiųjų riebalų...

Šokiruojantis merginos pagrobimas: gyvą palaidojo po žeme (57)

Barbaros Jane Mackle gyvenimas buvo tikrai kerintis. Daili ir populiari 20 metų mergina buvo Majamyje...

Lietuvos nacionalinės filharmonijos darbuotojų stilius: per koncertus ir po jų – kaip diena ir naktis (11)

DELFI Stilius apsilankė didžiausiame šalies klasikinės muzikos koncertų centre – Lietuvos...

Šaras po pergalės juokavo apie aštuonis kartus operuotą gerklę ir mokė žurnalistus (13)

Kauno „Žalgiris“ be didesnio vargo žengė į Lietuvos krepšinio lygos ( LKL ) pusfinalį....

Sostinėje atgimė vienuolyną su skandalais palikęs baras (18)

Praėjusių metų rugpjūtį baro „ 7 fridays “ darbuotojai staiga turėjo susirinkti daiktus ir...

Vilniuje per susidūrimą sužalotas motociklininkas neteko sąmonės

Vėlų penktadienio vakarą, apie 23.20 val., Vilniaus senamiestyje, Maironio g., susidūrė...

Kitokia pažintis su Berlynu: nuo apleistų CŽV pastatų iki linksmybių šimtamečiame šokių klube (9)

Planuodami atostogas ar trumpas išvykas svetur, dažniausiai renkamės turistų patikrintas,...

Baisi istorija su laiminga pabaiga: ar žinote, kodėl ugnikalnių išsiveržimai tokie pavojingi lėktuvams?

Jau beveik mėnesį galime stebėti vaizdus iš Havajų, kuriuose savo galią rodo prabudęs...

Asmens duomenų tvarkymas: kiekvienam interneto vartotojui verta sužinoti, kas keičiasi jau šiandien (82)

Lietuvoje nuo gegužės 25 d. pradedamas taikyti Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) –...

Jautrus vaizdo įrašas sujaudino tūkstančius: penkiametė autistė ištarė pirmuosius žodžius (9)

Moteriai buvo pasakyta, kad jos dukra, turinti autizmo spektro sutrikimą, niekada nekalbės. Štai...