Karas Ukrainoje. Zelenskis Kyjive susitiko su JAV diplomatijos ir gynybos vadovais

JAV diplomatai šią savaitę grįš į UkrainąJAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir gynybos sekretorius Lloydas Austinas sekmadienį atvyko į Kyjivą – tai pirmasis aukšto lygio Amerikos atstovų vizitas į Ukrainą po Rusijos įsiveržimo, pranešė JAV pareigūnai.A. Blinkenas ir L. Ostinas per kelionę paskelbė apie JAV diplomatų laipsnišką sugrįžimą į Ukrainą, prasidėsiantį „šią savaitę“, sakė aukštas Valstybės departamento pareigūnas, taip pat apie daugiau nei 700 mln. JAV dolerių papildomą tiesioginę ir netiesioginę karinę pagalbą.

Rusija patvirtino, kad Briansko srityje esančioje naftos bazėje kilo gaisras„Nepaprastųjų situacijų ministerija patvirtino, kad kilo gaisras. Taip pat žinoma, kad dega degalų bakai“, – pranešė TASS, remdamasi vyriausybės spaudos tarnyba, kuri taip pat nurodė, kad gelbėtojai jau nuvyko į įvykio vietą.Nepaprastųjų situacijų ministerija pranešimus apie gaisrą Brianske gavo 2 valandą nakties Maskvos laiku.Gaisro priežastis lieka neaiški.Brianskas yra už 100 kilometrų nuo Ukrainos sienos.UNIAN primena, kad balandžio 1 d. naftos bazė užsidegė kitame Rusijos mieste Belgorode. Tada Belgorodo srities gubernatorius pranešė, kad per gaisrą nukentėjo du naftos bazės darbuotojai.

Briansko gyventojai praneša apie sprogimus ir gaisrą vietinės naftos bazės teritorijoje.Oficialių komentarų kol kas nėra, todėl neaišku, kas atsitiko. Pasak gyventojų, pasigirdo keli sprogimai, o po to kilo gaisras.https://t.me/bazabazon/11377

Arestovičius: JAV valstybės sekretorius ir gynybos sekretorius atvyko į KyjivąĮ Kijevą atvyko JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas ir JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas. Tai interviu Mike`ui Feyginui teigė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius.Pasak jo, A. Blinkenas ir L. Austinas šiuo metu yra Kyjive ir kalbasi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Šią naujieną skelbia UNIAN.Anksčiau JAV pareigūnai atsisakė komentuoti Ukrainos prezidento pareiškimą, kad JAV vyriausybės nariai planuoja apsilankyti Ukrainoje.

Ukraina prašo TATENA įrangos, kad galėtų saugiai eksploatuoti savo branduolines elektrines, skebia BBC.Ukraina paprašė Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) įrangos, kuri būtina patikimam ir saugiam jos branduolinių objektų eksploatavimui karo metu, teigiama organizacijos interneto svetainėje paskelbtame pranešime, kurį pranša BBCSąraše paminėti radiacijos matavimo prietaisai, apsauginės medžiagos, elektros energijos sistemos ir dyzeliniai generatoriai.Pareiškime teigiama, kad TATENA praėjusį mėnesį pristatė Ukrainai pirminę įrangą.Kitą įrangos komplektą tikimasi pristatyti, kai kitą savaitę TATENA generalinis direktorius atvyks į Černobylio atominę elektrinę, teigia organizacija.Nuo karo pradžios Rusijos kariuomenė perėmė dviejų atominių elektrinių - Zaporožės ir Černobylio – kontrolę, kurias vėl kontroliuoja Ukraina.Ukrainos laiške TATENA teigiama, kad iš 15 veikiančių reaktorių keturiose šalies atominėse elektrinėse septyni šiuo metu yra prijungti prie elektros tinklo, įskaitant du Rusijos kontroliuojamoje Zaporožės AE, du Rivnės AE, du Pietų Ukrainos AE ir vieną Chmelnyckio AE.Kiti aštuoni reaktoriai yra sustabdyti reguliariam techniniam aptarnavimui arba laikomi rezerve. Ukrainos teigimu, keturiose atominėse elektrinėse toliau veikia saugos sistemos, be to, jos ir toliau turi elektros energijos tiekimą už savo teritorijos ribų.

Rusija smogė psichoneurologijos internatinei mokyklai Atinsko kaime ir privatiems namams Bojaro Ležači kaimeKaip skelbia Ukrainos valstybine pasienio tarnyba besiremianti agentūra UNIAN, Rusija smogė psichoneurologijos internatinei mokyklai Atinsko kaime ir privatiems namams Bojaro Ležači kaime.„Laimei, žmonių aukų nebuvo“, – pažymi tarnyba.Pasieniečiai teigė, kad šiuo metu Sumų regione išlieka įvairių Rusijos agresoriaus provokacijų galimybė.

Rusų pajėgos apšaudė kelis Charkivo rajonus ir regiono gyvenvietes, buvo sužeista 14 žmoniųKaip skelbia UNIAN, rusų pajėgos apšaudė kelis Charkivo rajonus ir regiono gyvenvietes. Skelbiama, kad buvo sužeista 14 žmonių.Apie tai pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Sinehubovas, rašo UNIAN.„Nepaisant šventės, šiandien priešas Charkivo srityje toliau apšaudė taikius namus“, – sakė jis.Velykų naktį smogta Charkivo Aleksejevkos, Saltovkos, Šiaurės Saltovkos rajonuose. Čia trys žmonės buvo sužeisti.Dieną apšaudyti Zološevskio ir Čugujevskio rajonai. Preliminariais duomenimis, ten sužeista 11 žmonių, tarp jų 11 metų vaikas: Chugujeve – 6, Malynivkoje – 5, Zolochive – 1.Taip pat per apšaudymą žuvo du žmonės – Charkive ir Čugove.Per visos Ukrainos naujienų teletiltą O. Sinehubovas pranešė apie keturis žuvusiuosius.

Rusijos žiniasklaida praneša, kad per ketvirtadienį kilusio gaisro Rusijos gynybos tyrimų objekte už Maskvos aukų skaičius išaugo iki 17. Šią žinią skelbia BBC.Rusijos sostinės šiaurės vakaruose esančiame Tverėje esančiame Rusijos Federacijos aviacijos gynybos pajėgų Centriniame tyrimų institute rasti dar šeši kūnai, pranešė naujienų agentūra „Tass“.Gaisrą tyrė kariniai tyrėjai, sakė Tassas.

Ukraina siūlo surengti derybas dėl apgultos Mariupolio gamyklosKijivas siūlo surengti specialų taikos derybų su Rusija raundą Mariupolio plieno gamyklos „Azovstal“ pašonėje, teigia Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovičius.Apie tai skelbia BBC ir Ukrainos agentūra UNIAN.O. Arestovičius pasiūlė, kad derybomis galėtų būti siekiama sudaryti paliaubas ir nustatyti pietiniame uostamiestyje įstrigusių civilių ir kovotojų likimą.Mariupolio plieno gamykloje įsikūrusi nedidelė ukrainiečių gynėjų grupė jau kelias savaites neleidžia Rusijos pajėgoms visiškai perimti strategiškai svarbaus uosto kontrolės.Taip pat pranešama, kad ten slepiasi civiliai gyventojai, įskaitant vaikus.

Bidenas: dar kartą patikinu, kad JAV ir toliau rems Ukrainą kovoje prieš Rusija „Praėjus dviem mėnesiams po to, kai V. Putinas pradėjo neišprovokuotą ir nepagrįstą puolimą prieš Ukrainą, Kijevas vis dar stovi. Prezidentas V. Zelenskis ir jo demokratiškai išrinkta vyriausybė tebėra valdžioje. https://twitter.com/POTUS/status/1518291602975989762?ref_src=twsrc%5Etfw Mes ir toliau remsime ukrainiečius jų kovoje už tėvynės gynybą“, – Twiteryje rašė JAV prezidentas.

Rusija paleido raketas į Poltavos sritįAgentūra UNIAN skelbia, kad Poltavos srityje penkios Rusijos raketos pataikė į infrastruktūros objektus. Minėta agentūra remiasi Poltavos srities karinės administracijos vadovu Dmitrijumi Luninu.„Penkios Rusijos raketos pataikė į infrastruktūros objektus regione“, – sakė jis.Pasak D. Lunino, informacija apie nukentėjusiuosius ir sugriovimus tikslinama.„Visos detalės vėliau. Pavojaus signalas tęsiasi, neišeiname iš slėptuvių“, – pridūrė OVA vadovas.

Rusija apkaltinta netinkamu elgesiu su karo belaisviaisUkrainos žmogaus teisių ombudsmenė Liudmila Denisova apkaltino Rusiją pažeidus tarptautinę teisę, apgyvendindama ukrainiečius karo belaisvius nusikaltėliams skirtose darbo stovyklose, skelbia BBCL. Denisova sako, kad Rusijos Rostovo srityje, netoli Ukrainos sienos, buvo atlaisvintos dvi stovyklos, kad būtų vietos atvykėliams.Ji tvirtina, kad ukrainiečių kalinius saugo kalėjimo prižiūrėtojai ir laikosi kur kas blogesnėmis sąlygomis, nei nustatytos Ženevos konvencijų taisyklėse dėl elgesio su žmonėmis kare.Rusija kol kas nereagavo į naujus kaltinimus, bet anksčiau neigė pažeidusi tarptautines sutartis per savo invaziją.

Sprendimas iš anksto paskelbti apie diplomatinį JAV pareigūnų vizitą buvo neįprastas Zelenskio žingsnis, sako BBC korespondentėSekmadienį vis dar laukiama žinių apie poros aukščiausių Amerikos pareigūnų vizitą Ukrainoje. Prezidentas Zelenskis šeštadienį sakė, kad šiandien tikisi priimti JAV valstybės sekretorių Antony Blinkeną ir gynybos sekretorių Lloydą Austiną.BBC korespondentė Anna Foster pažymėjo, kad Zelenskio sprendimas iš anksto paskelbti apie diplomatinį aukščiausių JAV pareigūnų vizitą buvo neįprastas žingsnis.„Buvo neįprasta, kad prezidentas Zelenskis per spaudos konferenciją praėjusią naktį paskelbė apie šį labai aukštų JAV pareigūnų – valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno ir gynybos sekretoriaus Lloydo Ostino – vizitą.Paprastai apie šiuos dalykus išgirstame tik po įvykio, kai garsūs asmys išvyksta iš šalies ir tada jų nuotraukos publikuojamos visame pasaulyje. Turėkite omenyje, kad ir kur šiuo metu būtumėte Ukrainoje, vis tiek kyla pavojus saugumui“, sako ji publikacijoje, kurią skelbia BBC.„Taip pat pažymėtina yra tai, kad Baltieji rūmai nepateikė jokių komentarų, nors buvo spaudžiami išsamesnės informacijos.Galbūt tai pamatysime vėliau šiandien, jei jie atvyks čia ir pasikalbės su prezidentu Zelenskiu.Ukrainos vadovas pareiškė, kad svarbiausias darbotvarkės klausimas bus jo prašymas gauti daugiau ginklų. Jis sako, kad jiems reikia daugiau sunkiųjų ginklų ir sudėtingesnių, modernių gynybos sistemų, kad jie būtų dislokuoti pietuose ir rytuose, kur yra naujos fronto linijos ir kur vyksta įnirtingiausios kovos.

Popiežius Pranciškus ragino sudaryti paliaubas stačiatikių Velykų progaPopiežius Pranciškus kartu su kitais ragino sudaryti paliaubas stačiatikių Velykų proga, kurios yra svarbus įvykis tiek Ukrainoje, tiek Rusijoje.Kalbėdamas su tikintiesiems katalikams Vatikano Šv. Petro aikštėje, Pranciškus dar kartą prašė taikos Ukrainoje „kad palengvintų išsekusių žmonių kančias“.Mūšiai prasidėjo prieš du mėnesius, bet „užuot karas sustojęs, jis dar pablogėjo“, – komentavo Pranciškus.JT ir Raudonasis Kryžius taip pat dar kartą ragino nutraukti ugnį.

Kyla ginčas dėl Ukrainos paraiškos dėl narystės ESBBCU praneša, kad Ukraina teigia esanti nusivylusi, kad jos pastangos įstoti į Europos Sąjungą sulaukė Austrijos pasipriešinimo.Austrijos užsienio reikalų ministras Alexanderis Schallenbergas buvo cituojamas sakantis, kad Kyjivui neturėtų būti siūloma narystė 27 šalių bloke ir turėtų būti svarstomi alternatyvūs keliai ES ir Ukrainos ryšiams plėtoti.Ukraina šias pastabas pavadino „strategiškai trumparegiškomis“.

Ukraina reikalauja, kad JT suteiktų humanitarinį koridorių iš MariupolioJei Mariupolyje nebus humanitarinių koridorių, „Jungtinių Tautų kaina bus beviltiška“, – pabrėžė Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk, skelbia UNIAN.Veiksmingiausias Mariupolio gyventojų evakuacijos priemones turėtų užtikrinti Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus António Guterreso susitikimas Maskvoje su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.Pasak UNIAN korespondento, tai per televizijos maratoną pranešė vicepremjerė I. Vereščuk. „Mes nebeprašome, mes reikalaujame“, – sakė ji. Pasak jos, Rusija vėl nepatvirtino paliaubų, dėl to humanitarinis koridorius iš Mariupolio šiandien vėl negalėjo būti atidarytas. Šis klausimas bus vėl keliamas pirmadienį.

Pranešama, kad Putinas prarado susidomėjimą derybomis dėl karo pabaigosVladimiras Putinas nebesidomi diplomatinėmis pastangomis išspręsti konfliktą, o nori užgrobti kuo daugiau Ukrainos teritorijos, teigiama „Financial Times“ pranešime, kurį cituoja „Skynews“.Trys žmonės, kurie buvo informuoti apie pokalbius su Rusijos prezidentu, laikraščiui sakė, kad V. Putinas praėjusį mėnesį rimtai svarstęs taikos susitarimą su Ukraina, tačiau šiuo metu esą nematantis jokio sprendimo diplomatinėmis derybomis ir mano, kad jos atsidūrė „aklavietėje“.Vienas asmuo, informuotas apie derybas, sakė: „Putinas nuoširdžiai tiki nesąmonėmis, kurias girdi per [Rusijos] televiziją, ir nori laimėti daug“.Jo požiūris sugriežtėjo po Rusijos karo laivo „Moskva“ nuskandinimo, už kurį atsakomybę prisiėmė Ukraina.Dar vienas šaltinis sakė: „Rusijos kariuomenės vadas sakė, kad „Moskva“ buvo nužudyta: Po „Moskvos“ jis neatrodo kaip nugalėtojas, nes tai buvo žeminantis įvykis“.

JK ragina Prancūziją ir Vokietiją padaryti daugiau dėl UkrainosDidžioji Britanija sekmadienį paragino Prancūziją ir Vokietiją daugiau prisidėti padedant Ukrainai kariauti su Rusija, ir įspėjo, kad „visada buvo galimybė“, kad Maskva gali pasiekti pergalę. Ministras Oliveris Dowdenas visuomeniniam transliuotojui BBC sakė, kad Maskvai intensyvinant puolimą Ukrainos pietuose ir rytuose, Vakarai turėtų „toliau didinti spaudimą Rusijai“. „Vakarai turi savo ruožtu reaguoti, ir mes esame pasirengę tai padaryti“, – pareiškė pareigūnas.„Siekiama, kad visi tai darytume, bet būtų gerai, kad daugiau darytų ir Prancūzija bei Vokietija“, – pridūrė jis.Paklaustas, ar, jo nuomone, Rusija gali laimėti, O. Dowdenas atsakė: „Visada buvo galimybė, kad Rusija iš to išeis nugalėtoja. Nenorime, kad taip atsitiktų.“Jungtinių Valstijų diplomatijos ir gynybos vadovai sekmadienį per įnirtingų kovų aptemdytas stačiatikių Velykas pirmą kartą nuo vasario 24-osios, kai prasidėjo karas, turėjo apsilankyti Kyjive.JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno ir gynybos sekretoriaus Lloydo Austino vizitas surengtas prasidėjus trečiajam karo, nusinešusio tūkstančių žmonių gyvybes ir privertusio milijonus palikti namus, mėnesiui.

JT duomenimis, nuo karo pabėgo beveik 5,2 mln. ukrainiečių Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios iš šalies pabėgo beveik 5,2 mln. žmonių, sekmadienį pranešė Jungtinės Tautos, tęsiantis didžiausiai nuo Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių krizei.JT pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR nurodė, kad nuo vasario 24 dienos, kai į Ukrainą įsiveržė Rusijos pajėgos, savo šalį paliko 5 186 744  ukrainiečiai.Palyginus su šeštadieniu, ukrainiečių pabėgėlių skaičius išaugo 23 058.Nuo balandžio pradžios Ukrainą paliko per 1 151 000 žmonių, o per visą kovą – 3,4 milijono.Naujausi duomenis paskelbti ukrainiečiams švenčiant stačiatikių Velykas.„Ukrainos žmonėms ir tiems, kurie buvo priversti bėgti iš šalies, tai bus dar viena baimės, kančios, netekties ir išsiskyrimo su artimaisiais diena, nes karas toliau siautėja be gailesčio“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras Filippo Grandi.„Tegul stiprybė ir drąsa būna su jais“, – pridūrė jis.  JT Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) nurodo, kad dar beveik 218 tūkst. trečiųjų šalių piliečių – daugiausia studentų ir darbuotojų migrantų – taip pat pasitraukė į kaimynines šalis.Apie 90 proc. iš Ukrainos išvykusių pabėgėlių yra moterys ir vaikai. Karinei tarnybai tinkamiems 18–60 metų amžiaus vyrams negalima išvykti iš šalies.TMO vertinimais, 7,7 mln. žmonių yra palikę savo namus, bet neišvykę iš Ukrainos.Namus buvo priversti palikti beveik du trečdaliai ukrainiečių vaikų, tarp jų ir tie, kurie liko šalyje.Iki invazijos Ukrainos vyriausybės kontroliuojamuose regionuose buvo 37 mln. gyventojų. Į šį skaičių nepatenka Rusijos aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistų šalies rytuose kontroliuojamų teritorijų gyventojai.Toliau pateikiami UNHCR duomenys apie tai, į kurias kaimynines šalis išvyko ukrainiečių pabėgėliai.LenkijaUNHCR duomenimis, beveik šeši dešimtadaliai ukrainiečių pabėgėlių – iš viso 2 899 713 – kirto Lenkijos sieną. Daugelis jų tęsia kelionę į kitas bevizei Šengeno erdvei priklausančias Europos šalis. Lenkų pasieniečių duomenimis, iš Lenkijos į Ukrainą jau sugrįžo daugiau kaip 800 tūkst. žmonių.Iki karo Lenkijoje gyveno apie 1,5 mln. ukrainiečių, daugiausia darbininkų migrantų.RumunijaĮ kaimyninę Rumuniją atvyko 744 074 žmonės iš Ukrainos. Didelę dalį jų sudaro asmenys, atvykę per Moldovą, įsiterpusią tarp Rumuniją ir ukrainą.Manoma, kad didžioji dauguma šių ukrainiečių vėliau išvyko į kitas šalis.RusijaĮ Rusiją atvyko 578 255 pabėgėliai iš Ukrainos.Be to, vasario 18–23 dienomis Rusijos teritoriją pasiekė 105 tūkst. žmonių iš prorusiškų Rytų Ukrainos regionų Donecko ir Luhansko.VengrijaVengrijos sieną iki šiol kirto iš viso 489 754 ukrainiečių pabėgėliai.MoldovaMoldovos siena yra arčiausiai didelio Ukrainos uostamiesčio Odesos. Šios ES nepriklausančios ir vienos neturtingiausių Europoje valstybės sieną kirto 433 214 ukrainiečių. Manoma, kad dauguma jų keliavo toliau į kitas valstybes.SlovakijaĮ Slovakiją, iš kaimyninių valstybių turinčią trumpiausią sieną su Ukraina, atvyko 354 329 pabėgėliai iš Ukrainos.BaltarusijaĮ artimą Rusijos sąjungininkę Baltarusiją pasitraukė 24 084 pabėgėliai.

Ukraina: Mariupolio evakuacijos koridorius sugriuvoPastangos padėti civiliams pabėgti iš nuniokoto pietrytinio Mariupolio miesto humanitariniu koridoriumi vėl žlugo, teigia ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereschuk.Agentūra „Reuters“ citavo jos žodžius, kad dar vienas bandymas mieste bus atliktas pirmadienį.Anksčiau ji apkaltino Rusiją, kad ši rengia sąmokslą nutiesti savo lygiagretų kelią iš Mariupolio, kuriuo piliečiai būtų vedami į Rusijos teritoriją. Kremlius komentarų nepateikė.Į bet kokią evakuaciją nebūtų įtraukti civiliai gyventojai, kurie, kaip teigiama, slepiasi „Azovstal“ plieno gamykloje, kur vis dar laikosi paskutiniai miesto ukrainiečių gynėjai. Pranešama, kad šiandien Rusija atnaujino plieno gamyklos puolimą.

Rusija smogė Charkivo regionui, puolamas ČugujevasCharkivo srities nacionalinės policijos valdybos viršininkas Volodymyras Timoško savo „Facebook“ puslapyje paskelbė, kad Rusijos kariai apšaudė Charkivo srities Čuhuyvo miestą, sužeisti trys žmonės, tarp jų 12 metų vaikas. Slobožanščinos gyventojus ragino likti namuose.https://www.facebook.com/v.timoshko/posts/2561035187360289&show_text=true&width=500„Dėkojame Čugujevo policijos pareigūnams, kurie šiandien, šventą stačiatikių dieną, atvyko į pagalbą vietos gyventojams, sužeistiems per „govnoros“ apšaudymą. Vėl buvo sužeistas vaikas ir jo motina. Šeimose ir vėl sielvartas. 2010 m. gimusiam vaikui diagnozuotos dešinės ir kairės šlaunies, dešinės ir kairės blauzdos šratinės žaizdos. Motinai, gimusiai 1986 m., buvo diagnozuotos kairės šlaunies šratinės žaizdos“, – rašė jis.Be to, pasak jo, dar vienas 1953 m. gimęs vietos gyventojas patyrė skeveldrų žaizdas nugaroje ir atvirą pneumotoraksą.

Maskva skelbia iki šiol iš Ukrainos į Rusiją „evakavusi“ 951 000 žmonųRusijos gynybos ministerija pranešė, kad nuo „karinės specialiosios operacijos“ pradžios iš Ukrainos bei „Donecko ir Luhansko liaudies respublikų“ į Rusiją išvežta daugiau kaip 951 000 žmonių, informuoja agentūra „Interfax“.Ministerija kalbėjo apie žmonių „evakuaciją“. Ukraina tuo tarpu teigia, kad gyventojai deportuojami arba priverstinai perkeliami.Ukraina ne kartą kritikavo, kad rusų pajėgos iš apsiaustų miestų savo koridoriais leidžia gyventojams išvykti tik į Rusiją. Maskva neigia, kad žmonės išvežami prieš jų valią.

Žiniasklaida: Italija svarsto perduoti Ukrainai daugiau ginklųItalija, anot žiniasklaidos, svarsto galimybę perduoti Ukrainai daugiau ginklų. Roma galvoja apie dar vieną karinės paramos paketą, dėl kurio gali būti nuspręsta ateinančiomis dienomis, sekmadienį rašo keli šalies laikraščiai.Vyriausybė šių pranešimų komentuoti nenorėjo ir atkreipė dėmesį į tai, kad Italija jau nusiuntė karinės paramos į Ukrainą. Tiesa, sąrašas ginklų, kurie perduoti, laikomas paslaptyje.„Corriere della Sera“, remdamasis vyriausybės šaltiniai, rašo, kad šiuo metu vertinama, kokią sunkiąją artileriją būtų galima tiekti Ukrainai. Laikraščiai minėjo įvairaus tipo šarvuočius. Kai kurie jų esą yra rezerve.

Rusija smerkiama už besitęsiančius apšaudymus per stačiatikių VelykasUkrainos parlamento žmogaus teisių ombudsmenas pareiškė, kad Rusijos pajėgos tęsė mirtinus išpuolius net stačiatikių Velykų išvakarėse, praneša „Skynews“.„Vienos didžiausių ortodoksų švenčių išvakarėse Rusijos kariuomenė toliau aktyviai apšaudė taikius Ukrainos miestus ir žudė civilius“, – sakė Liudmyla Denisova.Ji sakė, kad per atakas buvo įvykdytas išpuolis Charkovo mieste, per kurį buvo sužeisti trys policininkai ir viena moteris, ir dar vienas regiono kaimas, per kurį žuvo du vyrai.Per antskrydžius taip pat žuvo keturi civiliai Donecko srityje ir dar aštuoni kaimyniniame Luhanske.Pasak jos, Rusijos artilerija vakar nužudė tris Zaporožės sode dirbančius žmones.

Šveicarai atmetė Vokietijos prašymus dėl ginkluotės eksporto į UkrainąŠveicarija atmetė du Vokietijos prašymus eksportuoti šveicarišką amuniciją į Ukrainą, motyvuodama tuo, kad griežtai laikosi neutralumo.Apie šį sprendimą sekmadienį pirmasis pranešė Šveicarijos savaitraštis „Sonntagszeitung“.Šveicarijos ekonomikos reikalų valstybės sekretoriatas patvirtino, kad „į abu Vokietijos prašymus dėl galimybės perduoti iš Šveicarijos gautą amuniciją Ukrainai buvo atsakyta neigiamai, remiantis Šveicarijos neutralumu“.Vokietijai reikalingas Šveicarijos sutikimas dėl ginkluotės tiekimo pagal pirminę pardavimo sutartį. Sekretoriatas atsisakė patikslinti, kokio tipo amuniciją Vokietija norėjo perduoti Ukrainai.

Ukrainos pajėgos praneša atsikovojusios aštuonias vietoves Chersono srityjeUkrainos pajėgos teigia susigrąžinusios aštuonių vietovių Chersono srityje kontrolę. Tačiau Ukrainos generalinis štabas savo sekmadienį išplatintame pranešime nepateikė nei gyvenviečių pavadinimų, nei tikslios jų vietos.Rusijos kariuomenė anksčiau skelbė, kad užėmė visą Chersono sritį. Ukraina baiminasi, kad čia Rusijos pripažintų „Luhansko ir Donecko liaudies respublikų“ Donbase pavyzdžiu gali būti paskelbta nepriklausomybė nuo Ukrainos.Generalinis štabas pranešė ir apie rusų karinės vilkstinės apšaudymą netoli Kyselivkos vietovės į šiaurės vakarus nuo Chersono. „Patyręs skaudžių nuostolių, priešas atsitraukė į Čornobajivką“ – sakoma apžvalgoje. Tdeigiama, jog per parą rusų daliniai Chersono regione esą neteko 74 kareivių, 2 tankų, 1 raketų paleidimo įtaiso, 6 šarvuotų automobilių ir 4 dronų.

JT ragina nedelsiant nutraukti kovas Mariupolyje, kad būtų galima evakuoti civiliusJungtinių Tautų krizių koordinatorius Ukrainoje Aminas Awadas sekmadienį paragino „nedelsiant nutraukti kovas“ Mariupolyje, kad būtų galima „šiandien“ evakuoti karo nuniokotame mieste įstrigusius civilius gyventojus.„Mariupolyje kyla grėsmė dešimčių tūkstančių žmonių, tarp jų – moterų, vaikų ir pagyvenusių žmonių, gyvybėms, – sakoma jo pranešime. – Privalome sustabdyti kovas, kad išgelbėtume gyvybes. Kuo ilgiau delsime, tuo daugiau gyvybių atsidurs pavojuje. Jiems turi būti leista saugiai evakuotis dabar, šiandien. Rytoj gali būti per vėlu.“

Rusija tęsia savo puolimą Ukrainoje ir per stačiatikių VelykasRusijos ginkluotosios pajėgos nemažindamos intensyvumo tęsia raketų atakas prieš Ukrainą ir per stačiatikių Velykas. Vėl apšaudyta dešimtys karinių objektų ir daug Ukrainos kariuomenės pozicijų, sekmadienį pareiškė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.Jo teigimu, didelio tikslumo ginklais Pavlohrade Dnipropetrovsko srityje sunaikintas požeminis amunicijos gamybos kompleksas. Be to, Charkivo srityje raketomis apšaudyti keturi amunicijos sandėliai ir dalinių susitelkimo vietos.I. Konašenkovo duomenimis, per atakas nukauta 150 ukrainiečių kovotojų. Iš viso Velykų naktį 423 kartus smogta raketomis ir iš artilerijos. Į amunicijos sandėlius pataikyta ir kituose regionuose Ukrainos rytuose. Nepriklausomai šių duomenų patvirtinti neįmanoma.Rusija atmetė paliaubas per stačiatikių Velykas. Rusijos ortodoksų bažnyčia kare prieš Ukrainą tvirtai palaiko prezidentą Vladimirą Putiną, davusį įsakymą vasario 24 dieną pradėti invaziją.

Ukrainiečiai per Velykas meldžiasi už žmones fronto linijose, apgultuose miestuoseSekmadienį ukrainiečiams švenčiant stačiatikių Velykas sostinėje Kyjive pasirodė saulė ir buvo meldžiamasi už karius, kovojančius fronto linijose, ir už žmones, įstrigusius Mariupolyje bei kituose Rusijos pajėgų apgultuose miestuose. Kijevo Šv. Volodymyro katedrą apgulė šimtai tikinčiųjų su velykiniais krepšiais, kuriuos reikėjo palaiminti. Viduje viena moteris laikė suspaudusi kario ranką ir pasisukusi pabučiavo jam alkūnę. Kiti kariai meldėsi laikydami rankose žvakes, paskui persižegnojo. Pagyvenusi moteris lėtai skynėsi kelią pro minią ir stovus su mirgančiomis žvakėmis. Viena jauna moteris laikė narcizų puokštelę.Prie katedros Mychaila prisistatęs karys panaudojo savo šalmą kaip velykinį krepšį. Jis sakė, kad kitokio neturi.„Tikiuosi, kad šalmą teks panaudoti tik šiam reikalui“, – sakė jis.Prezidentas Volodymyras Zelenskis per pamaldas kitoje sostinės vietoje ragino ukrainiečius neleisti, kad pyktis dėl karo juos užvaldytų.„Visi mes tikime, kad netrukus mums patekės aušra“, – sakė jis. Velykas šventė ir karo nuniokotų kaimų gyventojai.„Švęsime Velykas, kad ir kas nutiktų, kad ir kiek siaubo būtų“, – sakė 68-erių Kateryna Lazarenko, gyvenanti šiauriniame Ivanivkos kaime prie Černihivo, kur keliai vis dar nusėti sunaikintų rusų tankų.„Kaip jaučiuosi? Labai nervinuosi, visi nervinasi, – sakė kita vietos gyventoja Olena Koptyl, kepdama velykinį pyragą. – Velykų šventė neteikia jokio džiaugsmo. Daug verkiu. Negalime pamiršti, kaip gyvenome.“Moteris su kitais 12 žmonių mėnesį slėpėsi nuo rusų kareivių savo namų rūsyje, kol šie pasitraukė.

Bulgarija neigia informaciją apie konsulo pagrobimą UkrainojeBulgarijos užsienio reikalų ministerija paneigė informaciją apie Bulgarijos garbės konsulo Sergejaus Želevo pagrobimą Melitopolyje. Apie tai praneša „Ukrinform“, remdamasis Bulgarijos žiniasklaida. „Bulgarijos konsulas Sergejus Želevas nebuvo pagrobtas, bet yra saugus savo namuose“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.Šeštadienio vakarą Melitopolio meras Ivanas Fedorovas sakė, kad Rusijos kariuomenė mieste pagrobė Bulgarijos garbės konsulą Sergejų Želevą.„Visoje šalyje buvo pagrobta daugiau kaip 50 mano kolegų, šiandien 29 jų yra okupantų kalėjimuose. Kalbant apie aktyvistus, verslininkus, tai yra nuolatinė okupantų praktika, jie grobia visus, kurie turi savo nuomonę, patriotines nuotaikas“, – sakė I. Fedorovas.Jis pridūrė, kad prieš kelias valandas tapo žinoma, kad Melitopolyje buvo pagrobtas Bulgarijos garbės konsulas.

Ukraina: Rusija nuolat apšaudo „Azovstal“ gamyklą MariupolyjeRusija, Ukrainos duomenimis, tęsia apsiaustos plieno gamyklos Mariupolio uostamiestyje puolimą. Ukrainiečių kovotojų kontroliuojama „Azovstal“ gamykla nuolat apšaudoma, tviteryje pareiškė prezidento patarėjas Mychailas Podoliakas. Gamykla esą apšaudoma sunkiosiomis bombomis iš oro ir iš artilerijos.Gamykloje glaudžiasi ir daug civilių. M. Podoliakas, kuris taip pat yra Ukrainos derybininkas pokalbiuose su Rusija, paragino vadovybę Maskvoje stačiatikių Velykų proga užtikrinti „tikrą Velykų ramybę“ Mariupolyje. Rusija turi „pagalvoti apie savo reputacijos likučius“ ir, be kita ko, pritarti humanitariniam koridoriui civiliams gyventojams evakuoti, teigė jis.

Donecko regione žuvo dvi mergaitės 5 ir 14 metų mergaitės žuvo name, kuris buvo sugriautas per Rusijos pajėgų apšaudymus. Apie tai „Telegram“ kanale paskelbė Doneckio regiono administracijos spaudos tarnyba, praneša „Ukrinform“.„Šį Velykų rytą rusų okupantai atėmė dviejų vaikų gyvybes. Namas, gyveno jų šeima, buvo sugriautas, mirė 14 ir 5 metų mergaitės“, – sakoma pranešime.Donecko regiono vadovas Pavelas Kirilenko dar kartą paragino gyventojus neignoruoti pavojaus ir evakuotis iš fronto linijos zonos.

Bidenas pakartojo, jog Putinas nepasieks savo tikslųJAV prezidentas Joe Bidenas yra įsitikinęs, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nepasieks savo karo tikslų Ukrainoje. „Jam niekada nepavyks užvaldyti ir okupuoti visos Ukrainos“, - JAV valstybės departamentas tviteryje citavo J. Bideną.J. Bidenas gyrė NATO sąjungininkių susitelkimą ir vienybę su Ukraina. Tai esą aiški žinia V. Putinui.Sekmadienį Ukrainos sostinėje Kyjive laukiama JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno ir gynybos sekretoriaus Lloydo Austino. Tai bus pirmasis JAV atstovų vizitas šalyje nuo karo pradžios.

Britų žvalgyba: Ukrainos pajėgos sėkmingai ginasiUkrainos ginkluotosios pajėgos, britų duomenimis, šią savaitę atrėmė daug Rusijos atakų palei kontaktinę liniją Donbaso regione šalies rytuose, praneša agentūra „Reuters“.Nepaisant kai kurių rusų teritorinių laimėjimų, Ukrainos pasipriešinimas visais frontais buvo stiprus, Rusijos pajėgoms padaryta didelių nuostolių, tviteryje rašė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija, remdamasi savo žvalgyba.„Prasta Rusijos dalinių moralė ir ribotas laikas pajėgoms atstatyti, apginkluoti ir reorganizuoti po ankstesnių puolimų, tikėtina, neigiamai atsiliepia Rusijos koviniam efektyvumui“, - teigiama toliau ataskaitoje.

Per Odesos apšaudymą žuvo dukrytė, mama ir močiutėUkrainos pareigūnai jau oficialiai patvirtino, kad per šeštadienio raketų ataką Odesoje žuvo aštuoni žmonės. Tarp jų yra trijų mėnesių mergaitė, jos mama ir močiutė.

„Bloomberg“: Bulgarija atsisako tiekti ginklus UkrainaiBulgarijos, kuri yra ES ir NATO narė, vyriausybė kol kas neatsakė į raginimus padėti Ukrainai ginklais, suteikdama šaliai tik humanitarinę pagalbą, apsauginius šalmus ir kūno šarvus, rašo „Bloomberg“.

Ukrainos prokuratūra: nuo karo pradžios šalyje žuvo 213 vaikųUkrainos generalinė prokuratūra pranešė, kad nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo 213 vaikų, o 389 buvo sužeisti. Dauguma nukentėjusių vaikų yra Donecko (122), Kijevo (114) ir Charkivo (91) regionuose, skelbia meduza.io.Be to, per apšaudymą ir bombardavimą buvo apgadinta 1500 švietimo įstaigų. 102 iš jų buvo visiškai sunaikintos.

Luhanske – aštuonios aukosUkrainos rytiniame Luhansko regione per Rusijos apšaudymą žuvo aštuoni žmonės, o du buvo sužeisti, pranešė regiono vadovas Serhijus Gaidajus, skelbia BBC. „Telegram“ įraše jis rašė, kad šeštadienį bombarduojant Hirskės ir Zolotės miestus žuvo šeši žmonės. Atskirai du žmonės – abi moterys – buvo rastos negyvos po griuvėsiais prieš kelias dienas nukentėjusį namą Popasnos mieste.S. Gaidajus taip pat teigė, kad Severodonetsko mieste buvo sugriauta policijos įstaiga.Anksčiau šią savaitę Rusija pareiškė, kad dabar savo karinę operaciją sutelkia į Luhansko ir gretimų Donecko regionų užėmimą, nes nepavyko užgrobti Šiaurės Ukrainos, įskaitant sostinę Kijevą.

Lenkija perdavė Ukrainai ginklų už 1,5 mlrd. eurųLenkija nuo karo pradžios perdavė Ukrainai ginklų už 1,5 mlrd. eurų. Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis 7 mlrd. zlotų sumą įvardijo šeštadienį po Krokuvoje vykusio susitikimo su kolega iš Ukrainos Denysu Šmyhalu.„Ši ginkluotė gelbėja Ukrainos, Lenkijos ir Europos suverenumą“, - sakė jis. Lenkijos duomenimis, Varšuva, be kita ko, nusiuntė į Ukrainą prieštankinių ginklų, oro gynybos raketų, minosvaidžių, amunicijos ir dronų. Anot lenkų žiniasklaidos, kaimyninę šalį pasiekė ir 40 tankų bei apie 60 šarvuotų automobilių. Vyriausybė to kol kas oficialiai nepatvirtino.Lenkijos premjeras Krokuvoje taip pat pasisakė už griežtesnes sankcijas Rusijai. Jis ir D. Šmyhalas yra vieningos nuomonės, kad dabartinių baudžiamųjų priemonių nepakanka, rašė M. Morawieckis feisbuke. Tai esą akivaizdu, kai pasižiūri į Rusijos valiutą, vertybinius popierius ir infliaciją. Tarptautinė bendruomenė, be to, turi daryti daugiau, kad labiau paremtų Ukrainą karinėmis priemonėmis.Ministras pirmininkas pranešė, kad abi šalys pasirašė susitarimą dėl glaudesnio bendradarbiavimo geležinkelių transporto srityje. Tai padės ukrainiečiams tęsti prekybą su užsieniu ir tada, kai blokuojami Ukrainos uostai.

Guterresas kitą savaitę lankysis Ankaroje, Maskvoje ir KyjiveJungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas pirmadienį lankysis Turkijoje, kuri yra svarbi tarpininkė, siekianti užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą, o po to vyks į Maskvą ir Kyjivą, sakoma JT pranešime.„Generalinis sekretorius lankysis Ankaroje, Turkijoje, kur balandžio 25 dieną jį priims prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas", – vėlai šeštadienį pranešė JT.Antradienį A. Guterresas vyks į Maskvą susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o ketvirtadienį keliaus į Kyjivą, siekdamas tarpininkauti nutraukiant vasario 24 dieną pradėtą Rusijos invaziją, per kurią žuvo tūkstančiai žmonių, o daugiau kaip 10 mln. ukrainiečių buvo priversti palikti savo namus.Kelionė vyksta prasidėjus trečiajam karo mėnesiui, Ukrainos rytuose besitęsiant įnirtingiems mūšiams, o apsuptame Mariupolio uostamiestyje įstrigus daugybei civilių ir ukrainiečių karių.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį sukritikavo A. Guterreso sprendimą aplankyti Maskvą anksčiau nei Kyjivą, sakydamas, kad „šioje tvarkoje nėra nei teisingumo, nei logikos“.„Karas vyksta Ukrainoje, Maskvos gatvėse nėra lavonų. Būtų logiška pirmiausia vykti į Ukrainą, pamatyti ten gyvenančius žmones, okupacijos padarinius“, – sakė V. Zelenskis.Turkija bando vesti derybas dėl karo užbaigimo. Stambule buvo susitikę Rusijos ir Ukrainos derybininkai, o Antalijoje vyko abiejų šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas.Ankara dabar bando suorganizuoti V. Putino ir V. Zelenskio susitikimą Stambule, nors Turkijos pareigūnai pripažįsta, kad tokių derybų perspektyvos šiuo metu yra miglotos.

Ukraina kaltina Rusiją gyventojų deportacijomisUkraina kaltina Maskvą žmones iš okupuotų teritorijų gabenant gilyn į Rusiją. 308 ukrainiečių iš daug savaičių apsiausto Mariupolio traukiniu buvo išvežti į už 8 000 km esančią Nachodką Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, šeštadienį „Telegram“ kanale rašė Ukrainos parlamento įgaliotinė žmogaus teisių klausimu Liudmyla Denisova.Ukraina jau ne kartą kritikavo, kad rusų pajėgos iš apsiaustų miestų savo koridoriais leidžia gyventojams išvykti tik į Rusiją. Maskva neigia, kad žmonės išvežami prieš jų valią.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kritikavo rusų karių įrengtas filtracijos stovyklas, kuriose, oficialiu teigimu, galimi kovotojai atskiriami nuo civilių. „Sąžiningas jų pavadinimas yra kitas – tai koncentracijos stovyklos. Taip, kaip jas savo laiku statė naciai“, - sakė V. Zelenskis.Jis kritikavo, kad ukrainiečiai iš šių stovyklų gabenami ir į Rusiją. „Be kita ko, jie deportuoja vaikus – tikėdamiesi, kad jie pamirš, iš kur jie yra ir kur jų namai“, - sakė prezidentas.

Dnepropetrovsko srityje – trys atakos Sekmadienio naktį Dnepropetrovsko srityje Rusijos pajėgos surengė tris atakas, pranešė srities vadovas Valentinas Rezničenka. Visos atakos įvykdytos Pavlogrado srityje.Viena raketa pataikė į geležinkelio infrastruktūrą. Per išpuolį žuvo 48 metų vyras, sugriauti 8 pastatai. Po griuvėsiais – trys lengvieji automobiliai ir vienas sunkvežimis.Netoliese esančiame gyvenamajame name sprogimo banga išmušė langus ir užblokavo duris.Dvi raketos pataikė į pramonės įmonę, pastatas sugriautas, bet žmonės nenukentėjo.https://t.me/uniannet/49496

Rusai Donbasą „sveikino“ su švente visą naktįRusijos Federacijos kariai suintensyvino puolimą Severodonetsko ir Popasnos kryptimis Luhansko regione. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Luhansko regiono karinės administracijos vadovas Serhijus Gaidajus, skelbia „Ukrinform“.„Rusai „sveikino“ su švente visą naktį. Kovos Rubižnėje ir Popasnoje tęsiasi. Masinis gyvenamųjų pastatų naikinimas visame rajone. Aukų skaičius tikslinamas“, – sakoma pranešime.Kaip pažymėjo S. Gaidajus, Rusijos kariai suintensyvino puolimą Severodonetsko ir Popasnos kryptimis. Priešai pastatė pontonines perėjas per Krasnajos upę.Donecko ir Luhansko regionuose per pastarąją parą buvo atremta 12 rusų okupantų atakų, sunaikinti keturi tankai, penkiolika šarvuočių vienetų ir keturi motorinių transporto priemonių daliniai, penkios artilerijos sistemos.

Gynėjus siekia priversti išsekti nuo badoJAV įsikūręs Karo studijų institutas paskelbė naujausią informaciją apie Rusijos puolimo Ukrainoje eigą, praneša BBC. Teigiama, kad Rusijos kariai ir toliau daro spaudimą „Azovstal“ plieno gamykloms Mariupolyje, kur yra įsikūrę paskutiniai miesto gynėjai ukrainiečiai.Priduriama, kad Rusijos pajėgos bandys badu išsekinti likusius plieno gamyklos gynėjus ir neleis evakuotis įstrigusiems civiliams.Šeštadienį buvo planuota humanitariniu koridoriumi evakuoti mieste įstrigusius civilius gyventojus, tačiau tai nebuvo padaryta. Susirinko apie 200 žmonių, kurie tikėjosi išvykti, bet juos išblaškė Rusijos pajėgos, įspėjusios apie artėjantį apšaudymą.Ekspertų grupė teigia, kad Rusija sutelkė dėmesį į atakas rytuose, o kariai, atitraukti iš Kyjivo prieigų, vėl pradeda ten kovoti.Priduriama, kad artimiausiomis dienomis Rusijos pajėgos greičiausiai padidins sausumos puolimo operacijų mastą, tačiau kol kas per anksti pasakyti, kaip greitai jos tai padarys ir kokio dydžio bus.

Ukrainoje prie Chersono žuvo du Rusijos generolaiDu Rusijos generolai šeštadienį žuvo netoli okupuoto Chersono miesto, pranešė Ukrainos Gynybos žvalgybos departamentas, kurį cituoja „Skynews“. Pasak pareiškimo, generolai žuvo po to, kai Ukrainos kariškiai smogė Rusijos 49-osios armijos vado postui netoli Chersono.Chersonas buvo pirmasis didelis Ukrainos miestas, patekęs į Rusijos kontrolę nuo invazijos pradžios vasario mėnesį.

Putinas dalyvavo stačiatikių Velykų mišioseVladimiras Putinas dalyvavo Velykų mišiose, kurias vedė Rusijos stačiatikių bažnyčia, kuri tvirtai palaikė tai, ką Kremlius vadina „specialia karine operacija“ Ukrainoje, skelbia „Skynews“.Sekmadienio rytą per vidurnakčio pamaldas jis stovėjo Maskvos Kristaus Išganytojo katedroje, laikydamas uždegtą raudoną žvakę.

Zelenskis ragina Putiną susitikti ir užbaigti karąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį vėl paragino su juo susitikti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, siekiant „užbaigti karą“.„Manau, kad tas, kas pradėjo šį karą, sugebės jį ir užbaigti“, – sakė V. Zelenskis per spaudos konferenciją, surengtą metro stotyje Ukrainos sostinės centre.Ukrainiečių lyderis pridūrė, kad „nebijotų susitikti“ su V. Putinu, jei toks susitikimas padėtų pasiekti taikos susitarimą tarp Maskvos ir Kyjivo.Tačiau V. Zelenskis perspėjo, kad jo šalis pasitrauks iš taikos derybų, jei rusų pajėgos nukaus apsiausto Mariupolio uostamiesčio metalurgijos įmonėje „Azovstal“ įsitvirtinusius ukrainiečių karius. Prezidentas taip pat perspėjo Kremlių užimtose pietinėse teritorijose nerengti referendumų dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos.„Jei mūsų vyrai bus nužudyti Mariupolyje ir jei šie pseudoreferendumai bus organizuojami Chersono srityje, Ukraina pasitrauks iš bet kokio derybų proceso“, – pareiškė V. Zelenskis.

Melitopolyje buvo pagrobtas Bulgarijos konsulas. Tai paskelbė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas.

Vakare virš Odesos srities buvo numuštos dar dvi sparnuotosios raketos, praneša miesto savivaldybė.

Zelenskis: per raketų ataką Odesoje žuvo aštuoni žmonėsPer raketų ataką Odesoje žuvo aštuoni žmonės. Dar apie 20 žmonių buvo sužeisti.Tai spaudos konferencijoje pareiškė Ukrainos prezidentas Zelenskis, rašo NEXTA „Telegram“ kanale.

Zelenskis: Kyjive sekmadienį lankysis JAV valstybės ir gynybos sekretoriaiJAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Pentagono vadovas Lloydas Austinas sekmadienį, kai Rusijos karas prieš Ukrainą įžengs į trečiąjį mėnesį, lankysis Kijeve, pranešė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis.„Rytoj mus aplankys amerikiečių pareigūnai. Susitiksiu su gynybos sekretoriumi ir Antony Blinkenu“, – šeštadienį žurnalistams sakė V. Zelenskis.Tai bus pirmasis oficialus JAV vyriausybės pareigūnų vizitas Ukrainoje nuo invazijos pradžios vasario 24 dieną.

Rusijos kariai apšaudė Charkive esančią „Uragan“ gamykląRusijos Federacijos kariai iš konteinerinio raketų paleidėjo apšaudė Charkive esančią  „Uragan“ gamyklą, iš dalies ją apgriaudami.Charkivo apygardos prokuratūros spaudos tarnyba apie tai pranešė „Telegram“ kanale."2022 m. balandžio 23 d., apie 12 val., Rusijos kariai Charkivo Holodnogorsko rajone apšaudė daugkartinio paleidimo raketų sistemų "Uragan" gamyklą. Priešo apšaudymas iš dalies apgriovė gamyklą", - sakoma pranešime.Taip pat apie 12.30 val. okupantai apšaudė vieną iš tame pačiame rajone esančių įmonių.Dviejose baudžiamosiose bylose pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo fakto.Kaip pranešama, po artilerijos apšaudymo, įvykusio Charkivo Kijevo rajone balandžio 23 d., buvo sužeisti trys policijos pareigūnai ir civilė moteris.https://t.me/prokuratura_kharkiv/3546

Odesoje po raketų atakos aukų skaičius išaugo iki šešiųOdesoje padaugėjo rusų apšaudymo aukų – Valstybinė ekstremalių situacijų tarnyba pranešė apie šešis žuvusius.„Šiuo metu žinoma apie 6 žmonių žūtį, iš kurių 1 vaikas, sužeista 18 žmonių. Iš griuvėsių išgelbėti 2 žmonės, evakuoti 86. Gelbėjimo operacijos dalyvavo 96 Valstybinės ekstremalių situacijų tarnybos prisidėjo žmonės ir 18 vienetų technikos. Gelbėjimo darbai tęsiami“, – rašoma pranešime.16 aukštų pastate 220 kv.m. m ploto teritorijoje po rusų apšaudymo kilo gaisras, kuris buvo lokalizuotas 15.54 val., o apie 17:00 - likviduotas.Kaip pranešė „Ukrinform“, balandžio 23 d., apie 14.35 val., Odesos Kyjivo rajone po rusų apšaudymo šoviniai pataikė į šešiolikos aukštų gyvenamąjį namą. Dėl to kilo gaisras 4 ir 5 aukštų butuose. Prezidento kanceliarijos vadovas Andrejus Jermakas pranešė, kad žuvo 5 žmonės, įskaitant trijų mėnesių kūdikį. Taip pat buvo 18 sužeistų Ukrainos piliečių.Rusijos kariuomenė pradėjo raketų atakas prieš Odesą pradėjo iš Kaspijos jūros.https://www.facebook.com/MNS.GOV.UA/posts/359347956233100&show_text=true&width=500

Dnipropetrovske numušė rusų dronąDnipropetrovsko srityje Ukrainos kariai numušė priešo nepilotuojamą orlaivį.Apie tai „Telegram“ kanale pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos spaudos tarnyba.„Mūsų žmonės dirba. Jie numušė priešo droną virš regiono. Šlovė mūsų ginkluotosioms pajėgoms!“ – teigiama žinutėje.Kaip pranešė „Ukrinform“, šiandien, balandžio 23 d., Dniepro rajone Rusijos raketa pataikė į kaimo pakraštį ir paliko žemėje daugiau nei keturių metrų gylio kraterį. Pataikė į žemo slėgio dujų vamzdį.

Šiandien apšaudymo metu raketa ar jos skeveldros pataikė į vieną iš Odesos kapinių. Nukentėjo daugiau nei tūkstantis kvadratinių metrų teritorijos.https://t.me/uniannet/49387

Naktį į sekmadienį visoje Ukrainoje galios komendanto valandaŠį savaitgalį Ukrainoje švenčiant ortodoksų Velykas, naktį į sekmadienį visoje šalies teritorijoje galios komendanto valanda. Tai pranešė portalas „Euronews“, remdamasis šalies prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotoju Kyrylu Tymošenka.Pasak K. Tymošenkos, Rusijos invazijos labiausiai veikiamose srityse, įskaitant Donecko, Luhansko, Zaporižės, Charkivo, Mykolajivo ir Chersono sritis, komendanto valanda prasidės šeštadienį, 19 val. ir tęsis iki 5 val. ryto sekmadienį. Kitose šalies srityse, įskaitant Kyjivo, Odesos, Černihivo ir Lvivo sritis, analogiška priemonė galios nuo 23 val. vakaro šeštadienį iki 5 val. ryto sekmadienį.Ukrainos žvalgybos tarnybos šeštadienį pranešė, kad iš perimtų Rusijos karių pokalbių sužinota, jog Velykų savaitgalį gali suintensyvėti Rusijos atakos.

Šeštadienį žlugo civilių evakuacija iš MariupolioŠeštadienį žlugo planuota civilių evakuacija iš apsiausto Ukrainos Mariupolio uostamiesčio. Tai pranešė vietos valdžios pareigūnai, kuriais remiasi BBC.Miesto mero patarėjas socialiniame tinkle „Telegram“ parašė, kad iš viso susirinko apie 200 evakuotis norėjusių žmonių, tačiau Rusijos kariai juos išvaikė ir perspėjo apie galimą apšaudymą.

JT: pabėgėlių iš Ukrainos skaičius artėja prie 5,2 milijonoNuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios iš šalies pabėgo beveik 5,2 mln. žmonių, šeštadienį pranešė Jungtinės Tautos, tęsiantis didžiausiai nuo Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių krizei.JT pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR nurodė, kad nuo vasario 24 dienos, kai į Ukrainą įsiveržė Rusijos pajėgos, savo šalį paliko 5 163 686 ukrainiečiai.Palyginus su padėtimi ketvirtadienį, atnaujintas ukrainiečių pabėgėlių skaičius išaugo 29 939.UNHCR duomenimis, nuo šio mėnesio pradžios Ukrainą paliko maždaug 1 128 000 žmonių, o per visą kovą – 3,4 milijono.Apie 90 proc. iš Ukrainos išvykusių pabėgėlių yra moterys ir vaikai. Karinei tarnybai tinkamiems 18–60 metų amžiaus vyrams negalima išvykti iš šalies.JT Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) nurodo, kad dar beveik 218 tūkst. trečiųjų šalių piliečių – daugiausia studentų ir darbuotojų migrantų – taip pat pasitraukė į kaimynines šalis.TMO vertinimais, 7,7 mln. žmonių yra palikę savo namus, bet neišvykę iš Ukrainos.Iki invazijos Ukrainos vyriausybės kontroliuojamuose regionuose buvo 37 mln. gyventojų. Į šį skaičių nepatenka Rusijos aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistų šalies rytuose kontroliuojamų teritorijų gyventojai.Toliau pateikiami UNHCR duomenys apie tai, į kurias kaimynines šalis išvyko ukrainiečių pabėgėliai.LenkijaUNHCR duomenimis, beveik šeši dešimtadaliai ukrainiečių pabėgėlių – iš viso 2 884 764 – kirto Lenkijos sieną. Daugelis jų tęsia kelionę į kitas bevizei Šengeno erdvei priklausančias Europos šalis. Lenkų pasieniečių duomenimis, iš Lenkijos į Ukrainą jau sugrįžo daugiau kaip 800 tūkst. žmonių.Iki karo Lenkijoje gyveno apie 1,5 mln. ukrainiečių, daugiausia darbininkų migrantų.RumunijaĮ kaimyninę Rumuniją atvyko 744 074 žmonės iš Ukrainos. Didelę dalį jų sudaro asmenys, atvykę per Moldovą, įsiterpusią tarp Rumuniją ir ukrainą.Manoma, kad didžioji dauguma šių ukrainiečių vėliau išvyko į kitas šalis.RusijaĮ Rusiją atvyko 578 255 pabėgėliai iš Ukrainos.Be to, vasario 18–23 dienomis Rusijos teritoriją pasiekė 105 tūkst. žmonių iš prorusiškų Rytų Ukrainos regionų Donecko ir Luhansko.VengrijaRemiantis JT agentūra, Vengrijos sieną iki šiol kirto iš viso 485 618 ukrainiečių pabėgėlių.MoldovaMoldovos siena yra arčiausiai didelio Ukrainos uostamiesčio Odesos. Šios ES nepriklausančios ir vienos neturtingiausių Europoje valstybės sieną kirto 431 468 ukrainiečiai. Manoma, kad dauguma jų keliavo toliau į kitas valstybes.SlovakijaĮ Slovakiją, iš kaimyninių valstybių turinčią trumpiausią sieną su Ukraina, atvyko 352 286 pabėgėlių iš Ukrainos.BaltarusijaĮ Rusijos artimą sąjungininkę Baltarusiją pasitraukė 23,9 tūkst. pabėgėlių.

Rusija tvirtina, kad savo naująsias balistines raketas „Sarmat“ pradės naudoti vėliausiai rudenįRusija pareiškė, kad savo naująsias, branduolinius užtaisus nešti galinčias tarpžemynines balistines raketas „Sarmat“ pradės naudoti vėliausiai rudenį.Pasak šalies kosmoso agentūros „Roscosmos“ vadovo Dmitrijaus Rogozino, vyks tolesni „Sarmat“ raketų bandymai, kol jos bus perduotos šalies ginkluotosioms pajėgoms. „Tai planuojame padaryti ne vėliau kaip rudenį“, – pridūrė jis.Trečiadienį Plesecko kosmodrome Rusijos šiaurėje buvo atliktas pirmasis „Sarmat“ raketos bandymas. Prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad šis ginklas privers Kremliaus priešus „dukart pagalvoti“.„Sarmat“ raketos gali įveikti 18 000 kilometrų atstumą ir nešti branduolinius užtaisus. Jos gali pasiekti taikinius bet kurioje pasaulio dalyje.Pirmosios „Sarmat“ raketos bus dislokuotos Sibiro Krasnojarsko regione.

Odesoje per raketų ataką žuvo mažiausiai penki žmonėsUkrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas pranešė, kad per šeštadienio popietę Odesos uostamiestyje surengtą raketų ataką žuvo mažiausiai penki žmonės, įskaitant kūdikį, ir dar 18 sužeista.„Žuvo penki ukrainiečiai ir dar 18 sužeista. Ir tai yra tik žmonės, kuriuos mums pavyko rasti. Tikėtina, kad aukų skaičius bus didelis, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė A. Jermakas ir pridūrė, kad tarp žuvusiųjų yra trijų mėnesių kūdikis.Ukrainos karinės oro pajėgos nurodė, kad miesto link buvo paleistos iš viso šešios raketos. Dvi iš jų pavyko perimti, o likusios keturios smogė vienam kariniam objektui ir dviem gyvenamiesiems pastatams.

Lvive įvedama komendanto valandaVakarų Ukrainos Lvivo mieste įvedama komendanto valanda. Tai pranešė Lvivo srities gubernatorius Maksymas Kozytskis, kurį cituoja portalas „Sky News“.Pasak M. Kozytskio, toks sprendimas buvo priimtas gavus „naujus žvalgybos tarnybų duomenis“. Jis nurodė, kad komendanto valanda prasidės šeštadienį, 23 val. ir tęsis iki 5 val. ryto sekmadienį. Tokia tvarka galios kasdien iki tolesnio pranešimo.Šeštadienį Ukrainoje prasideda stačiatikių Velykos.„Deja, priešui neegzistuoja tokia sąvoka, kaip svarbi religinė šventė, – teigė M. Kozytskis. – Jie tokie žvėriški, kad nesupranta, kas yra Velykos.“Srityje esančios bažnyčios iki sekmadienio ryto atidėjo vakarines Velykų pamaldas.

Luhansko srityje per artilerijos smūgį žuvo du civiliaiUkrainos Luhansko srityje per artilerijos smūgį žuvo du civiliai. Tai pranešė šios srities gubernatorius Serhijus Gaidajus, kurį cituoja portalas „Sky News“.Per šią ataką Zolotės mieste sužeisti dar du žmonės.Pastaruoju metu suintensyvėjo Rusijos kariuomenės puolimas Ukrainos rytuose.

Odesoje surengta raketų atakaŠeštadienį Ukrainos Odesos uostamiestyje surengta raketų ataka. Tai pranešė šio miesto taryba, kuria remiasi agentūra „Reuters“.„Odesoje surengtas raketų smūgis. Nukentėjo infrastruktūra“, – sakoma tarybos pranešime, tačiau nedetalizuojama.

Ukrainos Lvivo srityje įvedama komendanto valandaUkrainos Lvivo srities gubernatorius Maksymas Kozyckis penktadienį paskelbė komendanto valandą, įsigaliosiančią šiame vakariniame regione nuo ortodoksų Velykų nakties.Remdamasis „naujausia žvalgybine informacija“, M. Kozyckis nusprendė įvesti komendanto valandą nuo šeštadienio 23 val. iki sekmadienio 5 val. vietos (ir Lietuvos) laiku. Vėliau toks režimas bus kasdien pratęsiamas šiomis valandomis iki atskiro pranešimo.„Deja, priešas neturi tokios sąvokos kaip svarbi religinė šventė, – parašė gubernatorius – Jis tokie žvėriškas, kad nesupranta, kas yra Velykos.“Pasak M. Kozyckio, ukrainiečių religiniai lyderiai pritaria šiam sprendimui, priimtam tęsiantis įnirtingam Rusijos puolimui šalies rytuose. Planuojama, kad visos Lvivo srities bažnyčios Velykų nakties pamaldas atidės iki paryčių.

Rusija tvirtina, kad savo naująsias balistines raketas „Sarmat“ pradės naudoti vėliausiai rudenįRusija pareiškė, kad savo naująsias, branduolinius užtaisus nešti galinčias tarpžemynines balistines raketas „Sarmat“ pradės naudoti vėliausiai rudenį.Pasak šalies kosmoso agentūros „Roscosmos“ vadovo Dmitrijaus Rogozino, vyks tolesni „Sarmat“ raketų bandymai, kol jos bus perduotos šalies ginkluotosioms pajėgoms. „Tai planuojame padaryti ne vėliau kaip rudenį“, – pridūrė jis.Trečiadienį Plesecko kosmodrome Rusijos šiaurėje buvo atliktas pirmasis „Sarmat“ raketos bandymas. Prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad šis ginklas privers Kremliaus priešus „dukart pagalvoti“.„Sarmat“ raketos gali įveikti 18 000 kilometrų atstumą ir nešti branduolinius užtaisus. Jos gali pasiekti taikinius bet kurioje pasaulio dalyje.Pirmosios „Sarmat“ raketos bus dislokuotos Sibiro Krasnojarsko regione.

Ukrainos prezidento patarėjas: Rusijos kariai bando šturmuoti „Azovstal“ gamykląRusijos kariai bando šturmuoti Mariupolyje esančią „Azovstal“ gamyklą ir ten atnaujino oro antskrydžius. Tai pareiškė Ukrainos prezidento patarėjas, kurį cituoja portalas „Sky News“.Apie tai pranešta nepaisant to, kad ketvirtadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė nutraukti šios gamyklos šturmą ir vietoj to pradėti jos blokadą. „Blokuokite pramoninę zoną taip, kad neišskristų nė musė“, – pareiškė jis.„Azovstal“ gamykla yra paskutinis Ukrainos karių bastionas Mariupolyje. Manoma, kad čia be karių taip pat yra apie 1 000 civilių.

Lvive įvedama komendanto valandaVakarų Ukrainos Lvivo mieste įvedama komendanto valanda. Tai pranešė Lvivo srities gubernatorius Maksymas Kozytskis, kurį cituoja portalas „Sky News“.Pasak M. Kozytskio, toks sprendimas buvo priimtas gavus „naujus žvalgybos tarnybų duomenis“. Jis nurodė, kad komendanto valanda prasidės šeštadienį, 23 val. ir tęsis iki 5 val. ryto sekmadienį. Tokia tvarka galios kasdien iki tolesnio pranešimo.Šeštadienį Ukrainoje prasideda stačiatikių Velykos.„Deja, priešui neegzistuoja tokia sąvoka, kaip svarbi religinė šventė, – teigė M. Kozytskis. – Jie tokie žvėriški, kad nesupranta, kas yra Velykos.“Srityje esančios bažnyčios iki sekmadienio ryto atidėjo vakarines Velykų pamaldas.

Maskva teigia, esą JAV planuoja melagingai apkaltinti Rusiją masinio naikinimo ginklų naudojimuMaskva šeštadienį pareiškė, esą JAV planuoja melagingai apkaltinti Rusiją masinio naikinimo ginklų naudojimu, kad dar labiau ją izoliuotų.„Planuojama surengti masinio naikinimo ginklų panaudojimo inscenizaciją ir apkaltinti Rusiją pasitelkus neteisėtus ginklus siekiant įgyvendinti vadinamąjį „Sirijos scenarijų“, pagal kurį tam tikra valstybė yra ekonomiškai ir politiškai izoliuojama bei pašalinama iš tarptautinių organizacijų, kaip Jungtinių Tautų Saugumo Taryba“, – pareiškė Rusijos kariuomenės radiacinės, cheminės ir biologinės gynybos pajėgų vadas Igoris Kirilovas.Pasak I. Kirilovo, pastarosiomis savaitėmis Vakarų šalių lyderiai jau išsakė provokuojamų teiginių, kad Rusija Ukrainoje planuoja panaudoti cheminius, biologinius ar branduolinius ginklus. Jis tikino, kad taip siekiama daryti spaudimą Indijai ir Kinijai prisijungti prie Vakarų sankcijų Rusijai.Rusija ir Ukraina jau kelias savaites kaltina viena kitą planuojant panaudoti draudžiamus masinio naikinimo ginklus.Rusija savo vasario 24 dieną pradėtą invaziją į Ukrainą iš dalies teisino tuo, kad čia neva kuriami biologiniai ir branduoliniai ginklai. Atitinkamų įrodymų šalyje neaptikta.

Rusija apšaudė Ukrainos pasieniečius Černigovo srityjeTai įvyko netoli Senkivkos kaimo, kuris yra už kelių kilometrų tiek nuo Rusijos, tiek nuo Baltarusijos sienų. Apie tai skelbia „kyivindependent.com“. Skelbiama, kad sprogo apie 10 iš Rusijos teritorijos paleistų granatų. Tai jau ketvirtas išpuolis prieš pasieniečius Černigovo srityje po to, kai Rusija išvedė savo pajėgas iš Šiaurės Ukrainos, balandžio 23 dieną, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba, kurios pranešimą cituoja „kyivindependent.com“.

Ispanija vėl atidarė ambasadą KyjiveIspanija penktadienį vėl atidarė savo ambasadą Kyjive, uždarytą anksčiau šiais metais dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, pranešė vyriausybė. Ispanijos diplomatai buvo evakuoti iš Kyjivo į Lenkiją kitą dieną po to, kai Rusijos pajėgos vasario 24-ąją įsiveržė į Ukrainą.    Penktadienio popietę ambasadorės Silvios Cortes vadovaujami Ispanijos diplomatinės misijos nariai, „padedami policijos specialiųjų pajėgų“, vėl atidarė šalies ambasadą Kyjive, nurodė Vidaus reikalų ministerija išplatintame pranešime.  Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas anksčiau šią savaitę pranešė, kad ambasada Ukrainos sostinėje bus atidaryta „artimiausiomis dienomis“. Ketvirtadienį P. Sanchezas lankėsi Kyjive, kur susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Per vizitą premjeras paskelbė, kad Ispanija perduos Ukrainai 200 tonų karinės įrangos. P. Sanchezas taip pat nurodė, kad dešimtys Ispanijos teisingumo ministerijos ekspertų padės Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui (TBT) tirti karo nusikaltimus Ukrainoje. Virtinė Vakarų valstybių, tarp jų Prancūzija, Italija ir Jungtinė Karalystė, jau vėl atidarė savo ambasadas Kyjive ar paskelbė planuojančios tai padaryti artimiausiu metu.

Rusai ėmėsi tvarkyti Mariupolio teatro griuvėsius, praneša Ukrainos žiniasklaidaTaip pat skelbiama, kad Rusijos okupantai Mariupolio dramos teatro išpuolio aukas laidoja masiniame kape. Pasak Mariupolio mero patarėjo Petro Andriuščenkos, rusų okupantai valo nuolaužas teatre, kurį patys susprogdino kovo 16 d. Pareigūnas sakė, kad rusai lavonus išveža į netoliese esantį Manhušo kaimą. Vietos valdžia anksčiau pranešė Manhuše aptikusi masinę kapavietę, kurioje galėjo būti palaidota 3 tūkst. – 9 tūkst.  Mariupolio gyventojų.

Latvijos ambasadorius Ukrainoje grįžo į KyjivąLatvijos ambasadorius Ukrainoje Ilgvaras Klava grįžo į Kyjivą, tviteryje pranešė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.Apie I. Klavos grįžimą pranešta praėjus daugiau nei aštuonioms savaitėms po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios ir po to, kai Rusijos kariai pasitraukė iš sostinės srities. Prasidėjus karui, Latvijos ambasadorius, kaip ir daugelis kitų šalių diplomatų, išvyko iš Kyjivo.Latvijos ambasada buvo laikinai perkelta į vakarinį Lvivo miestą, tačiau balandžio 7 dieną vėl atvėrė savo duris Kyjive.I. Klava buvo grįžęs į Rygą konsultacijų, tačiau dabar tęs savo darbą Ukrainos sostinėje.

Rusija tvirtina, kad Charkivo srityje numušė Ukrainos naikintuvąRusijos gynybos ministerija šeštadienį pareiškė, kad šalies kariuomenė virš Ukrainos Charkivo srities numušė ukrainiečiams priklausiusį naikintuvą „Su-25“ ir čia sunaikino dar tris sraigtasparnius „MI-8“, praneša agentūra „Reuters“.Ukraina šių pranešimų dar nekomentavo.

Rusija: nuskendus kreiseriui „Moskva“ žuvo vienas įgulos narys, dar 27 dingoMaskva penktadienį pareiškė, kad praėjusią savaitę nuskendus Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmanui raketiniam kreiseriui „Moskva“ žuvo vienas įgulos narys ir dar 27 dingo.Iki šiol Rusijos pareigūnai tvirtino, kad visa „Moskva“ įgula buvo evakuota į šalimais buvusius laivus.Karo laivas nuskendo balandžio 14 dieną po sprogimo ir gaisro, kurį, anot Ukrainos, sukėlė tikslus raketų smūgis. Rusija savo ruožtu tvirtino, kad kreiserio katastrofą sukėlė jame buvusių šaudmenų sprogimas.Kreiseriui „Moskva“ nuskendus, jame tarnavusių jūreivių, įskaitant šauktinius, tėvai socialiniuose tinkluose ėmė rašyti, kad jų vaikai dingo, ir reikalauti iš valdžios atsakymų.„Balandžio 13 dieną kilus gaisrui raketinis kreiseris „Moskva“ buvo smarkiai apgadintas sprogus jame buvusiems šaudmenims“, – nurodė Gynybos ministerija pranešime, kurį penktadienį vėlai vakare išplatino Rusijos naujienų agentūros.„Vienas kariškis žuvo, dar 27 įgulos nariai dingo be žinios“, – rašoma pranešime ir priduriama, kad „likę 396 įgulos nariai“ buvo evakuoti.Pentagonas anksčiau pranešė, kad prieš nuskęstant kreiseriui smogė dvi Ukrainos raketos.  „Rusijos gynybos ministerija teikia visą būtiną paramą ir pagalbą žuvusiojo ir dingusiųjų šeimoms bei draugams“, – sakoma ministerijos pareiškime.

Rusijos pajėgos toliau apšaudo šiaurės rytinį Charkivo miestą ir regionąŠią informaciją šeštadienį paskelbė vienas vietos savivaldos atstovas.„Rusų okupantai ir toliau apšaudo civilinę Charkivo infrastruktūrą“, – sakė Charkovo regiono karinės administracijos vadovas Olegas Syniehubovas. „Per dieną okupantai surengė 56 smūgius, dėl to – 19 sužeistų, du žmonės žuvo“, – teigiama jo pranešime. Šį pranešimą cituoja CNN.

JAV organizuoja Vokietijoje susitikimą ilgalaikiam Ukrainos saugumui aptartiJAV Gynybos departamentas pakvietė 40 sąjungininkių kitą savaitę susitikti Vokietijoje aptarti ilgalaikių Ukrainos saugumo poreikių, nors šalis tebekariauja su ją užpuolusiomis Rusijos pajėgomis.   Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby sakė, kad gynybos ministrai ir aukšto rango generolai iš 20 NATO ir Aljansui nepriklausančių valstybių jau priėmė JAV gynybos sekretoriaus Lloydo Austino kvietimą ateinantį antradienį susitikti Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje. J. Kirby šį susitikimą pavadino konsultacijomis, kurių metu bus tariamasi, kaip Ukrainos partnerės galėtų prisidėti prie šalies karinių pajėgumų stiprinimo pasibaigus karui. „Vienas iš dalykų, kurių sekretorius tikisi iš antradienio susitikimo Ramšteine, yra diskusijų su panašiai mąstančiomis valstybėmis apie ilgalaikius gynybos ryšius, kurių Ukrainai reikės ateityje, pradžia“, – žurnalistams sakė J. Kirby.„Iš tikrųjų tai daugiausia susiję su modernizavimu ir siekiu užtikrinti, kad jų kariuomenė ir toliau būtų stipri. Tai nesusiję su saugumo garantijomis“, – pridūrė Pentagono atstovas.Susitikimas rengiamas baigiantis antram karo mėnesiui. Atitraukusi pajėgas iš Ukrainos šiaurinės ir šiaurės rytinės dalies, Rusija dabar susitelkė į puolimą šalies rytuose.

Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko apie 21 600 kariųRusija nuo savo karo prieš Ukrainą pradžios šalyje jau neteko apie 21 600 karių. Tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, kuriuo remiasi portalas „Ukrinform“.Štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos iki balandžio 23-osios Rusija taip pat neteko 854 tankų, 2 205 šarvuočių, 403 artilerijos sistemų, 143 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 69 oro gynybos sistemų, 177 lėktuvų, 154 sraigtasparnių, 1 543 transporto priemonių, 8 laivų, 76 degalų cisternų, 182 dronų ir 27 specialiosios technikos vienetų.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

Per rusų pajėgų artilerijos smūgius Rytų Ukrainoje žuvo penki civiliai  Ukrainos rytuose esančiame Popasnos mieste per rusų pajėgų artilerijos smūgius žuvo du žmonės, pranešė Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus.  Tuo metu Donecko srities administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka informavo, kad per Rusijos pajėgų apšaudymus penktadienį regione žuvo mažiausiai trys civiliai gyventojai ir dar septyni buvo sužeisti. S. Haidajus šeštadienį platformoje „Telegram“ nurodė, kad ankstesnę dieną Luhansko srityje rusų pajėgų artilerija 12 kartų apšaudė gyvenamuosius namus, ir „didžioji dalis smūgių teko Popasnai“.„Be to, kad mieste jau kelias savaites tęsiasi gatvių mūšiai, Rusijos kariuomenė nuolat apšaudo daugiaaukščius gyvenamuosius namus ir privačius namus. Vien vakar vietos gyventojai atlaikė penkias priešo artilerijos atakas.... Ne visi išgyveno“, – rašė S. Haidajus.Jis pridūrė, kad Lysyčanske ir Novodružeske taip pat buvo sugriauta kažkiek gyvenamųjų namų.

Ukraina teigia, kad nuo vidurdienio bus bandoma evakuoti civilius iš MariupolioUkrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk pranešė, kad nuo šeštadienio vidurdienio (vietos ir Lietuvos laiku) bus bandoma evakuoti civilius iš apsiausto Mariupolio.„Šiandien vėl bandysime evakuoti moteris, vaikus ir pagyvenusius žmones, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė I. Vereščuk. – Jei viskas vyks kaip planuota, evakuaciją pradėsime maždaug vidurdienį.“

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė, kad sunaikino dalį okupantų iš 64-osios atskirosios motorizuotųjų šaulių brigados, kurie prievartavo ir kankino žmones BučojeŠią naujieną skelbia unian.net.„Turimomis žiniomis, prie Iziumo gyvenvietės teritorijoje veikę 64-osios atskiros motorizuotųjų šaulių brigados, aktyviai dalyvavusios žudynėse, kankinant ir smurtaujant prieš civilius gyventojus Ukrainos Bučos mieste, daliniai jau patyrė nuostolių“, – rašoma pranešime. Pranešama, kad tarp minimų okupantų buvo ir karys, kurio nutekintas telefoninis pokalbis su žmona jau kuris laikas mirga pasaulio spaudos antraštėse: jo metu žmona vyrui leidusi prievartauti ukrainietes žodžiais: „gali prievartauti ukrainietes, tik man apie tai nesakyk“.

Iš Ukrainos į Lenkiją jau atvyko beveik 3 mln. pabėgėliųNuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos į Lenkiją jau atvyko daugiau kaip 2,9 mln. pabėgėlių. Tai šeštadienį pranešė Lenkijos sienos apsaugos tarnyba, kuria remiasi BBC.Tačiau pastarosiomis savaitėmis atvykėlių skaičiai kur kas sumažėjo ir padaugėjo vykstančiųjų į Ukrainą. Pasieniečių duomenimis, penktadienį Lenkijos sieną kirto 17 700 žmonių, tačiau tą pačią dieną iš šios šalies į Ukrainą išvyko 23 800 asmenų. Bendras nuo karo pradžios į Ukrainą iš Lenkijos išvykusių žmonių skaičius šiuo metu siekia 825 800.Varšuvos universiteto migracijos tyrimų profesoriaus Maciejaus Duszczyko skaičiavimu, iš visų iš Ukrainos į Lenkiją atvykusių žmonių šalyje pasiliko apie 1,3–1,4 mln.

Prie Mariupolio rasta dar viena masinė kapavietėNetoli rusų pajėgų apsiausto Ukrainos uostamiesčio Mariupolio buvo surasta dar viena masinė kapavietė, penktadienį pranešė miesto taryba. Taryba paskelbė bendrovės „Planet Labs PBC“ palydovinę nuotrauką, kurioje, kaip teigiama, matyti 45x25 m dydžio masinė kapavietė. Manoma, kad joje gali būti palaidota mažiausiai tūkstantis rusų pajėgų nužudytų Mariupolio gyventojų. Pasak tarybos, masinė kapavietė aptikta šalia Vynohradnės kaimo, į rytus nuo Mariupolio. Anksčiau šią savaitę buvo paskelbtos bendrovės „Maxar Technologies“ palydovinės nuotraukos, kuriose matyti daugiau kaip 200 šviežiai iškastų kapaviečių į vakarus nuo Mariupolio esančiame Manhušo mieste.  Mariupolio meras Vadymas Boičenka sakė, kad rusų kariai laidoja ukrainiečius civilius masinėse kapavietėse, taip dangstydami karo nusikaltimus.Pasak V. Boičenkos, rusai prie Mariupolio palaidojo šimtus civilių.Meras sakė, kad „iš miesto gatvių ėmė dingti lavonai“, ir apkaltino rusus „slepiant savo nusikaltimų pėdsakus ir tam panaudojant masines kapavietes“.

JAV ambasadorius prie ESBO teigia, kad Rusija galėjo panaudoti cheminį ginklą MariupolyjeApie tai praneša leidinys kyivindependent.com. JAV ambasadorius prie Saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Michaelas Carpenteris sakė, kad Rusija galėjo panaudoti ginklus, kad „eliminuotų Ukrainos kovotojus ir civilius, vykdydama jų agresyvią gaudymo kampaniją prieš Mariupolį“. Jis pridūrė, kad ESBO šiuo metu renka įrodymus tyrimui.

Po vizito Maskvoje JT vadovas Ukrainoje susitiks su ZelenskiuJungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas kitą savaitę po derybų Maskvoje su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu vyks į Ukrainą, kur susitiks su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, penktadienį pranešė JT. A. Guterresas su V. Zelenskiu ir Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba susitiks ketvirtadienį, praėjus dviem dienoms po vizito Maskvoje, nurodė JT išplatintame pranešime.   Kremlius penktadienį patvirtino, kad V. Putinas antradienį susitiks su JT vadovu. „Balandžio 26-ąją, antradienį, JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas atvyks į Maskvą derybų su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. Jį taip pat priims Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.JT atstovė spaudai Eri Kaneko anksčiau penktadienį sakė, kad vyksta diskusijos dėl panašaus A. Guterreso vizito į Ukrainą.A. Guterresas antradienį išsiuntė laiškus V. Putinui ir V. Zelenskiui su prašymais surengti susitikimus jų šalių sostinėse, bandydamas sugrąžinti iniciatyvą Jungtinėms Tautoms.Nuo vasario 24 dienos, kai Rusija užpuolė Ukrainą, JT vaidmuo šioje krizėje iš esmės buvo marginalizuotas, iš dalies dėl to, kad karas suskaldė JT Saugumo Tarybos nuolatines nares: JAV, Prancūziją, Jungtinę Karalystę, Kiniją ir Rusiją.Kinija atsisakė pasmerkti invaziją, vaizduodama Rusiją kaip Vakarų pastangų ją susilpninti auką.Antradienį išsiųstais laiškais A. Guterresas siekia paskatinti dialogą, kad būtų nutrauktas karas.„Šiuo labai pavojingu ir svarbiu metu jis norėtų aptarti neatidėliotinus žingsnius siekiant taikos Ukrainoje“, – šią savaitę sakė JT atstovas spaudai Stephane'as Dujarricas (Stefanas Diužarikas). Nuo karo pradžios A. Guterresas su V. Zelenskiu kalbėjosi telefonu tik kartą, kovo 26 dieną. V. Putinas į A. Guterreso skambučius neatsiliepia nuo tada, kai šis pareiškė, kad invazija pažeidžia JT Chartiją.

Volodymyras Zelenskis: Rusija savo invaziją į Ukrainą laiko tik pirmuoju žingsniuRusijos planai perimti Pietų Ukrainos kontrolę ir taip įgauti prieigą prie Moldovos sienos patvirtina įtarimus, kad Maskva savo invaziją į Ukrainą laiko tik pirmuoju žingsniu ir vėliau sieks užimti ir daugiau valstybių. Tai penktadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kurį cituoja portalas „Ukrinform“.„Šiandien paskelbtos žinios, kad Rusijos kariuomenė dabar neva sieks užimti Ukrainos pietus ir pasiekti Moldovos sieną, kur tariamai pažeidinėjamos rusakalbių teisės. Tai tik patvirtina, ką jau esu ne kartą sakęs: Rusijos invazija į Ukrainą yra tik pradžia, jie nori užimti ir daugiau valstybių“, – vaizdo kreipimesi teigė V. Zelenskis.Prezidentas pabrėžė, kad ukrainiečiai ginsis tiek, kiek reikės, kad Rusija atsisakytų šių siekių. Tačiau V. Zelenskis kartu pažymėjo, kad visos valstybės turi padėti Ukrainai, nes ji yra pirmoji Rusijos kelyje. „Kas bus kitas? Jei kitais galintys tapti šiandien išliks neutralūs, kad nieko neprarastų, jie labai rizikuoja. Nes jūs prarasite viską“, – tikino V. Zelenskis.Penktadienį Rusijos generolas Rustamas Minekajevas pareiškė, kad antrajame karo etape vienas iš Rusijos kariuomenės tikslų yra visiškai perimti Rytų ir Pietų Ukrainos kontrolę. Jis pažymėjo, kad, užėmus Ukrainos pietus, būtų galima pasiekti nuo Moldovos atskilusią Padniestrę, kur tariamai pažeidinėjamos rusakalbių teisės.

Jungtinės Karalystės žvalgyba naujausioje savo apžvalgoje apie Rusijos invaziją Ukrainoje teigė, kad per paskutines 24 valandas Rusijai, net ir intensyvinant karinius veiksmus, reikšmingų rezultatų pasiekti nepavyko. Taigiama, kad itin aktyvios kovos vyksta Donbaso regione. https://twitter.com/DefenceHQ/status/1517730072920305665?ref_src=twsrc%5Etfw

Rusija teigia, kad nuskendus laivui „Moskva“ žuvo vienas jūreivis ir beveik 30 dingo be žiniosPraėjusią savaitę nuskendus Rusijos raketiniam kreiseriui „Moskva“ žuvo vienas jūreivis, o dar 27 dingo be žinios, naujienų agentūra RIA citavo Rusijos gynybos ministeriją.Rusijos valstybinė naujienų agentūra taip pat nurodė, kad buvo išgelbėti 396 įgulos nariai. Raketinio kreiserio – Rusijos Juodojo laivyno flagmano – netektis buvo žeminanti nesėkmė Maskvai.Rusija teigia, kad laivas nuskendo praėjusią savaitę po to, kai gaisrą sukėlė šaudmenų sprogimas. Ukraina teigia, kad ji pataikė į laivą prieštankinėmis raketomis.Netrukus po šio epizodo Rusija pranešė, kad visa laivo įgula, kurią, kaip spėjama žiniasklaidoje, sudarė apie 500 žmonių, buvo išgelbėta.Ji nepateikė paaiškinimo dėl savo prieštaringų pranešimų.

Gynybos ministerija: Rusija pripažino, kad karas vyksta ne pagal planą Gynybos ministerija paskelbė naujausią žvalgybos informaciją apie padėtį Ukrainoje.Joje teigiama, kad Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu pareiškimas, jog Maskva pradės taikyti „naujus karo metodus“, yra „tylus pripažinimas, kad Rusijos pažanga nevyksta taip, kaip planuota“.Atnaujintoje ataskaitoje priduriama: „Nors tai gali reikšti supratimą, kad karas vyksta ne taip, kaip planuota. <...> Todėl tikėtina, kad kol kas ir toliau bus remiamasi bombardavimu kaip priemone, kuria bandoma nuslopinti Ukrainos pasipriešinimą Rusijos pajėgoms.“

Podoliakas: rusai šaudo ukrainiečius iš prancūziškų ginklų, parduotų apeinant sankcijasOkupantai rusai šaudo taikius ukrainiečius iš ginklų, kurių komponentų Rusija nusipirko iš Prancūzijos 2015 metais, apeidama Maskvai taikomas sankcijas.Tai penktadienį savo tviteryje parašė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas.„Mažas prancūziškas automobilis. Šeima mėgino evakuotis, bet ją kelyje nužudė išgamos iš Rusijos. Ji buvo nužudyta, kaip nustatyta dabar, prancūziškais ginklais, parduotais apeinant sankcijas 2015-aisiais“, - pranešė jis.M. Podoliakas taip pat paskelbė portalo „InfoCar.ua“ redaktoriaus Pavlo Kaščuko vaizdo įrašą iš išvaduotų Kyjivo srities rajonų. Jame matyti Ukrainos kariškių paimtos Rusijos armijos pėstininkų kovo mašinos BMD-4.Ši technika Rusijoje pradėta gaminti 2015 metais, o jos komponentų ir ugnies valdymo sistemos technologijų agresorė įsigijo iš Prancūzijos kompanijos „Thales“, sakoma vaizdo įraše. Tuo metu jau galiojo sankcijos, draudusios parduoti Rusijai ginkluotę.„Kiekvienas, mėginantis flirtuoti su Rusija, turi matyti savo veiksmų padarinius“, - pabrėžė M. Podoliakas.

Nuland: JAV neatmeta, kad Rusija gali panaudoti branduolinį ginklą JAV neatmeta, kad Rusija gali panaudoti branduolinį ginklą, todėl siunčia RF prezidentui Vladimirui Putinui žinią, kad šis žingsnis turėtų tikrai katastrofiškų padarinių jam ir Rusijai.Tai penktadienį paskelbtame interviu Ukrainos leidiniui „Europeiska pravda“ pareiškė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Victoria Nuland.Pasak jos, Putinas jau įsakė vykdyti siaubingus ir neapsakomai žiaurius karo nusikaltimus, todėl įmanoma viskas ir „reikia būti pasirengusiems tam, kad Rusija panaudos įvairių tipų ginkluotę, sukeliančią katastrofiškų padarinių“.„Dabar mes – ir ne tik JAV, bet ir kiti transatlantinės bendrijos atstovai – labai atkakliai siunčiame Putinui signalą, kad šis žingsnis bus katastrofa ne tik Ukrainai ir visam pasauliui, jis taip pat turės katastrofiškų padarinių pačiam Putinui ir Rusijai“, - pabrėžė V. Nuland.Ji teigė, jog, susiklosčius tokiam katastrofiškam scenarijui, Ukraina nebus palikta viena, kadangi tokio ginklo panaudojimas pakeltų situaciją į naują lygį.„Galiu patikinti: net palyginti su tais dideliais nuostoliais, ta didele kaina, kurią Rusija moka už dabartinę agresiją, tokiu atveju Putino veiksmų kaina bus tiesiog astronominė“, - pareiškė V. Nuland.

Turkijos prezidentas siūlys Zelenskiui ir Putinui susitikti StambuleTurkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoğanas ketina artimiausiu metu pasikalbėti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.Jis tai pareiškė žurnalistams po penktadienio pamaldų.„Šiandien arba rytoj planuojame pokalbius su Putinu ir Zelenskiu. Taip pat ketiname tęsti derybų procesą Stambule lyderių lygiu. Tikiuosi, kad jie priims mūsų kvietimą. Mes surengsime Stambule aukšto lygio susitikimą“, - sakė Turkijos prezidentas.Kaip primena „Ukrinform“, prasidėjus Rusijos agresijai prieš Ukrainą, Turkijai tarpininkaujant jau įvyko du susitikimai – užsienio reikalų ministrų Antalijoje kovo 10 d. ir derybininkų grupių Stambule kovo 29 d.R. T. Erdoğanas anksčiau taip pat pareiškė, kad Turkija gali tapti Ukrainos saugumo garantu ir pasistengs kuo greičiau surengti Zelenskio ir Putino susitikimą.

Putinas kitą savaitę priims Maskvoje JT vadovąRusijos prezidentas Vladimiras Putinas kitą savaitę susitiks derybų su Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu, penktadienį paskelbė Kremlius.„Balandžio 26-ąją, antradienį, JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas atvyks į Maskvą derybų su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. – Jį taip pat priims Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.“Anksčiau šią savaitę A. Guterresas paprašė susitikimų su Rusijos ir Ukrainos prezidentais jų šalių sostinėse.Tęsiantis karui Ukrainoje, A. Guterresas antradienį išsiuntė laiškus su atitinkamais prašymais V. Putinui ir Ukrainos lyderiui Volodymyrui Zelenskiui, sakė JT atstovas spaudai Stephane'as Dujarricas.Nuo vasario 24 dienos, kai prasidėjo Rusijos invazija, Jungtinių Tautų vaidmuo šioje krizėje iš esmės buvo marginalizuotas, iš dalies dėl to, kad karas suskaldė JT Saugumo Tarybos nuolatines nares: JAV, Prancūziją, Jungtinę Karalystę, Kiniją ir Rusiją.Kinija atsisakė pasmerkti invaziją, vaizduodama Rusiją kaip Vakarų pastangų ją susilpninti auką.Antradienį išsiųstais laiškais A. Guterresas siekia paskatinti dialogą, kad būtų nutrauktas karas.„Šiuo labai pavojingu ir svarbiu metu jis norėtų aptarti neatidėliotinus žingsnius siekiant taikos Ukrainoje“, – sakė S. Dujarricas.Nuo karo pradžios A. Guterresas su V. Zelenskiu kalbėjosi telefonu tik kartą, kovo 26 dieną, o A. Guterresui pareiškus, kad invazija pažeidžia JT chartiją, V. Putinas su juo nebendravo.

Lavrovas: Rusijos ir Ukrainos derybos įstrigoMaskvos ir Kyjivo derybos, skirtos užbaigti jau beveik du mėnesius trunkantį Rusijos karą provakarietiškoje Ukrainoje įstrigo, penktadienį pareiškė rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.„Jos [derybos] dabar yra įstrigusios“, – sakė jis po susitikimo su Kazachstano diplomatijos vadovu Maskvoje ir pridūrė, kad Rusija vis dar negavo atsakymo į naujausią pasiūlymą, pateiktą maždaug prieš penkias dienas.S. Lavrovas taip pat pareiškė, kad jam susidarė įspūdis, jog Kyjivas nebenori tęsti dialogo.„Man labai keista kasdien girdėti įvairių Ukrainos atstovų, įskaitant prezidentą ir jo patarėjus, pareiškimus, verčiančius manyti, kad jiems visai nereikia šių derybų, kad jie susitaikė su savo likimu“, – kalbėjo rusų ministras.Vis tik Kremliaus padėjėjas Vladimiras Medinskis – Rusijos delegacijos vadovas derybose su Kyjivu – pranešė, kad penktadienį kalbėjosi su savo kolega iš Ukrainos.Derybos tęsiasi nuo pat karo pradžios, bet konkrečių rezultatų kol kas nedavė.Kyjivas praėjusią savaitę pareiškė, kad derybos su Maskva dėl kautynių nutraukimo yra „nepaprastai sunkios“.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, anksčiau penktadienį kalbėdamas su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu (Šarliu Mišeliu), apkaltino Ukrainą nenuoseklių reikalavimų kėlimu per derybas, taip pat nenoru „ieškoti abiem pusėms priimtinų sprendimų“, pranešė Kremlius.Ukraina trečiadienį pasiūlė Rusijai surengti derybas Maskvos pajėgų apsiaustame Mariupolio mieste.„Taip. Be jokių sąlygų. Esame pasiruošę surengti „specialųjį derybų raundą“ pačiame Mariupolyje“, – per „Twitter“ parašė Ukrainos derybininkų delegacijos vadovas ir prezidento Volodymyro Zelenskio padėdėjas Mychailo Podoliakas.„Vienas prieš vieną. Du prieš du. Kad išgelbėtume mūsų vaikinus, „Azovą“, kariškius, civilius, vaikus, gyvuosius ir sužeistuosius. Nes jie – mūsiškiai. Nes jie – mano širdyje. Amžinai“, – pridūrė M. Podoliakas, turėdamas galvoje vieną iš pietrytinį uostamiestį ginančių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinių.

JT: nuo Rusijos įsiveržimo pradžios Ukrainoje žuvo 2 435 civiliaiNuo Rusijos įsiveržimo pradžios Ukrainoje žuvo 2 435 civiliai, o dar 2 946 buvo sužeisti. Tai penktadienį pranešė Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR).Tarp žuvusiųjų – 746 vyrai, 469 moterys, 48 mergaitės ir 66 berniukai, taip pat 70 vaikų ir 1 036 suaugusieji, kurių lytis kol kas nežinoma.Sužeisti 345 vyrai, 274 moterys, 62 mergaitės ir 67 berniukai, taip pat 157 vaikai ir 2 041 suaugusysis, kurių lytis kol kas nežinoma.OHCHR pažymi, kad daugumos mirčių ir sužeidimų priežastis buvo didelio naikinamojo ploto šaudmenų ir sprogmenų naudojimas, įskaitant apšaudymą sunkiosios artilerijos pabūklais ir reaktyvinėmis salvinės ugnies sistemomis, taip pat raketų ir aviacijos smūgius.OHCHR nuomone, tikrieji skaičiai yra kur kas didesni, kadangi informacija iš vietų, kur tęsiasi intensyvūs karo veiksmai, vėluoja, o daugelį ataskaitų vis dar reikia patvirtinti.

Rusijos derybininkas: surengti „keli ilgi pokalbiai“ su UkrainaRusijos vyriausiasis derybininkas Vladimiras Medinskis pranešė, kad penktadienį su Ukrainos delegacijos vadovu įvyko „keli ilgi pokalbiai“.Rusijos derybininkas nepateikė daugiau detalių apie šiuos pokalbius, rašo „Sky News“.Tuo metu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį sakė, kad Rusijos ir Ukrainos derybos yra įstrigusios.

Lavrovas: Rusijos ir Ukrainos derybos įstrigoMaskvos ir Kyjivo derybos, kuriomis siekiama užbaigti beveik du mėnesius trunkančią Rusijos karinę kampaniją provakarietiškoje Ukrainoje, įstrigo, penktadienį sakė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.„Dabar jos (derybos) įstrigo“, – sakė S. Lavrovas po derybų su Kazachstano kolega ir pridūrė, kad Maskva vis dar negavo atsakymo į savo naujausią pasiūlymą, išsiųstą maždaug prieš penkias dienas.

Daugiau kaip 10 tūkst. lenkų yra pasirengę duoti kraujo ukrainiečiamsDaugiau kaip 10 tūkst. lenkų jau užsiregistravo duoti kraujo ukrainiečiams, jeigu iškils tokia būtinybė, praneša portalas RMF24.Anksčiau Lenkijos nacionalinis kraujo centras paskelbė renkąs piliečių, norinčių tapti kraujo donorais Ukrainai, deklaracijas.Šias deklaracijas gali užpildyti visi asmenys, atitinkantys donorystės sąlygas. „Reikalavimai: minimalus amžius – 18 metų, minimalus svoris – 55 kilogramai. Kiekvienas žmogus, norintis duoti kraujo, gali palikti savo duomenis ir informaciją apie kraujo grupę“, – paaiškino Nacionalinio kraujo centro direktorė Małgorzata Lorek.Pasak jos, kol kas Ukrainos sveikatos apsaugos ministerija neprašė kraujo. Jei tokių signalų bus gauta, su žmonėmis, užsiregistravusiais naujoje duomenų bazėje, bus greitai susisiekta.Ukrainos medikai pastarosiomis savaitėmis pranešė, kad jiems reikalinga įranga kraujui imti. Daugelyje vietovių ji buvo sunaikinta rusams apšaudant Ukrainos ligonines.M. Lorek pabrėžė, kad kraujo atsargos Lenkijos medicinos įstaigose yra optimalaus lygio.

Ukraina: dėl „Azovstal“ Putinas turi kitą planąRusijos sprendimas nešturmuoti Mariupolio gamyklos „Azovstal“ nėra galutinis, ketinama ten siųsti Rusijos nacionalinės gvardijos ir Federalinės saugumo tarnybos (FSB) karius.Balandžio 22 d. per televiziją taip pareiškė Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Vadimas Skibickis.Komentuodamas informaciją apie tai, kad V. Putinas nepalaikė S. Šoigu idėjos masiškai šturmuoti „Azovstal“, V. Skibickis pabrėžė, kad RF valdžios atstovai kaip visada gudrauja.„Jie iš tiesų gali atsisakyti didelio masto „Azovstal“ gamyklos šturmo. Tačiau, mūsų duomenimis, jie planuoja įtraukti nacionalinę gvardiją, kitas struktūras, taip pat FST, kurios tęs gamyklos puolimą“, – teigė V. Skibickis.

Macronas: Prancūzija patieks Ukrainai prieštankinių raketų „Milan“ ir savaeigių artilerijos pabūklų „Caesar“Prancūzija patieks Ukrainai prieštankinių raketų „Milan“ ir savaeigių artilerijos pabūklų „Caesar“. Tai penktadienį paskelbtame interviu laikraščiui „Ouest-France“ pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.„Mes tiekiame Ukrainai daug įrangos, taip pat kelių rūšių ginkluotę. Manau, kad mes ir ateityje turime eiti šiuo keliu. Bet yra raudona linija, kurios esmė – neįsivelti į karą“, – sakė valstybės vadovas.Iki šiol Prancūzija neatskleisdavo, kokią ginkluotę ji tiekia Ukrainai. Apie galimybę perduoti Ukrainai raketų „Milan“ anksčiau buvo užsiminę keli Prancūzijos politikai, o štai informacija apie savaeigių artilerijos pabūklų „Caesar“ tiekimą pasirodė pirmą kartą.„Ouest-France“ duomenimis, Ukrainai bus perduota 12 tokių pabūklų, kurie gali šaudyti 155 mm sviediniais 40 km atstumu. Jų greitošauda – 6-8 šūviai per minutę.

ES vadovas spaudė V. Putiną suteikti Mariupoliui humanitarinę pagalbąEuropos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis penktadienį sakė telefonu paraginęs Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną leisti humanitarinei pagalbai patekti į apgultą Ukrainos Mariupolį per stačiatikių Velykas.„Primygtinai raginau nedelsiant suteikti humanitarinę pagalbą ir saugų išvažiavimą iš Mariupolio ir kitų apgultų miestų, juo labiau stačiatikių Velykų proga“, – po skambučio V. Putinui tviteryje parašė Ch. Michelis ir pridūrė „tvirtai pakartojęs Europos Sąjungos poziciją: parama Ukrainai ir jos suverenitetui, pasmerkimas ir sankcijos už Rusijos agresiją“.

Ukrainos pareigūnai įspėja tikinčiuosius dėl galimų Rusijos provokacijų per stačiatikių Velykas Ukrainos pareigūnai ragina gyventojus būti ypač budrius per Velykas dėl priešo provokacijų grėsmės. Tikintieji turėtų vengti masinių susibūrimų maldos namuose, o cerkvių vadovai – riboti šventinėse pamaldose dalyvaujančių žmonių skaičių.Tai ketvirtadienį pranešė Ukrainos saugumo tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.„Rusijos propaganda jau paskelbė ne vieną pareiškimą, kad esą Ukrainoje per Velykas gali būti griebtasi smurto prieš tikinčiuosius. Taip Kremliaus žiniasklaida rengia dirvą Rusijos armijos provokacijoms ir iš anksto verčia atsakomybę už jas „nacionalistinių susivienijimų“ atstovams. Priešui pakaks niekšybės, kad surengtų provokacijas net per Velykas – vieną didžiausių krikščionių švenčių. Todėl raginame ukrainiečius būti ypač budrius šiuo laikotarpiu“, – sakoma pranešime.Jame pažymima, jog Ukrainos saugumo tarnyba ir nacionalinė policija dės visas pastangas, kad Velykos būtų atšvęstos saugiai. Bet piliečiai turėtų nepamiršti, kad šalyje vyksta karas, ir priešas pasirengęs griebtis bet kokių veiksmų prieš civilius. Pagarbos cerkvėms ir šventykloms jis taip pat nejaučia – tai byloja daugybė tokių objektų bombardavimo atvejų.„Taip pat prašome laikytis komendanto valandos taisyklių, kurias nustato kiekvieno regiono administracija“, – paragino Ukrainos saugumo tarnyba.Balandžio 18 d. Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškė, kad per Velykas Rusija gali griebtis provokacijų ne tik Ukrainoje, bet ir savo teritorijoje.

Scholzas žada Ukrainai daugiau ginklų Artimiausiu metu Vokietija nusiųs Ukrainai prieštankinių priemonių, minų ir artilerijos šaudmenų. Be to, Berlynas ketina prisidėti prie jos gynybinio pajėgumo stiprinimo Vakaruose pagaminta ginkluote.Tai ketvirtadienį paskelbtame interviu leidiniui „Spiegel“ pareiškė VFR kancleris Olafas Scholzas.Pasak jo, galimybės tiekti Ukrainai ginkluotę iš Bundesvero atsargų iš esmės yra išnaudotos.„Mes būtinai dar patieksime prieštankinių priemonių, prieštankinių minų ir artilerijos šaudmenų, gynybinės ginkluotės ir minosvaidžių. Mes mokame už ginklų tiekimą. Vokietija tam skyrė iš viso 2 mlrd. eurų“, – pažymėjo O. Scholzas.Anot kanclerio, prieštankines priemones ir artileriją galima greitai permesti į Ukrainos rytus. Berlynas taip pat pasirengęs išmokyti Ukrainos karius naudoti vokišką ginkluotę.„Karinė technika turi būti naudojama be ilgo pasirengimo, be papildomos logistikos, be karių iš kitų šalių. Šį tikslą greičiausiai galima pasiekti su sovietine ginkluote, su kuria ukrainiečiai yra gerai susipažinę. Todėl neatsitiktinai kai kurios NATO šalys Rytų Europoje dabar tiekia Ukrainai tokią ginkluotę“, – pridūrė Vokietijos vyriausybės vadovas.

JK galėtų pasiųsti tankų Lenkijai, kad prisidėtų prie Ukrainos apginklavimo pastangųJungtinė Karalystė svarsto galimybę pasiųsti tankų Lenkijai, kad Varšuva galėtų savo tankus nusiųsti su Rusija kovojančioms Ukrainos pajėgoms, penktadienį sakė Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.„Mes svarstome galimybę pasiųsti tankus į Lenkiją, kad jiems padėtume, kai jie nusiųs Ukrainai savo T-72 tankų“, – sakė B. Johnsonas žurnalistams per dviejų dienų kelionę į Indiją.

Rusijos gynybos ministerija penktadienį pareiškė esanti pasirengusi humanitarinėms paliauboms Mariupolio „Azovstal“ plieno gamykloje – paskutinėje Ukrainos pajėgų tvirtovėje strateginiame uostamiestyje, jeigu Kyjivo kariai pasiduos. Rusija ketvirtadienį pareiškė įgijusi visišką strategiškai svarbaus Rytų Ukrainos miesto kontrolę, išskyrus jo didžiulę „Azovstal“ pramonės zoną. Prezidentas Vladimiras Putinas įsakė blokuoti plieno gamyklą, kurioje, kaip pranešama, kartu su Ukrainos kariais glaudžiasi šimtai civilių. „Dar kartą pareiškiame, kad Rusija yra pasirengusi bet kurią akimirką įvesti tylos režimą ir paskelbti humanitarinę pauzę civilių gyventojų evakuacijai“, – teigė Gynybos ministerija ir pridūrė, kad paliaubos prasidėtų, jei Ukrainos pajėgos „iškeltų baltas vėliavas per visą perimetrą arba tam tikrose „Azovostal“ zonose“. „Jei tokie ženklai atsiras bet kurioje „Azovstal“ metalurgijos gamyklos dalyje, Rusijos ginkluotosios pajėgos (...) tuojau pat nutrauks bet kokius karo veiksmus ir užtikrins saugų išėjimą“, – pridūrė ministerija. Pasak ministerijos, civiliai, priklausomai nuo jų pasirinkimo, bus palydėti  arba į Ukrainos kontroliuojamas teritorijas, arba į Rusiją. Sakoma, kad pasidavusiems Ukrainos kariams bus „garantuota“ gyvybė. „Šis pareiškimas bus nuolat perduodamas Ukrainos formuotėms „Azovstal“ gamykloje per visus radijo kanalus kas 30 minučių“, – nurodė ministerija.

Ukrainos ortodoksų lyderis ragina surengti velykinę procesiją į MariupolįMaskvai ištikimos Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios atšakos vadovas paragino surengti velykinę procesiją iki metalurgijos įmonės „Azovstal“ apsiaustame Mariupolio uostamiestyje, kur šimtai karių ir civilių gyventojų yra apsupti Rusijos pajėgų.„Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia... yra pasirengusi organizuoti maldos procesiją iš Orichivo Zaporižios srityje iki gamyklos „Azovstal“ Mariupolyje, kad būtų suteikta neatidėliotina pagalba ir evakuoti civiliai gyventojai“, – savo tinklapyje paskelbė metropolitas Onufrijus.Šis pareiškimas pasirodė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pareikalavus įvesti blokadą aplink ukrainiečių gynėjų paskutinę pasipriešinimo vietą „Azovstal“ požeminėje dalyje.„Per žygį taip pat būtų išvesti sužeisti kariai ir būtų išnešti žuvusiųjų kūnai“, – pasiūlė Onufrijus ir pridūrė, kad renginyje galėtų dalyvauti įvairūs dvasininkai ir tikintieji.„Žuvusiųjų kūnai turi būti perduoti jų šeimoms, kad būtų tinkamai palaidoti“, – pabrėžė bažnyčios vadovas.Jis paragino „visus, nuo kurių tai priklauso“ paskelbti paliaubas nuo balandžio 22 dieną minimo ortodoksų Didžiojo penktadienio, kad galėtų praeiti procesija, iki ortodoksų Velykų sekmadienį.Onufrijus, vadovaujantis gerokai sumažėjusiai Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios Maskvos atšakai, pareiškė, kad jį „labai nuliūdino“ įvykiai Mariupolyje.Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia suskilo 2018 metais, kai didelė dalis dvasininkijos atsiskyrė nuo Maskvai ištikimos bažnyčios ir įsteigė nepriklausomą instituciją, lojalią Stambule įsikūrusiam stačiatikių patriarchatui.Per religinį skilimą iš bažnyčios, susijusios su Maskva, masiškai traukėsi tikintieji – daugiausiai dėl Rusijos politinio vaidmens Ukrainoje.Šimtai kunigų, likusių Maskvai lojalioje Ukrainos bažnyčioje, pastarosiomis savaitėmis pasirašė atvirą laišką, kuriuo raginama surengti bažnytinį tribunolą Kremliui ištikimam Rusijos patriarchui Kirilui.Kyjivas savo ruožtu ragina nedelsiant atverti humanitarinį koridorių, kad iš didžiulės Mariupolio gamyklos būtų galima evakuoti civilius gyventojus ir sužeistus karius.

JK premjeras sako, kad karas Ukrainoje gali trukti iki 2023 metų pabaigosDidžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas penktadienį pareiškė, kad konfliktas Ukrainoje gali greitai nesibaigti dėl stipraus pasipriešinimo Rusijos invazijai.Paklaustas, ar sutinka su gynybos žvalgybos vertinimais, kad mūšiai gali trukti iki kitų metų pabaigos, žurnalistams Naujajame Delyje jis sakė: „Liūdna, jog tokia galimybė reali“.B. Johnsonas sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas padarė „katastrofišką klaidą“. „Vienintelė galimybė, kurią jis dabar turi, yra toliau bandyti naudoti savo pasibaisėtiną malimo metodą“, – pridūrė jis.

Gubernatorius: Rusijos pajėgos vis labiau suirzusiosRusijos karinės operacijos Ukrainoje sėkmė priklauso nuo Maskvos sugebėjimo užimti strateginį Mariupolio uostamiestį, ištisas savaites apsuptą Rusijos pajėgų, penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė regiono gubernatorius.„Priešo puolimo operacija pietuose priklauso nuo Mariupolio“, kur Ukrainos pajėgos, kaip pranešama, kovoja su Rusijos kariuomene, apsuptos „Azovostal“ plieno gamykloje kartu su šimtais civilių, sakė Donecko gubernatorius Pavlo Kyrylenka.Ukraina teigia, kad šimtai jos pajėgų ir civilių slepiasi „Azovstal“ plieno gamykloje Mariupolyje, ir Kyjivas ne kartą ragino nutraukti ugnį, kad moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės galėtų saugiai išeiti iš sunaikinto miesto.P. Kyrylenka sakė, kad „Azovstal“ laikosi“, o mieste likusios Ukrainos pajėgos „vis dar turi šiek tiek amunicijos“, tačiau yra „išsekusios po du mėnesius trunkančių kovų“.Ukrainos pareigūnai pastarosiomis dienomis ragino skubiai sukurti humanitarinius koridorius, kad civiliai galėtų pasitraukti, ir kaltino Rusijos pajėgas tęsiant atakas, dėl kurių evakuacija neįmanoma. „Rusijos pusė niekada nevykdė jokių susitarimų dėl humanitarinių koridorių“, – AFP sakė P. Kyrylenka. Jis teigė, kad Rusijos pajėgos vis labiau suirzusios, jog miestas laikosi, ir kaltino Maskvos kariuomenę sėjant „paniką“ likusiems gyventojams. „Kaip? Blokada, badas, nuolatinis bombardavimas, oro smūgiai, raketų smūgiai, sunkioji artilerija ir tankai, sunaikinę daugumą namų Mariupolyje“.Kremlius šią savaitę pareiškė, kad „išlaisvino“ Mariupolį, kurio kontrolė yra jo karo planų pagrindas, praėjus beveik dviem mėnesiams, kai prezidentas Vladimiras Putinas įsakė pradėti invaziją į provakarietišką kaimynę.

Johnsonas: Jungtinėje Karalystėje apmokomi ukrainiečių kariaiUkrainos kariai atvyko į Jungtinę Karalystę apmokymų, kaip naudotis britų siunčiamais šarvuočiais, jų šaliai kariaujant su Rusija, pranešė britų premjeras Borisas Johnsonas.Prajusią savaitę „kelios dešimtys“ karių atvyko treniruotis su 120 šarvuočių „Mastiff“, „Wolfhound“ ir „Husky“, kuriuos perduoda Kyjivui, patvirtino vienas pareigūnas.„Galiu pasakyti, kad šiuo metu mes mokome ukrainiečius Lenkijoje naudotis priešlėktuvinės gynybos sistemomis, o šioje šalyje (JK) – šarvuota technika“, – britų žiniasklaidai sakė premjeras, viešėdamas Indijoje. Šios šarvuotos transporto priemonės gali būti naudojamos puolimo operacijose šalia tankų ir šarvuotų pėstininkų mašinų.B. Johnsono atstovas nurodė, kad ateityje planuojama mokymams priimti daugiau karių.„Judame kartu su savo sąjungininkais, tiekdami naujo tipo įrangą, su kuria ukrainiečiai galbūt nebūtų patyrę to, ką patyrė anksčiau“, – sakė premjero atstovas.„Taigi, būtų protinga, kad jie praeitų atitinkamus apmokymus ir galėtų geriausiai ja pasinaudoti“, – kalbėjo jis.JK ėmėsi vadovaujančio vaidmens apginkluojant ir rengiant Ukrainos pajėgas, ypač prieštankinėmis raketomis.Anksčiau šį mėnesį B. Johnsonas tapo pirmuoju Didžiojo septyneto (G-7) lyderiu, apsilankiusiu Kyjive po vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą.Vyriausybės atstovas nesutiko, kad apmokydama ukrainiečių karius Britanija rizikuoja eskaluoti konfliktą.„Mes visada rūpinamės, dėl visko, kas gali būti palaikyta eskalacija, bet akivaizdu, kad eskaluojantys yra Putino ir jo režimo veiksmai“, – kalbėjo jis.

JT: Rusijos veiksmai Ukrainoje gali prilygti karo nusikaltimamsRusijos veiksmai Ukrainoje, tokie kaip civilių gyventojų egzekucijos ir civilinės infrastruktūros naikinimas, gali prilygti karo nusikaltimams, penktadienį pareiškė Jungtinės Tautos.„Rusijos ginkluotosios pajėgos beatodairiškai apšaudo ir bombarduoja apgyvendintas vietoves, žudo civilius gyventojus ir niokoja ligonines, mokyklas bei kitą civilinę infrastruktūrą. Šie veiksmai gali prilygti karo nusikaltimams“, – penktadienį sakė Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (UNHCR) atstovė Ravina Shamdasani.Tuo metu UNHCR vadovė Michelle Bachelet pažymėjo, kad „per šias aštuonias savaites tarptautinė humanitarinė teisė buvo ne tik ignoruojama, bet, atrodo, ir paminama“.UNHCR misija užfiksavo, kad netoli Kyjivo esančiame Bučos mieste buvo nužudyta 50 civilių gyventojų, kai kurie iš jų – per neteisminę egzekuciją, nurodė R. Shamdasani.Ji pridūrė, jog JT misija „taip pat užfiksavo, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos šalies rytuose, panašu, naudoja ginklus, kurie veikia nesirinktinai, todėl nukenčia civiliai gyventojai ir daroma žala civiliams objektams“.R. Shamdasani duomenimis, nuo karo pradžios vasario 24 dieną iki balandžio 20-osios vidurnakčio JT misija užfiksavo ir patvirtino, kad 2 345 civiliai gyventojai žuvo, o dar 2 919 buvo sužeisti.„Žinome, kad tikrieji skaičiai bus daug didesni, aiškėjant siaubui, patirtam intensyvių kautynių zonose – pavyzdžiui, Mariupolyje“, – pabrėžė M. Bachelet.

Lenkijos sieną Ukrainos kryptimi vėl kirto daugiau žmonių nei atvirkščiaiLenkijos pasienio apsauga suskaičiavo, kad į Ukrainą vėl išvyko daugiau žmonių nei iš kaimyninės šalies atvyko. Ketvirtadienį 23 600 žmonių kirto sieną Ukrainos kryptimi, penktadienį tviteryje pranešė pasieniečiai. Tuo tarpu iš Ukrainos į Lenkiją įvažiavo 19 300 žmonių – 11 proc. mažiai nei para anksčiau.Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą, JT duomenimis, į kaimyninę Lenkiją pabėgo daugiau kaip 2,9 mln. žmonių. Per tą patį laikotarpį į Ukrainą įvažiavo 802 000.Didžioji dalis grįžtančiųjų į Ukrainą, institucijų duomenimis, yra Ukrainos piliečiai. Jie dažniausiai vyksta į teritorijas, kurias atsikovojo Ukrainos kariuomenė.Nėra oficialių duomenų, kiek karo pabėgėlių liko Lenkijoje ir kiek išvyko toliau į kitas ES šalis.

Ukrainos Zaporižės srityje nukritus lėktuvui žuvo vienas žmogus Ankstų penktadienį Ukrainos Zaporižės srityje nukritus lėktuvui „An-26“, žuvo vienas žmogus. Tai pranešė portalas „Ukrinform“, remdamasis srities karine administracija. „Šiandien 9 val. (vietos ir Lietuvos laiku) Mychailivkoje, Zaporižės srityje, nukrito lėktuvas „An-26“. Preliminariais duomenimis, jis priklausė Ukrainai. Orlaivis tuo metu vykdė techninį skrydį“, – teigiama administracijos pranešime. Vienas žmogus žuvo ir dar du sužeisti. Tikslinamas lėktuve buvusių žmonių skaičius ir nelaimės aplinkybės. Remiantis preliminaria ir nepatvirtinta informacija, lėktuvas įsirėžė į elektros stulpą ir dėl to užsidegė jo variklis. Įvykio vietoje dirba valstybinė nepaprastųjų situacijų ir kitos tarnybos. https://t.me/suspilnezaporizhzhya/4012

Ukraina: rusų kariai neleidžia civiliams palikti gamyklos MariupolyjeUkraina apkaltino Rusijos pajėgas neleidžiant civiliams palikti apsiaustos plieno gamyklos Mariupolyje. „Rusai bijo šturmuoti „Azovstal“, tačiau kartu tyčia ir ciniškai neišleidžia civilių“, – penktadienį „Telegram“ kanale pareiškė vicepremjerė Iryna Vereščuk. Taip esą didinamas spaudimas gamykloje likusiems kariams pasiduoti. I. Vereščuk pažymėjo, kad gamyklos ir Mariupolio gynėjai neketina pasiduoti.Gamyklos bunkeriuose, Kyjivo duomenimis, dar yra apie 1 000 civilių. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį nurodė nešturmuoti komplekso. Tačiau jis esą bus blokuojamas, kol Ukrainos kovotojai pasiduos. Rusija ne kartą kaltino gamyklą ginantį Azovo pulką naudojant civilius kaip gyvuosius skydus.Ukrainos pietryčiuose esantis Mariupolio uostamiestis jau netrukus po karo pradžios buvo apsuptas rusų dalinių. Gynybos ministerija Maskvoje ketvirtadienį pareiškė, kad strategiškai svarbus miestas yra kontroliuojamas rusų. Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis tuo tarpu teigia, kad ten dar vyksta mūšiai.

Ukrainos premjeras: šaliai atkurti prireiks mažiausiai 600 mlrd. JAV doleriųRusijos karo nuniokotai Ukrainai atkurti prireiks mažiausiai 600 mlrd. JAV dolerių, pareiškė Ukrainos vyriausybės vadovas Denysas Šmyhalis per Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko kasmetinį renginį „Spring Meetings 2022“ Vašingtone.Jis paragino tarptautinius partnerius suteikti Ukrainai 10 proc. jų TVF specialiųjų skolinimosi teisių.„Užblokuoti uostai, subombarduotos gamyklos, bandymai sužlugdyti sėją, sugriauti miestai. Visa tai yra Rusijos plano sunaikinti Ukrainos ekonomiką dalis. Nuostoliai jau viršija 500 mlrd. JAV dolerių, o mūsų ekonomika šiais metais gali sunykti 30–50 procentų. Ukrainai atsilaikyti būtina partnerių finansinė parama. Skaičiuojame, kad per ateinančius šešis mėnesius trumpalaikė pagalba turėtų siekti 4–5 mlrd. dolerių kas mėnesį“, – sakė Ukrainos vyriausybės vadovas.Pasak jo, viena tokios paramos priemonių galėtų būti TVF specialiosios skolinimosi teisės, jų Ukraina prašo 10 proc., ir tai leistų gauti milijardus dolerių biudžeto deficitui padengti.D. Šmyhalis taip pat kalbėjo apie pradėtą rengti Ukrainos atkūrimo po karo planą.„Ilgalaikėje perspektyvoje Ukrainos atstatymas kainuotų mažiausiai 600 mlrd. JAV dolerių. Tai apimtų ne tik infrastruktūros atkūrimą, bet ir naujos ekonomikos bei naujų Europos institucijų kūrimą“, – pabrėžė Ukrainos premjeras.

JT dokumentavo apie 50 neteisėtų nužudymų BučojeJungtinių Tautų misija, dirbanti Kyjivo priemiestyje Bučoje, kurį kelias savaites buvo užėmusios Rusijos pajėgos, dokumentavo apytikriai 50 civilių nužudymą, įskaitant grupines egzekucijas“, penktadienį pranešė viena JT pareigūnė.„Per misiją Bučoje balandžio 9-ąją JT žmogaus teisių pareigūnai dokumentavo ten įvykdytą maždaug 50 civilių neteisėtą nužudymą, be kita ko, grupinės egzekucijos būdu“, – sakė JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) atstovė Ravina Shamdasani.

Policijos vadas: iki šiol Kyjivo srityje rasta per 1 000 kūnųNuo Rusijos pajėgų pasitraukimo prieš daugiau kaip tris savaites Kyjivo srityje, policijos duomenimis, rasta daugiau kaip 1 000 žmonių kūnų. „Šiuo metu suskaičiuoti 1 084 žuvusieji, kuriuos apžiūrėjo tyrėjai ir nugabeno teismo ekspertizei“, – penktadienį Ukrainos televizijai pareiškė Kyjivo srities policijos vadas Andrijus Njebytovas. Tai esą civiliai, kurie niekaip nebuvo susiję su srities gynyba ir neturėjo kitokių karinių ryšių.„Didžioji dalis – 50–75 proc., priklausomai nuo vietos – yra žmonės su šautinėmis žaizdomis“, – pabrėžė pareigūnas. Žmonės esą nužudyti iš kulkosvaidžių, snaiperių ginklų ir automatų. Per 300 kūnų dar nepavyko identifikuoti.

Mariupolio meras ragina visiškai evakuoti miestąMariupolio meras Vadymas Boičenka penktadienį pakartojo savo anksčiau jau išsakytą raginimą visiškai evakuoti šį apsiaustą Ukrainos uostamiestį.„Mums reikia tik vieno – visiškai evakuoti gyventojus. Mariupolyje šiuo metu yra apie 100 000 žmonių“, – V. Boičenką cituoja agentūra „Reuters“.Ketvirtadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė blokuoti miesto pietryčiuose įsikūrusią „Azovstal“ gamyklą, kurioje įsitvirtinę paskutiniai mieste likę Ukrainos kariai.Rusijos kariai jau du mėnesius tęsia intensyvų Mariupolio bombardavimą. Dėl to čia stinga maisto, vandens ir nėra elektros tiekimo.

Zaporižios srityje nukrito lėktuvas An-26Pranešama, kad penktadienio rytą Zaporižios srityje sudužo lėktuvas An-26. Vienas žmogus žuvo, du sužeisti.Kaip rašo UNIAN, remdamasi Ukrainos politiku, lėktuvas buvo civilinis, neturintis nieko bendra su ginkluotosiomis pajėgomis.

Prokremliškas šaltinis paskelbė dešimt kartų didesnius žuvusių rusų karių skaičius, nei teigia MaskvaProrusiškas kanalas „Readovka“ tviteryje paskelbė Rusijos gynybos ministerijos duomenis apie Ukrainoje žuvusius rusų karius. Įraše, kuris po kurio laiko buvo ištrintas, teigiama, kad Ukrainoje žuvo 13 414 rusų karių ir 7 000 laikomi dingusiais. Tai yra dešimt kartų didesni skaičiai nei Maskva oficialiai skelbė pastarąjį kartą, rašo „Nexta“.Apie sužeistus karius duomenys nebuvo pateikti. Remiantis įrašu, Rusija pirmą kartą paskelbė informaciją apie aukas nuskendus flagmanui „Moskva“. Esą patvirtinta 116 jūreivių žūtis, daugiau kaip 100 laikomi dingusiais.Ši informacija, anot „Readovka“, buvo paskelbta per uždarą pasitarimą Gynybos ministerijoje.

Donecko srityje esančiame Limano mieste apšaudyta traumatologijos ligoninėhttps://t.me/u_now/44817

Netoli Mariupolio aptiktose masinėse kapavietėse gali būti palaidota iki 9 000 žmoniųNaujausios JAV bendrovės „Maxar Technologies“ iš palydovų darytos nuotraukos rodo, jog Mangušo kaime, esančiame už 20 km nuo Mariupolio, yra daugiau kaip 200 masinių kapaviečių. Remiantis ankstesnėmis nuotraukomis, pirmosios kapavietės iškastos kovo pabaigoje ir nuo tada jų vis daugėjo, pranešė bendrovė, kuria remiasi agentūra AP.Vien tik šiame kaime okupantai galėjo palaidoti iki 9 000 gyventojų, „Telegram“ kanale pareiškė Mariupolio administracija. „Jie kasa 30 metrų ilgio duobes ir sunkvežimiais veža mūsų Mariupolio gyventojų kūnus“, – sakė meras Vadymas Boičenka „Youtube“ transliuotoje spaudos konferencijoje. Jo teigimu, per Rusijos atakas nuo miesto apsiausties pradžios žuvo mažiausiai 20 000 žmonių.Meras apkaltino Rusiją genocidu ir paragino tarptautinę bendruomenę imtis veiksmų. Jis kalbėjo apie „naują Babin Jarą“. Babin Jare per Antrąjį pasaulinį karą buvo nužudyta 34 000 žydų. „Tada Hitleris žudė žydus, romus ir slavus. O dabar V. Putinas žudo ukrainiečius“, – teigė V. Boičenka. Mariupolyje jis jau esą nužudė dešimtis tūkstančių civilių.Iš palydovų darytose nuotraukose matyti ilgos kapų eilės, besiribojančios su esamomis Mangušo kapinėmis.

Jungtinės Karalystės žvalgyba naujausioje apžvalgoje penktadienio rytą įvertino Vladimiro Putino sprendimą nutraukti „Azovstal“ šturmą ir įvesti komplekso blokadą. Kaip skelbiama JK gynybos ministerijos publikuotame žvalgybos vertinime, tai tikriausiai rodo Rusijos siekį atlaisvinti pajėgas, kad jos galėtų būti permestos į kitas vietas Rytų Ukrainoje. Jei Rusijos pajėgos tęstų „Azovstal“ šturmą, jos tikriausiai patirtų didelių nuostolių, mano JK žvalgyba.Ji pabrėžia, kad Rusijos pajėgos vis dar jaučia didelių nuostolių karo pradžioje pasekmes ir yra priverstos apgadintą techniką siųsti atgal į Rusiją remontui.

Kyjivas: penktadienį civilių evakuacija iš Ukrainos miestų nevyksPenktadienį civilių evakuacija iš karo draskomos Ukrainos miestų nevyks, nes padėtis keliuose yra pernelyg pavojinga, pranešė šalies vicepremjerė Iryna Vereščuk.„Keliuose vyraujant nesaugioms sąlygoms, šiandien, balandžio 22-ąją, humanitarinių koridorių nebus, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė I. Vereščuk. – Visų norinčiųjų evakuotis prašome būti kantriais ir palaukti.“Ketvirtadienį iš apsiausto Mariupolio uostamiesčio trimis autobusais pavyko išgabenti tik 79 žmones. Įprastai maždaug trijų valandų trukmės kelionė į Zaporižę tęsėsi daugiau kaip parą.Maskva ir Kyjivas nuolat kaltina vienas kitą sabotuojant civilių evakuaciją.

Nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje jau žuvo 208 vaikaiNuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau žuvo 208 vaikai. Tai penktadienį pranešė portalas „Ukrinform“, remdamasis Ukrainos generaline prokuratūra.Prokuratūros duomenimis, sužeisti dar 386 vaikai.Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.

Ukraina praneša apie suintensyvėjusius mūšius palei fronto liniją rytuoseRytų Ukrainoje, Kyjivo duomenimis, suintensyvėjo mūšiai. Rusų daliniai suintensyvino susirėmimus palei visą fronto liniją Donecko regione, sakoma penktadienio rytą paskelbtoje Ukrainos generalinio štabo ataskaitoje.Anot duomenų, Rusija vykdo puolimą prie Zaričnės. Ji mėgina stumtis Rubižnės miesto Luhansko srityje link. Mūšiai tęsiasi ir apie Popasną. Ukrainos duomenimis, ją iš dalies jau kontroliuoja Rusijos daliniai.Įnirtingos kovos, kaip ir praėjusiomis dienomis, vyksta dėl Marinkos. Rusijos pajėgos mėgina čia prasiveržti naudodamos artileriją.Duomenų iš karo zonos nepriklausomai patikrinti neįmanoma.

Macronas: eskalacijos Ukrainos kare rizika labai didelėPrancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas įspėja dėl eskalacijos Rusijos kare prieš Ukrainą. „Turint omenyje Rusijos įvykdytus karo nusikaltimus, tai, kaip ji kariauja Donbase ir Mariupolyje, branduolines provokacijas vasario pabaigoje, reikia labai aiškiai pasakyti: Rusija nori eskalacijos“, – sakė E. Macronas Vokietijos žiniasklaidai.Eskalacijos rizika „labai didelė“, – pabrėžė jis ir įspėjo, kad Rusija gali pradėti naudoti ne įprastą ginkluotę, o cheminius ginklus ar branduolines raketas. Tai esą būtų „vertikali eskalacija“. E. Macronas kalbėjo ir apie galimą „horizontalią eskalaciją“, jei į karą įsitrauktų šalys sąjungininkės ar kitos jėgos. Todėl „būtina daryti viską, kad būtų užkirstas kelias didžiuliam gaisrui, karas turi liautis“.Paklaustas, ar Europa ir Vokietija turėtų perduoti Ukrainai sunkiųjų ginklų, E. Macronas sakė: „Aš nesikišu į kitų šalių politiką“. Jis teigė gerbiąs Vokietijos sprendimą. „Mūsų strategija tokia pati, kaip kanclerio O. Scholzo: mes maksimaliai padedame Ukrainai. Tačiau stengiamės niekuomet netapti karo šalimi“, – kalbėjo E. Macronas.Nepaisant vis nuožmesnio karo Ukrainoje, prezidentas teigė manąs, kad reikia tęsti dialogą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. „Reikia toliau kalbėti su V. Putinu. Tačiau nuo tada, kai išvydome Bučos vaizdus, niekas nepaėmė telefono ragelio į rankas, – sakė Prancūzijos vadovas. – Visi buvome priblokšti ir sugniuždyti“. Tačiau jis teigė praeityje kaskart skambinęs V. Putinui, kai to prašė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, nors pokalbiai su Kremliaus šeimininku kartais būdavo sunkūs.„Sunku, kai valandų valandas girdi faktų neigimą (...) Kai sėdi žmogus, kuris viską neigia,  juokiasi ir kalba apie inscenizacijas“, – sakė E. Macronas. Tačiau, anot jo, negalima nuleisti rankų. „Vis dar noriu tikėti, kad jame yra kažkas, kas paskatins jį istorijai ir savo tautai palikti ką kitą nei chaosą ir gėdą“.

JAV priims ukrainiečių pabėgėlius, atvykstančius ne per MeksikąJAV prezidento Joe Bideno administracija palengvins ukrainiečių karo pabėgėlių atvykimą į Jungtines Valstijas iš Europos ir kartu bando likviduoti pastarosiomis savaitėmis atsiradusį neoficialų maršrutą per Šiaurės Meksiką.Ketvirtadienį paskelbta programa supaprastins pabėgėlio statuso suteikimo procedūrą ukrainiečiams ir kitiems asmenims, bėgantiems nuo kovų. Tačiau nuo šiol nebebus suteikiama teisė atvykti į šalį tiems, kurie pasiprašo prieglobsčio atvykę prie JAV ir Meksikos sienos. Nuo vasario pabaigos, kai Rusija užpuolė Ukrainą, šiuo maršrutu atvyko tūkstančiai žmonių. JAV nurodo, kad tikisi priimti iki 100 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos. Nuo invazijos pradžios jų atvyko apie 15 tūkst., daugiausia per Meksiką. Pareigūnai sakė, kad nuo pirmadienio šiuo maršrutu atvykę asmenys bus priimami tik ypatingais atvejais.

Zelenskis: Mariupolis toliau priešinasi RusijaiKyjivo duomenimis, pasipriešinimas Ukrainos Mariupolio uostamiestyje tęsiasi. Miestas toliau priešinasi Rusijai, „nepaisant visko, ką okupantai sako“, naktį į penktadienį paskelbtame vaizdo įraše pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienio rytą pareiškė, kad Mariupolis užimtas. Tačiau, rusų duomenimis, „Azovstal“ plieno gamykloje dar yra per 2 000 Ukrainos kovotojų ir užsienio samdinių. Jie iki šiol nereagavo į V. Putino reikalavimus sudėti ginklus.V. Zelenskis sakė, kad Rusija toliau permeta dalinius karui Ukrainoje. „Jie telkia pajėgas ir į mūsų šalį permeta naujus taktinius batalionus“, - teigė jis. Ukrainos rytuose ir pietuose Rusijos daliniai esą daro „viską“, kad galėtų kalbėti bent „apie kokias nors“ pergales.

Meras: Mariupolyje esančių žmonių gyvybės yra V. Putino rankoseApsiaustame Mariupolyje įstrigusių žmonių gyvybės yra Rusijos prezidento Vladimiro Putino rankose. Tai interviu naujienų agentūrai „Reuters“ pareiškė šio Ukrainos uostamiesčio meras Vadymas Boičenka.V. Boičenka pareiškė savo nepasitenkinimą evakuacijos iš šio miesto tempais. Jo teigimu, Rusijos kariuomenė siekia pakenkti žmonių evakuacijai, kuri buvo pradėta dar pirmosiomis kovo dienomis. „Jie paprašė mūsų duoti jiems žemėlapį, kuriame būtų pažymėta, kur prasidės evakuacija, – žemėlapį jiems davėme. (Jie paklausė) kiek turite autobusų? Davėme jiems autobusų skaičių. Ir jie visas šias vietas sunaikino, jie sunaikino mūsų autobusus“, – apgailestavo V. Boičenka.Pasak mero, mieste šiuo metu vis dar yra apie 100 000 žmonių, o „Azovstal“ gamykloje esantys Ukrainos kariai neketina pasiduoti. „Svarbu suprasti, kad ten vis dar esančių žmonių gyvybės yra tik vieno žmogaus – Vladimiro Putino – rankose“, – pabrėžė V. Boičenka.

Zelenskis: atstatyti Ukrainą reikės šimtų milijardų doleriųUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį teigė, kad jo šaliai po Rusijos sukelto karo atstatyti veikiausiai reikės šimtų milijardų dolerių.Vaizdo ryšiu kalbėdamas bendrame Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko susitikime, V. Zelenskis nurodė, kad jo šaliai kas mėnesį reikia 7 mlrd. dolerių, jog būtų galima kompensuoti visus patiriamus ekonominius nuostolius. Be to, Ukrainai „reikės šimtų milijardų dolerių, kad vėliau būtų galima visa tai atstatyti“, kalbėjo V. Zelenskis.Pasak Ukrainos prezidento, Rusijos kariuomenė šalyje bando sunaikinti viską, kas yra ekonomiškai naudinga, įskaitant geležinkelių stotis, maisto sandėlius ir naftos perdirbimo gamyklas. Rusų kariai naikina infrastruktūrą, mokyklas, universitetus, ligonines ir gyvenamuosius namus.TVF vadovė Kristalina Georgieva išgyrė vyriausybę Kyjive, kad ši karo metu iki šiol sugebėjo palaikyti sąlyginį makroekonominį stabilumą. TVF skaičiavimu, artimiausius du tris mėnesius Ukrainai kas 30 dienų reikės po maždaug 5 mlrd. dolerių, kad būtų galima užtikrinti vyriausybės ir kitų svarbių valstybinių institucijų veikimą.Tačiau tai, pasak K. Georgievos, šaliai turėtų būti suteikta ne paskolų, o tiesioginės paramos forma. Šiuo metu esą „neprotinga“ kaupti skolas, nes jas vėliau teks restruktūrizuoti.

Ukraina: beveik trys ketvirtadaliai žmonių paliko DoneckąUkrainos duomenimis, iki šiol beveik trys ketvirtadaliai visų žmonių paliko Ukrainos kontroliuojamą Donecko regiono dalį šalies rytuose. Tai Ukrainos vienybės televizijai pareiškė Donecko srities gubernatorius Pavlas Kyrylenka, kurį cituoja internetinis laikraštis „Ukrajinska Pravda“.Anot duomenų, šiuo metu teritorijoje dar yra apie 430 000 gyventojų. Prieš Rusijos invaziją vasario 24 dieną jų buvo daugiau kaip 1,6 mln.Ukrainos kontroliuojamame Kramatorske Donecko srityje dabar likę tik per 40 000 žmonių iš buvusių 200 000.

„Bellingcat“: Putinas tapo vyriausiuoju karo vadu Po nepavykusio puolimo prieš Kijevą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nusprendė imtis vyriausiojo vado pareigų. Nuo šiol Kremliaus vadovas asmeniškai duos nurodymus kare su Ukraina. Tai pareiškė „Bellingcat“ žurnalistas Hristas Grozevas, skelbia UNIAN. „Jis supranta, kad tai (nesėkmingas bandymas šturmuoti Kijevą – red.) didžiulė reputacinė kaina. Todėl jam neįmanoma tiesiog likti senojoje pozicijoje ir tikėti tais žmonėmis, kurie dabar žada kažką naujo“, – sakė H. Grozevas. Jis pridūrė, kad, pasak jo šaltinių, V. Putinas bando viską kontroliuoti pats ir duoti nurodymus, nes kitais nebepasitiki: „Jis tikrai bando pats dalyvauti ir būti tikru vyriausiuoju vadu. Bus labai įdomu. Naujas šio karo etapas, kuriame V. Putinas niekuo netiki ir įsako pats sau“. Per kelias dienas ar savaites Kremliaus vadovas gali ištaisyti kai kurias akivaizdžias klaidas, tačiau H. Grozevas yra įsitikinęs, kad jis negalės sukurti naujos karo prieš Ukrainą strategijos. „Pamatysime po savaitės... Kuo daugiau jis asmeniškai dalyvaus, tuo blogiau bus strategijai“, – sakė H. Grozevas.

Rusija planuoja surengti referendumą okupuotose Ukrainos srityseUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusiją planuojant organizuoti suklastotą referendumą dėl nepriklausomybės iš dalies okupuotose pietinėse Chersono ir Zaporižios srityse.Ketvirtadienį vakare paskelbtame vaizdo kreipimesi V. Zelenskis ragino okupuotų teritorijų gyventojus neteikti Rusijos pajėgoms jokios savo asmeninės informacijos, pavyzdžiui, pasų numerių.„Tuo nesiekiama jums padėti... Siekiama tokiu būdu realiai sufalsifikuoti vadinamąjį referendumą jūsų krašte, jeigu iš Maskvos bus gautas įsakymas surengti tokį spektaklį, – sakė Ukrainos lyderis. – Ir tai – tikrovė. Būkite atsargūs.“Kovo pradžioje Kyjivas apkaltino Maskva planuojant surengti referendumą Chersono srityje, panašų į 2014 metais įvykusį Kryme, kai triuškinama gyventojų dauguma neva nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos Federacijos.Balsavimą Kryme, vykusį Rusijos okupacijos sąlygomis, Ukrainos vyriausybė ir Vakarų šalys laiko neteisėtu ir niekiniu.Prorusiškų separatistų kontroliuojamos teritorijos rytinėse Donecko ir Luhansko srityse taip pat paskelbė „nepriklausomybę“ po referendumų, kuriuos tarptautinė bendrija laiko neteisėtais.„Noriu iškart pasakyti – jokios „Chersono liaudies respublikos“ nepraeis, – perspėjo V. Zelenskis. – Jeigu kas nors nori naujų aneksijų, tai gali vesti nebent tik prie naujų galingų sankcijų smūgių Rusijai.“Chersonas tapo pirmuoju dideliu miestu, užimtu Rusijos pajėgų per vasario 24 dieną pradėtą invaziją į Ukrainą.Kiek šiauriau Rusijos kariuomenė taip pat kontroliuoja didelę teritoriją prie Zaporižios miesto, bet šis tebėra ukrainiečių pajėgų rankose.

Į Ukrainą bus siunčiami išskirtiniai dronaiPaaiškėjo, kad dronai „vaiduokliai“ bus naujausio ginklų paketo, kurį JAV siunčia Ukrainai, dalis. Šiuos dronus sukūrė JAV oro pajėgos ir jie taip vadinami, nes sunaikinami po vienkartinio naudojimo, teigia „Skynews“.Amerika ir jos sąjungininkės padidino ginklų siuntimą į Kijevą prieš Rusijos paskelbtą puolimą Rytų Ukrainoje, Maskvai bandant išgelbėti savo beveik du mėnesius trukusią kampaniją.Pentagonas patvirtino, kad apie 120 „Phoenix Ghost Tactical“ nepilotuojamų aviacijos sistemų bus pristatyta Ukrainai kaip dalis naujojo 1,3 mlrd. dolerių pagalbos paketo.

Ukrainos pareigūnas: Putinas ir Šoigu Sibire norėjo įkurti koncentracijos stovyklas ukrainiečiamsUkrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Aleksejus Danilovas pažymėjo, jog gali būti daug daugiau tokių karo etapų, kaip, pavyzdžiui, mūšis dėl Donbaso. Tuo pačiu jis teigė, kad Rusija norėjo Sibire įkurti koncentracijos stovyklas ukrainiečiams, skelbia UNIAN. „Ne tik Putinas apsisprendė dėl didelio masto invazijos. Tai yra Aukščiausiosios Rusijos politinės vadovybės sprendimas. Rusijos užduotis yra sunaikinti mūsų šalį, mūsų žmones, kolonizuoti Ukrainą. Vakarų Sibire V. Putinas ir S. Šoigu planavo įkurti koncentracijos stovyklas ukrainiečiams naujiems miestams statyti. Nėra jokių abejonių, kad Rusija nesustos. Kol neišstumsime jų iš visų mūsų teritorijų, įskaitant Krymą, karas nesibaigs“, – sakė A. Danilovas.Jis pažymėjo, kad gali būti daug svarbesnių karo etapų, tokių kaip, pavyzdžiui, mūšis dėl Donbaso.„Ukrainos kariai yra gynybinėse pozicijose, be to, jie reguliariai kontratakuoja. Skubiai reikalingi sunkieji ginklai. Esame dėkingi visiems, kurie padeda. Esame dėkingi, kad jie mumis tikėjo. Tačiau laikas yra gyvybiškai svarbus“, – pabrėžė A. Danilovas.

Mykolaivas drebėjo nuo sprogimųPenktadienio naktį Mykolaive nugriaudėjo sprogimai. Informaciją apie tai patvirtino miesto meras Aleksandras Senkevičius, skelbia UNIAN. „Mykolaivas ir toliau atakuojamas kasetine amunicija. Praėjusią naktį buvo sužeisti trys žmonės, vienas iš jų mirė ligoninėje. Atkreipiu jūsų dėmesį į tai, kad visi šie žmonės per apšaudymus buvo gatvėje, nepaisant komendanto valandos“, – sakė jis.Anksčiau buvo pranešta, kad padėtis Chersono ir Mykolaivo regionuose Ukrainos pietuose tebėra įtempta.

Zelenskis: Rusija atmetė pasiūlymą dėl paliaubųUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija atmetė pasiūlymą dėl paliaubų per stačiatikių Velykas, kurios bus sekmadienį, balandžio 24 d.Vyresnieji dvasininkijos nariai visame pasaulyje spaudė Rusijos stačiatikių bažnyčią pasmerkti Kremliaus invaziją į Ukrainą. Rusijos stačiatikių bažnyčia šio klausimo nekomentavo.Vaizdo įraše V. Zelenskis sakė, kad nepaisant atmestų paliaubų, jis vis dar puoselėja taikos viltis. Kremlius nepatvirtino Ukrainos lyderio teiginio.

Rusija užėmė 42 kaimus Rytų UkrainojeUkrainos prezidento Volodymyro Zelenskio padėjėjas sakė: „Šiandien į okupuotųjų sąrašą buvo įtraukti 42 kaimai. Tai atsitiko šiandien ir gali būti, kad rytoj mūsų pajėgos juos susigrąžins“.

Zelenskis kreipėsi į Portugalijos parlamentąKetvirtadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo ryšiu kreipėsi į Portugalijos parlamentą ir tautą, prašydamas perduoti Ukrainai tankų, šarvuotųjų transporterių ir priešlaivinių raketų, kad šalis galėtų gintis nuo Rusijos agresijos, praneša portalas „eurointegration.com.ua“.„Kai kreipiamės į laisvojo pasaulio tautas, mes kalbame apie paprastus ir suprantamus dalykus. Mes raginame tiekti ginklus, kad galėtume apsiginti nuo žiauraus Rusijos įsiveržimo, kuris mūsų žmonėms atnešė tiek pat blogio, kiek prie 80 metų atnešė nacistų įsiveržimas“, - sakė valstybės vadovas.„Jūs turite tankų „Leopard“, šarvuotųjų transporterių, priešlaivinių raketų „Harpoon“ – tuo jūs galite prisidėti prie Europos laisvės ir civilizacijos gynimo. Todėl kreipiuosi į jūsų valstybę, prašydamas suteikti mums šią pagalbą“, - pareiškė V. Zelenskis.Jis taip pat pažymėjo, kaip svarbu stiprinti sankcijas Maskvai, ir paragino Europos bendroves priimti principinį sprendimą pasitraukti iš Rusijos rinkos.Pasak V. Zelenskio, būtina uždaryti visus Portugalijos uostus Rusijos laivams, ypač tiems, kuriuos rusai maskuoja svetimomis vėliavomis.Prezidentas taip pat paprašė paremti visateisę Ukrainos narystę Europos Sąjungoje ir padėkojo portugalams už jau suteiktą pagalbą.

Estija ir Latvija papildė Rusiją karo nusikaltimais kaltinančiųjų gretasEstijos parlamentas ketvirtadienį visais balsais priėmė rezoliuciją, kuria Rusija kaltinama karo nusikaltimais ir genocidu prieš Ukrainos žmones.Balsuojant dalyvavo keli Ukrainos įstatymų leidėjai.Rezoliucijoje aprašomi „sistemingi ir plataus masto karo nusikaltimai (...) kuriuos Ukrainos tautai įvykdė Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos“, tokie kaip civilių žudynės, kankinimai ir prievartavimai. „Šiuos nusikaltimus ideologiškai kursto Rusijos politinė ir karinė vadovybė bei jos nacionalinės propagandos institucijos“, – toliau sakoma pareiškime.Ukrainos įstatymų leidėja Olena Šuliak apibūdino rezoliucijos priėmimą kaip istoriškai reikšmingą sprendimą Ukrainai. "Nusikaltimo kvalifikavimas kaip toks ves prie neatšaukiamo pasmerkimo. Pradedant nusikaltėlių ir baigiant asmeniškai Vladimiro Putino", - cituojamas O. Šuliak pareiškimas parlamente.Tą pačią dieną Latvijos parlamentas visais balsais pasmerkė "Rusijos armijos įvykdytus žiaurius masinius nusikaltimus", apie kuriuos byloja „gausūs liudijimai ir įrodymai“.Taip pat ketvirtadienį „Human Rights Watch“ (HRW) paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad žiaurumai, kuriais kaltinami Rusijos kariai Ukrainos Bučos mieste, greičiausiai yra karo nusikaltimai. Organizacijos tyrėjai rado „daug įrodymų apie egzekucijas, kitus neteisėtus žudymus, priverstinius dingimus ir kankinimus, kurie gali būti laikomi karo nusikaltimais ir galimais nusikaltimais žmoniškumui“, sakė HRW. „Beveik kiekvienas Bučos kampelis dabar yra nusikaltimo vieta, atrodė, kad mirtis buvo visur“, – sakė HRW atstovas Richardas Weiras.Įrodymai leidžia manyti, kad Bučą okupavusios ir dabar pasitraukusios Rusijos pajėgos „rodė panieką ir nepaisymą civiliniam gyvenimui ir svarbiausiems karo įstatymų principams“.

PAR vadovas telefonu kalbėjosi su ZelenskiuPietų Afrikos Respublikos prezidentas Cyrilas Ramaphosa, sulaukęs griežtos kritikos dėl atsisakymo pasmerkti Rusijos invaziją į Ukrainą, ketvirtadienį sakė kalbėjęsis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.S. Ramaphosa socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė, kad telefonu kalbėjosi su V. Zelenskiu, „kad aptartų konfliktą Ukrainoje ir jo tragišką žmogiškąją kainą bei pasekmes pasauliui“.„Sutinkame, kad derybomis reikia užbaigti konfliktą, kuris padarė poveikį Ukrainos vietai pasaulinėse tiekimo grandinėse, įskaitant jos, kaip pagrindinės maisto eksportuotojos į mūsų žemyną, pozicijai“, – sakė C. Ramaphosa.Pietų Afrika, labiausiai išsivysčiusi valstybė Afrikoje, ilgą laiką nepalaikė nė vienos iš šalių, Rusijai vasario pabaigoje pradėjus invaziją į Ukrainą.Nepaisant kilusio pasipiktinimo dėl tokios jos pozicijos, PAR tvirtina, kad derybos yra geriausias būdas karui užbaigti.Be to, PAR keletą kartų susilaikė Jungtinių Tautų narėms balsuojant dėl baudžiamųjų priemonių Rusijai.Dešimtys kitų Afrikos valstybių taip pat nebalsavo prieš Rusiją Jungtinėse Tautose.Pasak C. Ramaphosos, V. Zelenskis „ateityje numato glaudesnius santykius su Afrika“.V. Zelenskis prašo galimybės kreiptis į Afrikos Sąjungą, nurodė dabartinis bloko pirmininkas Senegalo prezidentas Macky Sallas.

JT: nuo Rusijos įsiveržimo pradžios Ukrainoje žuvo 2 345 civiliaiNuo Rusijos įsiveržimo pradžios Ukrainoje žuvo 2 345 civiliai, o dar 2 919 buvo sužeisti. Tai ketvirtadienį pranešė Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR).Tarp žuvusiųjų – 703 vyrai, 429 moterys, 44 mergaitės ir 63 berniukai, taip pat 70 vaikų ir 1 036 suaugusieji, kurių lytis kol kas nežinoma.Sužeisti 339 vyrai, 271 moteris, 61 mergaitė ir 66 berniukai, taip pat 158 vaikai ir 2 024 suaugusieji, kurių lytis kol kas nežinoma.OHCHR pažymi, kad daugumos mirčių ir sužeidimų priežastis buvo didelio naikinamojo ploto šaudmenų ir sprogmenų naudojimas, įskaitant apšaudymą sunkiosios artilerijos pabūklais ir reaktyvinėmis salvinės ugnies sistemomis, taip pat raketų ir aviacijos smūgius.OHCHR nuomone, tikrieji skaičiai yra kur kas didesni, kadangi informacija iš vietų, kur tęsiasi intensyvūs karo veiksmai, vėluoja, o daugelį ataskaitų vis dar reikia patvirtinti.

Kyjivas: namo grįžo 19 Rusijos nelaisvėn paimtų ukrainiečiųUkraina pranešė susigrąžinusi 19 Rusijos į nelaisvę paimtų kariškių ir civilių gyventojų, įvykus vėliausiam apsikeitimui belaisviais nuo karo pradžios prieš beveik du mėnesius.„Šiandien namo grąžiname 19 žmonių, įskaitant 10 karių, įskaitant du karininkus, taip pat devynis civilius gyventojus“, – sakoma vicepremjerės Irynos Vereščuk pareiškime, paskelbtame socialinėje žiniasklaidoje.Ji detaliau nekomentavo apsikeitimo, todėl lieka neaišku, kur ir kada jis įvyko, taip pat, ar Ukraina grąžino belaisvių Maskvai.„Šį kartą tarp paleistų asmenų yra sužeistųjų, o tai labai svarbu – juk dabar jie galės gauti visavertį gydymą ir reabilitaciją“, – nurodė I. Vereščuk.Šis apsikeitimas su Rusija yra vėliausias, apie kurį pranešė Ukraina nuo Kremliaus įsiveržimo pradžios vasario 24 dieną.Maskva nepatvirtino, kad buvo apsikeista belaisviais – taigi, neaišku, kiek galėjo būti perduota rusų karių.Anot I. Vereščuk, apsikeitimas tapo įmanomas asmeniškai prisidėjus prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.Tai įvyko abiem pusėms parodžius vaizdo įrašus su belaisviais.Anksčiau šią savaitę Ukrainos paskelbtame įraše sulaikytas prorusiškas magnatas ir prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas Viktoras Medvedčukas sako norįs būti iškeistas į civilius gyventojus bei karius iš apsiausto Mariupolio uostamiesčio.Tuo metu Rusija parodė filmuotą medžiagą, kurioje matyti, kaip vienas Jungtinės Karalystės pilietis ir kitas vyras – irgi pristatomas kaip šios šalies pilietis – reikalauja, kad premjeras Borisas Johnsonas derėtųsi dėl jų paleidimo. Abu asmenys, kaip teigiama, buvo paimti į nelaisvę, kai kovojo Ukrainos pusėje.

Ukraina: Rusijos kariai bandė šturmuoti Mariupolio plieno gamykląUkrainos ginkluotosios pajėgos pareiškė, kad Rusijos kariai ketvirtadienį bandė šturmuoti „Azovstal“ plieno gamyklą Mariupolyje, skelbia „Skynews“.Anksčiau ketvirtadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigė įsakęs Rusijos kariuomenei atšaukti planus šturmuoti vietą, kurioje yra įstrigę paskutiniai likę Ukrainos kariai.Vietoj to jis tvirtino, kad norėjo, jog plieno gamykla būtų taip saugiai užblokuota, kad net musė negalėtų prasibrauti nepastebėta.Suprantama, kad didžioji Mariupolio dalis yra Rusijos kontroliuojama, tačiau JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienio popietę sakė, kad pranešimais apie miesto griuvimą vis dar galima „abejoti“.V. Putinas ketvirtadienio rytą pareiškė, kad Rusija garantuos gyvybes tiems, kurie paliks objektą, ir pridūrė, kad su jais bus elgiamasi pagarbiai.Manoma, kad kartu su Ukrainos kariais „Azovstal“ plieno gamyklos požeminiuose bunkeriuose slepiasi nuo 300 iki 1000 civilių.

Kuleba Bulgarijoje: geriausias būdas priartinti taiką Ukrainoje – nelikti neutraliemsUkrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ketvirtadienį Bulgarijos parlamente pareiškė, jog šiuo metu geriausias būdas priartinti taiką Ukrainoje yra remti ją, o ne laikytis neutralios pozicijos, praneša „Ukrinform“.„Šiandien geriausias būdas priartinti taiką yra remti Ukrainą, o ne laikytis neutralumo. Kartais tenka rinktis, negalima likti viduryje, dėstyti begalinius argumentus. Jūs turite stoti į tiesos pusę. Metas apsispręsti“, - sakė Ukrainos diplomatijos vadovas.Anot ministro, šalmų ir neperšaunamųjų liemenių nepakanka, kad apsigintum nuo ginkluotų grobikų.„Jeigu jūs turite šalmą ir neperšaunamąją liemenę, bet rankose nėra ginklo, jūs pasmerkti. Ši dalinė priemonė gera politiniu požiūriu, bet jos prasmė iš esmės tokia: „Mes norime, kad jūs mirtumėte apsaugoti“, - pridūrė D. Kuleba.Bulgarija pasmerkė Rusijos agresiją prieš Ukrainą, pritarė ES sankcijoms prieš Maskvą ir jau priėmė daugiau kaip 90 tūkst. pabėgėlių ukrainiečių. Bet valdančioji keturių partijų koalicija nesutaria, ar siųsti Ukrainai ginklų ir šaudmenų.

Prie Mariupolio – masinė kapavietėPalydovinėse nuotraukose užfiksuota didžiulė masinė kapavietė Mangušo kaime, esančiame netoli Mariupolio, skelbia „NEXTA Live“ ir kitos žiniasklaidos priemonės. Spėjama, kad šioje kapavietėje užkasti užpuolikų nužudytų civilių Mariupolio gyventojų kūnai.Manguše esančios kapavietės ilgis yra 300 metrų. Palyginti, prie Bučos bažnyčios esančios masinės kapavietės ilgis – 14 metrų. Ten buvo rasti apie 70 žmonių kūnai.„Kiek ir kaip jų suskaičiuoti – mes nežinome. Turėtų būti tūkstančiai... Bet galiausiai išsiaiškinome, kur iš Mariupolio išvežama bent dalis žuvusiųjų“, – sakė Mariuopolio meras patarėjas Piotras Andriuščenka.Anksčiau Mariupolio valdžia pranešė, kad Mangušo kaime, esančiame už 20 kilometrų nuo Mariupolio, yra masinė žuvusių miesto gyventojų kapavietė.Palydovinės nuotraukos, kurias gavo žurnalistai, parodė tikėtiną masinės kapavietės vietą. Tai tranšėja, kurios ilgis yra daugiau nei 300 metrų. Tranšėja preliminariai pasirodė kovo pabaigoje. Kovo 23 d. darytoje palydovinėje nuotraukoje jos dar nėra, o kovo 29 dienos nuotraukoje jau matoma daugiau nei 300 metrų ilgio tranšėja. Naujausioje palydovinėje nuotraukoje nuo balandžio 9 d. tranšėja iš dalies jau užkasta ir išplėsta.Piotras Andryuščenka teigė, kad iš pradžių Rusijos kariuomenė paėmė mirusiųjų kūnus iš Mariupolio gatvių į skirtingas pramonines miesto zonas, kur yra didelės šaldymo kameros, o tada pakuotėse jie buvo nuvežti į masines kapavietes.https://t.me/nexta_live/26345

Rusija įvedė kelionių draudimus JAV viceprezidentei ir ZuckerberguiRusija ketvirtadienį paskelbė kelionių draudimus JAV viceprezidentei Kamalai Harris, „Facebook“ vadovui Markui Zuckerbergui ir dar 27 žymiems amerikiečiams, atsakydama į sankcijas, įvestas dėl Kremliaus agresijos prieš Ukrainą.Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad kelionių draudimas, kuris taip pat taikomas aukščiausiems Pentagono pareigūnams, JAV verslo lyderiams ir žurnalistams, galios „neribotą laiką“.

Žiniasklaida: ukrainiečiams paskandinus Rusijos kreiserį, suimtas Juodosios jūros laivyno vadasRusijos Juodosios jūros laivyno vadas admirolas Igoris Osipovas buvo atleistas iš pareigų ir suimtas, kai Ukrainos sparnuotosios raketos „Neptun“ sunaikino kreiserį „Moskva“.Tai ketvirtadienį pranešė portalas „Defense Express“, remdamasis savo šaltiniais. Pasak jo, Rusijos Juodosios jūros laivyno vadovybėje prasidėjo „valymai“, ieškoma, kas kaltas, kad kreiseris buvo sunaikintas. Pradėtas tyrimas laivyno vado pirmojo pavaduotojo viceadmirolo Sergejaus Pinčiuko atžvilgiu.Juodosios jūros laivynui laikinai vadovaus viceadmirolas Arkadijus Romanovas.Portalas primena per vieną iškilmingą renginį pasakytus I. Osipovo žodžius, kurie tapo pranašiškais: „Juodosios jūros laivynas be flagmano (kreiserio „Moskva“) negali egzistuoti. Aš nebūčiau laivyno vadas, jeigu neturėčiau flagmano“.„Nėra flagmano, tai nebus ir vado“, - ironizuoja „Defense Express“.Portalas primena, kad prieš Rusijos įsiveržimą į Ukrainą Kremliaus propagandininkai teigė, jog I. Osipovas pats patikrino kreiserio galimybes atremti smūgius iš oro.Balandžio 13 d. Juodosios jūros akvatorijoje į Rusijos kreiserį „Moskva“ pataikė Ukrainos sparnuotosios raketos „Neptun“. Ukrainos karinės vadovybės žiniomis, laivas užsidegė, o paskui apvirto ir nuskendo.Rusija teigia, kad laive sprogo šaudmenys, o nuskendo jis tempiamas į uostą.

Ukrainos parlamentas pratęsė karo padėtį dar 30 dienųUkrainos parlamentas Aukščiausioji Rada pritarė karinės padėties pratęsimui šalyje dar 30 dienų, skelbia CNN. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė karinę padėtį visoje šalyje po Rusijos invazijos vasario 24 d.

JK paskelbė naujų sankcijų Rusijos kariuomenės vadamsJungtinės Karalystės vyriausybė paskelbė naujų sankcijų Rusijos kariuomenės vadams, atsakingiems už „žiaurumų vykdymą fronte“.JK užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį informavo, kad sankcijos bus taikomos keliems Rusijos generolams ir kariuomenės vadams, įskaitant pulkininką leitenantą Azatbeką Omurbekovą.Pasak pareigūnų, vadinamasis „Bučos skerdikas“ vadovavo pajėgoms, užėmusioms netoli Kyjivo esantį miestą, iš kur vėliau pasirodė daugybė pranešimų apie karo nusikaltimus ir civilių žudynes.A. Omurbekovui ir dar keliems pareigūnams taikomas kelionių draudimas, įšaldytos jų lėšos.JK pareigūnai ketvirtadienį taip pat pranešė, kad plečia savo sankcijų sąrašą, įtraukdami įmones ir asmenis, remiančius Rusijos prezidento Vladimiro Putino invaziją į Ukrainą.Tarp tokių yra Olegas Beloziorovas, geležinkelių kompanijos „Rossijskije železnyje dorogi“ generalinis direktorius, ir Rusijos ginklų tiekėjai bei gamintojai, tokie kaip koncernas „Kalašnikov“.

Bidenas abejoja, kad Rusija kontroliuoja MariupolįJAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad nėra aišku, ar Rusija perėmė Mariupolio kontrolę, prezidentui Vladimirui Putinui paskelbus apie su žeme sulyginto Ukrainos miesto "išlaisvinimą".„Abejotina, ar jis tikrai kontroliuoja Mariupolį, - sakė J. Bidenas. - Jis turėtų leisti humanitarinius koridorius, kad žmonės (...) galėtų išvykti.Kol kas dar nėra įrodymų, kad Mariupolis būtų galutinai kritęs“.

Bidenas: Putinui niekada nepavyks okupuoti UkrainosJAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pažadėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas niekada neperims Ukrainos kontrolės, Jungtinėms Valstijoms paskelbus apie naują karinę pagalbą Kyjivui.„Mūsų vienybė namuose ir su mūsų sąjungininkais bei partneriais, ir mūsų vienybė su Ukrainos žmonėmis siunčia Putinui neabejotiną žinią – jam niekada nepavyks užvaldyti ir okupuoti visą Ukrainą. Taip neatsitiks“, – sakė J. Bidenas.

Vokietija sutarė su partneriais Rytų Europoje dėl sunkiosios ginkluotės perdavimo Ukrainai Vokietija pasiekė susitarimą su partneriais Rytų Europoje dėl naujos sunkiosios ginkluotės partijos tiekimo Ukrainai „artimiausiomis dienomis“, ketvirtadienį pranešė gynybos ministrė Christine Lambrecht.„Kalbama apie tankus, šarvuočius ar kitus pajėgumus, kuriuos gali suteikti atskiros šalys“, – transliuotojui NTV sakė Ch. Lambrecht.Paskui Vokietija papildys šias atsargas, nedetalizuodama nurodė ministrė.Pasak jos, ginkluotė turi būti pristatyta greitai, nes „kariniai ekspertai sutaria, kad artimiausios dvi savaitės bus lemiamos Ukrainos kovai su Rusija“.Dalis tankų bus T-72 modelio iš Slovėnijos, naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis vyriausybėje, patvirtindamas Vokietijos žiniasklaidos pranešimus.Bus perduota ir šarvuočių „Fuchs“ bei pėstininkų kovos mašinų „Marder“, sakė šaltinis.Anot Ch. Lambrecht, Berlynas apmokys Ukrainos karius naudotis vokiečių gamybos savaeigėmis haubicomis „Panzerhaubitze 2000“; jų, kaip pranešama, atsiųs Nyderlandai.Pati Vokietija pati negali perduoti „Panzerhaubitze 2000“ artilerijos sistemų, nes šalies kariuomenė „neturi atsargų“, pareiškė Ch. Lambrecht ir pridūrė: „Tačiau jei galėsime surengti mokymus, taip ir padarysime.“Vokietija sulaukė kritikos dėl atsisakymo tiesiogiai siųsti Ukrainai sunkiąją ginkluotę, nors jos vis daugiau pristato tokios sąjungininkės kaip Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Čekija ir Nyderlandai.Berlynas teigia, kad dešimtmečius nepakankamai finansavimo sulaukdavusi kariuomenė paprasčiausiai nėra pajėgi siųsti ginkluotę, kurios nori Ukraina.Kancleris Olafas Scholzas neseniai užsiminė, kad Rytų Europos partneriai galėtų perduoti Ukrainai senesnių, rusų gamybos „ginklų sistemų“.Paklausta, ar Vokietija tikrai negali tiekti sunkiosios ginkluotės iš Bundesvero atsargų, Ch. Lambrecht atsakė, kad tai neįmanoma, „norint ir toliau užtikrinti šalies ir sąjungininkų gynybą“.„Ateityje turime būti daug geriau aprūpinti. Nebegalime leisti, kad Bundesveras būtų toks apribotas, kad atsidurtume tokioje padėtyje, kokioje esame šiuo metu“, – pareiškė gynybos ministrė.

Bidenas paskelbė apie naują 800 milijonų dolerių karinį paketą UkrainaiJAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį paskelbė apie naują 800 mln. JAV dolerių karinę pagalbą Ukrainai sakydamas, kad tai padės Kyjivo pajėgoms kovoti su Rusijos pajėgomis Donbaso regione."Į šį paketą įeina sunkiosios artilerijos ginklai, dešimtys haubicų ir 144 tūkst. šaudmenų, skirtų toms haubicoms. Jame taip pat yra daugiau taktinių bepiločių orlaivių“, – sakė J. Bidenas.

Slovėnija perduos Ukrainai tankų T-72Slovėnija perduos Ukrainai savo pagrindinių tankų T-72, o mainais gaus iš Vokietijos pėstininkų kovos mašinų „Marder“ ir ratinių šarvuotųjų automobilių „Fuchs“.Tai ketvirtadienį pranešė portalas „eurointegration.com.ua“, remdamasis leidiniu „Tagesspiegel“.Ukrainos armija jau naudoja tankus T-72, todėl jos kariškiams nereikalingas ilgas papildomas rengimas.Naujienų agentūros DPA žiniomis, Slovėnija kaip kompensacijos taip pat paprašė modernesnės technikos iš Vokietijos, pavyzdžiui, tankų „Leopard 2“, šarvuotųjų transporterių „Boxer“ ir pėstininkų kovos mašinų „Puma“, kurios Bundesvere pakeičia jau 50 metų naudojamas „Marder“.„Bundesvero situacija tokia, kad jis, deja, negali atsisakyti ginkluotės, jeigu nori ir ateityje užtikrinti šalies ir NATO gynybą“, – pareiškė žurnalistams Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht.Kaip pažymi UNIAN, Vokietija veda derybas su ES ir NATO šalimis dėl Sovietų Sąjungoje pagamintos sunkiosios ginkluotės perdavimo Ukrainai.

Daugumoje Ukrainos regionų paskelbtas oro pavojushttps://t.me/ukraina24tv/27965

AFP: į Zaporižią atvyko trys autobusai su evakuotaisiais iš Mariupolio Trys mokykliniai autobusai, pilni evakuotųjų iš nusiaubto Ukrainos Mariupolio miesto, ketvirtadienį atvyko į Zaporižią, pervažiavę Rusijos pajėgų kontroliuojamą teritoriją, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai. Moterys ir vaikai buvo matyti autobusuose, kai jie atvyko atidarius humanitarinį koridorių iš Mariupolio, daug kartų atidėtą dėl įnirtingų kovų Pietų Ukrainoje. Priimti autobusus atvykusi Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščiuk sakė, kad evakuotųjų skaičius yra daug mažesnis nei tikėtasi, nes humanitarinis koridorius neveikė tinkamai. "Niekas nepasiteisino. Atvykti galėjo tik 79 žmonės. Žaliųjų koridorių nebuvo", – sakė ji. „Rusai apiplėšė daug žmonių“, – sakė I. Vereščiuk. Anot jos, beveik 1000 žmonių gamykloje laukia humanitarinio koridoriaus ir 500 sužeistų karių. „Jei prasidės apšaudymas, (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas turi žinoti, kad jis bombarduoja moteris ir vaikus“, – sakė ji. „Esame pasirengę organizuoti daugiau vilkstinių, bet rusai turi tai leisti“.

Premjeras: Ispanija siunčia Ukrainai 200 tonų karinės medžiagos Ispanija į Ukrainą išsiuntė 200 tonų karinės technikos, įskaitant sunkiasvores transporto priemones ir amuniciją, ketvirtadienį per vizitą Kyjive sakė ministras pirmininkas Pedro Sanchezas.„Tai didžiausia iki šiol išsiųsta siunta, daugiau nei dvigubai didesnė nei iki šiol išsiuntėme“, – sakė jis per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Danijos ministre pirmininke Mette Frederiksen.

Ukrainos pareigūnas: Kadyrovas žadėjo Putinui likviduoti ZelenskįPlanuojant įsiveržimą į Ukrainą, Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas žadėjo Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui likviduoti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.Tai ketvirtadienį interviu radijo stočiai „Radio NV“ pareiškė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) sekretorius Oleksijus Danilovas, praneša UNIAN.„Dėl mūsų aukščiausios vadovybės likvidavimo. Planą R. Kadyrovas gavo vasario 3 d., kai lankėsi pas V. Putiną. Šiame susitikime buvo suderintas mūsų prezidento likvidavimo planas, ir R. Kadyrovas įsipareigojo, kad jo grupuotė tai padarys“, – sakė O. Danilovas.Anot NSGT sekretoriaus, „Ukrainos žvalgyba sekė šiuos procesus“.„Buvo trys grupės, kurios vasario 26 d. įžengė į mūsų šalies teritoriją. Ne vasario 24 d., nes jos laukė dvi dienas, kol joms bus atvertas žalias koridorius į centrinį sostinės rajoną. Mes stebėjome visas tris grupes. Vieną iš jų sunaikino mūsų kariai. Dvi kitos po to išsinešdino iš mūsų šalies. Šiandien viena yra Donecko srities teritorijoje, kita – Mariupolio teritorijoje, bet jos ne pirmose gretose, o trečiame ketvirtame ešelone, kur visiškai saugu“, – sakė O. Danilovas.Anksčiau Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas žurnalistams papasakojo, kad V. Zelenskis jau išgyveno daugiau kaip 10 pasikėsinimų į jo gyvybę.

Šaltinis: JAV skirs Ukrainai papildomą 500 mln. JAV dolerių finansinę pagalbąJungtinės Valstijos skirs Ukrainai papildomą 500 mln. JAV dolerių finansinę pagalbą, kad padėtų mokėti atlyginimus, pensijas ir išlaikyti kitas vyriausybės programas, pranešė vienas Iždo pareigūnas.Oficialus pranešimas turėtų būti paskelbtas ketvirtadienį JAV iždo sekretorei Janet Yellen susitikus su Ukrainos ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu, todėl pareigūnas paprašė nenurodyti jo tapatybės.Naujasis paketas papildys 500 mln. JAV dolerių ekonominę pagalbą, apie kurią JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė kovo mėnesį.Šiuo metu vyksta Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko narių pavasariniai posėdžiai, kuriuose dominuoja diskusijos apie tai, kaip suvaldyti Rusijos karo Ukrainoje pasekmes.Trečiadienį JAV Iždo departamentas įvedė naujas sankcijas Rusijai. Į sankcijų paketą įtrauktos nuobaudos, skirtos daugiau nei 40 asmenų ir subjektų, kaltinamų pagalba apeiti sankcijas. Į juodąjį sąrašą taip pat įtrauktos kelios Rusijos bendrovės, užsiimančios virtualiųjų valiutų kasyba. Be to, J. Janet Yellen ir Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka trečiadienį išėjo iš Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikimo, kai pradėjo kalbėti Rusijos atstovas.Dar keli finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai taip pat išėjo iš salės, pranešė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, nes renginys buvo neviešas.Kai kurie susitikime virtualiai dalyvavę ministrai ir centrinių bankų vadovai išjungė kameras, kai kalbėjo Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas. J. Yellen planuoja ketvirtadienio popietę surengti spaudos konferenciją Iždo departamente.TVF ir Pasaulio banko pavasariniai posėdžiai, kuriuose pasaulio lyderiai ir finansų atstovai susirenka spręsti aktualiausias pasaulio problemas, vyksta kasmet.

Ukrainoje karinė padėtis pratęsta iki gegužės 25 d.Ukrainoje karinė padėtis, įvesta prasidėjus Rusijos plataus masto agresijai prieš šią šalį, pratęsta iki šių metų gegužės 25 d. Tai ketvirtadienį pranešė UNIAN.Už atitinkamą sprendimą balsavo Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatai. Pratęsti karinę padėtį šalyje pasiūlė prezidentas Volodymyras Zelenskis.Galiojant karinei padėčiai šalyje leidžiama taikyti ypatingąjį įvažiavimo ir išvažiavimo režimą, ribojama piliečių, užsieniečių ir asmenų be pilietybės judėjimo laisvė, taip pat transporto eismas, įvedama komendanto valanda.Be to, karinės padėties laikotarpiu draudžiama politinių partijų ar visuomeninių susivienijimų, dirbančių prieš Ukrainos nepriklausomybę, veikla.

Ukraina ragina skubiai surengti evakuacijas iš gamyklos MariupolyjeUkraina ketvirtadienį paragino nedelsiant atidaryti humanitarinį koridorių, kad būtų galima evakuoti civilius ir sužeistus kovotojus iš Mariupolyje esančios „Azovstal“ gamyklos, nepasiduodančios Rusijos pajėgoms.„Šimtai civilių, vaikų, sužeistų Ukrainos gynėjų yra įstrigę gamyklos slėptuvėse. Jie beveik neturi maisto, vandens, būtiniausių vaistų. Iš „Azovostal“ gamyklos reikalingas skubus humanitarinis koridorius su garantijomis, kad žmonės bus saugūs“, – sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.

Ukraina ir Rusija vėl apsikeitė belaisviaisKetvirtadienį tarp Ukrainos ir Rusijos įvyko dar vienas apsikeitimas karo belaisviais. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos vicepremjerė, laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščuk.„Įvyko dar vienas apsikeitimas belaisviais. Šiandien mes grąžiname į namus 19 žmonių, tarp kurių 10 kariškių (įskaitant du karininkus) ir 9 civiliai“, – pareiškė ji.Vicepremjerė pažymėjo, kad šįsyk tarp išlaisvintųjų yra sužeistųjų, ir „tai labai svarbu“. „Juk dabar jiems bus užtikrintas visavertis gydymas ir reabilitacijos kursas“, – sakė I. Vereščuk.Antradienį tarp Ukrainos ir Rusijos įvyko penktas apsikeitimas karo belaisviais. Buvo išlaisvinta 60 Ukrainos karių ir 16 civilių.Šiuo metu rusų nelaisvėje yra apie tūkstantį civilių ukrainiečių, kurių pusę sudaro moterys, ir 700 kariškių. Ukraina reikalauja, kad Rusija paleistų civilius ir perduotų juos Ukrainai be jokių sąlygų.

Mariupolio valdžia skelbia, jog aptiktos masinės žuvusių miesto gyventojų kapavietės Manhušo kaime.Kaip pasakoja mero patarėjas Petras Andriuščenka, taip rusų kariai slepia savo nusikaltimus.Anot Mariupolio valdžios, Mangušo kaime iškastos kelios iki 30 metrų gylio kapavietės, į kurias sunkvežimiais vežami žuvusiųjų kūnai.https://t.me/hromadske_ua/20550

Arestovičius pakomentavo Rusijos sprendimą nešturmuoti gamyklos „Azovstal“ Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius ketvirtadienį pakomentavo Rusijos vadovybės sprendimą nebešturmuoti metalurgijos kombinato „Azovstal“ Mariupolyje, praneša UNIAN.O. Arestovičius per spaudos konferenciją priminė, jog ketvirtadienio rytą įvyko Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir gynybos ministro Sergejaus Šoigu pasitarimas, po kurio buvo pareikšta, kad Mariupolis jau paimtas ir kad atsisakoma šturmuoti gamyklą „Azovstal“ siekiant išvengti Rusijos kareivių nuostolių, nes jiems tektų kovoti įnirtinguose mūšiuose metalurgijos įmonės griuvėsiuose.„Putinas pademonstravo „rūpinimąsi“ rusų kareiviais, kad jie ten nežūtų. Tai reiškia štai ką: jie fiziškai negali paimti „Azovstal“, jie tai suprato – jie ten patyrė didžiulių nuostolių“, – sakė O. Arestovičius.Anot patarėjo, metalurgijos kombinatas tebėra Ukrainos gynėjų rankose. O Rusijos sprendimą nebešturmuoti „Azovstal“ galima paaiškinti tuo, jog Rusija dalį savo kariuomenės permetė šiauriau, kad sustiprintų savo pajėgas, kurios mėgina išspręsti svarbiausią politinį uždavinį – pasiekti Luhansko ir Donecko sričių administracinę ribą.„Jiems nepavyks to padaryti. Ir šis pirmalaikis pergalių skelbimas, nebelaukiant nei Velykų, nei gegužės 9-osios, rodo, kad rusai suvokė savo pastarosios aktyvios operacijos dabartiniame karo etape neperspektyvumą“, – pabrėžė O. Arestovičius.

Zaporižioje surengtos dvi raketų atakosRusijos kariuomenė Ukrainos Zaporižios mieste surengė dvi raketų atakas. Tai pranešė portalas „Ukrinform“, remdamasis Zaporižios srities karine administracija.„Prieš maždaug 30 minučių Zaporižiai smogė dvi raketos. Pranešimų apie aukas negauta“, – teigė administracija.Valdžios pareigūnai paragino vietos gyventojus viešoje erdvėje nesidalinti jokiais su šiomis atakomis susijusiais vaizdais.

Lenkija jau suskaičiavo beveik 2,9 mln. pabėgėlių iš UkrainosNuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos į Lenkiją jau pasitraukė beveik 2,9 mln. žmonių, ketvirtadienį pranešė Lenkijos sienos apsaugos tarnyba.Pasieniečių duomenimis, trečiadienį Lenkijos sieną kirto apie 22 300 pabėgėlių arba 11 proc. mažiau nei ankstesnę dieną. Tačiau tą pačią dieną tiek pat žmonių grįžo į Ukrainą. Bendras nuo karo pradžios iš Lenkijos į Ukrainą išvykusių žmonių skaičius šiuo metu siekia 779 000.Anot pasieniečių, didžioji dauguma šių žmonių yra Ukrainos piliečiai, grįžtantys į teritorijas, kurių kontrolę atsiėmė Ukrainos kariuomenė.

Vokietija iki šiol registravo per 366 000 karo pabėgėlių iš UkrainosPraėjus aštuonioms savaitėms po Rusijos invazijos, į Vokietiją vis dar kasdien atvyksta per 2 000 karo pabėgėlių iš Ukrainos. Vidaus reikalų ministerija ketvirtadienį tviteryje pranešė, kad nuo karo pradžios vasario 24 dieną Vokietijoje registruoti 366 304 pabėgėliai iš Ukrainos. Tai daugiausiai moterys, vaikai ir senyvi žmonės.Vis dėl to tikrasis skaičius ukrainiečių, kurie į Vokietiją atvyko prieglobsčio, nežinomas, nes prie ES vidaus sienų kontrolė paprastai nevykdoma, o ukrainiečiai 90 dienų gali atvykti be vizų. Nėra patikimų duomenų ir apie galimą karo pabėgėlių išvykimą iš Vokietijos į kitas ES šalis ar jų grįžimą iš Vokietijos atgal į Ukrainą.

Ukrainos parlamentarė: Kyjivo morguose šiuo metu laikomi daugiau kaip 1 000 civilių kūnaiPo Rusijos karinių pajėgų pasitraukimo Ukrainos sostinės Kyjivo ir jo apylinkių morguose šiuo metu laikomi daugiau kaip 1 000 civilių kūnai, ketvirtadienį nurodė viena Ukrainos parlamentarė.„1 020 civilių, tik civilių kūnai visoje Kyjivo srityje“, – naujienų agentūrai AFP sakė parlamentarė Olga Stefanišyna.

Meras: Rusija įnirtingai bombarduoja CharkivąCharkivo meras pranešė, kad miestas intensyviai bombarduojamas.„Didžiuliai sprogimai, Rusijos Federacija įnirtingai bombarduoja miestą“, – Ihorį Terechovą cituoja „Reuters“.Meras sako, kad mieste tebėra apie 1 mln. žmonių, o apie 30 proc. gyventojų, daugiausia moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės, buvo evakuotiTuo metu Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synegubovas pranešė, kad per pastarąją parą penki civiliai nukentėjo nuo rusų apšaudymų Charkivo srityje.Pasak jo, per pastarąją parą Charkivas apšaudytas apie 15 kartų, taip pat sudėtinga situacija Iziumo rajone. Gyventojai raginami neiti iš slėptuvių, nebent tai yra būtina.

Po Šoigu pareiškimo apie „sėkmę“ Mariupolyje – „Azovo“ karių pranešimasMariupolį ginantys „Azovo“ pulko kariai po Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu pareiškimo apie Mariupolio „užėmimą“ pasidalino informacija apie rusų technikos sunaikinimą.„Nepaisant itin sunkios padėties, „Azovo“ pulkas per pastarąsias dvi dienas sunaikino: 3 tankus, 2 pėstininkų kovos mašinas ir šarvuotį“, – rašoma pranešime, kurį cituoja UNIAN.

Rusijos daliniai juda Kramatorsko kryptimiRusijos daliniai Ukrainoje, anot britų žvalgybos, šiuo metu iš bazių Donbase juda Kramatorsko kryptimi. Šis miestas Ukrainos rytuose nuolat apšaudomas raketomis, sakoma britų Gynybos ministerijos pranešime. Rusija oro antskrydžiais esą mėgina sunaikinti Ukrainos gynybos sistemas.Maskva, pasak britų žvalgybos, yra spaudžiama laiko. Rusija tikriausiai nori pasiekti reikšmingų laimėjimų prieš gegužės 9-ąją minimą Pergalės prieš nacistinę Vokietiją dieną. „Tai gali turėti įtakos tam, kaip greitai ir energingai jie mėgins vykdyti operacijas artėjant šiai datai", – rašoma tviteryje.

Ukrainos vicepremjerė reikalauja, kad Rusija nedelsiant leistų atidaryti humanitarinį koridorių civiliams iš „Azovstal“ gamyklos Mariupolyje.Iryna Vereščuk kalbėjo po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atšaukė planus šturmuoti gamyklą.Pasak jos, ten yra apie 1000 civilių ir 500 sužeistų karių.

Putinas nurodė atšaukti „Azovstal“ šturmąVladimiras Putinas per susitkimą su Sergejumi Šoigu „kovinius veiksmus“ Mariupolyje pavadino „sėkme“. Jis sakė apdovanosiąs rusų kareivius.Tačiau „Azovstal“ šturmą jis esą laiko netikslingu ir nurodė jį atšaukti.„Tai tas atvejis, kai turime galvoti (t. y. visada turime galvoti, o šiuo atveju – juo labiau) apie mūsų kareivių ir karininkų gyvybių ir sveikatos išsaugojimą. Nereikia lįsti į tas katakombas ir šliaužioti po žeme po tais pramoniniais objektais“, – pareiškė V. Putinas.„Tą pramoninę zoną užblokuokite taip, kad nė musė neišskristų“, – pridūrė jis.Azovo jūros uostamiestis tapo vienu svarbiausių taikinių per vasario 24 dieną V. Putino pradėtą karinę invaziją į kaimyninę provakarietišką šalį.Donbaso ir Mariupolio galutinis užėmimas leistų Maskvai suformuoti sausumos koridorių, jungiantį su Krymo pusiasaliu, kurį Rusija aneksavo 2014 metais. Tokiu būdu Ukraina netektų didelės dalies jūros pakrantės ir svarbių pajamų šaltinių.Mariupolyje dėl intensyvių apšaudymų ir bombardavimų didelės miesto dalys virto griuvėsiais. Šiuo metu Kremliaus pajėgos įnirtingai bando išstumti likusius Ukrainos karius iš „Azovstal“ komplekso.Maskva anksčiau paskelbė virtinę ultimatumų ukrainiečių pajėgoms Mariupolyje, reikalaudama sudėti ginklus ir pasiduoti.https://t.me/breakingmash/34090

Šoigu pranešė Putinui neva Mariupolis jau perimtasRusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu prezidentui Vladimirui Putinui pranešė neva Rusijos, vadinomųjų „Luhansko liaudies respublikos“ ir „Donecko liaudies respublikos“ ginkluotosios pajėgos visiškai kontroliuoja Mariupolį. Šią informaciją jis perdavė susitikimo Kremliuje metu.S. Šoigu dėstė V. Putinui esą Mariupolis – nacionalistų pulko „Azov“ sostinė. Jis pažymėjo, kad miestas „išlaisvintas“, bet gamykloje „Azovstal“ liko kovotojų.

Sudėtingiausia padėtis – Luhansko ir Donecko srityseLeidinys „Ukrajinska Pravda“ po nakties apibendrino Ukrainos regionų vadovų pranešimus.Kaip teigiama, ypač įtempta padėtis yra Donecko ir Luhansko srityse. Donecko srityje pranešama apie „apšaudymus palei visą demarkacijos liniją“, Luhanske – „nuolatiniai apšaudymai ir įnirtingos pozicinės kovos“.Naktis Charkivo srityje buvo daug ramesnė nei įprastai. Mykolaivas ir Zelenodolskas (Dnipro sritis) buvo apšaudomi. Chersono regione, kurio didelę dalį kontroliuoja Rusijos kariai, „visuose rajonuose girdimi sprogimai ir apšaudymai“, informacijos apie žuvusiuosius ir sužeistuosius nėra.

Gubernatorius: Severodonecke sunaikinti visi maisto produktų sandėliaiPer Rusijos karinių pajėgų atakas Ukrainos Severodonecko mieste sunaikinti visi maisto produktų sandėliai, ketvirtadienį pranešė Luhansko srities gubernatorius Serhijus Gaidajus.Pasak S. Gaidajaus, dabar vietos gyventojai gali būti maitinami tik naudojantis turimomis humanitarinės pagalbos atsargomis. Be to, gubernatoriaus teigimu, Rubižnės ir Novodružesko miestuose sunaikinti keli gyvenamieji namai. Abiejuose šiuose miestuose verda mūšiai.Prorusiški separatistai prieš tai skelbė užėmę Rubižnę, tai iš dalies patvirtino Ukrainos valdžios pareigūnai. Šios informacijos nepriklausomai patikrinti negalima.

Ispanijos ir Danijos premjerai atvyko į Kyjivą Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas ir Danijos vyriausybės vadovė Mette Frederiksen ketvirtadienį atvyko į karo sąlygomis gyvenantį Kyjivą derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pranešė Madrido vyriausybė. P. Sanchezas sakė perduosiantis V. Zelenskiui Europos Sąjungos ir Ispanijos „aiškų įsipareigojimą... taikai“. Pasak jo, Ispanija toliau dės pastangas, kad būtų užbaigtas Rusijos karas Ukrainoje, taip pat siųs „visą reikiamą humanitarinę ir karinę pagalbą“ ir priims ukrainiečių pabėgėlių. „Vyriausybės vadovas Pedro Sanchezas ką tik atvyko į Kyjivą, kur jis susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Kartu su juo vyksta Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen“, – pranešė Ispanijos vyriausybė. „Po derybų visi trys lyderiai susitiks su žiniasklaida“, – pridūrė kabinetas. Ispanija jau yra priėmusi 134 tūkst. ukrainiečių, iš kurių 64 tūkst. suteiktas laikinosios apsaugos statusas, įskaitant leidimus gyventi ir dirbti. Madridas pasiuntė keliolika lėktuvų, nugabenusių į Ukrainą „šimtus tonų“ ginkluotės ir humanitarinių atsargų, pirmadienį sakė ispanų gynybos ministrė Margarita Robles. Pirmadienį P. Sanchezas paskelbė kitą paramos Kyjivui žingsnį – Ispanija „per kelias dienas“ vėl atidarys savo ambasadą Ukrainos sostinėje. Ambasada dėl saugumo priežasčių sustabdė darbą kitą dieną nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją.

Per apšaudymą Mykolaive žuvo žmogusRusijos pajėgos vėl apšaudė Mykolaivo miestą, trys žmonės buvo sužeisti, vieno iš jų išgelbėti nepavyko, rašo UNIAN.Kaip ryte pranešė Mykolaivo srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas, apšaudymo pasekmės likviduojamos.„Bet kokiu atveju, jau nėra tos nežinios baimės… Mes jau suprantame, kaip tai vyksta, ir nebijome“, – sakė V. Kimas.

Iš apsiausto Mariupolio išvažiavo keturi autobusai su evakuojamais žmonėmisKeturi autobusai pajudėjo iš Rusijos pajėgų apsiausto Ukrainos pietrytinio uostamiesčio Mariupolio, veždami evakuojamus žmones iš smarkiai sugriauto miesto, kurį tebesistengia išlaikyti ukrainiečių pajėgos, ketvirtadienį pranešė vyriausybė.„Keturi evakuacijos autobusai vakar sugebėjo išvažiuoti iš miesto humanitariniu koridoriumi“, – sakoma per socialinius tinklus paskelbtame vicepremjerės Irynos Vereščuk pranešime. Pareigūnė pridūrė, kad ketvirtadienį bus tęsiamos pastangos evakuoti iš Mariupolio moteris, vaikus ir senyvus gyventojus.

Raudonasis Kryžius atmeta Ukrainos kaltinimus dirbant „išvien“ su RusijaTrečiadienį Kyjivas apkaltino Tarptautinį Raudonojo Kryžiaus komitetą (TRKK), kad šis Ukrainoje dirba „išvien“ su Rusija, o organizacija šį kaltinimą paneigė.Ombudsmenė Liudmyla Denisova pasmerkė praėjusį mėnesį TRKK paskelbtą pranešimą, esą planuojama atidaryti filialą Rusijos pietinėje Rostovo srityje siekiant padėti ukrainiečių pabėgėliams, kurie, Kyjivo teigimu, buvo prievarta deportuoti į Rusiją.„Tarptautinis Raudonasis Kryžius nevykdo savo įgaliojimų, esu tuo įsitikinusi“, – trečiadienį per Ukrainos televiziją po susitikimo su TRKK Ukrainos padalinio vadovu sakė L. Denisova.Cituodama Jungtinių Tautų duomenis, L. Denisova sakė, kad per karą į Rusiją buvo išvežta apie 550 tūkst. ukrainiečių, įskaitant 121 tūkst. vaikų, tačiau Kyjivas neturi informacijos, kas tie žmonės ir kur jie laikomi.„Kur jie yra? Filtravimo stovyklose? Laikinuose centruose?“ – klausė L. Denisova.Pareigūnė sakė, kad ji kreipėsi į savo kolegę Rusijoje Tatjaną Moskalkovą ir TRKK norėdama gauti informacijos apie šiuos pabėgėlius, kad Ukraina galėtų palengvinti jų grįžimą namo, tačiau gavo „nulį atsakymų tiek iš jos, tiek iš Raudonojo Kryžiaus“.Televizijos laidos vedėjo paklausta, ar L. Denisova mano, kad TRKK dirba „išvien“ su Rusija, L. Denisova atsakė: „Taip, manau, kad taip ir yra“.TRKK griežtai atmetė Kyjivo kaltinimus.„TRKK niekada nepadeda organizuoti ar vykdyti priverstinės evakuacijos. Mes neremtume jokios operacijos, kuri prieštarautų žmonių valiai ir tarptautinei teisei“, – sakoma organizacijos pareiškime AFP.Pareiškime priduriama: „Dialogo su konflikto šalimis užmezgimas ir palaikymas yra labai svarbus, kad būtų galima pasiekti visus nukentėjusius žmones ir gauti būtinas saugumo garantijas, kad mūsų komandos galėtų teikti gyvybiškai svarbią pagalbą“.Raudonasis Kryžius teigė, kad nagrinėja galimybę atidaryti biurą pietų Rusijoje.„Mūsų vienintelis tikslas – palengvinti nuo ginkluoto konflikto nukentėjusių žmonių kančias. O kančios šiuo metu yra tiesiog milžiniškos“, – sakoma TRKK pareiškime.

Rusija pasakė, ką galvoja apie „velykinę humanitarinę pauzę“Rusija nepritarė Jungtinių Tautų Organizacijos generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso pasiūlymui Ukrainoje paskelbti „velykinę humanitarinę pauzę“.Apie tai tviteryje pranešė Ukrainos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Serhijus Kislica.„Maskvos fiurerio pozicija jau po keleto valandų nuskambėjo Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje“, – parašė jis ir paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota Rusijos atstovo kalba.Videoklipe jis Kremliaus propagandos stiliumi kalba apie Ukrainos „denacifikaciją“ ir „išvadavimą“, o raginimą paskelbti paliaubas vadina „siekiu suteikti Kyjivo nacionalistams ir radikalams progą atsikvėpti, kad jie galėtų persigrupuoti“.https://t.me/uniannet/48661

Ukraina neigia gavusi „aiškų“ derybų pasiūlymą iš RusijosKremlius trečiadienį pareiškė, kad pateikė Ukrainai raštišką pasiūlymą derybomis išspręsti prieš beveik aštuonias savaites Rusijos pradėtą karą, tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paneigė gavęs tokį pasiūlymą.„Nieko negirdėjau, nieko nemačiau. Esu tikras, kad jie mums nieko nepateikė“, – sakė V. Zelenskis bendroje spaudos konferencijoje su Europos Vadovų Tarybos vadovu Charlesu Micheliu.Anksčiau Kremliaus atstovas žiniasklaidai Dmitrijus Peskovas sakė, kad Ukrainai buvo perduotas dokumento projektas, „kuriame pateiktos aiškios ir išsamios formuluotės“. Išsamesnės informacijos apie turinį jis nepateikė.Tačiau V. Zelenskis apie tai pasakė: „Man atrodo, kad jis žaidžia futbolą pats su savimi“.Maskvos ir Kyjivo derybos prasidėjo vasario 28 dieną, praėjus keturioms dienoms po invazijos į Ukrainą pradžios. Tarp Rusijos reikalavimų – Donecko ir Luhansko regionų atsiskyrimas, taip pat Krymo pusiasalio pripažinimas Rusijos dalimi. Kyjivas kategoriškai atsisako atiduoti savo teritorijas.Derybų pažanga anksčiau šį mėnesį buvo sugriauta, kai, Rusijos kariuomenei pasitraukus iš Kyjivo priemiesčių, šių gatvėse buvo rasta šimtai civilių gyventojų kūnų.D. Peskovas pakartojo, kad Rusijos pusė nepatenkinta ligšioliniu derybų tempu, sakydamas, kad „norėtųsi daugiau“.Taip pat trečiadienį Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad Maskva nebepasitiki Ukrainos derybininkais. Jos teigimu, jie nuolat keičia savo poziciją ir nesilaiko išsiderėtų susitarimų.

Maskva siūlo, kad Ukrainos saugumo garantais taptų nuolatinės JT Saugumo Tarybos narėsMaskva siūlo, kad Ukrainos saugumo garantais ateityje  taptų penkios nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės. Tai ketvirtadienį agentūrai TASS pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas Aleksejus Poliščiukas. Anot jo, šis klausimas diskutuojamas Kyjivo ir Maskvos derybose.Derybose, be kita ko, kalbama apie Ukrainos, kaip neutralios, prie blokų neprisijungusios ir branduolinio ginklo neturinčios valstybės statusą, o taip pat apie tai, kokios šalys mainais jai galėtų suteikti saugumo garantijas.Penkios nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės yra Rusija, Kinija, Didžioji Britanija, JAV ir Prancūzija. Tačiau neatmetami ir kiti variantai, sakė A. Poliščiukas.Kyjivas mainais už neutralų šalies statusą, be kita ko, reikalauja solidžių saugumo garantijų iš kitų šalių.

Humanitarinis koridorius iš Mariupolio nesuveikė taip, kaip planuotaKai kuriems Mariupolio gyventojams, ne vieną savaitę praleidusiems sugriautame uostamiestyje, trečiadienį pasisekė išvykti, bet pareigūnai sako, kad evakuota mažiau žmonių, nei tikėtasi.Taip nutiko dėl keleto nesėkmių. Donecko srities gubernatorius Pavlo Kirilenka pranešė, kad buvo planuojama autobusais evakuoti apie 6 tūkst. moterų, vaikų ir pagyvenusiųjų. Nenurodęs konkretaus skaičiaus, jis tepasakė, kad išvyko nedaug žmonių.Socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbtoje žinutėje vietos valdžios institucijos nurodė, kad Ukraina „įvykdė visus savo įsipareigojimus“.Anot Mariupolio miesto tarybos, autobusų ir greitosios medicinos pagalbos automobilių konvojus pasiruošęs tęsti evakuaciją.Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk „Telegram“ rašė, kad „šiandien humanitarinis koridorius iš Mariupolio nesuveikė taip, kaip planuota“.Ji sakė, kad taip įvyko dėl Rusijos „negebėjimo kontroliuoti savo sausumos kariuomenę“.I. Vereščuk pridūrė, kad „okupantams nepavyko užtikrinti tinkamo žmonių evakavimo, ir dešimtys mūsų autobusų ir greitosios medicinos pagalbos automobilių tiesiog stovėjo ir laukė“.Mariupolio miesto taryba kaltę suvertė Rusijai „būdingam neorganizuotumui ir aplaidumui“.Evakuacija tęsis ketvirtadienį, pranešė Ukrainos vicepremjerė ir pridūrė, kad „kovosime dėl kiekvieno iš jūsų“.

Turkija apkaltino NATO sąjungininkes stengiantis prailginti karą UkrainojeTurkija trečiadienį apkaltino kai kurias NATO nares stengiantis, kad karas Ukrainoje tęstųsi kuo ilgiau, tikintis tokiu būdu susilpninti į tą šalį įsiveržusią Rusiją.„NATO esama šalių, kurios nori, kad karas tęstųsi“, – duodamas interviu televizijai „CNN Turk“ sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu.„Jos nori, kad Rusija susilpnėtų“, – pridūrė jis.Šie komentarai buvo išsakyti Ukrainos ir Rusijos taikos deryboms akivaizdžiai patekus į aklavietę po vėliausio abiejų šalių delegacijų tiesioginio susitikimo Stambule praeitą mėnesį. Vėliau diskusijos vyko tik virtualiai.M. Cavusoglu jokios konkrečios šalies nepaminėjo.Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas trečiadienį sakė, kad ukrainiečiai „atsitraukė nuo to, dėl ko jau buvo sudaryti susitarimai“.NATO narė Turkija tiekia Ukrainai atakos dronus, bet vengė griežtinti sankcijas Rusijai, kitaip negu Ankaros sąjungininkės Vakaruose.Kadangi Ankara palaiko gerus ryšius tiek su Kyjivu, tiek su Maskva, Turkija stengėsi tarpininkauti, kad konfliktas būtų užbaigtas ir siūlėsi organizuoti Rusijos ir Ukrainos lyderių susitikimą.Turkijoje dukart vyko abiejų šalių tiesioginės derybos. Kovo 10-ąją pietiniame Antalijos kurorte buvo susitikę rusų ir ukrainiečių užsienio reikalų ministrai, o kovo 29-ąją Stambule posėdžiavo derybininkų delegacijos.

Ukrainos saugumo taryba: plataus masto puolimas šalies rytuose dar neprasidėjoPasak Ukrainos saugumo tarybos sekretoriaus, Rusija kol kas nepradėjo plataus masto puolimo šalies rytuose. Antradienio rytą pradėtos atakos palei visą fronto liniją Donecko, Luhansko ir Charkivo srityse, tačiau tai greičiausiai tik „bandomosios atakos“, - interviu radijui sakė Oleksijus Danilovas, kurį trečiadienio vakarą citavo Ukrainos internetinis leidinys „Ukrajinska Pravda“.Kada prasidės vadinamasis didysis puolimas, yra tik laiko klausimas, teigė O. Danilovas. Maskva per ateinančias 2-4 savaites esą dar gali sutelkti didelius kiekius naujų resursų. O. Danilovas kartu įspėjo negalvoti, kad kovos dėl Donbaso bus paskutinysis ir lemiamas mūšis kare. „Nebūčiau toks optimistas, mūsų dar gali laukti daug įvairių dalykų“, - teigė jis.Kyjivas jau kurį laiką tikisi didelio rusų pajėgų puolimo šalies rytuose. Šios balandžio pradžioje pasitraukė iš teritorijų apie sostinę Kyjivą ir šalies šiaurės rytuose ir persigrupavo Rusijos pasienio su Ukraina teritorijoje ar Ukrainos rytuose.Antradienį JAV gynybos departamentas taip pat pareiškė, kad naujausios rusų atakos yra tik didelio puolimo preliudija.

Borodiankoje rastos dar dvi masinės kapavietės Kyjivo Borodiankos priemiestyje, Ukrainos duomenimis, rastos dar dvi masinės kapavietės. Jose palaidoti devynių žmonių – vyrų ir moterų – palaikai, naktį į ketvirtadienį feisbuke pranešė Kyjivo regiono policijos atstovas Andrijus Nebitovas. Kai kurie kūnai buvo su kankinimų žymėmis. Borodianka yra vienas labiausiai sugriautų miestų sostinės regione. Iš miesto pranešama apie iš čia dabar jau pasitraukusių rusų dalinių vykdytus žiaurumus. https://www.facebook.com/pol.kyivregion/posts/353315416832781&show_text=true&width=500

Kadyrovas: „Azovstal“ gamykla Mariupolyje bus užimta ketvirtadienį Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas pareiškė, kad „Azovstal“ gamykla apsiaustame Ukrainos Mariupolio uostamiestyje dar ketvirtadienį bus perimta Rusijos pajėgų. „Šiandien priešpiet arba popiet „Azovstal“ bus visiškai kontroliuojama rusų karių“, - „Telegram“ kanale naktį į ketvirtadienį teigė R. Kadyrovas, kurio daliniai kovoja Ukrainoje.Pasak R. Karyrovo, gamykloje likę Ukrainos kovotojai dar turi galimybę ryte pasiduoti. Jei jie tai padarys, jis esąs tikras, kad Rusijos vadovybė priims“ teisingą sprendimą“.Rusijos duomenimis, gamykloje dar yra apie 2 500 ukrainiečių kovotojų ir užsienio samdinių. Anot Ukrainos pranešimų, ten glaudžiasi ir apie 1 000 civilių.

Pranešama apie kelių Ukrainos miestų apšaudymusNaktį į ketvirtadienį vėl buvo apšaudomi kai kurie Ukrainos miestai. Charkivo didmiestyje šalies rytuose po sprogimų užsiliepsnojo mažiausiai du daugiaaukščiai ir keli automobiliai šiaurės rytiniame Saltivkos rajone, pranešė Ukrainos internetinis laikraštis „Ukrajinska Pravda“.Dnipropetrovsko srityje smarkiai apšaudyti kaimyniniai Selenodolsko ir Velyka Kostromkos miestai, ketvirtadienio rytą feisbuke rašė vietos karinės administracijos vadovas Oleksandras Vilkulas. Duomenų apie tikslius taikinius ar žalą jis nepateikė. Šiame regione yra šiluminė elektrinė. Kilo problemų dėl elektros tiekimo, teigė O. Vilkukas.Jo duomenimis, vėlų trečiadienio vakarą apšaudyti ir vėl Ukrainos pajėgų kontroliuojami kaimai Chersono srityje. Duomenų nepriklausomai nepatikrinti neįmanoma.

Rusijos pajėgos kontroliuoja 80 proc. Luhansko sritiesUkrainos rytinės Luhansko srities administracijos vadovas trečiadienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos šiuo metu kontroliuoja 80 proc. srities, kartu su piečiau esančia Donecko sritimi sudarančios Donbaso regioną, teritorijos.Vienas iš Rusijos pradėjo naujo intensyvaus puolimo Ukrainos rytuose tikslų – išplėsti Maskvos remiamų separatistų kontroliuojamą teritoriją visame Donbaso regione.Prieš Rusijai įsiveržiant vasario 24 dieną, Kyjivo vyriausybė kontroliavo 60 proc. Luhansko srities teritorijos.Srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus sakė, kad Rusijos pajėgos, šią savaitę atnaujinusios puolimą rytų ir pietų Ukrainoje, suintensyvino atakas Luhansko srityje.Pasak pareigūno, užėmusios Kreminos miestelį rusų pajėgos dabar kelia pavojų Rubižnei ir Popasnai. Jis taip pat ragino visus gyventojus nedelsiant evakuotis.Tuo metu Donecko srityje taip pat vyko itin įnirtingos kautynės, ypač aplink apsiaustą Mariupolio uostamiestį ir jo teritorijoje.

Kremliaus sąjungininkas: Mariupolis žlugs šiandienVienas svarbiausių Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkų pareiškė, kad Rusijos pajėgos ketvirtadienį užims paskutinę pagrindinę pasipriešinimo tvirtovę apgultame Mariupolio mieste po to, kai Ukraina pasiūlė surengti derybas dėl karių ir civilių evakuacijos.„Iki pietų arba po pietų „Azovstal“ visiškai kontroliuos Rusijos Federacijos pajėgos“, – apie plieno gamyklą sakė Rusijos Čečėnijos respublikos, kurios pajėgos kovoja Ukrainoje, vadovas Ramzanas Kadyrovas.

 Zelenskis: Zelenskis: Rusija intensyvina atakas„Padėtis šalies rytuose ir pietuose išlieka kuo sunkiausia. Okupantai neatsisako savo bandymų pasiekti bent kokią nors pergalę, pradėdami naują didelio masto puolimą. Bent kažką, kuo galėtų „pamaitinti“ savo propogandistus“.

Ukraina siūlo Rusijai surengti derybas apsiaustame MariupolyjeUkraina trečiadienį pasiūlė Rusijai surengti derybas Maskvos pajėgų apsiaustame Mariupolio mieste, pranešė vienas aukštas Kyjivo vyriausybės pareigūnas.„Taip. Be jokių sąlygų. Esame pasiruošę surengti „specialųjį derybų raundą“ pačiame Mariupolyje“, – per „Twitter“ parašė Ukrainos derybininkų delegacijos vadovas ir prezidento Volodymyro Zelenskio padėdėjas Mychailo Podoliakas.„Vienas prieš vieną. Du prieš du. Kad išgelbėtume mūsų vaikinus, „Azovą“, kariškius, civilius, vaikus, gyvuosius ir sužeistuosius. Nes jie – mūsiškiai. Nes jie – mano širdyje. Amžinai“, – pridūrė M. Podoliakas, turėdamas galvoje vieną iš pietrytinį uostamiestį ginančių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinių.Azovo jūros uostamiestis tapo vienu svarbiausių taikinių per vasario 24 dieną Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtą karinę invaziją į kaimyninę provakarietišką šalį.Donbaso ir Mariupolio galutinis užėmimas leistų Maskvai suformuoti sausumos koridorių, jungiantį su Krymo pusiasaliu, kurį Rusija aneksavo 2014 metais. Tokiu būdu Ukraina netektų didelės dalies jūros pakrantės ir svarbių pajamų šaltinių.Mariupolyje dėl intensyvių apšaudymų ir bombardavimų didelės miesto dalys virto griuvėsiais. Šiuo metu Kremliaus pajėgos įnirtingai bando išstumti likusius Ukrainos karius iš jų paskutinio bastiono Mariupolyje – didžiulio metalurgijos gamyklos „Azovstal“ komplekso.Maskva paskelbė virtinę ultimatumų ukrainiečių pajėgoms Mariupolyje, reikalaudama sudėti ginklus ir pasiduoti.

Mykolaive nugriaudėjo sprogimai Mykolaive trečiadienio vakarą vėl pasigirdo sprogimai, gyventojai raginami likti slėptuvėse. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Mykolaivo meras Oleksandras Senkevičius, praneša „Ukrinform“.„Draugai, vėl girdime sprogimus Mykolaive. Likite slėptuvėse arba bent jau laikykitės dviejų sienų taisyklės. Laikykitės atokiau nuo langų!“ – ragino meras.Kaip pranešama, per pastarąsias tris dienas Rusijos kariai kelis kartus per dieną raketomis apšaudė Mykolaivą. Buvo sunaikinta rajono ligoninė, odontologijos kabinetas, jachtklubas, namai, padangų servisas, autocentras, biurai ir parduotuvės.

Ukraina: į Rusiją išgabenta 500 tūkst. ukrainiečiųMaskva iš Ukrainos į Rusiją deportavo 500 tūkst. žmonių, Europos Parlamento nariams sakė Ukrainos parlamento humanitarinio komiteto vadovas Mykyta Poturajevas. Jis paragino Raudonąjį Kryžių užmegzti ryšį su dingusiais, rašo BBC.„Pusė milijono Ukrainos piliečių buvo deportuota iš Ukrainos į Rusijos Federaciją be jų sutikimo“, – sakė jis.„Deja, kol kas nėra galimybės net (užmegzti) kontakto su šiais žmonėmis“, – vaizdo ryšiu EP nariams sakė M. Poturajevas.Ukrainos vyriausybė šį mėnesį pareiškė, kad ukrainiečiai vaikai Rusijoje yra atskiriami nuo tėvų, siekiant, kad juos įvaikintų rusų šeimos.

Borodiankoje rastas 41 lavonasKijevo srities Borodiankos kaime gelbėtojai išardė visas per karą sugriautų pastatų nuolaužas ir po griuvėsiais rado 41 negyvą žmogų.Pasak „Ukrinform“, tai praneša laikinasis Borodiankos kaimo tarybos pirmininkas Georgijus Jerko.„Iki šiol visos nuolaužos buvo išmontuotos, 8 (daugiaaukščiai – red.) buvo visiškai sunaikinti, iš dalies apgadinti 32 namai“, – sakė G. Jerko.Pasak jo, Borodiankos bendruomenės teritorijoje buvo visiškai sunaikinta apie 500 privačių namų, iš dalies sugriauta arba sugadinta dar apie 450 namų.„Iš po griuvėsių buvo ištrauktas 41 žmogus, o tie žmonės, kurie buvo nušauti, jų artimieji ir draugai juos palaidojo kieme arba sode“, – sakė G. Jerko.Kaip pranešė „Ukrinform“, pasak vidaus reikalų ministro Deniso Monastyrskio, Borodianka yra viena iš labiausiai sunaikintų Kijevo regiono gyvenviečių.

Nuland: NATO galėtų dalyvauti užtikrinant saugų civilių evakavimą iš MariupolioNATO sąjungininkai galėtų dalyvauti užtikrinant saugų civilių pasitraukimą iš apsupto Mariupolio, jeigu Rusija leistų jiems evakuotis. Tai trečiadienį pareiškė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Victoria Nuland, praneša CNN.Pasak jos, „buvo tam tikra viltis, kad rusai leis“ civiliams ir sužeistiems kariams saugiai palikti Mariupolį humanitariniu koridoriumi. Jei taip atsitiktų, prie evakuacijos galėtų prisidėti NATO sąjungininkai.Bet V. Nuland priminė, kad Rusija jau ne kartą pažeidė susitarimus dėl civilių evakuacijos.

Zelenskis gyrė Vakarus dėl ginklų tiekimoSantykiai tarp Vakarų ir Ukrainos dėl ginklų tiekimo „tapo šiltesni“, per spaudos konferenciją pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.Karinės technikos atvykimo į Ukrainą terminai „tapo aiškesni“, sakė V. Zelenskis, Kyjive kalbėdamas kartu su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles‘iu Micheliu.„Vakarų požiūris į Ukrainą šiltesnis“, – pridūrė jis, bet paragino Europos Sąjungos valstybes nares vengti delsimo ir taikyti sankcijas Rusijos naftos ir dujų importui. Vokietija nepasirengusi sankcijoms Rusijos energetikos importui, sakė V. Zelenskis, kritikuodamas vėlavimą.

Ukrainos pareigūnas: rusai užėmė 80 proc. Luhansko sritiesLuhansko srities vadovas Sergijus Gaidajus trečiadienį pareiškė, kad Rusija kontroliuoja 80 proc. regiono teritorijos, praneša „Ukrinform“.„Be abejo, Rusija neketina sustoti ir veršis toliau“, - sakė jis žurnalistams. Pareigūnas pridūrė, kad Rusijos pajėgos gerokai išsisklaidė.„Mūsų situacija labai rimta. Visa Luhansko srities teritorija apšaudoma. Nėra nė vieno saugaus miesto. Mes suprantame, kad Rusija veržiasi į priekį ir ketina viską sunaikinti savo kelyje. Todėl mes stengiamės evakuoti kuo daugiau žmonių“, - pareiškė regiono vadovas.S. Gaidajus paragino taikius gyventojus palikti Ukrainos rytus, kadangi karo veiksmai darosi vis intensyvesni. Anot jo, iš 350 tūkst. žmonių, gyvenusių Luhansko srities teritorijoje iki karo, čia liko apie 70 tūkst.Paklaustas, kaip jis įsivaizduoja karo pabaigą, S. Gaidajus sakė, kad kovos veiksmus galėtų nutraukti politinis susitarimas. Bet, pasak jo, rusais sunku pasitikėti.„Jie visą laiką meluoja, - pareiškė jis. – Tai visi žino. Ir niekas jais netiki. Visi žino, kad susitarimas su Rusija nevertas to popieriaus, kuriame jis surašytas. Šiandien Rusija yra viso pasaulio, o ne tik Ukrainos priešas“. Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažymėjo, jog rusai pradėjo dideles kautynes dėl Donbaso.

JT vadovas prašo susitikimų su Putinu ir ZelenskiuJungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas paprašė susitikti su Rusijos ir Ukrainos prezidentais atitinkamose jų sostinėse, trečiadienį pranešė JT atstovas.Vykstant karui Ukrainoje, A. Guterresas tokį prašymą pateikė laiškuose, kurie antradienį buvo išsiųsti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir jo kolegai iš Ukrainos Volodymyrui Zelenskiui, sakė atstovas Stephane'as Dujarricas.Jungtinės Tautos iš esmės buvo nustumtos į šalį per krizę nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 d. iš dalies dėl to, kad karas suskaldė nuolatines JT Saugumo Tarybos nares: JAV, Prancūziją, Didžiąją Britaniją, Kiniją ir Rusiją. Kinija atsisakė pasmerkti invaziją, vaizduodama Rusiją kaip auką, kurią Vakarai stengiasi susilpninti.Antradienį išsiųstais laiškais A. Guterresas siekia paskatinti dialogą, kad užbaigtų karą. „Šiuo didžiulio pavojaus ir pasekmių metu jis norėtų aptarti skubius žingsnius taikai Ukrainoje pasiekti“, – sakė S. Dujarricas.Nuo karo pradžios A. Guterresas mažai bendravo su V. Zelenskiu, tik kartą kalbėjosi su juo telefonu kovo 26 dieną. V. Putinas neatsiliepė į A. Guterreso skambučius ir neturėjo su juo jokio kontakto, kai JT vadovas pareiškė, jog invazija pažeidė JT chartiją.

Pentagonas: Ukraina negavo iš sąjungininkių viso lėktuvo, tik dalisJAV gynybos departamentas trečiadienį pareiškė, kad Ukraina iš sąjungininkių gavo dalių savo orlaiviams, bet ne karo lėktuvų, ir taip pakoregavo savo ankstesnį pareiškimą, kad buvo pristatyta lėktuvų.Nors neskelbiama šalis pasiūlė stacionarius lėktuvus, kad sustiprintų Kyjivo kovą su Rusija, „jie negavo viso lėktuvo iš kitos valstybės“, sakė Pentagono atstovas Johnas Kirby.

JAV kol kas nemato požymių, kad Rusija ruoštųsi panaudoti branduolinį ginkląJungtinės Valstijos kol kas nemato požymių, kad Rusija ruoštųsi panaudoti Ukrainoje branduolinį ginklą. Tai trečiadienį pranešė televizijos kanalas CNN, remdamasis savo šaltiniais, susipažinusiais su naujausiais žvalgybos duomenimis.Pasak kanalo šaltinių, tikimybė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakys panaudoti branduolinį ginklą, sudaro 1 proc.Bet JAV administracija dėl tokios galimybės nerimauja labiau negu bet kada nuo šaltojo karo laikų.Pranešama, kad JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas reguliariai – du tris kartus per savaitę – informuojamas apie situacijos pokyčius, o slapti planai koreguojami.Amerikos kariškiai teigia, kad situacija yra kontroliuojama. Pasak jų, JAV palydovai ir lėktuvai nuolat stebi Rusiją ir „pamatytų“, jeigu Kremlius nuspręstų perkelti branduolinę ginkluotę.

Michelis: V. Putinui nepavyks suskaldyti ESRusijos prezidentui Vladimirui Putinui nepavyks suskaldyti Europos Sąjungos (ES) jai atsakant į karą Ukrainoje, trečiadienį viešėdamas Kyjive pareiškė ES vadovas Charles‘is Michelis.„Kremliaus tikslas yra sugriauti Ukrainos suverenitetą, taip pat suskaldyti Europos Sąjungą, ir jam nepavyks“, – per spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu sakė Ch. Michelis.„Pastarosiomis savaitėmis net ir sunkiomis aplinkybėmis įrodėme, kad 27 valstybės narės sistemingai galėjome priimti sprendimus visos kartu vieningai“, – sakė jis. 

 Zelenskis: Ukrainos narystė ES yra „prioritetas“Narystė Europos Sąjungoje Ukrainai yra „prioritetas“, trečiadienį per bendrą spaudos konferenciją su viešinčiu ES vadovu Charles'iu Micheliu pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.„Kalbant apie būsimą mūsų narystę ES, tai yra prioritetas mūsų valstybei, mūsų žmonių stiprybei, tiems, kurie yra pasirengę ginti mūsų žemę nuo rusų įsibrovėlių netgi be ginklų“, – sakė V. Zelenskis.

Ministras: Izraelis perduos Ukrainai individualios apsaugos priemoniųIzraelio gynybos ministras Benny`is Gantzas trečiadienį pareiškė, kad jo šalis perduos Ukrainai individualios apsaugos priemonių ir įrangos gelbėjimo tarnyboms.Tai pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ambasada Izraelyje.„Ministras B. Gantzas informavo, kad, atsiliepdamas į Ukrainos prašymą, Izraelis patieks individualios apsaugos priemonių ir įrangos Ukrainos gelbėjimo tarnyboms. Tai bus svarbi Izraelio pastangų teikti humanitarinę pagalbą Ukrainai dalis“, - pažymėjo ambasados atstovai.Kaip anksčiau buvo pranešta, Izraelis patvirtino, kad yra pasirengęs organizuoti Jeruzalėje galimą Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą, taip pat priimti mieste Ukrainos ir Rusijos delegacijas.

Rusija teigia išbandžiusi naują tarpžemyninę balistinę raketąRusija teigia išbandžiusi naują tarpžemyninę balistinę raketą „Sarmat“, rašoma BBC.Prezidentas Vladimiras Putinas teigė, kad ji suteiks peno apmąstymams tiems, kurie bando grasinti Rusijai.Per televiziją jis buvo parodytas, kaip kariškiai jį informavo, kad raketa buvo paleista iš Plesecko šalies šiaurės vakaruose ir pataikė į taikinius Kamčiatkos pusiasalyje Rusijos tolimuosiuose rytuose.

Ukrainos parlamentaras: daugiau kaip 200 religinių bendruomenių palieka Maskvos patriarchatąPrasidėjus Rusijos plataus masto agresijai prieš Ukrainą, daugiau kaip 200 religinių bendruomenių pareiškė, kad pereina iš Maskvos patriarchato Ukrainos stačiatikių bažnyčios (MPUSB) į Ukrainos stačiatikių bažnyčią (USB).Tai trečiadienį interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pranešė Ukrainos Aukščiausiosios Rados Humanitarinės ir informacinės politikos komiteto pirmininkas Nikita Poturajevas.„Paraiškų skaičius palyginti su ankstesniais metais smarkiai išaugo. Bijau suklysti, bet galiu tiksliai pasakyti, kad jų gauta daugiau kaip 200. Tiesiog per vieną mėnesį“, - teigė parlamentaras.Jo manymu, sprendimą dėl MPUSB visavertės integracijos į USB turi priimti dvasininkija ir tikintieji, valstybė neturėtų kištis į šį procesą.

Ukrainos meras prašo Europos Parlamento daugiau ginklųUkrainos meras, pagrobtas ir paleistas per Rusijos invaziją į jo šalį, lankydamasis Europos Parlamente paragino Europos Sąjungą siųsti Ukrainai daugiau ginklų.„Ukrainiečiai negalvoja apie patogumus, jie galvoja tik apie išlikimą, ir tai turi liautis“, – per diskusiją ES įstatymų leidžiamojoje institucijoje sakė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas. „Tai turi būti kuo greičiau nutraukta naudojant visas mums prieinamas priemones, įskaitant sankcijas ir ginklus“, – sakė I. Fiodorovas. Jis perspėjo, kad karas Ukrainoje gali išplisti į kitas Europos šalis.I. Fiodorovas buvo trumpam pagrobtas kovo viduryje, bet vėliau paleistas per apsikeitimą belaisviais, teigiama Ukrainos vyriausybės pranešime.

Rusijoje bus įslaptinti duomenys apie Ukrainoje žuvusių kareivių giminesRusijos gynybos ministerija nusprendė įslaptinti duomenis apie Ukrainoje žuvusių kareivių gimines, ši informacija bus laikoma valstybės paslaptimi.Tai pranešė BBC rusų tarnyba, kuri remiasi Rusijos vyriausybės nutarimo projektu.Duomenys apie Rusijos kariškius, žuvusius vykstant karo veiksmams, laikomi valstybės paslaptimi dar nuo 2015 metų, bet lengvatas žuvusiųjų šeimų nariams įformina rajonų administracijų valdininkai civiliai. Dabar Rusijos gynybos ministerija prašo vyriausybę perduoti šiuos įgaliojimus kariniams komisariatams.Projekto aiškinamajame rašte sakoma, jog reikia įslaptinti šiuos duomenis, kad kuo mažiau asmenų „turėtų prieigą prie informacijos apie RF ginkluotųjų pajėgų kariškių, žuvusių (mirusių) per specialią karinę operaciją Ukrainos teritorijoje, šeimų narius“.Dabar Ukrainoje žuvusių Rusijos kareivių pavardes atskleidžia regionų valdininkai ir patys žuvusiųjų artimieji ar draugai. Gynybos ministerija neskelbia jų sąrašų. Pastarąjį kartą žinyba apie nuostolius Ukrainoje pranešė kovo 25 d., pareikšdama, kad žuvo 1 351 Rusijos kariškis.Balandžio 7 d. interviu televizijos kanalui „Sky News“ Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija „per specialią karinę operaciją“ Ukrainoje patyrė didelių nuostolių.Atnaujintais Ukrainos generalinio štabo duomenimis, iki balandžio 20 d. Ukrainoje žuvo apie 20 900 Rusijos kareivių.

Ukrainos prašymas suteikti karinę pagalbą klumpa BulgarijojeUkrainos užsienio reikalų ministras trečiadienį kreipėsi į Bulgariją, prašydamas prisijungti prie tarptautinių pastangų ir teikti karinę pagalbą jo šaliai, nes tradicinė Rusijos sąjungininkė tebėra viena iš paskutinių stabdžių Europos Sąjungoje (ES).Ukraina ne kartą spaudė NATO ir ES valstybes nares paspartinti karinės pagalbos tiekimą, kai Rusija vasario 24 d. įsiveržė į šalį, tačiau Bulgarija, tradiciškai palaikanti glaudžius ryšius su Rusija, iki šiol atsisako tai padaryti. „Bulgarijos vyriausybė ir Bulgarijos parlamentas puikiai žino, ko prašo Ukraina (...) Kariaujant karą, reikia visko – nuo kulkų iki kovinių lėktuvų. Visoms NATO narėms pateikėme tą patį sąrašą“, – sakė Dmytro Kuleba trečiadienį po susitikimų Bulgarijos parlamente.Aukščiausias Ukrainos diplomatas vėlai pirmadienį automobiliu atvyko su trijų dienų vizitu į Bulgariją, didelę amunicijos, prieštankinių raketų ir lengvųjų ginklų gamintoją. Balkanų valstybė yra tarp kelių Rytų Europos šalių, turinčių sovietinės gamybos naikintuvų MiG-29, kuriuos Ukraina stengiasi gauti, nes jos pilotai moka jais skraidyti. D. Kuleba aptarė karinės pagalbos klausimą antradienį susitikęs su premjeru Kirilu Petkovu ir gynybos ministru Dragomiru Zakovu, trečiadienį patvirtino Bulgarijos užsienio reikalų ministrė Teodora Genčiovska. Trečiadienio rytą jis taip pat susitiko su prezidentu Rumenu Radevu, kuris išreiškė santūrumą teikti karinę paramą.Socialistų partija BSP pagrasino pasitraukti iš valdančiosios koalicijos, jei Ukrainai bus siunčiama kokia nors pagalba. BSP lyderė ir ūkio ministrė Kornelia Ninova, kontroliuojanti ginklų eksporto licencijas, ne kartą pareiškė, kad kol ji bus vyriausybėje, į Ukrainą nebus eksportuota „nė viena vinis“.„Mes gerbiame politinę situaciją Bulgarijoje ir paliksime parlamentui bei vyriausybei nuspręsti, kaip ir kada padėti Ukrainai“, – trečiadienį sakė D. Kuleba. „Tačiau noriu dar kartą pakartoti: tie, kurie nenori, kurie dvejoja, kurie pasisako prieš ginklų ir įvairios karinės technikos tiekimą Ukrainai, iš tikrųjų palaiko Rusijos agresiją ir mūsų piliečių žudynes“, – pridūrė jis.

Ukrainos pareigūnas: Luhansko srityje agresoriai rusai sugriovė beveik visas cerkves ir per Velykas gali griebtis teroroLuhansko srityje agresoriai rusai sugriovė beveik visas cerkves ir per Velykas gali griebtis teroro. Būtų geriau, jei regione likę tikintieji dalyvautų Velykų pamaldose nuotoliniu būdu.Kaip praneša trečiadienį „Ukrinform“, tai „Telegram“ kanale pareiškė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Sergijus Gaidajus.„Luhansko srityje beveik neliko nenukentėjusių šventyklų – jas sugriovė Rusija. Cerkves, kurios buvo pavaldžios Maskvos patriarchatui, atakavo „rusų pasaulio“ atstovai. Nes priešui tas pats. Rusai gali pasinaudoti mūsų papročiais ir griebtis teroro per vieną svarbiausių krikščionių švenčių. Jeigu jiems bus įsakyta atakuoti cerkves per Velykas, jie nedvejos. O rusai, esu tuo įsitikinęs, mėgins tai daryti. Todėl verčiau likite namie – nerizikuokite gyvybe“, - parašė regiono vadovas.Jis tikintiesiems priminė, kad Velykų pamaldos bus transliuojamos per televiziją ir internetu.

Baerbock: Vokietija sąmoningai neatskleidžia visų detalių apie Ukrainai siunčiamus ginklusVokietija sąmoningai neatskleidė visų detalių apie Ukrainai iki šiol išsiųstus ginklus. Tai trečiadienį vizito Latvijos sostinėje Rygoje metu pareiškė užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, kurią cituoja BBC.Kalbėdama po susitikimo su savo kolega iš Latvijos, A. Baerbock teigė, kad jos šalis Ukrainai jau pristatė „prieštankinių raketų, „Stinger'ių“ ir kitų dalykų, apie kuriuos viešai neskelbėme, kad šios siuntos šalį pasiektų greitai“.Ministrė pridūrė, kad Vokietija padės Ukrainos pajėgoms prižiūrėti Berlyno ir Vakarų sąjungininkų išsiųstas pažangias ginkluotės sistemas ir išmokys karius jomis naudotis.Ukraina prieš tai ragino savo sąjungininkus atsiųsti jai papildomos karinės pagalbos, kai Rusijos pajėgos pradėjo naują puolimą šalies rytuose.

Podoliakas pakomentavo Peskovo pareiškimą apie dokumento dėl taikos projekto perdavimą KyjivuiUkrainos prezidento patarėjas ir Ukrainos delegacijos derybose su Rusija narys Michailas Podoliakas patvirtino, kad Ukrainos pusė gavo Maskvos pasiūlymus ir juos nagrinėja. Taip jis komentavo Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo pasisakymą, kad Rusija perdavė Kyjivui dokumento dėl taikos projektą ir laukia atsakymo.„Ukraina dar per derybas Stambule pateikė savo pasiūlymus oponentams. Visų pirma dėl saugumo garantijų. Rusijos pusė išstudijavo pasiūlymus ir išsakė savo pozicijas. Dabar mūsų eilė išstudijuoti, palyginti, daryti išvadas“, – sakė M. Podoliakas.Komentuodamas D. Peskovo pasisakymą, kuriame Kremliaus atstovas teigė, kad Ukrainos pusė neva „neskuba atsakyti“, M. Podoliakas pabrėžė, kad Rusijos atstovai viešus pareiškimus dažnai naudoja kaip spaudimo elementą.

Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko apie 20 900 kariųRusija nuo savo karo prieš Ukrainą pradžios šalyje jau neteko apie 20 900 karių. Tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, kuriuo remiasi portalas „Ukrinform“.Štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos iki balandžio 20-osios Rusija taip pat neteko 815 tankų, 2 087 šarvuočių, 391 artilerijos sistemos, 136 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 67 oro gynybos sistemų, 171 lėktuvo, 150 sraigtasparnių, 1 504 transporto priemonių, 8 laivų, 76 degalų cisternų, 165 dronų ir 27 specialiosios technikos vienetų.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

Į Ukrainą grįžo daugiau kaip milijonas šalies piliečiųNuo vasario 24 d., kai prasidėjo Rusijos plataus masto karas prieš Ukrainą, iš užsienio į tėvynę grįžo 1 mln. 100 tūkst. Ukrainos piliečių.Tai trečiadienį pranešė Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas Andrijus Demčenka, kuriuo remiasi UNIAN.Pasak pareigūno, iš pradžių didžiąją dalį grįžtančiųjų sudarė vyrai, norintys įsijungti į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gretas ar kitaip padėti ginti šalį nuo priešo. Bet pastarosiomis savaitėmis į Ukrainą grįžta vis daugiau moterų, vaikų ir pagyvenusių žmonių.

EVT vadovas: istorija neužmirš karo nusikaltimų Ukrainoje Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis trečiadienį, lankydamasis netoli Kyjivo esančioje rusų pajėgų nuniokotoje Borodiankoje, pareiškė, kad Ukrainoje įvykdytų karo nusikaltimų kaltininkai privalo sulaukti teisingumo. „Borodiankoje. Kaip ir Bučoje ir daugelyje kitų Ukrainos miestų. Istorija neužmirš ten įvykdytų karo nusikaltimų. Negali būti taikos be teisingumo“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ch. Michelis. Ch. Michelis yra vienas iš virtinės užsienio šalių lyderių, atvykusių į Kyjivą pademonstruoti solidarumo su provakarietiška Ukraina, kovojančia su Maskvos pajėgų invazija. Vakarų šalys teikia paramą Ukrainai, o tarptautinės bendruomenės ekspertai padeda tiriant įtariamus karo nusikaltimus, kuriuos įvykdė Rusijos pajėgos jų okupuotose teritorijose. Kremliui perdislokuojant savo pajėgas Ukrainoje kovo pabaigoje rusų pajėgos atsitraukė iš tokių netoli Kyjivo esančių miestų kaip Borodianka ir Buča. Vietos pareigūnų teigimu, iki šiol aplink sostinę esančiame regione rasta daugiau nei 1 200 žmonių kūnų. https://twitter.com/CharlesMichel/status/1516713323861057538?ref_src=twsrc%5Etfw

JT: nuo karo pradžios iš Ukrainos jau pasitraukė daugiau kaip 5 mln. žmoniųJungtinės Tautos (JT) trečiadienį pranešė, kad nuo Rusijos sukelto karo pradžios iš Ukrainos jau pasitraukė daugiau kaip 5 mln. žmonių.JT pabėgėlių agentūros (UNHCR) duomenimis, nuo vasario 24 dienos iš Ukrainos išvyko 5 034 439 žmonės.

Kremlius teigia, kad Rusija perdavė Kyjivui dokumento dėl taikos projektą Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigia, kad Maskva perdavė Kyjivui dokumento dėl taikos projektą „su aiškiomis formuluotėmis“, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“. „Ukrainos pusei derybų metu yra perduotas mūsų dokumento projektas, kuriame yra absoliučiai aiškios formuluotės. Kamuolys yra Kyjivo pusėje, Maskva laukia reakcijos“, – sakė D. Peskovas. Jis taip pat kaltino Ukrainos pusę, kad ši neva „neskuba atsakyti“. Kaip rašo UNIAN, anksčiau Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas ir Ukrainos derybų grupės narys Michailas Podoliakas sakė, kad derybos su Rusija buvo įšaldytos ir negalėjo nuspėti, kada įvyks kitas tiesioginių derybų raundas. Paskutinį kartą Rusijos ir Ukrainos delegacijos akis į akį kalbėjosi kovo 29 dieną Stambule.

Rusija tęsia oro antskrydžius UkrainojeRusijos karinės oro pajėgos skelbia naktį atakavusios 73 karinius taikinius Ukrainoje. „Smogus didelio tikslumo raketomis, Novovoroncovkoje ir Kiselivkoje sunaikinta iki 40 ukrainiečių karių bei septyni šarvuoti automobiliai“, – trečiadienį sakė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas. Nepriklausimai šių duomenų patikrinti neįmanoma.Atstovo teigimu, atakos pirmiausiai buvo nukreiptos prieš taktinius taikinius. Be ginkluotųjų oro pajėgų antskrydžių rusų raketiniai daliniai ir artilerija apšaudė 1 053 karinius objektus, sakė I. Konašenkovas savo kasdieniniame rytiniame brifinge.Duomenų apie rusų sausumos puolimą karinis atstovas nepateikė. Jis nepasakė ir ar užimta Ukrainos vietovių.

Ukrainos separatistai: iš Mariupolio evakuoti 145 civiliai ir kariaiIš Ukrainos pietryčiuose esančio apgulto Mariupolio uostamiesčio evakuota daugiau kaip 140 civilių ir penki ukrainiečių kariai, trečiadienį paskelbė prorusiški Rytų Ukrainos separatistai.Pranešimas pasirodė Maskvai suintensyvinus savo puolimą Ukrainos rytuose.„Penki Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai sudėjo ginklus ir savanoriškai išvyko iš gamyklos „Azovstal“ teritorijos“, – per platformą „Telegram“ parašė tik Maskvos pripažįstamos separatistų „Donecko liaudies respublikos“ valdžia.Kitame, vėlai antradienį paskelbtame įraše separatistai nurodė, jog iš nuniokoto miesto, kuris užtikrintų labai svarbų sausumos tiltą tarp Rusijos kontroliuojamų Rytų Ukrainos teritorijų ir Rusijos aneksuoto Krymo, taip pat evakuota daugiau kaip 140 žmonių.Rusijos pajėgos bando išstumti dar likusius Mariupolio gynėjus iš jų paskutinio bastiono didžiulėje metalurgijos gamyklos „Azovstal“ teritorijoje.Antradienį Maskva paskelbė, kad Rusijos pajėgos atvėrė humanitarinį koridorių iš Mariupolio ukrainiečių kariams, sutikusiems sudėti ginklus.Svarbiu Rusijos taikiniu tapusiame Mariupolyje dėl intensyvaus apšaudymo griuvėsiais virto didelės miesto dalys. Maskva paskelbė virtinę ultimatumų ukrainiečių pajėgoms Mariupolyje, reikalaudama sudėti ginklus ir pasiduoti.

Norvegija padovanojo Ukrainai oro gynybos ginkluotėsNorvegija padovanojo su Rusijos invazija šiuo metu susiduriančiai Ukrainai dar daugiau gynybinės ginkluotės – šįkart tai 100 priešlėktuvinės gynybos raketų „Mistral“, pranešė Gynybos ministerija Osle.Pasak gynybos ministro Bjorno Arildo Gramo, šios raketos veiksmingos ir jų reikėjo Ukrainos kariniam jūrų laivynui. Norvegijos ginkluotosios pajėgos prieš tai jau planavo pakeisti šiuos ginklus, tad, juos padovanojus Ukrainai, šalies gynyba nuo to nenukentės, pridūrė Gynybos ministerija.Per pastarąsias kelias savaites Norvegija jau nusiuntė Ukrainai, be kita ko, 4 000 prieštankinių raketų ir apsaugos priemonių.Buvusi šalies užsienio reikalų ministrė Ine Eriksen Soreide iš opozicinės konservatorių partijos sakė radijui „Norwegian Radio“, kad dabartinė vyriausybė turi jos partijos paramą, jei norėtų nusiųsti Ukrainai sunkesnių gynybinių ginklų.

Ukrainos žvalgyba: dėl nesėkmių fronte Maskva pradėjo „Luhansko liaudies respublikos“ vadų „valymus“ Dėl nesėkmių fronte Maskva pradėjo apsišaukėliškos „Luhansko liaudies respublikos“ vadų „valymus“, teigia Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiasis žvalgybos direktoratas. Žvalgybos duomenimis, FSB pareigūnai sulaikė „LLR“ „vidaus reikalų ministrą“ Igorį Kornetą, gimusį 1973 m. Dabar jis, kaip teigiama, laikomas kardomojo kalinimo centre Rostove prie Dono, rašo UNIAN. „LLR vidaus reikalų ministro“ suėmimas sukėlė neigiamą teisėsaugos institucijų ir „respublikos“ politinės vadovybės reakciją, kuri tai vertina kaip kvazivalstybinio valdžios bloko pokyčių pradžią“, – pažymi Ukrainos žvalgyba.

Karas Ukrainoje jau pražudė 205 vaikusNuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios šalyje jau žuvo 205 vaikai. Tai trečiadienį pranešė portalas „Ukrinform“, remdamasis Ukrainos generaline prokuratūra.Prokuratūros duomenimis, sužeisti dar 373 vaikai.Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.

EVT vadovas Michelis atvyko į KyjivąEuropos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis, atstovaujantis Europos Sąjungos valstybėms narėms, trečiadienį atvyko į Kyjivą, Rusijai suintensyvinus puolimą Ukrainos rytinėje dalyje.„Šiandien – Kyjive. Laisvos ir demokratinės Europos širdyje“, – savo „Twitter“ paskyroje parašė Ch. Michelis ir pridėjo nuotrauką, padarytą Ukrainos sostinės traukinių stotyje.https://twitter.com/eucopresident/status/1516668856651165708?ref_src=twsrc%5Etfw

Ukraina: „kadyrovcai“ žudo kariauti Ukrainoje atsisakančius rusų kariusZaporožės srityje vadinamieji „kadyrovcai“ nužudė tris kariauti Ukrainoje atsisakiusius rusų karius, mat jiems nebuvo sumokėta.Rusų kariai norėjo atiduoti ginklus ir važiuoti namo.Apie tai pranešė Zaporožės srities karinės administracijos atstovas, pulkininkas Ivanas Arefjevas.„Ukrainiečių žvalgybininkų duomenimis, vakar Polohivo rajone pradėjo maištauti rusų kariai – RF kareiviai nenori kariauti, nes jiems nesumoka žadėtų pinigų. Taigi „kadyrovcai“ žiauriai nužudė tris maišto kurstytojus, kurie norėjo atiduoti ginklus ir važiuoti namo“, – pabrėžė jis.I. Arefjevo teigimu, ginklų tiekimas rusų kariuomenei Zaporožės teritorijoje nesiliauja.

Mariupoliui po 50 dienų blokados trūksta maisto, vandens, vaistųMariupolio mero pavaduotojas Sergejus Orlovas trečiadienį BBC sakė, kad Mariupolyje vis dar gyvena apie 130 000 piliečių, kurie po daugiau nei 50 dienų blokados kenčia nuo maisto, vandens, vaistų trūkumo.S. Orlovas teigė, kad Ukrainos kariams Mariupolyje labai sudėtinga nugalėti rusų pajėgas, kurios supa „Azovstal“ gamyklą. Jis sako, kad Ukrainai kuo greičiau reikia sunkiųjų ginklų, kad apgintų miestą.

Ukraina: Rusija turi aiškų planą, kuris turi būti įvykdytas iki gegužės 9-osiosUkrainos gynybos ministerijos atstovas Oleksandras Motuzianykas sako, kad Rusija turi aiškų planą, kuris turi būti įvykdytas iki gegužės 9 dienos.„Dabar jų tikslas visiškai aiškus: išstumti Ukrainos pajėgas už administracinių Donecko ir Luhansko sričių sienų ir išlaikyti „sausumos koridorių“ į laikinai okupuotą Krymą. Būtent šią „pergalę“ jų vyriausybė ir sieks „parduoti“ savo visuomenei“, – sakė O. Motuzianykas.Tačiau, anot jo, Rusija tuo tikrai neapsiribos. O. Motuzianyko teigimu, vėliau Rusijos kariai stengsis plėtoti puolimą kitose srityse, ypač Chersono, siekdami užimti kuo daugiau teritorijų. Dabar Rusija, pasak jo, tam ruošiasi, telkia pajėgas ir įsitvirtina jau užimtose srityse, tačiau tai priklausys nuo karo veiksmų Donecko ir Luhansko srityse rezultatų.

Kyjivas: pasiektas susitarimas su Rusija dėl koridoriaus civilių evakuacijai iš MariupolioUkraina trečiadienį pranešė susitarusi su Rusijos pajėgomis dėl saugaus maršruto atvėrimo civiliams, norintiems ištrūkti iš nuniokoto pietrytinio Mariupolio uostamiesčio.„Sugebėjome pasiekti preliminarų susitarimą dėl humanitarinio koridoriaus moterims, vaikams ir senyviems asmenims“, – per platformą „Telegram“ parašė Ukrainos premjero pavaduotoja Iryna Vereščuk.

Britų žvalgyba: kovos Donbase intensyvėjaJungtinės Karalystės gynybos ministerija trečiadienio rytą pateikė naujausią situacijos Ukrainoje vertinimą.Jame teigiama, kad Rusija toliau stiprina pajėgas Ukrainos rytuose, o kovos Donbaso regione intensyvėja, nes Rusijos kariai siekia prasiveržti pro Ukrainos gynybą.Rusijos aviacijos aktyvumas šiaurinėje Ukrainoje, pasak JK žvalgybos, veikiausiai išliks žemas po Rusijos pasitraukimo nuo Kyjivo, sakoma atnaujintoje apžvalgoje.„Tačiau vis dar išlieka smūgių prieš prioritetinius taikinius visoje Ukrainoje rizika“, – rašoma joje.„Rusijos atakos prieš miestus visoje Ukrainoje rodo jos ketinimą pabandyti sutrikdyti papildomų Ukrainos pajėgų ir ginkluotės judėjimą į šalies rytus“, – teigia britų žvalgyba.

Kyjivas praneša apie nesėkmingą Rusijos bandymą pulti SeverodoneckąUkrainos generalinis štabas pranešė apie nesėkmingus Rusijos bandymus šturmuoti Rubižnės ir Severodonecko miestus Rytų Ukrainos Luhansko srityje. „Po rusų okupantų puolimo Rubižnėje ir Severodonecke 130 sužeistų priešo karių atgabenta į Novoaidaro vietos ligoninę“, – pranešė Generalinis štabas.Be to, Ukrainos karinė vadovybė pranešė apie Rusijos vykdomą puolimą netoli Iziumo Charkivo srityje ir smarkius mūšius Marinkoje, Popasnoje, Torskėje, Zelena Dolynoje ir Kreminoje. Prorusiški separatistai prieš tai pranešė perėmę Kreminos kontrolę. Nepriklausomai pranešimų patikrinti neįmanoma.

JAV rengia dar vieną 800 mln. dolerių vertės karinės pagalbos paketą UkrainaiJAV ketina patvirtinti dar vieną 800 mln. dolerių vertės karinės pagalbos paketą Ukrainai, praėjus mažiau nei savaitei po to, kai buvo paskelbta apie ankstesnę tokio pat dydžio pagalbą, antradienį pranešė JAV žiniasklaida.Naujojo paketo detalės dar tikslinamos, teigia CNN, kuri citavo tris aukšto rango prezidento Joe Bideno administracijos pareigūnus.„NBC News“ pranešė, kad tikimasi, jog naujajame pakete bus daugiau artilerijos ir dešimtys tūkstančių sviedinių, kurie padės Kijevui kovoti su Rusijos invazija, vis stiprėjant mūšiams Ukrainos rytuose.Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki antradienį sakė, kad J. Bidenas su kitais  pasaulio lyderiais dalyvavo pokalbyje, per kurį aptarė papildomos amunicijos ir saugumo pagalbos suteikimą Ukrainai.Balandžio 13 dieną J. Bidenas pristatė Kyjivui skirtą 800 mln. dolerių vertės įrangos paketą, įskaitant sraigtasparnius, haubicas ir šarvuočius.Pirmadienį Pentagonas pranešė, kad pirmosios šio paketo siuntos jau atvyko prie Ukrainos sienų ir turėjo būti perduotos jos kariuomenei.Didžiąją dalį tarptautinės karinės pagalbos, kurią Kyjivas gavo nuo praėjusių metų rudens, buvo suteikta JAV.Valdant J. Bidenui Ukrainai suteikta daugiau kaip 3,2 mlrd. dolerių saugumo pagalbos, neįskaitant numatyto naujojo paketo.

Europos pareigūnas: Ukrainoje kaunasi iki 20 tūkst. Rusijos samdiniųUkrainoje veikiančios Rusijos pajėgos turi iki 20 tūkst. samdinių, įskaitant kontroversiškos privačios karinės bendrovės „Wagner Group“ kovotojus ir atvykėlius iš Sirijos ar Libijos, antradienį sakė vienas Europos pareigūnas.„Kalbant apie jų pajėgumus – jie yra pėstininkai. Jie neturi jokios sunkiosios technikos ir ginklų. Tiesiog daugiau pėstininkų“, – su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs pareigūnas sakė žurnalistams Vašingtone.„Šie vyrukai daugiausiai naudojami kaip masė prieš Ukrainos pasipriešinimą“, – aiškino pareigūnas.Jis pridūrė, kad Rusijos invazijoje dalyvauja 10–20 tūkst. samdinių, bet sunku pasakyti, kokią jų dalį sudaro „Wagner“ kovotojai, taip pat kovotojai iš Sirijos arba Libijos.Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artima laikoma „Wagner“ ir jos samdiniai įtariami pažeidimais Malyje, Libijoje ir Sirijoje.Minėtas pareigūnas sakė, kad kovotojai iš Libijos ir Sirijos buvo „perkeliami“ į Ukrainos rytinį Donbaso regioną.Kovo pabaigoje Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pranešė, kad kautynėse Ukrainoje tikriausiai dalyvauja daugiau kaip 1 000 „Wagner“ samdinių, įskaitant kai kuriuos šios organizacijos aukšto rango vadus.Europos pareigūnas sakė, kad po 4–6 mėnesius truksiančių kautynių šis karas tikriausiai pateks į aklavietę: Rusijos pajėgos veikiausiai kontroliuos visą Luhansko sritį ir mažą dalį Zaporižios provincijos pietryčių Ukrainoje.Jis taip pat prognozavo, kad Rusijos ir Ukrainos derybos gali pasibaigti iki šių metų rudens, ir tokiu atveju karas tikriausiai baigtųsi iki žiemos pradžios.

Kanada perduos Ukrainai sunkiųjų ginklųKanada perduos Ukrainai sunkiosios artilerijos ginklų, kad ši galėtų gintis nuo Rusijos puolimo. Taip atsižvelgiama į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prašymą, antradienį sakė ministras pirmininkas Justinas Trudeau. Detalės apie ginklus ir kaštus bus pateiktos ateinančiomis dienomis.Ir Jungtinės Valstijos paskelbė apie sunkiosios ginkluotės, įskaitant artilerijos, tiekimą Ukrainai. 18 haubicų „labai, labai greitai“ bus perduota Ukrainai, antradienį sakė Pentagono atstovas Johnas Kirby‘is.J. Trudeau, be to, pristatė naujas sankcijas dar 14 su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu susijusių asmenų, įskaitant dvi jo suaugusias dukras. Įšaldomas jų turtas Kanadoje, draudžiama atvykti į šalį. Praėjusiomis dienomis JAV ir Didžioji Britanija paskelbė panašias sankcijas.

Zelenskis: padėtis Mariupolyje yra „rimčiausia, kokia tik gali būti“Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad padėtis Mariupolio uostamiestyje yra „rimčiausia, kokia tik gali būti“. Rusų pajėgos blokuoja visus mėginimus suorganizuoti humanitarinius koridorius iš išgelbėti Ukrainos piliečius, sakė V. Zelenskis vaizdo įraše, kuris paskelbtas naktį į trečiadienį.Miesto gyventojus, esančius Rusijos dalinių rankose, anot jo, mėginama „deportuoti“ ar mobilizuoti į rusų pajėgas. Deja, sakė V. Zelenskis, negaunama atsakymo į pasiūlymą dėl apsikeitimo, kuris leistų išgelbėti civilius ir miesto gynėjus. Šio pasiūlymo detalių prezidentas nekonkretizavo. Duomenų nepriklausomai patvirtinti neįmanoma.

Ukraina pranešė TATENA, kad atkurtas ryšys su Černobylio AETarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pranešė, kad Ukraina ją informavo, jog atkurtas „tiesioginis ryšys“ tarp Černobylio atominės elektrinės ir nacionalinio reguliuotojo, o TATENA vadovas Rafaelis Grossis pasveikino šią žinią.TATENA teigė, kad ryšys tarp neveikiančios Ukrainos atominės elektrinės ir nacionalinio reguliatoriaus SNRIU buvo prarastas „daugiau nei prieš mėnesį“, kai Rusijos pajėgos kontroliavo objektą.„Akivaizdu, kad tokia situacija nebuvo tvari, ir labai gera žinia, kad reguliavimo institucija dabar gali tiesiogiai susisiekti su elektrine, kai to reikia“, – sakė TATENA generalinis direktorius R. Grossis antradienį paskelbtame atnaujintame pranešime apie karą Ukrainoje.Vėliau balandį R. Grossis planuoja su TATENA ekspertų misija atvykti į neveikiančią elektrinę patikrinti branduolinę saugą ir radiologinę padėtį, taip pat pristatyti įrangą ir suremontuoti agentūros nuotolinio saugos stebėjimo sistemas.Vasario 24 dieną Rusijos pajėgos užėmė elektrinę ir laikė ją penkias savaites, o kovo 31 dieną pasitraukė.Kovo 10 dieną Ukraina pranešė TATENA, kad prarado ryšį su elektrine ir kad reguliavimo institucija gauna iš jos informaciją „per aukštesnio rango elektrinės vadovybę, esančią už elektrinės teritorijos ribų“, nurodė agentūra.

Pranešama apie sprogimus Ukrainos Mykolajivo miesteVėl pranešama apie apšaudymus iš Pietų Ukrainos Mykolajivo miesto.„Vėl sprogimai Mykolajive“, - trečiadienio rytą „Telegram“ kanale rašė mieto meras Oleksandras Senkevyčius. Jis paragino gyventojus laikytis toliau nuo langų ir likti saugioje vietoje.Paak Ukrainos naujienų agentūros UNIAN, Mykolajivo gyventojai taip pat pasakojo, kad kai kur kilo gaisrai. Apie nuostolis ar žalą kol kas duomenų nėra.

JAV mano, kad Rusija taikysis į ginklų gabenimo maršrutusPasak gynybos pareigūno, Rusija taikysis į ginklų siuntimo maršrutus, siekdama sulėtinti JAV ir partnerių ginklų tiekimą į Ukrainą, rašo CNN.Rusijos pajėgos nedažnai smogdavo į judančius taikinius, tačiau gali bandyti sunaikinti tiltus, kelius ir bėgius, kuriais gabenami ginklai ir atsargos, sakė pareigūnas.Net jei rusams pavyktų smogti į tuos maršrutus, pareigūno teigimu, jie negalėtų visiškai sustabdyti siuntų gabenimo, nes jų atkeliauja per daug.

Rusija paskelbė naują ultimatumą Ukrainos kariams MariupolyjeRusijos gynybos ministerija pateikė naują ultimatumą Ukrainos kovotojams, esantiems pramoniniame komplekse apgultame Mariupolio uostamiestyje, praneša „Reuters“.„Rusijos ginkluotosios pajėgos, remdamosi humanitariniais principais, vėl siūlo nacionalistinių batalionų kovotojams ir užsienio samdiniams nuo balandžio 20 d. 14 val. (Maskvos laiku) nutraukti karines operacijas ir sudėti ginklus“, – pranešė Rusijos gynybos ministerija.Antradienį nė vienas Ukrainos karys nepriėmė tokio paties pasiūlymo, sakoma ministerijos pranešime.

Ukraina turi daugiau naikintuvų nei prieš dvi savaitesPentagonas antradienį pranešė, kad Ukrainos kariuomenė gavo papildomų naikintuvų ir atsarginių dalių jų remontui, kad apgadinti orlaiviai vėl galėtų skraidyti.Pentagono atstovas žiniasklaidai Johnas Kirby nepateikė išsamios informacijos apie tai, kurios šalys suteikė lėktuvus, tačiau pripažino, kad buvo perduota naujų orlaivių, ir sakė, kad Ukraina turi daugiau tinkamų naudoti naikintuvų nei prieš dvi savaites.Ukraina paneigė sąjungininkų ir karinių ekspertų lūkesčius, nes praėjus beveik dviem mėnesiams nuo Rusijos invazijos pradžios ne tik išlaikė savo karines oro pajėgas, bet ir remontavo orlaivius ir sugebėjo papildyti jų atsargas.

Mariupolio gynėjas: „Mums liko paskutinės dienos, jei ne valandos“ Ukrainos jūrų pėstininkų, kovojančių paskutinėje Mariupolio gynėjų tvirtovėje, vadas teigė, kad jo kariams „galbūt atėjo paskutinės dienos, jei ne valandos“, ir trečiadienį ryte paskelbtame „Facebook“ įraše prašė juos iš ten išgelbėti. „Priešo pajėgos lenkia mus 10 kartų“, – sakė 36-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados atstovas Serhijus Volyna, pasislėpęs apgultame „Azovstal“ fabrike – didžiulėje gamykloje su požeminiais tuneliais, kur ukrainiečių gynėjus laiko apsupę rusų kariai. „Kreipiamės į visus pasaulio lyderius ir prašome jų mums padėti“, – vaizdo įraše sakė S. Volyna. – Prašome jų pasinaudoti „ekstrakcijos“ procedūra ir nugabenti mus į trečiosios šalies valstybės teritoriją“. Patikrinti abiejų pusių pateiktos informacijos neįmanoma, atsižvelgiant į kovų mastą ir ryšio trūkumą Mariupolyje. Manoma, kad Rusijos pajėgos pamažu prasiveržia į miestą, o kai kurie Ukrainos pareigūnai antradienį sakė, kad buvo smogta netoli „Azovstal“ gamyklos esančiai ligoninei. S. Volyna sakė, kad rusai turi „pranašumą ore, artilerija, savo sausumos pajėgomis, įranga ir tankais“. „Mes giname tik vieną objektą – gamyklą „Azovstal“, kurioje, be kariškių, yra ir civilių, tapusių šio karo aukomis“, – pridūrė jis. „Reuters“ pranešė, kad Rusija trečiadienį, siekdama lemiamos pergalės naujame puolime Ukrainos rytuose, pateikė naują ultimatumą pasiduoti Mariupolyje tebesilaikantiems Ukrainos kovotojams. Pasibaigus ankstesniam ultimatumui pasiduoti ir artėjant vidurnakčiui, Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad nė vienas ukrainiečių karys nesudėjo ginklų, ir atnaujino pasiūlymą. Ukrainos vadai pažadėjo nepasiduoti. Ukrainos prezidento patarėjas vėlų antradienio vakarą sakė, kad Rusija galingomis bunkeriams sprogdinti skirtomis bombomis smogė plieno gamyklai „Azovstal“. Agentūra „Reuters“ negalėjo patikrinti šios informacijos.

Ukraina teigia, kad jos kariai tvirtai atlaiko puolimą rytuosePasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo, Ukrainos pajėgos iki šiol atsilaikė prieš platų Rusijos puolimą šalies rytuose, o kai kuriose vietose sėkmingai atakavo, rašo BBC.„Facebook“ paskelbtame pranešime teigiama, kad tuo metu, kai Rusijos pajėgos atakavo Ukrainos karius ir svarbiausią infrastruktūrą Charkive, jų puolimas į pietus nuo Iziumo žlugo dėl didelių nuostolių.Taip pat pranešama, kad Ukrainos pajėgoms pavyko atsikovoti Marijinkos miestą Donecko regione.

JT vadovas prašo susitikimų su Putinu ir Zelenskiu Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas paprašė susitikti su Rusijos ir Ukrainos prezidentais atitinkamose jų sostinėse, trečiadienį pranešė JT atstovas. Vykstant karui Ukrainoje, A. Guterresas tokį prašymą pateikė laiškuose, kurie antradienį buvo išsiųsti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir jo kolegai iš Ukrainos Volodymyrui Zelenskiui, sakė atstovas Stephane'as Dujarricas. Jungtinės Tautos iš esmės buvo nustumtos į šalį per krizę nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 d. iš dalies dėl to, kad karas suskaldė nuolatines JT Saugumo Tarybos nares: JAV, Prancūziją, Didžiąją Britaniją, Kiniją ir Rusiją. Kinija atsisakė pasmerkti invaziją, vaizduodama Rusiją kaip auką, kurią Vakarai stengiasi susilpninti. Antradienį išsiųstais laiškais A. Guterresas siekia paskatinti dialogą, kad užbaigtų karą. „Šiuo didžiulio pavojaus ir pasekmių metu jis norėtų aptarti skubius žingsnius taikai Ukrainoje pasiekti“, – sakė S. Dujarricas. Nuo karo pradžios A. Guterresas mažai bendravo su V. Zelenskiu, tik kartą kalbėjosi su juo telefonu kovo 26 dieną. V. Putinas neatsiliepė į A. Guterreso skambučius ir neturėjo su juo jokio kontakto, kai JT vadovas pareiškė, jog invazija pažeidė JT chartiją.

Pentagonas: į Ukrainą išsiųsti papildomi kariniai orlaiviai Šį vakarą iš JAV, šį kartą iš Pentagono, gauta daugiau naujienų.Pentagono atstovas spaudai John Kirby patvirtino, kad Ukrainai suteikta papildomų orlaivių ir dalių sugadintai įrangai remontuoti.J. Kirby pridūrė, kad JAV specialiai Kijevui lėktuvų nesuteikė.

Gynybos ministerija: Rusijos nesėkmė Mariupolyje „rodo, kad jai ir toliau nepavyksta greitai pasiekti tikslų“ Šį vakarą Gynybos ministerija pateikė dar vieną naujausią informaciją apie padėtį vietoje Ukrainoje.Britų žvalgybos duomenimis, pastarosiomis valandomis Rusijos apšaudymas ir smūgiai rytiniame Donbaso regione „toliau stiprėjo“.Atnaujintoje informacijoje priduriama, kad ukrainiečiai atremia „daugybę Rusijos pajėgų bandymų žengti į priekį“.Jame teigiama: „Rusijos pajėgumui daryti pažangą ir toliau daro įtaką aplinkos, logistikos ir techniniai iššūkiai, su kuriais ji susidūrė iki šiol, kartu su labai motyvuotų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsparumu.Rusijos nesugebėjimas numalšinti pasipriešinimo Mariupolyje ir jos beatodairiškos atakos, dėl kurių nukentėjo čia gyvenantys civiliai gyventojai, rodo, kad jai ir toliau nepavyksta pasiekti savo tikslų taip greitai, kaip ji norėtų.“

Mariupolio gynėjai praneša, kad gamykla „Azovstal“ sunaikinta, o po griuvėsiais yra daug žmoniųMariupolio metalurgijos gamykla „Azovstal“ sunaikinta itin galingomis bombomis, o po jos griuvėsiais yra daug žmonių.Tai antradienį „Laisvės radijui“ pareiškė „Azovo“ pulko vado pavaduotojas Sviatoslavas Palamaris.Jis pabrėžė, kad Mariupolio gynėjai kovos iki paskutinio šovinio, bet jie ragina Tėvynę išgelbėti civilius ir sužeistuosius bei išgabenti žuvusiųjų kūnus, praneša „Ukrinform“.Anksčiau Ukrainos saugumo tarnyba paskelbė perimtą pokalbį, kuriame Rusijos kariškis pasakoja apie vadovybės įsakymą sulyginti su žeme gamyklą „Azovstal“.

Italija: sąjungininkės pasirengusios naujoms sankcijoms Rusijos atžvilgiuJungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga sutarė dėl būtinybės didinti spaudimą Rusijai taikant naujas sankcijas, antradienį pranešė Italijos vyriausybė.Apie šį sprendimą paskelbta po JAV prezidento Joe Bideno sušaukto virtualaus sąjungininkių susitikimo karui Ukrainoje aptarti.

Nyderlandų ambasada Ukrainoje vėl dirba – kol kas LviveVėl atidaryta Nyderlandų ambasada Ukrainoje. Nedidelė atstovybės darbuotojų dalis su ambasadoriumi priešakyje į Ukrainą sugrįžo praėjusį šeštadienį. Tai antradienį pranešė portalas NOS, kuris remiasi Nyderlandų užsienio reikalų ministru Wopke Hoekstra.Kol kas olandų diplomatai dirba Lvive. Prieš pat Rusijos invaziją Nyderlandų ambasada jau buvo persikėlusi į šį miestą Ukrainos vakaruose iš šalies sostinės Kyjivo. Atitinkamas sprendimas buvo priimtas vasario 20 d.Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Nyderlandai perkėlė savo ambasadą iš Lvivo į Lenkiją.Jeigu situacija bus pripažinta pakankamai saugia, Nyderlandų ambasada grįš į Kyjivą.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Afrikos Sąjunga paragino Rusiją siekti dialogo karui Ukrainoje užbaigtiAfrikos Sąjungos Komisijos pirmininkas Moussa Faki Mahamatas antradienį perspėjo Rusiją, kad kare Ukrainoje privaloma gerbti tarptautinę teisę, ir paragino pradėti dialogą jam užbaigti.Afrikos Sąjungos vykdomosios institucijos vadovas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad sulaukė Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo skambučio.„Pabrėžiau būtinybę gerbti tarptautinę teisę ir raginau užmegzti dialogą, siekiant taikiai išspręsti konfliktą tarp Rusijos ir Ukrainos“, – sakoma jo trumpame pranešime.Kiek anksčiau S. Lavrovas pripažino, kad Rusijos pajėgos Ukrainoje pradeda „naują etapą“, naktį rusų lėktuvams sudavus virtinę smūgį rytinėje Ukrainos dalyje.AS vasarį pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą, o M. Faki Mahamatas ir dabartinis bloko pirmininkas Senegalo prezidentas Macky Sallas  perspėjo, kad situacija gali peraugti į „planetos konfliktą“.Tačiau daug Afrikos šalių demonstruoja paramą Rusijai ar bent jau diplomatiškai neskuba jos smerkti.Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja kovo 2 dieną triuškinama balsų dauguma priėmė rezoliuciją, smerkiančią Rusijos invaziją į Ukrainą. Tačiau beveik pusė – 16 iš 35 balsuojant susilaikiusių šalių – buvo Afrikos valstybės. Eritrėja balsavo prieš rezoliuciją, o dar aštuonios Afrikos šalys balsavime nedalyvavo.

Kanada įtraukė į sankcijų sąrašą V. Putino dukterisKanada antradienį įtraukė dvi suaugusias Rusijos prezidento Vladimiro Putino dukteris į savo sankcijų sąrašą, reaguodama į Maskvos karą Ukrainoje po panašių sąjungininkių žingsnių.Asmenims, įtrauktiems į sąrašą – jame yra ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo žmona bei dukra ir 10 kitų „artimų Rusijos režimo bendražygių“ – gresia turto areštas ir draudimai keliauti. Didžioji Britanija, Europos Sąjunga ir JAV jau skyrė sankcijas dviem V. Putino dukroms Marijai Voroncovai ir Katerinai Tichonovai, gimusioms atitinkamai 1985 ir 1986 metais. Jų motina yra buvusi Rusijos lyderio žmona Liudmila, apie jos ir V. Putino skyrybas pranešta 2013 metais.Kremlius laiko V. Putino dukterų gyvenimo detales griežtai saugoma paslaptimi. Pasak JAV iždo departamento, M. Voroncova atlieka Rusijos valstybės milijardais dolerių finansuojamus genetinius tyrimus, o K. Tichonova yra Rusijos gynybos sektoriaus technologijų vadovė.„Mes kartu su mūsų sąjungininkėmis ir toliau taikysime sankcijas Rusijos režimui ir nepaliaujamai sieksime atskaitomybės už jų veiksmus, – sakoma Kanados užsienio reikalų ministrės Melanie Joly pareiškime. – Jie atsakys už savo nusikaltimus“.Maskvai vasario 24 d. pradėjus invaziją į Ukrainą, Kanada paskelbė sankcijas daugiau nei 750 asmenų ir subjektų iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos.

Ukrainoje žuvo 3 tūkst. „Wagner“ samdinių, pranešta britų įstatymų leidėjamsBeveik 8 tūkst. liūdnai pagarsėjusios „Wagner“ grupės samdinių buvo Rusijos dislokuoti karui Ukrainoje, tačiau patyrė didelių nuostolių, pranešta britų parlamentarams.Duodamas parodymus Bendruomenės Užsienio reikalų komitetui, tyrimo tinklalapio „Bellingcat“ vykdomasis direktorius Christo Grozevas sakė, kad manoma, jog mūšio lauke žuvo 3 tūkst. privačios karinės bendrovės narių.Jis sakė, kad šaltiniai grupuotėje – didžiausioje iš trijų konflikte dalyvavusių samdinių grupių – jiems sakė, jog kartu su Rusijos pajėgomis kovojančiųjų skaičius buvo „daug didesnis“, nei tikėtasi. Tarp jų buvo 200 darbuotojų, išsiųstų į Kyjivą prieš konfliktą vykdyti nesėkme pasibaigusią misiją „išžvalgyti ir nužudyti“ politinius veikėjus, o „didelė dalis“ buvo dislokuota su vilkstinėmis, kurios veržėsi į sostinę iš Baltarusijos. Jis sakė, kad samdiniai buvo ir Bučoje, kur aptikti kai kurių baisiausių įtariamų karo nusikaltimų įrodymai.Pasak Ch. Grozevo, vienas buvęs grupės narys jiems pasakė, jog kai kurie pasirinko kautis, nes jiems patinka žudyti. „Jis sakė, kad apie 10–15 proc. yra sociopatai, žmonės, kurie ten eina tik todėl, kad nori žudyti. Jie ištroškę kraujo, jie nėra tik adrenalino narkomanai“, – sakė jis komitetui.Dr. Seanas McFate'as, Atlanto tarybos vyresnysis bendradarbis ir JAV Nacionalinio gynybos universiteto profesorius, sakė, kad grupuotės žiaurumas tokiuose konfliktuose kaip Sirijos pilietinis karas yra „dalis jų parduodamos prekės“, jei kalbama apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. „Kai kalbame apie Bučą ir kitas vietas, matome tą patį modelį, kurį matėme Sirijoje, kur jie tardė, kankino ir kapojo galvas žmonėms“. Pasak daktaro McFate‘o, tai tapo vienu iš V. Putino pasirinktų ginklų, tačiau iki šiol Vakarų šalys nelabai rimtai vertino šios grupės grėsmę ir nesekė jos narių judėjimo. „Tai paskatino (Rusiją) tuo pasinaudoti įgyvendinant nacionalinės ekspansijos ir nacionalinių interesų strategiją“, – sakė jis.Ch. Grozevas teigė, kad daugiau sankcijų grupės vadovui Jevgenijui Prigožinui, vadinamam „Putino virėju“, turės nedaug įtakos, kur kas veiksmingiau būtų nusitaikyti į atskirus grupės narius, mėgstančius su šeimomis atostogauti užsienyje. Jie tai daro ir dėl to Vakarų sankcijos tik pajuokiamos. „Todėl neleisti visiems šiems žmonėms keliauti tarptautiniu mastu, bent jau į Vakarų pasaulį, gali būti daug daug svarbiau, nei paskelbti dar vieną sankciją J. Prigožinui“.

Bidenas surengė virtualų susitikimą su sąjungininkais dėl karo UkrainojeJAV prezidentas Joe Bidenas antradienį sušaukė virtualų sąjungininkų susitikimą karui Ukrainoje aptarti, pranešė Baltieji rūmai, Kyjivui paskelbus, kad Rusija pradėjo didelį naują puolimą šalies rytuose.Susitikimas, apie kurį skelbiama J. Bideno darbotvarkėje, „yra dalis mūsų reguliaraus [veiksmų] koordinavimo su sąjungininkais ir partneriais, remiant Ukrainą“, naujienų agentūrai AFP sakė vienas pareigūnas.Vaizdo konferencija prasidėjo prieš pat 10 val. vietos (17 val. Lietuvos) laiku. Joje dalyvavo Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Rumunijos, Lenkijos, Italijos, Kanados ir Japonijos lyderiai.Susitikime taip pat dalyvavo NATO vadovas Jensas Stoltenbergas, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen  ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis, nurodė Baltieji rūmai.Pasak jų, susitikime turėjo būti kalbama „apie pastangas patraukti Rusiją atsakomybėn“.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad vasario 24 dieną invaziją į provakarietišką kaimynę pradėjusi Rusija neseniai pradėjo didelio masto puolimą rytiniame Donbaso regione. Šį Rusijos pajėgų žingsnį Kyjivas numatė jau prieš kelias savaites.Mūšiai Rytų Ukrainoje suintensyvėjo po to, kai Rusija atitraukė karius iš sostinę Kyjivą supančių regionų ir nukreipė pajėgas į Donbasą, kurį nuo 2014 metų iš dalies kontroliuoja promaskvietiški separatistai.Jungtinės Valstijos ir Vakarų sąjungininkės sankcijomis didina spaudimą Maskvai, o Ukrainai teikia karinę ir kitokią pagalbą.Vašingtonas „toliau didins mūsų finansines sankcijas ir kitas ekonomines priemones Rusijos Federacijai kol ir jeigu Maskva neatsisakys savo [karinės] kampanijos prieš Ukrainą“, pirmadienį sakė JAV Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as, atsakydamas į klausimą, ar planuojama greitai įvesti naujų sankcijų.„Kol kas to nematome, todėl toliau didinsime [invazijos] kainą“, – pareiškė N. Price'as.

Scholzas: Putinas atsakingas už karo nusikaltimus UkrainojeRusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra atsakingas už karo nusikaltimus Ukrainoje, jau pareikalavusius tūkstančių civilių gyvybių, antradienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.„Rusijos invazija į Ukrainą tebėra akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas. Tūkstančių civilių gyventojų nužudymas, kurį matėme, yra karo nusikaltimas, už kurį atsakomybė tenka Rusijos prezidentui“, – sakė O. Scholzas žurnalistams po derybų dėl karo su Vakarų šalių lyderiais.

Suomija suteiks Ukrainai papildomą karinę pagalbąSuomijos prezidentas Saulis Niinistö antradienį šalies vyriausybės pasiūlymu priėmė sprendimą suteikti Ukrainai papildomą karinę pagalbą. Tai pranešė Suomijos gynybos ministerija.Žinyba neatskleidžia detalių apie pagalbos turinį, pristatymo būdus ir laiką, kad kroviniai saugiai pasiektų paskirties vietą.Teikdama papildomą pagalbą, Suomija atsižvelgia į savo ginkluotųjų pajėgų poreikius ir atsargas.Prasidėjus Rusijos agresijai, Suomijos vyriausybė atsisakė tradicinės šalies politikos netiekti ginklų į karo veiksmų zonas ir nusprendė prisidėti prie Ukrainos gynybos stiprinimo.Be to, Rusijai užpuolus Ukrainą, Suomija ir Švedija rimtai svarsto galimybę jau šią vasarą stoti į NATO. Jei šie planai bus įgyvendinti, Suomija turės ilgiausią (1340 km) sieną su Rusija tarp visų Aljanso šalių.

Gubernatorius: Mariupolyje kovos tęsiasiStrateginiame Mariupolio uoste „vyksta“ Ukrainos ir Rusijos pajėgų kautynės, antradienį CNN sakė vietos gubernatorius.„Mariupolyje vyksta mūšiai. Tai gatvės mūšiai“, – sakė rytinės Ukrainos Donecko srities gubernatorius Pavlo Kyrylenka. Ukrainos pajėgos ten yra „smarkiai bombarduojamos“, tačiau „toliau gina Mariupolį“. „Yra tam tikrų rajonų, kuriuose tęsiasi gatvių mūšiai. Negaliu sakyti, kad rusai juos kontroliuoja“, – teigė P. Kyrylenka ir pridūrė, jog kautynės vyksta „ne tik smulkiais ginklais, bet ir tankų kautynės“.Neįmanoma patikrinti abiejų pusių pateikiamos informacijos, atsižvelgiant į kovų mastą ir ryšių trūkumą. Manoma, kad Rusijos pajėgos pamažu veržiasi į miestą, stumdamos Ukrainos karius į milžiniškas gamyklas netoli uosto, kuriose įrengti didžiuliai požeminiai tuneliai.

Ukrainos kariuomenė atgavo Marijinkos kontrolęUkrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad Marijinkos srityje dėl Ukrainos kariuomenės kontrpuolimo priešas patyrė nuostolių ir atsitraukė.„Gynybos pajėgų daliniai atgavo šios gyvenvietės kontrolę“, – rašoma pranešime.

Rusija Kijeve subombardavo daugiau nei 100 namų Dalies daugiaaukščių pastatų atstatyti nebepavyks, nes buvo sunaikintos laikančiosios konstrukcijos. Tokius namus lengviau ir greičiau išardyti nei bandyti restauruoti. Preliminariais vertinimais, Rusijos raketų padaryta žala Kijeve gali siekti milijardus grivinų, rašo UNIAN.„Kijevo mieste apgadinta daugiau nei 100 namų, 6 mokyklos ir 14 vaikų darželių. Šešių namų apgadintos laikančiosios konstrukcijos, kurių, deja, atkurti nebepavyks, todėl juos reikės nugriauti. Visi kiti pastatai yra tinkami atstatymui ir tai dabar darome, skaičiuojame sąmatą“, – sakė miesto meras Vitalijus Klyčko.

Rumunija ketina perduoti Ukrainai ginklų iš savo atsargųRumunija perduos Ukrainai ginklų iš kai kurių nacionalinės gynybos sistemos įstaigų atsargų. Tai antradienį pranešė leidinys „Romania Libera“.Žengti šį žingsnį leis Rumunijos įstatymų pataisos. Šiuo tikslu Nacionalinės gynybos ministerija parengė nepaprastojo nutarimo projektą. Būsimasis normatyvinis aktas pakeis vyriausybės potvarkį, reguliavusį nacionalinės gynybos pajėgų atsargų kaupimą ir atnaujinimą.Nutarimo projekte pažymima, kad tai būtina padaryti dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą.Jei šiam dokumentui bus pritarta, tai Rumunija galės tiekti ginklus iš savo atsargų Ukrainai kaip NATO partnerei. Manoma, kad Ukrainai veikiausiai bus pasiūlyta buvusioje Sovietų Sąjungoje pagamintos ginkluotės, kurią Ukrainos kariškiai moka naudoti.

Ragina skelbti 4 dienų paliaubasJungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas antradienį pasmerkė naują Rusijos puolimą Rytų Ukrainoje ir paragino per krikščionių ortodoksų Didžiąją savaitę keturioms dienoms paskelbti paliaubas.„Vietoje naujo gyvenimo šventimo šios Velykos sutampa su Rusijos puolimu Rytų Ukrainoje“, – sakė A. Guterresas reporteriams.„Dėl didelės pajėgų ir ugnies galios koncentracijos ši kova neišvengiamai yra smurtingesnė, kruvinesnė ir destruktyvesnė“, – sakė jis ir paragino padaryti „humanitarinę pauzę“ nuo ortodoksų Didžiojo ketvirtadienio iki Velykų sekmadienio balandžio 24-ąją.

Meras: mes apginsime CharkivąCharkivo meras Ihoris Terachovas BBC sakė esąs įsitikinęs, kad Ukrainos pajėgos apgins miestą.„Tikiu, kad apginsime Charkivą. Nesuteiksime Rusijos agresoriui šanso ir tai mums labai svarbu“, – sako meras.Anot jo, Rusijos puolimas vyksta iš šiaurinės pusės.„Kiek aš žinau, ten vyksta įnirtingos kovos, o Ukrainos pajėgos gerai atremia priešą“, – tvirtino I. Terachovas.

Gubernatorius: per naują apšaudymą Charkive žuvo trys žmonėsMažiausiai trys žmonės žuvo ir 21 buvo sužeistas antradienį per naujus Rusijos apšaudymus antrame Ukrainos mieste Charkive, pranešė vietos valdžia.Pranešimas paskelbtas kitą dieną po smūgių mieste, esančiame netoli Rusijos sienos, kai žuvo penki žmonės.„Šiuo metu Charkive, deja, mirė trys žmonės“, – „Telegram“ kanale sakė regiono gubernatorius Olegas Sinegubovas. Ukrainos televizijai „Hromadske“ jis taip pat sakė, kad antradienį per smūgius keturiuose skirtinguose gyvenamuosiuose rajonuose sužeistas 21 žmogus. „Charkivo apšaudymo intensyvumas padidėjo“, – teigė O. Sinegubovas, paprašęs gyventojų slėptis ir neiti į lauką.

Čekijos prokurorai tiria karo nusikaltimus UkrainojeČekijos prokurorai pradėjo preliminarų tyrimą dėl galimų karo nusikaltimų Ukrainoje per Rusijos invaziją.Tyrimą prižiūrinti Aukštoji prokuratūra Prahoje antradienį nurodė, jog pradinė informacija iš Ukrainos rodo esant karo nusikaltimų pagal tarptautinę teisę požymių.Pasak prokuratūros, tyrimo tikslas yra gauti įrodymus iš liudininkų ir nukentėjusiųjų, atvykusių ieškoti prieglobsčio Čekijoje. Čekai savo veiksmus derina su Eurojustu – Europos Sąjungos teisminio bendradarbiavimo agentūra.Tyrėjai ketina aiškintis įtariamą uždraustų ir neteisėtų kariavimo priemonių ir metodų naudojimą.

Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka nepatvirtino anksčiau pasirodžiusių žinių, kad gamyklos „Azovstal“ rajone esančioje ligoninėje, kuriai smogė Rusijos pajėgos, slapstėsi žmonės.„Apylinkėse aplink „Azovstal“ niekas jau seniai nesislapsto, ypač anksčiau sugriautame ligoninės pastate“, – teigia P. Andriuščenka.Anksčiau Ukrainos žiniasklaida perspausdino deputato, verslininko Sergejaus Tarutos socialinių tinklų įrašą, kuriame teigiama, kad Rusijos kariai numetė galingą bombą ant Mariupolio ligoninės, kurioje esą slėpėsi beveik 300 žmonių.

Nyderlandai siųs sunkesnę ginkluotę UkrainaiNyderlandai rems Ukrainą sunkesniais ginklais, tokiais kaip šarvuočiai, tviteryje paskelbė Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte.Tai buvo pažadėta per pokalbį telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Kartu su sąjungininkėmis nagrinėjamas „papildomos sunkesnės medžiagos pristatymas“. Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren televizijos kanalui NOS sakė, kad „Putinui pradėjus puolimą Donbase, prasideda naujas karo Ukrainoje etapas. Mes ir toliau remsime Ukrainą“.Nyderlandai pažadėjo ginklų siuntas netrukus po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną. Tačiau pastarąsias kelias savaites vyriausybė sąmoningai neskelbė daugiau informacijos apie siuntas.

Ukrainos parlamento deputatas, verslininkas Sergejus Taruta praneša, kad Rusijos okupantai numetė galingą bombą ant gamyklos „Azovstal“ rajone esančios Mariupolio ligoninės, kurioje slėpėsi beveik 300 žmonių, tarp jų ir vaikai. Kaip feisbuke skelbia politikas, remiantis jo turima informacija, išlikusioje ligoninės dalyje buvo sužeistų Ukrainos gynėjų ir paprastų Mariupolio žmonių su vaikais.

Ukraina ir Rusija penktą kartą apsikeitė belaisviaisAntradienį tarp Ukrainos ir Rusijos įvyko penktas apsikeitimas karo belaisviais. Tai pranešė Ukrainos vicepremjerė, laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščuk.„Šiandien buvo išlaisvinta 60 Ukrainos kariškių, tarp jų – 10 karininkų. Taip pat namo grįžta 16 civilių. Iš viso – 76 žmonės“, – informavo ji.Kaip praneša UNIAN, pirmas visavertis apsikeitimas karo belaisviais įvyko kovo 24 d. Tada Ukraina susigrąžino 10 kariškių mainais į 10 okupantų.Balandžio 1 d. buvo pranešta apie antrą apsikeitimą belaisviais: Ukrainai pavyko susigrąžinti 86 kariškius, tarp kurių buvo 15 moterų.Trečias apsikeitimas įvyko balandžio 9 d. – buvo išlaisvinti 12 Ukrainos karių ir 14 civilių. Per ketvirtą apsikeitimą balandžio 14 d. buvo išlaisvinti 22 kariškiai ir 8 civiliai.

Ukrainos policija: Kyjivo srityje žuvo daugiau nei tūkstantis civiliųDėl Rusijos armijos veiksmų Kyjivo srityje žuvo daugiau nei tūkstantis civilių, sako regiono policijos vadovas Andrejus Nebitovas, praneša „Ukrainska Pravda“.Pasak jo, Bučoje rasta daugiau nei 420 nužudytų žmonių.Jis pabrėžė, kad aukų skaičius didėja, nes žmonės grįžta į savo gyvenvietes ir randa mirusiųjų kūnus namuose, rūsiuose ar šuliniuose.

Charkivo meras Ihoris Terechovas sako, kad Rusijos pajėgos nuo sekmadienio be perstojo bombarduoja gyvenamuosius rajonus. „Priešas taikosi į civilius, daug žmonių sužeista, o kai kurie, deja, žuvo“, – CNN kalbėjo I. Terechovas. Charkivo gubernatorius Olehas Sinegubovas pranešė, kad antradienį rusams apšaudžius kelis miesto rajonus žuvo mažiausiai 3 žmonės, o dar 16 buvo sužeisti. Jis sakė, kad Charkive apšaudymų intensyvumas išaugo ir ragino gyventojus būti slėptuvėse. https://twitter.com/bjoernstritzel/status/1516358218678784005?ref_src=twsrc%5Etfw

Nuo karo pradžios PSO užfiksavo 147 Rusijos pajėgų atakas prieš Ukrainos medicinos įstaigasNuo Rusijos plataus masto įsiveržimo į Ukrainą pradžios buvo užfiksuotos 147 atakos prieš medicinos įstaigas.Tai antradienį tviteryje pranešė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas, informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“.Pasak jo, PSO griežtai smerkia nesiliaujančius išpuolius prieš Ukrainos medicinos įstaigas, šios atakos turi būti nutrauktos.„Iki šiol PSO patvirtino 147 atakas, per kurias 73 žmonės žuvo, o dar 53 buvo sužeisti. Karas nebus sprendimas. Aš dar kartą raginu Rusiją jį nutraukti“, – parašė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Rusija pareiškė atidaranti Ukrainos kariams skirtą humanitarinį koridorių iš MariupolioRusija antradienį pareiškė, kad jos kariuomenė atidarė humanitarinį koridorių iš Ukrainos Mariupolio uostamiesčio, kuriuo iš čia gali išvykti pasiduoti sutikę ukrainiečių kariai.„Rusijos ginkluotosios pajėgos atidarė humanitarinį koridorių savanoriškai pasidavusio Ukrainos karinio personalo ir nacionalistinių dalinių kovotojų išvedimui“, – pareiškė Rusijos gynybos ministerija ir pridūrė, kad atitinkamas koridorius buvo atidarytas 14 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.

Mokslininkai: Estija yra didžiausia Ukrainos donorė pagal BVPVokietijos mokslininkų surinktais duomenimis, maža Baltijos valstybė Estija yra didžiausia pagalbos Ukrainai donorė, lyginant su šalies bendruoju vidaus produktu (BVP).Kylio pasaulio ekonomikos institutas nustatė, kad nuo karo, kilusio Rusijai įsiveržus į kaimyninę šalį, pradžios vasario 24 d. Estija pažadėjo pagalbą, kurios vertė siekia beveik 0,8 proc. jos BVP.Toliau pagal „Ukraine Support Tracker“ (Ukrainos paramos sekimo programos) duomenų banką eina Lenkija – jos pagalba siekia beveik 0,2 proc. BVP, po jos – Lietuva – beveik 0,1 proc. BVP.Vertinant absoliučiais skaičiais, didžiausius įsipareigojimus prisiėmė Jungtinės Valstijos, jų pagalbos vertė siekia maždaug 7,6 mlrd. eurų (8,2 mlrd. JAV dolerių), po jų eina Lenkija, Didžioji Britanija ir Vokietija. Visos Europos Sąjungos (ES) šalys kartu pažadėjo skirti apie 2,9 mlrd. eurų ir dar 1,4 mlrd. eurų iš ES institucijų bei 2 mlrd. eurų iš Europos investicijų banko.Ukrainos paramos sekimo programa sistemingai fiksuoja viešai žinomos karinės, finansinės ar humanitarinės paramos, kurią Ukrainai pažadėjo 31-os Vakarų valstybės vyriausybės, vertę, rašoma instituto pranešime spaudai.

Kremlius sako „neturintis teisės“ diskutuoti apie dingusią karo laivo „Moskva“ įguląKremlius antradienį atsisakė atskleisti bet kokias detales apie aukas, patirtas nuskendus Rusijos raketiniam kreiseriui „Moskva“, tėvams raginant paskelbti tiesą apie jų dingusius vaikus.Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmanas nuskendo praėjusią savaitę po sprogimo ir gaisro, kurį, pasak Ukrainos, sukėlė sėkmingas raketų smūgis, o Rusija teigė, kad dėl sprogusios amunicijos. Rusijos valdžia sakė, kad įgula buvo evakuota iš karo laivo, galinčio gabenti iki 680 jūreivių, tačiau daugiau informacijos nepateikė.Po to, kai „Moskva“ nuskendo, laive tarnavusių jūreivių, įskaitant šauktinius, tėvai ir kiti šeimos nariai socialinėje žiniasklaidoje teigė, kad jų vaikai dingo ir kad jiems reikia atsakymų. Paprašytas pakomentuoti situaciją, prezidento Vladimiro Putino atstovas antradienį sakė, kad Kremlius neturi teisės atskleisti jokių detalių.„Visa komunikacija vyksta tik per Gynybos ministeriją, – sakė atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. – Visą informaciją apie tai skelbia Gynybos ministerija, ir čia mes nesame įgalioti nieko skelbti“.Kelios šeimos socialiniuose tinkluose ar pareiškimuose nepriklausomai Rusijos ar užsienio spaudai teigė negalinčios rasti savo vaikų, tarnavusių laive „Moskva“. Dmitrijus Škrebecas sakė, kad jo šauktinis sūnus Jegoras laive buvo virėjas, o dabar yra įtrauktas į dingusiųjų sąrašą. „Šauktinis, kuris neturėjo dalyvauti karo veiksmuose, yra įtrauktas į dingusiųjų sąrašą“, – sakė jis didžiausiame Rusijos socialiniame tinkle „VKontakte“. Jis teigė, kad po to, kai pamėgino daugiau sužinoti apie tragediją, kreiserio vadas ir jo pavaduotojas tapo nepasiekiami.Pirmadienį D. Škrebecas sakė, kad palaiko ryšius su dar trimis šeimomis, kurių šauktiniai sūnūs taip pat dingo laivui nuskendus. „Mums reikia raštiškų atsakymų į mūsų klausimus apie mūsų vaikų buvimo vietą“, – sakė D. Škrebecas.Nepriklausoma naujienų svetainė rusų kalba „Meduza“, remdamasi Juodosios jūros vadovybei artimu šaltiniu, pranešė, kad žuvo 37 „Moskva“ įgulos nariai. Apie 100 vyrų buvo sužeisti, o tikslus dingusiųjų skaičius nežinomas, rašoma leidinyje. Laive, kai jis nukentėjo, buvo apie 500 žmonių, nurodė „Meduza“, cituodama šaltinį.

Lenkija teigia galinti priimti mažiausiai 10 000 sužeistų Ukrainos kariųLenkija, esant reikalui, į savo sveikatos priežiūros institucijas galėtų priimti mažiausiai 10 000 sužeistų Ukrainos karių. Tai antradienį pareiškė Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis, kurį cituoja agentūra „Reuters“.M. Morawieckis sakė Ukrainos Lvivo mieste susirinkusiems žurnalistams, kad Lenkija šiuo metu jau gydo keliasdešimt kareivių, tačiau yra pasirengusi jų priimti dar daugiau. „Esant reikalui, esame pasirengę priimti mažiausiai 10 000 karių, – pareiškė jis. – Darome visa, ką galime, kad priimtume ir gydytume visus sužeistus karius iš Ukrainos.“Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį sakė transliuotojui CNN, kad per Rusijos sukeltą karą jau žuvo nuo 2 500 iki 3 000 Ukrainos karių, o dar 10 000 sužeista.M. Morawieckis antradienį lankėsi Lvive, kur atidarė Lenkijos lėšomis pastatytą gyvenamųjų konteinerių miestelį karo pabėgėliams apgyvendinti.

Turkija perspėja, kad prireiks dešimčių metų atkurti pasitikėjimą RusijaTurkija antradienį perspėjo, kad, Maskvai priėmus sprendimą įsiveržti į Ukrainą, gali prireikti „dešimčių metų“, kad būtų atkurtas Vakarų ir Rusijos pasitikėjimas.„Žinoma, mes matome naujo šaltojo karo pradžią, – sakė užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu per bendrą su kolega iš Vengrijos Peteriu Szijjarto pasirodymą žiniasklaidai. – Prireiks daug laiko, kol tai pasikeis. Gali prireikti dešimčių metų, kol bus atkurtas pasitikėjimas, bet manome, kad reikia imtis skubių veiksmų, siekiant nutraukti ugnį.“Turkija, palaikanti šiltus santykius tiek su Rusija, tiek su Ukraina, mėgina tarpininkauti, kad būtų užbaigtas beveik du mėnesius trunkantis konfliktas. Būdama NATO narė, ji aprūpina Kyjivą koviniais bepiločiais orlaiviais, tačiau vengia prisijungti prie Vakarų sankcijų Maskvai.Turkija yra surengusi du Rusijos ir Ukrainos derybininkų pokalbių ratus, dėl taikos proceso žlugimo kaltinami įtariami Rusijos žiaurumai Kyjivo priemiestyje Bučoje ir raketų ataka Kramatorsko geležinkelio stotyje. „Nepaisant besikeičiančių aplinkybių šioje srityje, manome, kad vis dar yra šansų diplomatijai“, – sakė M. Cavusoglu.

Ispanijos premjeras artimiausiomis dienomis lankysis UkrainojeIspanijos premjeras Pedro Sanchezas artimiausiomis dienomis lankysis Ukrainos sostinėje Kyjive ir ten susitiks su šios šalies prezidentu Volodymyru Zelenskiu, praneša agentūra „Reuters“, remdamasi šaltiniu vyriausybėje.P. Sanchezas paseks keleto kitų Europos Sąjungos (ES) lyderių, įskaitant Europos Komisijos (EK) pirmininkę Ursulą von der Leyen ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Čekijos premjerus, pavyzdžiu. Visi jie jau lankėsi Ukrainoje, kad Rusijos invazijos akivaizdoje parodytų savo paramą šaliai ir jos žmonėms.P. Sanchezas pirmadienį pranešė, kad Ispanija vėl atidarys savo ambasadą Kyjive.

Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas pagrasino, kad Rusijos pajėgos dar šiandien užims „Azovstal“ gamyklą Mariupolyje.Kiek anksčiau antradienį Rusija pareikalavo, kad apsiaustą Ukrainos pietrytinį Mariupolio uostamiestį tebeginančios pajėgos „nedelsdamos sudėtų ginklus“.Rusijos gynybos ministerija paragino Kyjivą pademonstruoti „sveiką protą ir duoti atitinkamus įsakymus kovotojams nutrakti beprasmišką priešinimąsi“.Maskva pridūrė, kad Mariupolio gynėjams bus „garantuotas išgyvenimas“, jeigu jie pasiduos iki vidurdienio (vietos ir Lietuvos) laiku.

Zelenskio patarėjas: su tinkama ginkluote galime įveikti Rusijos puolimą rytuoseUkrainos prezidento patarėjas Ihoris Žovkva sako, kad Ukraina gali įveikti atnaujintą Rusijos puolimą rytuose, jei turės tinkamos ginkluotės. Pasak jo, Rusija pirmadienį pradėjo planuotą „koncentruotą puolimą“ Ukrainos rytuose.„BBC Radio 4“ laidai „Today“ I. Žovkva sakė, kad Ukrainos pajėgoms dabar labai svarbu turėti sunkiosios ginkluotės, įskaitant artilerijos sistemas, tankus ir šarvuočius. Jei Ukraina turės šiuos ginklus, ji galės atlaikyti Rusijos puolimą ir iškovoti pergalę rytiniame regione, teigia V. Zelenskio patarėjas.Jis pridūtė, kad ginklų siuntos iš Vakarų „gerėja“, o naujausioje JAV karinės pagalbos siuntoje buvo „priemonių, kurių Ukrainai tikrai reikia“.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija paskelbė atnaujintą žemėlapį, kuriame pavaizduotas Rusijos pajėgų judėjimas Ukrainoje.https://twitter.com/DefenceHQ/status/1516341781331419136?ref_src=twsrc%5Etfw

Lavrovas kalba apie „naują etapą“ kare prieš UkrainąRusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį per interviu „India Today“ paskelbė apie „naujo etapo“ pradžią kare prieš Ukrainą, kurį Rusija vadina „specialiąja karine operacija“. „Ši operacija tęsis, dabar prasideda naujas šios specialiosios operacijos etapas. Ir, mano nuomone, tai bus svarbus momentas šioje specialiojoje operacijoje“, – sakė jis. S. Lavrovo teigimu, Rusijos tikslas Ukrainoje buvo „visiškas Donecko ir Luhansko respublikų išlaisvinimas“.

Rusija teigia surengusi Rytų Ukrainoje dešimtis aviacijos ir raketų smūgių Rusijos pajėgos surengė dešimtis aviacijos ir raketų smūgių Rytų Ukrainoje, pranešė Gynybos ministerija, Kyjivui paskelbus, kad Maskva pradėjo didelį puolimą Donbase.Ministerijos pranešime sakoma, kad „tiksliai nutaikomomis oro bazavimo raketomis“ buvo smogta 13-ai ukrainiečių pozicijų Donbase, įskaitant svarbų Slovjansko miestą. Rusija pridūrė, kad per kitas atakas iš oro buvo „smogta 60-iai Ukrainos karinių objektų“, įskaitant taikiniu rytiniuose miestuose.Ministerija teigia, kad Rusijos pajėgos sunaikino du sandėlius Luhansko srities Červona Polianos gyvenvietėje ir Balaklijoje pietinėje Charkivo srityje, kuriuose esą buvo laikomos Ukrainos taktinių balistinių raketų „Točka U“ kovinės galvutės.Raketomis ir artilerijos smūgiais praeitą naktį atakuoti iš viso 1 260 karinių taikinių, sakoma ministerijos pranešime.„Rusijos oro erdvės gynybos sistemos prie Malynivkos gyvenvietės Donecko srityje numušė Ukrainos naikintuvą MiG-29“, – informavo ministerija.Vėlai pirmadienį Ukrainos vyriausybė pranešė, kad šalies rytuose Rusija pradėjo didelio masto puolimą, atverdama naują etapą per jau beveik du mėnesius vykdomą karinę kampaniją.V. Putinas vasario 24 dieną inicijavo įsiveržimą į kaimyninę šalį, tvirtindamas, kad ten vykdomas rusakalbių „genocidas“. Jis taip pat apkaltino provakarietišką valstybę glaudžiais ryšiais su NATO, kurią Maskva laiko grėsme nacionaliniam saugumui, ir savo pajėgoms kėlė uždavinį Ukrainą „demilitarizuoti“ ir „denacifikuoti“. Tačiau Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šį įsiveržimą laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu.Per kautynes, kurių metu Rusijos pajėgos beatodairiškai atakuoja gyvenamąsias teritorijas, žuvo tūkstančiai civilių, dar milijonai buvo priversti palikti savo namus.Tačiau Rusijos sausumos pajėgų veržimasis įstrigo dėl stipresnio nei tikėtasi Ukrainos pasipriešinimo. Vakarų pareigūnų teigimu, įtakos taip pat turėjo Rusijos taktinės klaidos, žema karių moralė, maisto, degalų trūkumas, šalti orai bei kitos problemos.Atitraukusi pajėgas iš Ukrainos šiaurinės ir šiaurės rytinės dalies, Rusija dabar susitelkė į puolimą šalies rytuose.

„Meduza“: žuvo mažiausiai 37 laivo „Moskva“ įgulos nariai Nepriklausomas rusų portalas „Meduza“ praneša, kad nuskendus Rusijos kreiseriui „Moskva“ žuvo mažiausiai 37 jūreiviai. Portalas remiasi šaltiniais, turinčiais gerų ryšių su Rusijos Juodosios jūros flotile. Aukų kūnai esą nugabenti į Sevastopolio uostamiestį Krymo pusiasalyje.Vieno jūreivio motina laikraščiui „Novaja Gazeta“ sakė, kad žuvo „apie 40“ jūreivių. „Meduza“ šaltiniai, be to, kalba apie 100 sužeistųjų ir daug jūreivių, kurie laikomi dingusiais. Iš viso laive buvo apie 500 jūreivių.Rusijos gynybos ministerija tuo tarpu apie žuvusiuosius neskelbia. Laivas esą buvo „visiškai“ evakuotas.Rusija tvirtina, kad laive būta incidento, po kurio kilo gaisras. Jis esą nuskendo, kai audringoje jūroje buvo tempiamas į Sevastopolio uostą. Ukrainos vadovybė tuo tarpu teigia, kad ukrainiečių pajėgos smogė laivui „Neptune“ tipo raketomis ir jį nuskandino.

Šoigu pirmą kartą per tris savaites pakomentavo karą UkrainojeRusijos gynybos ministras Serėjus Šoigu antradienį pareiškė, kad Rusija „nuosekliai vykdo DNR ir LNR išlaisvinimo planą“.Jis kaltino JAV ir kitas Vakarų šalis, kad šios neva daro viską, kad kuo labiau „ištęstų“ karo eigą.„Didėjantys užsienio ginklų tiekimo kiekiai aiškiai rodo jų ketinimus provokuoti Kyjivo režimą kovoti „iki paskutinio ukrainiečio“, – sakė S. Šoigu.Jis pastaruoju metu nedažnai rodėsi viešumoje ir nedarydavo jokių pareiškimų. Viešojoje erdvėje buvo spėliojama, kad S. Šoigu turi sveikatos problemų.

Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko apie 20 800 kariųRusija nuo savo karo prieš Ukrainą pradžios šalyje jau neteko apie 20 800 karių. Tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, kuriuo remiasi portalas „Ukrinform“.Štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos iki balandžio 19-osios Rusija taip pat neteko 802 tankų, 2 063 šarvuočių, 386 artilerijos sistemų, 132 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 67 oro gynybos sistemų, 169 lėktuvų, 150 sraigtasparnių, 1 495 transporto priemonių, 8 laivų, 76 degalų cisternų, 158 dronų ir 27 specialiosios technikos vienetų.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

Arestovyčius: Rusijos puolimas Ukrainos rytuose žlugsNaujasis Rusijos puolimas Rytų Ukrainoje vyksta labai atsargiai ir žlugs, nes Rusijos pajėgoms trūksta jėgų pralaužti Ukrainos gynybą, sako Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius.Kaip rašo„Reuters“, O. Arestovyčius sakė, kad Rusijos pajėgos bandė rasti „jautrių vietų“ Ukrainos gynyboje.„Jų puolimas žlugs – užtikrinu jus 99-iais procentais. Jiems tiesiog neužtenka jėgų“, – kalbėjo O. Arestovyčius.„Mūšis dėl Donbaso, kuris buvo paskelbtas ir, matyt, prasidėjo vakar, vyksta labai atsargiai. Mūšis vyks ne Rusijos naudai“, – per Ukrainos nacionalinę televiziją sakė jis.

Rusija paskelbė naują ultimatumą Mariupolio gynėjams Rusija antradienį pareikalavo, kad apsiaustą Ukrainos pietrytinį Mariupolio uostamiestį tebeginančios pajėgos „nedelsdamos sudėtų ginklus“. Rusijos gynybos ministerija paragino Kyjivą pademonstruoti „sveiką protą ir duoti atitinkamus įsakymus kovotojams nutrakti beprasmišką priešinimąsi“. Maskva pridūrė, kad Mariupolio gynėjams bus „garantuotas išgyvenimas“, jeigu jie pasiduos iki vidurdienio (vietos ir Lietuvos) laiku. Tai yra naujausias Rusijos pasiūlymas pasiduoti svarbų Azovo jūros uostamiestį ginančioms pajėgoms per jau ilgiau kaip pusantro mėnesio besitęsiančią apsiaustį. Maskvos pajėgoms svarbu užimti Mariupolį, nes tuomet jos užsitikrintų sausumos koridorių tarp Rusijos 2014 metais aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistų kontroliuojamų rytinių Ukrainos sričių. Be to, kritus Mariupoliui atsilaisvintų apsiaustyje dalyvaujančios Rusijos pajėgos, kurios galėtų dalyvauti tolesniame puolime vadinamajame Donbaso regione. „Azovstal“ gamykla, užimanti daugiau kaip 11 kv. km teritoriją, yra paskutinė Ukrainos pajėgų tebekontroliuojama reikšminga Mariupolio dalis. Mariupolio meras teigia, šturmą antradienį pradėjusios Rusijos pajėgos apšaudo ne tik „Azovstal“, bet ir gyvenamuosius pastatus. https://t.me/stranaua/37391

Rusija tvirtina, kad naktį į antradienį Rytų Ukrainoje surengė dešimtis antskrydžių Naktį į antradienį Rusijos kariuomenė Ukrainos rytuose surengė dešimtis antskrydžių. Tai antradienį pareiškė Rusijos gynybos ministerija.Anot ministerijos, Donbase „didelio tikslumo raketomis“ smogta 13-ai Ukrainos pozicijų, o per kitus anskrydžius, be kita ko, surengtus miestuose netoli fronto linijos, esą smūgiuota dar 60-čiai Ukrainos karinių objektų.

Iš Ukrainos į Lenkiją jau atvyko 2,838 mln. pabėgėlių Nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos į Lenkiją jau atvyko 2,838 mln. pabėgėlių. Tai antradienį pranešė Lenkijos sienos apsaugos tarnyba, kuria remiasi BBC.Tačiau pastarosiomis savaitėmis atvykėlių skaičiai kur kas sumažėjo ir padaugėjo vykstančiųjų į Ukrainą. Pasieniečių duomenimis, Velykų savaitgalį iš Lenkijos į Ukrainą išvyko daugiau žmonių, nei atvyko iš šios šalies.Anot pasieniečių, pirmadienį Lenkijos sieną kirto 20 000 žmonių, arba 16 proc. daugiau nei sekmadienį. Tačiau tuo pat metu iš šalies į Ukrainą išvyko 14 400 asmenų. Bendras nuo karo pradžios į Ukrainą iš Lenkijos išvykusių žmonių skaičius šiuo metu siekia 738 000.Varšuvos universiteto migracijos tyrimų profesoriaus Maciejaus Duszczyko skaičiavimu, iš visų į Lenkiją iš Ukrainos atvykusių žmonių šalyje pasiliko apie 1,2–1,4 mln.

Skelbiama, kad rusų pajėgos šturmuoja „Azovstal“Savavališkai pasiskelbusi vadinamoji „Donecko liaudies respublika“ (DLR) skelbia apie pradėtą metalurgijos įmonės „Azovstal“ šturmą.„Kiek aš žinau, dalis grupių, kurios buvo specialiai atrinktos šturmuoti šį objektą, jau pradėjo savo darbą, Rusijos Federacija mums puikiai padeda – tai aviacija ir artilerija“, – pareiškė DLR atstovas Eduardas Basurinas. Mariupolio miesto taryba pirmadienį nurodė, kad daugiau kaip tūkstantis civilių yra įstrigę metalurgijos įmonėje „Azovstal“, kur yra įsitvirtinusios Ukrainos pajėgos, įsitraukusios į žūtbūtinę kovą su atakuojančiomis Rusijos pajėgomis.

Ukrainoje jau trečią dieną iš eilės neevakuojami civiliai gyventojaiAntradienį, jau trečią dieną iš eilės, Ukrainoje nebus humanitarinių koridorių civiliams evakuoti, nes Rusijos pusė nesutinka, antradienį sakė Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk.„Šiandien, balandžio 19 dieną, humanitarinio koridoriaus, deja, nebus, – I. Vereščuk parašė „Telegram“. – Intensyvus Donbaso bombardavimas tęsiasi“.

Ukraina: byloje dėl Rusijos karo nusikaltimų jau nustatyti 585 įtariamiejiByloje dėl Rusijos karo nusikaltimų, Ukrainos generalinės prokuratūros duomenimis, jau nustatyti 585 įtariamieji.„Pagrindinė byla dėl Rusijos agresijos: 585 įtariamieji, tarp kurių – Rusijos karinės ir politinės vadovybės atstovai, įskaitant ministrus, deputatus, kariuomenės vadus, pareigūnus, teisėsaugos institucijų vadovus, karo kurstytojus ir Kremliaus propagandistus“, – generalinę prokuratūrą cituoja „Ukrinform“.Pranešama, kad iki antradienio ryto Ukrainos teisėsauga iš viso inicijavo 7 280 baudžiamųjų bylų dėl Rusijos Federacijos agresijos ir karo nusikaltimų. Be kita ko, užfiksuoti jau 3 326 nusikaltimai Ukrainos nacionaliniam saugumui, įskaitant 2 180 nusikaltimų, susijusių su pasikėsinimu į Ukrainos teritorinį vientisumą ir neliečiamumą ir 569 su valstybės išdavyste bei dar 58 su sabotažu susiję nusikaltimai.

Luhansko srities gyventojams – įspėjimas skubiai evakuotis Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Gaidajus paragino regiono gyventojus skubiai evakuotis.„Nėra laiko galvoti. Sprendimai turėtų būti priimti nedelsiant“, – sako S. Gaidajus. Jis pridūrė, kad tūkstančiai Kreminos, kurią pirmadienį užėmė Rusijos pajėgos, gyventojų „nespėjo evakuotis ir dabar yra laikomi rusų įkaitais“.S. Gaidajus taip pat pranešė, kad naktį Ukrainos kariuomenė atmušė Rusijos puolimą Rubižnėje ir Popasnoje. Anot jo, naktį atakų, apšaudymų ir oro antskrydžių skaičius gerokai išaugo, tačiau rusų pajėgoms nepasisekė.

Japonija perduos Ukrainai apsaugos nuo cheminio ginklo priemoniųJaponija perduos Ukrainai apsauginių kaulių ir rūbų, skirtų apsisaugoti nuo cheminio ginklo. Tai antradienį paskelbė Japonijos gynybos ministras Nobuo Kishis. Be to, Ukrainai jos gynybiniame kare prieš Rusiją bus skirta komercinių dronų žvalgybai. Taip atsižvelgiama į vyriausybės Kyjive prašymą.„Mes ir toliau teiksime Ukrainos vyriausybei kiek įmanoma didesnę paramą“, - pabrėžė ministras. Neseniai Japonija jau perdavė neperšaunamų liemenių, šalmų ir karinių rūbų kovai žiemą.Įgyvendinant ekonomines sankcijas Maskvai, antradienį Japonijoje įsigaliojo draudimas importuoti iš Rusijos 38 prekes, įskaitant degtinę ir medienos produktus. Uždrausti produktai sudaro kiek daugiau nei 1 proc. importo iš Rusijos, pranešė japonų naujienų agentūra „Kyodo“. Japonija, griežtindama sankcijas Rusijai, veikia kartu su Vakarais.

Įvardijo Rusijos tikslusPagrindinės Rusijos pastangos yra sutelktos į visišką Donecko ir Luhansko sričių teritorijos kontrolę bei anksčiau okupuotos teritorijos išlaikymą. Taip teigiama naujausioje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo suvestinėje, kurią skelbia UNIAN.Generalinis štabas nurodo, kad tęsiasi ir Mariupolio blokada ir apšaudymas, taip pat Rusijos raketų atakos prieš kitus Ukrainos miestus.

Pentagonas: nuskendusiame laive „Moskva“ branduolinio ginklo nebuvoNuskendusiame rusų karo laive „Moskva“, JAV vyriausybės vertinimu, branduolinio ginklo nebuvo. „Neturime duomenų, kad tuo metu, kai nuskendo laivas, jame buvo atominių ginklų“, - pirmadienį sakė aukštas Pentagono atstovas.Tikslių duomenų apie įgulos likimą jis pasakyti negalėjo. Esą yrą duomenų, kad dalis jūreivių išgyveno. Tačiau labai tikėtina, kad yra ir žuvusiųjų.Rusijos gynybos ministerija prieš tai paskelbė vaizdo įrašą, kuriame esą matyti šimtai „Moskva“ laivo įgulos narių. Tačiau neaišku, nei kada įrašas darytas, nei ar tai iš tiesų yra „Moskva“ įgula, sakė Pentagono atstovas.„Mes negalime pasakyti, kiek buvo išgyvenusiųjų ar kiek jūreivių nuskendus laivui žuvo“, - pridūrė atstovas.

Britai siunčia į Ukrainą šarvuotus raketų paleidimo įrenginiusRusijai pradėjus plataus masto puolimą ir siekiant perimti šalies rytų kontrolę, Jungtinė Karalystė netrukus nusiųs Ukrainai šarvuotų raketų paleidimo įrenginių.Kaip rašo laikraštis „The Sun“, Gynybos ministerija prieš dvi savaites Solsberio lygumoje ukrainiečiams pademonstravo didelio greičio raketų paleidimo įrenginį „Stormer“ (HVM), o laikraštis priduria, kad 13 tonų sveriančias transporto priemones per kelias dienas į karą galima nuskraidinti transporto lėktuvais C-17.„Stormer“ gamina „BAE Systems“, jam valdyti reikia tik trijų žmonių, jame naudojamos raketos „Starstreak“, kuriomis galima numušti žemai skrendančius orlaivius.

Ukrainos premjeras: Mariupolį vis dar ginameUkrainos pajėgos, ginančios apgultą Mariupolio uostamiestį, iki galo kovos prieš Rusijos karius, sako Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.Jis BBC sakė, kad Ukrainos pajėgos nepaisė Rusijos nustatyto termino Mariupolyje pasiduoti iki sekmadienio.„Miestas vis dar yra. Vis dar yra mūsų karinės pajėgos, mūsų kariai, todėl jie kovos iki galo“, - sakė premjeras.Rusijos kariuomenė teigia kontroliuojanti beveik visą Mariupolį, o Ukrainos „Azovo“ batalionas vis dar laikosi „Azovstal“ - didžiulėje plieno gamykloje, iš kurios atsiveria vaizdas į Azovo jūrą.

Rusija kaltina Ukrainą išpuoliuUkrainos pajėgos antradienio naktį smogė kaimui netoli Rusijos sienos, pareiškė Rusijos Belgorodo provincijos gubernatorius. „Telegram“ kanale paskelbtoje žinutėje Viačeslavas Gladkovas pridūrė, kad vienas gyventojas buvo sužeistas."Ukrainos žiniasklaida tokį pranešimą iškart pavadino provokacija.Rusija jau ir anksčiau tvirtino, kad Ukraina vykdė išpuolius prieš Belgorodo sritį.

Ukraina: sunaikinta ar apgadinta 30 proc. šalies infrastruktūrosPer Rusijos invaziją, Ukrainos duomenimis, iki šiol apgadinta arba sugriauta iki 30 proc. šalies infrastruktūros. Padaryta žala siekia apie 100 mlrd. dolerių (92,4 mlrd.) eurų, sakė infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas, kurį cituoja agentūra „Reuters“.Sugriauta arba apgadinta per 300 tiltų nacionalinės reikšmės keliuose, reikės tvarkyti arba atnaujinti daugiau kaip 8 000 km kelių. Be to, susprogdinta dešimtys geležinkelio tiltų.O. Kubrakovas pareiškė viltį, kad Vakarų šalys padės atstatyti Ukrainą.

Italija į Ukrainą siųs ginklųItalijos parlamentas pritarė ginklų siuntimui į Ukrainą. Tai pareiškė ministras pirmininkas Mario Draghi interviu „Corriere della Sera“, praneša „Ukrinform“.„Sprendimas siųsti ginklus parlamente buvo priimtas beveik vienbalsiai“, – sakė M. Draghi.Sankcijos Rusijai yra būtinos, kad susilpnintų agresorių, bet trumpuoju laikotarpiu jos negali sustabdyti karo, pridūrė M. Draghi. Todėl, pasak jo, ukrainiečiams reikia tiesiogiai padėti ginklais.„To nepadarius būtų tolygu sakyti jiems: pasiduoti, priimti vergiją ir paklusti – tai žinia, priešinga mūsų europietiškoms solidarumo vertybėms. Tuo pat metu norime leisti ukrainiečiams apsiginti“, – sakė M. Draghi.Jis pripažino, kad iš pradžių tikėjosi, jog Rusija greitai laimės, bet dabar „nėra jokių ženklų, kad Ukrainos žmonės galėtų susitaikyti su Rusijos okupacija“.

Pentagonas: pirmieji ginklai iš naujo pagalbos paketo pasiekė UkrainąPirmieji ginklai iš naujo JAV karinės pagalbos paketo pasiekė Ukrainos pasienį. Keturi lėktuvai sekmadienį atgabeno karinės įrangos Ukrainai, pirmadienį pareiškė aukštas JAV gynybos departamento pareigūnas, nenorėjęs skelbti savo pavardės. Netrukus esą laukiama penkto skrydžio.Baltieji rūmai apie 800 mln. dolerių (737 mln. eurų) vertės karinę pagalbą Ukrainos pajėgoms kovoje su Rusijos invaziniais daliniais paskelbė trečiadienį. Į naująjį paramos paketą įtraukta 18 155 mm haubicų, 200 M113 tipo šarvuotų automobilių, 11 Mi-17 sraigtasparnių, 100 kitokių šarvuočių, taip pat artilerijos amunicija.Pentagono atstovas Johnas Kirby sakė, kad NATO rytiniame flange dislokuoti JAV kariai „per ateinančias kelias dienas“ pradės apmokyti ukrainiečių karius, kaip naudotis 155 mm haubicomis. Šių ginklų JAV Ukrainai perduoda pirmą kartą. 155 mm haubicos yra moderniausia šių ginklų versija.

Iš Ukrainos – žinios apie sprogimusUkrainos žiniasklaida antradienio naktį pranešė apie seriją sprogimų palei fronto liniją rytų Ukrainos Donecko mieste ir apšaudymus netoliese esančiuose Marinkoje, Slavjanske ir Kramatorske.Vietos pareigūnai ir vietos žiniasklaida taip pat pranešė, kad sprogimai buvo girdėti Charkive Ukrainos šiaurės rytuose, Mykolaive pietuose ir Zaporožėje pietryčiuose.„Sky News“ negalėjo savarankiškai patikrinti šių teiginių.Visi sprogimai ir apšaudymai įvyko praėjus kelioms valandoms po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad Rusija pradėjo savo naują didelį puolimą šalies rytuose, bandydama perimti Donbaso kontrolę.