Karas Ukrainoje. Zelenskis arešto orderį Putinui vadina lūžio tašku: Rusija turės prisiimti atsakomybę ^{Putino vizitas Mariupolyje – serijinio žudiko grįžimas į nusikaltimo vietą}

Kinijos ir Rusijos prezidentai prieš savo susitikimą džiaugiasi tvirtais ryšiaisKinijos ir Rusijos prezidentai Xi Jinpingas ir Vladimiras Putinas prieš Kinijos vadovo vizitą Maskvoje pabrėžė solidžius savo santykius. Komentare rusų laikraščiui „Rossijskaja Gazeta“ Xi Jinpingas savo valstybinį vizitą Maskvoje apibūdino kaip „draugystės, bendradarbiavimo ir taikos kelionę“. V. Putinas straipsnyje kinų leidiniui gyrė Kinijos pasirengimą vaidinti „konstruktyvų vaidmenį“ užbaigiant Ukrainos konfliktą.Tikiuosi bendradarbiauti su V. Putinu, kad kartu priimtume „naują santykių viziją“, rašė Xi Jinpingas straipsnyje, kurį paskelbė ir Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“. Xi Jinpingas pavadino V. Putiną „senu draugu“. Tai pirmas Kinijos prezidento vizitas Maskvoje per beveik ketverius metus.V. Putinas savo komentare taip pat pabrėžė dvišalių santykių tarp Maskvos ir Pekino reikšmę. Šalių santykiai esą yra „aukščiausiame taške“ ir geresni už bet kokius politinius ir karinius aljansus per Šaltąjį karą. Todėl V. Putinas teigė dedantis „dideles viltis“ į pokalbius su Xi Jinpingu.„Rusija atvira Ukrainos krizės sprendimui politinėmis diplomatinėmis priemonėmis“, – toliau teigė V. Putinas straipsnyje, kurį sekmadienio vakarą paskelbė ir Kremlius. Tačiau jis kartu reikalavo, kad Kyjivas pripažintų „naują realybę“, t. y. Krymo aneksiją 2014 metais ir keturių Ukrainos sričių aneksiją pernai. Ultimatumai Rusijai esą rodo, kad jų autoriai yra „toli nuo šios realybės ir nerodo intereso rasti sprendimą“.Kinija praėjusį mėnesį pristatė 12 punktų planą dėl Ukrainos karo užbaigimo. Jame raginama siekti paliaubų ir derybų. Tačiau plane nėra jokių konkrečių reikalavimų Rusijai.Xi Jinpingas kovo 20–22 dienomis su valstybiniu vizitu lankysis Maskvoje.

BBC nustatė daugiau nei 17 000 Rusijos karių, žuvusių Ukrainoje, pavardesNaudodamasi atvirais šaltiniais, „BBC Russia“  kartu su Rusijos nepriklausoma žiniasklaidos priemone „Mediazona“ nustatė 17 375 Rusijos karių, žuvusių Ukrainos kare, pavardes. Trečdalis žuvusiųjų buvo su kariuomene iki invazijos nesusiję žmonės – savanoriai, mobilizuotas personalas, kaliniai, naujai užverbuoti privačių karinių kompanijų nariai. Remiantis išvadomis, nuo 2023 metų pradžios žuvo mažiausiai 1000 žmonių, kurie turėjo atlikti bausmę Rusijos kalėjimuose.

Zelenskis: platformoje „United24“ jau surinkta daugiau nei 300 mln. doleriųŽmonės iš 110 valstybių, prisijungę prie „United24“ lėšų rinkimo platformos, Ukrainai paaukojo daugiau kaip 300 mln. dolerių, savo tradiciniame vaizdo kreipimesi į tautą pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis.„Šiomis dienomis mūsų labdaros platforma „United24“ peržengė 300 mln. JAV dolerių aukų ribą. Iš viso pasaulio žmonių – daugiau nei šimto šalių, iš tūkstančių aukotojų. Iš paprastų žmonių, privačių bendrovių, kurios padeda pirkti dronus mūsų kariuomenei, greitosios pagalbos automobilius, atstatyti ligonines ir infrastruktūrą, – sakė jis.V. Zelenskis pažymėjo, kad tai viena iš tokių iniciatyvų, kurios suartina pasaulį.Platforma „United 24“ pradėjo veikti 2022 metų gegužės 5 dieną. Jos tikslas – rinkti lėšas, kurios padėtų atstatyti valstybę karo sąlygomis.

Analitikai: Rusijos vadovybė yra neviltyjeTikėtina, kad Rusijos kariuomenės „didysis puolimas“ Ukrainoje pasiekė kulminaciją. Rusija taip ir nepasiekė reikšmingų pergalių. JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikų teigimu, įsibrovėliai nepasiekia savo tikslų, įskaitant taktinį Bachmuto užėmimą, kuris vis dar yra Ukrainos kariuomenės rankose.Tuo pat metu rusai turi problemų dėl puolimo Avdijivkos-Donecko ir Vuhledaro srityse. Taigi neseniai įvykęs Avdijivkos puolimas atnešė didelių nuostolių Rusijos gretose. Be to, jie turėjo sustiprinti dalinius netoli Vuhledaro, dėl ko pablogėjo puolimo padėtis Donecko srityje.„155-oji karinio jūrų laivyno pėstininkų brigada patyrė katastrofiškus darbo jėgos ir įrangos nuostolius per pakartotines nesėkmingas atakas prieš Vuhledarą 2022 m. lapkritį ir 2023 m. vasario mėn.“, – sakoma pranešime.Taip pat į Vuhledarą perkeliami kai kurie 8-osios oro desantininkų divizijos, esančios Kremenanjos rajone, Luhansko srityje, daliniai, kurie „liudija apie Rusijos vadovybės desperacijos lygį“. Įvertinus viską, analitikai mano, kad dabar Ukraina gali pasinaudoti iniciatyva mūšio lauke ir pradėti kontrpuolimą.

ES pasiruošusi pritarti planui aprūpinti Ukrainą amunicijaPirmadienį, kovo 20 d., Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrai pasirašys Ukrainos aprūpinimo amunicija planą.„Laisvosios Europos radijo/Laisvės radijo“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL) žurnalistas Rikardas Jozwiakas apie tai paskelbė savo „Twitter“. Anot jo, šis klausimas pajudėjo į priekį dėl sėkmingo Estijos diplomatų darbo.„ES užsienio reikalų ministrai jau turėtų pasirašyti savo amunicijos planą Ukrainai – per ateinančius 12 mėnesių Kijevui tiekti 1 mln. artilerijos sviedinių. Įspūdingas Estijos diplomų darbas, kurio dėka šis reikalas pajudėjo", – rašė R. Jozwiakas.

Į Lietuvą pabėgusi ukrainietė – apie Putino vizitą Mariupolyje: serijinis žudikas grįžo į nusikaltimo vietąMoteris, išgyvenusi pernai Mariupolyje įvykdytą teatro sprogdinimą, Vladimiro Putino naktinį vizitą į Rusijos okupuotą miestą palygino su „serijinio žudiko sugrįžimu į nusikaltimo vietą“.CNN žurnalistas Ivanas Vatsonas anksčiau kalbėjosi su Marija Kutniakova praėjusių metų kovo mėnesį, kai jai su šeima pavyko pabėgti iš Mariupolio į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją.Sekmadienį vėl kalbėdama su Vatsonu telefonu, M. Kutniakova sakė, kad V. Putinas apsilankė Mariupolyje naktį, „nes jie nenorėjo filmuoti tikrų kadrų apie sugriautą miestą“.„Jie nenorėjo parodyti, kad Mariupolis vis dar yra katastrofa. Ten yra daug sugriautų pastatų. Kad žmonės gyvena blogoje padėtyje“, – sakė M. Kutniakova, kuri dabar dirba internetu Ukrainos nevyriausybinei organizacijai iš Vilniaus (Lietuva).„Rusijos propaganda rodė tokį vaizdą, kad jie pastatė kelis pastatus. Jie nori, kad žmonės patikėtų, jog Mariupolyje dabar yra labai graži, graži vieta. Bet taip nėra“, – sakė Kutniakova.

Zelenskis: už kiekvieną teroro aktą prieš ukrainiečius atsakys blogio valstybėPer savaitę rusai apšaudė kelis Ukrainos miestus. Rusija neabejotinai atsakys už kiekvieną teroro prieš ukrainiečius apraišką, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė savo kasdieniame vaizdo pranešime , praneša „Ukrinform“.„Kamjanske, Zaporožės srityje; Beryslave, Chersono srityje; Mangane, Dniepropetrovsko srityje; Avdijivkoje, Kramatorske ir Kostiantynivkoje, Donecko srityje; Kostiantynivkoje, Sumų srityje... Ir dešimtys kitų Ukrainos miestų ir kaimų, kuriems šią savaitę smogė Rusijos teroristai. Reiškiu užuojautą visiems, kurie neteko giminaičių ir artimųjų...“ – sakė Ukrainos vadovas.Prezidentas patikino, kad už kiekvieną teroro prieš ukrainiečius apraišką atsakys „blogio valstybė“, taip pat priminė apie Tarptautinio baudžiamojo teismo išduotą orderį suimti Vladimirą Putiną.„Momentas, po kurio taps aišku, kad šios agresijos pabaiga Rusijai bus visa apimtimi atsakinga. Atsakomybė už kiekvieną smūgį Ukrainai, už kiekvieną sugriautą gyvybę, už kiekvieną deportuotą ukrainiečių vaiką... Ir, žinoma, už kiekvieną pasaulio destabilizacijos apraišką, kuri buvo Rusijos agresijos pasekmė“, – apibendrino V. Zelenskis.

Prieš Xi Jinpingo vizitą Rusijoje Putinas sveikina Kinijos poziciją dėl karo Ukrainoje Prieš rytoj planuojamą Kinijos prezidento Xi Jinpingo vizitą į Maskvą, Vladimiras Putinas sako, kad Rusija yra dėkinga Kinijai už esą „gerai subalansuotą“ poziciją dėl karo Ukrainoje, rašo „Sky News“. Prieš abiejų lyderių susitikimą paskelbtame pareiškime V. Putinas teigė, kad Xi Jinpingo vizitas „dar kartą patvirtina ypatingą Rusijos ir Kinijos partnerystę“.

Zelenskis arešto orderį Putinui vadina lūžio tašku: Rusija turės prisiimti atsakomybę už kiekvieną sunaikintą gyvybęUkrainos Volodymyras Zelenskis Prezidentas pabrėžė, kad už šią agresiją Rusijai teks prisiimti visą atsakomybę. Tarptautinio baudžiamojo teismo orderis dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino suėmimo nepalieka abejonių, kad šios agresijos pabaiga Rusijai bus visa atsakomybė, prezidentą cituoja Ukrainos naujienų agentūra „Unian“. Prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pareiškė per vakaro vaizdo pranešimą . Jis pažymėjo, kad besibaigianti savaitė pasižymėjo dar viena Rusijos Federacijos karo nusikaltimų, susijusių su civilių gyventojų žudymu, serija.„Baigiasi dar viena mūsų gynybos nuo blogio valstybės savaitė. Dar viena savaitė, kai kiekvieną dieną ir naktį Rusijos kariuomenė apšaudė Ukrainos miestus, kaimus, žudė mūsų žmones. Donecko sritis; Konstantinovka, Sumų sritis... ir dešimtys kitų Ukrainos miestų ir kaimų, kuriuos šią savaitę atakavo Rusijos teroristai“, – sakė V. Zelenskis.Valstybės vadovas pabrėžė, kad Rusija bus atsakinga už kiekvieną teroro prieš ukrainiečius apraišką.„Ši besibaigianti savaitė pagaliau atnešė tikrai reikšmingą tarptautinį teisinį rezultatą Ukrainai, teisingumui. Yra Tarptautinio baudžiamojo teismo orderis suimti Rusijos vadovą. Tai yra lūžio taškas. Akimirka, po kurios tampa aišku, kad šios agresijos pabaiga Rusijai bus pilno spektro atsakomybė“, – sakė valstybės vadovė.Pasak jo, Rusijos Federacija prisiims atsakomybę už kiekvieną smūgį Ukrainai, už kiekvieną sunaikintą gyvybę, už kiekvieną deportuotą ukrainiečių vaiką ir už kiekvieną pasaulio destabilizacijos apraišką, kuri buvo Rusijos agresijos rezultatas.

Rusai Zaporožėje sulaikė rusiškų pasų neturinčius vietos gyventojusLaikinai okupuotame Azovsko kaime Zaporožės srityje rusų okupantai sustiprino kontržvalgybos režimą ir tikrina vietos gyventojus, ar jie neturi rusiško paso, rašo Ukrainos naujienų agentūra „Unian“. Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas savo naujausioje suvestinėje. Rusijos paso neturintys žmonės priversti kęsti papildomus patikrinimus, po kurių jie gali būti sulaikyti.„Rusijos okupantai ir toliau daro psichologinį spaudimą vietos gyventojams, siekdami priversti juos įgyti Rusijos Federacijos pilietybę“, – rašoma ataskaitoje.Karas Ukrainoje – priverstinė pasportizacijaKaip anksčiau pranešė „Unian“, Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas sakė, kad rusai intensyvina priverstinę gyventojų pasportizaciją ir iki rudens planuoja, kad 80 proc. laikinai okupuotų teritorijų gyventojų turės rusiškus pasus.Anksčiau tapo žinoma, kad okupuotoje Zaporožės srities dalyje rusai atsisako mokėti atlyginimus ukrainiečiams, neturintiems rusiško paso. Okupantai taip pat verčia žmones atsiskaityti tik Rusijos bankų kortelėmis.

Moldova sankcionuos daugiau kaip 20 asmenų, prisidedančių prie Rusijos invazijos į UkrainąMoldova įves sankcijas daugiau kaip 20 asmenų, prisidedančių prie Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą. Tai interviu „Europa Libera“ pareiškė Moldovos užsienio reikalų ministras Nicu Popescu.Pasak pareigūno, maždaug pusė šių asmenų yra Rusijos Federacijos piliečiai. Ministras jų pavardžių neatskleidė. Jiems bus draudžiama atvykti į Moldovą, taip pat bus įšaldytos jų banko sąskaitos ir šalyje turimas turtas. N. Popescu nurodė, kad atitinkami sprendimai jau buvo priimti, tačiau esą gali prireikti laiko visiems teisiniams veiksmams įgyvendinti

Mariupolio mero patarėjas apie Putino vizitą: „Jis norėjo parodyti, kaip Rusija atstatė Mariupolį, bet tai netiesa„Esu tikras, kad kitą kartą Putiną Mariupolyje pamatysime toje pačioje filharmonijoje, bet tarptautiniame baudžiamajame teisme. Tai teisingumo reikalas, nes Mariupolis yra didžiausias Rusijos kariuomenės ir asmeniškai V. Putino nusikaltimas“, – interviu BBC sakė Mariupolio mero patarėjas Petras Andriuščenka.Kalbant apie naujus namus, kurie buvo parodyti V. Putinui Mariupolyje, tai yra tik vienas rajonas, kurį atstatė Gynybos ministerija, sakė Ukrainos politikas: „Jis norėjo parodyti, kaip Rusija padėjo atstatyti Mariupolį, bet tai netiesa“.P. Andriuščenka mano, kad Rusija neturi pakankamai pinigų, jog Mariupolį paverstų klestinčiu miestu ir pademonstruotų šį gražų vaizdą kaip „specialiosios operacijos“ sėkmę. O dabar Mariupolio realybė yra baisi, pridūrė jis, remdamasis ten likusių pažįstamų ir draugų pasakojimais: žmonės ne gyvena, o išgyvena.Kai BBC korespondentas kalbėjo apie žmones, kurie vaizdo įraše sveikino V. Putiną, P. Andriuščenka atsakė, kad Mariupolyje yra ir nuoširdžių V. Putino šalininkų: „Mes suprantame, kad apie 10 proc. žmonių, kurie dabar liko Mariupolyje, yra absoliučiai prorusiškų pažiūrų. Tačiau jie nėra dauguma Mariupolio gyventojų“.

Generalinis štabas apie padėtį fronte: Ukrainos gynėjai atrėmė rusų atakasVisų pirma rusų kariai nesiliauja bandę užimti Bachmuto miestą. Šiandien, kovo 19 d., Rusijos kariai nesėkmingai bandė pulti penkiomis kryptimis, tačiau Ukrainos gynėjai atrėmė priešo atakas, rašo Ukrainos naujienų agentūra „Unian“. Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas suvestinėje nuo 18.00 val. Taigi, Kupjansko ir Limanskio kryptimis priešas ir toliau bando pralaužti Ukrainos kariuomenės gynybą, ypač nesėkmingai vykdė puolamąsias operacijas Novoselovsko gyvenvietės rajone.„Bachmuto kryptimi priešas nesiliauja bandęs užimti Bachmuto miestą. Bakhmuto, Ivanovskojės, Bogdanovkos ir Grigorovkos gyvenviečių rajonuose buvo atremtos priešo atakos. Avdejevskio, Marinskio ir Minsko kryptimis priešas vykdė nesėkmingas puolamąsias operacijas Kamenkos, Avdejevkos, Severnojės , Berdičių ir Marinskos gyvenviečių rajonuose", – sakoma pranešime.Generalinis štabas patikslino, kad priešas ginasi Zaporožės ir Chersono kryptimis.

Buvęs britų žvalgybos pareigūnas: savo apsilankymu Mariupolyje Putinas siunčia dvi žinutes Buvęs aukšto rango britų karinės žvalgybos pareigūnas pateikė savo nuomonę, kodėl Vladimiras Putinas apsilankė Ukrainos Mariupolio mieste. Manoma, kad tai buvo pirmasis Rusijos prezidento vizitas okupuotoje Donbaso regiono teritorijoje nuo invazijos į Ukrainą.Kalbėdamas su „Sky News“ televizijai Philipas Ingramas sako, kad šiuo žingsniu siunčiamos dvi žinutės.Pirmoji, anot jo, yra ta, kad jam netrukdo tai, jog Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė jo arešto orderį, kaltindamas jį vaikų grobimu iš Ukrainos.„Tai žinia ir prezidentui Xi Jinpingui, kuris rytoj lankysis Maskvoje“, – pridūrė P. Ingramas.Antroji žinia skirta jo „vidaus auditorijai“, paaiškino jis.„[V. Putinas] sako: aš čia esu lyderis. Tai yra Rusijos dalis, todėl aš mielai nuvyksiu ir aplankysiu“.

Laikinai okupuotoje Kachovkoje sunaikintas Rusijos amunicijos sandėlisLaikinai okupuotame Ukrainos Kachovkos mieste (Chersono sritis) sunaikintas Rusijai priklausantis amunicijos sandėlis. Tai kanalo „Apostrof TV“ eteryje pareiškė Chersono srities karinės administracijos vadovo patarėjas Serhijus Khlanas, kurį cituoja „Ukrinform“.„Šiandien rusų bazėje Kachovkoje užfiksuotas galingas smūgis. Per Ukrainos ginkluotųjų pajėgų surengtą sprogimą Svetlove, šalia gerai žinomos „Čumak“ gamyklos buvo apgadinta pramoninė zona, kur okupantai mėgino slėpti savo amuniciją ir artileriją“, – tvirtino S. Khlanas.Pareigūnas taip pat pažymėjo, kad per pastarąją parą Chersone kiek apmažėjo Rusijos atakų. S. Khlano teigimu, nebuvo gauta pranešimų apie aukas.

Ukrainiečiai pasidalijo versija, kodėl Putinas į Mariupolį atvyko naktįVladimiro Putino kelionė į Mariupolį nebuvo spontaniška, kaip tvirtina Kremlius. Sprendimas surengti jo vizitą į Mariupolį naktį paaiškinamas saugumo ir propagandos sumetimais. Tai pranešė Ukrainos gynybos ministerijos spaudos tarnyba, kurią cituoja Ukrainos naujienų agentūra „Unian“. „Kaip ir dera vagiui, V. Putinas apsilankė Ukrainos Mariupolyje prisidengęs nakties skraiste. Pirma, taip yra saugiau. Be to, tamsa leidžia jam išryškinti tai, ką jis nori parodyti“, – teigė kariškiai.Taip pat pažymima, kad naktį saugumo tarnybai lengviau apsaugoti V. Putiną nuo neplanuotų susitikimų su nedaugeliu miesto gyventojų, kurie išgyveno po Rusijos bombardavimo.

Ukrainiečiai skaičiuoja, kad Rusija per invaziją neteko 164 910 kariųUkraina pateikė naujausią atnaujintą informaciją apie tai, kiek nuostolių Rusija patyrė nuo karo pradžios. Ji teigia, kad žuvo 164 910 Rusijos karių ir buvo sunaikintos 6 853 šarvuotos kovos mašinos, rašo „Sky News“. Tarp kitos sunaikintos karinės technikos yra 3 532 tankai, 290 sraigtasparnių ir 305 kariniai lėktuvai. Pažymėtina, kad „Sky News“ negalėjo nepriklausomai patikrinti šių teiginių.

JAV senatorius teigia, kad rusų aviatorius JAV droną numušė netyčia JAV senatorius Markas Kelly neseniai virš Juodosios jūros numuštą droną pavadino „neatsargiu“ Rusijos lakūnų veiksmu ir sakė, kad JAV turėtų ir toliau skraidinti dronus regione, rašo CNN. „Nemanau, kad rusai turėtų mus įbauginti ar atgrasyti nuo, mūsų manymu, teisingo operatyvinio požiūrio į tai“, – sakė Kelly, buvęs JAV karinio jūrų laivyno pilotas ir NASA astronautas, sekmadienį duodamas interviu CNN laidai „State of the Union“.J. Kelly taip pat sakė, kad jo nestebina, jog rusų pilotas susidūrė su dronu po to, kai praskrido priešais bepilotį orlaivį ir kelis kartus ant jo užpylė degalų.Senatorius sakė manantis, kad tiesioginis susidūrimas, įvykęs po to priekabiavimo, greičiausiai buvo atsitiktinis, remdamasis ankstesne patirtimi su rusų pilotais ir astronautais.„Aš, žinote, dešimtmečius skraidžiau su, žinote, rusų pilotais ant galinės savo NASA lėktuvo sėdynės. Skraidžiau kosmose su rusais. Manęs tai nestebina. Turiu omenyje, kad skraidžiau su rusų pilotais, žinote, naikintuvų pilotais, kurie nemokėjo skristi rikiuotėje, ir žiūrėjau jo vaizdo įrašą, ir gana akivaizdu, kas atsitiko. Jis pametė jį iš akių ir atsitrenkė į jį. Jis to nepadarė tyčia. Bet tai buvo neatsargus veiksmas“, – teigė Kelly.

Ukrainos gynėjai per savaitę sunaikino daugiau kaip 5,8 tūkst. okupantų rusųPer šią savaitę, nuo kovo 13 d. iki 19 d., Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino 5 820 Rusijos karių. Tai sekmadienį pareiškė Ukrainos gynybos ministro pavaduotojas Oleksandras Pavliukas, kurį cituoja naujienų agentūra „Ukrinform“.Remiantis O. Pavliuko įrašu tinkle „Telegram“, per tą patį laikotarpį taip pat likviduota daugybė okupantams priklausančių ginklų ir technikos. Kaip pažymima, rusai neteko 66 tankų, 84 šarvuotųjų kovos mašinų, 81 artilerijos sistemos, 14 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 9 oro gynybos sistemų, 60 automobilių ir 20 specialiosios technikos vienetų.Viceministras pridūrė, kad, negana to, Ukrainos gynėjai dar sunaikino Rusijos lėktuvą, sraigtasparnį ir 51 droną.Bendrus rusų nuostolius kasdien atnaujinantis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas anksčiau sekmadienį skelbė, kad Rusija nuo visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasario 24-ąją iki 2023 m. kovo 19-osios Ukrainoje jau neteko apie 164 910 karių, įskaitant 710, kurie buvo likviduoti per pastarąją parą.

Rusijos kariuomenė smogė gyvenamajam namui Zaporožėje: žuvo žmonėsRusijos okupantai įvykdė dar vieną karo nusikaltimą prieš civilius Ukrainos gyventojus ir užpuolė gyvenamąjį namą Zaporožės regione. Šiandien paaiškėjo, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pajėgoms pavyko užimti palankesnes pozicijas šia kryptimi, rašo Ukrainos naujienų agentūra „Unian“. Apie tai pranešė Zaporožės srities karinės administracijos spaudos tarnyba „Telegram“ . Jau patvirtinta, kad žuvo trys žmonės, dar du ukrainiečiai buvo sužeisti. „Šiandien priešas ciniškai atakavo gyvenamąjį namą Vasiljevskio rajone. Kamenskoje rusų „Grad“ pareikalavo trijų žmonių gyvybių. Dar du buvo sužeisti. Jiems teikiama pagalba“, – rašoma pranešime.

Įvertino Putino apsilankymą Mariupolyje: jis bando įsitvirtinti jam pavojingame pasaulyje Vladimiras Putinas bando įsitvirtinti jam pavojingame pasaulyje, pareiškė Oksfordo universiteto pasaulio istorijos profesorius daktaras Peteris Frankopanas.Šiandien kalbėdamas „Sky News“, daktaras P. Frankopanas sakė, kad V. Putino kelionė į Mariupolį buvo jo pirmas mums žinomas vizitas, kurio metu jis lankėsi Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose.Jis sakė, kad tai „galima suprasti kaip pasipriešinimo aktą“.Toliau jis teigė, kad dar vienas dalykas, kurį reikia turėti omenyje, yra tai, kad rytoj į Rusiją atvyksta Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, o kelionė į Mariupolį – tai būdas Putinui paruošti dirvą sakyti, kad Rusija bando atkurti Ukrainą.„Tokio vizito demonstravimas yra skirtas vidaus propagandai arba tam, kad V. Putinas galėtų parodyti, jog jis asmeniškai dalyvauja ir investuoja į karą“, – sakė jis.Dr. Frankopanas sakė, kad V. Putinas aiškiai manė, jog apsilankymas Mariupolyje ir Kryme yra naudingas, tačiau galima manyti, kad tai laikoma ir silpnumo ženklu.Jis pridūrė, kad šis vizitas daug ką reiškia V. Putino pozicionavimui pasaulyje, kuris jam yra pavojingas, nes šis karas Rusijai baigėsi labai blogai.Dr. Frankopanas sakė, kad V. Putinas, žvelgdamas į tai, ko nori Rusija, gali bandyti parodyti, kad tokios teritorijos kaip Mariupolis dabar yra Rusijos dalis ir bet koks išpuolis prieš jas bus laikomas priešišku veiksmu.

Serbijos prezidentas teigia, kad Putino arešto orderis turės blogų politinių pasekmiųSerbijos prezidentas Aleksandras Vučičius sako, kad tarptautinio Vladimiro Putino arešto orderio išdavimas turės blogų politinių pasekmių ir tik pratęs karą Ukrainoje, rašo „Skynews“. Penktadienį Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė Rusijos prezidento arešto orderį dėl įtariamų karo nusikaltimų.Tačiau V. Vučičius, kuris anksčiau palaikė glaudžius ryšius su V. Putinu ir buvo aršus tarptautinių karo nusikaltimų teismų priešininkas, sako, kad tai buvo blogas sprendimas.Jis sakė žurnalistams Belgrade, kad orderis turės blogų politinių pasekmių ir rodo, kad Ukrainoje labai nenorima kalbėti apie taiką (ir) paliaubas.„Mano klausimas – dabar, kai apkaltinote jį didžiausiais karo nusikaltimais, su kuo dabar ketinate kalbėtis? – teigė V. Vučičius.„Ar tikrai manote, kad Rusiją įmanoma nugalėti per mėnesį, tris mėnesius ar metus?“

Pietų Afrikos Respublika, į kurią ketino vykti Putinas, neplanuoja savo teritorijoje jo areštuoti Šalis nepareiškė ryžtingo pasirengimo sulaikyti Rusijos Federacijos prezidentą, kaip įpareigoja Hagos teismas. Pietų Afrikos Respublika, kuri nepasmerkė Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir palaiko ryšius su Rusijos Federacija, sureagavo į Hagos teismo sprendimą išduoti diktatoriaus Vladimiro Putino arešto orderį.Pasak „Reuters“ , Pietų Afrikos Respublika, į kurią V. Putinas turėjo atvykti rugpjūčio mėn. į BRICS aukščiausiojo lygio susitikimą, žino savo teisinius įsipareigojimus, susijusius su tarptautiniu Rusijos prezidento arešto orderiu.„Mes, kaip vyriausybė, žinome savo teisinius įsipareigojimus. Tačiau nuo šiol iki aukščiausiojo lygio susitikimo toliau bendradarbiausime su įvairiomis suinteresuotosiomis šalimis. Atsižvelgiame į Tarptautinio baudžiamojo teismo paskelbtą ataskaitą dėl arešto orderio. Pietų Afrika tebėra įsipareigojusi ir labai tvirtai nori, kad konfliktas Ukrainoje būtų išspręstas taikiai, derybomis“, - sakė Pietų Afrikos Respublikos Prezidento Cyrilo Ramaphosos atstovas spaudai Vincentas Magvenia Vincentas Magvenia.

JAV karo analitikai apie situaciją Bachmute: Rusijos pajėgos netrukus bus priverstos pereiti į gynybą„Vagner“ vadovas teigia, kad neišvengiamos kontrpuolimo priemonės Ukrainoje, kad pateisintų Bachmuto nesėkmes Jevgenijaus Prigožino teiginys, kad Rusijai reikia išsaugoti amuniciją artėjančioms Ukrainos kontratakoms, greičiausiai yra siekis pateisinti savo kariuomenės nesėkmes aplink Bachmutą, teigia JAV įsikūręs analitinis centras, rašo „Skynews“.Šią savaitę „Vagner“ samdinių grupės lyderis Rusijos naujienų agentūrai RIA sakė, kad Ukrainos pajėgos balandžio viduryje ruošiasi pradėti kontrpuolimus penkiomis skirtingomis kryptimis.Jis paragino Rusijos pajėgas ruoštis kontrpuolimams saugant šaudmenis ir įrangą - tai reiškia, kad Ukrainos pajėgos turi pakankamai kovinės galios pradėti veiksmingus kontrpuolimus.Tačiau Karo tyrimų institutas (ISW) teigia, kad šiuos komentarus jis greičiausiai išsakė norėdamas „pateisinti „Vagner“ grupės nesugebėjimą užbaigti Bachmuto apsupimo“.„Vagner“ grupė vadovavo puolimui aplink Bachmutą, tačiau ISW teigia, kad jos galimybės pasiekti taktinių laimėjimų pačiame mieste mažėja. Pareikšdamas, kad Rusijos kariuomenė turi pasirengti kontrpuolimui, A. Prigožinas „gali reikšti, kad bendras Rusijos puolimas Ukrainoje artėja prie kulminacijos“, teigė analitinis centras.Jis taip pat pridūrė, kad jis tikriausiai prognozuoja, jog reikės išsaugoti karinę įrangą kovai su Ukrainos kontrpuolimais penkiomis kryptimis, nes baiminasi, kad šovinių ir įrangos trūkumas „riboja „Vagner“ grupės ir Rusijos kariuomenės gebėjimą tęsti puolamąsias operacijas Ukrainoje“.Pasak ISW, A. Prigožino teiginiai taip pat reiškia, kad jis mano, jog Rusijos pajėgos netrukus praras iniciatyvą prieš Ukrainą ir bus priverstos pereiti į gynybą“.

Popiežius Pranciškus: melskimės už karo nusikaltimus kenčiančius ukrainiečiusPopiežius Pranciškus per vidudienio maldą šv. Petro aikštėje sekmadienį kalbėjo apie „karo nusikaltimus“ Ukrainoje. „Nepamirškime pasimelsti už kankinamus Ukrainos žmones, kurie ir toliau kenčia nuo karo nusikaltimų“, - sakė jis tūkstančiams piligrimų.Popiežius per daugelį ankstesnių viešų pasirodymų ne kartą ragino melstis už ukrainiečius, tačiau sąvokos „karo nusikaltimai“ jis paprastai nevartoja.Katalikų bažnyčios vadovas apie karo nusikaltimus prakalbo praėjus dviem dienoms po to, kai Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) Hagoje dėl karo nusikaltimų išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį.

Podoliakas apie Putino vizitą į Mariupolį: nusikaltėlis visada sugrįžta į nusikaltimo vietąUkrainos prezidento patarėjas Michailas Podoliakas pasmerkė V. Putino vizitą į Rusijos sugriautą ir okupuotą Mariupolį. „Nusikaltėlis visada sugrįžta į nusikaltimo vietą... Tūkstančių Mariupolio šeimų žudikas atvyko pasigrožėti miesto griuvėsiais ir kapais. Cinizmas ir gailesčio stoka“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė M. Podoliakas. https://twitter.com/Podolyak_M/status/1637416418139418624?ref_src=twsrc%5Etfw

Putinas rugpjūtį planuoja lankytis Pietų Afrikos Respublikoje: šalis teigia žinanti savo teisinius įsipareigojimusPietų Afrika pareiškė žinanti savo teisinius įsipareigojimus, susijusius su Vladimiro Putino tarptautiniu arešto orderiu prieš jo planuojamą vizitą į šalį rugpjūtį, praneša „Reuters“.Prezidento Cyrilo Ramaphosos atstovas spaudai Vincentas Magwenya sekmadienį sakė: „Mes, kaip vyriausybė, žinome savo teisinę prievolę. Tačiau nuo dabar iki aukščiausiojo lygio susitikimo toliau bendradarbiausime su įvairiomis susijusiomis suinteresuotosiomis šalimis“.Tikimasi, kad V. Putinas rugpjūtį lankysis Pietų Afrikoje, kur vyks BRICS šalių viršūnių susitikimas, per kurį vyks derybos Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrika.Pietų Afrika nepasmerkė Rusijos invazijos į Ukrainą, tačiau tarptautinio teismo sprendimas juos įstūmė į keblią vietą.„Atkreipiame dėmesį į TBT išduotą ataskaitą dėl arešto orderio“, – sakė Magwenya. „Pietų Afrikos įsipareigojimas ir labai stiprus troškimas išlieka, kad konfliktas Ukrainoje būtų išspręstas taikiai derybomis“.

Peskovas: Putino kelionė į Mariupolį „visiškai spontaniška“Vladimiro Putino vizitas į pietinį Mariupolį buvo „visiškai spontaniškas“, sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.Praėjusią naktį V. Putinas pirmą kartą lankėsi nuo karo pradžios okupuotoje Ukrainos teritorijoje, rašo „Sky News“.Rusijos prezidentas surengė tai, ką valstybinė žiniasklaida apibūdino kaip „darbinę kelionę“ į Donecko uostamiestį, kuris buvo aneksuotas praėjusių metų rugsėjį po Rusijos invazijos.Kalbėdamas apie Rusijos lyderio vizitą P. Peskovas sakė: „Iš pradžių planuose buvo tik aplankyti gyvenamąjį kompleksą (Mariupolyje).„Žinoma, nei bendravimas su gyventojais, nei apsilankymas bute nebuvo suplanuotas, tai buvo absoliučiai spontaniška. Tiesą sakant, lygiai taip pat spontaniškai prezidentas pats nuvažiavo toliau pasižiūrėti paminklo Antrojo pasaulinio karo didvyriams, o paskui aplankė parką“, – aiškino D. Peskovas.Jis tęsė, kad regiono gyventojai „kėlė klausimų dėl pavėluoto atlyginimo mokėjimo“ ir teigė, kad „sunku prašyti Rusijos Federacijos pilietybės“ ir „sunku išduoti pasus“.„Todėl bus valstybės vadovės nurodymai tobulinti šią sistemą“, – sakė D. Peskovas.Kremliaus atstovas taip pat sakė, kad „Rusija daro ir darys tai, kas, jos nuomone, atitinka jos interesus“.Jis pridūrė: „Manome, kad bet kokie Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai yra teisiškai negaliojantys, jų taip pat nepripažįstame“.

JK Gynybos ministerija: Rusijos kontroliuojamos Zaporižios srities dalies valdžia okupuotą Melitopolį paskelbė srities sostineJungtinės Karalystės Gynybos ministerija praneša, kad kovo 3 d. Rusijos kontroliuojamos Zaporižios srities dalies valdžia paskelbė dekretą, kuris numato, jog okupuotas Melitopolis tampa srities sostine.„Skynews“, cituodama JK Gynybos ministeriją, rašo, jog Rusijos paskirtas srities vadovas Jevgenijus Balickis teigė, kad tai laikina priemonė, kol Zaporižios miestą kontroliuos Rusija. Zaporižia yra viena iš keturių sričių, kurias prezidentas V. Putinas teigė 2022 m. rugsėjo 30 d. aneksavęs kaip Rusijos Federacijos dalį.Svarbu pabrėžti tai, kad Rusija niekada nebuvo okupavusi Zaporižios miesto. Šis miestas yra pagrindinis pramonės centras, jame gyvena 700 tūkst. Žmonių. Miestas yra maždaug už 35 km nuo dabartinės fronto linijos. „Tikėtina, kad tylus alternatyvios sostinės paskelbimas yra tylus Rusijos sistemos pripažinimas, kad jos pajėgoms artimiausiu metu greičiausiai nepavyks užimti anksčiau suplanuotų pagrindinių tikslų“, – rašoma naujausioje Gynybos ministerijos ataskaitoje.Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine – 19 March 2023.Find out more about Defence Intelligence's use of language: https://t.co/6px8VoJGNP?￰ﾟﾇﾦ #StandWithUkraine ?￰ﾟﾇﾦ pic.twitter.com/QlZt6nxLdx— Ministry of Defence ?￰ﾟﾇﾧ (@DefenceHQ) March 19, 2023

Britų žvalgyba: rusai supranta, kad kai kurių didelių tikslų Ukrainoje kol kas nepasieks Rusija, anot britų žvalgybos, tikriausiai supranta, kad kai kurių didelių savo tikslų Ukrainoje artimiausiu metu negalės pasiekti. Tai esą rodo rusų veiksmai Zaporižios srityje. Zaporižios dalių, kurias kontroliuoja Rusija, institucijos kovo pradžioje srities sostine paskelbė Melitopolį. Anot Rusijos, tai laikina priemonė, kol bus visiškai perimta Zaporižios miesto kontrolė.Zaporižia yra viena iš keturių sričių, kurias Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neteisėtai aneksavo 2022 metų rugsėjį. Tačiau pramoninio Zaporižios miesto su 700 000 gyventojų rusų daliniams iki šiol okupuoti nepavyko.„Šis tylus alternatyvios sostinės paskelbimas tikriausiai yra tylus pripažinimas, kad rusų pajėgos artimiausiu metu nesugebės įgyvendinti didelių tikslų“, - sakoma britų Gynybos ministerijos ataskaitoje.Panašiai jau yra kalbėjęs ir Melitopolio meras. Sprendimas pripažinti Melitopolį Zaporižios srities sostine, „iš tikrųjų yra priešo kapituliacijos Zaporižios kryptimi pradžia“, – sakė Ivanas Fiodorovas kovo 4 dieną „Telegram“ kanale paskelbtame vaizdo įraše.I. Fiodorovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad rusų pajėgos okupacijos pradžioje paskelbė užimsiančios Zaporižią per tris dienas. „Garsūs pareiškimai pasirodė esantys tušti tauškalai“, – kalbėjo jis.

NATO pareigūnas: Rusijos puolimo pavasarį nebusPasak aukšto NATO pareigūno, plataus masto Rusijos puolimo Ukrainoje pavasarį, kaip ilgai baimintasi, nebus. Pareigūnas vokiečių laikraščiui „Bild“ pareiškė, kad Rusija šiuo metu negali nusiųsti į Ukrainą didelio skaičiaus karių. Be to, besitęsiantis šaudmenų stygius esą neleidžia rusų pajėgoms, kaip planuota, vykdyti puolimo.Anot NATO pareigūno, toliau silpnėja ir Rusijos ginkluotosios oro pajėgos. „Rusija Ukrainoje jau prarado 130 lėktuvų. Dar 1 500 (lėktuvų) įgulos yra, tačiau šie nenaudojami“, - laikraščiui teigė pareigūnas. To priežastis esą yra sustiprėjusi Ukrainos oro gynyba. Rusija baiminasi netekti daugiau lėktuvų.Praėjusiais mėnesiais, be to, nuolat augo sužeistų ar žuvusių rusų karių skaičius. Aukų skaičius Rusijos pusėje „daug kartų viršija ukrainiečių nuostolius“.

Rusijos valstybinė žiniasklaida: Putinas lankosi Rusijos pietuose esančiame Rostove prie Dono miesteRusijos valstybinė žiniasklaida praneša, kad Vladimiras Putinas šiandien, sekmadienį, apsilankė Rusijos Rostove prie Dono mieste. Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS pranešė, kad V. Putinas surengė susitikimą Rusijos miesto kariuomenės vadovybės ir kontrolės poste.Tai įvyko po to, kai kovo 18 dieną V. Putinas sraigtasparniu nuvyko į Rusijos okupuotą Mariupolį ir aplankė Rusijos okupuotą Krymą.https://twitter.com/KyivIndependent/status/1637395264855064578?ref_src=twsrc%5Etfw

Kaip praneša „The Guradian“, Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenka, pasiskelbęs „Rusijos propagandos priešu“, palygino V. Putino nuotraukas iš joSaugumo tarybos ir vaizdus iš Mariupolio.A. Geraščenka kelia klausimą: ar V. Putinas labiau bijo savo Saugumo tarybos negu Mariupolio „gyventojų“?https://twitter.com/Gerashchenko_en/status/1637378288669605895?ref_src=twsrc%5Etfw

„New Voice of Ukraine“ redaktorius Eunas MacDonaldas teigia, kad tikėtina, jog V. Putinas (arba asmuo, kuris atrodo kaip V. Putinas) iš tiesų šeštadienį lankėsi Mariupolyje. https://twitter.com/Euan_MacDonald/status/1637368041150337024?ref_src=twsrc%5Etfw

„The Guardian“ pasidalino Bato universiteto profesoriaus Stephno Hallo „tweetu“, kuriame esą matomi V. Putiniui Mariupolyje „dėkingi“ piliečiai. Profesorius neatmeta galimybės, kad taip arti fronto atvyko ne pats V. Putinas, o jo antrininkas. Taip pat S. Hallas išsako ir abejonę, kad klausimas, ar „dėkingi“ piliečiai iš tiesų egzistuoja. https://twitter.com/stephengfhall/status/1637368148910284800?ref_src=twsrc%5Etfw

Buvęs EK vadovas Junckeris: Ukraina greitai netaps ES nareBuvęs Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude‘as Junckeris įspėjo, jog nereikia žadinti nerealių lūkesčių, kad Ukraina greitai taps ES nare.„Manau, kad dėl tam tikrų priežasčių Ukrainai reikia stojimo perspektyvos, tačiau nesuprantu daugelio - ir Vakaruose veikiančių - politikų neapdairumo žadėti Ukrainai greitą narystę. Aš to nematau“, – sakė J. C. Junckeris laikraščio „Luxemburger Wort“ tinklalaidėje.Nėra „tinkamas kelias“ šalį, kurioje yra karo stovis ir kuri dėl to „negali visiškai atskleisti savo reformų valios“, priimti į ES, kalbėjo buvęs aukštas Bendrijos pareigūnas. „Tačiau tai, kad Ukraina ilgainiui įstos į ES, po pastarųjų įvykių laikau labai tikėtinu dalyku“, – pridūrė jis.J. C. Junckeris neslėpė savo susirūpinimo dėl karo Ukrainoje. Jis teigė pats visuomet ieškojęs dialogo su Rusija, taip pat su Kinija. Ir dabar jis esąs nuomonės, „kad turime palaikyti kontaktą su Rusija ir Kinija ir signalizuoti pasirengimą derėtis“. Vis dėlto, J. C. Junckeris pripažino, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nerodo „jokio noro tikroms taikos deryboms“.Negali būti Rusijos diktuojamos taikos Ukrainoje, pažymėjo J. C. Junckeris. „Tai kas neteisinga, yra neteisinga“, – teigė jis.Beje, taika nėra aukščiausia vertybė, kurią reikia ginti, tęsė buvęs Komisijos vadovas. Aukštesnė vertybė esą yra laisvė.

Duomenys paneigia Prigožino teiginiusUNIAN cituoja JAV karo tyrimų institutą (ISW), kuris informuoja neradęs jokių vaizdinių įrodymų, patvirtinančių J. Pirgožino teiginius, kad jo daliniams pavyko užimti kelias vietas Bachmute. J. Prigožinas anksčiau teigė, kad „Wagner“ yra jau neva už 600-700 metrų nuo Bachmuto administracinio centro ir vakariniame Bachmuto upės krante.Analitikų teigia, kad kovo 8 d. Rusija buvo užėmusi 50 proc. Bachmuto teritorijos ir nuo to laiko jos pajėgos smarkiai nepasistūmėjo į priekį.

Skelbia Rusijos nuostolius Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia, kad Ukrainos kariai sunaikino 3 532 Rusijos tankus, 6 853 šarvuotąsias kovos mašinas, 2 568 artilerijos sistemas, 507 daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 268 priešlėktuvinės gynybos sistemas, 305 lėktuvus, 290 sraigtasparnių, 5 408 mašinas, 18 laivų, 2 159 dronus, 262 specialiosios technikos vienetus ir 907 sparnuotąsias raketas.

Epicentre vis dar BachmutasUNIAN, cituodama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabą, skelbia, kad praėjusią parą rusai toliau siekia visiškai užvaldyti Donecko ir Luhansko sritis. Generalinis štabas pridūrė, kad karo veiksmų epicentras išlieka Bachmuto miestas.

Kaip skelbia UNIAN, neseniai duodamas interviu „Wagner Group“ įkūrėjas J. Prigožinas kalbėjo apie Ukrainos planuojamą kontrpuolimą penkiomis kryptimis vienu metu. Pasak jo, šios operacijos prasidės nuo balandžio vidurio, todėl jis paragino Rusijos karius ruoštis kontratakoms.Anot JAV Karo studijų analitikų (ISW), J. Prigožinas greičiausiai bando sudaryti informacines sąlygas „Wagner Group“ kulminacijai aplink Bachmutą.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos: šeštadienį Bachmuto sektoriuje nukauta apie 200 okupantųBachmuto sektoriuje per šeštadienį nukauti 193 rusų okupantai, dar 199 sužeisti.„Priešas ir toliau bando užimti šį Ukrainos miestą, atakuoja gyvenvietės teritoriją. Pavyzdžiui, šiandien vien prie Bachmuto įvyko 16 apšaudymų. Priešas miestą ir jo apylinkes apšaudė 55 kartus. Iš viso iš MLRS raketų sistemų ir vamzdinės artilerijos į Bachmuto sektorių buvo suduoti 352 įvairaus tipo artilerijos smūgiai. Visame fronte įvyko 27 koviniai susirėmimai, buvo surengti keturi oro antskrydžiai. 193 okupantai nukauti, dar 199 patyrė įvairaus laipsnio sužalojimų“, – per nacionalinį žinių telemaratoną sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovas spaudai Serhijus Čerevatis, praneša naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas.Pasak S. Čerevačio, taip pat buvo numušti du Rusijos bepiločiai orlaiviai.Kaip jau skelbta, nuo 2022 metų vasario 24-osios iki 2023 metų kovo 18 dienos Ukrainos ginkluotosios pajėgos likvidavo beveik 164 200 Rusijos agresorių, įskaitant 880 karių vien per pastarąją parą.

Žvalgyba: Ukrainos piliečiai vis dar laikomi nelaisvėje SirijojeUkrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas pareiškė, kad tam tikra dalis ukrainiečių, daugiausia moterų ir vaikų, vis dar laikomi nelaisvėje Sirijoje.„Ši misija turi būti užbaigta. Nes tose stovyklose vis dar yra ukrainiečių. Daugiausia kalbame apie moteris ir vaikus“, – per nacionalinį žinių telemaratoną kalbėjo A. Jusovas komentuodamas neseniai įvykusį Ukrainos piliečių išlaisvinimą ir evakuaciją iš Sirijos.Jis pabrėžė, kad „darbas sudėtingas, nes kalbame apie Sirijos teritoriją, kurioje tebesitęsia vidaus konfliktai, kur įvairias teritorijas kontroliuoja skirtingos struktūros, skirtingos grupuotės“.„Dažnai šių sienų niekas nepripažįsta. Todėl tai labai sudėtingas, diplomatinis, politinis, su saugumu susijęs darbas ir operacija. Ne pirmas kartais, kai ukrainiečiai iš Sirijos išsiveža savo tautiečius. Ir, žinoma, ši misija turi būti užbaigta, ir tai tikrai bus padaryta artimiausiu metu“, – pabrėžė A. Jusovas.Kaip pranešama, gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos pareigūnai surengė operaciją, kurios metu išlaisvino dvi moteris ir šešis vaikus iš nelaisvės Sirijoje ir evakavo juos namo.

Priešas apšaudo Kramatorską kasetiniais šaudmenimis, yra aukųRusijos pajėgos smogė Kramatorskui kasetiniais šaudmenimis. Yra žuvusių ir sužeistų civilių gyventojų.„17.15 val. duomenimis, per apšaudymą Kramatorske žuvo mažiausiai du žmonės, dar penki sužeisti“, – „Telegram“ paskelbė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko. Pasak jo, rusai apšaudė miestą kasetiniais šaudmenimis, taikydamiesi į Bernatskio parką ir laidojimo biurą. Preliminariais duomenimis, apgadinta keliolika gyvenamųjų pastatų ir keletas automobilių.„Kramatorskas yra vienas didžiausių rusų dirgiklių. Jie tikslingai smogė miestui, stengdamiesi pražudyti kuo daugiau civilių gyventojų“, – pabrėžė P. Kyrylenko.Kaip skelbta, šeštadienį Rusijos kariuomenė su artilerija ir „Uragan MLRS“ raketų sistemomis apšaudė Kostiantynivkos miestą Donecko srityje, sužeisti šeši žmonės.

Naujienų agentūros: Rusija teigia sutikusi pratęsti Ukrainos susitarimą dėl grūdų 60 dienųRusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova šeštadienį sakė, kad Maskva sutiko 60-čiai dienų pratęsti susitarimą, leidžiantį atnaujinti Ukrainos grūdų eksportą po Rusijos karinės kampanijos.„Matome pranešimus iš „grūdų sandorio“ šalių, esą susitarimas pratęsiamas 120 dienų, – naujienų agentūrai „Interfax“ pranešė M. Zacharova. – „Mes ne kartą teigėme..., kad Rusijos pusė informavo visas sandorio šalis, jog pratęsia susitarimą 60-čiai dienų.“

Zelenskis įvedė naujas sankcijas, į sąrašą pateko ir Sirijos prezidentasUkrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis įteisino Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (UNSGT) sprendimą dėl naujų sankcijų taikymo. Į apribojimų sąrašą įtrauktas Sirijos lyderis Basharas al-Assadas, kuris neseniai pareiškė palaikantis Rusiją kare. Tai praneša rbc.ua. portalas remdamasis prezidento dekretu.Sankcijos pritaikytos 300 fizinių asmenų, įskaitant Rusijos federacijos, Irano ir Sirijos piliečius. Be B. al-Assado, į sąrašą pateko Sirijos ministras pirmininkas Husseinas Arnusas ir šalies užsienio reikalų ministras Faisalis al-Mekdadas.Sankcijos įvestos ir 141 juridiniam asmeniui, konkrečiai: Rusijos Jungtinei laivų statybos korporacijai, M. Chruničevo valstybiniam mokslinių tyrimų ir gamybos kosmoso centrui, akademiko A. A. Raspletino vardo moksliniam gamybiniam susivienijimui „Almaz“, Irano oro linijoms „Mehan Air“ ir „Fars Air Qeshm“, taip pat Irano gamintojai „Shahed Aviation Industries Company“.Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius yra atsakingas už UNSGT sprendimo, priimto šiuo dekretu, įgyvendinimo stebėseną.

Putinas apsilankė Kryme per aneksijos metines, pranešė valstybinė televizijaRusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį apsilankė Kryme, minint devintąsias pusiasalio atplėšimo nuo Ukrainos ir aneksijos metines, pranešė Rusijos valstybinė televizija.Per netikėtą vizitą Juodosios jūros uostamiestyje Sevastopolyje V. Putinas, lydimas vietos gubernatoriaus Michailo Razvožajevo, apsilankė menų mokykloje, parodė televizija savo transliuotuose vaizduose.Kaip praneša Rusijos valstybinės naujienų agentūra „RIA Novosti“, Putinas aplankė meno mokyklą ir vaikų centrą Krymo regione.Šios vietos, kaip atkreipia dėmesį Užsienio žiniasklaida, buvo pasirinktos atsižvelgiant į Tarptautinio baudžiamojo teismo suėmimo orderį, kuriame Putinas kaltinamas ukrainiečių vaikų grobimu.Taip pat pranešama, kad V. Putinas šiandien skrido lėktuvu iš Maskvos į Sevastopolį, o vėliau buvo skraidintas po miestą, sakė Maskvoje paskirtas gubernatorius Michailas Razvožajevas.

Erdoganas: Ukrainos susitarimas dėl grūdų pratęstasTurkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šeštadienį paskelbė, kad pratęsiamas susitarimas, pagal kurį po Rusijos invazijos buvo atnaujintas Ukrainos grūdų eksportas.„Po derybų su abiem šalimis užtikrinome, kad susitarimas, kuris turėjo baigtis kovo 19 dieną, bus pratęstas“, – sakė R. T. Erdoganas komentaruose, transliuotuose per Turkijos televiziją, likus kelioms valandoms iki vidurnakčio, kai susitarimas turėjo nustoti galios.R. T. Erdoganas nenurodė, kuriam laikui pratęstas susitarimas. Ankara anksčiau sakė, kad nori pratęsti susitarimą 120 dienų, o Rusija pasisakė už pratęsimą 60 dienų.„Šis susitarimas yra gyvybiškai svarbus pasauliniam maisto tiekimui. Dėkoju Rusijai ir Ukrainai, kurios nepagailėjo pastangų dėl naujo pratęsimo, taip pat Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui“, – sakė jis.2022 metų vasario mėnesį Rusijai pradėjus plataus masto invaziją, Ukrainos Juodosios jūros uostus blokavo karo laivai.Tačiau 2022 metų liepos mėnesį tarpininkaujant Turkijai ir JT sudarytas susitarimas, kurį pasirašė Kyjivas ir Maskva, leido saugiai gabenti didžiąją dalį grūdų eksporto. Lapkritį pradinis susitarimas buvo pratęstas iki kovo 18 dienos.Ukraina iki karo buvo viena didžiausių pasaulio grūdų augintojų, o vadinamoji Juodosios jūros grūdų iniciatyva padėjo sušvelninti karo sukeltą pasaulinę maisto krizę.

Britų žvalgyba: Rusija rengiasi kelti šauktinių amžių, kad surinktų daugiau kariųRusijos valdžia rengiasi padidinti šaukimo į kariuomenę amžių, kad papildytų karių rezervą karui Ukrainoje, šeštadienį pranešė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos duomenimis.Kovo 13 dieną Rusijos parlamento žemuosiuose rūmuose buvo pateiktas įstatymo projektas, pagal kurį į kariuomenę būtų šaukiami ne 18-27 metų, o 21-30 metų amžiaus vyrai, sakoma tviteryje skelbiamoje žvalgybos apžvalgoje. Tikėtina, kad įstatymas bus priimtas ir įsigalios 2024 metų sausį.Atskirai nuo tūkstančių veteranų mobilizacijos, vykdytos nuo 2022 metų rugsėjo mėnesio karui Ukrainoje, Rusija nuo sovietmečio laikų tebešaukia vyrus į kariuomenę dukart per metus. Prieš 15 metų karinės tarnybos trukmė buvo sutrumpinta nuo dvejų iki vienų metų, nes buvo pereinama prie profesionalios, kontraktais paremtos kariuomenės.„Rusija ir toliau oficialiai draudžia šauktiniams dalyvauti operacijose Ukrainoje, nors bent šimtai jų tikriausiai tarnavo dėl administracinių nesusipratimų arba po to, kai buvo priversti pasirašyti kontraktus“, – sakoma JK gynybos ministerijos pranešime.Daugelis 18-21 metų amžiaus jaunuolių šiuo metu prašosi būti atleisti nuo privalomosios karinės tarnybos, nes mokosi aukštojoje mokykloje. Tačiau dabar valdžios institucijos greičiausiai pakeis šį amžiaus intervalą norėdamos priversti studentus vis dėlto atlikti karinę tarnybą vėliau ir kartu padidinti karių skaičių, sakoma pranešime.„Net jei Rusija ir toliau susilaikys nuo šauktinių siuntimo į karą, papildomi šauktiniai atlaisvins didesnę profesionalių karių dalį kovai“, – teigia ministerija.

JAV iki rugsėjo pabaigos planuoja skirti dar 7,4 mlrd. dolerių pagalbos UkrainaiJAV planuoja toliau teikti plataus masto humanitarinę ir biudžetinę pagalbą Ukrainai ir iki rugsėjo mėnesio pabaigos ši pagalba turėtų pasiekti 7,4 mlrd. dolerių.„Nuo invazijos pradžios JAV suteikė beveik 2 mlrd. dolerių humanitarinės pagalbos tiems, kuriems jos reikia Ukrainoje ir regione. O Ukrainos vyriausybei per Pasaulio banko mechanizmus suteikėme beveik 15,5 mlrd. dolerių tiesioginės biudžetinės paramos. Iki rugsėjo mėnesio planuojame skirti dar 7,4 mlrd. dolerių“, – penktadienį JT Saugumo Taryboje vykusiame pasitarime dėl humanitarinės padėties Ukrainoje sakė JAV ambasadorė JT Linda Thomas-Greenfield.Ji paragino tarptautinę bendruomenę ir toliau dėti pastangas ukrainiečiams remti. Ambasadorė pažymėjo, kad vasario 15 dieną JT paskelbė, jog JT agentūroms ir nevyriausybinėms organizacijoms reikės 3,9 mlrd. dolerių humanitarinei pagalbai esantiems Ukrainoje, ir dar 1,7 mlrd. dolerių paramai šalims, kurios priglaudė milijonus Ukrainos pabėgėlių.JAV atstovė JT pabrėžė, kad būtina atkreipti dėmesį į Rusijos nuolat vykdomas raketų ir dronų atakas prieš civilius gyventojus ir kritinę infrastruktūrą ir į tai, kaip šios atakos trukdo humanitarinei pagalbai pasiekti Rusijos laikinai okupuotas teritorijas.

Buvęs JK premjeras T. Blairas: karų Irake ir Ukrainoje negalima sulygintiBuvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Tony Blairas atmetė palyginimus tarp JAV vadovaujamos invazijos į Iraką, kurią prieš 20 metų Blairas parėmė, ir Rusijos dabar vykdomo karo prieš Ukrainą.T. Blairas savo požiūrį išdėstė išskirtiniame interviu agentūrai dpa ir Europos naujienų agentūroms AFP, ANSA ir EFE.Jis teigė, kad tuometinis Irako prezidentas Saddamas Husseinas žiauriai elgėsi su savo piliečiais, pradėjo du karus pažeisdamas tarptautinę teisę ir panaudojo cheminį ginklą, kuriuo per vieną dieną buvo nužudyta 12 tūkst. žmonių.Jo teigimu, koalicijos pajėgų, kurios įžengė į Iraką ir nuvertė S. Husseiną, negalima lyginti su Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsiveržimu į Ukrainą, kuri yra „šalis, turinti demokratiškai išrinktą prezidentą, o šis, kiek žinau, niekada nepradėjo regioninio konflikto ir nevykdė agresijos prieš savo kaimynes“.T. Blairas pripažino, kad V. Putinas gali pasinaudoti 2003 metų invazija į Iraką, įvykdyta be JT Saugumo Tarybos mandato, kad pateisintų savo agresijos karą.„Bet jei jis nepasinaudotų šiuo pasiteisinimu, jis sugalvotų kitą pasiteisinimą“, – sakė buvęs JK premjeras.Dėl to, kad JT Saugumo Taryboje yra daug valstybių, o Rusija ir Kinija turi veto teisę, tarptautinė taisyklėmis grindžiama pasaulio tvarka tampa „labai sunkiai" įgyvendinama, pridūrė jis.Valstybių koalicija, vadovaujama JAV ir tokių sąjungininkių kaip JK, 2003 metų kovo 20 dieną atakavo Iraką siekdama nušalinti S. Husseiną nuo valdžios. Šis tikslas netrukus buvo pasiektas, tačiau šalis greitai nugrimzdo į smurtą, dėl kurio per vėlesnius metus žuvo šimtai tūkstančių žmonių.Teroristų tinklas „Islamo valstybė“ taip pat pasinaudojo politiniu chaosu ir kuriam laikui sugebėjo perimti didelės šalies dalies kontrolę.

Krymo miestą Sevastopolį sudrebino sprogimaiŠeštadienio rytą laikinai okupuotame Kryme esančiame Sevastopolyje nugriaudėjo sprogimai.„Sevastopolyje nuo pat ryto buvo girdėti [sprogimų] garsai. Tarp gyventojų tvyro panika“, – „Telegram“ pranešė Krymo totorių informacijos centras.Vietiniuose „Telegram“ kanaluose Sevastopolio gyventojai praneša apie sprogimus įvairiuose miesto rajonuose.Kaip pranešama, sprogimas nugriaudėjo netoli Perevalnės kaimo Simferopolio rajone, kur dislokuota Rusijos Juodosios jūros laivyno pakrantės gynybos brigada.

Per pastarąją parą rusai 50 kartų smogė Chersono regionui, sužeisti trys civiliaiPer pastarąją parą Rusijos kariuomenė 50 kartų smogė Chersono regionui, buvo sužeisti trys žmonės.„Per praėjusią parą priešas sudavė 50 smūgių Chersono regionui, paleisdamas 237 sviedinius iš sunkiosios artilerijos ir „Grad“ sistemų“, – „Telegram“ pranešė regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.Užpuolikai tris kartus smogė Chersono miestui. „Septyni sviediniai pataikė į gyvenamuosius rajonus, privačius namus ir daugiabučius. Deja, trys žmonės buvo sužeisti“, – pažymėjo O. Prokudinas.Jis taip pat pridūrė, kad dar 56 žmonės buvo evakuoti iš nuo rusų išvaduotų regiono teritorijų.Kaip pranešama, per pastarąją parą priešas surengė 34 oro smūgius, 11 iš jų – naudojant bepiločius orlaivius „Shahed-136“. Dešimt šių dronų sunaikino Ukrainos oro gynybos daliniai, dar vienas pataikė į pramoninės infrastruktūros objektą. Apie nukentėjusius civilius gyventojus nepranešta.

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta 164 200 rusų okupantųNuo 2022 metų vasario 24 iki 2023 metų kovo 18 dienos Ukrainos ginkluotosios pajėgos likvidavo beveik 164 200 Rusijos karių, įskaitant 880 karių vien per pastarąją parą. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Priešo kovinius nuostolius taip pat sudaro 3 511 tankų (+5 per praėjusią parą), 6 830 šarvuotų kovos mašinų (+7), 2 560 artilerijos sistemų (+8), 506 daugkartinio paleidimo raketų sistemos (+2), 265 oro gynybos sistemos, 305 orlaiviai, 290 sraigtasparnių, 5 404 motorinės transporto priemonės (+3), 18 karo laivų/ katerių, 2 159 bepiločiai orlaiviai (+14), 259 specialiosios technikos vienetai. Iš viso numuštos 907 priešo sparnuotosios raketos.Duomenys tikrinami, pažymėjo Generalinis štabas.„Ukrinform“ praneša, kad kovo 17 dieną Ukrainos karinės oro pajėgos sudavė šešis smūgius į Rusijos karinio personalo koncentracijos vietas, o raketinių pajėgų ir artilerijos daliniai smogė į dvi Rusijos karinio personalo koncentracijos vietas ir vieną priešo oro gynybos sistemos poziciją.

J. Bidenas: TBT arešto orderis V. Putinui yra „pagrįstas“JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pareiškė, kad Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) išduotas Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderis dėl kaltinimų karo nusikaltimu deportuojant Ukrainos vaikus yra „pagrįstas“.Šis žingsnis „yra labai stiprus“, – sakė J. Bidenas žurnalistams Baltuosiuose rūmuose, kartu pažymėdamas, kad JAV nėra TBT narės.

O. Scholzas atvyko į Japoniją derybų dėl glaudesnių ekonominių ir gynybos ryšiųVokietijos kancleris Olafas Scholzas šeštadienį atvyko į Tokiją, kur susitiks su Japonijos ministru pirmininku Fumio Kišida aptarti glaudesnių abiejų šalių ekonominių ryšių.Susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama tarptautiniam bendradarbiavimui, nes Berlynas siekia sumažinti savo ekonominę priklausomybę nuo Kinijos žaliavų, tvyrant įtampai pasaulinėje tiekimo grandinėje.Praėjusiais metais Japonija, kuri taip pat dideliu mastu importuoja žaliavas, priėmė specialų ekonominio saugumo įstatymą, kurį Vokietijos vyriausybė laiko pavyzdiniu.O. Scholzas pokalbiuose su F. Kišida taip pat turėtų aptarti gynybos klausimus.Vokietijos ginkluotosios pajėgos jau nusiuntė karo laivą ir naikintuvus į Ramiojo vandenyno regioną, kad sustiprintų bendradarbiavimą su ten esančiomis draugiškomis pajėgomis. Šiais metais ji vėl planuoja dalyvauti pratybose.Kanclerį Tokijuje lydi šeši ministrai, įskaitant ekonomikos ministrą Robertą Habecką, užsienio reikalų ministrę Annaleną Baerbock ir finansų ministrą Christianą Lindnerį, taip pat 11 asmenų verslo delegacija.Praėjusių metų balandį O. Scholz pasirinko Japoniją kaip savo pirmąją kelionės kryptį regione. Jo pirmtakai Angela Merkel ir Gerhardas Schroederis pirmiausia vyko į Kiniją.

Rusijos kariai raketomis S-300 smogė gyvenamajam rajonui ZaporižiojeKovo 18-osios naktį Rusijos kariai raketomis S-300 atakavo Zaporižią ir apgadino gyvenamąjį rajoną, „Telegram“ pranešė Zaporižios regioninės karinės administracijos spaudos tarnyba.„Rašistai vėl atakavo taikų miestą. Raketos S-300 buvo nukreiptos į gyvenamojo rajono teritoriją. Jos pataikė į vieną iš rajono objektų, o sprogimo banga ir nuolaužos apgadino netoliese esančius gyvenamuosius daugiabučius: fasadus, langus, stogus“, – teigė regiono karinė administracija.Pasak Zaporižios miesto tarybos sekretoriaus Anatolijaus Kurtjevo, Rusijos raketa sunaikino viešojo maitinimo įstaigą. Niekas nebuvo sužeistas. Įvykio vietoje dirba visos atitinkamos tarnybos.Kiek anksčiau buvo pranešta, kad rusų okupantai penktadienį iš salvinė ugnies įrenginių „Grad“ apšaudė Ukrainos Selydovės miestelį Donecko regione. Ligoninėje mirė vietinė moteris, kuri buvo sužeista per šią ataką.

Ukrainos pajėgos per naktį numušė 11 iš 16 priešo dronų kamikadziųUkrainos priešlėktuvinės gynybos pajėgos penktadienį vakare numušė 11 iš 16 Rusijos okupantų į Ukrainą paleistų dronų „Shahed“, „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybė.„Rusijos okupantai užpuolė Ukrainą Irano gamybos dronais-kamikadzėmis „Shahed-136/131“. Ataka buvo vykdoma iš rytinės Azovo jūros pakrantės ir iš Rusijos Federacijos Briansko srities. Ukrainos oro pajėgos sunaikino 11 dronų centriniame, vakariniame ir rytiniame regionuose“, – sakoma pranešime.Karinės oro pajėgos taip pat pranešė, kad Ukrainos regionuose iš viso buvo paleista 16 atakos bepiločių orlaivių. Penktadienio vakarą kai kuriuose regionuose dėl dronų kamikadzių atakos buvo paskelbti oro pavojaus signalai.

Dniepropetrovsko regione – galingas sprogimas Po vakarinės dronų atakos galingas sprogimas nugriaudėjo netoli Novomoskovsko miesto Dniepropetrovsko regione.Pasak miesto mero Sergejaus Rezniko, avarinių tarnybų darbuotojai stengiasi pašalinti išpuolio pasekmes.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadovybė patvirtino, kad Rusijos kariuomenė penktadienio vakare naudojo dronus atakuodama „iš pietryčių krypties prieš Dniepropetrovsko srities kritinės infrastruktūros objektus“. Oro gynybos sistema numušė tris dronus, tačiau du pataikė į taikinį.Rusijos prokariniai „Telegram“ kanalai rašo, kad dronai pataikė į naftos saugyklą, tačiau Ukrainos pusė to nepatvirtino.

JAV atnaujino bepiločių orlaivių skrydžius virš Juodosios jūrosJAV virš Juodosios jūros nuskraidino savo pirmąjį bepilotį stebėjimo bepilotį orlaivį nuo tada, kai dėl Rusijos lėktuvo įsikišimo įvyko viena katastrofa.„RQ-4 Global Hawk“ išsiųstas skrido į misiją regione, kai Pentagono pareigūnai ne kartą pabrėžė, kad incidentas nesustabdys jo veiklos virš Juodosios jūros. Pasak JAV, du Rusijos naikintuvai antradienį bandė apipilti kuru bepilotį orlaivį MQ-9, o vienas nukirto jo sraigtą, todėl dronas nukrito į jūrą.Nepaisant to, kad Pentagonas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame tariamai rodomas incidentas, Rusija atmetė kaltinimus, teigdama, kad bepiločio orlaivio pilotai patys netyčia jį sudaužė.

Rusija vėl atakuoja Ukrainą dronais: pavojus paskelbtas ir Kijevo regionePenktadienio, kovo 17-osios, vakarą daugumoje Ukrainos regionų buvo paskelbtas perspėjimas dėl oro antskrydžio. Jis susijęs su dronų ataka.„Kijevo regionas! Bepiločių orlaivių atakos grėsmė. Raginame gyventojus likti saugiose vietose, kol bus baigtas oro antskrydžių perspėjimas. Rūpinkitės savimi ir savo artimaisiais!“ – pranešė Kijevo regioninė karinė administracija.Vėliau ji informavo, kad regione veikia oro gynyba ir pateikė prašymą gyventojams. „Išlaikykite informacinę tylą. Negalima fiksuoti ir skelbti oro gynybos darbo ir priešo smūgių pasekmių. Mes tikime savo gynybos pajėgomis“, - teigė administracija. Pranešama apie oro gynybos darbą ir Dniepropetrovsko bei Černigovo regionuose.

Estija sveikina Lenkijos ir Slovakijos sprendimą perduoti Ukrainai naikintuvųEstijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu pasveikino Lenkijos ir Slovakijos sprendimą perduoti Ukrainai naikintuvų.„Drąsūs“ abiejų ES ir NATO šalių sprendimai yra „reikšmingas ir novatoriškas žingsnis“, – rašė ministras komentare Estijos dienraščio „Postimees“ internetinėje versijoje. Jis pažymėjo, kad Rusijos užpultai Ukrainai skirti papildomos ginkluotės oro gynybai yra „nepaprastai svarbu“.Slovakijos vyriausybė penktadienį pritarė galimybei perduoti Rusijos užpultai Ukrainai naikintuvų „MiG-29“. Apie tai paskelbta praėjus dienai po to, kai Lenkija pranešė artimiausiomis dienomis perduosianti besiginančiai Ukrainai keturis „MiG-29“ naikintuvus.Kyjivas tokių orlaivių prašo jau kurį laiką.

Zelenskis reagavo į TBT sprendimą dėl PutinoUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sureagavo į Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimą išduoti arešto orderį Vladimirui Putinui. Anot Ukrainos lyderio, Rusija visus nusikaltimus daro tik būtent su V. Putino palaiminimu. „Vaikų atskyrimas nuo šeimų, bet kokios galimybės susisiekti su artimaisiais atėmimas, vaikų slėpimas Rusijos teritorijoje, išbarstymas atokiuose regionuose – visa tai akivaizdžiai yra Rusijos valstybės politika, valstybės sprendimai, valstybės blogis“, - tai buvo Ukrainos prezidento žodžiai, reaguojant į žinią, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė V. Putino arešto orderį dėl įtariamo vaikų deportavimo.„Telegram“ įraše V. Zelenskis sakė, kad be V. Putino „būtų buvę neįmanoma įvykdyti tokios nusikalstamos operacijos“.Jis teismo sprendimą pavadino istoriniu, nuo kurio prasidės istorinė atsakomybė.V. Zelenskis padėkojo teismo vyriausiajam prokurorui ir „visiems pasaulyje, kurie padeda mums kovoti už teisingumą“.

Teismą išvadino kvailu: Rusija vaikų nevagiaTarptautinis baudžiamasis teismas yra neatsakingas ir kvailas, sakė buvęs Vladimiro Putino patarėjas ir atstovas spaudai Sergejus Markovas.„Rusijos vyriausybės politika yra gelbėti vaikus, o ne vogti vaikus“, – sakė jis, komentuodamas teismo orderį V. Putino dėl tariamų vaikų grobimų.Jis tvirtino, kad vaikai nebuvo deportuoti, o perkelti į Rusiją, nes Ukraina yra Rusijos teritorijos dalis.„Tėvams buvo leista lankyti savo vaikus „kiekvieną savaitę“, – pridūrė jis.Jis sakė, kad tikisi daugiau kaltinimų iš TBT, nes jis yra „visiškai kontroliuojamas Europos Sąjungos“, kuris ir toliau skleis „netikras naujienas“.S. Markovas apkaltino Kijevą vykdant karo nusikaltimus, nepateikdamas įrodymų.

Ukraina: į Rusiją deportuota 700 000 ukrainiečių vaikųUkrainos nevyriausybinė organizacija apskaičiavo, kad nuo 2014 metų į Rusiją buvo deportuota 700 000 vaikų.Tarp jų buvo 15-metė mergina, kuri „Sky News“ vyriausiajam korespondentui Stuartui Ramsay pasakė, kad buvo pakviesta į vasaros stovyklą Kryme, kol jai buvo pranešta, kad nevyks namo.Ji buvo pasodinta į vieną iš 100 autobusų, kuriuose važinėjo po 30–40 vaikų, kurie turėjo giedoti Rusijos himną, o jų miegamuosiuose nebuvo leidžiama naudoti Ukrainos vėliavų spalvų.Pasak Tarptautinio baudžiamojo teismo vyriausiojo prokuroro Karimo Khano, šimtai Ukrainos vaikų buvo paimti iš našlaičių ir vaikų namų ir išvežti į Rusiją.„Mes teigiame, kad daugelis šių vaikų nuo to laiko buvo atiduoti įvaikinti Rusijos Federacijoje“, - teigė K. Khanas.TBT išdavė arešto orderius prezidentui Vladimirui Putinui ir Rusijos vaiko teisių komisarei Marijai Lvovai-Belovai.

Borrellis: TBT arešto orderis  Putinui – tik atsakomybės proceso pradžiaES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis penktadienį pasveikino Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) išduotą Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį kaip „svarbų sprendimą“ tarptautiniam teisingumui ir Ukrainos žmonėms.„Europos Sąjungoje mes visada aiškiai pabrėžėme, kad už neteisėtą agresiją prieš Ukrainą atsakingi asmenys turi būti patraukti atsakomybėn, o šis Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimas yra tik atsakomybės proceso pradžia“, – sakė J. Borrellis.

Rusijos vaikų reikalų įgaliotinė pažadėjo „tęsti darbą“ nepaisant TBT orderioRusijos prezidento vaiko teisių įgaliotinė penktadienį pažadėjo „tęsti darbą“, nors Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) jai ir prezidentui Vladimirui Putinui išdavė arešto orderį dėl Ukrainos vaikų „deportacijos“.„Puiku, kad tarptautinė bendruomenė įvertino darbą, kuriuo siekiama padėti mūsų šalies vaikams, – valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo Mariją Lvovą-Belovą. – Man taikomos sankcijos iš visų šalių, net iš Japonijos, o dabar arešto orderis... Tačiau mes tęsime savo darbą“.Kremliaus atstovas spaudai penktadienį pareiškė, kad TBT sprendimas išduoti prezidento Vladimiro Putino arešto orderį yra teisiškai „niekinis“, nes Maskva nepripažįsta šio teismo jurisdikcijos.„Rusija, kaip ir daug kitų šalių, nepripažįsta šio teismo jurisdikcijos, todėl teisiniu požiūriu šio teismo sprendimai yra niekiniai“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

JAV vyriausybė: Xi Jinpingas turi pasikalbėti ir su ZelenskiuJAV vyriausybė paragino Kinijos vadovą Xi Jinpingą, kuris rengiasi vizitui į Maskvą, pasikalbėti ir su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. „Mes tikimės, kad prezidentas Xi tiesiogiai kreipsis į prezidentą V. Zelenskį, nes ir toliau manome, jog labai svarbu, kad jis išgirstų ir Ukrainą, o ne tik poną V. Putiną ir Rusijos pusę“, – penktadienį sakė JAV Saugumo Tarybos komunikacijos direktorius Johnas Kirby‘is. Esą susirūpinimą kelia tai, kad Kinija dėl karo Ukrainoje teikia tik tokius pasiūlymus, kurie yra vienpusiški ir atspindi tik Rusijos perspektyvą.Kaip pavyzdį J. Kirby‘is įvardijo neseniai Pekino pristatytą taikos iniciatyvą, kuri apima ir paliaubas. Tačiau paliaubos, JAV požiūriu, prilygtų „rusų vykdomo užkariavimo ratifikavimui“. Rusija esą paliaubas išnaudotų tik tam, jog dar labiau sustiprintų savo pozicijas Ukrainoje ir atkurtų, perginkluotų ir atšviežintų savo pajėgas, kad pasirinktu laiku galėtų pradėti naujas atakas Ukrainoje. „Mes nemanome, kad tai žingsnis į teisingą ir tvarią taiką“, – pažymėjo J. Kirby‘is.Xi Jinpingas, Kremliaus duomenimis, kovo 20–22 dienomis su valstybiniu vizitu lankysis Maskvoje. Kinija laikoma artima Rusijos sąjungininke, ji nėra pasmerkusi Maskvos invazijos į Ukrainą. Kaltė dėl konflikto tenka Vakarams, teigia Kinijos vadovybė. Kartu Pekinas iki šiol daugiausiai laikėsi tarptautinių sankcijų Maskvai, kad pats netaptų baudžiamųjų priemonių taikiniu. Vakarai nusivylė neseniai Kinijos pristatyta taikos iniciatyva. Savo poziciniame dokumente, paskelbtame per pirmąsias Rusijos invazijos metines, Kinija ragino siekti paliaubų ir derybų. Tačiau plane nėra jokių konkrečių reikalavimų Rusijai.

Medvedevas Putino arešto orderį prilygino tualetiniam popieriuiBuvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas penktadienį Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) išduotą prezidento Vladimiro Putino arešto orderį palygino su tualetiniu popieriumi.„Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė Vladimiro Putino arešto orderį. Nereikia aiškinti, KUR šis popierius turėtų būti naudojamas“, – D. Medvedevas pareiškė tviteryje, pridėdamas tualetinio popieriaus paveikslėlį.

Peskovo paklausė, ar Putinas nebijos keliautiRusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paprašytas pakomentuoti Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) sprendimą išduoti V. Putino arešto orderį, pareiškė, kad „pats klausimas yra nepriimtinas“.„Rusija, kaip ir daugelis valstybių, nepripažįsta šio teismo jurisdikcijos, todėl bet kokie tokio pobūdžio sprendimai Rusijos Federacijai teisiniu požiūriu yra niekiniai“, – sakė jis.Paklaustas, ar V. Putinas dabar nebijos keliauti į kitas šalis, jis atrėžė neturintis ką pridurti.„Tai viskas, ką norime pasakyti“, – sakė jis.

Šaltiniai: Putino kelionių galimybės tapo labai ribotosTarptautinio baudžiamojo teismo šaltiniai teigė manantys, kad dabar „labai mažai tikėtina“, jog V. Putinas vyks į bet kurią Ukrainą remiančią šalį. Jie pažymėjo, kad jei jis tai padarytų, rizikuotų būti suimtas. Apie tai rašo „The Guardian“.Jie teigė, kad yra tikimybė, jog V. Putinas vis dėlto skris į Kiniją, kuri nėra pasirašiusi Romos statuto – sutarties, įpareigojančios vyriausybes vykdyti TBT orderius.„Rusijos prezidento kelionių galimybės tapo labai ribotos“, – sakė šaltinis.

Kyjivas pasveikino „istorinį“ TBT arešto orderį PutinuiUkrainos pareigūnai penktadienį pasveikino Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) sprendimą išduoti Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl „neteisėtos ukrainiečių vaikų deportacijos“.Hagoje įsikūręs TBT pranešė, kad taip pat išdavė orderį Rusijos prezidento įgaliotinei vaikų teisių klausimais Marijai Lvovai-Belovai. Tačiau Rusija nėra TBT narė ir kol kas neaišku, kaip TBT planuoja užtikrinti orderių įgyvendinimą.„Pasaulis gavo signalą, kad Rusijos režimas yra nusikalstamas, o jo vadovybė ir pakalikai bus patraukti atsakomybėn“, – socialiniame tinkle pareiškė Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas.„Tai istorinis sprendimas Ukrainai ir visai tarptautinės teisės sistemai, – pridūrė A. Kostinas. – Pasaulio lyderiai tris kartus pagalvos prieš paspausdami jam ranką ar sėsdami su juo prie derybų stalo“.Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas sakė, kad šis žingsnis yra „tik pradžia“.Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba taip pat pasveikino šią žinią.„Teisingumo ratai sukasi. Sveikinu TBT sprendimą“, – sakė D. Kuleba. – Tarptautiniai nusikaltėliai bus patraukti atsakomybėn už vaikų grobimus ir kitus tarptautinius nusikaltimus“.Ukrainos prezidento padėjėjas Mychailas Podoliakas sakė, kad šis sprendimas yra „aiškus signalas (Rusijos) elitui, kas jiems nutiks ir kodėl niekas nebebus „kaip anksčiau“.

Rusija teigia, kad TBT arešto orderis Putinui „neturi jokios reikšmės“Maskva penktadienį atmetė Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) sprendimus kaip „neturinčius jokios reikšmės“ Rusijai, kai Hagoje įsikūręs teismas išdavė prezidento Vladimiro Putino arešto orderį.„Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai mūsų šaliai neturi jokios reikšmės, taip pat ir teisiniu požiūriu“, – socialiniame tinkle pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.„Galimi arešto „receptai“, ateinantys iš tarptautinio teismo, mūsų požiūriu, bus teisiškai niekiniai“, – pridūrė ji, neminėdama V. Putino pavardės.

Ukraina: tai tik pradžiaPaskelbus, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl „neteisėtos Ukrainos vaikų deportacijos“, pirmosios reakcijos pasirodė tiek iš Ukrainos, tiek iš Rusijos.Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas tviteryje rašė, kad tai „tik pradžia“.https://twitter.com/AndriyYermak/status/1636754339783131138

Tarptautinis Hagos teismas išdavė orderį dėl Putino arešto Tarptautinio baudžiamojo teismo teisėjai išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl Ukrainos.Hagoje įsikūręs TBT pranešė, kad dėl panašių kaltinimų taip pat išdavė orderį Rusijos prezidento vaiko teisių įgaliotinei Marijai Lvovai-Belovai.Rusija nėra TBT narė. Kol kas neaišku, kaip TBT planuoja užtikrinti šių arešto orderių vykdymą.„Šiandien Tarptautinio baudžiamojo teismo II ikiteisminio tyrimo kolegija išdavė arešto orderius dviem asmenims dėl padėties Ukrainoje: Vladimirui Vladimirovičiui Putinui ir Marijai Aleksejevnai Lvovai-Belovai“, – sakoma TBT pranešime.V. Putinas „įtariamas padaręs karo nusikaltimą – neteisėtą gyventojų (vaikų) deportaciją ir neteisėtą gyventojų (vaikų) perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusijos Federaciją“.TBT nurodė, kad nusikaltimai padaryti po 2022 metų vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.„Yra pagrįstų priežasčių manyti, kad V. Putinui tenka individuali baudžiamoji atsakomybė už minėtus nusikaltimus“, – teigė TBT.V. Putinas, pasak TBT, buvo atsakingas ir dėl tiesiogiai padarytų veikų, ir dėl to, kad „tinkamai nekontroliavo civilinių ir karinių pavaldinių, kurie vykdė šias veikas, arba leido jas vykdyti“.Arešto orderiai laikomi paslaptyje siekiant apsaugoti aukas ir liudytojus, sakoma teismo pranešime.TBT yra paskutinė instancija, nagrinėjanti nusikaltimus, jei valstybės negali arba nenori ko nors patraukti baudžiamojon atsakomybėn už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui.TBT prokuroras Karimas Khanas pradėjo tyrimą dėl įtariamų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui Ukrainoje, praėjus vos kelioms dienoms po Rusijos invazijos pradžios.

Leyen: Putinas akivaizdžiai pralaimėjo savo sukeltą energetikos mūšį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, anot Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen, nepavyko Europos šantažas mažinant energijos išteklių tiekimą. „V. Putinas vienareikšmiškai pralaimėjo savo sukeltą energetikos mūšį, jo šantažas neveikia“, – sakė U. von der Leyen žurnalistams lankydamasi dujų gavybos platformoje „Troll A“ prie Norvegijos vakarinės pakrantės.Ji pažymėjo, kad ES dabar gauna daug daugiau energijos iš tokių sąjungininkių, kaip Norvegija ir JAV. Be to, Europa daug investavo į atsinaujinančius energijos išteklius ir 20 proc. sumažino energijos suvartojimą. „Taigi jei prezidentas V. Putinas planavo mus parklupdyti, jis gavo visiškai priešingą rezultatą. Mes šiandien esame stipresni ir labiau nepriklausomi nei kada nors anksčiau“, – kalbėjo Komisijos vadovė.

Okupuotame Kryme nugriaudėjo sprogimas Okupuotame Kryme nugriaudėjo sprogimas. Tai pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi „Telegram“ kanalu „Krymskyj veter“.Kanale rašoma, kad apie sprogimą informavo „Krymskyj veter“ prenumeratorius. Kaip teigiama, sprogimas driokstelėjo Perevalnės kaime (Simferopolio rajonas). Ten dislokuota Rusijos Juodosios jūros laivyno 126-oji atskiroji pakrantės apsaugos brigada.„Ukrinform“ primena, kad kovo 7 d. sprogimo būta netoli Sevastopolio, šalia Belbeko oro pajėgų bazės.

JK žvalgyba apie dramatišką okupantų situaciją: jų vadai priversti rinktisJungtinės Karalystės žvalgybos tarnybų duomenimis, Rusijos pajėgos padarė pažangą kovoje dėl rytų Ukrainos Bachmuto miesto.Keli Rusijos kariuomenės ir samdinių grupuotės „Vagner“ daliniai įsitvirtino vakariniame Bachmutkos upės krante; anksčiau ši upė žymėjo fronto liniją mūšyje dėl miesto kontrolės, penktadienį tviteryje pranešė JK gynybos ministerija.Ukrainos pajėgos pasiryžusios toliau ginti miestą.Tačiau kitose Ukrainos fronto linijose Rusija surengė mažiau atakų nei bet kada per pastaruosius du mėnesius, teigė britų žvalgyba.„Taip greičiausiai atsitiko todėl, kad Rusijos pajėgos laikinai išeikvojo dislokuotų formuočių kovinę galią tiek, kad net vietiniai puolamieji veiksmai šiuo metu yra netvarūs“, – kasdienėje apžvalgoje teigė JK gynybos ministerija.Britų žvalgyba mano, kad Rusija savo atakas greičiausiai atnaujins, kai atvyks pakaitiniai kariai ir Rusija papildys šaudmenų atsargas.„O kol kas vadai greičiausiai bus priversti rinktis, ar vykdyti puolamąsias operacijas, ar patikimai ginti visą fronto liniją“, – sakoma pranešime.Gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos tarnybomis, kasdien skelbia naujausią informaciją apie karo eigą nuo 2022 metų vasario mėnesio, kai Rusija pradėjo plataus masto karinę invaziją į Ukrainą.JK vyriausybė stengiasi teikti kuo naujesnius duomenis tiek siekdama atremti Rusijos teiginius apie karą, tiek sustiprinti Ukrainos sąjungininkų paramą. Maskva kaltina Londoną vykdant dezinformacijos kampaniją.

JT: derybos dėl Ukrainos grūdų eksporto susitarimo tęsiasi Derybos dėl Ukrainos grūdų eksporto susitarimo tęsiasi. Tai penktadienį pareiškė Jungtinės Tautos (JT), kuriomis remiasi „The Guardian“.Pokalbiai dėl galimybės pratęsti šį susitarimą buvo inicijuoti pirmadienį. Vadinamosios Juodosios jūros grūdų iniciatyvos galiojimas baigsis šeštadienį, kovo 18 d. Nors JT, Ukraina ir Turkija ragina pratęsti susitarimą dar 120-čiai dienų, kaip jau yra daryta praeityje, Rusija tvirtina galinti sutikti tik su 60-ies dienų pratęsimu.Rusija pastaruoju metu reiškė nepasitenkinimą dėl kai kurių šios sutarties dalių. Anksčiau šią savaitę šalis šnekėjo apie būtinybę „normalizuoti“ jos žemės ūkio eksportą.JT duomenimis, pagal šį susitarimą Ukraina iki šiol eksportavo beveik 25 mln. tonų grūdų.

Latvija dar 35 rusus įtraukė į „juodąjį sąrašą“ Latvija dar 35 rusus dėl jų paramos Rusijos karui Ukrainoje įtraukė į „juodąjį sąrašą“. Užsienio ministerijos Rygoje duomenimis, tai menininkai, žurnalistai, tinklaraštininkai ir kiti viešojo gyvenimo veikėjai.Jie neribotą laiką negalės įvažiuoti į Latviją, sakoma pranešime. Latvija ribojasi su Rusija ir jos sąjungininke Baltarusija.Jau prieš tai po Rusijos invazijos į Ukrainą Latvija nepageidautinais asmenimis paskelbė daug kultūros kūrėjų. Be to, Latvija kartu su Estija, Lietuva ir Lenkija 2022 metų rugsėjo 19 dieną sustabdė daugelio žmonių iš Rusijos atvykimo galimybę – net jei jie turi galiojančią Šengeno vizą.

Pareigūnas: Ukraina turi kitų beginklių belaisvių egzekucijų įrodymų Ukraina turi įrodymų, kad okupantai rusai nužudė ne vieną beginklį karo belaisvį ukrainietį.Kaip pranešė penktadienį portalas „rbc.ua“, tai pareiškė Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas.„Deja, žodžius „Šlovė Ukrainai“ ištarusio belaisvio ukrainiečio Oleksandro Macijevskio sušaudymas nėra vienintelis atvejis šiame siaubingame grobikiškame kare“, – parašė pareigūnas „Telegram“ kanale.Pasak jo, Ukraina turi duomenų apie kitas rusų įvykdytas beginklių belaisvių egzekucijas.„Okupantai šaudo belaisvius atvirai ir ciniškai - vadams sutikus ir būdami įsitikinę, kad jiems pavyks išvengti bausmės“, – pabrėžė D. Lubinecas.„Dar kartą įsitikinome, kad Rusijai nėra Ženevos konvencijų ir tarptautinės humanitarinės teisės normų. Okupantai sistemingai vykdo karo nusikaltimus, pažeisdami karo įstatymus ir papročius“, – konstatavo jis.Ombudsmenas pridūrė, kad Ukraina apie kiekvieną tokį nusikaltimą informuoja tarptautinę bendruomenę, nes patraukti Rusiją atsakomybėn – ne tik viso civilizuoto pasaulio tikslas, bet ir pareiga.Kovo 6 d. socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašas, kuriame į okupantų rusų nelaisvę patekęs Ukrainos karys sako: „Šlovė Ukrainai“. Iškart po šių žodžių rusai nušauna ukrainietį.Sekmadienį Ukrainos saugumo tarnyba (UST) galutinai patvirtino, kad beginklis didvyris iš vaizdo įrašo – Oleksandras Macijevskis iš Černihivo srities Nižino miesto.UST tyrėjai nustatė, kad O. Macijevskis buvo sušaudytas 2022 metų gruodžio 30 d. Didvyrio palaikai buvo grąžinti šių metų vasarį. Ikiteisminis tyrimas atliekamas pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 438-ąjį straipsnį (karo įstatymų ir papročių pažeidimas).Sekmadienį prezidentas Volodymyras Zelenskis suteikė O. Macijevskiui Ukrainos didvyrio vardą.

Kyjive ketinama sutrumpinti komendanto valandą Kyjive nuo kovo 26 d. gali būti sutrumpinta komendanto valanda. Ji truks nuo 00:00 iki 05:00.Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Kyjivo miesto karine administracija (KMKA).Pasak KMKA viršininko Serhijaus Popko, šiuo metu derinami komendanto valandos trukmės Ukrainos sostinėje keitimo terminai ir tvarka.Pagal darbinį variantą, greičiausiai nuo kovo 26 d. komendanto valanda Kyjive bus sutrumpinta ir galios nuo 00:00 iki 05:00 kiekvieną dieną.Pranešime pažymima, kad komendanto valandos sutrumpinimas leistų pailginti visuomeninio transporto darbo laiką, sumažinti socialinę įtampą, didinti gamybą ir kurti naujas darbo vietas. Darbo laiką galės pratęsti ir paslaugas teikiančios įmonės.

Kitą savaitę ES skirs antrąją 18 mlrd. eurų pagalbos Ukrainai dalį Kitą savaitę Europos Sąjunga (ES) perves Ukrainai 1,5 mlrd. eurų – antrąją dalį iš 18 mlrd. eurų makrofinansinės pagalbos programos. Tai tviteryje pranešė apie lėšų paskirstymą paskelbęs Europos Komisijos vicepirmininkas Valdis Dombrovskis, pranešė „Ukrinform“.„ES įsipareigojusi remti Ukrainą tiek, kiek reikės. Tikimės kitą savaitę atlikti antrąjį  MFA+ mokėjimą – 1,5 mlrd. eurų skubios pagalbos padėti Ukrainai patenkinti skubius poreikius“, – parašė V. Dombrovskis.Anksčiau pranešta, kad Europos Sąjungos Taryba gruodžio 10 d. pritarė Europos Komisijos siūlymui 2023 m. skirti papildomą finansinę paramą Ukrainai. Parama pagal naująją makrofinansinės pagalbos programą MFA+ siekia 18 mlrd. eurų. Numatoma lengvatinių paskolų lėšas lygiomis dalimis pervesti į Ukrainos biudžetą visus 2023 metus, atsižvelgiant į pažangą vykdant šalių sutartas sąlygas.Ukraina ir ES pirmadienį pasirašė Supratimo memorandumą dėl minėtos makrofinansinės pagalbos teikimo. Sausio 17 d. Ukrainai pervesta pirmoji 3 mlrd. eurų dalis.

Rusija tvirtina naikinsianti Ukrainai siunčiamus lėktuvus Rusija penktadienį pareiškė naikinsianti lėktuvus, kuriuos Ukraina gaus iš savo sąjungininkų.„Kaip jau esame ne kartą sakę, šios karinės technikos tiekimas nepakeis specialiosios karinės operacijos baigties... Žinoma, visa ši įranga bus sunaikinta“, – žurnalistams tvirtino Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, panaudodamas Rusijos terminą plataus masto karui prieš Ukrainą apibūdinti.D. Peskovas tokį komentarą išsakė po to, kai dvi NATO narės Lenkija ir Slovakija paskelbė perduosiančios besiginančiai Ukrainai naikintuvų „MiG-29“. Jos tapo pirmosiomis Aljanso šalimis, įsipareigojusiomis nusiųsti Kyjivui karo lėktuvų.

Kuleba: nemanau, kad Kinija pasirengusi ginkluoti Rusiją Kinija kol kas abejoja, ar perduoti Rusijai ginklų, kuriuos ji naudotų kare prieš Ukrainą, ir dar nepriėmė galutinio sprendimo.Kaip praneša portalas „rbc.ua“, tai interviu BBC pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.„Nemanau, kad atėjo toks momentas, kai Kinija pasirengusi ginkluoti Rusiją“, –sakė Ukrainos diplomatijos vadovas.Portalas pažymi, kad Pekinas vengia tiesioginio kontakto tarp Kinijos lyderio Xi Jinpingo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio.Penktadienį Rusija ir Kinija patvirtino, kad Xi Jinpingas kovo 20-22 dienomis lankysis Maskvoje.

Rusija žada apginkluoti povandeninius laivus hipergarsinėmis raketomis Rusijos karinis jūrų laivynas planuoja aprūpinti savo povandeninius laivus moderniais hipergarsiniais ginklais, penktadienį paskelbtame interviu sakė šalies karinio jūrų laivyno vadas.„Tegul niekas neabejoja, kad mes tai padarysime“, – sakė karinio jūrų laivyno vadas Nikolajus Jevmenovas, interviu paskelbė ginkluotųjų pajėgų laikraštis „Krasnaja zvezda“. Admirolas nepasakė, kada laivynas bus apginkluotas naujomis raketomis.Jis sakė laikraščiui, kad šiuo metu eksploatuojama 10 tipų povandeninių laivų. Pasak jo, modernios „Kalibr“ tipo valdomos raketos išbandytos antrosios kartos povandeniniuose laivuose, „šiandien jomis gali būti apginkluoti visi eksploatuojami povandeniniai laivai, įskaitant strateginius povandeninius kreiserius“.Kitas žingsnis būtų atnaujinti ginkluotę hipergarsinėmis raketomis, sakė N. Jevmenovas.Rusija yra pranešusi apie trijų tipų turimas hipergarsines raketas: „Avangard“, „Cirkon“ ir „Kinžal“. Visos jos dėl labai didelio greičio laikomos iš esmės nesustabdomos oro gynybos sistemų. „Cirkon“ raketos dislokuojamos laivuose ir potencialiai gali nešti branduolines galvutes. Tačiau iki šiol šiomis raketomis apginkluotas tik vienas Rusijos karinio laivyno laivas.

Šoigu apdovanojo pilotus, dalyvavusius numušant JAV droną Rusijoje apdovanoti dviejų „Su-27“ naikintuvų pilotai, dalyvavę numušant JAV bepilotę skraidyklę „MQ-9 Reaper“ virš Juodosios jūros. Tai penktadienį pranešė Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“, kuria remiasi „The Guardian“.Kaip teigiama, valstybinius apdovanojimus pilotams skyrė šalies gynybos ministras Sergejus Šoigu. Pasak „RIA Novosti“, pilotai pagerbti už tai, kad neva „padėjo užkirsti kelią specialiosios karinės operacijos zonos ribų pažeidimui“.Apie šį incidentą pranešta antradienį. Tada skelbta, kad virš Juodosios jūros, už maždaug 120 kilometrų nuo Rusijos okupuoto Krymo du Rusijos naikintuvai perėmė JAV droną. Turimais duomenimis, rusų karo lėktuvai virš skraidyklės suko ratus ir mėgino pilti ant jos degalus. Vienas iš naikintuvų tuomet kliudė drono propelerį ir šis nukrito į vandenį.Rusija po incidento neigė, kad dronas buvo numuštas tyčia. JAV savo ruožtu apkaltino Rusiją agresyviu elgesiu ir išsikvietė Rusijos ambasadorių šalyje. Vašingtonas taip pat pabrėžė, kad dronas veikė tarptautinėje oro erdvėje.

Slovakija pritarė naikintuvų siuntimui į UkrainąSlovakijos vyriausybė pritarė galimybei perduoti Rusijos užpultai Ukrainai naikintuvų „MiG-29“. Tai penktadienio rytą pranešė slovakų premjeras Eduardas Hegeris, kuriuo remiasi „Sky News“.E. Hegeris apie galimybę nusiųsti Ukrainai naikintuvų buvo prakalbęs dar praėjusį mėnesį. Tada pareigūnas tvirtino, kad Slovakija galėtų pradėti atitinkamas diskusijas.Apie tai paskelbta praėjus dienai po to, kai Lenkija pranešė artimiausiomis dienomis perduosianti besiginančiai Ukrainai keturis „MiG-29“ naikintuvus.Kyjivas tokių orlaivių prašo jau kurį laiką.https://twitter.com/eduardheger/status/1636656042057539584

JK žvalgyba: Rusijos pajėgos išeikvojo puolimo potencialą Rusijos pajėgų dislokuotų junginių kovinė galia laikinai išseko tiek, kad net lokalūs puolimo veiksmai šiuo metu nėra tvarūs. Tai sakoma Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos tviteryje paskelbtoje naujausioje žvalgybos informacijos suvestinėje, pranešė „Ukrinform“.Pastarosiomis dienomis Rusijos ir „Vagner“ samdinių pajėgos įsitvirtino į vakarus nuo Bachmutkos upės Bachmuto miesto centre. Praėjusią savaitę ši upė žymėjo fronto liniją. Ukrainos ginkluotosios pajėgos toliau gina vakarinę miesto dalį.Palei visą fronto liniją Rusijos vykdomų puolamųjų veiksmų lygis vienas žemiausių bent nuo 2023 m. sausio. Pasak Jungtinės Karalystė žvalgybos, taip yra veikiausiai dėl to, kad Rusijos pajėgos laikinai išeikvojo dislokuotų junginių kovinę galią tiek, kad net pavieniai puolimo veiksmai šiuo metu nėra tvarūs.Rusijos lyderiai greičiausiai sieks atkurti puolamąjį pajėgų potencialą, kai bus papildytos personalo ir amunicijos atsargos. „O kol kas vadai greičiausiai bus priversti rinktis tarp puolimo operacijų ir patikimos gynybos visoje fronto linijoje“, – teigia JK žvalgyba.

Medvedevas: amerikiečiai peržengė visas ribas – terliotis su jais nereikėtųRusija tarptautinėje oro erdvėje nusistatė savas „draudžiamas zonas“. Apie tai galima spręsti iš Rusijos Federacijos Federalinės tarybos pirmininko pavaduotojo Dmitrijaus Medvedevo pareiškimo.Buvęs Rusijos Federacijos prezidentas savo socialinių tinklų paskyrose pagaliau pakomentavo amerikiečių bepiločio „MQ-9 Reaper“ sunaikinimą, už kurį atsakinga Rusija.D. Medvedevas remiasi vadinamuoju Oro erdvės kodeksu, kuriame numatyti terminai „draudžiamos zonos“ ir „ribojamos zonos“, jie vartojami kalbant apie orlaivių skrydžius. Tiesa, D. Medvedevas nepatikslino, kuo jos susijusios su pastaruoju incidentu, ir kur tiksliai jos yra.Zoną, kur rusai numušė amerikiečių bepilotį, D. Medvedevas pavadino „rusų teritorija“: „Iš esmės, paprastai tariant amerikiečiai, peržengė visas ribas. Ir terliotis su jais nereikėtų“.Skambiais pareiškimais garsėjantis Rusijos politikas pridūrė, kad kontaktai su kariuomene „žinoma, labai svarbūs ir reikalingi“: „Ypač tokių nevispročių amerikiečių kaip senatorius Grahamas pasisakymų, kad reikia numušinėti rusų lėktuvus, kontekste. Tiesa, tokiems padarams kartais nutinka aviacinių incidentų“.Prieš tai visi propagandiniai Rusijos Federacijos kanalai rašė, kad senatorius Lindsey Grahamas „kursto Jungtines Valstijas pasauliniam karui“. L. Grahamas, kritikuodamas prezidento Joe Bideno administracijos atsargumą, pažymi, jog Jungtinėms Valstijoms vertėtų užkirsti kelią tokiems incidentams kaip bepiločio numušimas tarptautiniuose vandenyse, atakuojant besiartinančiuss Rusijos Federacijos lėktuvus.

Belgija perduos Ukrainai 240 karinių sunkvežimių Belgijos gynybos ministerija planuoja perduoti Ukrainai 240 karinių sunkvežimių. Tai pranešė leidinys „The Brussels Times“, kuriuo remiasi „Ukrinform“.Gautomis žiniomis, pirmąją „Volvo Cargo“, „Volvo Shelter“, „Volvo Fassi“ ir „Volvo Manumat“ sunkvežimių partiją planuojama pristatyti kitą savaitę. Jie bus naudojami kariams ir įrangai gabenti.Belgijos kariuomenė turi apie 400 šių modelių automobilių. Šias transporto priemones ketinama pakeisti naujesnėmis.Belgijos gynybos ministerijos Materialinių išteklių departamentas pažymi, kad laipsniškas šių mašinų eksploatacijos nutraukimas buvo planuojamas kelerius metus, tačiau dėl karo Ukrainoje jų keitimas buvo paspartintas. Tad Belgijos kariuomenė daugelį automobilių gali perduoti Ukrainos kariškiams.Šie sunkvežimiai buvo eksploatuojami nuo 1992 metų, bet jie vis dar yra geros būklės. Prieš išsiuntimą visos transporto priemonės bus patikrintos ir prireikus suremontuotos.Belgijos kariuomenė taip pat nusiųs Ukrainai sunkvežimių atsarginių dalių ir naudojimo instrukcijų.Kaip anksčiau buvo pranešta, Belgijos gynybos ministerija moko Ukrainos karius valdyti povandeninius dronus.

Žiniasklaida: JAV svarsto tolesnio dronų naudojimo virš Juodosios jūros tikslingumą JAV svarsto tolesnių žvalgybos operacijų naudojant dronus virš Juodosios jūros tikslingumą.Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis CNN.Rusams numušus bepilotę skraidyklę „MQ-9 Reaper“, amerikiečiai nenutraukė dronų skrydžių virš Juodosios jūros, bet dabar kruopščiai parenka jų maršrutus ir stengiasi sumažinti eskalacijos su Rusija riziką, sakoma pranešime.JAV kariškiai lygina misijų naudojant bepiločius orlaivius pliusus ir minusus. Be to, pažymima pranešime, Jungtinės Valstijos turi ir alternatyvių priemonių žvalgybos duomenims rinkti, pavyzdžiui, palydovų šnipų.Antradienį Rusijos naikintuvas „Su-27“ numušė JAV droną „MQ-9 Reaper“, kuris vykdė žvalgybos misiją tarptautinėje oro erdvėje virš Juodosios jūros.Rusai teigia neturį nieko bendra su bepilotės skraidyklės kritimu.

Mariupolio gyventojams – gera žinia: pasinaudokit, kol veikiaPer pastarąsias dvi savaites iš Mariupolio į vyriausybės kontroliuojamas teritorijas ir ES išvyko daugiau nei 100 žmoniųPer pastarąsias dvi savaites iš Rusijos laikinai okupuoto Mariupolio uostamiesčio į Ukrainos vyriausybės kontroliuojamas teritorijas ir Europos Sąjungos (ES) šalis galėjo išvykti maždaug 103 žmonės, „Telegram“ kanale pranešė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka.„Gera žinia. Paskelbus instrukcijas, kaip išvykti iš okupuoto Mariupolio, jomis pasinaudojo 103 žmonės. Jie išvyko per pastarąsias dvi savaites. Žmonės jau saugūs laisvos Ukrainos teritorijoje ir ES šalyse“, – parašė P. Andriuščenka. Tai pranešė „Ukrinform“.P. Andriuščenka paragino mariupoliečius negaišti ir „pasinaudoti šiuo koridoriumi, kol jis veikia“.Instrukcijose nurodomi savanorių ir transporto įmonių (taip pat ir Rusijoje) bei  labdaros fondo, padedančio mariupoliečiams pasiekti Ukrainos valdžios kontroliuojamas teritorijas ir ES šalis, telefonų numeriai.Rusijos agresija Mariupolyje sukėlė vieną didžiausių humanitarinių nelaimių. Per Rusijos puolimą sunaikinta beveik 90 proc. miesto. Mariupolyje be pastogės liko 57 tūkst. šeimų arba beveik 200 tūkst. žmonių. Mariupolio mero Vadymo Boičenkos teigimu, įsibrovėlių užgrobtame mieste tebėra apie 120 tūkst. gyventojų, maždaug tiek pat išvyko į užsienį, 150 tūkst. persikėlė į Ukrainos vyriausybės kontroliuojamas teritorijas.

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta apie 163 320 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 760 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų kovo 17 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 163 320 kareivių.Tai penktadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 3 506 tankų, 6 823 šarvuotųjų kovos mašinų, 2 552 artilerijos sistemų, 504 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 265 oro gynybos priemonių, 305 lėktuvų, 290 sraigtasparnių, 2 145 dronų, 907 sparnuotųjų raketų, 18 laivų, 5 401 automobilio, 258 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Ukraina gamins branduolinį kurą, pakeisiantį rusišką kurą ES rinkojeUkrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka lankėsi įmonėje, kurioje bus gaminamas branduolinis kuras Ukrainos atominėms elektrinėms, o vėliau ir eksportui į kitas šalis, pranešė Ukrainos energetikos ministerija.Jos teigimu, Europoje veikia 17 reaktorių VVER-440, o alternatyvos rusiškam kurui kol kas nėra. Savo ruožtu Ukraina jau pradėjo reaktorių VVER-1000 kuro komponentų gamybą ir netrukus pradės gaminti kurą reaktoriams VVER-440.  Ukrainos nacionalinė branduolinės energetikos įmonė „Enerhoatom“ projektą įgyvendina bendradarbiaudama su JAV bendrove „Westinghouse“.„Deja, daugelis Europos šalių tebėra priklausomos nuo Rusijos branduolinių technologijų. Ukraina, atsisakiusi rusiško branduolinio kuro, savo reaktoriams pradėjo naudoti amerikiečių gamintojos „Westinghouse“ branduolinį kurą. Čekija, Slovakija, Suomija, Bulgarija nori padaryti tą patį. Ilgainiui Ukraina gali tapti branduolinio kuro tiekėja šioms šalims“, – sakė H. Haluščenka.Pasak „Enerhoatom“ prezidento Petro Kotino, įmonė planuoja per trejus metus įgyvendinti planą sukurti savo branduolinio kuro gamybos liniją."Ukraina yra pasaulinė lyderė branduolinės energetikos srityje. Mūsų branduolinės energetikos ekspertai kartu su Amerikos partneriais stengiasi išstumti Rusiją iš pasaulinės branduolinių technologijų rinkos", – sakė H. Haluščenka.Septyni Ukrainos atominių elektrinių reaktoriai, kurių vienintelė operatorė yra „Enerhoatom“, visiškai perėjo prie ilgalaikės partnerės bendrovės „Westinghouse Electric Sweden AB“ kuro. Nuo 2024 m. šis kuras turėtų būti tiekiamas visiems 15-ai Ukrainos atominių elektrinių reaktorių.

Ukraina apie „mirties tinklą“ okupantams naikinti: juvelyrinis darbasUkrainos ginkluotosios pajėgos, naudodamos visas raketų ir artilerijos sviedinių paleidimo sistemas, sukūrė „mirties tinklą“, kuriame sunaikinama 80 proc. priešo pajėgų.Kaip praneša „Military Media Center“, apie „mirties tinklą“ papasakojo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo Vyriausiosios kovinių smogiamųjų sistemų valdybos laikinasis viršininkas pulkininkas Serhijus Baranovas. „Ukrainos Vakarų partneriai netgi tvirtina, kad mes sukūrėme veiksmingą „killnet’ą“, arba „mirties tinklą“. Kalbama apie tai, kad išmokome visų raketų ir artilerijos sviedinių paleidimo sistemų kompleksine ugnimi užtikrinti sėkmingą pėstininkų puolimą. Kaip rodo statistika, iki 80 proc. Rusijos gyvosios jėgos ir technikos nuostolių – mūsų darbas“, – pažymėjo jis.S. Baranovas pabrėžė, kad Ukrainos artileristai ir raketininkai kompleksiškai sąveikauja su kitomis puolimo priemonėmis, įskaitant ir aviaciją. Jo teigimu, naudodami itin tikslias Vakarų raketų ir artilerijos sviedinių paleidimo sistemas, Ukrainos gynėjai sukūrė didelio nuotolio „ugnies kumštį“, kuris smogia taip galingai, kad priešas nebegali veiksmingai atlikti veiksmų.„Mes nelaukiame, kol jie pradės šaudyti iš artilerijos pabūklų, bet iš anksto juos aptinkame ir sunaikiname, priešui dar net nespėjus artilerijos paruošti atakai. Tai atliekama juvelyriškai, kad nenukentėtų nei mūsų pajėgos, nei taikūs gyventojai ir infrastruktūros objektai. Mūsų toliašaudžių sistemų priešai nepasiekia, o mes juos pasiekiame“, – pareiškė pulkininkas.

Zalužno patarėjas: Xi Jinpingas mato Putino klaidas ir nenorės tiekti ginklų RusijaiUkrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno specialusis patarėjas Danielis Rice'as mano, kad Kinija netieks Rusijai ginklų, nes mato kiekvieną Vladimiro Putino klaidą.Jis tai pareiškė kalbėdamasis su žurnalistais savo paskyrimo Kyjivo Amerikos universiteto prezidentu proga, praneša „Ukrinform“.„Iranas pasielgė gana neapgalvotai prisijungdamas (prie Rusijos). Nemanau, kad Kinija prisijungs. Manau, kad Xi Jinpingas mato kiekvieną Putino klaidą ir nenorės prisijungti prie... idiotų. Nesitikiu prisijungimo ar (ginklų) tiekimo“, – sakė D. Rice'as.V. Zalužno patarėjas taip pat pažymėjo, kad iš pradžių Irano bepilotės skraidyklės veikė sėkmingai, tačiau dabar Ukrainos kariuomenė jau išmoko jas numušti.„Ukrinform“ primena, jog JAV stebi įvykius, susijusius su planuojamu Kinijos prezidento Xi Jinpingo vizitu į Maskvą, ir perspėja Pekiną, kad šis nepadarytų „didelės klaidos“ ir nepradėtų tiekti Rusijai mirtinos ginkluotės.

Rusai bando pralaužti gynybą dviem frontaisRusijos okupacinės pajėgos toliau treniruojasi poligonuose Baltarusijoje, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas savo „Facebook“ puslapyje.„Operatyvinė padėtis Voluinės, Polesės, Seversko ir Slobožansko kryptimis iš esmės nepasikeitė, priešo puolamųjų grupių formavimasis neužfiksuotas. Baltarusijos Respublikos poligonuose toliau vyksta Rusijos okupacinės kariuomenės dalinių mokymai“, – rašoma pranešime.Per dieną priešas apšaudė keturių gyvenviečių rajonus Černigovo srityje, septynių gyvenviečių rajonus Sumų srityje, taip pat daugiau kaip 20 gyvenviečių rajonų Charkovo srityje.Generalinis štabas taip pat pažymi, kad Bachmuto kryptimi priešas neatsisako bandymų šturmuoti Bachmuto miestą. 

Generalinis štabas: priešas per 24 valandas surengė 5 raketų smūgius prieš Ukrainą Priešas sudavė penkis raketų smūgius ir 18 oro smūgių Ukrainos teritorijai. Apie tai savo „Facebook“ puslapyje praneša AFU Generalinis štabas.„Per pastarąją parą priešas įvykdė 5 raketinius ir 18 oro smūgių, taip pat 73 kartus šaudė iš daugkartinių raketų paleidimo įrenginių. Dėl dar vieno apšaudymo Kostiantynivkoje, Donecko srityje, buvo sužeisti 6 civiliai gyventojai, apgadinta daugiau kaip 20 namų, mokykla ir kiti civilinės infrastruktūros objektai“, – rašoma pranešime.Generalinis štabas taip pat pažymėjo, kad Rusijos raketų smūgių visoje Ukrainos teritorijoje tikimybė išlieka didelė.

Zelenskis: Ukraina visada buvo Europa, Rusijos bombos objektyvios tikrovės nepakeis Prezidentas Volodymyras Zelenskis Kijeve susitiko su Latvijos Ministru Pirmininku Krišjaniu Karinskiu ir, be kita ko, aptarė Ukrainos kelią į ES. Valstybės vadovas sakė, kad Ukraina visada buvo Europa ir Rusijos bombos nepakeis objektyvios tikrovės, kurią gina ukrainiečiai.„Šiandien Kijeve susitikau su Latvijos Ministru Pirmininku. Padėkojau jam už naują gynybos paketą mūsų valstybei, už principingą paramą visais lygmenimis – nuo ginkluotės iki politikos, nuo sankcijų Rusijai iki teisinių klausimų. Visada dirbame dviejose mūsų užsienio politikos srityse – europinėje ir euroatlantinėje. Su visais partneriais. Su oficialiais ir visuomenės veikėjais, su politikais ir visomis kitomis bendruomenėmis, kurios turi įtakos“, – vakaro vaizdo pranešime sakė prezidentė.V. Zelenskis taip pat pažymėjo, kad su Latvijos premjeru Krisjaniu Karinšu aptarė aktualias šių metų Ukrainos perspektyvas kelyje į ES ir NATO.„Ukraina visada buvo Europa. Ukraina visada bus Europa. Rusijos bombos nepakeis objektyvios tikrovės. Tikrovę, kurią gina ukrainiečiai. Dėkoju visiems, kurie dabar kovoja prie Marinkos, prie Bachmuto, prie Avdejevkos, Luhansko srityje, fronto linijose pietuose. Ačiū visiems, kurie moko Rusiją, kad atsakomybė už blogį yra neišvengiama“, – sakė prezidentas.

Paaiškino, kodėl pastarosiomis dienomis Ukrainoje dažnai buvo skelbiami didelio masto pavojaus signalai iš oroPastarosiomis dienomis Ukrainoje dažnai buvo skelbiami didelio masto pavojaus signalai iš oro, kai pakildavo MiG-31K, nors rusai nepradeda atakų. Karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ignatas pabrėžė, kad nereikėtų skirstyti šių perspėjimų į pavojingesnius ar mažiau pavojingus ir ignoruoti pavojaus signalų.„Nėra oranžinių, geltonų, violetinių pavojaus signalų. Reikia suprasti, kad vis tiek visada yra pavojinga“, – aiškino Ignatas TV laidoje.Jis priminė, kad Ukraina „raudonuoja“ ne tik tada, kai pakyla MiG'ai, bet ir iškilus raketų grėsmei. Ignatas taip pat pridūrė, kad pavojaus signalas skelbiamas ten, kur potencialiai gali skristi raketos.

Atšauktas Krymo aneksijos metinėms skirtas didelis koncertas MaskvojeAnot žiniasklaidos, atšauktas kovo 18 dieną planuotas tradicinis didelis koncertas Maskvos Lužnikų stadione, skirtas Krymo aneksijos metinėms. Vietoj jo metinės šeštadienį bus paminėtos mažesniais renginiais keliuose regionuose, rašo dienraštis „Vedomosti“.Dar neseniai vyko pasiruošimas dideliam koncertui „Krymo pavasaris“, kuriame tradiciškai dalyvauja ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.Rusija 2014 metais aneksavo Ukrainos Juodosios jūros Krymo pusiasalį.

Baltieji rūmai: Lenkijos „MiG“ Ukrainai „nekeičia“ JAV nepritarimo naikintuvų siuntimuiBaltieji rūmai ketvirtadienį pareiškė, kad Lenkijos žingsnis tapti pirmąja šalimi, siųsiančia į Ukrainą naikintuvus „MiG-29“, „nekeičia“ JAV sprendimo nesiųsti savo karo lėktuvų Kyjivui.„Tai nekeičia mūsų svarstymų dėl F16“, – žurnalistams sakė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby, turėdamas omenyje JAV gamybos naikintuvus. Lenkijos žingsnis „nedaro įtakos, nekeičia to“.Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ketvirtadienį pareiškė, kad Varšuva pristatys Ukrainai pirmuosius keturis naikintuvus „MiG-29“ – tai bus pirmasis toks NATO narės siuntinys.Ukraina ne kartą prašė savo Vakarų sąjungininkių atsiųsti kovinių lėktuvų – ir pirmiausia siekė gauti modernių JAV gamybos F-16, – tačiau iki šiol nė viena Vakarų šalis neįsipareigojo Kyjivui jų perduoti.

Šmyhalis: Latvija suteikė Ukrainai 300 mln. eurų vertės karinės pagalbosLatvija jau suteikė Ukrainai 300 mln. eurų vertės karinės pagalbos, o įgyvendinus naują paketą ši suma padidės iki 370 mln. eurų, ketvirtadienį pranešė Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis.Kyjive ketvirtadienį lankėsi Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinis, abu premjerai surengė bendrą spaudos konferenciją.„Ukraina iš Latvijos jau yra gavusi karinės pagalbos už daugiau kaip 300 mln. eurų. Ir mes dėkojame už naujo pagalbos paketo patvirtinimą naujajame biudžete, jo dėka ši suma pasieks 370 mln. eurų, arba daugiau nei 1 proc. Latvijos BVP“, – sakė D. Šmyhalis.Jis taip pat sakė, kad Ukraina vertina Latvijos partnerių pastangas mokyti Ukrainos kariuomenę pagal NATO standartus, o tai, pasak jo, priartina Ukrainą prie pergalės.Latvijos premjeras, kalbėdamas spaudos konferencijoje, pažymėjo, kad Latvija ragina jau šiais metais pradėti derybas dėl Ukrainos narystės ES, o dėl narystės NATO – iš karto po pergalės kare.„Ukraina turi laimėti šioje kovoje už saugumą ir taiką visoje Europoje, ir mes nuoširdžiai tikime, kad ji laimės“, – sakė K. Karinis, pridurdamas, kad Latvija taip pat yra įsitikinusi ir pasirengusi įtikinti visą pasaulį, kad baisūs Rusijos įvykdyti žiaurumai Ukrainoje neturėtų likti nenubausti, todėl turėtų būti įsteigtas specialusis tribunolas, kad kaltieji sulauktų deramos ir teisingos bausmės.

Kovos dėl Bachmuto ir naujas Rusijos puolimas: kur gresia pavojusRusijos kariai toliau šturmuoja Bachmutą ir rengiasi atnaujinti puolimą Ugledare.„Bachmuto kryptimi priešas toliau šturmuoja Bachmuto miestą. Mūsų gynėjai atrėmė priešo atakas Orechovo-Vasiljevkos, Bachmuto, Ivanivsko ir Hryhorivkos rajonuose“, – rašoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo suvestinėje.Pažymima, kad rusų apšaudytos kelios Donecko srities gyvenvietės, ypač Bachmutas, Mayorskas, Zaliznė ir Niujorkas.Generalinis štabas pranešė, kad priešas pradėjo nesėkmingus puolimus Kamiankos, Avdejevkos, Nevelskoje ir Marinkos vietovėse Avdejevkos, Marinkos ir Šachtaro kryptimis.Be to, rusai toliau ruošiasi atnaujinti puolimą prieš Ugledarą, be kita ko, apšaudo Avdejevką, Vodianę, Nevelske, Marinką ir Ugledarą Donecko srityje.

Kinija ragina Ukrainą ir Rusiją „kuo greičiau“ atnaujinti taikos derybasKinijos užsienio reikalų ministras ketvirtadienį paragino Kyjivą ir Maskvą „kuo greičiau“ atnaujinti taikos derybas, o Kijevas pareiškė, kad šiuo raginimu taip pat iškeliama Ukrainos teritorinio vientisumo svarba.Pekinas „tikisi, kad visos šalys išlaikys ramybę, bus santūrios, kuo greičiau atnaujins taikos derybas ir sugrįš į politinio susitarimo kelią“, – per pokalbį telefonu Kinijos užsienio reikalų ministras Čin Gangas sakė Ukrainos užsienio reikalų ministrui Dmytro Kulebai.Šis pokalbis buvo pirmosios oficialios abiejų šalių derybos nuo gruodžio mėnesio, kai Kinijos užsienio reikalų ministras pradėjo eiti pareigas.„Kinijai nerimą kelia tai, kad krizė gali paaštrėti ir tapti nekontroliuojama, – sakė Čin Gangas. – Kinija tikisi, kad Ukraina ir Rusija išsaugos viltį dėl dialogo ir derybų“.Vakarų šalys kritikuoja Kiniją už tai, kad ji nepasmerkė Maskvos invazijos į kaimyninę šalį, o praėjusį mėnesį griežtai paneigė JAV teiginius, kad ji svarsto galimybę siųsti ginklus Rusijos karui paremti.D. Kuleba tviteryje apibendrino ministrų pokalbį, sakydamas, kad jame buvo aptarta „teritorinio vientisumo principo svarba“, tačiau detalių nepateikė.Praėjusį mėnesį Pekinas paskelbė savo poziciją dėl Maskvos karo Ukrainoje, ragindamas palaikyti dialogą ir siekdamas pateikti save kaip neutralų tarpininką.

Patriarchas Kirilas pasipiktino stačiatikių vienuolių iškeldinimu iš Kyjivo Pečorų lauros Rusijos Stačiatikių Bažnyčios lyderis ir ištikimas Kremliaus sąjungininkas patriarchas Kirilas ketvirtadienį pasmerkė artėjantį vienuolių iškeldinimą iš vienuolyno Kyjive dėl sąsajų su Rusija.Ukraina praėjusią savaitę paskelbė nutraukianti sutartį, kuri leido bažnyčiai nemokamai naudotis dalimi 11 amžiaus Pečorų vienuolyno pastatų, tačiau vienuoliai pareiškė, kad niekur nesikraustys.„Valstybės ultimatumas dėl Kyjivo Pečorų lauros yra siaubingas veiksmas“, – sakė Kirilas vaizdo pareiškime.Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad vienuoliams buvo duotas terminas išsikraustyti iki kovo 29 dienos.Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pasmerkė „absoliučiai nepriimtiną“ Jungtinių Tautų tylą šiuo klausimu. „Manau, kad JT sekretoriate Niujorke nėra interneto ryšio, nėra telefono ryšio, neveikia kompiuteriai, telefonai ir televizija išjungti“, – ironiškai kalbėjo M. Zacharova per spaudos brifingą.Senovinis religinis kompleksas paauksuotu kupolu Dniepro dešiniajame krante, yra svarbiausias šalies stačiatikių vienuolynas, kuriame gyvena vienuoliai, dar neseniai priklausę Maskvos jurisdikcijai.Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios atšaka paskelbė nutraukianti ryšius su Rusijos Ortodoksų Bažnyčia po to, kai patriarchas Kirilas pernai parėmė Maskvos pradėtą karą.Kyjivo vyriausybė netiki, kad Bažnyčia visiškai nutraukė santykius su Maskvos patriarchatu, ir pernai surengė kratas pastatuose.Kirilas paragino žmones „dėti visas pastangas, kad būtų užkirstas kelias priverstiniam vienuolyno uždarymui“. Jis sakė, kad dėl šio žingsnio „bus pažeistos milijonų Ukrainos tikinčiųjų teisės į religijos laisvę, kurią garantuoja Ukrainos konstitucija“.

JT ataskaita: Rusijos vykdomas ukrainiečių vaikų perkėlimas yra karo nusikaltimasRusijos vykdomas priverstinis Ukrainos vaikų perkėlimas ir deportavimas į jos kontroliuojamas teritorijas prilygsta karo nusikaltimui, ketvirtadienį pareiškė Jungtinių Tautų tyrėjai, taip pat perspėdami apie galimus nusikaltimus žmoniškumui.Prieš metus JT Žmogaus teisių tarybos sudaryta aukšto lygio tyrimo grupė savo pirmojoje ataskaitoje nustatė, kad Rusija nuo 2022 metų vasario mėnesį pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą padarė daugybę pažeidimų.„Daugelis jų prilygsta karo nusikaltimams“, – sakoma vadinamosios Tyrimo komisijos ataskaitoje, kurioje pabrėžiamas priverstinis vaikų perkėlimas.„Komisija padarė išvadą, kad jos nagrinėtos situacijos, susijusios su vaikų perkėlimu ir deportacija Ukrainos viduje ir į Rusijos Federaciją, pažeidžia tarptautinę humanitarinę teisę ir prilygsta karo nusikaltimui“, – sakoma ataskaitoje.Kyjivo duomenimis, iki praėjusio mėnesio į Rusiją buvo deportuotas 16 221 ukrainiečių vaikas.Tyrėjai teigė negalintys patikrinti šių skaičių, tačiau atkreipė dėmesį į požymius, kad Rusijos pareigūnai ėmėsi priemonių patalpinti perkeltus ukrainiečių vaikus į institucijas bei globos namus ir suteikti jiems Rusijos pilietybę.Ataskaitoje nurodomas Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasirašytas dekretas, kuriuo palengvinamas Rusijos pilietybės suteikimas kai kurių kategorijų vaikams.Joje pabrėžiama, kad „tarptautinė humanitarinė teisė draudžia ginkluoto konflikto šaliai evakuoti vaikus“, išskyrus kelias išimtis.Tyrėjai teigė išsamiai išnagrinėję incidentus, susijusius su 164 vaikų nuo 4 iki 18 metų amžiaus perkėlimu iš Donecko, Charkivo ir Chersono sričių.Pasak jų, tėvai ir vaikai pasakojo apie tai, kad Rusijos socialinės tarnybos informavo jaunuolius, jog jie bus apgyvendinti globėjų šeimose arba įvaikinti, o vaikai „išreiškė didžiulę baimę būti visam laikui atskirti“ nuo giminaičių.Ataskaitoje pabrėžiama daugybė kitų Rusijos pažeidimų Ukrainoje, kurie, pasak jos, prilygsta karo nusikaltimams, įskaitant plataus masto išpuolius prieš civilius gyventojus ir infrastruktūrą, žudymus, kankinimus, prievartavimus ir kitokį seksualinį smurtą.

JT Žmogaus teisių taryba paskelbė ataskaitą apie Rusijos nusikaltimus Ukrainoje Rusijos pajėgos per karą Ukrainoje, anot JT Žmogaus teisių tarybos tyrimo komisijos, įvykdė daug karo nusikaltimų. Tarp jų yra tyčiniai nužudymai, atakos prieš civilius, neteisėti sulaikymai, prievartavimai ir priverstinė vaikų deportacija, sakoma ketvirtadienį Ženevoje paskelbtoje ataskaitoje. Be to, rusų kariuomenės atakų bangos prieš energetikos infrastruktūrą Ukrainoje ir kankinimai esą gali būti laikomi nusikaltimais žmogiškumui.Ataskaitoje keliais atvejais kritikuojamos ir Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Savavališki išpuoliai ir du rusų karo belaisvių kankinimo atvejai yra karo nusikaltimai, pabrėžė Komisija.„Daugelis tyčinių nužudymų, neteisėtų laisvės atėmimų, prievartavimų ir seksualinių nusikaltimų įvykdyti atliekant kratas namuose, kurių tikslas buvo surasti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rėmėjus ar ginklus“, – konstatuojama ataskaitoje. Savavališkai sulaikytus žmones rusų pajėgos neretai laikė perpildytose kamerose siaubingomis sąlygomis.„Vienu atveju dėl nežmoniškų sąlygų mokyklose rūsyje mirė dešimt senyvo amžiaus žmonių. Tuo pat metu kiti sulaikytieji, tarp jų – vaikai, buvo priversti būti toje pat patalpoje su mirusiųjų kūnais“, – sakoma toliau pranešime. Per prievartavimus šeimų nariai, įskaitant vaikus, buvo priversti žiūrėti, kai vykdomi nusikaltimai.Atlikdama tyrimą, komisija, jos pačios duomenimis, aštuonis kartus vyko į Ukrainą ir aplankė 56 miestus ir gyvenvietes. Be to, buvo apžiūrėti kapai, kalinimo ir kankinimų vietos,  analizuojamos nuotraukos ir iš palydovų daryti vaizdai. Iš viso apklausta 600 asmenų.JT duomenimis, nuo karo pradžios žuvo daugiau kaip 8 000 civilių, daugiau kaip 13 000 buvo sužeisti. Tačiau šie skaičiai veikiausiai atspindi tik dalį tikrųjų skaičių, pažymima ataskaitoje.

Kuleba ir Blinkenas kalbėjosi telefonu Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ketvirtadienį pranešė, kad telefonu pasikalbėjo su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu.Naujienų agentūra „Ukrinform“ cituoja D. Kulebą, kuris savo tviterio paskyroje nurodė, kad su A. Blinkenu aptarė Ukrainos taikos formulę ir artilerijos sviedinių tiekimo spartinimą. „Intensyviai bendradarbiaujame su Jungtinėmis Valstijomis ir kitais partneriais, siekdami užtikrinti, kad Ukraina turėtų visą reikiamą amuniciją gynybai ir puolamosioms operacijoms“, – teigė Ukrainos diplomatijos vadovas.„Ukrinform“ primena, kad trečiadienį, kovo 15 d., įvyko 10-asis Ramšteino formato susitikimas. Jo metu NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas informavo dalyvius apie NATO ir sąjungininkų pastangas aprūpinti Ukrainą papildomomis oro gynybos sistemomis ir amunicija.

Ukrainos gynėjai: rusai pakeitė puolimų kryptįRytų Ukrainoje, stipriai subombarduotame kaime iš nedidelio namelio Andrejus Tuman, – šis jo slapyvardis reiškia „rūkas“, – ištisomis paromis vadovauja batalionui, kuris siekia atremti stiprėjančias rusų atakas. Tai, apie ką seniai pasakojo ukrainiečiai kariai Bachmute, vyksta ir Luhansko regione – daugėja rusų kariuomenės, ginklų, vykdoma agresyvi taktika, kurią pasitelkus Maskva tikisi pasiekti taip trokštamą proveržį.Medikai praneša Andrejui Tuman, kad pastarosiomis savaitėmis padaugėjo aukų, tai rodo, kad palei fronto liniją Rytų ir Pietų Ukrainoje vykstantys mūšiai ir visko, kas priklauso priešui, naikinimas brangiai atsieina abiem pusėms.https://www.delfi.lt/video/uzsienis/rusai-pakeite-puolimu-krypti-veikiausiai-nori-uzimti-kelia-i-limana-ir-taip-pajudeti-i-vakarus.d?id=92818599

Rusijos karys, prisipažinęs apie karo nusikaltimus, nuteistas už „melagingas naujienas“ Rusijos Tolimuosiuose Rytuose teismas penkeriems metams lygtinai nuteisė rusų karį, kuris prisipažino vykdęs karo nusikaltimus, tačiau ne už žiaurumus, o už „melagingos informacijos“ skleidimą.Apie tai ketvirtadienį pranešė pilietinių teisių organizacija „OVD-Info“, remdamasi atitinkamu įrašu Chabarovsko krašto karinio teismo registre.Kariuomenės įvaizdžio juodinimas Rusijoje yra baudžiamasis nusikaltimas. Maskva neigia, kad per kruviną invaziją į Ukrainą įvykdė karo nusikaltimų.Teigiama, kad dar praėjusią vasarą vyras nepriklausomam tyrimų portalui „Važnyje istorii“ („Svarbios istorijos“) pasakojo, kad maždaug prieš metus, karo pradžioje, netoli Ukrainos sostinės Kyjivo nušovė civilį gyventoją.Pasak interviu ėmusio žurnalisto, grįžęs namo karys apkaltino savo viršininkus davus jam įsakymą žudyti ir plėšikauti Ukrainoje.Tyrimo duomenimis, Andrijivkos kaime išgyvenę ukrainiečiai vėliau atpažino karį kaip vieną iš nusikaltėlių. Kur šis vyras dabar gyvena, nežinoma.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas socialiniame tinkle „Twitter“ taip pat užsimena, kad Ukraina gaus orlaivių. https://twitter.com/AndriyYermak/status/1636341754101211136

Duda: Varšuva Ukrainai jau artimiausiomis dienomis perduos 4 naikintuvusLenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad artimiausiomis dienomis Varšuva Ukrainai perduos keturis naikintuvus MiG-29.https://twitter.com/KarolDarmoros/status/1636339594248478721

Putinas: Rusija ir Vakarai kariauja sankcijų karą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tvirtina, kad jo šalis ir Vakarai šiuo metu kariauja sankcijų karą.Kaip praneša „Sky News“, V. Putinas tai pareiškė ketvirtadienį kreipdamasis į Rusijos verslo elito atstovus. Kremliaus šeimininkas sakė, kad Rusija yra inicijavusi procesą, kurio metu siekiama perorientuoti valstybės ekonomiką ir susitelkti į šalis, nepaskelbusias Maskvai sankcijų.V. Putinas kartu patikino, kad gandai apie Rusijos ekonomikos mirtį esą yra „gerokai perdėti“.Vakarai yra įvedę Rusijai ir jos dabartinio plataus masto karo prieš Ukrainą rėmėjams daugybę sankcijų.

Ukrainos žvalgyba: Rusija stengiasi gauti ginklų užsienyje Rusijai pradeda trūkti amunicijos ir ginklų, todėl ji ieško karinių sąjungininkų. Maskva bando derėtis dėl karinės pagalbos su Artimųjų Rytų ir Afrikos šalimis.Tai ketvirtadienį per televizijos maratoną pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Vadymas Skibickis, praneša portalas „rbc.ua“.„Rusijai pradėjo trūkti šaudmenų, mes tikrai žinome, kad jie aktyviai dirba su Iranu. Taip, iš tiesų vyksta derybos su Mianmaru, su Afrikos žemyno, Artimųjų Rytų šalimis. Dabar jie išsiuntė ten savo delegacijas, kad gautų kuo daugiau šaudmenų ir kitos ginkluotės“, - sakė pareigūnas.Tačiau jis pabrėžė, kad Iranas tebėra svarbiausias Rusijos karinis partneris. Anot V. Skibickio, Iranas tiekia Rusijai amuniciją ir bepiločius orlaivius. Maskva taip pat domisi balistinėmis raketomis, tačiau Iranas dar lūkuriuoja ir kol kas nesutinka jų tiekti.  Pasak V. Skibickio, Iranas savo ruožtu iš Rusijos tikisi naujausių ginklų, atominės energetikos technologijų ir raketų programų.Kalbėdamas apie Siriją, Ukrainos žvalgybos pareigūnas pažymėjo, jog Basharo al Assado režimas dabar yra priklausomas nuo Rusijos, nes jos kontingentas yra šalies teritorijoje.„Ką Sirija gali duoti mainais? Buvo daug pranešimų, kad tai gali būti samdiniai sirai, didelėmis grupėmis. Bet kol kas neturime informacijos, kad laikinai okupuotuose mūsų valstybės rajonuose būtų tūkstančiai sirų“, – pridūrė V. Skibickis.Anot jo, Rusija taip pat atsiima iš Sirijos ginklus, kuriuos jai anksčiau perdavė.

Prancūzija perduos Ukrainai priešgaisrines mašinas, mobiliąją DNR laboratoriją Prancūzija tęs projektą ir suteiks Ukrainos vidaus reikalų ministerijai priešgaisrines mašinas, leidžiančias pasiekti daugiau nei 45 metrų aukštį, taip pat perduos Ukrainos nacionalinei policijai mobiliąją DNR laboratoriją.Apie tai pareikšta per Ukrainos vidaus reikalų ministro Ihorio Klymenkos ir Prancūzijos ambasadoriaus Ukrainoje Etienne‘o de Poncins‘o darbo susitikimą.„Ukrinform“ korespondentas, remdamasis Ukrainos vidaus reikalų ministerija, pranešė, kad per susitikimą I. Klymenka pabrėžė laivų statybos ir tiekimo svarbą Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnybai ir didžiules humanitarines išminavimo pastangas Ukrainos akvatorijoje. Jo teigimu, 30 proc. Ukrainos teritorijos užteršta minomis ir kitais sprogmenimis.Pasak E. De Poncins‘o, laivai jau statomi ir netrukus pirmieji jų bus atgabenti į Ukrainą.

JK ministras: geriausias būdas apsaugoti Moldovą – padėti apginti Ukrainą Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Jamesas Cleverly ketvirtadienį pareiškė, kad geriausias būdas apsaugoti Moldovą nuo Rusijos puolimo – padėti ukrainiečiams apsiginti, praneša „The Guardian“.Žurnalistų paklaustas, ar Didžioji Britanija planuoja suteikti karinę pagalbą Moldovai, ministras atsakė: „Mes esame tvirtai įsitikinę, kad vienas geriausių būdų apsaugoti Moldovą nuo fizinio puolimo – padėti ukrainiečiams apsiginti nuo Rusijos“.Anksčiau Kremlius pareiškė apgailestaujantis dėl Moldovos „nepateisinamo išankstinio nusistatymo“ prieš Maskvą. Pasak Rusijos prezidento Vladimiro Putino spaudos sekretoriaus Dmitrijaus Peskovo, Moldovos vadovybė užsikrėtė „rusofobijos infekcija“, o Maskva esą siekia geros kaimynystės santykių su Kišiniovu.Moldovos prezidentė Maia Sandu per Miuncheno saugumo konferenciją pareiškė, kad ukrainiečiai kovoja ir už Moldovos laisvę.

Latvijos premjeras atvyko į Kyjivą Ketvirtadienį Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinis atvyko į Kyjivą. Jo vizito tikslas – patvirtinti paramą Ukrainai.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Latvijos vyriausybės vadovo įrašu tviteryje.„Lankausi Kyjive, kad pademonstruočiau tvirtą Latvijos paramą Ukrainai tiek, kiek reikės“, – parašė K. Karinis.Latvijos premjeras taip pat pabrėžė, kad Ukrainos pergalė Rusijos sukeltame kare turi didžiulę reikšmę laisvajai Europai.Anksčiau Latvijos vyriausybės vadovas pareiškė, kad derybos dėl Ukrainos stojimo į ES turėtų prasidėti šįmet. Jis taip pat yra už Ukrainos priėmimą į NATO.

Praėjus metams po Mariupolio dramos teatro subombardavimo Zelenskis patikina: Rusija bus patraukta atsakomybėn Ketvirtadienį, kovo 16-ąją, minint pirmąsias Mariupolio dramos teatro subombardavimo metines, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažadėjo, kad Rusija bus patraukta atsakomybėn dėl šios katastrofos, nusinešusios šimtų žmonių gyvybes, praneša CNN.„Prieš metus Rusija sąmoningai ir brutaliai numetė galingą bombą ant Dramos teatro Mariupolio centre. Šalia pastato buvo užrašas „Vaikai“, kurio buvo neįmanoma nepastebėti. Ten nuo apšaudymo slėpėsi šimtai žmonių“, – teigė V. Zelenskis.Ukrainos pareigūnų skaičiavimu, teatre tuo metu galėjo būti iki 1,3 tūkst. žmonių. Šio objekto subombardavimas laikomas viena įžūliausių Rusijos atakų prieš ukrainiečius civilius nuo tada, kai šios šalies kariuomenė 2022 m. vasario 24 d. pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą. Šalia pastato esančioje aikštėje didelėmis raidėmis buvo parašytas žodis „Vaikai“, kuris buvo aiškiai matomas iš oro. Rusija neigia smogusi į teatrą ir dėl atakos savo ruožtu kaltina Mariupolyje veikusį Ukrainos „Azovo“ pulką.„Žingsnis po žingsnio artėjame link to, kad būtų užtikrinta visapusiška teroristinės valstybės atsakomybė už tai, ką ji padarė mūsų šaliai ir žmonėms. Neatleisime okupantams už nė vieną sugriautą gyvenimą“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.

„Microsoft“: Rusijos programišiai planuoja dar vieną kibernetinę ataką prieš Ukrainą Manoma, kad Rusijos programišiai rengiasi naujoms kibernetinėms atakoms prieš Ukrainą ir Ukrainos tiekimo linijas aptarnaujančias organizacijas. Kaip pranešė „Ukrinform“, tai rodo „Microsoft“ tyrimų ataskaita, su ja susipažino naujienų agentūra „Reuters“.Bendrovės kibernetinio saugumo tyrimų ir analizės komandos pranešime, apžvelgiančiame per karą Rusijos vykdytas kibernetines operacijas, sakoma, kad nuo 2023 m. sausio „Microsoft“ stebi, kaip Rusijos programišiai prisitaikė ir didina naikinimo ir žvalgybos duomenų rinkimo apie Ukrainos ir jos partnerių civilinius ir karinius objektus pajėgumus.Pasak ekspertų, panašu, kad viena programišių grupė „rengiasi naujai destrukcinei kampanijai“. Gali būti, kad jos taikiniai bus „ne Ukrainoje esančios organizacijos, kurioms tenka svarbus vaidmuo Ukrainos tiekimo linijose“.Taip pat intensyvėja slaptos Rusijos kibernetinės operacijos, skirtos tiesiogiai sukompromituoti organizacijas, esančias Ukrainai padedančiose šalyse. „Amerikos ir Europos šalyse, ypač Ukrainos kaimynėse, Rusijos veikėjai ieško prieigos prie vyriausybės ir komercinių organizacijų, dalyvaujančių pastangose paremti Ukrainą“, – sakė „Microsoft“ skaitmeninių grėsmių analizės centro generalinis direktorius Clintas Wattsas.Pranešta, kad  Vokietijos ir Ukrainos teisėsaugininkai, padedami Europolo, JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) ir Nyderlandų valdžios institucijų, surengė daugybę reidų, tirdami kelerius metus veikusios tarptautinės programišių grupės bylą. Tarp įtariamųjų yra Rusijos piliečių.

Scholzas: ginklų tiekimas Ukrainai tęsis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas tvirtina, kad ginklų tiekimas Rusijos užpultai Ukrainai tęsis.Tai politikas pareiškė ketvirtadienį kalbėdamas parlamente Berlyne prieš kitą savaitę Briuselyje vyksiantį Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą. Anot kanclerio, Vokietija, bendradarbiaudama su savo partneriais bloke, sieks užtikrinti, kad Ukraina gautų ginklų ir įrangos, būtinos gynybai.„Labai svarbu, kad Ukraina greitai gautų reikiamos amunicijos, – sakė O. Scholzas. – Europos Vadovų Taryboje kartu su ES partneriais spręsime dėl tolesnių priemonių, skirtų užtikrinti dar geresnį, nenutrūkstamą tiekimą.“Šiame susitikime be Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą ES lyderiai taip pat kalbėsis apie tokius klausimus, kaip konkurencija ir energetika.

Lenkija nori tiekti Ukrainai lėktuvus MiG kaip platesnės koalicijos narėLenkija nori perduoti Ukrainai kovinius lėktuvus MiG kaip platesnės šalių koalicijos narė, ketvirtadienį interviu radijui sakė Lenkijos gynybos ministras.Paklaustas, ar Lenkija ketina kartu su Slovakija pasiųsti į Ukrainą lėktuvų, Mariuszas Blaszczakas sakė aptaręs šį klausimą su Slovakijos gynybos ministru. Jis pridūrė, kad Lenkijai jau pavyko suorganizuoti sėkmingas koalicijas, kad į Ukrainą būtų siunčiami tankai „Leopard“ ir raketų baterijos „Patriot“.„Norime siųsti lėktuvus MiG į Ukrainą būdami platesnėje valstybių koalicijoje“, – sakė M. Blaszczakas.Antradienį Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis sakė, kad lėktuvai galėtų pasiekti Ukrainą per keturias ar šešias savaites. Trečiadienį vyriausybės atstovas spaudai sakė, kad dėl orlaivių tiekimo turi nuspręsti grupė šalių, jau pareiškusių norą dalyvauti projekte. Apie tai, kad Lenkija pasirengusi suteikti Ukrainai lėktuvų MiG, neseniai interviu naujienų transliuotojui CNN sakė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.

Rytų Ukrainoje numuštas Kinijoje pagamintas dronasUkrainos kariškiai šalies rytuose numušė Kinijoje pagamintą modernizuotą droną. Tai ketvirtadienį pranešė televizijos kanalas CNN.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai nuvedė žurnalistus į tą vietą, kur nukrito rusų paleista bepilotė skraidyklė, kurią, pasak jų, pavyko numušti automatu AK-47.Gautomis žiniomis, rusai karo veiksmų zonoje naudojo droną „Mugin-5“, pagamintą Siameno mieste Kinijos rytuose.Internete šios bepilotės skraidyklės dar vadinamos „Alibaba dronais“, kadangi jų galima įsigyti „Alibaba“ ir „Taobao“ tinklalapiuose. Kaina – iki 15 tūkst. dolerių (14,13 tūkst. eurų).Kinijos bendrovė „Mugin Limited“ kanalui patvirtino, jog tai buvo jos gamybos dronas, ir pavadino incidentą „verčiančiu apgailestauti“.Vasarį Vokietijos leidinys „Spiegel“ rašė, kad Kinija ketina perduoti Rusijai smogiamųjų dronų kamikadzių ZT-180, galinčių nešti 35–50 kg užtaisą. JAV įspėjo Pekiną, kad toks sprendimas turėtų padarinių.

Ukrainos pareigūnė: Juodojoje jūroje fiksuojamas netipinis Rusijos laivyno aktyvumas Ukrainos kariškiai fiksuoja netipinį Rusijos laivų grupuotės aktyvumą Juodojoje jūroje.Tai ketvirtadienį per televizijos maratoną pareiškė Pietų operatyvinės karinės vadovybės jungtinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk, praneša UNIAN.Pasak pareigūnės, tai, be kita ko, susiję tiek su priešo pasirengimu smogti Ukrainai raketomis, tiek su pastarųjų dienų incidentu, kai rusai numušė JAV droną virš tarptautinių vandenų.Šiuo metu Juodojoje jūroje yra 20 Rusijos laivų, tarp jų – keturi raketnešiai. Vienas iš jų – povandeninis. „Gali būti paleistos 28 raketos“, – pažymėjo N. Humeniuk.

Britų žvalgyba: Rusijos bandymai pulti Vuhledarą lėtėja Rusijos kariuomenės bandymai pulti Ukrainos Vuhledaro miestą per pastarąją savaitę beveik neabejotinai sulėtėjo, rusų daliniams čia prieš tai inicijavus virtinę nesėkmingų ir itin brangiai atsiėjusių puolamųjų operacijų. Tai savo naujausioje, ketvirtadienį tviteryje paskelbtoje žvalgybos duomenų suvestinėje pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.Suvestinėje nurodoma, kad didžiulius Rusijos nuostolius šiame sektoriuje lemia tai, jog ukrainiečiai pasitelkia nuotoliniu būdu užtaisomas prieštankinių minų sistemas (RAAM), galinčias paskleisti minas 17 kilometrų atstumu nuo paleidimo vietos. Ministerija pažymi, kad būta atvejų, kai Ukrainos kariai šių minų paskleisdavo virš besiveržiančių Rusijos pajėgų ir jų užnugaryje, taip sukeldami sumaištį, kai rusai mėgindavo patraukti savo techniką.Anot suvestinės, pastaruoju metu Rusija reikšmingesnių taktinių laimėjimų pasiekė tik Bachmuto sektoriuje, kuriame dominuoja samdinių grupuotės „Vagner“ kovotojai, įsivėlę į viešą konfliktą su Rusijos gynybos ministerija. Kaip teigiama, esama realistiškos tikimybės, jog ministerija siekia pažangos Vuhledare norėdama užantyje turėti nuosavų laimėjimų, kurie galėtų konkuruoti su „Vagner“ pasiekimais.JK gynybos ministerija tokiomis suvestinėmis dalinasi kasdien, nuo pat Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d.

Pareigūnas: nors žiema baigėsi, rusai gali tęsti Ukrainos infrastruktūros apšaudymą Nors žiema baigėsi, Rusija gali tęsti Ukrainos apšaudymą. Priešo taikiniai gali būti vyriausybiniai pastatai ir infrastruktūros objektai.Tai ketvirtadienį pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas, praneša portalas „rbc.ua“.Pareigūnas pažymėjo, kad rusams prioritetiniais taikiniais išlieka vadinamieji „sprendimų priėmimo centrai“, tai yra vyriausybiniai pastatai, ginkluotųjų pajėgų ir Gynybos ministerijos pastatai.„Vyriausybiniai pastatai – tai ne tik sostinė, juk mes prisimename Charkivo ir Mykolajivo sričių valstybines administracijas. Todėl iš jų (rusų) galima tikėtis bet ko. Reikia būti pasiruošusiems ir naikinti visa, kas į mus skrenda. O žmonės turi laikytis saugumo rekomendacijų“, – pabrėžė J. Ihnatas.Jis pridūrė, kad priešas taip pat atakuoja kritinės infrastruktūros objektus, siekdamas pakenkti taikiems gyventojams.„Taip pat transporto infrastruktūrą, hidrotechnikos ir valymo įrenginius. Viską, kas gali atnešti sielvartą žmonėms ir sukelti ekologinę katastrofą. Kaip matome iš kovo 9 d. padarinių, priešas neatsisako mėginimų atakuoti mūsų energetikos sektorių“, – pabrėžė jis.Portalas primena, kad nuo 2022 metų rugsėjo Ukrainos oro pajėgos numušė iki 700 Rusijos raketų.Iš viso nuo plataus masto invazijos pradžios Rusija smogė Ukrainai apie penkis tūkstančius raketų smūgių.

Žiniasklaida: Izraelis dėl Ukrainos priėmė svarbų sprendimąRemdamasis savo šaltiniais, portalas „Axios“ praneša, kad Izraelio valdžia pritarė radioelektroninės kovos su bepiločiais sistemų pardavimui Ukrainai. Be kitų bepiločių, jos gali padėti Kyjivui numušti ir dronus, kuriuos Rusijos Federacijos (RF) armija naudoja svarbiausiems Ukrainos infrastruktūros objektams atakuoti.Trys neįvardyti Izraelio ir Ukrainos valdininkai „Axios“ papasakojo, kad Izraelio gynybos ministras Yoavas Galantas ir užsienio reikalų ministras Eli Cohenas dar vasario mėnesį priėmė sprendimą dėl tokių sistemų eksporto licencijų išdavimo.Tai nutiko laikotarpiu, kai Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu įsakė peržiūrėti Izraelio požiūrį į karą Ukrainoje, rašo portalas. Šis nurodymas buvo įvykdytas, tačiau jokių naujų sprendimų priimta nebuvo, teigia straipsnio autoriai, cituodami Izraelio valdininkus.Vadovaujantis „Axios“ duomenimis, E. Cohenas Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį apie leidimų eksportuoti minėtąsias sistemas išdavimą informavo vasario mėnesio viduryje surengto vizito į Kyjivą metu.Kaip teigiama straipsnyje, licencijas gavo dvi Izraelio įmonės: „Elbit“ ir „Rafael“.

„Suspilne“ korespondentai praneša, kad ketvirtadienio rytą Chersone girdėti sprogimai.

Okupuotame Kryme Rusija pradeda darželinukų karinio parengimo kursus Sevastopolyje, Rusijos karinio jūrų laivyno bazėje okupuotame Kryme, įsibrovėliai pradeda jauniausių moksleivių ir darželių auklėtinių karinio parengimo kursus, „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas.Jis paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip vienoje iš Sevastopolio mokyklų pradedamas karinio parengimo kursas pradinėms mokykloms, skirtas ne tik moksleiviams, bet, kaip pranešė vadinamojo parlamento pirmininkas, ir darželinukams. Šiuose kursuose vaikai mokosi bazinio karinio parengimo, kovos menų, ginklų valdymo, teigė kontrolierius.„Teisių aktyvistai pabrėžia, kad Rusijai aneksavus Krymą ten kuriama jaunoji kariuomenė, pasirengusi  žudyti ir mirti už Rusiją. Tai patvirtina ir „Jaunimo armijos“ judėjimas, pradėjęs veikti Krymo teritorijoje  2014 metais. Pranešama, kad tarp jaunų Rusijos kareivių, dabar kovojančių ir mirštančių Ukrainoje, daugelis yra šios „Jaunimo armijos“ užauginti dar mokykloje“, – parašė D. Lubinecas.Remiantis turimomis ataskaitomis, Rusijoje karinio parengimo pamokos bus įtrauktos į įprastą mokyklų programą nuo kitų mokslo metų, pridūrė jis.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, laikinai okupuotoje Chersono srities teritorijoje rusai mėgina militarizuoti ukrainiečių vaikus.

„Rheinmetall“ vadovas: parengta tankų gamyklos Ukrainoje koncepcijaVokietijos koncernas „Rheinmetall“ jau parengė tankų gamyklos Ukrainoje statybos koncepciją.Tai interviu leidiniui „Neue Zürcher Zeitung“ pareiškė kompanijos generalinis direktorius Arminas Pappergeris, praneša portalas „rbc.ua“.„Mes turime suteikti Ukrainai galimybę gintis. Tokios gamyklos nepastatysi per vieną dieną. Tad mes turime planuoti jau dabar. Mes parengėme koncepciją ir pristatėme ją VFR vyriausybei“, – sakė koncerno vadovas.Anot A. Pappergerio, pajėgumai nepriklausys „Rheinmetall“ – koncernas nuomosis patalpas.„Mes nefinansuosime šio darbo, bet tai turi padaryti Ukraina arba kita valstybė, kuri padės Ukrainai. Tai būtų ne mūsų gamykla, bet Ukraina ją stato, o mes išsinuomojame“, – paaiškino generalinis direktorius.Pasak „Rheinmetall“ vadovo, statyba gali prasidėti dar vykstant karui arba jam jau pasibaigus. Galutinį sprendimą šiuo klausimu priims Kyjivas.„rbc.ua“ primena, jog anksčiau A. Pappergeris pareiškė, kad įmonė galėtų pagaminti iki 400 tankų „Panther“ per metus.

Vien prie Bachmuto žuvo ir buvo sužeista iki 30 tūkst. Rusijos karių Nuo praėjusių metų gegužės per mūšius dėl Bachmuto žuvo ir buvo sužeista iki 30 tūkst. Rusijos reguliariosios kariuomenės karių ir „Vagner“ grupės samdinių.Tai sakė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Didžiosios Britanijos delegacijos narys, vyresnysis patarėjas kariniais klausimais Ianas Stubbsas, trečiadienį kalbėjęs per ESBO forumą Vienoje, pranešė „Ukrinform“ korespondentas.„Pastarąją savaitę Rusijai tęsiant žiaurų puolimą Donbase matėme intensyvias kovas. Rusija patiria itin daug aukų. Nuo praėjusių metų gegužės vien aplink Bachmutą žuvo 20–30 tūkst. „Vagner“ ir Rusijos reguliariosios kariuomenės karių. Tai didžiulis gyvybių praradimas, kai bendra teritorinė pažanga siekia maždaug 25 km“, – sakė jis.Pasak britų karinio diplomato, vienam užimtos teritorijos kilometrui tenka daugiau nei 800 žuvusiųjų arba sužeistųjų, daugiausia – „Vagner“ samdinių. Jis pridūrė, kad patiriant tokius nuostolius „Vagner“ savininkui Jevgenijui Prigožinui „vis sunkiau aprūpinti tiekimą“ siunčiant karius į „mėsmalę“ Rytų Ukrainoje“.Pasak I. Stubbso, panašu, kad Rusijai trūksta ir raketų, tai rodo ilgesnės pertraukos tarp Rusijos smūgių svarbiai Ukrainos infrastruktūrai. Rusijos karinio aprūpinimo problemos „tokios pat opios fronto linijoje“.„Rusija patyrė didžiulius sunkiųjų šarvuočių nuostolius, todėl buvo priversta dislokuoti į frontą 60 metų senumo kovos tankus T-62. Nuo 2022 m. vasaros iš sandėlių buvo paimta apie 800 senų tankų T-62. Visai neseniai Rusija dislokavo Ukrainoje šarvuotus transporterius BTR-50, pasenusias mašinas, Rusijos kariuomenės naudotas nuo 1954 m.“, – sakė I. Stubbsas.Todėl, pasak jo, kyla akivaizdus klausimas, kodėl mūšio lauke nėra Rusijos taip išliaupsintos naujos kartos karinės įrangos? I. Stubbso teigimu, taip yra todėl, kad „Rusijos išgirtas naujos kartos pagrindinis mūšio tankas „T14 Armata“ yra tarsi baltas dramblys, tinkamas nebent paradui, bet ne mūšio laukui Ukrainoje“.Be to, Rusijos oro pajėgos taip menkai pasitiki 5-osios kartos daugiafunkciniais lėktuvais Su-57, kad nedrįsta jų skraidinti virš Ukrainos.I. Stubbsas pabrėžė, kad Rusijos karinė vadovybė demonstruoja stulbinamą karinės kompetencijos stoką ir švaisto strateginius išteklius, siekdama nedidelių taktinių laimėjimų.Ukrainos sausumos pajėgų vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis trečiadienį teigė, kad Rusijos pajėgos nesėkmingai mėgina apsupti Bachmutą ir veržtis gilyn į Ukrainą, anksčiau pranešė „Ukrinform“ .

Gubernatorius: raketų nuolaužos krito netoli Belgorodo centroPraėjusią naktį virš Belgorodo oro gynybos sistema numušė dvi raketas, BBC Rusijos tarnyba cituoja Belgorodo srities gubernatorių Viačeslavą Gladkovą.Pasak jo, „Belgorodo mieste apgadinti administracinių ir gyvenamųjų pastatų fasadai“. Kaip praneša „Novaja Gazeta“, remdamasi vietos „Telegram“ kanalais, raketos nuolaužos nukrito netoli miesto centro ir apgadino važiuojamąją dalį.A. Gladkovas skundžiasi, kad per pastarąsias keturias dienas „priešo aktyvumas buvo gana didelis: apgadinti 58 namai ir 31 automobilis“.https://t.me/tvrain/63880

Rusijos ambasadoriaus atsakas JAV senatoriui: tai būtų karo paskelbimasRusijos ambasadorius Jungtinėse Amerikos Valstijose Anatolijus Antonovas pareiškė, kad jei JAV pradės numušinėti Rusijos orlaivius neutralioje oro erdvėje, tai prilygs karo Rusijai paskelbimui. Toks buvo jo atsakas senatoriui Lindsey Grahamui, kuris po incidento su bepiločiu „MQ-9 Reaper“ paragino atakuoti Rusijos karinių oro pajėgų orlaivius, jei kiltų grėsmė JAV aparatams.„Tyčinis Rusijos orlaivio užpuolimas neutralioje oro erdvėje yra ne tik nusikaltimas pagal tarptautinę teisę, bet ir atviras karo paskelbimas branduolinei galiai“, – pareiškė A. Antonovas.L. Grahamas, kuris yra vienas įtakingiausių respublikonų partijos narių, užėmęs griežtą poziciją Rusijos atžvilgiu ir griežtai pasmerkęs agresiją prieš Ukrainą, paragino patraukti Kremlių atsakomybėn už JAV bepiločio orlaivio sudužimą.Taip pat jis kritikavo JAV prezidentą Joe Bideną už, jo nuomone, nepakankamai ryžtingą atsaką į „MQ-9 Reaper“ incidentą.„Jei prisiartinsite prie Amerikos objekto, skrendančio neutraliuose vandenyse, jūsų lėktuvas turėtų būti numuštas, – sakė L. Grahamas. – Ką dabar darytų [JAV prezidentas] Ronaldas Reiganas? Jis pradėtų numušinėti Rusijos lėktuvus, jei jie kelia grėsmę mūsų objektams“.

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta apie 162 560 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 1 040 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų kovo 16 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 162 560 kareivių.Tai ketvirtadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 3 504 tankų, 6 810 šarvuotųjų kovos mašinų, 2 539 artilerijos sistemų, 503 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 265 oro gynybos priemonių, 305 lėktuvų, 289 sraigtasparnių, 2 145 dronų, 907 sparnuotųjų raketų, 18 laivų, 5 394 automobilių, 257 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Po Austino skambučio Sergejui Šoigu – pikta Rusijos reakcijaJAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas po JAV drono numušimo paskambino Rusijos gynybos ministrui Sergejui Šoigu.L. Austinas teigė S. Šoigu pasakęs, kad JAV ir toliau skraidys ten, kur tarptautinė teisė leidžia tokią veiklą.„Jungtinės Valstijos skraidys ir vykdys operacijas visur, kur leidžia tarptautinė teisė. Labai rimtai vertiname bet kokią eskalacijos galimybę, todėl esu įsitikinęs, kad komunikacijos linijas svarbu išlaikyti atviras. Manau, labai svarbu, kad galime pakelti telefono ragelį ir pasikalbėti vieni su kitais“, – sakė L. Austinas.Tuo metu Rusijos gynybos ministras trečiadienį pareiškė Pentagono vadovui, kad incidentą su dronu lėmė „padidėjusi“ Vašingtono žvalgybinė veikla prieš Rusiją, pranešė Maskva.Jungtinės Amerikos Valstijos antradienį apkaltino Rusiją, kad ši virš Juodosios jūros numušė vieną iš JAV stebėjimo bepiločių orlaivių „Reaper“, kai su juo susidūrė Rusijos karo lėktuvas Su-27. Rusija neigia tyčia numušusi droną.Tai pirmas toks incidentas tarp Maskvos ir Vašingtono nuo tada, kai prezidentas Vladimiras Putinas 2022 m. vasarį pasiuntė kariuomenę į Ukrainą.Trečiadienį gynybos ministras S. Šoigu sakė JAV gynybos sekretoriui L. Austinui, kad incidentą lėmė „padidėjusi žvalgybos veikla prieš Rusijos Federacijos interesus“, jis taip pat apkaltino JAV „nepaisant ribotų skrydžių zonos“, Maskvos nustatytos pradėjus kampaniją Ukrainoje, sakoma Gynybos ministerijos pranešime. Ministerija taip pat perspėjo, kad į bet kokias būsimas JAV „provokacijas“ bus reaguojama „proporcingai“.„Amerikiečių strateginių nepilotuojamų orlaivių skrydžiai prie Krymo krantų yra provokuojančio pobūdžio, o tai sudaro prielaidas, kad padėtis Juodosios jūros zonoje paaštrės“, – nurodė ministerija. „Rusija nėra suinteresuota tokia įvykių raida, tačiau ji ir toliau proporcingai reaguos į visas provokacijas“, – priduriama pareiškime.Kitame Rusijos gynybos ministerijos pranešime sakoma, kad Rusijos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas kalbėjosi su JAV Jungtinio štabo vadų pirmininku Marku Milley, bet daugiau informacijos apie šį pokalbį iškart nebuvo pateikta.

Bachmute liko apie 3 tūkst. gyventojų: žmonės nenori išvykti Donecko regioninės karinės administracijos vadovas Pavelas Kyrylenko sakė, kad dabar Bachmute liko trys tūkstančiai civilių, tarp jų yra 33 vaikai.Kaip jis pažymėjo, žmonės, kurie dabar lieka mieste, kategoriškai atsisako evakuotis. Pasak jo, yra privaloma vaikų evakuacija, bent jau su vienu iš tėvų.Donecko OVA vadovas pabrėžė, kad evakuacija apima ne tik Bachmutą, bet ir visą priekinę liniją. Žmonės taip pat išvežami iš Avdiivkos. Prieš savaitę ten buvo 42 vaikai, o dabar jų yra 13.P. Kyrylenko pridūrė, kad evakuoti vaikai išvežami į kitus Ukrainos regionus. Ten jie yra apgyvendinami ikimokyklinio ugdymo įstaigose, internatinėse mokyklose ir sanatorijose. Pavyzdžiui, vaikai iš Bachmuto yra centralizuotai evakuojami Užkarpatės kryptimi, jei jų tėvai neturi galimybės laikinai įsikurti kituose regionuose.

Suskaičiavo, kiek kartų per parą Rusija atakavo UkrainąPer pastarąją parą, kovo 15-ąją, Rusijos okupantai Ukrainos teritorijoje surengė tris raketų ir 29 oro smūgius.Apie tai kovo 16-ąją informavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas savo rytiniame pranešime. „Per pastarąją dieną priešas sudavė tris raketų smūgius, ypač Charkovo miesto civilinei infrastruktūrai. Be to, priešas sudavė 29 oro smūgius“, – sakoma pranešime.Generalinis štabas pridūrė, kad priešas įvykdė 79 atakas iš daugkartinio paleidimo raketų sistemų. Be to, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas įspėjo, kad tolesnių priešų atakų tikimybė visoje Ukrainos teritorijoje yra didelė.

Gubernatorius: virš Belgorodo numuštos dvi raketosGubernatorius Belgorodo regionas Viačeslavas Gladkovas pranešė, kad oro gynybos sistema nušovė danguje virš Belgorodo dvi raketas.„Preliminariais duomenimis, nėra aukų“, – parašė V. Gladkovas „Telegram“ kanale.Anot jo, Operatyvinės tarnybos aiškinasi incidento pasekmes.Karo veiksmų kontekste BBC negali patvirtinti patikimumo karių valdžios pareiškimai.

Analitikai: Rusijos puolimas Ukrainoje sulėtėjoJAV Karo studijų institutas savo naujausioje ataskaitoje pateikia išvadą, kad Rusijos puolimo tempas Ukrainoje, palyginti su ankstesnėmis savaitėmis, sulėtėjo, prie silpnėjimo kulminacijos priartėjo ir Bachmuto miestą bandančios užimti „Vagner“ pajėgos.Ekspertai rėmėsi Ukrainos kariuomenės atstovo pulkininkas Aleksejaus Dmitrashkovskio pateiktais oficialiais duomenimis, pagal kuriuos Rusijos kariuomenė dabar kasdien vykdo nuo 20 iki 29 antžeminių atakų, o anksčiau jų skaičius buvo nuo 90 iki 100. A. Dmitrashkovskis tai paaiškina dideliais žmogiškosios jėgos ir įrangos nuostoliais, kuriuos patyrė Rusijos pajėgos.„Viskas. Rusijos pajėgos nevykdo aktyvių ar sėkmingų puolimų. Operacijas ir jų tempai kitose srityse lėtėja, Ukrainos pajėgos, tikėtina, įgis daugiau galimybių susigrąžinti iniciatyvą“, – teigė ekspertai.Jie pabrėžė, kad tokios išvados yra nuoseklios, stebinti Rusijos veiksmų tempą visame fronte Ukrainoje.Pasak ISW, Rusijos puolimas Luhanske tikriausiai artėja prie kulminacijos, jei jos dar nepasiekė, nors Rusija pasiuntė mažiausiai tris divizijas prie Svatovo-Kremennajos linijos. „Per pastarąją savaitę Rusijos pajėgos pasiekė tik minimalią taktinę sėkmės visoje fronto linijoje Luhansko srityje ir Ukrainos pajėgose sugebėjo pradėti kontratakas ir atgauti teritoriją, – rašė JAV ekspertai.ISW rašo, kad karščiausias fronto sektorius išlieka netoli Bachmuto, tačiau ir čia „Vagner“ tikriausiai taip pat artėja prie kulminacijos. Savo santraukoje institutas cituoja Ukrainos karinius šaltinius, kurie pažymi, kad sumažėjo išpuolių skaičius rajone per pastarąsias kelias dienas.ISW išanalizavo „Vagner“ įkūrėjo Jevgenijus Prigožino pareiškimus apie mažo Zalizyanskoye kaimo netoli Bachmuto užėmimą. Tai, anot ekspertų, rodo, kad „vagneriams“ dabar yhra įveikiami tik oportunistiniai vietiniai išpuoliai prieš mažas gyvenvietes, kurias nėra pernelyg sunku užimti.„Tokie teritoriniai užgrobimai rodo, jog „Vagner“ patirti nuostoliai riboja privačių kariškių grupės galimybes užbaigti Bachmuto apsuptį – ir jos nepadės užgrobti miesto ar ir pasiekti kitų veiklos požiūriu reikšmingų laimėjimų. Rusijos pajėgos greičiausiai turės pasiųsti į šią sritį nemažus rezervus, kad išvengtų tokios kulminacijos“, - aiškino ekspertai.

Kuleba ir Blinkenas kalbėjosi telefonu Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ketvirtadienį pranešė, kad telefonu pasikalbėjo su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu.Naujienų agentūra „Ukrinform“ cituoja D. Kulebą, kuris savo tviterio paskyroje nurodė, kad su A. Blinkenu aptarė Ukrainos taikos formulę ir artilerijos sviedinių tiekimo spartinimą. „Intensyviai bendradarbiaujame su Jungtinėmis Valstijomis ir kitais partneriais, siekdami užtikrinti, kad Ukraina turėtų visą reikiamą amuniciją gynybai ir puolamosioms operacijoms“, – teigė Ukrainos diplomatijos vadovas.„Ukrinform“ primena, kad trečiadienį, kovo 15 d., įvyko 10-asis Ramšteino formato susitikimas. Jo metu NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas informavo dalyvius apie NATO ir sąjungininkų pastangas aprūpinti Ukrainą papildomomis oro gynybos sistemomis ir amunicija.

Zelenskis: turime nuolat didinti spaudimą teroruiUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad spaudimą teroristui turi daryti kiekviena šalis.Prezidentas pabrėžė, kad nėra tokio teroristo, kuris galėtų sukurti savo pajėgumus, kad galėtų pasipriešinti laisvajam pasauliui.„Rusija nėra išimtis. Turime nuolat didinti spaudimą terorui. Spaudimą mūsų gynyba, sankcijomis Rusijai, naikinant Rusijos valstybės ir jos įmonių sankcijų apėjimo būdus, politiniu ir teisiniu spaudimu. Kuo didesnis bus spaudimas, tuo sparčiau bus judama link mūsų teritorinio vientisumo ir tarptautinės teisinės valstybės atkūrimo. Darome viską, kad mūsų partneriai tai pajustų. Šį spaudimą reikia daryti ir ateityje. Žingsnis po žingsnio. Nepaliaujamai“, – pabrėžė V. Zelenskis.

JAV gynybos sekretorius: galimas pasitraukimas iš Bachmuto nereiškia karo pralaimėjimoJAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pareiškė, kad galimas Ukrainos karių pasitraukimas iš Bachmuto (Donecko sritis) nereiškia karo pralaimėjimo.Pasak UNIAN korespondento, L. Austinas tai pasakė per brifingą po Ukrainos gynybos kontaktinės grupės (vadinamosios Ramšteino dešimtuko) susitikimo, kuris vyko virtualiu formatu.Visų pirma JAV gynybos sekretoriaus buvo paklausta, ar jam nerimą kelia tai, kad Ukrainos gynybai Bachmute galimai trūksta išteklių, kurie galėtų būti panaudoti pavasariniam kontrpuolimui. Austinas sakė, kad sveikina Ukrainos karių, parodžiusių stulbinamas pastangas ginant Bachmutą, drąsą ir atkaklumą, nes rusai jau apie septynis mėnesius nesėkmingai bando užimti miestą.„Ir tai įvyko dėl Ukrainos karių darbštumo, atsidavimo ir susitelkimo“, – pridūrė Austinas.„Kalbant apie Bachmuto svarbą, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad šiam mūšiui vadovauja prezidentas V. Zelenskis, ir jis nuspręs, kas jo pajėgoms yra svarbu, o kas ne, ir ar joms reikia persidislokuoti, ar išlaikyti pozicijas Bachmute“, – sakė JAV gynybos sekretorius.

JAV gynybos sekretorius: Rusija nebeturi galimybių kariauti prieš Ukrainą JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pareiškė, kad Rusija nebeturi galimybių toliau kariauti prieš Ukrainą.Pasak UNIAN korespondento, L. Austinas tai pasakė per brifingą po Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimo, kuris vyko virtualiu formatu.Pasak jo, šiandien vykusiame susitikime sąjungininkai ir partneriai dar kartą patvirtino vienybę ir ryžtą remti Ukrainos kovą už laisvę. Susitikime dalyvavo daugiau kaip 50 šalių.„Jos visos supranta, kad Ukrainos kova gintis nuo Rusijos agresijos yra gyvybiškai svarbi visiems, kurie vertina pagrindinius suvereniteto, apsisprendimo ir laisvės principus“, – sakė Austinas.

Ramšteino formato 10 susitikimo rezultatai įkvepia optimizmo, teigia Ukrainos gynybos ministrasRamšteino formato Ukrainos gynybos kontaktinės grupės 10-ojo susitikimo rezultatai įkvepia optimizmo, tviteryje pranešė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.„Ramšteinas-10 įkvepia optimizmo: oro gynybos stiprinimas, amunicijos tiekimas, mokymai ir „šarvuoto kumščio“ formavimas“, – rašė O. Reznikovas.Taip pat O. Reznikovas padėkojo JAV gynybos sekretoriui Lloydui Austinui už puikų vadovavimą, o draugams iš antikremlinės koalicijos – už pasirengimą būti su Ukraina iki jos pergalės.10-asis Ukrainos gynybos kontaktinės grupės posėdis trečiadienį vyko internetu.

Zelenskis susitiko su JAV filantrope, „Apple“ įkūrėjo našle L. P. JobsUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su JAV verslininke ir filantrope Laurene Powell Jobs ir kalbėjosi apie tai, kaip svarbu išsaugoti pasaulinę vienybę remiant Ukrainą. Apie tai „Telegram“ pranešė pats V. Zelenskis.„Aptarėme, kaip svarbu išsaugoti pasaulinę vienybę remiant Ukrainą. Aš kalbėjau apie viešųjų paslaugų portalą „Diia“ ir specialų mokesčių režimą IT bendrovėms „Diia.City“, – rašė Ukrainos prezidentas.Pasak V. Zelenskio, Ukraina ir toliau plėtos skaitmeninį sektorių, kuris karo metu įrodė savo atsparumą ir efektyvumą.Jis išreiškė viltį, kad po karo šalies IT sektorius padės sparčiau plėtoti verslumą, išgyvendinti korupciją ir supaprastinti bendravimą tarp piliečių ir valdžios institucijų.L. P. Jobs yra amerikiečių milijardierė verslininkė ir vadovė, bendrovės „Emerson Collective“ įkūrėja ir pirmininkė. Taip pat ji yra vieno iš „Apple Inc.“ įkūrėjų ir buvusio generalinio direktoriaus Steve‘o Jobso našlė.

Rusų pajėgoms apšaudžius Ukrainos Marhaneco miestą žuvo du žmonėsRusijos pajėgoms trečiadienį apšaudžius Marhaneco miestą Ukrainos Dnipropetrovsko srityje žuvo dvi moterys, „Telegram“ kanale pranešė srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.Aukų amžius yra 62 ir 57 metai. Preliminariais duomenimis, dar penki asmenys – keturios moterys ir vyras – buvo sužeisti.Per apšaudymą, S. Lysako teigimu, apgadinti septyni daugiaaukščiai ir keturi vienbučiai.

Prigožinas: rusams turėtų būti leista kritikuoti aukščiausiąją karinę vadovybęGrupuotės „Vagner“ vadovas trečiadienį pareiškė, kad rusams turėtų būti leista kritikuoti aukščiausius kariuomenės vadus, įstatymų leidėjams sugriežtinus bausmes už Ukrainoje kovojančių pajėgų „diskreditavimą“.Rusijos parlamento žemieji rūmai antradienį pritarė įstatymui, kuriuo nustatomos griežtos laisvės atėmimo bausmės asmenims, kritikuojantiems samdinius, įskaitant „Vagner“ grupės narius; ši priemonė anksčiau buvo taikoma tik reguliariosioms pajėgoms.Trečiadienį „Vagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas pareiškė, kad žmonės turėtų jaustis laisvi reikšti savo nuomonę ir kad nekritikuotini yra tik eiliniai kariai.„Manau, kad įstatymas, draudžiantis diskredituoti, neturėtų būti taikomas vadovaujančiam personalui, tai yra man, gynybos ministrui, ir kitiems vadams, kurie daro ar gali daryti klaidų per specialiąją karinę operaciją“, – rašė J. Prigožinas „Telegram“.„Visuomenė turėtų apie juos pasakyti tai, ką mano esant reikalinga, – sakė jis. – Tik kareivis yra šventas. Taigi kareivius reikia palikti ramybėje“.J. Prigožinas – prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas – jau kelis mėnesius dalyvauja kovoje dėl valdžios su Gynybos ministerija, tvirtindamas, kad mūšio lauke pergales pasiekia anksčiau už Rusijos kariuomenę, ir kaltindamas kariuomenę, kad ši nesidalija amunicija su jo pajėgomis.Jis taip pat tvirtino, kad nieko „nediskredituoja“. „Aš tik kalbu tiesą“, – sakė jis, pridurdamas, kad jo pareiškimus patikrino advokatai.„Žinoma, kiekvienas gali būti įkalintas, taip pat ir aš, – sakė jis. – Tačiau tokiu atveju neturėtume pamiršti, kad 146 mln. rusų taip pat gali būti įkalinti, o tai yra kelias į niekur“.Vašingtono ir Briuselio sankcionuotas J. Prigožinas daugelį metų veikė šešėlyje, tačiau prasidėjus karui Ukrainoje atsidūrė dėmesio centre. Dabar jis stengiasi parodyti, kad jo pajėgos, kurios vadovauja puolimams prieš rytų Ukrainos miestus, įskaitant Bachmutą, yra efektyvesnės už Rusijos reguliariąją kariuomenę.

Eurokomisarė: ES turi didelį potencialą gaminti Ukrainai skubiai reikiamus artilerijos sviediniusEuropos Komisija (EK) ieškos būdų, kaip skatinti stabilų Ukrainai reikalingos amunicijos tiekimą, sako eurokomisarė Mairead McGuinness. Pasak jos, EK yra pasirengusi „mobilizuoti savo reguliacinę įtaką ir prieinamus resursus“, kad paskatintų Europos Sąjungos (ES) pramonės apimtis.„Svarstome visas galimybes, įskaitant ir ES biudžeto mobilizavimą, jei tik to reikėtų. (...) Neseniai pasiūlėme Europos gynybos pramonės stiprinimo naudojantis bendradarbiaujamaisiais viešaisiais pirkimais aktą. Ši trumpojo laikotarpio priemonė, kartu su 500 mln. eurų, galėtų būti naudojama spartinant reikiamos ginkluotės gamybos apimtis“, – Europos Parlamentui trečiadienį sakė M. McGuinness.„Jei reiktų, pasitelktume ir kitus išteklius. Tuo pat metu reikia mobilizuoti privačias lėšas, įskaitant Europos Investicinio Banko ir bankų“, – tęsė už finansines paslaugas, finansinį stabilumą, kapitalo rinkų sąjungą ir sankcijų įgyvendinimą atsakinga eurokomisarė.M. McGuinness informavo, kad Ukrainos gynybos ministerija Bendrijos prašo užtikrinti skubų ir nuolatinį 155 mm artilerijos sviedinių tiekimą.EK atstovės teigimu, 11-oje ES šalių nustatyti 15 reikiamos ginkluotės gamintojų, tačiau beveik visa jų produkcija jau užsakyta.Vis tik, esą dar yra erdvės skatinti Ukrainos prašomų artilerijos šaudmenų gamybą, pasirašant didelio masto sutartis su jų tiekėjais.„Geros naujienos, kad ES pramonės potencialas gaminti 155 mm ginkluotę išlieka didelis. Ir mums reikia jį „atrakinti“. Tinkamą signalą pramonei pasiųstume pasirašant didžiulius, Europos lygiu konsoliduotus kontraktus“, – kalbėjo M. McGuinness.“, – kalbėjo M. McGuinness.„Tačiau tai negarantuotų tiekimo laiku“, – pažymėjo ji.M. McGuinness teigimu, tam, kad ES išlaikytų karinę paramą Ukrainai, blokas turi kuo greičiau perduoti dabar sandėliuose turimą amuniciją, Europos ginklų pramonei pateikti „masyvius užsakymus“, kurie patenkintų tiek Bendrijos, tiek Ukrainos poreikius, taip pat – „greitai ir smarkiai“ padidinti Europos gamybos pajėgumus.„Kad skirtume Ukrainai pakankamą paramą, šie trys tikslai turi būti vykdomi vienu metu – jei nepadidinsime pramonės apimčių, neskatinsime šalių narių siųsti daugiau ginkluotės iš savo atsargų. Norime, kad jos žinotų, jog jų ginkluotės arsenalas – grėsmės, kuri, tikėtina, išliks ilgam, akivaizdoje – bus užpildomas greitai“, – teigė eurokomisarė.Anot jos, bendra ES šalių parama Ukrainai praėjusiais metais galėjo siekti apie 12 mlrd. eurų.

Sirijos prezidentas remia Rusijos karą prieš „nacius“Maskvoje viešėdamas Sirijos prezidentas viešai išreiškė paramą Rusijai kare Ukrainoje. Basharas al Assadas prisijungė prie labai trumpo sąrašo lyderių, kurie garsiai rėmė Vladimiro Putino karą, praneša „Skynews“.B. al Assadas antradienį atvyko į Maskvą ir trečiadienį Kremliuje susitiko su Rusijos prezidentu.Per susitikimą B. al Assadas sakė, kad Rusija kovoja su neonaciais ir „senaisiais naciais“, kuriuos Vakarai priėmė ir dabar palaiko.Ir Kijevas, ir Vakarai teigia, kad Rusijos kaltinimai, jog Ukraina tapo nacizmo ir „rusofobijos“ židiniu, yra nepagrįstas pretekstas neišprovokuotam agresijos karui.Rusija yra pagrindinė B. al Assado rėmėja ir plačiai veikia Sirijoje, kur pilietinis karas nusinešė beveik 500 000 žmonių gyvybių.V. Putinas gali tikėtis labai nedaugelio tarptautinių sąjungininkų paramos. Praėjusį mėnesį per JT balsavimą, surengtą maždaug per pirmąsias karo metines, septynios šalys balsavo prieš rezoliuciją, raginančią nutraukti kovas ir nedelsiant pasitraukti iš Ukrainos. Tai buvo Baltarusija, Sirija, Eritrėja, Šiaurės Korėja, Malis, Nikaragva ir, žinoma, Rusija.

Rusija pareiškė norinti ištraukti sudužusį JAV dronąPraėjus dienai po JAV drono sudužimo virš Juodosios jūros, Rusijai parūpo jo nuolaužos. Bus mėginama ištraukti nuolaužas, pareiškė Rusijos Saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas, kurį cituoja agentūra „Reuters“.„Nežinau, ar mums pavyks, ar ne“, – kalbėjo pareigūnas. Bet Rusija esą bet kokiu atveju mėgins. JAV prieš tai pareiškė, kad drono galimai nebus įmanoma ištraukti.Rusijos pareiškimas gali dar labiau padidinti įtampą tarp JAV ir Rusijos.Sudužęs dronas yra „MQ-9 Reaper“ tipo bepilotė skraidyklė. JAV duomenimis, ji skrido tarptautinėje oro erdvėje. Antradienį droną perėmė du rusų naikintuvai. Vienas jų kliudė žvalgybinio drono propelerį. Po susidūrimo droną teko numušti, pareiškė JAV kariškiai.Vašingtonas kalbėjo apie „nesaugius ir neprofesionalius Rusijos pusės veiksmus“.

JAV gynybos sekretorius kaltina Rusiją agresyviu elgesiu Virš Juodosios jūros sudužus amerikiečių kariniam dronui, JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas apkaltino Rusiją agresyviu elgesiu. „Pavojingas incidentas yra agresyvių, rizikingų ir nesaugių Rusijos pilotų veiksmų tarptautinėje erdvėje pavyzdys, – sakė jis trečiadienį virtualiame Ukrainos kontaktinės grupės susitikime. – Rusija privalo saugiai ir profesionaliai valdyti savo karinius orlaivius.“ JAV esą ir toliau skraidys ir vykdys operacijas ten, kur tai leidžia tarptautinė teisė.JAV kariniais duomenimis, antradienį tarptautinėje oro erdvėje virš Juodosios jūros nepilotuojamas amerikiečių karinis dronas susidūrė su Rusijos naikintuvu.  JAV pajėgos po susidūrimo buvo priverstos numušti droną, pareiškė Pentagonas.L. Austinas Rusijos pilotų elgesį pavadino pavojingu, beatodairišku ir neprofesionaliu.JAV valstybės departamentas po incidento išsikvietė Rusijos ambasadorių Vašingtone.

Okupuotame Melitopolyje susprogdintas žinomas kolaborantasRusų okupuoto Melitopolio centre nugriaudėjo galingas sprogimas – buvo susprogdintas kolaboranto Ivano Tkačo automobilis. Pastarasis organizavo „Vagner“ samdinių ir Rusijos Federacijos karinių pajėgų pervežimą į frontą Zaporižios srityje.„RIA Melitopol“ skelbia, kad, preliminariais duomenimis, Melitopolyje buvo susprogdintas automobilis, stovėjęs Ukrainos didvyrių gatvėje prie 48 numeriu pažymėto namo.Sprogimas nugriaudėjo gyvenamo devynaukščio kieme. Remiantis žiniasklaidos informacija, nužudytas vietos „valdininkas“.„Ukrainskaja Pravda“ šaltiniai Ukrainos saugumo tarnyboje patvirtino „valdininko“ mirties faktą ir skelbia, kad kalbama apie I. Tkačą, kurį 2022 metų gruodį okupantai buvo paskyrę eiti Melitopolio miesto karinės-pilietinės administracijos bendrovės „Miesto transportas“ direktoriumi.Ukrainos saugumas skelbia, kad nuo 2022 metų kovo I. Tkačas entuziastingai pirmojo Melitopolio karinės-pilietinės administracijos vadovo pavaduotojo Sergejaus Zolotarevo pavedimu užsiėmė pervežimo paslaugomis.Jis suorganizavo transporto susisiekimą su Krymu, Donecko ir Luhansko sritimis, apie tai atvirai skelbė savo propagandiniuose vaizdo įrašuose.I.Tkačas taip pat užsiėmė Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų personalo pervežimu iš Donecko, Chersono sričių bei Krymo į Zaporižios sritį ir atgal. Organizavo ir „Vagner“ organizacijos samdinių pervežimą į Zaporižios sritį.

Sulaikytas buvęs Ukrainos saugumo tarnybos pareigūnas, šantažavęs savo kolegas Ukrainos saugumo tarnyba (UST) sulaikė buvusį savo darbuotoją, kuris ragino kolegas dezertyruoti ir bėgti iš Kyjivo. Jeigu šie nesutikdavo to daryti, išdavikas juos šantažuodavo, grasindamas, kad „nutekins“ duomenis apie juos Rusijos Federalinei saugumo tarnybai.Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis UST atstovais. „Plataus masto Rusijos invazijos išvakarėse jis metė tarnybą ir išvyko į vieną iš ES šalių. Iš ten jis skambindavo  buvusiems kolegoms ir ragindavo juos dezertyruoti iš Kyjivo, žadėdamas, kad tada jiems „viskas bus gerai“,  – rašoma pranešime.Jei buvę bendradarbiai atsisakydavo dezertyruoti, jis grasindavo, kad perduos jų asmeninius duomenis Rusijos specialiosioms tarnyboms.Šių metų kovą jis kirto Ukrainos valstybinę sieną ir iškart buvo sulaikytas. Jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas. Vyrui pareikšti įtarimai dėl valstybės išdavimo ir dezertyravimo.

Rusija tobulins bedarbių įgūdžius dirbti gynybos sektoriuje Trečiadienį Maskva paskelbė rengsianti nemokamus bedarbių kursus, kad jie galėtų dirbti gynybos pramonėje, patiriančioje vis didesnį spaudimą, kai Kremlius pasiuntė kariuomenę į Ukrainą.„Darbo ieškantys rusai galės lankyti nemokamus profesinius kursus arba gauti papildomą profesinį mokymą, kad galėtų įsidarbinti su kariniu pramoniniu kompleksu susijusiose įmonėse“, – paskelbta vyriausybės tinklalapyje.Ministras pirmininkas Michailas Mišustinas pasirašė įsaką skirti 8,6 mln. eurų prilygstančią sumą rubliais apmokyti maždaug 12 tūkst. žmonių.„Sprendimas padės gynybos pramonės įmonėms patenkinti specialistų poreikį ir padės rusams greičiau susirasti darbą“, – sakoma Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime.Dėl pernai Maskvos pradėtos intervencijos į Ukrainą Rusijos gynybos pramonei trūksta darbuotojų. Prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą ragino pramonės lyderius padidinti karo Ukrainoje tikslams skirtų šaudmenų gamybą. Oficialiais duomenimis, siekiant patenkinti didėjančius Rusijos kariuomenės Ukrainoje poreikius, maždaug trečdalį 2023 m. federalinio biudžeto numatyta skirti gynybai ir saugumui.

Turkija svarsto praleisti JAV laivus pasiimti numušto drono Turkija svarsto galimybę „atidaryti“ Bosforo sąsiaurį JAV kariniams laivams, kad šie galėtų pasiimti rusų numuštą droną „MQ-9 Reaper“.Tai trečiadienį pareiškė Turkijos gynybos ministras Hulusis Akaras, praneša portalas „rbc.ua“.„Kaip jums žinoma, vakar įvyko incidentas. Mes atidžiai stebime įvykius, palaikome įvairius kontaktus“, – sakė žurnalistams ministras.H. Akaras pabrėžė, kad Turkija yra už „protingą incidento sureguliavimą“.Portalas primena, kad antradienį Rusijos naikintuvas „Su-27“ numušė JAV droną „MQ-9 Reaper“, kuris vykdė žvalgybos misiją tarptautinėje oro erdvėje virš Juodosios jūros.Pasirodė pranešimų, kad Rusijos kariškiai ketina ištraukti amerikiečių droną iš Juodosios jūros.

Netoli Bachmuto numuštas Rusijos karo lėktuvas Ukrainos gynėjai netoli Bachmuto miesto šalies rytuose numušė Rusijos karo lėktuvą. Tai pranešė Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.Pasak pareigūno, tai buvo „Suchoi“ modelio orlaivis. Jį likvidavo 93-ioji atskiroji mechanizuota brigada.Kaip jau rašė „Ukrinform“, nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. kovo 15-osios ryto Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino 304 okupantų lėktuvus. https://t.me/uniannet/92504

Okupuotame Kryme kilo gaisras buvusio geležies rūdos kombinato teritorijoje Okupuoto Krymo rytuose esančiame Kerčės mieste trečiadienį kilo didelis gaisras. Ugnis įsiplieskė buvusio geležies rūdos kombinato teritorijoje.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis tenykščiais „Telegram“ kanalais.„Kerčėje, buvusio geležies rūdos kombinato rajone, didelis gaisras“, – sakoma pranešime.Šiuo metu buvęs Kamyš Buruno geležies rūdos kombinatas nedirba. Internautai spėlioja, kad jis galėjo būti naudojamas kaip sandėlis.Portalas primena, kad antradienį užsidegė sandėlis okupuotame Simferopolyje.Anksčiau Simferopolyje per didelį gaisrą žuvo šeši žmonės.https://t.me/Ukraine_365News/48386

Lenkija: gauta teigiamų signalų dėl MiG-29 perdavimo UkrainaiLenkija iš kelių šalių gavo teigiamų signalų, kad jos norėtų perduoti Ukrainai naikintuvų MiG-29.Kaip trečiadienį pranešė „Bloomberg“, tai pareiškė Lenkijos vyriausybės atstovas Piotras Mülleris, neįvardydamas konkrečių šalių.Pasak jo, sovietinių naikintuvų MiG-29 perdavimo Ukrainai klausimą svarsto kelios šalys. Lenkija taip pat pasirengusi priimti teigiamą sprendimą, koordinuodama savo veiksmus su kitais partneriais.Anksčiau Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis pareiškė, kad jo šalis gali perduoti Ukrainos kariškiams savo naikintuvus MiG-29. Anot jo, tai gali įvykti per 4–6 savaites.

Ukraina po JAV drono katastrofos: Putinas nori išplėsti karą Trečiadienį, po incidento virš Juodosios jūros, kai Rusijos naikintuvai perėmė JAV nepilotuojamą orlaivį ir šis sudužo, Kyjivas apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną mėginimu išplėsti karą Ukrainoje.„Incidentas su amerikiečių bepiločiu orlaiviu „MQ-9 Reaper“, išprovokuotas Rusijos virš Juodosios jūros, yra V. Putino būdas pasiųsti žinią, kad jis pasirengęs išplėsti konfliktą įtraukiant kitas šalis. Tokios taktikos tikslas visuomet yra didinti statymus“, – socialinėje žiniasklaidoje pareiškė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.

Per Rusijos sukeltą karą jau žuvo 161 Ukrainos sportininkas Ukrainos tinklalapyje „Sporto angelai“ paskelbta informacija apie 161 šalies sportininką, žuvusį per Rusijos sukeltą karą, praneša naujienų agentūra „Interfax – Ukraina“.Gruodžio 22 d. tinklalapis informavo apie 116 Ukrainos sportininkų, kurie įvairiomis aplinkybėmis žuvo prasidėjus Rusijos plataus masto agresijai. Tad nuo to laiko šį liūdną sąrašą papildė 45 nauji vardai.Tarp žuvusiųjų – irkluotojas Romanas Minakovas, plaukikas Maksymas Kovalenka, biatlonininkas Michailas Barybinas, boksininkas Romanas Zacharovas, futbolininkas Viktoras Tkačukas, kiti sportininkai.Tinklalapis „Sporto angelai“, informuojantis apie kare žuvusius Ukrainos sportininkus, buvo atidarytas praėjusių metų gegužės pradžioje su Ukrainos sporto komiteto pagalba.

Nuo 2014 metų Ukrainos kariuomenėje moterų skaičius išaugo 2,5 karto Ukrainos ginkluotosiose pajėgose pastebima stabili moterų skaičiaus didėjimo tendencija. Nuo 2014 metų moterų karių padaugėjo 2,5 karto, o karininkių – septynis kartus.Kaip praneša „Ukrinform“ korespondentas, šiuos duomenis per pokalbį prie apskritojo stalo tema „Karas. Moterys kariuomenėje: ar stiprieji turi silpnybių?“ pateikė Gynybos ministerijos atstovė Liubov Humeniuk.„Moterų skaičius didėja visose Ukrainos ginkluotųjų pajėgų personalo kategorijose. Pavyzdžiui, 2014 metais bendras moterų skaičius sudarė 49 926, iš jų 16 557 – karės, 1 633 – karininkės, 4 754 – puskarininkės. O 2023 metų kovo 1 d. Ukrainos kariuomenėje jau buvo 60 538 moterys, iš jų 42 898 - karės“, – sakė L. Humeniuk. Ji patikslino, kad moterų karių skaičius palyginti su 2014 metais išaugo 2,5 karto.Karininkių skaičius išaugo iki 7 416 ir yra beveik septynis kartus didesnis negu 2014 metais.Anot L. Humeniuk, lyčių lygybės klausimas visuomenėje sulaukė deramo dėmesio, todėl moterys aktyviau stoja į armijos gretas. Šiuo metu vadovaujančias pareigas einančių moterų dalis siekia 11 proc.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, 2022 metų spalio mėnesį Ukrainos ginkluotosiose pajėgose tarnavo daugiau kaip 40 tūkst. moterų, iš jų 5 tūkst. – priešakinėse linijose.

Ukrainoje atleisti dar kelių sričių vadovai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido dar kelių šalies sričių vadovus. Tai pranešė vyriausybės Kyjive atstovas, kuriuo remiasi „Sky News“.Pasak atstovo, darbo neteko Luhansko, Odesos ir Chmelnyckio sričių gubernatoriai. Tiksli jų atleidimo priežastis nenurodoma.Nėra jokių ženklų, rodančių, kad naujausi atleidimai yra kaip nors susiję su įtarimais korupcija.

Danijos vyriausybė steigs 1 mlrd. JAV dolerių pagalbos Ukrainai fondą 2023 m. Danija įsteigs 1 milijardo dolerių pagalbos Ukrainai fondą, trečiadienį paskelbė Danijos vyriausybė, tam pritarė beveik visos parlamento partijos.„Vyriausybė sutarė įsteigti Ukrainai skirtą fondą, kurio bendra suma 2023 m. sudarytų apie septynis milijardus kronų (1 mlrd. JAV dolerių)“, – sakoma Finansų ministerijos pranešime. Projektui pritarė 159 iš 179 parlamento narių.

Ukrainos gynybos pajėgos jau numušė apie 700 Rusijos raketų Nuo 2022 metų rugsėjo, kai prasidėjo masinės Rusijos atakos prieš kritinę Ukrainos infrastruktūrą, šalies oro gynybos pajėgos numušė apie 700 okupantų raketų.Tai trečiadienį per televizijos maratoną pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas, kuriuo remiasi portalas „rbc.ua“.Jis pažymėjo, kad Rusija išnaudojo didžiules strategines raketų atsargas, atakuodama kritinę Ukrainos infrastruktūrą.„Po kovo 9-osios, kai rusai surengė dar vieną masinę ataką, oro gynybos numuštų raketų skaičius išaugo iki 700, taip pat numušta daugiau kaip 650 dronų kamikadzių“, – sakė J. Ihnatas.Pareigūnas priminė, jog Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas per susitikimą su kolega iš Norvegijos Franku Bakke-Jensenu pranešė, kad nuo rugsėjo rusai prieš šalies kritinę infrastruktūrą panaudojo 820 raketų – tiek sparnuotųjų, tiek balistinių.Portalas atkreipia dėmesį į tai, kad Rusija, be itin tikslių ir ilgojo nuotolio raketų, taip pat naudoja „Ch-22“ ir „S-300“ tipo raketas ir kitas valdomas aviacijos raketas.Kovo 9 d. rusai surengė dar vieną masinę ataką prieš Ukrainą. Per apšaudymus žuvo žmonių, padaryta žalos energetikos ir kritinės infrastruktūros objektams.Tą dieną Rusija paleido į Ukrainą 81 raketą, tarp jų – 20 raketų „Kalibr“. Beveik pusę jų Ukrainos oro gynybos pajėgoms pavyko numušti.

Oro pavojaus signalas paskelbtas visoje Ukrainoje.

Okupantai smogė CharkivuiOkupantai trečiadienį smogė Charkivui. Apie tai pranešė Charkivo gubernatorius Olehas Synehubovas. Jis paragino gyventojus likti slėptuvėse.Ukrainos valstybinis transliuotojas „Suspilne“ pranešė, kad „Charkive nugriaudėjo sprogimas“.Socialinių tinklų vartotojai praneša, kad danguje matyti juodas dūmų stulpas.

Britų žvalgyba: Rusijos valdžios pareigūnams taikomi vis griežtesni kelionių apribojimai Nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios Rusijos valdžios pareigūnams taikomi vis griežtesni kelionių į užsienį apribojimai. Manoma, kad tokiu būdu Maskva galimai siekia užkirsti kelią vis labiau nepatenkintų tarnautojų pasitraukimui. Tai savo naujausioje, trečiadienį tviteryje paskelbtoje žvalgybos duomenų suvestinėje pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.Suvestinėje pažymima, kad dėl šios priežasties kai kurie rusų pareigūnai jau veikiausiai turėjo visiškai atsisakyti savo pasų ir perduoti juos Federalinei saugumo tarnybai (FSB). Kaip teigiama, apribojimai griežtėja artyn prie galios centro; Kremliaus darbuotojams draudžiamos visos poilsinės kelionės į užsienio šalis.Pasak ministerijos, šių priemonių iš pradžių imtasi dar sovietmečiu. Po Krymo aneksijos 2014 m. apribojimai buvo sugriežtinti. Suvestinėje nurodoma, kad esama realistiškos tikimybės, jog atitinkami suvaržymai ateityje gali griežtėti dar labiau.JK gynybos ministerija tokiomis suvestinėmis dalinasi kasdien, nuo pat Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d.

Rusijos ambasadorius amerikiečiams: liaukitės skraidyti prie mūsų sienųRusijos naikintuvams virš Juodosios jūros susidūrus su amerikiečių dronu, trečiadienį Rusijos ambasadorius Jungtinėse Valstijose paragino Vašingtoną nutraukti „priešiškus“ skrydžius netoli jo šalies sienos. „Tikimės, kad Jungtinės Valstijos susilaikys nuo tolesnių spekuliacijų žiniasklaidoje ir liausis skraidžiusios netoli Rusijos sienų, – „Telegram“ kanale rašė ambasadorius Anatolijus Antonovas. – Bet  kokius veiksmus, naudojant JAV ginkluotę, mes laikysime atvirai priešiškais“.„Esame susirūpinę dėl nepriimtinos JAV kariuomenės veiklos labai arti mūsų sienų. Mes puikiai žinome, kokiu tikslu naudojamos tokios bepilotės žvalgybos ir smogiamosios priemonės. Ką jos veikia už tūkstančių kilometrų nuo JAV? Atsakymas akivaizdus: jos renka žvalgybinę informaciją, kurią vėliau Kijivo režimas panaudoja smūgiams prieš mūsų ginkluotąsias pajėgas ir teritoriją. Užduokime sau retorinį klausimą: jei, pavyzdžiui, Rusijos smogiamasis dronas pasirodytų netoli Niujorko ar San Francisko, kokia būtų JAV karinių oro bei jūrų pajėgų reakcija? Esu tikras, kad JAV kariuomenės veiksmai būtų bekompromisiai, kuriais būtų neleidžiama „prasiveržti“ į jos oro ar jūrų erdvę“, – pareiškė Rusijos ambasadorius.Antradienį virš Juodosios jūros Rusijos naikintuvas išpylė degalų ant amerikiečių bepiločio orlaivio, tada su juo susidūrė ir šis sudužo, pranešė JAV kariuomenė. JAV pajėgų Europos vadavietė nurodė, kad du Rusijos naikintuvai Su-27 perėmė bepilotį orlaivį „MQ-9 Reaper“ virš tarptautinių vandenų, vienas jų užkabino drono propelerį. JAV kariuomenė tokius Su-27 veiksmus pavadino neatsargiais ir neprofesionaliais.  Rusijos gynybos ministerija antradienį neigė sukėlusi drono katastrofą. Maskva teigia aptikusi amerikiečių bepilotį orlaivį MQ-9 „virš Juodosios jūros vandenų Krymo pusiasalio rajone“,  jis skrido „Rusijos valstybės sienos link“.

Amerikiečių kanalas paskelbė, kaip galėjo būti numuštas dronas „MQ-9 Reaper“JAV televizijos kanalas CBS paskelbė vaizdo įrašą, kuriame atkurta, kaip galėjo įvykti incidentas virš Juodosios jūros, kai Rusijos naikintuvas numušė JAV bepilotį orlaivį.Remiantis vaizdo įrašu, du Rusijos naikintuvai per pusvalandį 19 kartų praskrido netoli drono ir išpylė degalų. Paskui matyti, kad naikintuvas kliudo drono sraigtą ir šis nukrenta į jūrą.„To iki šiandien dar niekada nebuvo nutikę“, – komentuoja balsas už kadro.https://twitter.com/CBSEveningNews/status/1635776410605191176

Rusija Juodojoje jūroje laiko keturis raketnešius su 28 raketomis „Kalibr“ Juodojoje jūroje šiuo metu yra 13 Rusijos laivų, įskaitant keturis raketnešius su 28 sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“.Kaip rašo „Ukrinform“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinių jūrų pajėgų vadovybė tai pranešė trečiadienį „Facebook“ paskyroje.„2023 m. kovo 15 d. duomenimis, Juodojoje jūroje budi 13 priešo laivų, tarp jų – keturi sparnuotųjų raketų „Kalibr“ nešėjai, kurių bendra salvė sudarytų iki 28 raketų“, – rašoma pranešime.Pasak Ukrainos kariškių, Azovo jūroje yra vienas priešo laivas; Viduržemio jūroje – iki septynių priešo laivų, tarp jų – trys raketų „Kalibr“ nešėjai, kurių bendra salvė sudarytų iki 20 raketų.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, iki kovo 14 d. vakaro Rusija į Juodąją jūrą išvedė 17 karinių laivų, tarp jų – keturis raketnešius.

JAV: imtasi priemonių bepiločio nuolaužoms apsaugotiJAV Nacionalinės saugumo tarybos strateginių ryšių koordinatorius Johnas Kirby CNN sakė, kad JAV ėmėsi priemonių, kad Juodojoje jūroje numušto bepiločio orlaivio „MQ-9 Reaper“ nuolaužos nepatektų į kitos šalies rankas.J. Kirby teigė, kad JAV valdžios institucijos „ėmėsi priemonių mūsų nuosavybei, konkrečiai šiam dronui, apsaugoti“. „Žinoma, nenorime, kad nuolaužos patektų į kieno nors kito, išskyrus mūsų pačių, rankas“, – sakė jis.Apie kokias priemones kalbama, J. Kirby nepatikslino.

Kirby: JAV neprieštarauja, kad kitos šalys siųstų Ukrainai naikintuvusSuteikti Ukrainai naikintuvus yra suverenus bet kurios šalies sprendimas, tokioms iniciatyvoms Jungtinės Amerikos Valstijos neprieštarauja, antradienį sakė JAV Nacionalinės saugumo tarybos strateginių ryšių koordinatorius Johnas Kirby, tai pranešė „Ukrinform“ korespondentas.Paprašytas pakomentuoti Lenkijos ketinimus perduoti Ukrainai lėktuvų MiG-29, J. Kirby sakė, kad šalys pačios gali priimti tokius sprendimus. Pasak jo, JAV nespaudžia ir neįtikinėja, kai kalbama apie karinę pagalbą Ukrainai. Koordinavimas vyksta tarptautiniu lygiu, įskaitant Ukrainos gynybos kontaktinės grupės formatu.J. Kirby sakė, kad jei kita šalis norėtų pasiųsti Ukrainai naikintuvų, JAV tikrai tai palaikytų.Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis antradienį pareiškė, kad per artimiausias keturias ar šešias savaites Varšuva gali pasiųsti į Ukrainą naikintuvus MiG-29. Anksčiau Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sakė, kad Lenkija pasirengusi perduoti Ukrainai šiuos lėktuvus, Ukrainos kariuomenė turi gebėjimą nedelsdama panaudoti juos kovinėse operacijose.

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta apie 161 520 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 980 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų kovo 15 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 161 520 kareivių.Tai trečiadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 3 492 tankų, 6 799 šarvuotųjų kovos mašinų, 2 528 artilerijos sistemų, 502 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 262 oro gynybos priemonių, 304 lėktuvų, 289 sraigtasparnių, 2 132 dronų, 907 sparnuotųjų raketų, 18 laivų, 5 377 automobilių, 257 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Žiniasklaida: Rusijos gynybos ministerija nori paimti į armiją dar 400 tūkst. kontraktininkųRusijoje balandžio 1 d. prasidės naujas kontraktininkų ėmimas į armiją, Gynybos ministerija planuoja papildyti kariuomenę 400 tūkst. žmonių.Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“.Šie duomenys apskaičiuoti analizuojant į Rusijos regionus išsiuntinėtas paskirstas, kuriose nurodomas žmonių, su kuriais turėtų būti pasirašyta karinės tarnybos sutartis, skaičius.Didžioji darbo dalis tenka karinių komisariatų darbuotojams, o už plano įgyvendinimą turės atsiskaityti sričių gubernatoriai.Pavyzdžiui, Čeliabinsko ir Sverdlovsko srityse Gynybos ministerija planuoja užverbuoti į karinę tarnybą pagal sutartį po 10 tūkst. žmonių, Permės krašte – 9 tūkst.Šią savaitę Voronežo srities gyventojams vėl pradėti dalyti šaukimai į karinius komisariatus, kaip ir praėjusių metų rugsėjį, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė „dalinę mobilizaciją“.Regiono valdžia tikina, jog tai daroma tik tam, kad „būtų atnaujinti karinės įskaitos duomenys“.Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas teigia, kad Kremliuje „nevyksta diskusijos“ dėl antrosios mobilizacijos bangos.Oficialiais duomenimis, nuo 2022 metų rugsėjo per „dalinę mobilizaciją“ į karinę tarnybą buvo pašaukta daugiau kaip 330 tūkst. atsargoje buvusių Rusijos piliečių.Šių metų sausį Rusijos gynybos ministerijos vadovas Sergejus Šoigu paskelbė užduotį per trejus metus padidinti armiją iki pusantro milijono žmonių. Planuojama, kad beveik pusė jų bus kontraktininkai.Portalas primena, kad Rusijos Valstybės Dūmai pateiktas įstatymo projektas dėl šaukiamojo amžiaus  padidinimo nuo 27 iki 30 metų.

Rytų Ukrainoje šaudyta baltojo fosforo šaudmenimisIš Rusijos pozicijų į negyvenamą teritoriją prie Časiv Jaro miesto Rytų Ukrainoje antradienį buvo paleisti baltojo fosforo šaudmenys, apie tai iš įvykio vietos pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.Du sviediniai buvo paleisti penkių minučių intervalu  apie 16.45 val. vietos ir Lietuvos laiku į kelią Časiv Jaro pietiniame pakraštyje. Šis kelias veda į netoliese esantį Bachmutą, ten verda ilgiausias ir kruviniausias per Rusijos invaziją mūšis.Buvo girdėti, kaip švilpia sviediniai ir pasigirsta sprogimai, sukelti šaudmenų, išleidžiančių mažus degančius baltojo fosforo kamuoliukus, kurie lėtai krinta ant žemės. Kamuoliukai padegė augmeniją abiejose kelio pusėse futbolo aikštės dydžio plote.AFP negalėjo patvirtinti, ar taikinys buvo Ukrainos pajėgų pozicijos, tačiau prie kelio išdegusioje vietoje stovėjo žalias sunkvežimis su baltu kryžiumi – Ukrainos kariuomenės ženklu. Artimiausi namai buvo maždaug už 200 metrų nuo išorinio paveiktos teritorijos krašto.Ginklai, kuriuose yra fosforo, yra padegamieji ginklai, draudžiami naudoti prieš civilius, bet pagal 1980 m. Ženevoje pasirašytą konvenciją jie gali būti naudojami prieš karinius taikinius. Nuo karo pradžios Kyjivas kelis kartus kaltino Maskvą panaudojus šiuos ginklus, taip pat ir prieš civilius, Rusijos kariuomenė tai kategoriškai neigia.

Rusijos lėktuvas ir JAV dronas susidūrė už 120 km nuo KrymoRusijos lėktuvas ir JAV karinis dronas antradienį susidūrė virš Juodosios jūros už 120 km nuo okupuoto Krymo, praneša laikraštis „The New York Times“.Pasak neįvardyto Pentagono atstovo, antradienį anksti rytą amerikiečių bepilotė skraidyklė pakilo iš karinės bazės Rumunijoje atlikti planinės misijos, kuri paprastai trunka 9-10 valandų.Incidento metu dronas „MQ-9 Reaper“ buvo be ginkluotės, nors jo konstrukcija leidžia nešti raketas „Hellfire“.„The New York Times“ šaltinis pažymėjo, kad dronas vykdė stebėjimo misiją už maždaug 120 km į pietvakarius nuo Krymo. Pasak jo, sudėtingos orlaivio kameros ir kiti jutikliai leidžia „pažvelgti į Krymą“, nesiartinant prie pusiasalio oro erdvės.Kai Rusijos lėktuvai perėmė JAV droną, jis buvo maždaug 7,6 km aukštyje. Rusų naikintuvai „Su-27“ suko virš jo ratus ir pylė ant jo degalus, tikriausiai mėgindami sugadinti „MQ-9 Reaper“ įrangą.Aukšti Amerikos pareigūnai jau senokai nerimauja dėl to, kad net nedidelis incidentas virš Juodosios jūros gali sukelti tiesioginę Rusijos ir JAV konfrontaciją, todėl susidūrimas labai sukrėtė amerikiečių kariškius, stebėjusius droną iš Ramšteino bazės Vokietijoje.Rusai teigia, kad JAV dronas nesusidūrė su Rusijos naikintuvu ir pats nukrito į Juodąją jūrą.

Gubernatorius: Rusija virš Belgorodo srities numušė 3 raketasBelgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas tvirtino, kad kovo 14 dieną Rusijos oro gynyba numušė tris raketas virš Belgorodo srities.Jis nepatikslino, ar raketos buvo ukrainiečių, ar Rusijos ginkluotė, kuri nukrypo nuo kurso.V. Gladkovas per „Telegram“ pranešė, kad vienos raketos nuolaužos nukrito gyvenamajame rajone.Belgorodo meras Valentinas Demidovas sakė, kad aukų nėra.Anot jo, apgadinti kelių namų ir vieno daugiabučio langai ir stogai, taip pat automobiliai.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo galima tikėtis artimiausiomis dienomisPirmųjų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo etapų galima tikėtis per artimiausias vieną ar dvi savaites. Jie bus vykdomi naudojant didelio tikslumo ginklus.Tai televizijos eteryje pareiškė karo ekspertas Michailas Samusas. Anot jo, norint pradėti pagrindinį operacijos etapą, reikės palaukti, kol bus sukurtos tam tikros sąlygos.„Pirmųjų kontrpuolimo operacijos fazių galima tikėtis artimiausiomis dienomis, per artimiausias vieną ar dvi savaites. Šios fazės nevyks ant žemės, bus naudojami didelio tikslumo ginklai. Dabar laukiama daugiau tolimojo nuotolio ginklų, nes rusai stengiasi išlaikyti savo valdymo struktūros elementus, šaudmenų sandėlius toliau nei 80 km nuo fronto linijos, vengdami HIMARS smūgių“, – aiškino M. Samusas.

Kramatorską sukrėtė virtinė sprogimųKramatorske, Donecko srityje, vėlų kovo 14-osios vakarą po oro antskrydžio signalo nuaidėjo sprogimai.Tai, remdamasi vietos gyventojų pareiškimais, pranešė rbc.ua. Naktinis Kramatorsko apšaudymas įvyko praėjus maždaug valandai po masinio Kurachovo puolimo. Rusijos kariai Kramatorską užpuolė apie 23.40 val., internete rašo vietos gyventojai. Teigiama, kad galėjo įvykti nuo 15 iki 17 sprogimų.

Melitopolyje sprogus bombai automobilyje žuvo pareigūnasRemiantis pranešimais, okupuotame pietrytiniame regione sprogus automobilyje padėtai bombai žuvo Ukrainos pareigūnas, kuris, kaip manoma, bendradarbiavo su Rusijos pajėgomis, praneša „Skynews“.Ivanas Tkachas mirė nuo sužalojimų, sukeltų per sprogimą Melitopolyje, pranešė tiek Ukrainos, tiek Rusijos žiniasklaida.„Ukrainksa Pravda“ pranešė, kad I. Tkachas padėjo organizuoti Rusijos karių pervežimą į Donecką, Chersoną ir Krymą.Prorusiškos organizacijos „Mes kartu su Rusija“ Zaporožės regione pirmininkas „Telegram“ įraše taip pat sakė, kad I. Tkachas Ukrainoje buvo įvardytas išdaviku dėl bendradarbiavimo su Rusija.Per automobilio sprogimą taip pat buvo sužeista moteris ir vaikas, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaidos agentūra „Tass“.

Ambasadorius: Rusija nenori jokios konfrontacijos su JAVRusija nenori jokios konfrontacijos su JAV, pareiškė Rusijos ambasadorius po amerikiečių drono numušimo Juodojoje jūroje.Kalbėdamas per posėdį Valstybės departamente, Anatolijus Antonovas sakė, kad po iškvietimo turėjo „konstruktyvų pokalbį“ su valstybės sekretoriaus padėjėja Europai Karen Donfried.Susitikimas įvyko po Pentagono pareiškimo, kuriame teigiama, kad Rusijos lėktuvas kelis kartus bandė užpilti degalų ant JAV bepiločio orlaivio tarptautinėje oro erdvėje, o po to nukirto jo propelerį, tad dronas nukrito į Juodąją jūrą. Rusiją tokią versiją ir savo kaltė neigia.„Mes nenorime jokios konfrontacijos tarp JAV ir Rusijos Federacijos. Mes pasisakome už pragmatiškus santykius dėl JAV ir Rusijos Federacijos žmonių interesų. Apsikeitėme pastabomis šiuo klausimu, nes turime tam tikrų nesutarimų dėl to, kas šiandien įvyko“, - sakė A. Antonovas.Paklaustas, ar buvo kalbama apie karą Ukrainoje, Rusijos ambasadorius JAV sakė: „Mes nekalbame apie karą Ukrainoje, nes Ukrainoje nėra karo. Yra problema dėl specialios karinės operacijos, kurią vykdo Rusijos Federacija. Šios operacijos tikslas ir tikslai yra visiškai aiškūs. Mes daug kartų paaiškinome.“

Reznikovas: okupantai jau ruošiasi gynybai Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas antradienį teigė, kad Rusijos okupantai jau ruošiasi gintis nuo būsimos Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontratakos.„Rusai jau ėjo gintis. Jie jau sėdi gynyboje“, – per spaudos konferenciją sakė O. Reznikovas, kurį cituoja UNIAN.Pasak jo, rusai kasa tranšėjas, ruošia įtvirtinimus, ypač laikinai okupuotame Kryme. Ministras mano, kad tai geras ženklas, rodantis, jog okupantai jau pralaimėjo.„Jei jie jau nuėjo į gynybą savo specialiojoje operacijoje, tai jie jau pralaimėjo šį karą“, – aiškino O. Reznikovas. Ukrainos Sausumos pajėgų vadas pulkininkas generolas Oleksandras Syrskis neseniai sakė, kad Ukrainos gynėjų priešprieša yra „visai šalia“.Pasak Ukrainos prezidento biuro vadovo Mykhailo Podoliako patarėjo, kontrataka prieš Rusijos kariuomenę gali prasidėti per du mėnesius. Kad tai padarytų, Ukraina turi gauti daugiau ginklų.

Kremlius: Rusijos lėktuvas „nepataikė“ į JAV dronąRusijos naikintuvai nesusilietė su amerikiečių dronu, kuris buvo numuštas virš Juodosios jūros, pranešė Rusijos gynybos ministerija.Teigiama, kad bepilotį orlaivį per staigiai manevravo jo pačių pilotai, dėl ko buvo prarastas aukštis ir MQ-9 susidūrė su vandeniu.„Rusijos naikintuvai nenaudojo savo lėktuve esančių ginklų, nesusilietė su UAV ir saugiai grįžo į savo namų aerodromą“, – nurodė Gynybos ministerija.Dronas skrido link Rusijos sienos su išjungtais atsakikliais – belaidžio ryšio įrenginiais, pranešė ministerija.

Nyderlandai perduos Ukrainai išminavimo laivų ir radarų sistemųNyderlandai perduos Ukrainai išminavimo laivų, radarų, skirtų aptikti dronus, taip pat amfibijų M3. Tai lankydamasis Odesoje pareiškė gynybos ministrė Kajsa Ollongren, praneša agentūra „Reuters“.Radarų sistemos ir amfibijos M3 bus įsigytos tiesiai iš gamintojų. Abu išminavimo laivai Ukrainai bus pristatyti 2025 metais. Jie bus naudojami Juodojoje jūroje ir po karo ieškos minų.Pratybos laivų įguloms prasidės 2023 metų antrąjį pusmetį. Be Nyderlandų apmokymuose dalyvaus ir Belgija, taip pat galimai kiti partneriai.

JAV iškvietė Rusijos ambasadorių dėl bepiločio orlaivio numušimoJAV iškvietė Rusijos ambasadorių pareikšti protestą dėl antradienį virš Juodosios jūros sudužusio amerikiečių bepiločio orlaivio, su kuriuo susidūrė Rusijos naikintuvas, pranešė Valstybės departamentas.„Mes iškviečiame Rusijos ambasadorių į Valstybės departamentą“, – žurnalistams sakė atstovas spaudai Nedas Price‘as.

Ukrainoje atleidžiami Luhansko, Odesos ir Chmelnyckio regionų vadovai Ukrainos Vyriausybė sutarė dėl trijų regioninių valstybinių administracijų pirmininkų atleidimo. Tai paskelbė Vyriausybės atstovas Aukščiausioje Radoje Tarasas Melnyčiukas.Anot jo, susitarta dėl Luhansko regioninės valstybės administracijos vadovo Serhijaus Haidajaus atleidimo, o taip pat dėl Odesos ir Chmelnyckio regioninės valstybės administracijos pirmininkų atleidimo. Kaip anksčiau pranešė UNIAN, Serhijus Haidajus pranešė, kad atsistatydina iš Luhansko regioninės karinės administracijos vadovo pareigų. Atsistatydinimas, kaip paskelbta, yra susijęs su jo paskyrimu į Ukrainos ambasadoriaus Kazachstane postą. Luhansko srities administracijai jis vadovavo nuo 2019 metų spalio. Šių metų sausį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido penkis regioninių valstybinių administracijų vadovus. Vienas iš jų, Oleksijus Kuleba, buvo paskirtas Prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotoju.

Kramatorskui – mirtinas Rusijos smūgisUkrainos pareigūnai pranešė, kad antradienį Rusijos raketa pataikė į gyvenamąjį pastatą Rytų Ukrainos Kramatorsko mieste.Dėl raketos smūgio žuvo mažiausiai vienas žmogus, o dar trys buvo sužeisti, sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.Kramatorsko miestas yra nutolęs kiek daugiau nei 50 km nuo priešakyje esančio Bavhmuto miesto, kuriame vyksta intensyviausios kovos visoje Ukrainoje nuo tada, kai Rusija pernai įsiveržė į šalį.

Virš Juodosios jūros numuštas JAV dronas: kaltinimai skrieja Rusijai JAV karinių oro pajėgų Europos vadovybė antradienį pranešė, kad dėl „neapgalvotų ir nekompetentingų“ Rusijos naikintuvo „Su-27“ įgulos veiksmų virš Juodosios jūros tarptautiniuose vandenyse buvo numušta JAV oro pajėgų žvalgybinis nepilotuojamas dronas „MQ-9 Reaper“.Pareiškime komanda sakė, kad antradienį du Rusijos lėktuvai „Su-27“ atliko „nesaugų ir neprofesionalų“ drono perėmimą.Vienas iš Rusijos lėktuvų, sakoma pareiškime, trenkėsi į MQ-9 propelerį.„Mūsų dronas MQ-9 vykdė įprastas operacijas tarptautinėje oro erdvėje, kai į jį pataikė ir numušė Rusijos orlaivis. MQ-9 visiškai prarastas“, – sakė JAV karinių oro pajėgų Europoje ir Afrikoje vadas generolas Jamesas Heckeris. Anot jo, šis nesaugus ir neprofesionalus rusų veiksmas vos nelėmė abiejų lėktuvų sudužimo.J. Heckeris pridūrė, kad JAV ir sąjungininkų lėktuvai ir toliau skraidys tarptautinėje oro erdvėje – pagal tarptautinius įstatymus. „Rusijos įgulos agresyvūs veiksmai yra pavojingi ir gali sukelti klaidingą skaičiavimą ir netyčinę eskalaciją“, – pabrėžė generolas.Baltieji rūmai sakė, kad prezidentas Joe Bidenas buvo informuotas apie incidentą. Baltųjų rūmų atstovas Johnas Kirby teigė, kad JAV valstybės departamentas „kalbės tiesiogiai“ su Rusijos kolegomis ir „išreikš mūsų susirūpinimą dėl šio nesaugaus ir neprofesionalaus elgesio“.J. Kirby sakė, kad nors buvo ir kitų tokių perėmimų, šis buvo vertas dėmesio, nes buvo „nesaugus ir neprofesionalus“ ir dėl to buvo numuštas JAV lėktuvas.Vyriausiasis NATO kariuomenės vadas generolas Christopheris Cavolis informavo sąjungininkus apie incidentą virš Juodosios jūros, kuriame dalyvavo Rusijos naikintuvas ir JAV karinis bepilotis dronas.Rusijos valdžia kol kas nekomentavo atakos prieš JAV žvalgybinį droną.

Šoigu nurodė padvigubinti raketų gamybąPo pranešimų, kad Rusijai kare prieš Ukrainą trūksta amunicijos, gynybos ministras Sergejus Šoigu nurodė padvigubinti raketų gamybą. „Užduotis sunki, tačiau įgyvendinama“, – pareiškė jis antradienį lankydamasis raketų fabrike netoli Maskvos. Nei Ukraina, nei kitos šalys šiuo metu neturi tokio tikslumo ginklų, pažymėjo ministras. Rusija raketas vis naudoja masinėms atakoms prieš Ukrainą.Ukraina kaltina Rusiją raketų teroru, kuris daro didelę žalą šalies energetikos infrastruktūrai. Generalinio štabo Kyjive duomenimis, Rusija nuo karo pradžios į Ukrainą paleido apie 5 000 raketų, tačiau ne visos jų buvo didelio tikslumo ginklai.Pastaruoju metu padaugėjo pranešimų, kad Rusijos ginkluotosioms pajėgoms baigiasi amunicija, taip pat raketos. Rusijos gynybos ministerija tai paneigė ir neseniai pažymėjo, kad raketų niekada netrūko.

Putinas karą Ukrainoje pavadino gyvybiškai svarbiu Rusijos išlikimuiKaras Ukrainoje, anot Rusijos prezidento Vladimiro Putino, yra svarbus Rusijos išlikimui. Vakarai Ukrainoje siekia pagerinti savo geopolitines pozicijas, o Rusijai tai „valstybingumo išlikimo klausimas“, pareiškė jis antradienį susitikime su atrinktais sraigtasparnių gamyklos Sibiro Ulan Udės mieste darbuotojais. „Po 2014 metų tiesiog prasidėjo fizinis naikinimas tų, kurie pasisakė už normalių santykių su Rusija plėtrą“, – sakė V. Putinas.Rusija esą dešimtmečius siekė gerų santykių su Ukraina. „Iš esmės situacija pasikeitė 2014 metais, kai, padedant Vakarams, įvyko valstybės perversmas“, – kalbėjo V. Putinas. Po Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus nuvertimo ir pabėgimo iš šalies Rusija aneksavo Juodosios jūros Krymo pusiasalį ir rėmė separatistus Donbase Rytų Ukrainoje.V. Putinas dar kartą pabrėžė aštuonerius metus siekęs taikaus Donbaso konflikto sprendimo. Tačiau Rusija esą buvo „vedžiojama už nosies“. V. Putinas valstybinės televizijos filmuotame pasirodyme ragino gyventojus susitelkti dėl pergalės.Praėjus daugiau kaip metams nuo Rusijos invazijos pradžios, nėra požymių, kad Maskva pasiekė savo karo tikslų. Nepaisant to, V. Putinas pareiškė, kad karas baigsis „pergale ir sėkme“ Rusijai.Gamyklos darbuotojų paklaustas apie Vakarų sankcijas, V. Putinas sakė, kad Vakarų lūkesčiai dėl Rusijos ekonomikos žlugimo neišsipildė. Ekonomika esą atsilaiko, padėtis susiklostė netikėtai gerai. Ekonomikos ir finansų srityje Rusija tapo „labiau suvereni ir savarankiškesnė“. Vakarų įmonėms, kurios pasitraukė, anot V. Putino, buvo greitai rastas pakaitalas. Kartu jis pripažino, kad sankcijos toliau kelia pavojų.

Ukraina teigia, kad mūšis dėl Bachmuto yra raktas į viso fronto sulaikymąUkraina antradienį pareiškė, kad mūšis dėl Bachmuto – pramoninio Donbaso miesto, kuriame vyksta ilgiausias Rusijos invazijos mūšis, – yra labai svarbus siekiant sulaikyti Maskvą visame fronte.„Gynybinė operacija šiame rajone turi lemiamą strateginę reikšmę siekiant sulaikyti priešą. Ji yra raktas į viso fronto gynybos stabilumą“, – sakė Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas.Ukrainos miesto gynyba tampa rizikinga, nes Rusijos sausumos pajėgos, vadovaujamos samdinių grupuotės „Vagner“, praneša apie laimėjimus, kurie signalizuoja, kad miestas netrukus gali būti apsuptas.Tačiau prezidento Volodymyro Zelenskio biuras antradienį paskelbtame pareiškime teigė, kad Ukrainos vadovas susitiko su aukšto rango kariuomenės vadais ir sutarė, kad jų pajėgos turėtų likti apgultame mieste.„Apžvelgę gynybinės operacijos Bachmuto sektoriuje eigą, visi kariuomenės štabo nariai išreiškė bendrą poziciją dėl tolesnio Bachmuto laikymo ir gynimo“, – sakoma V. Zelenskio biuro pareiškime.Analitikai sumenkino strateginę Bachmuto, kaip karinio laimėjimo, reikšmę, tačiau miestas įgijo svarbų politinį vaidmenį, nes abi pusės kovai skyrė daug išteklių.Miestas, kuriame prieš karą gyveno apie 70 tūkst. žmonių, tebėra svarbus Donecko regiono, kurį Kremlius pernai paskelbė aneksavęs, nors jo visiškai nekontroliavo, centras.Rusijos paskirtas Donecko regiono vadovas Denisas Pušilinas antradienį žurnalistams sakė, kad „įnirtingi mūšiai“ vyksta „dėl kiekvieno Bachmuto metro“. „Ukrainos režimas absoliučiai neatsižvelgia į daugybę nuostolių“, – sakė jis.Tuo tarpu grupuotės „Vagner“, kuri teigia vadovaujanti Rusijos puolimui Bachmute, vadovas sakė, kad Ukraina telkia pajėgas kontrpuolimui.„Jie absoliučiai ruošiasi“, – socialinėje žiniasklaidoje teigė Jevgenijus Prigožinas, išdėstydamas, pasak jo, Kyjivo planus atremti miestą apsupusias jo pajėgas.

Žiniasklaida: Haidajus ketina atsistatydinti iš Luhansko srities vadovo pareigųUkrainos Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus ketina atsistatydinti iš pareigų, praneša portalas LB.ua, remdamasis savo šaltiniais.Leidinio teigimu, savo sprendimą S. Haidajus gali paskelbti trečiadienį.Atsistatydinimas, kaip pranešama, susijęs su S. Haidajaus paskyrimu į Ukrainos ambasadoriaus Kazachstane postą. Ukrainos prezidento kanceliarija, šaltinių teigimu, svarsto kelis kandidatus, kurie galėtų pakeisti S. Haidajų.

Kremlius skelbia apie „geros valios ženklą“Galimas ukrainietiškų grūdų eksporto susitarimo pratęsimas – Rusijos „geros valios ženklas“. Taip tikimasi užsitikrinti, kad bus paisoma susitarimų, susijusių su Rusijos Federacija. Tokią mintį kovo 14 dieną išsakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Jis pareiškė, kad susitarimas dėl grūdų eksporto pratęstas 60 dienų. Žurnalistai teiravosi, kodėl nekalbama apie 120 dienų, kaip kad buvo anksčiau.„Deja, bet nepavyko prasibrauti pro kolektyvinių Vakarų tylos sieną. Sąlygos, dėl kurių buvo tariamasi kaip dėl integralios susitarimo dedamosios dalies, nebuvo išpildytos... Susitarimas ant vienos kojos neišstovės. Todėl ir pratęsimo sąlygos atitinkamos. Tam tikra prasme tai Rusijos geros valios ženklas viliantis, kad per tą laiką tos sąlygos ir įsipareigojimai, kurie buvo prisiimti abiejų pusių, bus išpildyti“, – sakė D. Peskovas.Tada Rusijos prezidento atstovas spaudai sulaukė klausimo, ar pats faktas, kad Rusijos Federacija sutinka pratęsti grudų eksporto susitarimą, reiškia, kad Maskva įsitikinusi, jog su Rusijos puse susiję įsipareigojimai bus įvykdyti.„Tokiais pagrindais pratęsiami susitarimai. Visi sutinka, kad antroji dalis turi būti įvykdyta, ir mes ir toliau viliamės, kad tos geros valios rėmuose, kurią čia Rusijos pusė demonstruoja, kažkaip bus įgyvendinta ir antroji dalis“, – reziumavo D. Peskovas.Vadinamoji Juodosios jūros grūdų iniciatyva buvo pristatyta praėjusių metų liepą. Dėl jos buvo susiderėta tarpininkaujant JT ir Turkijai. Šis susitarimas padėjo nutraukti pernai kelis mėnesius Rusijos vykdytą Ukrainos grūdų eksporto blokadą.Inciatyva lapkritį buvo pratęsta papildomomis 120-čia dienų, iki kovo 18 d. Nesant kurios nors pusės prieštaravimų, susitarimas automatiškai prasitęstų. Tačiau Rusija pastaruoju metu reiškė nepasitenkinimą dėl kai kurių sutarties dalių.D. Peskovas ir kiti Rusijos valdžios atstovai jau ne kartą naudojo frazę „geros valios gestas“, bandydami paaiškinti savo veiksmus, pavyzdžiui, kai Rusija 2022 metų pavasarį atsitraukė iš Kyjivo ir Černihivo sričių arba Gyvačių salos vasarą. Frazė „geros valios gestas“ tapo memu, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po rusų pajėgų atsitraukimo iš Chersono pareiškė, kad Rusija „geros valios gestų“ nedaro.

Ukrainos kariuomenė praneša sunaikinusi keturias Odesos link skriejusias raketas Ukrainos kariuomenė sunaikino keturias pietinės Odesos srities link skriejusias Rusijos raketas. Tai antradienį pranešė Ukrainos operatyvinė karinė vadovybė „Pietūs“, kuria remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.„Orlaiviai „Su-24“ pakrantės link paleido keturias priešradarines raketas, galimai „Kh31-P“ modelio“, – rašoma vadovybės feisbuko paskyroje.Kaip teigiama, šie sviediniai buvo numušti virš jūros, tačiau jų nuolaužos apgadino pakrantėje esantį vaikų darželio pastatą ir keletą privačių namų.Pranešimų apie nukentėjusius žmones negauta.

Kremlius: taika neįmanoma nepripažinus aneksijų Taikus sprendimas Ukrainoje, anot Rusijos, neįmanomas nepripažinus „naujos realybės“. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas antradienį pakartojo Rusijos vyriausybės poziciją ir pabrėžė, kad ji „gerai žinoma“.Vyriausybė ne kartą salė, kad Ukraina turi pripažinti Rusijos įvykdytą keturių jos teritorijų aneksiją. Nors šiuos keturis regionus – Luhanską, Donecką, Zaporižią ir Chersoną – Rusija kontroliuoja tik iš dalies, tačiau rugsėjo pabaigoje jie vienašališkai paskelbti priklausantys Rusijos Federacijai. Tarptautiniu mastu aneksija nėra pripažįstama.Jau 2014 metais Rusija aneksavo Krymą, tačiau ir ši aneksija užsienio nėra pripažįstama.„Mes turime pasiekti savo tikslus. Dėl dabartinės Kyjivo režimo pozicijos tai daba įmanoma tik karinėmis priemonėmis“, – toliau kalbėjo D. Peskovas, kurį cituoja agentūra „Interfax“. Rusijos vadovybė savo „specialiąją karinę operaciją“ argumentuoja būtinybe apsaugoti rusakalbius gyventojus Rytų Ukrainoje. Vyriausybę Kyjive Maskva vadina nacių režimu, nuo kurio Ukraina turi būti išvaduota.Ukraina ir Vakarai tuo tarpu kalba apie neišprovokuotą Rusijos karą, kurio tikslas yra užkariauti dalį Ukrainos teritorijos.

Lenkija Ukrainai siunčia viltingą žinią Lenkija galėtų perduoti Ukrainai naikintuvų „MiG“ per artimiausias 4–6 savaites. Tai antradienį pareiškė lenkų premjeras Mateuszas Morawieckis, kuriuo remiasi „Sky News“.Rusijos užpulta Ukraina naikintuvų prašo jau kurį laiką, tikindama, kad šie orlaiviai galėtų padėti jos kariuomenei įgyti svarbų pranašumą prieš rusų dalinius. Tačiau Kyjivo Vakarų sąjungininkai tokią galimybę iki šiol vis atmesdavo.

Rusijos Dūma priėmė įstatymą, numatantį kalėjimo bausmes už samdinių kritiką Rusijos įstatymų leidėjai antradienį pritarė teisės aktams, pagal kuriuos samdinius kritikuojantys asmenys gali būti įkalinti iki 15 metų.Naujieji įstatymai panašūs į tuos, kurie buvo priimti Rusijai pradėjus karą Ukrainoje ir kurie, pasak Kremliaus oponentų, buvo skirti kriminalizuoti karo kritiką.Žemieji parlamento rūmai (Valstybės Dūma) antradienį pritarė įkalinimui iki 15 metų už „savanorių grupių“, tokių kaip grupuotė „Vagner“, ir asmenų, kovojančių išvien su Rusijos kariuomene, kritiką.Tokie samdinių būriai kaip grupuotė „Vagner“, kuri teigia vadovaujanti Maskvos puolimui prieš Ukrainos miestą Bachmutą, pastaraisiais mėnesiais sulaukė didelio dėmesio visuomenėje.„Nuo šiandien žmonės, kurie rizikuoja savo gyvybe, kad užtikrintų mūsų šalies ir piliečių saugumą, yra apsaugoti nuo provokacijų ir melo“, – sakė Rusijos Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas.Tikimasi, kad įstatymo projektui pritars aukštieji parlamento rūmai ir jį pasirašys prezidentas Vladimiras Putinas.Įstatymų leidėjai taip pat sugriežtino bausmes, numatytas jau galiojančiuose įstatymuose, priimtuose po vasario 24 dienos, kai Kremlius užpuolė Ukrainą.Už Rusijos kariškių ar „savanorių“, kariaujančių kartu su reguliariosiomis pajėgomis, „diskreditavimą“ bus baudžiama iki septynerių metų laisvės atėmimo bausme – anksčiau buvo penkeri. Maksimali bausmė už „melagingos informacijos“ apie Rusijos pajėgas skleidimą – 15 metų kalėjimo.

Ukraina pradėjo gaminti 125 mm sviedinius Ukrainos valstybinis koncernas „Ukroboronprom“ pradėjo gaminti 125 mm sviedinius tanko pabūklui. Glaudžiai bendradarbiaujant su neįvardyta NATO šalimi jie gaminami užsienyje.Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasi kompanijos atstovais.Gynybos ministerijos užsakymu jau pristatyta pirmoji 125 mm sviedinių siunta tankams T-64, T-72 ir T-80, kuriais Ukrainos kariai naikina okupantus rusus, sakoma pranešime.Dėl saugumo šaudmenys gaminami užsienyje, bet gamybos procese aktyviai dalyvauja ukrainiečiai: konstruktoriai, technologai, tekintojai, liejikai.Portalas primena, kad anksčiau „Ukroboronprom“ kartu su NATO šalimi pradėjo gaminti 120 mm kalibro minas.Taip pat buvo pranešta, kad Ukrainos koncernas planuoja gaminti naują ginkluotę kartu su Čekijos šarvuotosios technikos gamykla.

Rusija pareiškė nepripažįstanti TBT jurisdikcijos Rusija nepripažįsta Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) jurisdikcijos. Tai antradienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja „The Guardian“.„Mes nepripažįstame šio teismo; mes nepripažįstame jo jurisdikcijos“, – tvirtino D. Peskovas.Šis jo komentaras paskelbtas po to, kai pirmadienį leidinys „The New York Times“ ir agentūra „Reuters“ pranešė, kad TBT planuoja pradėti dvi karo nusikaltimų bylas, susijusias su Rusijos dabartiniu plataus masto karu prieš Ukrainą. „The New York Times“ ir „Reuters“ citavo informuotus šaltinius, kurie nurodė, kad Teismas ketina išduoti keleto Rusijos piliečių, atsakingų už masinį Ukrainos vaikų grobimą ir Ukrainos civilinės infrastruktūros naikinimą, arešto orderius.Tai būtų pirmas kartas nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, kai būtų pareikšti tarptautiniai kaltinimai. Teismas tyrimą dėl Rusijos karo nusikaltimų pradėjo prieš kiek daugiau nei metus.

JT: konsultacijos dėl Ukrainos grūdų eksporto susitarimo tęsiasi Jungtinės Tautos (JT) tvirtina, kad konsultacijos dėl Ukrainos grūdų eksporto susitarimo tęsiasi, Rusijai sutikus pratęsti šią sutartį, tačiau tik 60-čiai dienų.„JT darys viską, kad apsaugotų šio susitarimo integralumą ir užtikrintų jo tęstinumą“, – antradienį žurnalistams teigė JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (OCHA) atstovas Jensas Laerke. Pasak jo, „konsultacijos... tęsiasi įvairiu lygiu, dalyvaujant visoms pusėms“.JT tai pareiškė po to, kai pirmadienį, prasidėjus deryboms dėl minėtos sutarties pratęsimo, Rusija nurodė neprieštaraujanti tokiai galimybei, tačiau susitarimas esą galėtų būti pratęstas tik papildomoms 60-čiai dienų vietoj įprastų 120-ies. Ukraina savo ruožtu pažymėjo, kad taip Rusija pažeidžia šios sutarties sąlygas.Vadinamoji Juodosios jūros grūdų iniciatyva buvo pristatyta praėjusių metų liepą. Dėl jos buvo susiderėta tarpininkaujant JT ir Turkijai. Šis susitarimas padėjo nutraukti pernai kelis mėnesius Rusijos vykdytą Ukrainos grūdų eksporto blokadą.Inciatyva lapkritį buvo pratęsta papildomomis 120-čia dienų, iki kovo 18 d. Nesant kurios nors pusės prieštaravimų, susitarimas automatiškai prasitęstų. Tačiau Rusija pastaruoju metu reiškė nepasitenkinimą dėl kai kurių sutarties dalių.

Kramatorske per rusų apšaudymą žuvo mažiausiai vienas žmogus Rusijos pajėgos antradienį apšaudė Ukrainos Kramatorsko miestą. Per šią ataką žuvo mažiausiai vienas žmogus ir dar du sužeisti. Tai pranešė šio miesto meras Oleksandras Hončarenka, kuriuo remiasi CNN.Kaip teigiama, vieno iš sužeistųjų būklė yra sunki. Pasak Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos, smūgio metu buvo apgadinti 25 daugiaaukščiai pastatai, vienas iš jų buvo iš dalies sugriautas.Donecko srityje išsidėstęs Kramatorskas šiuo metu yra už 25 kilometrų nuo fronto linijos. Šis miestas vis tampa Rusijos raketų atakų taikiniu.Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka tinkle „Telegram“ rašė, kad įvykio vietoje dirba teisėsaugos pareigūnai ir gelbėtojai.

Gubernatorius: virš Belgorodo srities dirbo oro gynyba, yra sugriovimų Antradienį Rusijos Belgorodo srityje dirbo oro gynyba, kuri esą numušė bepilotę skraidyklę. Jos nuolaužos nukrito gyvenamojo namo teritorijoje.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Belgorodo srities gubernatoriumi Viačeslavu Gladkovu.„Virš Belgorodo rajono oro gynybos sistema numušė bepilotę skraidyklę. Padariniai žemėje tikslinami. Preliminariais duomenimis, nukentėjusiųjų nėra“, – rašo „Telegram“ kanale valdininkas.Pasak gubernatoriaus, drono nuolaužos nukrito privačioje namo valdoje ant garažo stogo.Incidento vietoje dirba operatyvinės tarnybos.Anksčiau Rusijos žiniasklaida pranešė, kad esą Briansko srityje numušta ukrainiečių bepilotė skraidyklė, kuri mėgino atakuoti chemijos įmonę.

Rusai teigia numušę ukrainiečių droną Briansko srityjeRusai teigia numušę Briansko srityje ukrainiečių bepilotę skraidyklę. Pasak jų, dronas mėgino atakuoti chemijos įmonę.Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Rusijos „Telegram“ kanalu  „Mash“.„Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dronas atakavo Briansko chemijos gamyklą Selco miesto rajone. Nesėkmingai – bepilotę skraidyklę už kelių kilometrų nuo spėjamo smūgio vietos numušė Rusijos oro gynybos sistema „Pancir“, – teigia rusai.Pasak Rusijos žiniasklaidos, dronas buvo paleistas iš Ukrainos teritorijos, besiribojančios su Rusijos Briansko sritimi, ir nedideliame aukštyje skrido chemijos įmonės link.„Dabar drono kritimo vietoje dirba operatyvinės tarnybos. Išminuotojai tiria jo nuolaužas“, – praneša Rusijos žiniasklaida.

Kuleba: jau 32 šalys prisijungė prie grupės, siekiančios įsteigti Specialųjį tribunolą Rusijai Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba antradienį pranešė, kad jau 32 šalys prisijungė prie grupės, siekiančios įsteigti Specialųjį tribunolą, kuris nubaustų Rusiją už agresijos nusikaltimą.Kaip rašo portalas „eurointegration“, atitinkamą pareiškimą Ukrainos diplomatijos vadovas paskelbė savo tviteryje.„Dar dvi šalys prisijungė prie koalicijos, siekiančios įsteigti Specialųjį tribunolą dėl agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą. Dabar 32 valstybės kartu dirba, kad aukščiausia Rusijos politinė ir karinė vadovybė būtų patraukta atsakomybėn. Putinas ir jo pakalikai stos prieš teismą“, – parašė D. Kuleba.Jis neįvardijo šių dviejų šalių. Prieš savaitę ministras pranešė, kad po Graikijos prisijungimo grupės narių skaičius išaugo iki 30 valstybių.Pirmasis grupės posėdis įvyko sausio 26 d., jame dalyvavo 21 šalis. Antrasis koalicijos posėdis bus surengtas kovo 21–22 dienomis Strasbūre.Praėjusių metų kovo 2 d. Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) pradėjo Ukrainoje įvykdytų nusikaltimų tyrimą. Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje įrodymams rinkti buvo sudaryta bendra tyrimo grupė, kurioje dirba kelių Europos teisminių institucijų atstovai.Nors TBT gali nagrinėti pavienių asmenų įvykdytus karo nusikaltimus, jis neturi jurisdikcijos patraukti baudžiamojon atsakomybėn už agresijos nusikaltimą, pažymi „eurointegration“. Todėl Ukraina propaguoja idėją įsteigti Specialųjį tribunolą Rusijai.

Pareigūnas: Ukrainos ginkluotosios pajėgos kontroliuoja situaciją Luhansko ruože, priešui nepavyksta pasiekti pažangos Ukrainos gynybos pajėgos kontroliuoja situaciją Luhansko fronto ruože, priešui nepavyksta pasiekti pažangos Kreminos ir Svatovės kryptimis, nors padėtis ten sunki.Tai antradienį per televizijos maratoną pareiškė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus, praneša „Ukrinform“.„Pas mus viskas išlieka stabilu – stabiliai sunku, bet visiškai kontroliuojama Gynybos pajėgų. Bilogorivkos   kryptimi priešas, be įvairaus kalibro artilerijos, tankų ir minosvaidžių, naudoja įvairią ginkluotę, taip pat aviaciją, nuolat bando pulti mūsų gynėjų pozicijas. Tokia pat sudėtinga padėtis tiek Kreminos, tiek Svatovės kryptimis, bet priešas ten nepasiekia laimėjimų. Nėra jokios reikšmingos pažangos ar dar ko nors. Nors ten rusai metė labai daug personalo ir technikos. Jie nuolat atakuoja, remiami tankų ir pėstininkų kovos mašinų, bet mūsų gynėjai didvyriškai juos atremia“, – sakė S. Haidajus.Pareigūnas pridūrė, jog mūšio lauke galima pajusti, kiek daug Rusijos kariškių siunčiama į kovą, „nes jie tikrai praranda iki kuopos kareivių per dieną, tačiau puolimo bangų nemažėja“.„Šios bangos nuolat ritasi viena po kitos, siekiama išvarginti mūsų gynėjus, nustumti juos ir veržtis toliau Charkivo ar Donecko srities kryptimi. Bet dar sykį pakartosiu – Ukrainos kariai tvirtai gina savo pozicijas, kad ir kaip būtų sunku, viskas visiškai kontroliuojama“, – pabrėžė S. Haidajus.Anksčiau jis teigė, kad dėl didelių karinės technikos nuostolių rusai Kreminos kryptimi kariauja senais tankais.

Britų žvalgyba: Rusija veikiausiai normuoja šaudmenisĮ Ukrainą įsiveržusios Rusijos kariuomenės patiriamas šaudmenų stygius pastarosiomis savaitėmis veikiausiai paaštrėjo iki tokio lygio, kad dabar daugelyje fronto atkarpų taikomas griežtas normavimas. Tai savo naujausioje, antradienį tviteryje paskelbtoje žvalgybos duomenų suvestinėje pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.Anot suvestinės, tai beveik neabejotinai yra viena iš priežasčių, dėl kurių nė vienam rusų daliniui pastaruoju metu nepavyksta surengti reikšmingų puolamųjų operacijų. Ministerija pažymi, kad Rusija pradėjo naudoti pasenusius šaudmenis, kurie anksčiau buvo laikomi nenaudotinais.Suvestinėje nurodoma, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kovo 3 d. pasirašė dekretą, kuriuo įtvirtino priemones, leidžiančias šalies Prekybos ir pramonės ministerijai apeiti gynybos pramonės įmonių vadovų, nepasiekiančių nustatytų gamybos tikslų, įgaliojimus. Kaip teigiama, Rusija savo karo pramonės komplekse vis dažniau taiko komandinės ekonomikos principus, o tai esą įrodo, kad Maskva suvokia, jog nacionaliniai gynybos pramonės pajėgumai yra jos Achilo kulnas, vadinamajai „specialiajai karinei operacijai“ tampant vis labiau sekinančia.JK gynybos ministerija tokiomis suvestinėmis dalinasi kasdien, nuo pat Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d.

Suomijos prezidentas pakomentavo diskusiją dėl galimo naikintuvų perdavimo UkrainaiSuomijos prezidentas Saulis Niinistö pakomentavo diskusiją dėl galimo naikintuvų „Hornet“ perdavimo Ukrainai. Ji kilo po ministrės pirmininkės Sannos Marin pareiškimo per vizitą Kyjive, praneša portalas „Yle“.Pasak premjerės, būtų galima pagalvoti apie naikintuvų, išimtų iš Suomijos ginkluotųjų pajėgų ginkluotės, perdavimą Kyjivui.Prezidento S. Niinistö nuomone, sprendžiant klausimus, susijusius su naikintuvais „Hornet“, lemiamą reikšmę turi Suomijos gynybos poreikiai. O kas bus daroma su nebeeksploatuojamais orlaiviais – antraeilis dalykas.Anot valstybės vadovo, svarbesnis uždavinys – tiekti Ukrainai sviedinius ir šovinius, taip pat kitus šaudmenis iš Europos šalių.„Mano nuomone, šalys kartu su profiline pramone turi išsiaiškinti galimybes padidinti artilerijos sviedinių gamybą. Jų dabar itin reikia“, – pareiškė S. Niinistö.Ministrės pirmininkės S. Marin manymu, Suomija galėtų aptarti naikintuvų perdavimą Ukrainai.„Kokia konkrečiai bus mūsų pagalba? Tai kartu spręs visos instancijos, atsakingos už išorinį ir vidinį mūsų šalies saugumą“, – pažymėjo ji.„Suomija kol kas dar nepriėmė jokių sprendimų, bet aš manau, kad mes galime apsvarstyti šį klausimą ir prisidėti prie bendrų tarptautinių pastangų, kuriomis siekiama padėti Ukrainai“, – pareiškė vyriausybės vadovė.S. Marin pabrėžė, kad kol kas niekas nežadėjo Ukrainai naikintuvų. Bet, premjerės nuomone, ukrainiečiams reikia sunkesnės ginkluotės, kad jie galėtų priešintis Rusijos armijai.Suomija 2021 metų pabaigoje užsisakė Jungtinėse Valstijose 64 lėktuvus „F-35“. Visas užsakymas bus realizuotas ne anksčiau kaip pirmoje 2025 metų pusėje.

Okupuotame Kryme kilo didelis gaisras Antradienį anksti rytą rusų okupuotame Kryme kilo didelis gaisras. Ugnis apėmė sandėlį Simferopolyje.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis vietos „Telegram“ kanalais.Gautomis žiniomis, gaisras kilo 4 val. 43 min. ir apėmė 1000 kvadratinių metrų plotą. Jo gesinti buvo nusiųsta apie 30 Rusijos ugniagesių ir 7 technikos vienetai.Okupacinė valdžia teigia, kad esą gaisrą pavyko lokalizuoti ir „aplinkiniams sandėliams ir parduotuvėms pavojus negresia“. Pasak jos, „aukų nėra, žmonės nenukentėjo“.Portalas primena, kad neseniai Simferopolio rajone griaudėjo sprogimai.Anksčiau Simferopolyje per didelį gaisrą žuvo šeši žmonės.

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta apie 160 540 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 740 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų kovo 14 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 160 540 kareivių.Tai antradienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 3 484 tankų, 6 789 šarvuotųjų kovos mašinų, 2 519 artilerijos sistemų, 495 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 260 oro gynybos priemonių, 304 lėktuvų, 289 sraigtasparnių, 2 120 dronų, 907 sparnuotųjų raketų, 18 laivų, 5 367 automobilių, 256 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Per susitikimą su Putinu Kadyrovas jaudinosi ne be priežastiesČečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas toliau deda pastangas, kad Čečėnija išliktų aktuali Rusijos politinėje ir karinėje sferose. R. Kadyrovas susitiko su Vladimiru Putinu kovo 13 d., kad aptartų 2022 m. Čečėnijos socioekonominius pasiekimus ir vidaus plėtrą. Apie tai savo analizėje rašo JAV Karo studijų institutas (ISW).Susitikimo metu R. Kadyrovas liaupsino čečėnų kovotojų nuopelnus Ukrainoje ir pabrėžė, kad jie klusniai vykdo V. Putino įsakymus ir yra „pasiruošę kovoti iki galo“. V. Putinas pripažino čečėnų kovotojų vaidmenį ir padėkojo R. Kadyrovui.Susitikimo metu R. Kadyrovas buvo akivaizdžiai nervingas. Galbūt jautė didelį spaudimą, stengdamasis V. Putinui parodyti, kad Čečėnija, jis pats ir jo kariai yra naudingi bei produktyvūs.Dabar čečėnų kovotojai vaidina labai minimalų vaidmenį Ukrainos fronte ir daugiausia vykdo puolamąsias operacijas netoli Luhansko srityje esančios Bilohorivkos, o laikinai okupuotose Ukrainos dalyse tiesiog palaiko tvarką. Todėl, pasak ISW analitikų, gali būti, kad R. Kadyrovas baiminasi, jog praranda V. Putino malonę, nes nelabai turi ką parodyti, kalbant apie čečėnų kovotojų pergales, ir susitikimo metu vylėsi išsaugoti bei pagerinti savo reputaciją. Savo ruožtu, V. Putinas greičiausiai tikisi priversti R. Kadyrovą padidinti čečėnų kovotojų vaidmenį kovinėse operacijose, nes tiek privati karinė bendrovė „Vagner“, tiek Rusijos ginkluotosios pajėgos toliau patiria nuostolių tęsdamos puolamąsias operacijos Ukrainoje.

Reaguodami į Rusijos lėktuvus virš Baltijos regiono vokiečių reaktyviniai lėktuvai kilo 27 kartusVokietijos oro pajėgų (Luftwaffe) duomenimis, NATO rytiniame flange dislokuoti Vokietijos naikintuvai nuo praėjusio rugpjūčio buvo pakelti į orą 27 kartus, gavę įspėjimą apie nežinomus orlaivius Baltijos regione.Pakilę Vokietijos pajėgų orlaiviai virš Baltijos jūros atpažino Rusijos karo lėktuvus, Berlyne dpa sakė atstovas spaudai. Vokietijos naikintuvai „Eurofighter Typhoon“ įspėjami, kai prie Baltijos oro erdvės artėja nežinomi orlaiviai, išjungę atsakiklio signalą ar radijo kontaktą.Nuo praėjusių metų rugpjūčio Estijoje dislokuota daugiau nei 150 vokiečių karių, padedančių saugoti NATO rytinio flango oro erdvę, jie vykdo NATO oro policijos misiją regione, perėmę patruliavimą iš Prancūzijos.Trečiadienį Ämari oro bazėje Estijoje lankysis Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris. Didžiosios Britanijos ir Vokietijos pajėgos nuo kovo 6 d. vykdo bendrus ginkluotos apsaugos skrydžius virš Baltijos šalių ir tarptautinės oro erdvės virš Baltijos jūros.Trims Baltijos valstybėms ir NATO narėms Estijai, Latvijai ir Lietuvai trūksta savo oro pajėgų. NATO naudojasi bazėmis Šiauliuose ir Ämari, kad galėtų kontroliuoti oro erdvę virš Baltijos regiono. Vykdydamos NATO Greitojo reagavimo oro policijos misiją sąjungininkės dislokuoja lėktuvus ir pagalbinį personalą rotacijos tvarka. Vokietija misijoje dalyvauja nuo 2005 metų.

JT duomenimis, nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo daugiau kaip 8 tūkst. civilių, tarp jų – 463 vaikaiJungtinių Tautų duomenimis, nuo Rusijos plataus masto įsiveržimo pradžios Ukrainoje nukentėjo 21 965 civiliai. Iš jų 8 231 žmogus žuvo ir 13 734 buvo sužeisti.Tai sakoma naujausioje JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) ataskaitoje, praneša „Ukrinform“.Tarp sužeistųjų – 413 berniukų ir 295 mergaitės, taip pat 271 vaikas, kurių lytis kol kas nenustatyta. Žuvo 3664 vyrai, 2173 moterys, 260 berniukų ir 203 mergaitės, 31 vaiko ir 1900 suaugusiųjų lytis dar nenustatyta.Daugumos mirčių ir sužeidimų priežastis buvo didelio naikinamojo ploto šaudmenų ir sprogmenų naudojimas, įskaitant apšaudymą sunkiosios artilerijos pabūklais ir reaktyvinėmis salvinės ugnies sistemomis, taip pat raketų ir aviacijos smūgius.

Ekspertas įvertino Rusijos kariuomenės būklęKaro ekspertas Olegas Ždanovas įvertino Rusijos kariuomenės būklę ir pajėgumus. Komentuodamas savo „YouTube“ kanale pasirodžiusį Rusijos kariuomenės palyginimą su buldozeriu, jis priminė, kad Rusijos kariai negali užimti Bachmuto. „Rusija nuo šiandien nebėra „buldozeris“. Jie negali pajudinti Bachmuto. Taip, jiems iš dalies sekasi. Bet užimti Bachmutą tris mėnesius nėra „buldozeris“. Tai yra kažkoks vežimas nuleistais ratais, kurį labai sunku stumti į priekį“, – sakė V. Ždanovas.Eksperto teigimu, Rusijai 1 mln. mobilizuotųjų skaičius yra neįkandamas, todėl jie neskelbia naujos mobilizacijos bangos. „Putinas neskelbia antrosios bangos, nors planavo iki vasaros mobilizuoti dar pusę milijono. Šiandien mobilizacija vyksta, bet labai tyliai ir vangiai. Nes Rusijos Federacijos mobilizacijos sistemos pajėgumas yra ne daugiau kaip 100 tūkst. per mėnesį“, – pridūrė jis, pažymėdamas, kad po to reikia daryti mėnesio pertrauką, kad būtų papildytos šaudmenų, ginklų ir uniformų atsargos.

Rusai apšaudė Sumų regioną Rusijos okupantai per dieną apšaudė šešių Sumų srities bendruomenių teritorijas.Tai buvo nurodyta pranešime Sumų regiono karinės administracijos „Telegram“ kanale. „Per dieną rusai apšaudė šešių bendruomenių teritorijas: Bilopilską, Šalčinską, Krasnopolską, Esmanską, Znob-Novgorodską, Seredino-Budską. Užfiksuoti 94 „atvykimai“ – iš minosvaidžių, artilerijos, du raketų atvykimai, taip pat numesti keturi sprogstamieji užtaisai iš bepiločių orlaivių“, – pažymėta pranešime.

Zelenskis: rytuose sprendžiasi mūsų ateitisUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame kreipimesi sakė, kad šiuo metu padėtis rytuose yra sunki.„Kaip visada šiandien bendravau su mūsų vadais, žvalgyba. Rytuose labai sunku – labai skaudu. Būtina sunaikinti priešo karinę galią – ir mes ją sunaikinsime. Belogorivka, Marijinka, Avdijivka, Bachmutas, Vuhledaras, Kamenka – ir visos kitos vietos, kur dabar sprendžiasi mūsų ateitis. Ten, kur kovojama dėl mūsų, visų ukrainiečių, ateities“, – sakė jis.Prezidentas padėkojo Ukrainos kariškiams, kurie yra mūšio lauke, o ypač 92-osios atskirosios mechanizuotosios brigados kariams.https://www.facebook.com/watch/?v=896689074910411

Rusija apšaudė Donecko sritį: vienas žmogus žuvo, penki buvo sužeistiRusijos pajėgos kovo 13 dieną Avdijivką ir Kostantynivką Donecko srityje apšaudė iš „Uragan“ daugkartinių raketų paleidimo įrenginių ir artilerijos. Vienas žmogus žuvo, penki buvo sužeisti, pranešė Donecko srities prokuratūra.Prokurorai nurodė, kad 46 metų moteris iš Avdijivkos mirė, o dar penkiems Kostiantynivkos gyventojams – keturiems vyrams ir vienai moteriai nuo 25 iki 73 metų amžiaus – teikiama medicininė pagalba dėl įvairaus sunkumo sužalojimų.Prokuratūros teigimu, per išpuolį taip pat buvo apgadinti privatūs namai, automobiliai, keliai ir kitas turtas.

JK premjeras: pasaulio laukia sunkus ir pavojingas dešimtmetisPasaulio laukia sunkus ir pavojingas dešimtmetis dėl didžiulių grėsmių, kylančių iš Rusijos ir Kinijos. Tai pareiškė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunak, kurį cituoja „Sky News“.Anot jo, Rusijos invazija į Ukrainą ir Kinijos agresija prieš Taivaną kelia grėsmę sukurti pasaulį, kuriame vyraus pavojus, netvarka ir nesutarimai. R. Sunakas perspėja, kad pasauliui gresia didžiausia per dešimtmečius grėsmė dėl „nekontroliuojamo konflikto“ su branduoliniais ginklais eskalavimo.Didžiosios Britanijos vyriausybė šiandien savo neatidėliotinu saugumo prioritetu laiko atremti Rusijos karo keliamas grėsmes Europoje. Tačiau įtampa su Kinija dėl Taivano auga ir tai gali turėti „pasaulinių pasekmių, rimtesnių nei konfliktas Ukrainoje“.

Ukraina: tai, kad Rusija sutiko pratęsti grūdų eksporto susitarimą tik 60-čiai dienų, pažeidžia šios sutarties sąlygasUkrainos infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas pirmadienį pareiškė, kad tai, jog Rusija sutiko pratęsti ukrainietiškų grūdų eksporto susitarimą tik 60-čiai dienų, pažeidžia šios sutarties sąlygas.„Susitarimas numato mažiausiai 120 dienų pratęsimus, tad Rusijos pozicija pratęsti susitarimą tik 60-čiai dienų prieštarauja dokumentui, kurį pasirašė Turkija ir Jungtinės Tautos, – savo tviterio paskyroje parašė O. Kubrakovas. – Laukiame oficialios JT ir Turkijos, kaip šios iniciatyvos garantų, pozicijos.“Anksčiau pirmadienį Ženevoje vyko derybos dėl galimybės pratęsti minėtą susitarimą. Po pokalbių Rusija pareiškė neprieštaraujanti sutarties pratęsimui, tačiau tik 60-čiai dienų.Vadinamoji Juodosios jūros grūdų iniciatyva buvo pristatyta praėjusių metų liepą. Dėl jos buvo susiderėta tarpininkaujant JT ir Turkijai. Šis susitarimas padėjo nutraukti pernai kelis mėnesius Rusijos vykdytą Ukrainos grūdų eksporto blokadą.Inciatyva lapkritį buvo pratęsta papildomomis 120-čia dienų, iki kovo 18 d. Nesant kurios nors pusės prieštaravimų, susitarimas automatiškai prasitęstų. Tačiau Rusija pastaruoju metu reiškė nepasitenkinimą dėl kai kurių sutarties dalių. Pirmadienį šalis šnekėjo apie būtinybę iš pradžių „normalizuoti“ jos žemės ūkio eksportą.

Italija: augantis migrantų skaičius yra Rusijos „hibridinio karo“ dalisItalijos gynybos ministras Guidas Crosettas augantį Viduržemio jūra atvykstančių migrantų skaičių sieja su Rusijos samdinių vykdomu „hibridiniu karu“. Smarkiai augantį atvykėlių iš Afrikos skaičių lemia rusų samdinių grupuotės „Vagner“ įtaka kai kuriose Afrikos šalyse, sakė ministras pirmadienį.Italija jau daug savaičių diskutuoja apie tūkstančių migrantų, kurie daugiausiai prastomis valtimis iš Afrikos Viduržemio jūra atvyksta į Italiją. Žiniasklaida kalba apie „migrantų bumą“.Savaitgalį Italiją pasiekė per 1 200 žmonių. Prie Libijos krantų sekmadienį, be to, apvirto valtis – 30 žmonių vis dar laikomi dingusiais. Prieš dvi savaites prie Pietų Italijos krantų žuvo dešimtys migrantų.Iš viso Italija nuo sausio pradžios, oficialiais duomenimis, jau registravo daugiau kaip 20 000 migrantų. Per dvejus ankstesnius metus šiuo laikotarpiu jų buvo po maždaug 6 000.Rusija, anot G. Crosetto, nori pakenkti kai kurioms šalims, pirmiausiai – Italijai, ir bando daryti įtaką jų geostrateginiams sprendimams.Rusija mėgina plėsti savo įtaką Afrikoje. Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šiais metais, be kita ko, lankėsi Pietų Afrikoje, Botsvanoje, Angoloje, Svazilande ir Malyje. Pernai jis buvo Egipte, Kongo Respublikoje, Ugandoje ir Etiopijoje. Šie vizitai demonstruoja Maskvos dalyvavimą „lenktynėse dėl Afrikos“ su Kinija ir JAV.Samdinių grupuotė „Vagner“ veikia tokiose Afrikos šalyse, kaip Malis, Libija, Centrinė Afrikos Respublika ir Mozambikas.

Rusija sutinka pratęsti Ukrainos grūdų eksporto susitarimą, tačiau tik 60-čiai dienųRusija neprieštarauja galimybei pratęsti Ukrainos grūdų eksporto susitarimą, tačiau tik papildomoms 60-čiai dienų.Tai po šiuo klausimu pirmadienį Ženevoje surengtų derybų pareiškė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Veršininas.„Rusijos pusė... neprieštarauja galimybei dar kartą pratęsti Juodosios jūros iniciatyvą po kovo 18-osios, tačiau tik 60-čiai dienų“, – Rusijos misijos prie Jungtinių Tautų (JT) pranešime cituojamas S. Veršininas.Vadinamoji Juodosios jūros grūdų iniciatyva buvo pristatyta praėjusių metų liepą. Dėl jos buvo susiderėta tarpininkaujant JT ir Turkijai. Šis susitarimas padėjo nutraukti pernai kelis mėnesius Rusijos vykdytą Ukrainos grūdų eksporto blokadą.Inciatyva lapkritį buvo pratęsta papildomomis 120-čia dienų, iki kovo 18 d. Nesant kurios nors pusės prieštaravimų, susitarimas automatiškai prasitęstų. Tačiau Rusija pastaruoju metu reiškė nepasitenkinimą dėl kai kurių sutarties dalių.

Rusai apšaudė kaimą Zaporožės regioneRusijos pajėgos apšaudė kaimą Zaporožės srityje, dėl to buvo sužeista moteris, rašo UNIAN.Apie tai pranešė Zaporožės srities karinė administracija. „Šiandien dar vienas apšaudymas įvyko Kamyševo bendruomenėje“, – sakoma pranešime.Ypač buvo apgadinti gyvenamieji pastatai: išdaužyti langai ir apgadinti stogai. Be to, buvo sužeista moteris.

ES pratęsė sankcijas RusijaiEuropos Sąjunga (ES) pirmadienį dar pusmečiui pratęsė sankcijas Rusijai, kurios šiai šaliai buvo įvestos dėl jos invazijos į Ukrainą, informuoja CNN.Remiantis Europos Vadovų Tarybos (EVT) pranešimu, šių sankcijų taikinyje yra subjektai, atsakingi už Ukrainos teritorinio vientisumo, suvereniteto ir nepriklausomybės pažeidimą. Kaip teigiama, baudžiamosios priemonės šiuo metu taikomos 1 473 fiziniams ir 205 juridiniams asmenims. Jos, be kita ko, apima kelionių ribojimus ir turto įšaldymą.„2023 m. vasario 9 d. priimtose EVT išvadose ES pakartojo griežtai smerkianti Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, kuris akivaizdžiai pažeidžia Jungtinių Tautų Chartiją ir atnešė Ukrainai bei jos žmonėms didžiules kančias ir sunaikinimus“, – sakoma EVT pranešime. Jame Taryba taip pat pareikalavo, kad Rusija „nedelsdama nutrauktų savo brutalų karą“.Po naujausio EVT sprendimo bloko sankcijos Rusijai galios mažiausiai iki šių metų rugsėjo 15 d. Apie baudžiamųjų priemonių pratęsimą pranešta po to, kai ES vasarį patvirtino 10-ąjį sankcijų Rusijai paketą.

Londonas per ateinančius dvejus gynybai papildomai skirs 5 mlrd. svarųDėl Rusijos karo Ukrainoje ir pasaulinių krizių Didžioji Britanija toliau didins savo gynybos išlaidas. Vyriausybė pirmadienį pranešė, kad per ateinančius dvejus metus papildomai į ginkluotąsias pajėgas bus investuota beveik 5 mlrd. svarų (6,65 mlrd. eurų). 3 mlrd. šios sumos bus skirta tokiems projektams, kaip AUKUS saugumo aljansas su JAV ir Australija. Apie 1,9 mlrd. svarų numatyta amunicijos atsargoms papildyti. Atsargos pastaruoju metu smarkiai sumažėjo dėl paramos Ukrainai.„Kadangi pasaulis tampa vis nepastovesnis ir konkurencija tarp valstybių intensyvėja, Didžioji Britanija turi būti pasirengusi išlaikyti savo pozicijas“, – sakė ministras pirmininkas Rishis Sunakas. Jis pirmadienį išvyko į JAV, kur susitiks su JAV prezidentu Joe Bidenu ir Australijos vyriausybės vadovu Anthony‘iu Albanese.Anot R. Sunako, padidinus sumą gynybai, ginkluotės išlaidos iki 2025 metų išaugs iki 2,25 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tikslas yra 2,5 proc. Gynybos ministras Benas Wallace‘as, anot žiniasklaidos, reikalauja gynybos išlaidų didinimo iki 3 proc.Londonas 2020 metų pabaigoje paskelbė apie didžiausias išlaidas gynybai nuo Šaltojo karo pabaigos. Anot kritikų, kariuomenės būklė yra prasta. Didžioji Britanija yra viena didžiausių Ukrainos rėmėjų.

Ukrainos kariai Vokietijoje baigia mokytis „Leopard“ tankų valdymo Ukrainiečių kariai, atvykę į Vokietiją mokytis kovinių tankų „Leopard 2“ valdymo, baigia kelias savaites trukusias treniruotes. Kareiviai išmoko naudotis modernia ginkluotės sistema, pirmadienį sakė brigados generolas Björnas Schulzas, tankų dalinio mokyklos vadovas.Vokietija perduos Ukrainai 18 modernių kovinių tankų „Leopard 2A6“, Portugalija – dar tris. Tai dalis karinės paramos, kuri turėtų padėti Ukrainai gintis nuo Rusijos. Ekspertai yra tikri, kad „Leopard 2“ mūšyje prieš rusų tankų dalinius turės ženklų pranašumą. Ukrainos kariai dar kovą su tankais turėtų grįžti į gimtinę.Vokietijos vyriausybė sausio 25-ąją nubrėžė tikslą „greitai suburti du tankų „Leopard 2“ batalionus Ukrainai“. Batalioną Ukrainoje paprastai sudaro 31 tankas. Iniciatyvoje be Vokietijos ir Portugalijos dar dalyvauja tokios šalys kaip Lenkija, Norvegija, Kanada ir Ispanija. Lenkija jau vasarį perdavė Ukrainai pirmuosius keturis 2A4 tipo tankus „Leopard 2“. Šią savaitę turėtų būti pristatyti dar dešimt.

Rusijos parlamentas svarstys įstatymą, numatantį pailginti šaukiamąjį amžių Rusijos parlamentas svarstys įstatymą, numatantį pailginti šaukiamąjį amžių, pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Interfax“.Skelbiama, kad šiuo teisės aktu norima laipsniškai iki 2026 m. pakelti minimalų šaukiamąjį amžių nuo 18 iki 21 metų. Tuo metu maksimalus amžius iš karto padidėtų nuo 27 iki 30 metų. Kaip teigiama įstatymo projekte, nuo kitų metų į karo tarnybą būtų šaukiami vaikinai nuo 19 metų, o nuo 2025-ųjų – vaikinai nuo 20 metų. Nepaisant to, į kariuomenę vis vien būtų priimami 18-mečiai, jei patys išreikštų tokį norą.Apie galimybę įvesti tokius pokyčius dar gruodį buvo užsiminęs šalies gynybos ministras Sergejus Šoigu. Stebėtojai tokį žingsnį aiškina Rusijos ketinimais išplėsti kariuomenės gretas nuo dabartinių 1,15 mln. iki 1,5 mln. karių.Nepriklausoma žiniasklaida skaičiuoja, kad po atitinkamų pakeitimų Rusijos kariuomenę papildytų apie 300 tūkst. karių.

Putinas susitiko su Kadyrovu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitiko su Čečėnijos vadovu Ramzanu Kadyrovu, praneša „Sky News“.Kaip teigiama, abiejų valstybių vadovai susitikime kalbėjosi apie karą Ukrainoje. R. Kadyrovas pareiškė V. Putinui, kad jo šalies kariai esą „sėkmingai tarnauja specialiosios karinės operacijos zonoje“ ir „vykdo visus nurodymus“. V. Putinas savo ruožtu paprašė R. Kadyrovo „padėkoti“ Ukrainoje kariaujantiems čečėnų kovotojams.R. Kadyrovas yra Kremliaus lojalistas. Jis aršiai palaiko Rusijos plataus masto karą prieš Ukrainą ir praeityje yra raginęs Maskvą apsvarstyti galimybę Ukrainoje panaudoti branduolinį ginklą. R. Kadyrovo kovotojai kaltinami Ukrainoje įvykdę karo nusikaltimų.

Žiniasklaida: Xi Jinpingas pirmą kartą nuo Rusijos invazijos ketina pasikalbėti su Zelenskiu Kinijos vadovas Xi Jinpingas, anot žiniasklaidos, netrukus pirmą kartą nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios ketina pasikalbėti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Leidinys „The Wall Street Journal“, remdamasis su situacija susipažinusiais asmenimis, rašo, kad pokalbis tikriausiai įvyks po Xi Jinpingo vizito Rusijoje, kuris planuojamas kitą savaitę, informuoja agentūra „Reuters“.Anot šaltinių, Xi Jinpingas kitą savaitę Maskvoje ketina susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Apie Kinijos vadovo vizitą Maskvoje V. Putinas paskelbė jau vasarį, kai Maskvoje lankėsi aukščiausiasis Kinijos diplomatas  Wang Yi.Kinija per pirmąsias Ukrainos karo metines pristatė 12 punktų planą, kuriame ragina skelbti paliaubas ir pradėti taikos derybas.Kinija ir Rusija pastaraisiais mėnesiais išplėtė savo bendradarbiavimą. Didžiųjų valstybių suartėjimas Vakaruose stebimas su nerimu.

Pasikeitė Ukrainos Šiaurės operatyvinės karinės vadovybės vadas Pasikeitė Ukrainos Šiaurės operatyvinės karinės vadovybės vadas, juo tapo brigados generolas Dmytro Krasilnikovas, praneša UNIAN.Pasak Ukrainos gynybos ministerijos, iki šiol šias pareigas ėjęs generolas majoras Viktoras Nikoliukas paskirtas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sausumos kariuomenės vadovybės rengimo vadu.Pasak UNIAN, per daugiau kaip metus trunkantį Rusijos sukeltą plataus masto karą Ukrainos generalitete užfiksuota apie dešimt atstatydinimų. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas prisipažino atleidęs 10 generolų. Dar vienas nusišovė.Buvo gandų, kad tarp V. Zalužno ir sausumos pajėgų vado Oleksandro Syrskio kyla nesutarimų, bet abu generolai šią informaciją paneigė.

2022 m. Ukraina tapo trečia pagal dydį ginklų importuotoja pasaulyje2022 m., po Rusijos pradėtos invazijos, Ukraina tapo trečia pagal dydį ginklų importuotoja pasaulyje, pirmadienį pranešė Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas (SIPRI).„Nuo 1991 m. iki 2021 m. pabaigos Ukraina importavo labai mažai ginklų. Dėl karinės pagalbos iš JAV ir daugelio Europos valstybių po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasario mėnesį Ukraina tapo trečia pagal dydį ginklų importuotoja (po Kataro ir Indijos)“, – sakoma SIPRI pranešime spaudai.SIPRI nurodė, kad per penkerius metus Ukrainai teko 2 proc. pasaulio ginklų importo.

UNIAN: rusų sušaudytas karo belaisvis buvo Moldovos pilietis Rusų sušaudytas karo belaisvis Oleksandras Macijevskis turėjo Moldovos pilietybę, praneša UNIAN.Tai pirmadienį oficialiai paskelbė Moldovos užsienio reikalų ministerija. Pasak jos atstovų, šią egzekuciją reikia kvalifikuoti kaip karo nusikaltimą ir šiurkštų tarptautinių humanitarinių įstatymų pažeidimą.Moldovos URM pareiškė užuojautą nužudyto kario artimiesiems, išsakė savo solidarumą su ukrainiečių tauta ir pasmerkė Rusijos sukeltą kruviną karą.Kovo 6 d. socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašas, kuriame į okupantų rusų nelaisvę patekęs Ukrainos karys sako: „Šlovė Ukrainai“. Iškart po šių žodžių rusai nušauna ukrainietį.Sekmadienį Ukrainos saugumo tarnyba (UST) galutinai patvirtino, kad beginklis didvyris iš vaizdo įrašo – Oleksandras Macijevskis iš Černihivo srities Nižino miesto.UST tyrėjai nustatė, kad O. Macijevskis buvo sušaudytas 2022 metų gruodžio 30 d. Didvyrio palaikai buvo grąžinti šių metų vasarį. Ikiteisminis tyrimas atliekamas pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 438-ąjį straipsnį (karo įstatymų ir papročių pažeidimas).Sekmadienį prezidentas Volodymyras Zelenskis suteikė O. Macijevskiui Ukrainos didvyrio vardą.

Ukrainos kariškiai: raketų atakos pavojus labai didelis Rusija išvedė į Juodąją jūrą du raketnešius su 16 raketų „Kalibr“.Kaip praneša „Ukrinform“, Pietų operatyvinė karinė vadovybė apie tai paskelbė „Facebook“ paskyroje.„Pastebimas padidėjęs priešo taktinės aviacijos aktyvumas rytų kryptimi ir virš Azovo jūros akvatorijos. Neatmetamas ir priešo žvalgybinių dronų aktyvumas“, – rašoma pranešime.Juodojoje jūroje užfiksuoti  du antvandeniniai raketnešiai, turintys iki 16 „Kalibr“ tipo raketų.„Raketų smūgio grėsmė yra itin didelė. Neignoruokite saugumo priemonių, reaguokite į oro pavojaus signalus“, – pabrėžė Pietų operatyvinė karinė vadovybė.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, pirmadienio rytą Rusijos raketnešių Juodojoje jūroje nebuvo.

Netoli karinio dalinio prie Maskvos – trys bepiločiaiNetoli Maskvos srityje esančio karinio dalinio pastebėti trys neatpažinti dronai. Minėto karinio dalinio paskirtis – užtikrinti priešlėktuvinę ir priešraketinė Rusijos sostinės gynybą.Apie bepiločių orlaivių pasirodymą pamaskvėje pranešė rbc.ua. Portalo informacijos šaltinis – Rusijos „Telegram“ kanalas „Mash“.Kalbama apie Rusijos Federacijos aerokosminėms pajėgoms priklausantį karinį dalinį, įkurdintą prie Maskvos prijungtoje teritorijoje. Remiantis žiniasklaidos kanalu pateikta informacija, pastebėti dronai vykdė to dalinio stebėseną.Dronai, kaip perduodama, pasirodė iš už miško ir skrido 200 metrų aukštyje. Pasiekę karinį dalinį bepiločiai orlaiviai sumažino aukštį, apsuko ratą virš objekto ir nuskrido atgal.„Miškas buvo apieškotas, bet jokių dronų operatorių pėdsakų aptikti nepavyko. Tai buvo solidžių matmenų bepiločiai orlaiviai su baltomis ir raudonomis signalinėmis šviesomis“, – teigiama pranešime.Remiantis leidinyje skelbiama informacija, kitą dieną vienas iš dronų buvo pastebėtas netoli nuo karinio dalinio. Jis skriejo netoli Krasnopachorskojės gyvenvietės esančios „Tatneft“ degalinės kryptimi.Kiek anksčiau Rusija pranešė apie droną, nukritusį per 10 metrų nuo „Gazprom“ pavaldaus objekto Maskvos srityje.

Dėl Bachmuto centro verda įnirtingos kovos Įnirtingos kovos vyksta dėl Rytų Ukrainos Bachmuto miesto centro, pirmadienį pranešė Rusijos ir Ukrainos pajėgos. Tai – ilgiausiai trunkantis ir kruviniausias mūšis per Maskvos invaziją į Ukrainą.Rusijos samdinių grupuotė „Vagner“ pareiškė, kad vadovauja Maskvos pastangoms užimti pramoninį miestą.Ukrainos kariškiai sakė, kad „Vagner“ daliniai veržiasi iš kelių krypčių, mėgindami pralaužti pro mūsų karių gynybines pozicijas ir pasiekti miesto centrą“. „Įnirtinguose mūšiuose mūsų gynėjai pridaro priešui didelių nuostolių“, – sakoma ryto pranešime.Analitikai nesutaria dėl strateginės Bckhmuto, kaip karinio laimėjimo, svarbos, tačiau miestas įgijo reikšmingą politinį statusą, abiem pusėms skiriant daug išteklių kovai.„Vagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas taip pat pripažino, kad siekdamos užimti miesto centrą jo pajėgos patiria ryžtingą pasipriešinimą. „Padėtis Bachmute sunki, labai sunki. Priešas kaunasi dėl kiekvieno metro“, – sakoma socialiniame tinkle paskelbtame jo pranešime. „Kuo arčiau miesto centro, tuo mūšiai sunkesni, daugiau artilerijos (...) Ukrainiečiai meta (į kovą) didžiulius rezervus“, – sakė J. Prigožinas.

Ukraina: Mykolajivo srityje per apšaudymą du žmonės žuvo, o dar trys buvo sužeisti Pirmadienio rytą Rusijos kariuomenei apšaudžius Mykolajivo srities Kucurubo bendruomenę, žuvo du žmonės, o dar trys, tarp jų – septynerių metų vaikas, buvo sužeisti.Tai „Telegram“ kanale pranešė Mykolajivo srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Per rytinį Kucurubo  bendruomenės apšaudymą žuvo vyras ir moteris, gimę 1978 ir 1980 metais, septynerių metų vaikas buvo išvežtas greitosios medicinos pagalbos automobiliu“, – sakoma pranešime.Be to, buvo sužeisti du žmonės.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, kovo 13-osios rytą Rusijos kariuomenė apšaudė Mykolajivo rajono Kucurubo gyvenvietę.

„Human Rights Watch“ praneša apie pavojų vaikams iš Ukrainos globos namų Rusijos invazijos į Ukrainą padariniai vaikų globos įstaigoms pražūtingi – tūkstančiai vaikų perkelti į okupuotas teritorijas arba į Rusiją, pirmadienį pranešė „Human Rights Watch“.Pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje stebėjimo grupė taip pat teigė, kad karas išryškino būtinybę skubiai vykdyti reformas Ukrainoje, iki invazijos jos įstaigose buvo daugiau nei 105 tūkst. vaikų – po Rusijos didžiausias skaičius Europoje.Niujorke įsikūrusios organizacijos vaikų teisių direktoriaus pavaduotojas Billas Van Esveldas sakė, kad „Rusijos pajėgų neteisėtai paimtų vaikų grąžinimas turėtų būti tarptautinis prioritetas“.Mažiausiai keli tūkstančiai vaikų buvo perkelti į Rusiją ar okupuotas teritorijas, rašoma pranešime. Priduriama, kad 100 įstaigų, kuriose iki 2022 m. gyveno daugiau nei 32 tūkst. vaikų, dabar yra Rusijos okupuotose teritorijose.Ukraina beveik du dešimtmečius mėgino reformuoti sistemą, tačiau vaikų įstaigų skaičius tik didėjo – nuo 663 2015 m. iki 727 2022-aisiais, sakoma pranešime. Dar daugiau vaikų dėl karo liks našlaičiais arba bus atskirti nuo tėvų. Į globos namus patenka nauji vaikai, įskaitant tuos, kurių tėvai žuvo ir buvo sužeisti arba dėl karo patyrė psichikos sveikatos krizių, teigia organizacija.55 puslapių ataskaitoje minimos ir kitos problemos, pavyzdžiui perkeltųjų vaikų psichinės traumos ir nepriežiūra.„Daugelis vaikų, esančių globos įstaigose, turėjo savaites slėptis nuo bombardavimo rūsiuose, kuriuose nebuvo elektros ar vandentiekio, tarp jų ir vaikai su negalia“, – sakoma pranešime. „Grupė 2022 m. kovą iš Mariupolio globos įstaigos į Lvivą evakuotų vaikų nekalbėjo keturias dienas“. Dvejų metų berniukas iš vaikų su negalia įstaigos centriniame Kropivnickio mieste „aštuonias savaites išbuvo rūsyje“, evakuotas „dvokė žemėmis“, sakė jo globėjas Lvive.„Human Rights Watch“ teigimu, tūkstančiai vaikų iš globos įstaigų buvo perkelti į užsienį, kai kurie yra dingę.

Mariupolyje griaudėjo sprogimaiNaktį Mariupolio rajone palei Azovo jūrą nugriaudėjo trys garsūs sprogimai. Apie tai „Telegram“ kanale pranešė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka.„Naktį Mariupolio rajone palei Azovo jūrą, Melekinės – Bilosarajaus nerijos – Jaltos – Urzufo linijoje, trys garsūs sprogimai. 00 val. 30 min. Kijivo laiku Mariupolyje nugriaudėjo sprogimas, ir Kalmiusko rajono (Kamensko k.) gyventojai pajuto sprogimo bangą“, – pažymėjo jis.Be to, pasak P. Andriuščenkos, ryte, 6 val. 40 min., Topolinaja gatvės rajone (Kalmiusko rajonas) ir Novoselivkoje girdėjosi susišaudymas iš šaunamųjų ginklų.„Rusyne, kaip reikalai?“ – ironiškai klausė mero patarėjas.

Ukrainos pareigūnė geležinkelio susprogdinimą Chersono srityje pavadino repeticija Geležinkelio atkarpą Chersono srityje susprogdinusių partizanų veiksmai buvo savotiška repeticija prieš platesnio masto akciją.Tai pirmadienį per nacionalinį televizijos maratoną pareiškė Pietų operatyvinės karinės vadovybės jungtinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk, reaguodama į pastabą, kad priešas gali greitai suremontuoti pažeistą ruožą, praneša „Ukrinform“ korespondentas.„Norint surengti plataus masto akciją, reikia šiek tiek parepetuoti. Be to, reikia suvokti, suprasti ir nukreipti priešo veiksmus tam tikromis kryptimis, kad kitos būtų atlaisvintos mūsų veiksmams“, – sakė pareigūnė.Ji pridūrė, kad partizanai Ukrainoje padeda kontroliuoti priešo logistikos ir transporto maršrutus.Kaip buvo pranešta, Chersono srityje, tarp Abrikosivkos ir Radensko gyvenviečių, partizaninio judėjimo „Ateš“ nariai susprogdino geležinkelio bėgius.

Generalinis štabas: rusai veža į Donecko sritį kalinius, kurie bus siunčiami į frontą Rusija papildo savo kariuomenę kaliniais, kurie vežami į Donecko sritį. Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generaliniu štabu.Pasak jo atstovų, patirdamas didelių nuostolių, priešas naudojasi alternatyviais gyvosios jėgos papildymo šaltiniais.„Taip, praėjusią savaitę Donecko srities link važiavo traukinys su kaliniams gabenti skirtais vagonais. Viename iš vagonų buvo nuteistos moterys“, – sakoma pranešime.Portalas primena, kad Rusija ruošiasi naujai mobilizacijos bangai okupuotose Donecko ir Luhansko sričių teritorijose – į armiją bus šaukiami ir nepilnamečiai.Rusai taip pat ruošiasi „mobilizacijai“ Mariupolyje, į įskaitą įrašomi 2006 metais gimę vyrai.

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta apie 159 800 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 710 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų kovo 13 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 159 800 kareivių.Tai pirmadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 3 474 tankų, 6 774 šarvuotųjų kovos mašinų, 2 503 artilerijos sistemų, 493 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 259 oro gynybos priemonių, 304 lėktuvų, 289 sraigtasparnių, 2 109 dronų, 907 sparnuotųjų raketų, 18 laivų, 5 354 automobilių, 251 specialiosios technikos vieneto.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Lenkijos žvalgyba: Rusijos propaganda mėgina pasinaudoti Europos pacifistaisRusijos propaganda mėgina palenkti į savo pusę pacifizmo šalininkus Europoje ir panaudoti juos savo naratyvų skleidimui, siekdama, kad Vakarai neberemtų Ukrainos.Tai pareiškė Lenkijos ministro-specialiųjų tarnybų koordinatoriaus atstovas spaudai Stanisławas Żarynas, praneša portalas „rbc.ua“.„Judėjimai, kurie vadovaujasi melagingu pacifizmu, darosi vis aktyvesni. Jų veikla padeda manipuliuoti Vakarų visuomene ir propaguoja Rusijai naudingus šūkius. Šių postulatų realizavimas sudarytų sąlygas greitai Rusijos pergalei prieš Ukrainą“, - parašė S. Żarynas tviteryje.Anot jo, Rusija dabar yra suinteresuota sudaryti „paliaubas“, kurios jai suteiktų galimybę atsigauti ir atkurti pajėgas.

Chersono srityje – sėkminga partizanų operacijaPartizanų judėjimo „Ateš“ dalyviai sugadino geležinkelio bėgius Chersono srityje, tai užkirto kelią tiekti ginklus ir kitas priemones šiame regione esančiai Rusijos kariuomenei.„Chersono ir Zaporižios srityse mūsų agentai surengė sėkmingą sabotažą laikinai okupuotoje teritorijoje“, – sakoma organizacijos „Ateš“ pranešime.Priduriama, kad organizacijos nariai nuolat atlieka žvalgybą, kad galėtų surengti tokias efektyvias operacijas.„Ateš“ yra karinis partizaninis judėjimas, atsiradęs prasidėjus plataus masto invazijai. Gruodį jie prisiėmė atsakomybę už didžiulį gaisrą karinėje bazėje Rusijos okupuotame Kryme.Vasarį jie pranešė apie 19 „Vagner „kovotojų pašalinimą Rostovo regione.https://t.me/FastFocus/44981

Analitikai: „Vagner“ pajėgos į Bachmutą pasiųstos mirtiKonfliktas tarp Rusijos gynybos ministerijos ir „Vagner“ grupės įkūrėjo Jevgenijaus Prigožino tikriausiai pasiekė kulminaciją, nes kovose prie Bachmute žuvo tūkstančiai kovotojų.Remiantis Karo studijų instituto (ISW) analize, Rusijos gynybos ministerija „šiuo metu teikia pirmenybę „Vagner“ samdinių pašalinimui Bachmuto mūšio laukuose“.Analitikai primena, jog konfliktas prasidėjo, kai J. Prigožinas surengė „negailestingą šmeižimo“ kampaniją prieš aukštus Rusijos kariuomenės veikėjus, įskaitant gynybos ministrą Sergejų Šoigu ir Rusijos generalinio štabo viršininką Valerijų Gerasimovą.Dabar, kai grupuotei „Vagner“ nepavyko parodyti pažangos, manoma, kad Rusijos Gynybos ministerijos pareigūnai „pasinaudoja galimybe tyčia eikvoti elitines „Vagner“ pajėgas Bachmute, siekdami susilpninti J. Prigožiną ir sužlugdyti jo ambicijas siekti didesnės įtakos Kremliuje“.ISW mano, kad Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną praėjusių metų spalį greičiausiai „sujaudino“ Prigožino politinės ambicijos.V. Putinas tikriausiai sustabdė Rusijos Gynybos ministeriją nuo tiesioginio J. Prigožino puolimo, bet sukūrė sąlygas Rusijos karinei vadovybei vėl įgyti daugiau valdžios.

Rusai tęsia puolimą penkiomis kryptimisPirmadienio rytą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad rusai, nepaisant didelių nuostolių, tęsia puolamąsias operacijas Avdiivkos, Bachmuto, Šachtyoro, Maryinskio ir Limano kryptimis. Šiose vietovėse Ukrainos kariai per pastarąją parą atrėmė 102 priešo atakas.Paminėtina, kad bendri Rusijos nuostoliai Ukrainoje jau siekia 159 090 kareivių, be to, buvo sunaikinta daug priešo technikos, įskaitant 3 466 tankus.

Prie Maskvos kilo didelis gaisrasNaktį į pirmadienį Maskvos srityje kilo didelis gaisras. Ugnis apėmė daugiau kaip 4 tūkst. kvadratinių metrų plotą.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija.„Dega sandėlis Odincove. 2 tūkst. kvadratinių metrų plote įgriuvo pastato stogas“, - sakoma ministerijos pranešime.Informacijos apie žuvusiuosius ar nukentėjusiuosius kol kas negauta.Praėjusį antradienį gaisras kilo Rusijos vidaus reikalų ministerijos pastate Maskvos centre.Vasario 14 d. Maskvoje, techninio centro pastate, kilo didelis gaisras. Ugnis apėmė 1,5 tūkst. kvadratinių metrų plotą, su liepsnomis kovojo 173 ugniagesiai.Pastaraisiais mėnesiais dideli gaisrai kilo Rusijos naftos kombinate Rytų Sibire, padangų gamykloje Barnaule, prekybos centre Pamaskvyje, sandėlyje Tolimuosiuose Rytuose esančiame Vladivostoke.

„The Guardian“: 88 proc. britų, priėmusių ukrainiečių pabėgėlius, tai darytų dar kartąAštuoni iš dešimties britų, kurie nuo karo bėgantiems ukrainiečių pabėgėliams suteikė savo namus, teigė, kad ši patirtis buvo teigiama, rašo laikraštis „The Guardian“.Dauguma JK gyventojų mano, kad šalis turėtų tęsti misiją priimti žmones iš karo zonų.Išsamus tyrimas parodė, kad 88 proc. britų, priėmusių pabėgėlius iš Ukrainos, tai padarytų dar kartą, ir tik 3 proc. atsakė, kad to daugiau nedarys.Taip pat paaiškėjo, kad 68 proc. britų teigiamai vertina tai, kad JK priėmė daugiau nei 150 tūkstančių pabėgėlių iš Ukrainos.

Belgorodo gubernatorius vėl pranešė apie sprogimus Rusijoje Belgorodo regiono teritorijoje buvo girdimi sprogimai, vietos valdžios institucijos pranešė apie oro gynybos darbą.Virš Belgorodo rajono ir Belgorodo miesto buvo numuštos keturios raketos, yra viena nukentėjusioji, pirmadienio rytą pranešė Belgorodo srities gubernatorius Vjačeslavas Gladkovas.„Belgorode ir Belgorodo rajone veikė mūsų oro gynybos sistema. Buvo numuštos keturios raketos. Aiškinamės pasekmės vietoje... Į įvykio vietą nuvyko greitosios pagalbos ekipažas. Taip pat yra žalos dėl raketų nuolaužų dviejuose privačiuose namų ūkiuose“, – sakė Rusijos pareigūnas.

Zelenskis rusų sušaudytam kariui suteikė Ukrainos didvyrio vardąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis suteikė Ukrainos didvyrio vardą Oleksandrui Macijevskiui – kariui, kurį Rusijos kariai sušaudė po žodžių „Šlovė Ukrainai“.V. Zelenskis sekmadienio vakaro kreipimesi teigė, kad O. Macijevskis bus prisimintas amžinai.„Šiandien suteikiau Ukrainos didvyrio vardą Oleksandrui Macijevskiui. Kareiviui. Žmogui, kurį žinos visi ukrainiečiai. Žmogui, kurį prisimins amžinai. Už drąsą, už pasitikėjimą Ukraina ir už jo „Šlovė Ukrainai!“ Šlovė didvyriui! Šlovė didvyriams! Šlovė Ukrainai!“ – sakė Ukrainos prezidentas.

Ukrainos premjeras sveikina Kanados sprendimą uždrausti aliuminio ir plieno importą iš Rusijos Kanadai uždraudus aliuminio ir plieno importą iš Rusijos, Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalas padėkojo šaliai. „Rusijos gebėjimo finansuoti karą eliminavimas yra vienas iš žingsnių į Ukrainos pergalę“, – rašė premjeras tviteryje. Kartu jis pareiškė viltį, kad ir kitos šalys imsis panašių sprendimų.Kanados finansų ministrė Chrystia Freeland aliuminio ir plieno importo iš Rusijos draudimą susiejo su aiškia žinute karo šalims: „Ukraina gali laimėti šį karą ir laimės. Mes ir toliau darysime viską, ką galime, kad nutrauktume ar apribotume pajamas, kuriomis Putinas finansuoja neteisėtą ir barbarišką invaziją į Ukrainą“.Kanados duomenimis, 2021 m. atitinkamo importo vertė siekė beveik 250 mln. Kanados dolerių (170 mln. eurų). Praėjusį penktadienį įsigaliojo JAV 200 proc. dydžio muitai rusiško aliuminio importui. ES plieno gaminių importą iš Rusijos blokuoja dar nuo praėjusių metų.

Liuksemburgas perduoda Ukrainai 14 šarvuotų greitosios pagalbos automobilių Liuksemburgas suteiks Ukrainai tolesnę humanitarinę pagalbą ir perduos 14 britų bendrovės „Veanri Group“ pagamintų šarvuotų greitosios pagalbos automobilių. Apie tai paskelbė Ukrainos ambasada Belgijoje ir Liuksemburge.„Netrukus automobiliai bus nusiųsti į frontą“, – rašė ambasada feisbuke. Jie esą gelbės ukrainiečių karių ir civilių, tampančių barbariškų rusų atakų aukomis, gyvybes.Ambasados duomenimis, automobilių perdavimas yra Liuksemburgo ukrainiečių bendruomenės iniciatyvos dalis. Iniciatyvos tikslas yra surinkti 10 mln. eurų aukų ir nupirkti 112 greitosios pagalbos ir ugniagesių automobilių.

Ukraina galutinai patvirtino rusų sušaudyto kario tapatybęUkrainos saugumo tarnyba patvirtino Ukrainos kareivio, kuris buvo nušautas po žodžių „Slava Ukraini!“, tapatybę.Tai Černihivo srities teritorinės gynybos 119-osios atskirosios brigados 163-iojo bataliono snaiperis Oleksandras Macijevskis.Tyrėjai jo tapatybę nustatė pabendravę su žuvusio kariškio artimaisiais ir draugais, taip pat apdoroję foto ir vaizdo medžiagą. Tarnyba taip pat gavo teismo ekspertizės išvadą, kuri patvirtino, kad vaizdo įraše pavaizduotas kariškis yra O. Macijevskis.https://t.me/Ukraine_365News/48215

Ukraina: per parą nukauta daugiau nei 1000 Rusijos karių Ukrainos gynybos ministerijos duomenimis, per pastarąsias 24 valandas nukauta 1 090 Rusijos karių. Ukraina teigia, kad nuo praėjusių metų vasario 24 d., kai prasidėjo Rusijos plataus masto invazija, Rusija iš viso neteko 159 090 karių. https://twitter.com/DefenceU/status/1634844837882249217?ref_src=twsrc%5Etfw

Ukraina: Rusijos pajėgos kasdien netenka 600–700 kariųUkrainos kariškiai paaiškino, kodėl svarbi Bachmuto Ukrainos kariškiai paaiškino, kodėl Bakhmuto gynyba yra svarbiUkrainos kariškiai paaiškino, kodėl svarbu tęsti Bachmuto gynybą. Kaip teigiama Ukrainos gynybos ir saugumo pajėgų žiniasklaidos centro komentaruose, rusai visas pajėgas telkia Donecko srityje.Dabar priešas siekia pasiekti Donecko ir Luhansko sričių administracines sienas, dėl to ir toliau intensyvina puolimo operacijas Lymano, Bachmuto ir Marijinkos kryptimis. Pabrėžiama, kad rusų įsibrovėliai čia patiria didelių nuostolių. Per paskutinę savaitę Rusijos pajėgos fronto linijoje kasdien prarado nuo 600 iki 700 karių.Anot kariškių, priešas griebiasi sekinimo ir visiško sunaikinimo taktikos, o įnirtingiausi mūšiai vyksta Bachmuto kryptimi, kur Rusijos samdinių ir reguliariųjų karių puolimo būriai nuolat šturmuoja Ukrainos gynybos pajėgų pozicijas.„Bachmuto gynyba leidžia sulaikyti vienoje vietoje pagrindines rusų pajėgas. Jie puola iš nepalankių pozicijų, patirdami didelių nuostolių; rusai priversti vykdyti dažnas dalyvaujančių dalinių rotacijas, <…> rusai praranda potencialą ir pajėgumus pulti kitomis kryptimis“, – aiškino kariškiai.

Turkija tikisi, kad ukrainietiškų grūdų eksporto susitarimas bus pratęstas Turkijos gynybos ministras Hulusis Akaras teigia manantis, kad susitarimas dėl Ukrainos grūdų eksporto Juodąja jūra bus pratęstas. Priešingu atveju jo galiojimas baigsis kovo 18 dieną, praneša agentūra „Reuters“.Tarpininkaujant Turkijai ir Jungtinėms Tautoms (JT), susitarimas buvo pasiektas praėjusią liepą. Jis turi garantuoti, kad, nepaisant Rusijos invazijos į Ukrainą, ukrainietiški grūdai ir toliau galėtų pasiekti pasaulio rinką.Taip norima užkirsti kelią globaliai maisto produktų krizei. Rusija ir Ukraina yra vienas svarbiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje. Susitarimas kartą lapkritį jau buvo pratęstas. Tačiau dabar Rusija signalizavo, kad pakartotiniam susitarimui pritars tik tuomet, kai bus panaikinti ribojimai ir jos pačios eksportui.Maskvos duomenimis, pirmadienį Ženevoj vyks naujas derybų ratas tarp Rusijos delegacijos ir JT atstovų.

Šveicarijos prezidentas pasisakė už šalies neutralitetą ir draudimą tiekti ginklus Ukrainai Šveicarijos neutralitetas svarbesnis nei bet kada, sekmadienį paskelbtame interviu sakė prezidentas Alainas Bersetas, gindamas prieštaringai vertinamą draudimą perduoti Ukrainai Šveicarijoje pagamintus ginklus.„Šveicariški ginklai neturi būti naudojami karuose“, – sakė jis savaitraščiui „NZZ am Sonntag“.Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, pradėtos 2022 m. vasario mėnesį, Šveicarijoje verda karštos diskusijos dėl neutraliteto, kurio šalis tradiciškai laikosi daugelį metų. Turtinga Alpių valstybė nėra Europos Sąjungos narė, tačiau pasekė bloko pavyzdžiu ir įvedė sankcijas Maskvai, bet didesnio lankstumo dėl savo karinio neutralumo kol kas nerodo.Nepaisant Kyjivo ir jo sąjungininkių spaudimo, Šveicarija ir toliau neleidžia šalims, turinčioms Šveicarijos gamybos ginkluotę, reeksportuoti ją į Ukrainą. Vokietijos, Ispanijos ir Danijos prašymai buvo atmesti pagal įstatymą, draudžiantį kitoms šalims eksportuoti šveicariškus ginklus, jei jų gavėja yra tarptautino ginkluoto konflikto dalyvė.Pasak A. Berseto, Šveicarijos politika grindžiama „įsipareigojimu taikai, humanitarinei teisei ir tarpininkavimui, kai tai įmanoma“. Humanitarinių ir žmogaus teisių įstatymo ir Ženevos konvencijų apsauga „svarbesnė nei bet kada anksčiau“, sakė prezidentas ir perspėjo, kad būtų „labai pavojinga dabar atsisakyti šių pagrindinių principų“. „Karas nėra Šveicarijos DNR dalis“, – sakė A. Bersetas ir pabrėžė, kad jo šalis visuomet siekia „prisidėti prie tarpininkavimo ir taikos, kai tik gali“.A. Bersetas sakė esąs įsitikinęs, kad norint užbaigti karą Ukrainoje reikia derybų su Rusija, „kuo greičiau, tuo geriau“. Jis pasmerkė „karo siautulį“ kai kuriuose Šveicarijos visuomenės sluoksniuose, raginančiuose atsisakyti neutralumo. Tai „nereiškia abejingumo“, sakė jis ir paminėjo „precedento neturinčias sankcijas“, kurias Šveicarija taiko Rusijai.Parlamente svarstomos kelios iniciatyvos, kuriomis siekiama sušvelninti reeksporto taisykles, kad kitos šalys galėtų perduoti Ukrainai Šveicarijoje pagamintus ginklus. Tačiau A. Bersetas pabrėžė, kad vyriausybės „pozicija aiški“, ir pridūrė, jog tai atitinka ir jo asmeninę poziciją: „Šveicarijos ginklai neturi būti naudojami karuose“.Tikėtina, kad galutinio sprendimo priėmimo procesas, po parlamento ir vyriausybės debatų galimai surengiant referendumą, užtruks kelis mėnesius.

Zelenskis pasikalbėjo su naujuoju Čekijos prezidentuUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad pirmą kartą telefonu pasikalbėjo su naujuoju Čekijos prezidentu Petru Pavelu šiam oficialiai pradėjus eiti pareigas.„Informavome apie situaciją fronte, mūsų saugumo poreikius. Kalbėjome apie Ukrainos judėjimą link Europos Sąjungos“, – sakė V. Zelenskis.P. Pavelas anksčiau sakė, kad pradėjęs eiti pareigas vieną pirmųjų užsienio vizitų ketina surengti į Ukrainą.

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad jos pajėgos toliau vykdė karines operacijas Ukrainos rytiniame Donecko srityje, teigdamos, kad per pastarąją parą žuvo daugiau nei 220 Ukrainos karių.„Donecko kryptimi per dieną buvo sunaikinta daugiau nei 220 Ukrainos kariškių, pėstininkų kovos mašina, 3 šarvuotos kovos mašinos, 7 mašinos, taip pat haubica D-30“, – pranešė Gynybos ministerija, rašo „Reuters“.„Reuters“ negalėjo savarankiškai patikrinti Gynybos ministerijos teiginio.Abi pusės tvirtina, kad patyrė didelių nuostolių, o tikslius skaičius sunku patikrinti.Ukraina šeštadienį pranešė, kad per pastarąsias 24 valandas žuvo arba buvo sužeista daugiau nei 500 Rusijos karių, kovojant dėl Bachmuto kontrolės.Rusijos pajėgos ir privačios „Wagner“ samdinių grupės kariai užėmė teritoriją rytinėje miesto dalyje ir pakraščiuose šiaurėje ir pietuose, tačiau iki šiol jiems nepavyko jos visiškai apsupti.

Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis padėkojo Kanadai už jos sprendimą uždrausti Rusijos aliuminio ir plieno gaminių importą ir paragino kitas šalis daryti tą patį.„Twitter“ žinutėje Šmyhalis sakė: „Rusijos galimybių finansuoti karą panaikinimas yra vienas iš žingsnių į Ukrainos pergalę. Dėkoju Kanados vyriausybei, uždraudusiai aliuminio ir plieno importą iš Rusijos. Tikimės panašių sprendimų ir iš kitų šalių. Turime sustabdyti Rusijos karo mašiną.“

Per parą rusai surengė 12 oro ir 5 raketų smūgius, iš kurių 2 buvo nukreipti prieš Zaporožią, fesibuke skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Rusija prieš civilinės infrastruktūros objektą panaudojo priešlėktuvinės gynybos sistemas S-300, buvo sugriautas vienas pastatas. Civiliai gyventojai nenukentėjo ir nebuvo sužeisti. Rusijos pajėgos 56 kartus iššovė iš daugkartinio paleidimo raketinių sistemų, viena iš jų buvo nukreipta į civilinės infrastruktūros objektą Chersone. Nukentėjo civiliai, du žmonės žuvo ir trys buvo sužeisti.

Zacharova pareiškė, kad Kremliaus vidiniame rate vyksta vidinės kovosPranešama, kad Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pareiškė, kad Kremliaus vidiniame rate vyksta vidinės kovos ir Kremlius faktiškai perleido šalies informacinės erdvės kontrolę, rašo „The Guardian“.Kalbėdama kovo 11 d. Maskvoje vykusiame forume apie „informacinio ir pažintinio karo praktinius ir technologinius aspektus šiuolaikinėse realybėse“, M. Zacharova paminėjo, kad nepaisant kovų tarp neapibrėžto Kremliaus „elito“, Kremlius negali atkartoti stalininio požiūrio sukurti modernų atitikmenį sovietų informacijos biurui, naujausiame savo vertinime nurodė Karo studijų institutas (ISW).ISW pridūrė: „M. Zacharovos pareiškimas vertas dėmesio ir patvirtina keletą ilgalaikių ISW vertinimų dėl prastėjančio Kremliaus režimo ir informacinės erdvės kontrolės dinamikos. Pareiškime remiami keli vertinimai: kad tarp pagrindinių Putino vidinio rato narių vyksta Kremliaus muštynės; kad Putinas ilgainiui Rusijos informacinę erdvę iš esmės perleido įvairiems beveik nepriklausomiems veikėjams; ir kad Putinas, matyt, negali imtis ryžtingų veiksmų, kad atgautų Rusijos informacinės erdvės kontrolę.Neaišku, kodėl Zacharova – patyrusi vyresnioji atstovė spaudai – būtų atvirai pripažinusi šias problemas viešoje aplinkoje. Galbūt Zacharova pirmą kartą tiesiogiai aptarė šias problemas, kad sušvelnintų Rusijos nacionalistinių dienraščių kūrėjų lūkesčius.“

JK žvalgyba: Rusija ir toliau patiria milžiniškų nuostolių UkrainojeRusijos pajėgos ir toliau patiria milžiniškų nuostolių per savo plataus masto agresiją Ukrainoje. Tai sakoma naujausioje tviteryje paskelbtoje Jungtinės Karalystės Gynybos ministerijos žvalgybos suvestinėje.„Rusija ir toliau patiria itin daug aukų, tai skirtingai atsiliepia įvairiems Rusijos regionams. Proporcingai jų turimų gyventojų skaičiui turtingiausi Maskvos ir Sankt Peterburgo miestai liko santykinai nepaveikti. Tai ypač pasakytina apie šalies elito šeimas“, – sakoma ministerijos pranešime.  Jame priduriama, kad vasario 21 d., kai prezidentas Vladimiras Putinas sakė metinę kalbą apie padėtį, Rusijos aukšto rango pareigūnai buvo nufotografuoti pirmose dviejose auditorijos eilėse. Nėra žinoma, kad bent vieno jų vaikai tarnautų kariuomenėje. „Daugelyje rytinių regionų žuvusiųjų skaičius, atsižvelgiant į gyventojų skaičių, daugiau nei 30 kartų didesnis nei Maskvoje. Kai kur labiausiai nukentėjo etninės mažumos; Astrachanėje apie 75 proc. aukų yra kazachų ir totorių mažumos gyventojai“, – rašoma žvalgybos pranešime.Pasak JK Gynybos ministerijos, labai tikėtina, kad Rusijos gynybos ministerijai siekiant sumažinti nuolatinį kovos personalo trūkumą ir toliau bus itin svarbu apsaugoti turtingesnius ir įtakingesnius Rusijos visuomenės elementus.Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. kovo 12 d. Ukrainos pajėgos sunaikino maždaug 159 900 Rusijos karių, 1 090 jų – vien per pastarąją dieną.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sako, kad Ukraina ir toliau gins Bakhmutą, skelbia „The Guardian“.„Jei pasitrauktume iš Bachmuto, kas pasikeistų? Rusija užimtų Bachmutą ir tada tęstų puolimą prieš Časiv Jarą, taigi kiekvienas miestas už Bachmuto galėtų sulaukti tokio paties likimo“, – kalbėjo D. Kuleba.

Sekmadienį paskelbtame interviu Ukrainos užsienio reikalų ministras paragino Vokietiją paspartinti amunicijos tiekimą ir pradėti apmokyti ukrainiečių pilotus Vakarų naikintuvuose.Dmytro Kuleba laikraščiui „Bild am Sonntag“ sakė, kad amunicijos trūkumas yra „pirma problema“ Ukrainos bandyme atremti Rusijos invaziją.Jis sakė, kad Vokietijos ginklų gamintojai praėjusį mėnesį Miuncheno saugumo konferencijoje jam pasakė, kad ginklus yra pasirengę pristatyti, bet laukia, kol vyriausybė pasirašys sutartis.„Taigi problema slypi vyriausybėje“, – sakė D. Kuleba.

Mobilizuotų rusų mamos ir žmonos prašo nesiųsti savo artimųjų „kaip mėsos“Telegram kanale paskelbtoje vaizdo žinutėje moterys skundžiasi, kad jų artimieji po keturių dienų mokymų buvo tariamai paskirti į puolimo brigadą ir išsiųsti į fronto liniją.Anot jų, iš pradžių mobilizuoti rusai buvo rengiami būti artileristais. Gruodį jie buvo išsiųsti į karo zoną, kur du mėnesius laukė ginklų. Dabar, kaip sako moterys, neparuoštas brigadas „kaip mėsą meta į įtvirtintas teritorijas“, penki žmonės „prieš gerai ginkluotus 100 žmonių“.Skundai, kad iš teritorinės gynybos mobilizuoti asmenys siunčiami į frontą Ukrainos įtvirtintose teritorijose, pastarosiomis savaitėmis pasigirsta kone kasdien.

Sekmadienį Ukrainos kariškiai rengėsi artėjančiam kontrpuolimui, Ukrainos sausumos pajėgų vadas teigė, kad tebesitęsianti Bachmuto gynyba priešui atkakliai ir nepaliaujamai puolant būtina, kad šiam puolimui būtų „laimėta laiko“.Tuo metu Didžiosios Britanijos žvalgyba pranešė, kad kovoje dėl Bachmuto, ilgiausiame ir kruviniausiame mūšyje per daugiau nei metus trunkančią Maskvos invaziją, fronto linija pasislinko, tačiau tolesnis Rusijos veržimasis į nuniokotą miestą bus „didelis iššūkis“.Kai kurie kariniai ekspertai abejoja, ar verta toliau ginti miestą, tačiau Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis sakė, kad tai padeda laimėti laiko rengiantis būsimam kontrpuolimui. „Dabar tikrieji didvyriai yra gynėjai, laikantys rytinį frontą ir darantys didžiausius įmanomus nuostolius, negailėdami nei savęs, nei priešo“, – šeštadienį išplatintame pranešime cituojamas O. Syrskis. „Būtina laimėti laiko sutelkti rezervus ir pradėti kontrpuolimą, kuris jau visai netoli“, – sakė jis.Šeštadienį paviešintame vaizdo įraše Rusijos samdinių grupuotės „Vagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas sakė, kad jo pajėgos jau priartėjo prie administracinio miesto centro. Pasak jo, iki administracijos pastato liko „vienas kilometras ir du šimtai metrų“. J. Prigožinas sakė, kad dabar svarbiausia gauti daugiau amunicijos iš armijos ir „judėti į priekį“.Ukrainos gynybos ministerija šeštadienį pranešė, kad jos pajėgos per pastarąją dieną Rytų fronte atmušė „daugiau nei 100 priešo atakų“.

Zelenskis: Rusija yra „teroro sinonimas“Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė naujus „žiaurius teroro išpuolius“, Rusijos įvykdytus miestuose ir miesteliuose visoje jo šalyje.Šios atakos vyksta dieną ir naktį, sakė V. Zelenskis vaizdo žinutėje, šeštadienį transliuotoje Kyjive. „Raketos ir artilerija, dronai ir minosvaidžiai, piktavališka valstybė naudoja įvairius ginklus, turėdama vieną tikslą – sunaikinti gyvybę ir nepalikti nieko žmogiška“, – sakė V. Zelenskis.„Griuvėsiai, nuolaužos, krateriai, kur smogė raketos, yra Rusijos autoportretas, kurį ji palieka visur, kur gyvenimas vyksta be Rusijos“, – sakė Ukrainos valstybės vadovas. Blogį sėjanti šalis „tapo teroro sinonimu ir bus pralaimėjimo pavyzdys ir sulauks teisingos bausmės už savo terorą. Kremlius negali sustabdyti bausmės“, – sakė V. Zelenskis.Ukrainos prezidentas paminėjo keletą miestų ir regionų, ypač paveiktų naujų Rusijos atakų. Jis sakė, kad vien Charkivo regione nuo metų pradžios įvykdyta 40 raketų atakų. Pasak jo, Chersono mieste per Rusijos sukeltą gaisrą šeštadienį žuvo trys ukrainiečiai, išėję apsipirkti.

Ukrainos snaiperiai parengė pasalą „Vagner“ grupuotės nariams Bachmuto pramoninėje zonojeVykstant mūšiams tarp Ukrainos ir Rusijos pajėgų dėl rytinio Bachmuto miesto kontrolės, Ukrainos pasienio apsaugos tarnyba šeštadienį paskelbė išsamią informaciją apie kai kuriuos Ukrainos karių ir Rusijos privačios karinės bendrovės „Vagner“ kovotojų susidūrimus, rašo CNN. Pasienio apsaugos tarnybos interneto svetainėje paskelbtame vaizdo įraše matyti Bachmute esančios pramonės įmonės. CNN nepavyko konkrečiai nustatyti vaizdo įrašo geografinės vietos, tačiau nėra pagrindo manyti, kad filmuota medžiaga yra ne iš Bachmuto.„Anądien Luhansko būrio pasienio padalinys surengė pozicinį mūšį su priešo pajėgomis vienos iš pramonės įmonių teritorijoje“, - sakoma pasienio apsaugos tarnybos pranešime. „Dieną prieš tai ukrainiečių gynėjai atlaikė kelias užpuolikų atakas“. „Norėdami tęsti puolimą, Rusijos samdiniai įsitvirtino viename iš cechų ir sutelkė jėgas“, - teigė Pasienio sargyba ir pridūrė, kad tuo metu pasieniečiai pradėjo kontrataką.Ukrainiečių granatsvaidžio dalinys sugebėjo nukauti kulkosvaidininką, kuris dengė įėjimą į pastatą. Tada pasieniečių antžeminės žvalgybos grupė sugebėjo persikelti į vidų ir likvidavo grupuotės narius“, - sakė pasieniečiai.CNN negali nepriklausomai patikrinti, kaip klostėsi įvykiai. Pasienio sargyba nenurodo, kurią dieną buvo įrašytas vaizdo įrašas.

Suomijos premjerė: turime visi dėti bendras pastangas, kad Ukraina laimėtų karąUkrainai reikalinga bendra tvirta parama, todėl visi kartu turime stengtis vardan jos pergalės kare su Rusija. Tai praneša rbc.ua portalas, remdamasis „Yle“ cituojamu Suomijos ministrės pirmininkės Sannos Marin pareiškimu. Ji teigė matanti Ukrainos vietą Europos Sąjungoje ir kariniame aljanse NATO.„Ukrainiečiai kaunasi už savo šalį, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą. Jie kovoja už europines vertybes, taiką, laisvę, demokratiją, teisinę valstybę ir žmogaus teises“, – pareiškė S. Marin.Pasak Suomijos premjerės, kalbama apie šį tą daugiau nei Ukraina ir Europa. Jos manymu, kalbama apie tarptautinę pasaulinę tvarką, pagrįstą taisyklėmis.„Čia galioja žaidimo taisyklės, kurių šalys turi laikytis. Mes gyvename ne tokiame pasaulyje, kur stiprieji gali panaudoti prievartą ir įsiveržti į kitos šalies teritoriją“, – teigė Suomijos ministrė pirmininkė.Ji taip pat pridūrė, kad Suomija, kaip šalių partnerių bendruomenės dalis, galėtų padėti Ukrainai sustiprinti jos oro gynybą. Kalbant apie naikintuvus, Suomija per ateinančius kelerius metus gaus pakaitinę įrangą, todėl svarbu aptarti tolesnio nurašytos įrangos panaudojimo klausimus, sakė ji.Kiek anksčiau Sanna Marin teigė, kad Suomija gali pradėti svarstyti  galimybes perduoti Ukrainai savo naikintuvus „Hornet“. Vėliau Suomijos prezidentas Saulis Niinosto sakė, kad klausimas dėl naikintuvų „Hornet“ perdavimo Ukrainai, nebuvo svarstomas.

Zelenskis: Ukraina ruošiasi aktyviems veiksmams prieš rusus Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Ukraina ruošiasi „aktyviems veiksmams“ prieš rusus. Tai jis pasakė šeštadienio vakare paskelbtame vaizdo pranešime. Visų pirma prezidentas padėkojo Ukrainos kariams už tai, kad sunaikino Rusijos teroristų raketą, rašo Ukrainos naujienų agentūra „Unian“. „Mūsų priešlėktuvinės gynybos naikintuvai Černigovo srityje, Nacionalinės gvardijos 2-ojo atskiro pulko kariai Sumų srityje – ačiū jums, vaikinai“, - sakė jis.V. Zelenskis taip pat padėkojo kovotojams pietuose, kurie naikina užpuolikų sandėlius, logistikos objektus ir vietas, pažymėdamas, kad kiekviena susprogdinta priešo pozicija išgelbsti ukrainiečių gyvybes.„Šiandien ypač norėčiau atkreipti dėmesį į 92-ąją atskirąją mechanizuotąją Ivano Sirko vardo brigadą, 80-ąją brigadą – mūsų desantininkus, 5-ąją atskirąją šturmo brigadą. Visos jos kartu su kitais mūsų kariais gina Bachmutą. Ačiū jums už jūsų stiprybę“, - pabrėžė valstybės vadovas.V. Zelenkis sakė, kad Rusija tapo teroro sinonimu ir taps pralaimėjimo ir teisingos bausmės pavyzdžiu.„Šiandien norėčiau palaikyti visus mūsų miestų ir bendruomenių gyventojus, kurie kasdien, kiekvieną naktį patiria žiaurius blogio valstybės teroristinius išpuolius. Mūsų Chersono sritį ir Chersoną, kuriems okupantas keršija už savo pralaimėjimą. Mūsų Zaporožę. Mūsų Donecko srities ir Luhansko srities miestai, kuriuos Rusija siekia tiesiog sudeginti. Mūsų Charkivo sritis ir Charkivas. vien tik Charkive ir tik nuo šių metų pradžios – per nepilnus du su puse mėnesio – priešas jau pataikė daugiau kaip keturiasdešimt raketų. Nikopolis, Manganecas – mūsų Dniepropetrovsko sritis. mūsų Sumų sritis. mūsų Černigovo sritis“, - sakė prezidentas.Jis pabrėžė, kad Rusijos kariuomenė atakoms naudoja įvairius ginklus: raketas ir artileriją, bepiločius lėktuvus ir minosvaidžius.„Tačiau jie turi vieną tikslą. Siekiant sunaikinti gyvybę ir nepalikti nieko žmogiško. Griuvėsiai, nuolaužos, sviedinių krateriai žemėje – tai Rusijos autoportretas, kurį ji piešia ten, kur įprastas gyvenimas viešpatauja be Rusijos“, - pabrėžė V. Zelenskis.Jis priminė, kad šiandien Rusijos apšaudymas nusinešė žmonių gyvybes Chersone, kurie tiesiog ėjo į maisto prekių parduotuvę – žuvo trys civiliai.Be to, Zaporožėje Rusijos raketa pataikė į gyvybės palaikymo įrenginį mieste , o pasienio teritorijose okupantas apšaudė kaimus, „kad įbaugintų ir išvytų žmones“.„Tačiau Rusija ten nesirodys. Ji tapo teroro sinonimu ir taps pralaimėjimo ir teisingos bausmės už šį terorą pavyzdžiu. Bausme, kurios Kremlius negali sustabdyti“, - sakė Ukrainos vadovas.Priminsime, kad anksčiau Sausumos pajėgų vadas generolas pulkininkas Aleksandras Syrskis sakė, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas „netoli“.

Rusų tikslas nepasikeitė: karščiausi taškai – Rytų UkrainojeUkrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas savo pranešime pažymėjo, kad rusai ypač nesėkmingai bandė vykdyti puolamąsias operacijas Charkivo srityje. Rusijos okupantai toliau bando veržtis Limanskio, Bachmuto, Avdejevsko, Marijinsko ir Šachtiorsko kryptimis, rašo Ukrainos naujienų agentūra „Unian“. Apie tai pranešama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo šeštadienio operatyvinėje informacijoje apie Rusijos invaziją. „Pagrindinis priešo tikslas išlieka priėjimas prie Donecko ir Luhansko sričių administracinių sienų. Okupantai sutelkia pastangas vykdyti puolamąsias operacijas Limanskio, Bachmuto, Avdejevsko, Marijinsko ir Šachtiorsko kryptimis“, - teigiama Generalinio štabo pranešime.Taigi Bachmuto kryptimi priešas nesustabdo puolimo, tačiau Ukrainos gynėjai duoda garbingą atkirtį ir atremia Rusijos karių atakų. Generalinio štabo duomenimis, Avdejevsko, Marijinsko ir Šachtersko kryptimis priešas bandė vykdyti puolamuosius veiksmus Donecko srities Kamenkos, Severnojės, Pervomajsko, Nevelskojės, Krasnogorovkos ir Marijinsko gyvenviečių kryptimi, tačiau nesėkmingai.Be to, Kupjansko ir Limanskio kryptimis priešas išlaiko didelį karinį buvimą teritorijose, besiribojančiose su Ukraina, kad neleistų mūsų daliniams persikelti į kitas kryptis.Taip pat šiomis dienomis priešas nesėkmingai bandė pralaužti Ukrainos karių gynybą, vykdydamas kelių gyvenviečių teritorijų palei kovos liniją artilerinį apšaudymą.Tuo pat metu priešas nesėkmingai bandė pulti Charkivo srities Gryanikovkos ir Donecko srities Spornoje gyvenviečių rajonus ir, patyręs gyvosios jėgos ir technikos nuostolių, pasitraukė į anksčiau užimtas pozicijas.

Per dieną prie Bachmuto žuvo daugiau kaip 500 rusų kariųPer šias dienas rusai Bachmuto fronto ruože iš įvairių rūšių artilerijos šaudė 157 kartus, skaičiuoja Ukrainos naujienų agentūra „Unian“. Šiandien, pirmoje dienos pusėje, Bachmuto kryptimi sunaikinta daugiau kaip 220 rusų užpuolikų. Dar 314 rusų buvo sužeisti.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rytinės grupės atstovas Serhijus Čerevatis sakė, kad Bachmuto tvirtovės gynyba tęsiasi.„Per šią dieną priešas Bachmuto fronto ruože iš įvairių rūšių artilerijos šaudė 157 kartus... įvyko 53 susirėmimai, 16 kartų šaudyta tik į patį Bachmutą, o 23 susirėmimai įvyko pačiame miesto rajone. Per mūšius žuvo 221 priešas, 314 buvo sužeisti įvairaus sunkumo", - sakė Čerevatis.Jis taip pat kalbėjo apie aprūpinimą ukrainiečių miesto gynėjams.„Mūsų inžinieriai ir dalinių vadai daro viską, kad Bachmuto gynėjai turėtų reikiamos amunicijos, šaudmenų, medikamentų, maisto, o iš ten galėtų pervežti mūsų sužeistuosius į saugias vietas“, - pridūrė A. Čerevaitis.

Popiežius prisipažino, kad į Kyjivą nevyks dėl Kremliaus pozicijosPontifikas nenori apsilankyti Ukrainoje, jei tuo pat metu nesilankys ir Rusijoje, rašo Ukrainos naujienų agentūra „Unian“. Popiežius Pranciškus pasirengęs atvykti į Kyjivą, bet tik su sąlyga, kad antrasis šios kelionės punktas bus vizitas į Maskvą. Tačiau Kremlius tokiam vizitui nepritaria. Pontifikas tai pareiškė interviu Argentinos leidiniui „La Nacion“ .„Esu pasirengęs vykti į Kyjivą. Aš noriu vykti į Kyjivą. Bet su sąlyga, kad vyksiu [ir] į Maskvą. Nuvažiuosiu į abi vietas arba nė į vieną iš jų“, - sakė jis.Į žurnalisto pastabą, kad kelionė į Maskvą šiandien neįmanoma, Pranciškus pripažino šį faktą, tačiau išreiškė viltį, kad aplinkybės pasikeis.„Tikimės, kad mums tai pavyks, taip. Aš neuždariau šių durų“, - sakė pontifikas.Kartu Pranciškus prisipažino, kad antrąją Rusijos invazijos į Ukrainą dieną norėjo telefonu pasikalbėti su Vladimiru Putinu, tačiau Rusijos pusė prašymą atmetė.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generolas sako priversiąs rusus nutraukti karą: reikia pradėti bombarduoti RusijąSvarbu naudoti bepiločius orlaivius, kad Rusija būtų bombarduojama 500 kilometrų gylyje, teigia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generolas Sergejus Krivonosas, kuris mano, kad tik reguliarūs smūgiai Rusijos Federacijos teritorijoje privers juos nutraukti karą. „Mūsų užduotis yra sustabdyti priešą – savo ištekliais paspartinti didelio skaičiaus bepiločių orlaivių su galingu sprogmenų kroviniu gamybą, kad galėtume pradėti bombarduoti Rusiją bent 500-800 km gylyje. Kai Rusijos Federacijos teritorijoje pradėsime sistemingus bandymus su savo priemonėmis, tai pakankamai paspartins rusų norą nutraukti karą“, - sakė generolas, rašo Ukrainos naujienų agentūra „Unian“. Buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus pavaduotojas pabrėžė, kad pavienių smūgių nepakanka.„Tačiau adekvatus atsakas, susijęs su jų objektų sunaikinimo skaičiumi, gali sustabdyti priešą. Todėl turime kuo greičiau stiprinti savo pajėgumus keliose srityse. Pirmoji – mūsų pačių gamyba, antroji – diplomatinis frontas, kad sąjungininkai suteiktų mums gerokai didesnio veikimo nuotolio ginklų. Ir trečias dalykas – daryti spaudimą mūsų partneriams amerikiečiams, kad „Lend-Lease“ greitai pradėtų veikti tokia apimtimi, kokios tikėjomės, tačiau kol kas taip neatsitiko“, - pridūrė Krivonosas.

Ukraina pradėjo rengti naujas pajėgas, skirtas šalies okupuotai teritorijai atkovoti Ukraina pradėjo rengti naujas 28 000 žmonių puolimo brigadas, kurioms bus pavesta atkovoti okupuotą teritoriją, praneša Ukrainos naujienų portalas „Pravda“, kurį cituoja „Skynews“. Vidaus reikalų ministerija leidiniui „The Ukrainian Weekly“ sakė, kad vadinamoji puolamoji gvardija bus naudojama miestams ir kaimams išvalyti po to, kai kariuomenė pralauš Rusijos fronto linijas.Policijos pareigūnai, pasieniečiai ir nacionalinės gvardijos kariai turėjo sudaryti Puolamosios gvardijos gretas, kai šią idėją pirmą kartą pasiūlė buvęs vidaus reikalų ministras Denisas Monastyrskis, kuris sausį žuvo sraigtasparnio katastrofoje, pranešė „The Ukran Ukrainian Weekly“.„Pravda“ pranešė, kad dabartinis ministras Ihoris Klymenko pasakė: „Tai yra labai svarbu: mes pradėjome beveik visų dalinių mokymus mūsų šalies poligonuose, ir ne visi jie gali atlaikyti ten vykstančius išbandymus“.„Mokymai tęsis tiek, kiek reikės, kad būtų parengti kovai pasirengę nacionalinės gvardijos, valstybės sienos apsaugos tarnybos ir nacionalinės policijos padaliniai, kurie dabar vadinasi Puolamąja gvardija“.Jis pridūrė, kad į rezervą bus verbuojama daugiau savanorių.Mokymai užtruks nuo dviejų iki keturių mėnesių, teigiama ketvirtadienį Ukrainos nacionalinės gvardijos „Facebook“ paskyroje paskelbtame pranešime.

Danija planuoja per pavasarį perduoti Ukrainai pirmuosius „Leopard 1“ tankusDanija tikisi, kad pirmoji „Leopard 1“ tankų partija pagal Danijos-Vokietijos -Nyderlandų projektą ukrainiečiams bus pristatyta pavasarį. Tai praneša rbc.ua. portalas remdamasis Troelso Lundo Poulseno, einančio Danijos gynybos ministro pareigas, pareiškimu.Tai pareigūnas pareiškė apsilankęs Vokietijos įmonėje „Flensburger Fahrzeugbau Gesellschaft“ (FFG), kuri ruošia tankus „Leopard 1“ Ukrainai.„Labai džiaugiuosi apsilankęs FFG. Ten nuvykau, kad įsitikinčiau, jog darbai, susiję su tankų „Leopard 1“ paruošimu Ukrainai, juda sklandžiai, idant galėtume kuo greičiau pradėti juos perduoti. Didžiuojuosi, kad Danija, bendradarbiaudama su kitomis šalimis, remia Ukrainos kovą dėl laisvės, ir tikimės, kad per pavasarį galėsime pristatyti pirmuosius tankus Ukrainai", – sakė T.L. Poulsenas.Ministerija priminė, kad Danijos vyriausybė, sulaukusi plataus šalies parlamento pritarimo, pradėjo bendradarbiauti su Vokietija ir Nyderlandais, kad Ukrainai būtų perduota bent šimtas tankų „Leopard 1“.„Danija vasario pradžioje kartu su Nyderlandais ir Vokietija pradėjo įgyvendinti didelės tankų „Leopard 1A5“ grupės modernizavimo projektą. Pirmuoju projekto etapu siekiama  kuo skubiau pristatyti tankus dviem batalionams – tai atitinka maždaug 80 tankų“, – pažymima gynybos ministerijos interneto svetainėje.Tikimasi, kad pirmieji tankai bus paruošti pavasarį ir bus naudojami ukrainiečių kariams apmokyti. Be to, pagal projektą Ukrainai bus pasiūlyti praktiniai mokymai, kaip naudotis tankais, taip pat  atsarginių dalių ir šaudmenų rinkiniai.

Bachmute esantis Ukrainos sausumos pajėgų vadas Syrskis užsimena apie kontrpuolimą: jis jau visai netoli „Tikrieji didvyriai dabar yra gynėjai, kurie laiko ant savo pečių rytinį frontą ir, negailėdami nei savęs, nei priešų, kelia jam maksimalius nuostolius. Reikia laimėti laiko rezervams sukaupti ir pradėti kontrpuolimą, kuris jau visai netoli“, - šeštadienį sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rytinės grupės kariuomenės vadas generolas pulkininkas O. Syrskis kurį cituoja BBC. Tokį pareiškimą vadas padarė Bachmute, kurį toliau bando šturmuoti Rusijos kariai ir „Vagner“ samdiniai. O. Syrskis toliau dirba fronte ir kartu su savo daliniais yra svarbiausiuose jo sektoriuose, sakoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sausumos pajėgų pareiškime: „Vadas nuolat kontroliuoja operatyvinę padėtį fronte ir imasi būtinų priemonių, kad Bachmutas būtų kontroliuojamas ukrainiečių.“ Pastarosiomis dienomis O. Syrskis reguliariai lankėsi Bachmute, pranešė Ukrainos vadovybė. Kovo 9 d. lankydamasis Bachmute O. Syrskis sakė, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms svarbu išlaikyti šį miestą, nes tai suteikia laiko pasirengti kontrpuolimui kituose fronto sektoriuose. „Kiekviena miesto gynybos diena leidžia mums laimėti laiko rezervams parengti ir pasirengti būsimoms puolamosioms operacijoms. Tuo pat metu mūšiuose dėl šios tvirtovės priešas praranda geriausiai parengtą ir kovai pasirengusią savo kariuomenės dalį - „Vagner“ šturmo būrius, - sakė jis.

Išlaikyti Bachmutą ukrainiečiams svarbu planuojant kontrpuolimą: padėtų laimėti laiko Pasak Ukrainos sausumos pajėgų vado, Ukrainos pavasario kontrpuolimas „netoli“.Generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis teigia, kad išlaikyti Bachmutą, į kurį jau kelis mėnesius sutelktos Rusijos pastangos, būtina, kad Ukraina laimėtų laiko, rašo „Sky News“. Prieš pradėdama puolimą, ji turi sukaupti savo rezervus, o kol kas Bachmuto gynyba davė Rusijai „padorų atkirtį“, teigiama Ukrainos sausumos pajėgų „Telegram“ paskyroje.„Tikrieji didvyriai dabar yra gynėjai, kurie ant savo pečių laiko Rytų frontą“, - sakė vadas.„Reikia gauti laiko sukaupti rezervus ir pradėti kontrpuolimą, kuris jau netoli.“Rusijos sukarintos grupuotės „Vagner“ vadovas anksčiau šiandien sakė, kad jie daro „viską“, ką gali, kad užkirstų kelią Ukrainos kontrpuolimui.Dar prieš kelias dienas manyta, kad Ukraina gali pasitraukti iš Bachmuto, tačiau, atrodo, Kyjivas nori tęsti kelis mėnesius trukusį karą mieste.

Ukrainos kariuomenės atstovas: „Vagner“ grupuotė prie Bachmuto sulaukia pastiprinimo – Rusijos desantininkų Tęsiantis Rusijos atakoms prieš rytinį Bachmuto miestą, pasak Ukrainos kariuomenės atstovo spaudai, per pastarąją parą šiame rajone įvyko daugiau kaip 50 Ukrainos ir Rusijos pajėgų kovinių susirėmimų, rašo CNN. „Visą savaitę, kaip ir praėjusią, priešas aktyviai vykdė kovinius veiksmus. Ne išimtis buvo ir vakarykštė diena“, - šeštadienį per nacionalinę televiziją sakė Ukrainos kariuomenės rytinės grupuotės atstovas spaudai Serhijus Čerevatijus. „Per pastarąją parą priešas 157 kartus atakavo mūsų pozicijas Bachmuto sektoriuje iš artilerijos ir daugkartinių raketų paleidimo įrenginių.“J. Čerevatijus sakė, kad pats Bachmutas buvo atakuotas 16 kartų, o pačiame mieste įvyko 23 koviniai susirėmimai.Paklaustas, kokie Rusijos daliniai vadovauja atakoms Bachmute ir ar pasikeitė Rusijos pajėgų taktika, J. Čerevatijus sakė, kad daugumą puolimo grupių sudaro „Vagner“ kovotojai, kuriuos sustiprina Rusijos desantininkai. „Vagner“ nėra sunaikinta, mes tik pakeliui (į tai)“, - sakė jis. Penktadienį J. Čerevatijus sakė, kad trečia banga rajone kovojančių privačios karinės kompanijos „Vagner“ kovotojų yra keičiama Rusijos reguliariosios kariuomenės.

Ukrainos miestuose per apšaudymą žuvo keturi civiliaiPer Rusijos vykdomą apšaudymą pietų ir rytų Ukrainoje šiandien žuvo keturi civiliai gyventojai. Trys žmonės žuvo Chersone ir vienas – Kostiantynivkoje, Donecko srityje, rašo „Sky News“. Tarp kitų trijų žmonių, kuriuos sužeidė artilerija Chersone, buvo pagyvenusi moteris. Buvo apgadinti keli autobusai, lengvasis automobilis ir komercinės paskirties objektas.Ukrainos pajėgos lapkričio mėn. atgavo Chersoną po to, kai invazijos pradžioje jį okupavo Rusija.Iš priešingos Dniepro upės pusės Rusijos kariai beveik nuolat apšaudo miestą.Šiame regione nuo pat karo pradžios vyksta intensyvūs mūšiai.

Putinas rado rinką sankcionuotai naftaiPalyginti su 2022 m. lapkričiu, naftos tiekimas į Indiją padidėjo 24 proc., skaičiuoja Ukrainos naujienų agentūra „Unian“. Dėl masinių antirusiškų sankcijų, susijusių su Rusijos invazija į Ukrainą, agresorė tapo pagrindine Indijos importuotoja, iš 18 vietos pakilusi į ketvirtąją.Pasak Rusijos RBC , Rusijos importo į Indiją padidėjimą lėmė išaugęs naftos pardavimas, Vakarų šalims nustačius viršutinę ribą Rusijos naftos kainoms.Palyginti su 2022 m. lapkričiu, naftos tiekimas Indijai padidėjo 24 proc. Gruodį Rusija tiekė Indijai 1,17 mln. barelių žaliavos per dieną.Indijos ir Rusijos prekybos apyvarta per nepilnus 2022-2023 fiskalinius metus siekė 39,8 mlrd. dolerių, todėl Rusija tapo viena iš penkių didžiausių Naujojo Delio prekybos partnerių.2021-2022 m. laikotarpiu Rusija buvo 18 vietoje pagal importo apimtis. Agresorei teko prekių už 9,86 mlrd. dolerių.

Reznikovas: Rusija nuo spalio mėn. paleido daugiau kaip 820 sparnuotųjų raketųUkrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas sakė, kad nuo 2022 m. spalio mėn. Rusija paleido daugiau kaip 820 sparnuotųjų raketų Ukrainos kryptimi. Rusijos okupantai jau įvykdė 15 masinių raketų atakų Ukrainos teritorijoje, rašo Ukrainos naujienų agentūra „Unian“. Kaip teigiama Ukrainos gynybos ministerijos interneto svetainėje paskelbtame pranešime, kovo 10 d. Kyjive gynybos departamento vadovas Oleksijus Reznikovas susitiko su Norvegijos Karalystės gynybos ministru Bjornu Arildu Gramu.Visų pirma, O. Reznikovas sakė, kad nuo 2022 m. spalio mėn. rusai įvykdė 15 masinių raketų atakų Ukrainos teritorijoje.„Kai sakau žodį „masinis“, tai reiškia, kad priešas naudoja sparnuotąsias balistines raketas, taip pat Irano bepiločius lėktuvus, kurių per vieną ataką yra nuo 50 iki 90 vienetų. Nuo kovo 10 d. į mūsų šalį jau buvo paleista 821 rusiška raketa. Tai tik sparnuotosios balistinės raketos. Mes tikrai žinome, kad kiekvienas 10 NASAMS sistemos, prie kurios teikimo prisijungė Norvegija, panaudojimo atvejų reiškia 10 numuštų agresoriaus raketų, 10 išsaugotų pastatų ir infrastruktūros, taip pat šimtus išgelbėtų žmonių gyvybių“, - pabrėžė V. Reznikovas.

Prigožinas: „Vagner“ masiniam puolimui Bachmute reikia 1 mlrd. dolerių per mėnesį „Vagner“ samdinių grupės įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas paskelbė dar vieną vaizdo įrašą iš Bachmuto, kuriame kalbėjo apie tai, kiek gali kainuoti jo grupės mėnesinis puolimas šiame mieste, rašo BBC Rusijos naujienų tarnyba. Atsakydamas į klausimą, ar jis pats negalėtų nusipirkti samdiniams reikalingos amunicijos, kurios trūkumu Bachmuto fronto sektoriuje samdiniai skundžiasi nuo gruodžio pabaigos, J. Prigožinas sakė, kad per mėnesį puolančiai grupuotei reikia „maždaug 10 000 tonų“.„Kilogramas amunicijos kainuoja 50 dolerių, 10 000 tonų – 500 mln. dolerių. Jei pridėsite „aukšto tikslumo“, tankus, kulkosvaidžius, raketas ir bet kokį kitą šlamštą – gausite dar 500 mln. Iš viso – milijardas“, - teigė Prigožinas. - Jei verslininkas turi milijardą šaudmenims pirkti, o valstybė, turinti dujų, jam jų neduoda, tai tampa ne verslu, o valstybės administravimu. Kadangi aš neturiu politinių ambicijų, duokite man šaudmenų“.Kitą vaizdo įrašą Prigožinas nufilmavo nuo devynių aukštų pastato stogo Ščedros gatvėje rytinėje Bachmuto dalyje. BBC geolokalizavo filmavimo vietą: už jo yra evangelikų bažnyčia Gorkio gatvėje, maždaug už 700 metrų nuo įrašymo vietos teka Bachmutės upė.Vasario pabaigoje Prigožinas paskelbė kelis vaizdo įrašus, kai buvo už kilometro į rytus esančio Artiomovsko šampano fabriko teritorijoje, iš kurių galima spręsti apie samdinių veržimosi greitį puolant šį miestą.Anksčiau Didžiosios Britanijos gynybos žvalgybos agentūra pranešė, kad per pastarąsias keturias dienas rusų samdiniams pavyko užimti didžiąją dalį rytinės Bachmuto dalies, o Ukrainos ginkluotosios pajėgos tvirtai laiko vakarinę miesto dalį, padalytą Bachmutkos upės.Pasak britų karinio analitiko Philipo Ingramo, Rusijos pusės nuostoliai per Bachmuto puolimą gali siekti 30 tūkst. žmonių.

Mariupolio meras kuria „Atgimstančio Mariupolio“ vizijąMariupolio meras Vadimas Bojčenka sako, kad jau planuojama, kaip atkurti miestą, kai jis bus išlaisvintas, rašo „Sky News“. Rusijos pajėgoms užėmus miestą, V. Bojčenka toliau eina savo pareigas, tačiau jau pasitraukęs iš Mariupolio.Kremliaus pajėgų artilerijos ugnis išdegino didžiulius Mariupolio plotus.P. Bojčenka sakė, kad toliau dirbama siekiant suformuoti miesto ateities po deokupacijos viziją: „Atgimęs Mariupolis“.Planas apims:- svarbiausios infrastruktūros atkūrimą iš karto po išlaisvinimo;- darbas su tarptautiniais partneriais siekiant nustatyti Rusijos padarytą žalą:- darbas su bendruomene, kaip geriausiai įtikinti žmones grįžti į miestą.

Jeilio universiteto tyrimas atskleidė, kad į Rusiją jau buvo deportuota daugiau nei 14 tūkst. 700 Ukrainos vaikųRusijos vaikų teisių komisarė Maria Lvova Belova patvirtino, kad Rusijos valdžia taiko daugybę schemų, kaip iš Ukrainos deportuoti vaikus į RusijąTokiu komentaru Rusija bando paneigti Vakarų kaltinimus dėl tokių veiksmų neteisėtumo. Kovo 10 dienos įraše „Telegram“ platformoje M. Lvova Belova kaltina Vakarus specialiai kurstant baimę dėl deportacijos ir prievartinio Ukrainos vaikų įvaikinimo Rusijoje. Ji primygtinai teigia, kad vaikai iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusiją keliauja „savo noru“ ir bet kada gali grįžti atgal pas šeimas.Rusijos vaikų teisių komisarė pripažino, kad šalies pareigūnai išvežė vaikų iš Chersono, Zaporižios ir Charkivo sričių į „sanatorijas“ ir sveikatos stovyklas okupuotame Kryme bei Krasnodaro krašte, kur jie galės „pailsėti“ ir bus apsaugoti nuo žiaurumų. M. Lvova Belova sako, kad 89 „Ukrainos piliečių vaikai“, dalyvaujantys tokiose programose Kryme ir Krasnodaro krašte, susitiks su savo šeimomis. ISW jau anksčiau rašė apie tokias schemas, skirtas išvežti vaikus iš Ukrainos prisidengiant poilsio ir sveikatos gerinimo programomis, ir pabrėžia, kad keli vaikai Krasnodaro krašte ir Kryme jau buvo prievarta įvaikinti rusų šeimų.Nepriklausomas Jeilio universiteto Humanitarinių tyrimų laboratorijos tyrimas atskleidė, kad į Rusiją jau buvo deportuota daugiau nei 14 tūkst. 700 Ukrainos vaikų, 2023 metų sausio duomenimis namo iš jų tegrįžo 126. M. Lvovos Belovos teiginiai, esą, kai kurie Ukrainos vaikai vėliau grįžta pas tėvus, neatitinka realybės, nes didžioji dauguma į Ukrainą daugiau nebegrįžta.ISW ir toliau laikosi nuomonės, jog priverstinė Ukrainos vaikų deportacija ir įvaikinimas yra akivaizdus Ženevos Konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį pažeidimas bei didesnio masto etninio valymo kampanijos dalis.

„Vagner“ vadovas tvirtina, neva jo samdiniai artėja prie Bachmuto centroRusijos samdinių grupuotės „Vagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas šeštadienį paskelbtame vaizdo įraše pareiškė, neva jo kovotojai artėja prie Bachmuto miesto Rytų Ukrainoje centro.Mūšis dėl Bachmuto yra ilgiausiai trunkantis mūšis nuo Rusijos invazijos pradžios prieš daugiau kaip metus. „Vagner“ grupuotė kautynėse dėl šio miesto vaidina centrinį vaidmenį. Anksčiau šią savaitę J. Prigožinas pareiškė, kad „vagneriečiai“ jau esą yra užėmę visą rytinę Bachmuto dalį.Naujame vaizdo įraše „Vagner“ vadovas užfiksuotas kalbantis ant tariamai Bachmute esančio aukšto pastato stogo. Pirštu durdamas į tolumoje esantį statinį, J. Prigožinas tvirtino, neva tai yra centre esantis miesto administracijos pastatas. „Jis yra už vieno kilometro ir dviejų šimtų metrų“, – įraše kalbėjo grupuotės vadovas.Pasak J. Prigožino, dabar esą svarbiausia sulaukti papildomos amunicijos ir „judėti į priekį“.Nors kruvinos kovos dėl Bachmuto tęsiasi, analitikai teigia, kad šis miestas turi tik nedidelę strateginę reikšmę. Didelius nuostolius skaičiuoja abi pusės.

Per Chersono apšaudymą žuvo trys civiliaiKovo 11-osios vidurdienį Rusijos pajėgos apšaudė Ukrainos Chersono miestą. Turimais duomenimis, žuvo trys civiliai. Tai paskelbė Chersono srities prokuratūra, kuria remiasi „Ukrinform“.„2023 m. kovo 11 d. šalies agresorės kariai vėl apšaudė Chersono miestą. Priešo sviediniui nukritus šalia prekybos centro, žuvo trys civiliai“, – rašoma prokuratūros „Telegram“ kanale.Pažymima, kad nukentėjusių žmonių skaičius tikslinamas. Prokuratūros teigimu, miesto apšaudymas tęsiasi.Kaip pranešama, per naujausią ataką taip pat apgadinta civilinė infrastruktūra. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl karo teisės pažeidimų ir tyčinio nužudymo.

Iranas patvirtino įsigysiąs iš Rusijos naikintuvųIranas įsigis iš Rusijos naikintuvų „Sukhoi Su-35“. Atitinkamas susitarimas užbaigtas, paskelbė iraniečių valstybinė žiniasklaida, remdamasi oficialiu pareiškimu.Valstybinė naujienų agentūra IRNA citavo Teherano pareiškimą, adresuotą Jungtinėms Tautoms (JT), kuriame tvirtinama, kad po to, kai 1988 m. baigėsi tarp Irano ir Irako vykęs karas, Iranas pradėjo kreiptis į įvairias valstybes dėl galimybės įsigyti naikintuvų, norėdamas atnaujinti savo karo lėktuvų parką. Remiantis pareiškimu, kai 2020 m. spalį pasibaigė Iranui pagal JT rezoliuciją Nr. 2231 taikyti apribojimai, susiję su konvencinių ginklų įsigijimu, Rusija paskelbė esanti pasirengusi galimam naikintuvų pardavimui.„Naikintuvai „Sukhoi Su-35“ iš techninės pusės Iranui buvo priimtini“, – priduriama pareiškime.Teheranas ir Maskva pastaraisiais metais plečia bendradarbiavimą įvariuose sektoriuose, įskaitant gynybos. Ukraina kaltina Iraną tiekiant Rusijai dronus kamikadzes „Shahed“. Teheranas tai neigia.Jungtinės Valstijos yra pareiškusios nerimą dėl vis glaudesnių Rusijos ir Irano karinių ryšių. Pentagono atstovas Johnas Kirby dar gruodį buvo perspėjęs, kad Rusija galimai domisi galimybe parduoti Iranui savo naikintuvų. J. Kirby tada pabrėžė, kad esama duomenų, jog Irano pilotai jau mokosi valdyti šiuos lėktuvus, o Teheranas jų galėtų gauti per ateinančius metus.Irano naikintuvų parką šiuo metu daugiausiai sudaro sovietiniai orlaiviai „MiG“ ir „Sukhoi“. Šalis taip pat turi nedaug kiniškų naikintuvų, įskaitant „F-7“ modelio lėktuvus, ir amerikietiškų „F-4“ bei „F-5“ naikintuvų. Pastarieji orlaiviai Irano naikintuvų parke yra dar nuo laikų prieš 1979 m. Islamo revoliuciją.

Ukrainoje siūloma po mirties skirti rusų nužudytam karo belaisviui Didvyrio apdovanojimąUkrainos prezidentūra siūlo po mirties skirti okupantų rusų sušaudytam karo belaisviui ukrainiečiui, prieš egzekuciją ištarusiam „Šlovė Ukrainai“, Didvyrio apdovanojimą, praneša CNN.Nors pastaruoju metu žiniasklaidoje būta daugybės skirtingų pranešimų apie kariškio tapatybę, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Šiaurės teritorinės gynybos pajėgos patvirtino, kad tai yra jų karys Oleksandras Macijevskis. Feisbuke paskelbtame įraše pajėgos tvirtino, kad O. Macijevskį atpažino jo kolegos ir artimieji.Anksčiau šią savaitę socialiniuose pasirodė vaizdo įrašas, kuriame į Rusijos kariuomenės nelaisvę patekęs Ukrainos karys sako: „Šlovė Ukrainai“. Iškart po šių žodžių rusai nušauna ukrainietį.Kada ir kur buvo nufilmuotas šis įrašas, nežinoma.Manoma, kad O. Macijevskis į rusų nelaisvę buvo paimtas gruodžio 30 d., per kontrataką, nukreiptą prieš Rusijos pajėgas. Tačiau Ukrainos pareigūnai tvirtina neturintys platesnės informacijos apie šį mūšį. Pasak jų, nebėra nė vieno liudininko – visi jie arba žuvo, arba yra dingę.Ukrainos generalinė prokuratūra yra pradėjusi tyrimą dėl beginklio žmogaus sušaudymo.

Nausėda susitikime su Lenkijos Seimo Pirmininke aptarė tolesnę parama UkrainaiPrezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Lenkijos Seimo Pirmininke Elžbieta Witek ir ją lydinčia delegacija. Susitikime aptarti dvišaliai valstybių santykiai, saugumo situacija regione, bendra tolesnė pagalba Ukrainai, artėjantis NATO viršūnių susitikimas Vilniuje, rašoma Prezidnetūros pranešime.Šalies vadovas pasidžiaugė puikiai besiplėtojančiais Lietuvos ir Lenkijos santykiais, kuriuos atspindi ne tik intensyvi politinė partnerystė, bet ir auganti prekyba bei investicijos, sėkmingai įgyvendinami bendri strateginės reikšmės infrastruktūros projektai.Susitikime su Lenkijos Seimo Pirmininke daugiausia dėmesio skirta paramai Ukrainai, patiriančiai niokojančią Rusijos karinę agresiją. Prezidentas akcentavo, kad teisinga ir tvari taika įmanoma tik Ukrainos sąlygomis – Rusijai išvedus kariuomenę iš visos Ukrainos teritorijos. Akivaizdu, kad Rusija rengiasi ilgam sekinančiam karui, todėl Ukrainai būtina toliau teikti ekonominę, karinę, humanitarinę pagalbą. Šalies vadovas teigė itin vertinantis svarų Lenkijos indėlį, pažymima pranešime.Prezidentas su Lenkijos Seimo Pirmininke aptarė Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą palaikant Ukrainos iniciatyvas Jungtinėse Tautose, siekiant įsteigti Specialųjį tribunolą agresijos nusikaltimams tirti, ieškant sprendimų, kaip įšaldytą viešą ir privatų Rusijos turtą panaudoti Ukrainos atstatymui.Valstybės vadovas pažymėjo bendrų Lietuvos ir Lenkijos pastangų, išsaugant Europos istorinę atmintį, kovojant su istorijos perrašymu ir dezinformacija, keliant būtinybę tarptautiniu mastu pripažinti ir įvertinti komunistinių režimų nusikaltimus, svarbą.Prezidentas pabrėžė vertinantis šalių bendradarbiavimą Liublino trikampio formatu, kuris šiuo metu, tariantis dėl atsako į bendrus iššūkius, įgauna dar daugiau reikšmės.

Norvegija perduos Ukrainai oro gynybos sistemų NASAMSNorvegija perduos Rusijos užpultai Ukrainai dvi pilnos komplektacijos oro gynybos sistemas NASAMS. Tai pranešė norvegų gynybos ministras Bjornas Arildas Gramas, kuriuo remiasi „Sky News“.Pasak politiko, šios sistemos padės Ukrainai geriau apsaugoti savo miestus ir kritinę infrastruktūrą nuo Rusijos raketų atakų.Kaip teigiama, Norvegija šį žingsnį suderino su JAV.B. A. Gramas anksčiau šią savaitę lankėsi Ukrainoje ir čia susitiko su šios šalies prezidentu Volodymyru Zelenskiu bei gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu.

Suomijoje nesutariama dėl naikintuvų tiekimo UkrainaiSuomijos valdžios pareigūnai nesutaria dėl naikintuvų tiekimo Rusijos užpultai Ukrainai, rašo „Sky News“.Apie galimybę perduoti besiginančiai šaliai tokių lėktuvų penktadienį per vizitą Kyjive užsiminė premjerė Sanna Marin. Pasak nacionalinio transliuotojo YLE, politikė pažymėjo, kad derybos šiuo klausimu yra labai ankstyvame etape.Tačiau suomių žiniasklaida kiek vėliau citavo gynybos ministrą Anttį Kaikkoneną, kuris tvirtino, kad tai esą būtų „sudėtinga užduotis“.Kiek žinoma, Suomija planuoja modernizuoti savo naikintuvų parką ir pakeisti turimus karo lėktuvus „Hornet“ modernesniais „F-35A“. Tai pakurstė spėliones, kad senieji naikintuvai galėtų būti perduoti Ukrainai.

Laikinai okupuotame Melitopolyje driokstelėjo daugiau kaip 10 sprogimųLaikinai okupuotame Ukrainos Melitopolio mieste driokstelėjo daugiau kaip 10 garsių sprogimų. Tai pranešė šio miesto meras Ivanas Fedorovas, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.„Melitopolyje garsu. Gyventojai praneša apie daugiau kaip 10 garsių sprogimų miesto šiaurinėje dalyje“, – „Telegram“ parašė I. Fedorovas.Pareigūnas pažymėjo, kad informacija tikslinama.

Kanada uždraudžia rusiško aliuminio ir plieno importąKanada uždraudžia aliuminio ir plieno importą iš Rusijos, siekdama apriboti šios šalies pajamas, kurias Maskva gali pasitelkti savo karui prieš Ukrainą finansuoti. Tai penktadienį paskelbė vyriausybė Otavoje, kuria remiasi „Reuters“.Kanados duomenimis, 2021 m. atitinkamo importo vertė siekė beveik 250 mln. Kanados dolerių (170 mln. eurų).„Kanada kartu su savo partneriais jau sankcionavo Rusijos centrinį banką ir nustatė kainų lubas rusiškai naftai ir dujoms. Dabar taip pat užtikriname, kad Putinas negalėtų finansuoti savo karo parduodamas aliuminį ir plieną Kanadoje“, – tvirtino Kanados vicepremjerė Chrystia Freeland. Pasak jos, Otava atitinkamą žingsnį žengia koordinuodama savo veiksmus su JAV.Pasak „Reuters“, penktadienį įsigaliojo JAV 200 proc. dydžio muitai rusiško aliuminio importui. Apie tai, kad imsis tokios priemonės, Vašingtonas skelbė vasarį.Tuo metu ES plieno gaminių importą iš Rusijos blokuoja dar nuo praėjusių metų.

Ukrainos kariuomenė Luhanske sunaikino Rusijos amunicijos sandėlįUkrainos ginkluotųjų pajėgų 92-oji atskiroji mechanizuota brigada Luhansko srityje sunaikino Rusijai priklausantį amunicijos sandėlį.Kaip rašo naujienų agentūra „Ukrinform“, tai liudijančiu vaizdo įrašu savo „Facebook“ paskyroje pasidalino šios srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.Likviduotas sandėlis buvo įkurdintas Svatovės kryptimi.

JAV žvalgyba: su Rusijos žvalgyba susiję asmenys gali kurstyti sukilimą MoldovojeCNN kovo 10 dieną rašė: Baltųjų Rūmų pareigūnai mano, jog su Rusijos žvalgyba siejami asmenys planuoja protestus, nukreiptus prieš Moldovos valdžią, jų tikslas – pakurstyti „sufabrikuotą sukilimą“, po kurio Moldovoje valdžią perimtų prorusiška administracija, teigiama Karo studijų instituto (ISW) pranešime.Remiantis CNN pranešimais, Jungtinės Valstijos įsitikinusios, kad Rusija skleidžia dezinformaciją apie tariamą Moldovos nestabilumą, o savo teiginius grindžia informaciniu turiniu iš Rusijos kontroliuojamos Užniestrės. ISW analitikai neseniai informavo net apie kelias tokias informacijos kampanijas Užniestrėje, kuriomis siekiama sukompromituoti šalies valdžią ir pasėti nepasitikėjimą Ukraina bei Vakarais.

Britų žvalgyba: „Vagner“ užėmė rytinę Bachmuto dalįRusijos samdinių grupuotės „Vagner“ kovotojai per pastarąsias keturias dienas užėmė praktiškai visą rytinę Bachmuto miesto Rytų Ukrainoje dalį. Nepaisant to, jiems sudėtinga tęsti pažangą ir stumtis toliau į vakarus. Tai savo naujausioje, šeštadienį tviteryje paskelbtoje žvalgybos duomenų suvestinėje pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.Suvestinėje pažymima, kad dabartinę fronto liniją mieste žymi Bachmutkos upė. Vakarinę Bachmuto dalį vis dar laikantys Ukrainos kariai yra sunaikinę svarbius per šią upę nutiestus tiltus. Ministerija nurodo, kad Bachmutka išilgai kerta visą miestą ir kai kuriose vietose ją iš abiejų pusių supa atviri laukai, kurie dabar yra tapę „žudymo zona“.Nepaisant visko, suvestinėje akcentuojama, kad Ukrainos gynėjai ir jų tiekimo linijos į vakarinę Bachmuto dalį išlieka pažeidžiamos.JK gynybos ministerija tokiomis suvestinėmis dalinasi kasdien, nuo pat Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d.

Ukrainos stačiatikių bažnyčia neteko prieigos prie Kyjivo Pečorų lauros šventyklųUkrainos stačiatikių bažnyčia vyriausybės Kyjive sprendimu netenka prieigos prie sostinėje esančių garsiųjų Pečorų lauros šventyklų.Remiantis penktadienį paskelbtu pranešimu, nuomos sutartis nutraukiama dėl joje numatytų sąlygų pažeidimų. Kaip teigiama, 2013 m. pasirašytas dokumentas nebegalios nuo kovo 29 d.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar pernai gruodį pasirašė atitinkamą dekretą.Ukrainos stačiatikių bažnyčia prieš Rusijos invazijos pradžią priklausė Maskvos patriarchatui, tačiau vėliau priėmė sprendimą nuo jo atsiskirti. Prasidėjus plataus masto karui būta pranešimų, kad Bažnyčios dvasininkai Pečorų lauroje esą meldėsi už Rusiją. Praėjusių metų pabaigoje Ukrainos saugumo tarnybos (UST) pareigūnai atliko kratas šimtuose šalyje esančių Maskvos patriarchato bažnytinių pastatų, įskaitant Pečorų laurą, ir juose aptiko prorusiškos literatūros, milijonus grynųjų ir įtartinų Rusijos piliečių.Maskvos patriarchatas į naujausią žinią reagavo aršiai ir kalbėjo apie „neteisėtumo viršūnę“.Kyjivo Pečorų laura yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Ukraina skelbia per pastarąją parą atrėmusi daugiau kaip 100 Rusijos atakųUkrainos gynėjai per pastarąją parą atrėmė daugiau kaip 100 Rusijos okupantų atakų, inicijuotų Lymano, Bachmuto, Avdijivkos, Marinkos ir Šachtarsko kryptimis. Tai šeštadienio rytą pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.Štabo duomenimis, per pastarąsias 24 val. rusai Donecko srityje surengė 29 oro antskrydžius ir keturias raketų atakas. Negana to, okupantai 100 kartų paleido ugnį pasitelkdami daugkartinio paleidimo raketų sistemas (MLRS). Gauta pranešimų apie žuvusius civilius ir žalą infrastruktūrai bei gyvenamiesiems namams.Štabas pažymi, kad Rusijos raketų atakų grėsmė neslūgsta ir tebėra fiksuojama visos Ukrainos teritorijoje.Kaip teigiama, okupantai ir toliau deda pastangas pasiekti Donecko ir Luhansko sričių administracines sienas.Volynės, Polesės, Siverskio ir Slobožanskio kryptimis situacija išliko nepakitusi, čia priešo puolimo būrių nepastebėta. Štabas nurodo, kad Rusijos kariai ir toliau stiprina savo pozicijas ties Briansko ir Kursko sričių sienomis. Pastarąją parą minosvaidžių ir artilerijos atakos fiksuotos Senkivkoje, Jelinėje, Hajuje ir Leonivkoje (Černihivo sritis), Znob-Novgorodskėje, Seredyna-Budoje, Chodynėje ir Atynskėje (Sumų sritis) bei Strilečoje, Starycioje, Ohircevėje, Ambernėje, Fyholivkoje, Novomlynske, Dvoričnoje, Zapadnėje ir Kamiankoje (Charkivo sritis).Turimomis žiniomis, Lymano kryptimi Rusijos kariai mėgino sustiprinti savo taktinę poziciją. Anot štabo, pastarąją parą okupantai nesėkmingai mėgino pasistūmėti link Charkivo srityje esančių Hrianykivkos, Masiutivkos, Kyslivkos, Piščanės ir Krochmalnės bei Luhansko srityje įsikūrusių Novoselivskės, Stelmachivkos, Nevskės ir Kuzmynės gyvenviečių. Tuo metu Bachmuto kryptimi okupantai tęsia šturmą – štabas akcentuoja, kad Ukrainos kariai atrėmė daugybę atakų netoli Zaliznianskės, Paraskovijivkos, Dubovo-Vasylivkos, Bachmuto, Bogdanivkos ir Ivanivskės.Avdijivkos, Marinkos ir Šachtarsko kryptimis stebėtos nesėkmingos rusų atakos, o Zaporižios ir Chersono kryptimis okupantai laikė gynybines pozicijas.

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko apie 158 000 kariųRusija nuo visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasario 24-ąją iki 2023 m. kovo 11-osios Ukrainoje jau neteko apie 158 000 karių (+1 010 per pastarąsias 24 val.), praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Štabo duomenimis, per šį laikotarpį Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 3 458 (+10) Rusijos tankus, 6 762 (+20) šarvuotąsias kovos mašinas, 2 483 (+8) artilerijos sistemas, 493 (+2) daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 257 (+1) priešlėktuvinės gynybos sistemas, 304 lėktuvus, 289 sraigtasparnius, 5 344 (+7) automobilius, 18 laivų, 2 108 (+1) dronus, 242 (+2) specialiosios technikos vienetus ir 907 sparnuotąsias raketas.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys nuožmūs mūšiai.

Joe Bidenas ir Ursula von der Leyen Baltuosiuose rūmuose aptarė tolesnę paramą UkrainaiJAV prezidentas Joe Bidenas ir Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį per susitikimą Baltuosiuose rūmuose, be kita ko, aptarė paramą Rusijos užpultai Ukrainai, praneša CNN. Abi pusės įsipareigojo remti Kyjivą „tiek, kiek reikės“.„Išliekame įsipareigoję teikti ir telkti tarptautinę paramą“, – sakoma po susitikimo paskelbtame bendrame J. Bideno ir U. von der Leyen pranešime. Jame kalbama apie pagalbos Ukrainai iniciatyvas ir pastangas, be kita ko, sankcijomis „nustekenti Rusijos pajėgumus vykdyti neteisėtą karą ir šios šalies karo pramonės sistemą“.Pranešime abu lyderiai taip pat akcentavo sėkmingą ilgametę JAV ir ES partnerystę, kurios tikslas – sumažinti Europos priklausomybę nuo rusiškų energetikos išteklių. Pasak J. Bideno ir U. von der Leyen, atitinkami darbai tęsiasi.„Putinas manė, kad mus suskaldys, tačiau mes esame kaip niekad vieningi. Stovime petys į petį teikdami Ukrainai nepalaužiamą paramą, kuri tęsis tiek, kiek reikės“, – priduriama pranešime.Skelbiama, kad abu lyderiai susitikime dar kalbėjosi apie pastaruoju metu kilusią dvišalę įtampą dėl prekybos. JAV ir ES vadovai informavo apie pradedamas derybas dėl ES gamintojų prieigos prie JAV rinkos pagal naują J. Bideno „žaliųjų“ subsidijų paketą.

Zelenskis –  apie tai, kur elektros energijos padėtis yra blogiausiaPrezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo Ukrainos energetikos sistemos ir kitų tinklų atkūrimą po kovo 9 d. Rusijos okupantų raketų atakos.„Visą dieną gaunu pranešimus apie mūsų energetikos objektų ir tinklų atkūrimą po Rusijos teroristų antskrydžio. Charkovas – vis dar daug abonentų atjungta, mieste yra ryšio problemų. Mums pavyko aprūpinti elektros energija kritinę infrastruktūrą, visos tarnybos dirba, kad atkurtų elektros energijos tiekimą vartotojams“, – sakė jis, atkreipdamas dėmesį į energetikų ir remonto brigadų pastangas.

Zelenskis surengė Ukrainos vyriausiosios karinės vadovybės posėdįUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį surengė Vyriausiosios karinės vadovybės posėdį. Viena iš svarstytų temų – padėtis Bachmute.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis vakariniu Ukrainos valstybės vadovo kreipimusi.„Ką tik baigėsi Vyriausiosios karinės vadovybės posėdis. Vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas, krypčių vadai informavo apie situaciją priešakinėse linijose, apskritai apie valstybės gynimą. Rytai ir pietūs, siena. Bachmutas ir mūsų galimybės sustiprinti ten savo pozicijas. Mūsų atsakymai į teroristų smūgius“, - papasakojo prezidentas.Anksčiau V. Zelenskis pareiškė, jog Ukraina tęsia Bachmuto gynybą, kad rusams neatsivertų kelias okupuoti kitas Donecko srities gyvenvietes.Penktadienį Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar pareiškė, kad padėtis Bachmute labai įtempta, bet gynėjai daro visa, kas įmanoma, kad okupantams nepavyktų prasiveržti.

Lenkijos generolas: sėkmingam Ukrainos kontrpuolimui reikia 16-20 batalionų modernių tankųSėkmingam kontrpuolimui prieš Rusijos kariuomenę Ukrainai reikia daugiau tankų iš Vakarų nei Kyjivui šiuo metu planuojama perduoti.Tokią nuomonę „Ukrinform“ korespondentui išsakė lenkų generolas, buvęs Lenkijos sausumos kariuomenės vadas Waldemaras Skrzypczakas.„Vieno tankų („Leopard 2“) bataliono neužteks. Efektyviam kontrpuolimui ukrainiečiams reikia 16-20 modernių tankų batalionų. Būtina turėti stiprų keliolikos šarvuočių ir tankų batalionų kumštį, kuris galėtų pralaužti gynybą, o paskui priversti rusus trauktis“, – pabrėžė generolas, kuris buvo profesionalus tankistas.Anot jo, politiniai sprendimai Vakaruose priimami „labai lėtai“, nors turėtų būti „greiti“. Ukraina modernių tankų prašė dar rudenį, bet jų pradeda gauti tik dabar, apgailestavo W. Skrzypczakas.Generolo manymu, Vakarai turi apsispręsti, ar jie nori, kad Ukraina nugalėtų dar šįmet ir kad karas ilgai nesitęstų. Jei taip, tai tankus Kyjivui reikia tiekti ne taip, kaip dabar, „lašinės metodu – vienas modernių tankų batalionas per pusmetį“.„Turi būti imtasi ryžtingų veiksmų, kurie suteiktų Ukrainos kariuomenei kokybinį pranašumą prieš Rusijos armiją. Europos šalys turėtų atiduoti Ukrainai daugiau tankų iš savo arsenalų, o vėliau juos papildyti nauja šarvuotąja technika. Kad rusai būtų sumušti, Ukrainai reikia 400-500 modernių tankų“, – konstatavo W. Skrzypczakas.Jis pridūrė, kad turi omenyje visų tipų šiuolaikinius tankus, įskaitant „Leopard“, „Abrams“ ir „Challenger“.Ketvirtadienį Lenkijos nacionalinės gynybos ministras Mariuszas Błaszczakas informavo, kad Lenkija jau perdavė Ukrainai 14 savo tankų „Leopard 2“.

Maskvos statytinis: Rusija pasirengusi galimam Ukrainos puolimui KrymeRusija teigia esanti pasirengusi, jos manymu, Ukrainos planuojamam veržimuisi į Krymo pusiasalį.  „Viskas vyksta pagal planą“, – interviu valstybinei naujienų agentūrai „Ria Novosti“ patikino Kremliaus statytinis regione Sergejus Aksionovas.Rusija neteisėtai aneksavo Krymą 2014 m., o pernai surengė plataus masto invaziją į Ukrainą.S. Aksionovas sakė, kad palydovinėse nuotraukose matyti išplėstos įtvirtinimų linijos sąsmaukoje prie pusiasalio, o paplūdimiuose jau iškasti apkasai. Rusijos pajėgos veikia „netipiškai, asimetriškai“, sakė jis, bet nepatikslino, ką tai reiškia.Jo komentarai paskelbti tuo metu, kai kariniai ekspertai paskelbė savo vertinimą, kad Rusijai baigiasi raketos ir kad amunicijos stygius veikiausiai bus rimtas jos pastangų užkariauti Ukrainą kliuvinys.Tokį vertinimą penktadienį paskelbė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija kasdienėje atnaujintoje žvalgybos informacijos suvestinėje. Joje sakoma, kad dabar Rusijai reikia sukaupti pakankamą kiekį naujai pramonės pagamintų raketų, kad galėtų surengti didžiulį smūgį, kurio Ukrainos oro gynyba neatremtų.Tikėtina, kad tiekimo problema turės įtakos ir Rusijos pastangoms atnaujinti karinį puolimą, sakoma ketvirtadienį paskelbtame Vašingtone įsikūrusio Karo studijų instituto pranešime. Jame sakoma, kad Rusijos pajėgos galimai rengiasi atnaujinti puolimą prie Vuhledaro, netoli fronto linijos esančio miesto Rytų Ukrainoje, tai rodo kariuomenės judėjimas ir perkėlimas Donbaso regione.Tačiau elitinis Rusijos karinio jūrų laivyno pėstininkų dalinys patyrė didelių nuostolių, kai vasario mėnesį per tris savaites trukusį puolimą mėgino užimti Vuhledaro rajoną, šios pajėgos jau buvo performuotos mažiausiai septynis kartus, rašo ekspertų grupė.Amunicijos trūkumą patiria ir Ukraina. Šaliai reikia dar dviejų mėnesių, kad sukauptų rezervą planuojamam pavasario puolimui, italų laikraščiui „La Stampa“ sakė Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas. „Mums reikia, kad būtų padidinti sunkiosios artilerijos 155 mm kalibro sviedinių ir tolimojo nuotolio raketų tiekimai“, – sakė jis.Nepriklausomi kariniai ekspertai anksčiau minėjo ankstesnę galimo Kyjivo kontrpuolimo datą.Pasak M. Podoliako, siekiant išlaisvinti daugiau okupuotų teritorijų Ukrainai reikia 400-500 šarvuotų mašinų. Panašų skaičių yra minėjęs ir vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas. Be to, pasak M. Podoliako, siekiant perimti balistines raketas ir kontroliuoti oro erdvę Ukrainai reikia naikintuvų.M. Podoliakas neatskleidė planuojamo kontrpuolimo krypties, bet sakė, kad Rusija neturi daug galimybių savo puolamiesiems veiksmams. „Aktyvūs priešo puolimo veiksmai bus tęsiami Bachmuto, Vuhledaro, Lymano ir Soledaro kryptimis“, – sakė M. Podoliakas.

Per Dniepropetrovsko srities apšaudymą žuvo du žmonėsAnkstyvą kovo 10-osios rytą Rusijos kariai pradėjo artilerijos smūgį Dniepropetrovsko srities Nikopolio rajone. Vakare regioninės administracijos vadovas Sergejus Lysakas savo „Telegram“ kanale parašė, kad dėl to žuvo du žmonės.„Du vyrai, 32 ir 41 metų, žuvo, o dar trys vyrai buvo sužeisti. Jiems 42, 52 ir 57 metai“, – rašė S. Lysakas.Be to, jis pranešė, kad per ataką buvo apgadintas trijų aukštų pastatas ir 7 privatūs namai.

Zelenskis susitiko su Norvegijos gynybos ministruPenktadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su Norvegijos gynybos ministru Bjørnu Arildu Gramu, praneša „Interfax-Ukraina“.„Susitikau su Norvegijos gynybos ministru. Norvegija remia Ukrainą nuo pirmos plataus masto karo dienos ir labai daug nuveikė mūsų karių labui, tam, kad jie būtų stiprūs mūšio lauke. Mes tai vertiname“, - parašė valstybės vadovas „Telegram“ kanale.Pasak prezidento, Ukrainos prioritetas nesikeičia – tai jos ginkluotųjų pajėgų stiprinimas tiek didinant ginkluotės tiekimą, tiek spartinant jau paskelbtos pagalbos pristatymą. „Ačiū Norvegijos vyriausybei, parlamentui ir visai norvegų tautai už visapusišką pagalbą Ukrainai ir mūsų žmonėms“, - apibendrino V. Zelenskis.„Interfax-Ukraina“ primena, kad vasario viduryje Norvegijos parlamentas patvirtino penkerių metų paramos Ukrainai programą, pagal kurią Kyjivui bus skirta 75 mlrd. Norvegijos kronų, arba beveik 7 mlrd. eurų.

Suomija rengia 14-ąjį pagalbos Ukrainai paketąSuomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin, penktadienį atvykusi į Kijevą, sakė, kad jos šalyje beveik visi palaiko Ukrainą, o Suomija rengia 14-ąjį pagalbos Ukrainos kariuomenei paketą.„Suomija neseniai priėmė sprendimą dėl 13-ojo pagalbos paketo gynybai, įskaitant sunkiąją ginkluotę. Mūsų karinė parama pasiekė 750 milijonų eurų, todėl Suomija yra viena didžiausių ginklų tiekėjų Ukrainai“, – „Ukrinform“ citavo Sanna Marin.Ji bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu patikino, kad Suomijoje visos politinės jėgos pasisako už pagalbą Ukrainai.„Rinkimų programose niekas nesako, kad reikia nustoti padėti Ukrainai. Priešingai, visi sako, kad reikia dar labiau palaikyti Ukrainą“, – sakė S. Marin.Suomijoje parlamento rinkimai vyks balandžio viduryje.

„Vagner“ vadovas: Ukraina rengia Bachmuto kontrpuolimąRusijos samdinių grupės „Vagner“ vadovas teigė, kad Ukraina rengia kontrpuolimą prie Bachmuto miesto.„Taip, gerai žinomas faktas, kad priešas ruošia kontrpuolimą. Žinoma, darome viską, kad taip nenutiktų“, – socialiniuose tinkluose tvirtino Jevgenijus Prigožinas.Jis pridūrė, kad jo privati armija atidarė verbavimo centrus 42 miestuose, siekdama papildyti savo gretas po patirtų didelių nuostolių kovose.J. Prigožinas tvirtino, kad į frontą atkeliauja nauji kovotojai, bet nenurodė, kiek jų.Pranešama, kad centrai buvo atidaryti daugiausia sporto centruose ir kovos menų klubuose.

Okupuotame Mariupolyje nugriaudėjo apie 20 sprogimųPenktadienį rusų okupuotame Ukrainos mieste Mariupolyje nugriaudėjo apie 20 sprogimų. Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Mariupolio mero patarėju Petro Andriuščenka.Pasak jo, sprogimų epicentras buvo Kalmiuso rajone. „Detalės vėliau. Bet vakaras nebėra nuobodus“, - parašė P. Andriuščenka „Telegram“ kanale.Portalas primena, kad penktadienį virš Mariupolio Kalmiuso rajono patruliavo Rusijos karinis sraigtasparnis.Anksčiau P. Andriuščenka pranešė, kad okupantai rusai Mariupolyje pradeda „mobilizaciją“, į įskaitą bus įtraukti net ir nepilnamečiai.

Maliar: priešas bando pralaužti gynybą prie Bachmuto Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar pareiškė, kad padėtis Donecko srities Bachmuto mieste yra įtempta, Rusijos kariuomenė tęsia puolimą.Kaip rašo „Ukrinform“, viceministrė tai pranešė „Telegram“ kanale.„Trumpai apibendrinant gautas suvestines: padėtis Bachmute įtempta, priešas tęsia puolimą ir bando pralaužti mūsų karių gynybą“, – pažymėjo H. Maliar.Pareigūnė pabrėžė, jog Ukrainos kariškiai daro visa, kas įmanoma, kad priešui nepavyktų įgyvendinti savo planų.

Pareigūnas: Ukrainoje dar nėra oro gynybos sistemų „Patriot“ Ukrainoje kol kas dar nėra oro gynybos sistemų „Patriot“. Tai penktadienį per televizijos maratoną komentuodamas leidinio „The Financial Times“ informaciją apie pirmosios tokios sistemos atgabenimą į Ukrainą pareiškė Ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadovybės atstovas Jurijus Ihnatas, praneša UNIAN.„Iš pradžių mus taip netikėtai užklumpa Lenkijos gynybos ministras praėjusią savaitę paskelbtame interviu Ispanijos leidiniui, dabar rašo „The Financial Times“. Na, kol kas jų dar nėra, nemačiau. Kai bus, sužinosite, kai bus numuštas pirmas rašistų lėktuvas“, – sakė J. Ihnatas.Anot jo, dažnai klausiama apie sistemų „Patriot“ galimybes numušti „Kinžal“ tipo raketas.„Ir dėl „Kinžalų“ teiraujamasi. Sunku pasakyti, to dar niekas nedarė. Jeigu Ukrainai bus patikėta tokia misija, bandysime, mėginsime numušti ir „Kinžalus“. Dabar sunku pasakyti, ar šis kompleksas gali tai daryti, reikia tai patikrinti praktiškai“, – teigė J. Ihnatas.Penktadienį  „The Financial Times“ pranešė, kad Ukrainai jau galėjo būti perduota viena iš dviejų žadėtų oro gynybos sistemų „Patriot“, bet ji dar nebuvo naudojama.Prieš kelias dienas Ispanijos laikraštis „La Razón“, remdamasis Lenkijos ministro pirmininko pavaduotoju, nacionalinės gynybos ministru Mariuszu Błaszczaku, rašė, kad pirmosios sistemos „Patriot“ pasiekė Ukrainą. Bet jau netrukus Lenkijos nacionalinės gynybos ministerija pareiškė, jog M. Błaszczako žodžiai, kad esą Ukraina jau gavo oro gynybos sistemų „Patriot“, tikriausiai atsirado Ispanijos laikraštyje dėl vertimo klaidos.

„Vagner“ paskelbė atidariusi verbavimo centrus 42-uose Rusijos miestuose Rusijos samdinių grupuotės „Vagner“ vadovas, įsivėlęs į kovą dėl valdžios su Gynybos ministerija, penktadienį paskelbė, kad dešimtyse Rusijos miestų atidaryti verbavimo centrai.„Vagner" verbavimo centrai atidaryti 42-uose Rusijos miestuose“, – sakoma Jevgenijaus Prigožino pareiškime. „Nepaisant didžiulio Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pasipriešinimo, judėsime į priekį“, – tvirtina J. Prigožinas.

Ukraina atsisveikina su savo didvyriu: suplūdo minia žmoniųKovo 10 d. Kyjivas atsisveikina su Ukrainos didvyriu, legendiniu vadu Dmytro Kociubaila (šaukinys „Da Vinci“).Gedulo mišios už žuvusįjį buvo laikomos Michailovsko sobore. Kritusio didvyrio pagerbti atėjo šimtai ukrainiečių.Po mišių Nepriklausomybės aikštėje prasidėjo atsisveikinimo su „Da Vinci“ ceremonija. Ten susirinko tūkstančiai žmonių. D. Kociubaila bus palaidotas vienose iš Kyjivo kapinių.Karys žuvo kovo 7 d. mūšyje prie Bachmuto. Apie jo mirtį pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.Fotografai Konstantinas ir Vlada Liberovai tapo tragiškos akimirkos liudininkais. Jie papasakojo Ukrainos didvyrio mirties smulkmenas. Jis žuvo kovos metu, prasidėjus apšaudymui pasilikęs su savo kovotojais.D. Kociubaila tapo pirmuoju savanoriu, kuriam Ukrainos didvyrio vardas buvo suteiktas ne po mirties. Vyras kariavo už Ukrainą 18 metų – iš karto po Maidano. „Da Vinci“ sugrįžo į frontą net po sunkaus sužeidimo, o būdamas 21-erių tapo jauniausiu kuopos vadu. Ukrainos prezidentas po mirties jį apdovanojo kryžiumi „Už karinius nuopelnus“.Kaip „Telegram“ pranešė V. Zelenskis, šį apdovanojimą jis asmeniškai įteikė D. Kociubailos mamai atsisveikinimo ceremonijos metu.„Skaudu netekti didvyrių. Drąsių, narsių, stiprių. Ištikimų sau ir šaliai. „Da Vinci“ mamai Oksanai Kociubailo perdaviau kryžių „Už karinius nuopelnus“, kuriuo po mirties apdovanojau jos sūnų. Niekada nepamiršime. Ir visada būsime dėkingi. Amžinas atminimas“, – parašė Ukrainos lyderis.https://twitter.com/visegrad24/status/1634162370695004160

Chersono srityje automobilis užvažiavo ant minos – du žmonės žuvo, dar du buvo sužeisti Chersono srityje, Velyka Oleksandrivkos bendruomenėje, automobilis užvažiavo ant minos. Per sprogimą du žmonės žuvo, o dar du buvo sužeisti – medikai kovoja dėl jų gyvybės.Tai penktadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi Chersono srities karine administracija.„Velyka Oleksandrivkos bendruomenės Iščenkos kaime žmones susprogdino rusų palikta mina“, – rašoma pranešime.Pažymima, kad automobilis ant sprogmens užvažiavo laukuose. Nukentėjo keturi žmonės – du iš jų žuvo, dar du buvo sužeisti. Sunkios būklės vyras ir moteris buvo nuvežti į ligoninę. Abiem buvo diagnozuoti minos sprogimo sukelti sužalojimai, daug nudegimų ir kaulų lūžių. Gydytojai kovoja dėl jų gyvybės.Pasak Ukrainos pareigūnų, žmonės dažnai nepaiso draudimo judėti per teritorijas, kuriose dar nedirbo išminuotojai. Padidėjusio pavojaus zona yra laukai, miškai, pakelės, dykvietės.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Chersono srityje per minos sprogimą nukentėjo 54 metų dviratininkas.

Popiežius: Ukrainoje grumiasi „imperiniai interesai“ Karas Ukrainoje susijęs su „imperiniais interesais“, ten kovoja pasaulio „didžiosios galios“, pareiškė popiežius Pranciškus. Penktadienį paskelbtos jo interviu ištraukos.Šveicarijos televizijai RSI pontifikas atskleidė siūlęsis atvykti į Maskvą derėtis dėl taikos, bet sulaukęs griežto atsisakymo. „(Prezidentas Vladimiras) Putinas žino, kad esu pasiekiamas“, – sakė jis. RSI paskelbė pokalbio stenogramą prieš sekmadienį numatomą interviu transliaciją.„Tačiau ten yra imperinių interesų, ne tik Rusijos, bet ir kitų šalių. Imperijoms būdinga nustumti tautas į antrą vietą“, – dėstė pontifikas.Iš Argentinos kilęs Pranciškus ne kartą ragino siekti taikos Ukrainoje, nors pirmaisiais mėnesiais po Rusijos invazijos buvo kritikuojamas, kad aiškiai nepasmerkė Maskvos.Interviu Pranciškus pakartojo savo vertinimą, kad konfliktai visame pasaulyje šiuo metu prilygsta trečiajam „pasauliniam karui“. „Dalyvauja visos didžiosios valstybės. Mūšio laukas yra Ukraina. Ten kovoja visi“, – sakė jis.

Ukrainos ambasadorius pakomentavo Lukašenkos pareiškimus apie „nepuolimo paktą“ Ukraina neveda su Baltarusija jokių oficialių derybų. Galimi tik nevieši kontaktai atskiriems klausimams apsvarstyti.Tai leidiniui „Liga.net“ papasakojo Ukrainos ambasadorius Baltarusijoje Ihoris Kyzymas. Diplomatas pakomentavo neseniai nuskambėjusius Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos pareiškimus, kad esą Kyjivas jam siūlė sudaryti nepuolimo paktą.„Mūsų prezidentas aiškiai pasakė, kad oficialios derybos nevedamos. Kas ten bendravo ar nebendravo, man sunku pasakyti“, – pareiškė I. Kyzymas.Bet, diplomato nuomone, reikia dėti visas pastangas, kad A. Lukašenka susilaikytų nuo veiksmų, kurie gali sukelti Ukrainai grėsmę šiaurėje, nes valstybei nereikalingas naujas frontas.„Svarbiausias mūsų uždavinys – kad iš Baltarusijos teritorijos nebūtų užpulta Ukraina. Ir tam turi būti išnaudotos visos galimybės. Ar tai būtų asmeninis pasiuntinys, ar tiesiog visuomeninė organizacija – tai galima apsvarstyti“, –pridūrė I. Kyzymas.Ambasadorius teigė nenorįs spėlioti, ar buvo viešų diplomatinių pokalbių su Baltarusija kokiu nors formatu. Pasak jo, yra oficialus kanalas pasitelkiant URM ir ambasadorių. Tokio lygio derybos nevyko.Baltarusija teberemia ginkluotą Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Ji suteikia rusams įrangos, amunicijos, savo aerodromus ir poligonus karui prieš Ukrainą. Būtent Baltarusijos teritorijoje dislokuojami lėktuvai „MiG-31K“ su raketomis „Kinžal“, kuriems pakilus Ukrainoje reguliariai skelbiamas oro pavojus.

Suomijos premjerė lankosi Kyjive Penktadienį į Ukrainos sostinę Kyjivą atvyko Suomijos premjerė Sanna Marin.Kaip praneša „The Guardian“, čia ji susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Abu lyderiai dalyvavo Šv. Mikalojaus Auksinių Kupolų katedroje vykusioje ceremonijoje, kurioje buvo atsisveikinama su antradienį netoli Bachmuto žuvusiu kariu Dmytru Kociubaila.

Podoliakas: mūšis dėl Bachmuto sulaiko geriausius Rusijos dalinius Ukraina nusprendė tęsti kovą sugriautame Bachmuto mieste, nes mūšis ten sulaiko geriausius Rusijos dalinius ir susilpnina juos prieš planuojamą Ukrainos pavasario kontrpuolimą, sakė prezidento Volodymyro Zelenskio padėjėjas Mychailas Podoliakas.Tokie jo komentarai – naujausias signalas, kad Kyjivas šią savaitę nusprendė tęsti mažo rytinio miesto, kuriame vyksta kruviniausias karo mūšis, gynybą, o Maskva bando pasiekti pirmąją pergalę per daugiau nei pusę metų.„Rusija pakeitė taktiką, – sakė M. Podoliakas interviu Italijos laikraščiui „La Stampa“. – Ji sutelkė prie Bachmuto didelę dalį savo apmokyto karinio personalo, profesionalios kariuomenės likučiu, taip pat privačias bendroves.“„Todėl mes turime du tikslus: kiek įmanoma labiau sumažinti jų pajėgaus personalo skaičių ir nuvarginti juos keliuose svarbiausiuose mūšiuose, sužlugdyti jų puolimą ir sutelkti mūsų išteklius kitur – pavasario kontrpuolimui. Taigi šiandien Bachmutas yra visiškai efektyvus, netgi viršija savo pagrindines užduotis“, – sakė M. Podoliakas.„Reuters“ rašo, kad Rusija pavertė Bachmutą pagrindiniu žiemos puolimo, kuriame dalyvauja šimtai tūkstančių rezervistų ir samdinių, taikiniu. Jai pavyko užimti rytinę miesto dalį ir priemiesčius šiaurėje bei pietuose, tačiau kol kas nesugebėjo sudaryti žiedo aplink ukrainiečių gynėjus.Kyjivas, kuris kovo pradžioje lyg ir planavo pasitraukti į pozicijas į vakarus nuo miesto, šios savaitės pradžioje paskelbė, kad jo generolai nusprendė sustiprinti savo karius Bachmute ir kovoti toliau.Ryte atnaujintame pranešime Ukrainos generalinis štabas pranešė apie daugybę atakų palei fronto liniją ir teigė, kad „priešas nestabdo atakų Bachmute“.Maskva teigia, kad užėmus Bachmutą būtų žengtas žingsnis siekiant užimti visą Ukrainos Donbaso pramoninį regioną, o tai yra jos pagrindinis tikslas. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu antradienį sakė, kad užėmus miestą būtų pramušta skylė Ukrainos gynyboje ir Maskva galėtų žengti gilyn.Intensyvus apkasų karas, kurį abi pusės apibūdina kaip mėsmalę, lėmė didžiulius nuostolius. Tačiau Kyjivo sprendimas pasilikti ir kovoti, o ne pasitraukti buvo ženklas, kad jis mano, jog Rusijos nuostoliai yra daug didesni nei jo paties.

Ukraina sulaikė du asmenis dėl didžiausio pasaulyje lėktuvo „Mrija“ sunaikinimo Ukrainos saugumo tarnyba SBU penktadienį pranešė, kad sulaikė du buvusius aviacijos pareigūnus dėl didžiausio pasaulyje lėktuvo, krovininio „Antonov-225“, sunaikinimo netrukus po Rusijos įsiveržimo.Unikalus, 88 metrų ilgio sparnais, lėktuvas „Antonov An-225“, pavadintas „Mrija“ (ukrainietiškai „Svajonė“), pernai buvo sunaikintas pirmosiomis invazijos dienomis, per atakas prieš Hostomelio oro uostą netoli Kyjivo. Ten lėktuvas stovėjo angare, juo per 2020 metų pandemiją iš Kinijos buvo skraidinama medicinos įranga.Oro uoste netrukus po invazijos pradžios 2022 metų vasario 24 dieną vyko įnirtingi mūšiai, nes Rusija bandė užimti šį oro uostą ir panaudoti jį ginkluotei gabenti į Kyjivą oru.SBU kaltina lėktuvo gamintojos, gynybos pramonės įmonės „Antonov“, aukščiausius pareigūnus, kad jie neleido Ukrainos pajėgoms apsaugoti aerodromo prieš invaziją.„Tyrimo duomenimis, plataus masto invazijos išvakarėse pareigūnai neleido Ukrainos nacionalinei gvardijai įvažiuoti į Hostomelio oro uosto teritoriją ir pasirengti jo gynybai“, – sakoma SBU pranešime.SBU teigė, kad „Antonov“ pareigūnai sausį ir vasarį draudė Ukrainos kariškiams statyti gynybinius įtvirtinimus aerodrome ir neįleido jų į aerodromą.Buvęs valstybinės įmonės „Antonov“ generalinio direktoriaus pavaduotojas „šiuo metu slapstosi nuo teisingumo“, teigė SBU, o kiti du kaltinamieji – buvęs generalinis direktorius ir aviacijos saugumo padalinio vadovas – buvo sulaikyti.Jiems gresia iki 15 metų kalėjimo, jei bus pripažinti kaltais dėl trukdymo teisėtai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veiklai.

Beveik pusė milijono Charkivo gyventojų vis dar neturi elektros Po pastarosios masinės Rusijos raketų atakos beveik pusė milijono antro pagal dydį Ukrainos miesto Charkivo gyventojų vis dar neturi elektros. Tai penktadienį pareiškė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas, kuriuo remiasi CNN.„Charkivo mieste elektros tiekimo vis dar neturi 470 tūkst., o likusioje srityje – 50 tūkst. vartotojų“, – „Telegram“ parašė O. Synehubovas. Nepaisant to, anot pareigūno, daugybei vartotojų tiekimas jau atkurtas. Elektra aprūpinama ir kritinė infrastruktūra.Kaip jau skelbta, Rusijos pajėgos ketvirtadienio naktį prieš Ukrainą surengė dar vieną masinę raketų ataką. Skaičiuojama, kad taikių šalies miestų link iš viso buvo paleista daugiau kaip 80 raketų. Yra žuvusių civilių.

Nuo plataus masto karo pradžios Ukrainoje nukentėjo 1 398 vaikai Nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. kovo 10 d. Ukrainoje nukentėjo daugiau kaip 1 398 vaikai. Tokius duomenis penktadienį pateikė Ukrainos generalinė prokuratūra, kuria remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.Pasak prokurorų, šis skaičius apima 464 žuvusius vaikus. Tuo metu įvairaus sunkumo sužeidimų patyrė dar daugiau kaip 934 vaikai.Prokuratūra pažymi, kad šie duomenys nėra galutiniai.Kaip teigiama, šiuo metu daugiausiai nukentėjusių vaikų skaičiuojama Donecko (446), Charkivo (273), Kyjivo (123), Chersono (94), Zaporižios (87), Mykolajivo (83), Černihivo (68), Luhansko (66) ir Dnipropetrovsko (66) srityse.

Kyjive atkurtas elektros ir vandens tiekimasUkrainos sostinėje Kyjive po pastarosios masinės Rusijos raketų atakos atkurtas elektros ir vandens tiekimas. Tai penktadienį pranešė miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Popko, kuriuo remiasi CNN.„Elektros išjungimų nėra. Vanduo tiekiamas įprastu režimu“, – tvirtino S. Popko. Pareigūnas pridūrė, kad šilumos tiekimo atkūrimo darbai tęsiasi – 8 val. vietos laiku šilumos vis dar neturėjo apie 30 proc. vartotojų.Kaip jau skelbta, Rusijos pajėgos ketvirtadienio naktį prieš Ukrainą surengė dar vieną masinę raketų ataką. Skaičiuojama, kad taikių šalies miestų link iš viso buvo paleista daugiau kaip 80 raketų. Yra žuvusių civilių.

Britų žvalgyba: intervalai tarp Rusijos raketų atakų tikriausiai ilgės Rusijos raketų atakų prieš Ukrainą dažnis, anot britų žvalgybos ekspertų, gali mažėti. Tai sakoma penktadienį paskelbtoje Gynybos ministerijos Londone ataskaitoje. Šiais duomenimis, Maskvai baigiasi raketos.Tokia išvadą esą galima daryti po pastarosios raketų smūgių bangos ketvirtadienį, kai buvo panaudotos įvairios raketos, kai kurios jų – ne pagal paskirtį. Rusija dabar turi sukaupti kritinę masę naujų raketų tiesiai iš pramonės, kad jų skaičius galėtų įveikti Ukrainos oro gynybą, sakoma pranešime.JK gynybos ministerija tokiomis suvestinėmis dalinasi kasdien, nuo pat Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d.

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko apie 156 990 karių Rusija nuo visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasario 24-ąją iki 2023 m. kovo 10-osios Ukrainoje jau neteko apie 156 990 karių (+870 per pastarąsias 24 val.), praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Štabo duomenimis, per šį laikotarpį Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 3 448 (+7) Rusijos tankus, 6 742 (+6) šarvuotąsias kovos mašinas, 2 475 (+10) artilerijos sistemas, 491 (+3) daugkartinio paleidimo raketų sistemą, 256 (+2) priešlėktuvinės gynybos sistemas, 304 (+1) lėktuvus, 289 sraigtasparnius, 5 337 (+6) automobilius, 18 laivų, 2 107 (+9) dronus, 240 (+3) specialiosios technikos vienetų ir 907 (+34) sparnuotąsias raketas.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys nuožmūs mūšiai.

Šoigu įsakė bet kokia kaina užimti vieną miestąKaro studijų institutas (ISW) pastebi ženklų, jog Rusijos pajėgos ruošiasi naujam puolimui prieš Vuhledarą. Tačiau jos ir toliau susiduria su personalo ir šaudmenų stoka.Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu įsakė generolui pulkininkui Rustamui Muradovui bet kokia kaina užimti Vuhledarą, kad būtų sureguliuota Gynybos ministerijos kritika dėl progreso stokos ir didelių nuostolių. Tačiau Rusijos pajėgoms iki šiol itin trūksta ginkluotės.Naujoje ataskaitoje teigiama, kad Pietų karinės apygardos 58-osios jungtinių pajėgų armijos 136-osios atskirosios motorizuotų šaulių brigados kariai kreipėsi į vadovybę dėl papildomų artilerijos šaudmenų. Būtent jie pakeis Rusijos Ramiojo vandenyno laivyno 155-ąją jūrų pėstininkų brigadą, kuri prie Ugledaro patyrė triuškinantį pralaimėjimą.„Mažai tikėtina, kad 136-oji motorizuotoji šaulių brigada sugebės surengti taktinį puolimą Vuhledare, kurio nesugebėjo įvykdyti 155-oji jūrų pėstininkų brigada, 40-oji jūrų pėstininkų brigada ir kitos Rusijos junginiai“, – teigiama ataskaitoje.

„Vagner“ priėmė sprendimą dėl laikinos taktinės pauzės „Vagner“ grupės puolimas rytiniame Bachmute, panašu, perėjo į laikiną taktinę pauzę. Lieka neaišku, ar „Vagner“ kovotojai būsimuose Rusijos bandymuose perimti miestą ir toliau išlaikys savo operatyvinę persvarą, skelbia ISW analitikai. Nuo tada, kai kovo 7 dieną Rusija pranešė perėmusi rytinę minimo Ukrainos miesto dalį, informacijos apie „Vagner“ operacijas, bandant veržtis giliau į Bachmuto centrą, nebūta.„Vagner“ kovotojai jau devynis mėnesius bando atakuoti rytines Bachmuto teritorijas ir, panašu, artimiausiu metu nepasirengę kirsti Bachmutkos upę ir pasiekti miesto centrą. Rytinio Bachmuto puolimas, anot ekspertų, pareikalavo didžiulių „Vagner“ personalo ir išteklių sąnaudų, nors kol kas neaišku, ar šios pastangos jau pasiekė kulminaciją. Ukrainos rytinių pajėgų atstovas Serhijus Čerevatas kovo 9 dieną sakė, kad į Bachmutą atvyksta vis daugiau nespecifinio rusų pajėgų pastiprinimo. Tai, kad į vietovę Rusija siunčia daugiau konvencinių pajėgų, gali byloti tai, jog Rusijos pajėgos taip bando kompensuoti galimą „Vagner“ puolimo Bachmute kulminaciją su naujais konvenciniais kariais. „Vagner“ taip pat galėjo priimti laikinos taktinės pauzės sprendimą tam, kad sulauktų Rusijos pajėgų paramos ir atgautų jėgas ruošdamiesi operacijoms Bachumuto centre.

ISW: raketų ataka prieš Ukrainą – propagandos tikslaisVašingtone įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) apžvalgoje daugiausia dėmesio skiriama Ukrainos miestų apšaudymui įvairių tipų raketomis ir Irano bepiločiais lėktuvais „Shahed 136“ ketvirtadienio naktį. Tai buvo didžiausias apšaudymas nuo 2023 m. pradžios, tačiau instituto analitikai mano, kad jis pirmiausia pasitarnavo kaip propaganda Rusijos vidaus auditorijai.Ukrainos valdžios institucijos, karą palaikantys „Telegram“ kanalai ir vaizdo įrašai socialinėje žiniasklaidoje leidžia manyti, kad apšaudymo taikiniai daugiausia buvo Ukrainos energetikos infrastruktūra. Tačiau jos ir vėl nepavyko sunaikinti. ISW mano, kad toks apšaudymas nesumenkins ukrainiečių valios priešintis ir nepagerins Rusijos pajėgų padėties frontuose.Raketas, kurių Ukrainos priešlėktuvinė gynyba negali numušti, Kremlius panaudojo greičiausiai specialiai, kad pasiektų norimų rezultatų Rusijos informacinėje erdvėje, nepaisant tirpstančių raketų „Kinžal“ atsargų, rašo ISW. Šių atakų V. Putinui prireikė, kad „karą palaikančias ir ultranacionalistines bendruomenes, kurios reikalavo atkeršyti už kovo 2 d. incidentą Briansko srityje“, tęsia analitikai. Be to, propagandistai buvo nepatenkinti, kad Ukraina per visą žiemą taip ir nesušalo. Pasak ISW analitikų, negalima sakyti, kad naujasis apšaudymas patenkino nepatenkintuosius: jie ėmė reikalauti, kad Rusija iš esmės pakeistų savo požiūrį į taikinių pasirinkimą, nes Ukraina prisitaikė prie dabartinio modelio.

Žiniasklaida: Rusija žengė itin neįprastą žingsnį„The Financial Times“ publikuoja ketvirtadienį vykusio Ukrainos raketinio apšaudymo analizę. Naktį į ketvirtadienį Rusija į Ukrainos teritoriją paleido 25 itin greitas, balistines raketas. Nė vienos iš šių raketų nepavyko numušti – Ukrainos ginkluotosios pajėgos sako, kad neturi galimybių neutralizuoti tokio tipo raketų.Itin neįprasta tai, kad Rusija šįkart nusprendė panaudoti net šešias hipergarsines raketas „Kinžal“. Tai itin retos raketos, skirtos kovai su moderniausiomis priešraketinės gynybos sistemomis, per interviu sakė vyresnysis Karališkojo jungtinių tarnybų instituto tyrėjas Justinas Bronkas.Remiantis neįvardyto šaltinio iš Ukrainos karinės žvalgybos duomenimis, iki karo pradžios Rusija turėjo beveik penkiasdešimt „Kinžal“ raketų. Iki vakarykščio apšaudymo jų buvo panaudota penkiolika. J. Bronkas taip pat mano, kad tokių raketų atsargos Rusijoje neviršija kelių dešimčių.Tokių itin veiksmingų ir taiklių raketų panaudojimas analitikus atvedė į aklavietę, bet jie vis tiek įvardija tris galimus tokios Rusijos strategijos paaiškinimus. Pirmiausia, galimas dalykas, kad Rusija siekė sutriuškinti kažkokio konkretaus tikslo apsaugą, nors ir balistines raketas „Iskander M“ sustabdyti ne taip ir paprasta. Antras įmanomas paaiškinimas: gali būti, kad senka rusų „Iskander“ atsargos. Ir trečias: Rusija viso šio karo metu labai keistai pasirinktiems taikiniams renkasi ginklus, pripažįsta J. Bronkas, o tai gali lemti pernelyg centralizuotas sprendimų priėmimo procesas.Taip pat, FT duomenimis, Ukraina jau gavo vieną iš Jungtinių Valstijų žadėtų „Patriot“ sistemų, tik kol kas ji dar nedislokuota.

37 TATENA narės paragino Rusiją išvesti savo karius ir techniką iš Zaporižios AE27 Europos Sąjungos valstybės narės ir dar 10 delegacijų ketvirtadienį paragino Rusiją atitraukti savo karinę techniką, pajėgas ir „Rosatom“ darbuotojus iš Zaporižios atominės elektrinės ir grąžinti Ukrainai visišką objekto kontrolę.ES pareiškime TATENA valdytojų taryboje dėl branduolinės saugos Ukrainoje sakoma: „ES ir jos valstybės narės niekada nepripažins Rusijos mėginimo neteisėtai užgrobti Zaporižios AE. Griežtai raginame Rusiją išvesti savo karinę techniką ir visą personalą, įskaitant „Rosatom“ darbuotojus, iš ZAE ir grąžinti visą jos kontrolę teisėtai savininkei Ukrainai“.Prie pareiškimo prisijungė Šiaurės Makedonija, Juodkalnija, Albanija, Moldova, Bosnija ir Hercegovina, Sakartvelas, Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Ukraina.Jame teigiama, kad Rusijos Federacija „nerodo jokių ženklų, kad laikytųsi trijų TATENA valdytojų tarybos 2022 metais priimtų rezoliucijų arba ankstesnių TATENA rezoliucijų, kuriose teigiama, kad „bet koks ginkluotas taikių branduolinių objektų užpuolimas ir grasinimas jiems yra JT Chartijos, tarptautinės teisės ir Agentūros statuto principų pažeidimas“.Dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą buvo pažeisti visi „septyni nepakeičiami ramsčiai branduolinei saugai ir saugumui ginkluoto konflikto metu užtikrinti“, kuriuos praėjusiais metais akcentavo TATENA generalinis direktorius.„Įvyko daug incidentų, kai buvo vos išvengta didelės nelaimės. Branduolinės avarijos su visais jos radiologiniais padariniais iki šiol pavyko išvengti daugiausia dėl ukrainiečių AE darbuotojų atkaklumo ir atsidavimo. Rusijos Federacija turi liautis daryti spaudimą ukrainiečių personalui. Jų ten dirba vis mažiau, jie patiria didelį stresą, kad užtikrintų ZAE saugą ir saugumą“, – sakoma pareiškime.Ketvirtadienį, jau šeštą kartą nuo karo pradžios, po masinės raketų atakos prieš Ukrainą, rusų okupantų kontroliuojama ZAE buvo likusi be elektros energijos ir turėjo persijungti į dyzelinių generatorių režimą. TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossis perspėjo, kad jei tai tęsis ir toliau, „vieną dieną laimė nuo mūsų nusisuks“.

Teisingumo ministrė: ES žengiamas pirmas praktinis žingsnis, kad Rusija būtų nubausta dėl nusikaltimų UkrainojeTeisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska sako, kad penktadienį Briuselyje, specialioje darbo grupėje dėl specialaus tribunolo Rusijos agresijai Ukrainoje tirti steigimo, bus aptartas „pirmasis praktinis žingsnis“ – įsteigtas Tarptautinis agresijos nusikaltimų baudžiamojo persekiojimo koordinacinis centras.„Kitaip sakant, atsiranda formatas, kur tų valstybių, kurios turi ikiteisminį tyrimą dėl agresijos, galės kartu rinkti įrodymus dėl agresijos nusikaltimo, jais dalintis ir užtikrinti, kad jie būtų analizuojami“, – penktadienį LRT radijui sakė E. Dobrowolska.„Tai pirmasis, labai aiškus žingsnis link to, kad agresijos nusikaltimas susilaukti ir teisinio įvertinimo bei galutiniame tiksle – teisingumo“, – pažymėjo ji.Anot ministrės, Lietuva yra prisijungusi prie šalių, pradėjusių ikiteisminius tyrimus dėl Maskvos veiksmų Ukrainoje, grupės, joje veikia ir Eurojustas.Lietuva, sako ji, yra „viena lyderiaujančių valstybių“, kadangi jau yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą ne tik dėl agresijos nusikaltimo, bet ir dėl nusikaltimų žmoniškumui bei karo nusikaltimų.Ministrė aiškino, jog yra dvi alternatyvos patraukti Kremlių atsakomybėn dėl agresijos nusikaltimų Ukrainoje bei tam įsteigti specialų tribunolą.Anot jos, tribunolas galėtų būti įkurtas remiantis Ukrainos teisės pagrindu arba tarptautinis – priėmus rezoliuciją Jungtinėse Tautose (JT).„Europos Komisija buvo užsakiusi studiją, kuri parodė galimus būdus, kaip tribunolas galėtų būti įsteigtas. Pirmasis būdas – hibridinis, kurio pagrindas būtų Ukrainos teisė ir teisėjai. Arba kalbėtume jau apie specialų – kitaip sakant, (...) apie JT generalinės asamblėjos rezoliuciją“, –sakė E. Dobrowolska.„Jau kalbame apie tai, kad reikia tą daryti, klausimas, kurį būdą pasirinkti“, – teigė ji.Anot ministrės, ES šalys jau yra patvirtinusios, kad Rusiją už karo nusikaltimus bausti būtina: „Nuo kalbų ar mums tą reikia daryti, dabar turime pokalbį, kokiu būdu.“Teisingumo viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė penktadienį Briuselyje, ES Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdyje, tarsis dėl Specialaus tribunolo dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą steigimo.Ji yra teigusi, jog tam skirtoje darbo grupėje, kurioje be kitų Europos šalių sausį dalyvavo ir Japonijos, Didžiosios Britanijos, Kanados, JAV, Australijos atstovai, sutariama, kad Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) nėra tas teismas, kuris galėtų patraukti atsakomybėn Rusijos vadovus už agresiją prieš Ukrainą, ir kad reikalinga nauja institucija.Pasak G. Grigaitės-Daugirdės, Lietuva palaiko likusi palaikyti idėją steigti tarptautinį specialųjį tribunolą, kadangi, pasak viceministrės, jis leistų dėl agresijos prieš Ukrainą patraukti atsakomybėn Rusijos vadovus.TBT, įkurtas Hagoje, pernai yra pradėjęs tyrimą dėl Ukrainoje įvykdytų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui. Toks sprendimas priimtas, nes Ukraina yra pripažinusi teismo jurisdikciją. Tiesa, TBT negali vykdyti baudžiamojo persekiojimo už agresiją Rusijos vadovybės atžvilgiu, nes nei Rusija, nei Ukraina nėra Romos statuto principu įsteigto TBT narės.

Vėl smogta Zaporižiai, tūkstančiai žmonių liko be elektros2023 m. kovo 9 d., ketvirtadienio, vakarą Rusijos okupacinės pajėgos dar kartą smogė į Zaporižią. Buvo apgadinti ypatingos svarbos infrastruktūros objektai, tūkstančiai žmonių liko be elektros.„Dėl atvykėlių buvo apgadinti ypatingos svarbos infrastruktūros objektai. Kilo gaisras. Pirminiais duomenimis, buvo apgadintos dvi mokymo įstaigos. Pastatuose išskrido langai“, – tai pranešė miesto tarybos sekretorius Anatolijus Kurtevas.Anot jo, dėl išpuolio be elektros liko apie 20 tūkst. gyventojų. Kai kuriose miesto vietose taip pat nebuvo tiekiamas šildymas ir vanduo.

EK vadovė: naujausi Rusijos raketų smūgiai yra karo nusikaltimasEuropos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sureagavo į naujausią didelę Rusijos raketų atakų bangą, per naktį nusinešusią mažiausiai šešių žmonių gyvybes.„Rusijos tyčinis taikymasis į civilius gyventojus ir energijos tinklus yra karo nusikaltimas“, – tviteryje rašė ji.EK vadovė anksčiau ketvirtadienį kalbėjosi su Volodymyru Zelenskiu, kur ji taip pat pasmerkė išpuolius.

Bachmute žuvo tėvas ir sūnusOlehas ir Mykyta Chomiukai žuvo mūšyje dėl Bakhmuto, pranešė Ukrainos gynybos ministerija.Prasidėjus invazijai, abu vyrai įstojo į Ukrainos kariuomenę.Įnirtingiausios karo kovos šiuo metu vyksta aplink rytinį Bachmuto miestą, kuris nuo praėjusios vasaros buvo pagrindinis Rusijos taikinys.Abi pusės čia patyria didelių nuostolių.https://twitter.com/DefenceU/status/1633905494099361794?ref_src=twsrc%5Etfw

Ukrainoje vėl paskelbtas oro pavojusKetvirtadienio vakare, apie 20 val., Ukrainoje vėl buvo paskelbtas didelio masto oro perspėjimas – visi pietiniai ir rytiniai regionai „paraudo“. Tai patvirtino oro aliarmų žemėlapis alerts.in.ua.Pavojaus metu Zaporožės gyventojai išgirdo sprogimus miesto teritorijoje, praneša „Suspilne“. Regioninė karinė administracija ragina piliečius neplatinti smūgių nuotraukų ir vaizdo įrašų.Mykolaivo administracijos vadovas Vitalijus Kimas paskelbė apie priešo raketų paleidimą.21.45 val. oro pavojus buvo atšauktas visuose Ukrainos regionuose, išskyrus Krymą ir Luhansko sritį. V. Kim pareiškimas dėl raketų paleidimo dar nepatvirtintas.

Baltieji rūmai: Rusijos smūgis Ukrainai buvo žiaurus ir nepagrįstasBaltųjų rūmų spaudos sekretoriaus pavaduotoja Olivia Dalton pakomentavo ketvirtadienio Rusijos raketų smūgius Ukrainai.„Siaubingai sunku pažvelgti į žiaurius ir nepagrįstus išpuolius prieš civilinę infrastruktūrą visoje Ukrainoje. Dėl apšaudymo, kurio metu buvo panaudotos naujausios „Hypersonic Kinzhal“ raketos, žuvo mažiausiai devyni žmonės, daug ukrainiečių prarado elektrą, sutriko elektros tiekimas Zaporožės atominei elektrinei“, – sakė ji.

Ukrainos pareigūnė: Rusija pranešė apie 738 tūkst. „evakuotų“ vaikų, bet tikrasis skaičius bus dar didesnisRusija pranešė „evakavusi“ 738 tūkst. ukrainiečių vaikų, tačiau tikrasis skaičius bus dar didesnis.Tai ketvirtadienį per susitikimą su žurnalistais pareiškė Ukrainos prezidento įgaliotinė vaikų teisėms Darja Herasimčuk, praneša portalas „rbc.ua“.Rusijos vykdomos ukrainiečių vaikų deportacijos mastas neturi precedento pasaulio istorijoje. Šalis agresorė kalba apie 738 tūkst. „evakuotų“, bet iš tikrųjų pagrobtų ukrainiečių vaikų, tačiau bendras skaičius bus didesnis, sakė pareigūnė.D. Herasimčuk pažymėjo, kad Ukraina turi tikslios ir išsamios informacijos apie daugiau kaip 16 tūkst. vaikų deportacijos atvejų. Iki šiol į tėvynę grąžinti 308 ukrainiečių vaikai.

Rusijos URM įtraukė į juodąjį sąrašą 144 Baltijos šalių piliečiusRusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė įtraukusi į juodąjį sąrašą priešiškiausiai Rusijos atžvilgiu nusiteikusius Latvijos, Lietuvos ir Estijos ministrus, parlamentų deputatus, visuomenės veikėjus ir žurnalistus.„Šis žingsnis yra atsakomoji reakcija į tai, kad Pabaltijo valstybės aktyviai remia sankcijas ir kitas priemones prieš Rusiją, kišasi į mūsų vidaus reikalus, kursto rusofobines nuotaikas“, – sakoma pareiškime, kurio tekstas skelbiamas Rusijos užsienio politikos žinybos tinklalapyje.Pasak jo autorių, „į sąrašą įtraukti 144 Latvijos, Lietuvos ir Estijos piliečiai taip pat susiję su šių valstybių valdžios varoma barbariška kampanija masiškai naikinti paminklus sovietiniams kariams-išvaduotojams, persekioti rusakalbius gyventojus, perrašyti istoriją, heroizuoti nacizmą ir nusikalstama linija eskaluoti Ukrainos konfliktą ir neribotai aprūpinti Kyjivo režimą ginkluote“.

Ukrainos premjeras: energetikos objektai nukentėjo 8 regionuoseUkrainos ministras pirmininkas Denysas Shmyhalas ketvirtadienio vakare patvirtino, kad šios dienos Rusijos ataka, kai buvo paliesta daugiau nei 80 raketų, buvo aiškiai nukreipta į civilinės infrastruktūros objektus.Pasak jo, energijos ir skirstymo įrenginiai nukentėjo aštuoniuose iš dešimties regionų.D. Shmyhalas pridūrė, kad kai kuriose srityse vis dar galimi elektros energijos tiekimo nutraukimai, tačiau tvirtino, kad šalies energetikos sistema lieka „nepažeista“.Jis sakė, kad šiuo metu vyksta apgadintų objektų remonto darbai, o „ypatingas dėmesys“ skiriamas elektros energijos tiekimui Charkove. Į regioną pataikė 15 raketų.Šįryt kilo nerimas, kai paaiškėjo, kad Zaporožės atominė elektrinė buvo atjungta nuo Ukrainos elektros tinklų, tačiau šiuo metu ji vėl prijungta.

Masinė ataka prieš Ukrainą: žvalgyba nurodė įdomų faktą apie Rusijos raketasMažai tikėtina, kad artimiausioje ateityje Rusija galės intensyviai raketomis atakuoti Ukrainą intensyvumą, teigė Ukrainos žvalgyba, praneša UNIAN. Anot žvalgybos, per ketvirtadienio atakas prieš Ukrainą rusai išnaudojo tiek raketų, kiek pagaminama per mėnesį. Tai patvirtino Ukrainos gynybos ministerijos Pagrindinio žvalgybos direktorato atstovas Andrijus Jusovas.„Galime sakyti, kad mėnesį jie kaupė pajėgas, o tai, ką jie galėjo parengti šiam mėnesiui, šiandien buvo panaudota prieš Ukrainą“, - sakė A. Jusovas.Jis taip pat pažymėjo, kad anksčiau buvusių masinių raketų atakų intensyvumas šiandien nepastebimas, o artimiausiu metu Rusija, vargu, ar sugebės atkurti šį intensyvumą.Kaip anksčiau pranešė UNIAN, šiandien, kovo 9-osios, naktį Rusijos kariai dar kartą sudavė didžiulį smūgį Ukrainai. Išpuolis truko daugiau nei 6 valandas.Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo, priešas paleido 84 įvairaus tipo raketas, Ukrainos gynėjai sunaikino 34 raketas, dar 8 nepasiekė savo tikslų. Oponentai, be kita ko, naudojo „Kinzhal“ ir „Kalibr“ raketas.Žurnalistai suskaičiavo, kad rusai šiandien masiniam apšaudymui išleido apie 500–600 milijonų dolerių.

Scholzas: Putinas nerodo noro užbaigti karąVokietijos kancleris Olafas Scholzas nemato jokių ženklų, kad Kremlius yra suinteresuotas nutraukti karo veiksmus Ukrainoje. Jis tai pasakė interviu Vokietijos žiniasklaidai, praneša BBC.„Deja, nematau tokio noro“, – į žurnalisto klausimą atsakė O. Scholzas.Jis pridūrė, kad Vokietijos ekonomika nepatirs energijos trūkumo ir gali grįžti į 1950–1960 metų augimo tempą dėl investicijų į ekologiškas technologijas.

Pareigūnas: rusų sušaudyto karo belaisvio vardas dar nenustatytas Ukrainos kario, rusų nušauto už žodžius „Šlovė Ukrainai“, vardas kol kas oficialiai nenustatytas.Tai ketvirtadienį žurnalistams pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas, praneša „Ukrinform“ korespondentas.„Vardas dar oficialiai nenustatytas“, – sakė pareigūnas.Jis patikslino, kad nužudyto kario vardas oficialiai bus praneštas po to, kai bus atliktos atitinkamos ekspertizės.Pirmadienį socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašas, kuriame į okupantų rusų nelaisvę patekęs Ukrainos karys sako: „Šlovė Ukrainai“. Iškart po šių žodžių rusai nušauna ukrainietį. Kada ir kur buvo nufilmuotas šis įrašas, nežinoma.Kovo 7 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Sausumos pajėgos paskelbė, kad rusų nužudytas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariškis, pirminiais duomenimis, yra 30-osios atskirosios mechanizuotosios brigados karys Tymofijus Šadura, kilęs iš Žytomyro srities Liubaro bendruomenės Mala Derevičkos kaimo.Tuo pat metu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Šiaurės teritorinės gynybos pajėgų regiono valdyba pareiškė, kad šis kariškis yra jų karys Oleksandras Macyjevskis iš Černihivo srities Nižino miesto.

Generolas: Ukrainos gynybos pajėgos žino priešo planus Bachmuto fronte Ukrainos gynėjai atliko daug taktinių veiksmų, kurie iki šiol neleido priešui apsupti Bachmuto, tačiau situacija rutuliojasi labai dinamiškai. Gynybos pajėgos supranta taktinę Bachmuto svarbą priešui ir žino jo veiksmų planus kituose fronto ruožuose.Kaip praneša „Ukrinform“, Sausumos pajėgų vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis tai pareiškė „Telegram“ kanale.„Gynyba – tai veiksmų organizavimas, grindžiamas strategija, drausme ir personalo pasitikėjimu. Jos sėkmė priklauso nuo kiekvieno vado intelekto ir sumanumo. Mes turime numatyti priešo, turinčio kiekybinę persvarą, veiksmus. Bachmuto gynyba tęsiasi jau beveik 10 mėnesių. Gynybos pajėgos atliko daug taktinių veiksmų, kurie iki šiol neleido priešui paimti miesto į operatyvinės apsupties gniaužtus. Bet padėtis tebėra labai sunki“, – pabrėžė O. Syrskis.Anot jo, Rusijos pajėgos veikia įprastais metodais, žmonių neskaičiuoja, tačiau kareivių skaičius nėra lemiamas pranašumas ar pergalės veiksnys.„Mes suprantame taktinę Bachmuto svarbą priešui ir žinome jo veiksmų planus kituose fronto ruožuose. Gynybos pajėgos toliau gina miestą. Situacija dinamiška. Čia kiekvienas žingsnis ir sprendimas gali ją  kardinaliai pakeisti. Kiekviena diena turi didžiulę vertę“, – pabrėžė generolas.Jis pažymėjo, kad didžiuojasi personalu, vertina brigadų vadų mąstymo greitį.Anksčiau O. Syrskis pareiškė, kad Bachmuto išlaikymo svarba nuolat didėja, nes tai leidžia laimėti laiko rezervams parengti, pasiruošti būsimoms puolimo operacijoms, taip pat sunaikinti tūkstančius okupantų.

Žvalgyba: Kremlius rengia provokaciją Ukrainos ir Baltarusijos pasienyjeArtimiausiu metu Rusija planuoja įvykdyti plataus masto provokaciją Ukrainos ir Baltarusijos pasienyje, kurią nušviesti patikėta Rusijos propagandistui Vladimirui Solovjovui.Tai ketvirtadienį „Telegram“ kanale pranešė Gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba, kuria remiasi „Ukrinform“.„Gauta informacijos, kad artimiausiu metu Rusijos karinė-politinė vadovybė planuoja įvykdyti plataus masto provokaciją Ukrainos ir Baltarusijos pasienyje. Jos išsamiai nušviesti į Baltarusiją turi atvykti pagrindinis Rusijos propagandistas V. Solovjovas. Kovo 11 d. planuojama organizuoti televizijos ir radijo tiltą bei tiesioginę transliaciją iš įvykių vietos Rusijos propagandinei žiniasklaidai“, – rašoma pranešime.Žvalgybos duomenimis, šiuo tikslu į Baltarusijos teritoriją jau atvyksta kelios rusų grupės.„Tikriausiai okupantų planai susiję su infrastruktūros objektų naikinimu ir galimomis civilių aukomis“, – teigia Vyriausioji žvalgybos valdyba.Ji pažymi, kad provokacijos tikslas – „sudaryti priešišką Baltarusijos piliečių nuomonę apie Ukrainą ir užtikrinti visapusišką šalies ginkluotųjų pajėgų dalyvavimą kare Rusijos pusėje“.Valdybos atstovai pabrėžė, kad Ukraina nevykdo jokių kovinių operacijų Baltarusijos teritorijoje.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, kovo 7 d. Ukrainos valstybinės pasienio tarnybos atstovas Andrijus Demčenka pareiškė, kad pasieniečiai fiksuoja Baltarusijoje parengtų Rusijos dalinių perkėlimą iš Baltarusijos.

Už ukrainiečių aukas įsigytas palydovas padėjo aptikti tūkstančius rusiškos įrangos vienetų Už ukrainiečių aukas įsigytas palydovas ICEYE padėjo aptikti ir sunaikinti tūkstančius Rusijos karinės technikos vienetų.„Ukrainos karinė žvalgyba pradėjo naudoti „žmonių palydovą“ 2022 m. rugsėjo 24 dieną. Nuo tada valstybės saugumo ir gynybos pajėgos iš kosmoso gauna reikiamus žvalgybos duomenis“, – „Telegram“ kanale paskelbė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiasis žvalgybos direktoratas.Per penkis ICEYE naudojimo mėnesius žvalgybos pareigūnai kosminiu radiolokatoriumi išžvalgė ir aptiko beveik 1000 Rusijos dalinių laikinai užgrobtose ir kitose Ukrainos ginkluotąsias pajėgas dominančiose teritorijose.Per tą laiką su palydovo pagalba aptikta 360 palapinių Rusijos armijos dislokacijos vietose, taip pat 7321 priešo karinės ir specialiosios technikos vienetas, tarp jų - 45 orlaiviai, 27 sraigtasparniai, šešios raketų sistemos „Iskander“, 36 raketų „žemė-oras“ sistemos, 12 oro gynybos sistemų „Pantsir S1“, 11 radiolokacinių stočių, 10 pontoninių perėjų.„ICEYE pajėgumų dėka didelė dalis objektų iš šio sąrašo buvo sunaikinti, tai atsispindi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo kasdienėse ataskaitose“, – pabrėžė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiasis žvalgybos direktoratas.Karinė žvalgyba dar kartą padėkojo visiems ukrainiečiams, prisidėjusiems prie lėšų rinkimo kampanijos, ir kiekvienam savanoriui, kasdien teikiančiam pagalbą Ukrainos gynėjams, bei Serhijaus Prytulos labdaros fondui.„Tokios akys orbitoje leidžia aptikti ir sunaikinti maskuojamą Rusijos karinę techniką, ginkluotę ir personalą 24 valandas per parą ir bet kokiu oru“, – pabrėžė žvalgybos direktoratas.2022 m. birželio pabaigoje Ukrainos televizijos laidų vedėjas ir aktorius bei savanoris S. Prytula paskelbė, kad per tris dienas ukrainiečiai surinko pinigų Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms įsigyti keturis bepiločius orlaivius „Bayraktar“. Vėliau Turkijos įmonė pranešė neatlygintinai perduosianti Ukrainai tris bepiločius orlaivius, o S. Prytulos fondo surinktus pinigus išleisianti humanitarinei pagalbai ukrainiečiams.Rugpjūtį S. Prytula pranešė, kad už ukrainiečių pinigus, surinktus nepilotuojamiems orlaiviams, fondas nupirko Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms palydovą. Jis leidžia Ukrainos kariuomenei greitai gauti aukštos kokybės palydovines nuotraukas, padedančias kariškiams planuoti operacijas.

Ukrainos kariškis apie NATO prognozę dėl Bachmuto: jie nevisiškai supranta situaciją NATO pareiškimai, kad okupantai rusai artimiausiomis dienomis gali užimti Donecko srities Bachmuto miestą, rodo nepakankamą situacijos supratimą.Kaip praneša UNIAN, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupuotės atstovas Serhijus Čerevatas tai pareiškė ketvirtadienį per nacionalinį televizijos maratoną.Pasak jo, Aljanso nariai labiau pripratę prie stabilizavimo ir taikos palaikymo misijų, kaip tik todėl jiems sunku objektyviai įvertinti tikrąją situaciją Bachmute.„Manau, kad jiems sunku iki galo perprasti karo logiką čia. Jie į tai žiūri grynai pragmatiškai, remdamiesi sausais skaičiavimais, kartais nesuvokdami, kad ukrainiečiai per karo metus pasidarė kur kas atsparesni, imasi nestandartinių veiksmų, priima stiprius taktinius sprendimus. Manau, kad kiti turi to mokytis. Jie jau mokosi. Manau, jog tokius teiginius reikia vertinti pagarbiai, bet suprantant, kad jie ne iki galo suvokia visą situaciją“, – pažymėjo S. Čerevatas.Anot jo, geras pavyzdys, kaip NATO gali apsirikti prognozuodama, buvo situacija pirmosiomis karo dienomis. Tada Aljanso atstovai manė, kad Kyjivas gali kristi per kelias valandas.NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad rusai artimiausiomis dienomis gali užimti Bachmutą.„Negalime atmesti galimybės, kad artimiausiomis dienomis Bachmutas galiausiai gali kristi“, – Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikimo Stokholme kuluaruose žurnalistams sakė J. Stoltenbergas.

Ukrainos žvalgyba: Rusija planuoja didelę provokaciją, į Baltarusiją vyksta SolovjovasUkrainos žvalgybos duomenimis, artimiausiu metu Rusija planuoja plataus masto provokaciją Ukrainos ir Baltarusijos pasienyje. Įvykius nušviesti buvo patikėta propagandistui Vladimirui Solovjovui.Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos duomenimis, V. Solovjovas atvyks į Baltarusiją, kad išsamiai nušviestų provokaciją. Kovo 11 d. planuojama tiesioginė transliacija iš įvykio vietos Rusijos propagandinei žiniasklaidai.„Į Baltarusiją atvyksta kelios rusų grupės. Gali būti, kad okupantų planuose – infrastruktūros naikinimas ir civilių aukos. Provokacijos tikslas – sukurti priešišką Baltarusijos piliečių viešąją nuomonę Ukrainos atžvilgiu ir užtikrinti visavertį šalies ginkluotųjų pajėgų dalyvavimą kare Rusijos Federacijos pusėje“, – praneša Ukrainos žvalgyba.

Maskvoje buvo paskelbtas melagingas pranešimas apie oro pavojųRadijo stočių ir televizijos kanalų eteryje nuskambėjusi informacija, kad Maskvoje paskelbtas oro pavojus, yra melaginga. Tai ketvirtadienį pranešė Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos atstovai, kuriais remiasi „Interfax“.„Dėl įsilaužimo į radijo stočių ir televizijos kanalų serverius, Maskvos teritorijoje nuskambėjo informacija apie oro pavojų. Ji yra melaginga ir neatitinka tikrovės“, – sakoma pranešime.Anksčiau internete pasirodė pranešimų, kad kai kurių radijo stočių ir televizijos kanalų eteryje buvo paskelbta apie oro pavojų Rusijos sostinėje.

Rusijos raketos apgadino elektros energijos gamybos objektus aštuoniuose regionuosePer Rusijos raketų ataką aštuoniuose Ukrainos regionuose buvo apgadinti elektros energijos gamybos ir skirstymo objektai.Tai ketvirtadienį „Telegram“ kanale pranešė šalies ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Šiandien teroristai rusai surengė dar vieną masinę raketų ataką prieš Ukrainą. Pagrindinis smūgis buvo nutaikytas į Ukrainos energetikos sistemą. Jie vėl bandė ją sunaikinti. Ir jiems vėl nepavyko“, – pareiškė D. Šmyhalis.Anot jo, energetikos sistema lieka vientisa.„Kai kuriose srityse galimi laikini elektros išjungimai, nes aštuoniuose regionuose buvo pažeisti gamybos ir skirstymo objektai“, – pabrėžė Ukrainos vyriausybės vadovas.Anot jo, energetikos štabas ir remonto brigados dirba. Ypač daug dėmesio skiriama tam, kad būtų atnaujintas elektros tiekimas Charkivui.„Raketomis taip pat buvo smogta civilinei infrastruktūrai. Yra nukentėjusių ir žuvusių civilių. Rusai turi būti nubausti už šiuos naujus nusikaltimus“, – pažymėjo D. Šmyhalis.Premjeras padėkojo oro gynybos pajėgoms ir energetikams už darbą.Kaip jau buvo pranešta, kovo 9-osios naktį ir rytą Rusija surengė masinę raketų ir bepiločių orlaivių ataką prieš Ukrainą.Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino 34 iš 48 Rusijos paleistų sparnuotųjų raketų „Ch-101/Ch-555“ ir „Kalibr“.

Ukraina pranešė, kad elektros tiekimas Zaporižios atominei jėgainei atkurtasUkrainos nacionalinė energijos tiekėja ketvirtadienį pranešė atkūrusi elektros maitinimą Zaporižios atominei elektrinei, jis buvo nutrūkęs per Rusijos visoje šalyje surengtus raketų smūgius.„Ukrenergo“ specialistai atkūrė energijos tiekimą Zaporižios atominei elektrinei, nutrauktą šiandienos raketų smūgių“, – sakoma bendrovės pranešime socialinėje žiniasklaidoje.

Slovakija pasirengusi kartu su Lenkija perduoti Ukrainai lėktuvus MiG-29 Slovakija kartu su Lenkija ketina perduoti Ukrainai sovietinius naikintuvus MiG-29, pranešė Slovakijos gynybos ministras Jaroslavas Nadas.„Patvirtinu, kad Lenkija oficialiai sutiko, jog mes kartu tieksime Ukrainai lėktuvus MiG“, – feisbuke paskelbė J. Nadas. Pasak jo, dėl to susitarta per Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikimą Stokholme šią savaitę. J. Nadas nepateikė grafiko, kada lėktuvai bus perduoti.Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda yra sakęs, kad jo šalis iš esmės pasirengusi suteikti Ukrainai lėktuvus MiG-29. Slovakijos gynybos ministras ragino paskubėti: „Ukrainoje žūva žmonės. Mes galime jiems padėti. Todėl nebėra laiko politikavimui. Tai nežmoniška ir neatsakinga.“Nuo praėjusių metų Slovakija nebenaudoja lėktuvų MiG-29. Kaip priežastį ji nurodė, kad šie orlaiviai pasenę ir juos gali prižiūrėti tik technikai iš „priešiškos Rusijos“.Gynybos ministro teigimu, Slovakija galėtų perduoti Ukrainai 10 veikiančių orlaivių. Lenkijos kariuomenė turi apie 30 lėktuvų MiG-29.

Mūšiuose dėl Bachmuto žuvo tėvas ir sūnus Mūšiuose dėl Bachmuto žuvo tėvas ir sūnus – Olehas „Choma“ ir Mikita „Turistas“. Sviedinys sprogo prie jų galvų, praneša UNIAN.Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karininko Dmytro Christiuko, Olehas ir Mikita išėjo į frontą pirmosiomis plataus masto Rusijos agresijos prieš Ukrainą dienomis. Jie vadavo Kyjivo ir Chersono sritis, o paskui nuvyko ginti Bachmuto.„Jie žuvo prie Bachmuto. Tėvas savo kūnu uždengė sūnų, bet sviedinys sprogo prie pat jų galvų. Žuvo abu. Kartu. Kaip kad ėjo kartu šio karo keliais... Tėvas ir sūnus – petys į petį. Nepaprasti vyrai, kurie norėjo kovoti, nugalėti ir gyventi“, – sakė D. Christiukas.Anot karininko, jam iki šiol sunku suvokti, kiek daug tikrų didvyrių netenka Ukraina. „Dabar „Choma“ ir „Turistas“ laikys dangų virš Ukrainos“, - pridūrė jis.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas įslaptino visą informaciją apie Ukrainos kariuomenės nuostolius. Bet kartais pasirodydavo oficialių asmenų pareiškimų apie juos. Praėjusių metų rudenį tuometis Ukrainos prezidento biuro patarėjas Oleksijus Arestovyčius sakė, kad nuostoliai sudaro 10-20 tūkst. karių.Kovo 7 d. prie Bachmuto žuvo Ukrainos didvyris Dmytro Kociubaila.

Prezidento padėjėjas: Lenkija perduos Ukrainai daugiau tankų nei lėktuvų Lenkija ketina duoti Ukrainai naikintuvų, bet mažiau nei siunčiamų tankų, sakė Lenkijos prezidento padėjėjas.Ukraina prašo Vakarų šalių suteikti jai kovinių lėktuvų. Neseniai per interviu televizijai CNN Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sakė, kad Lenkija pasirengusi perduoti Ukrainai sovietinius naikintuvus MiG-29, o ateityje galėtų suteikti Ukrainos oro pajėgoms ir savo amerikiečių gamybos lėktuvų F-16.A. Dudos biuro vadovas Pawelas Szrotas sakė, jog kalbant apie lėktuvus, kuriuos ketina perduoti Lenkija, „jų nebus labai daug, tikrai mažiau nei tankų“. Jis pridūrė, kad bet koks orlaivių perdavimas vyktų pritarus platesnei šalių koalicijai.Sausio mėnesį Lenkijos vyriausybė pareiškė, kad pasiųs į Ukrainą 14 modernių tankų „Leopard“ ir 60 sovietinių tankų.

Rusija teigia, kad atakos prieš Ukrainą yra „atsakas“ už įsibrovimą per sienąRusija ketvirtadienį patvirtino surengusi naują smūgių bangą prieš Ukrainą, teigdama, kad atakos, be kita ko, hipergarsinėmis raketomis „Kinžal“, surengtos reaguojant į anksčiau šį mėnesį įvykdytą įsibrovimą per sieną.„Atsakydamos į kovo 2 dienos Kyjivo režimo surengtus teroristinius veiksmus Briansko srityje, Rusijos ginkluotosios pajėgos sudavė masinį atsakomąjį smūgį“, - sakoma Gynybos ministerijos pareiškime.Kovo pradžioje Rusija apkaltino Ukrainą, esą apie 50 jos diversantų užpuolė Briansko srities Sušanų ir Liubečanės gyvenvietes, esančias netoli sienos su Ukraina. Buvo teigiama, kad diversantai paėmė įkaitų, šaudė ir rengė bepiločių orlaivių atakas.Tačiau vėliau atsakomybę už incidentą prisiėmė Rusijos savanorių korpusas (RSK). Jo nariai tvirtino įžengę į Brianską norėdami „parodyti tėvynainiams, jog yra vilties, kad laisvi rusai su ginklu rankose gali kovoti su režimu“.

TATENA sunerimusi dėl sutrikdyto elektros tiekimo Zaporižios AE Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pareiškė esanti sunerimusi dėl pakartotinio elektros energijos tiekimo sutrikdymo Ukrainos Zaporižios atominėje elektrinėje. Tai jau šeštas kartas, kai didžiausia Europos branduolinė jėgainė dėl karo priversta pereit prie avarinio tiekimo ir įjungti dyzelinius generatorius, ketvirtadienį TATENA valdytojų tarybai Vienoje sakė TATENA vadovas Rafaelis Grossis.„Mes kaskart metame kauliuką. Ir jei tai darysime vėl ir vėl, tai vieną dieną laimė nuo mūsų nusisuks“, – įspėjo R. Grossis. Taip esą toliau tęstis negali. Pats metas nustatyti saugumo zoną aplink elektrinę. Jis tęs atitinkamas pastangas, pažymėjo R. Grossis. Kad saugiai veiktų, branduolinėms elektrinėms, anot jo, būtinas patikimas elektros energijos tiekimas.Ukrainos Zaporižios atominė elektrinė po Rusijos atakos naktį į ketvirtadienį liko be elektros energijos tiekimo. Šiuo metu joje veikia dyzeliniai generatoriai, ketvirtadienį pranešė šalies branduolinės energetikos operatorius. „Paskutinė ryšio linija tarp okupuotos Zaporižios AE ir Ukrainos energetikos sistemos nutrūko dėl raketų atakų“, – sakoma „Energoatom“ pranešime.Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka feisbuke kalbėjo apie „barbarišką, intensyvią“ rusų ataką.Elektrinę kontroliuojanti Rusijos valdžia sakė, kad dyzeliniai generatoriai buvo įjungti po „trumpojo jungimo“ elektros linijose, tačiau išsamesnės informacijos nepateikė. Maskvos pajėgos užėmė elektrinę 2022 metų kovo 4 dieną, praėjus vos kelioms dienoms po įsiveržimo į Ukrainą.

Lenkija praneša įgyvendinusi savo pažadą šią savaitę perduoti Ukrainai 10 „Leopard“ tankų Lenkija ketvirtadienį pranešė įgyvendinusi savo pažadą šią savaitę perduoti Rusijos užpultai Ukrainai 10 vokiškų kovinių tankų „Leopard 2A4“.„Kalbame apie tankų batalioną – Lenkija savo dalį jau pristatė. O mūsų sąjungininkai (tankus) į Ukrainą pristatys jau visai netrukus“, – žurnalistams pareiškė lenkų gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas.Lenkija iš viso buvo pažadėjusi Ukrainai 14 „Leopardų“. Pirmieji keturi besiginančią šalį pasiekė per pirmąsias Rusijos visapusiškos invazijos metines.

Visoje Ukrainoje vėl paskelbtas oro pavojus. https://t.me/uniannet/91992

Slovakija ragina apsispręsti dėl naikintuvų perdavimo Ukrainai Slovakijos gynybos ministras Jaroslawas Nadas paragino savo šalį apsispręsti dėl naikintuvų MiG-29 perdavimo Ukrainai, praneša agentūra „Reuters“.„Metas priimti sprendimą, – rašė ministras feisbuke. – Ukrainoje miršta žmonės, mes tikrai galime jiems padėti. Čia nėra vietos Slovakijos politikavimui“.J. Nadas taip pat informavo trečiadienį kalbėjęs su savo lenkų kolega. Šis esą patikino, kad jo šalis pritartų bendrai iniciatyvai dėl naikintuvų tiekimo.

Uždniestrę kontroliuojantys prorusiški separatistai skelbia užkirtę kelią menamai Ukrainos „teroristinei“ atakai Moldovos Uždniestrės regioną kontroliuojantys prorusiški separatistai ketvirtadienį pareiškė užkirtę kelią menamai Ukrainos „teroristinei“ atakai prieš separatistų pareigūnus.Remiantis pranešimu, esą buvo nustatyta, kad surengti šį išpuolį įsakė Ukrainos saugumo tarnybos. Kaip tvirtinama, įtariamieji buvo sulaikyti ir neva prisipažino organizavę tokią ataką. Esą planuota Tiraspolyje pasikėsinti į tarptautinės bendruomenės nepripažįstamą Uždniestrės vadovą Vadimą Krasnoselskį ir šiai atakai pasitelkti automobilyje padedamą bombą.Šios informacijos nepriklausomai patvirtinti negalima.

„Energoatom“: dyzeliniai generatoriai gali užtikrinti Zaporižios AE poreikius 10 dienų Ukrainos Zaporižios atominė elektrinė po Rusijos atakos liko be elektros energijos tiekimo ir šiuo metu joje veikia dyzeliniai generatoriai, ketvirtadienį pranešė šalies branduolinės energetikos operatorius.Tai įvyko per naują Rusijos smūgių bangą Ukrainoje, per kurią žuvo mažiausiai devyni žmonės ir daug kur šalyje nutrūko elektros energijos tiekimas.„Paskutinė ryšio linija tarp okupuotos Zaporižios AE ir Ukrainos energetikos sistemos nutrūko dėl raketų atakų“, – sakoma „Energoatom“ pranešime.Operatorius teigė, kad nuo praėjusių metų, kai elektrinę užėmė Rusijos pajėgos, tai jau šeštas kartas, kai ji atjungiama nuo elektros tinklo. Dabar jėgainę maitina dyzeliniai generatoriai, kurie gali užtikrinti objekto energijos poreikius 10 dienų, pridūrė „Energoatom“.„Prasidėjo atbulinis skaičiavimas. Jei per šį laiką nepavyks atnaujinti išorinio elektros energijos tiekimo elektrinei, gali įvykti avarija, turėsianti radiacinių padarinių visam pasauliui“, – sakė „Energoatom“.Elektrinę kontroliuojanti Rusijos valdžia sakė, kad dyzeliniai generatoriai buvo įjungti po „trumpojo jungimo“ elektros linijose, tačiau išsamesnės informacijos nepateikė.„Yra pakankamai degalų atsargų, kad būtų užtikrintas generatorių veikimas“, – sakoma okupacinės valdžios pranešime ir priduriama, kad visi saugumo klausimai elektrinėje yra išspręsti.Maskvos pajėgos užėmė elektrinę 2022 metų kovo 4 dieną, praėjus vos kelioms dienoms po įsiveržimo į Ukrainą.Maskva ir Kyjivas kaltina vieni kitus apšaudymais aplink Zaporižios AE, didžiausią Europoje branduolinį objektą.JT branduolinės energetikos agentūra TATENA rugsėjo mėnesį į elektrinę pasiuntė stebėtojus ir siekia susitarti dėl demilitarizuotos zonos šalia objekto, tačiau panašu, kad derybos įstrigo.

Per Rusijos apšaudymą Chersone žuvo trys žmonės Kyjivas pranešė, kad ketvirtadienį pietiniame Ukrainos Chersono mieste per Rusijos vykdomą apšaudymą žuvo trys žmonės, Maskvai pradėjus masinę raketų ataką karo draskomoje šalyje.„Rusijos teroristai ryte apšaudė Chersoną. Jie pataikė į... viešojo transporto stotelę. Dėl apšaudymo žuvo trys žmonės“, – socialiniame tinkle pranešė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.

Per raketų smūgį Lvive žuvusių žmonių skaičius išaugo iki penkių Per raketų smūgį Zolovičo rajone Lvivo srityje žuvusių žmonių skaičius išaugo iki penkių. Po griuvėsiais rastas 60 metų vyro kūnas, „Telegram“ kanale pranešė Lvivo srities karinės administracijos vadovas Maksymas Kozyckis.Prieš tai pranešta apie keturias aukas – dvi moteris ir du vyrus. Jie žuvo raketai pataikius į gyvenamąjį namą.Naktį į ketvirtadienį Rusija raketomis apšaudė daug Ukrainos regionų ir miestų.Dniepropetrovsko regione per apšaudymą žuvo vyras. Dar du asmenys buvo sužeisti.

Zelenskis: sunki naktis„Sunki naktis. Masinė raketų ataka visoje šalyje. Išpuoliai nukreipti prieš ypatingos svarbos infrastruktūros objektus ir gyvenamuosius pastatus. Deja, yra nukentėjusiųjų ir žuvusiųjų. Reiškiu užuojautą artimiesiems“, – socialiniame tinkle parašė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.Pasak jo, Rusijos pajėgos grįžo prie savo apgailėtinos taktikos. „Okupantai gali tik terorizuoti taikius žmones. Tai viskas, ką jie gali padaryti. Bet tai jiems nepadeda. Atsakomybės už viską, ką padarė, jie neišvengs“, – sakė Ukrainos prezidentas.

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko apie 156 120 karių Rusija nuo visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasario 24-ąją iki 2023 m. kovo 9-osios Ukrainoje jau neteko apie 156 120 karių (+590 per pastarąsias 24 val.), praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Štabo duomenimis, per šį laikotarpį Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 3 441 (+5) Rusijos tanką, 6 736 (+13) šarvuotąsias kovos mašinas, 2 465 (+2) artilerijos sistemas, 488 daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 254 (+1) priešlėktuvinės gynybos sistemas, 303 lėktuvus, 289 sraigtasparnius, 5 331 (+1) automobilį, 18 laivų, 2 098 dronus, 237 (+1) specialiosios technikos vienetus ir 873 sparnuotąsias raketas.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys nuožmūs mūšiai.

Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas apie rusų atakas: nepamenu ankstesnio tokio atvejoNaktį iš kovo 8-osios į 9-ąją Rusija vėl surengė masinę ataką prieš Ukrainą – paleido beveik šimtą raketų. Ypač aktyviai priešas leido viršgarsines raketas.Praėjusią naktį rusai į Ukrainos teritoriją iš viso paleido šešias viršgarsines raketas „Kinžal“. Apie tai 24-ojo kanalo eteryje papasakojo Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ignatas.„Nepamenu ankstesnio tokio atvejo. Priešas iš viso paleido šešias raketas „Kinžal“, naudodamas įvairius lėktuvus, įskaitant ir priklausančius strateginei aviacijai“, – sakė jis.

Per Rusijos atakas Ukrainoje žuvo mažiausiai 5 žmonės, 40 proc. Kyjivo gyventojų neturi šildymo Ukrainos pareigūnai ketvirtadienį pranešė, kad per naktį Rusijos surengtus masinius smūgius vakariniuose ir rytiniuose regionuose žuvo mažiausiai penki žmonės.Vakarinio Lvivo regiono gubernatorius sakė, kad raketai pataikius į gyvenamąjį namą žuvo keturi žmonės, o rytinio Dniepropetrovsko regiono vadovas pranešė, kad žuvo 34 metų vyras.„Šiuo metu žinoma apie keturis žuvusiuosius. Tai keturi suaugusieji. Du vyrai ir dvi moterys“, – Lvivo regiono gubernatorius Maksymas Kozyckis rašė „Telegram“,  sakydamas, kad raketa pataikė į jų namus Zolochivo rajone į vakarus nuo Lvivo miesto.Dniepropetrovsko regione „dėl apšaudymo žuvo 34 metų vyras. Buvo sužeista 28 metų moteris ir 19 metų vaikinas. Jie buvo paguldyti į ligoninę“, – „Telegram“ pranešė regiono gubernatorius Serhijus Lysakas.Kyjivo miesto karinė administracija ketvirtadienį pranešė, kad po naktinių Rusijos atakų 40 proc. Kyjivo gyventojų neturi šildymo.

Naktį rusų okupantai paleido 81 raketą, iš kurių priešlėktuvinės gynybos sistemos sunaikino 34. Iš aštuonių paleistų bepiločių orlaivių keturi buvo numušti, pranešė Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas.

Lenkija pasirengusi perleisti Ukrainai MiG-29 naikintuvusLenkija, pasak prezidento Andrzejaus Dudos, tarptautinės koalicijos rėmuose pasirengusi perleisti Ukrainai savo turimus sovietinio tipo naikintuvus MiG-29.„Esame pasirengę perduoti šiuos naikintuvus. Ir esu tikras, kad Ukraina būtų pasirengusi juos nedelsiant panaudoti“, – sakė A. Duda amerikiečių stočiai CNN. Be to, esą ateičiai svarbu daugiau ukrainiečių pilotų apmokyti naudotis JAV naikintuvais F-16. Taip prezidentas kalbėjo lankydamasis Abu Dabyje Persijos įlankoje.Diskusijos dėl Lenkijos MiG-29 kilo jau pernai, netrukus po Rusijos invazijos į Ukrainą. Lenkų karinių ekspertų duomenimis, šalis dar turi apie 30 šio tipo lėktuvų. Daugelis jų yra iš senų VDR atsargų.Tačiau A. Duda nepateikė duomenų apie siekiamą tarptautinę koaliciją. Lenkijos vyriausybės vadovas Mateuszas Morawieckis vasarį Miuncheno saugumo konferencijoje kaip sąlygą įvardijo atitinkamą NATO sprendimą. JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas sakė, kad jo šalis netrukdys kitoms tiekti naikintuvų.Kyjivas pastaruoju metu primygtinai reikalauja karinių lėktuvų. Kaip ir Lenkija, Slovakija yra pasirengusi, suderinus su europiečių partneriais, perduoti savo MiG-29.

Pentagonas: yra žinių, kad Rusija tiekia Kinijai sodrintą uranąRusijos valstybinė branduolinės energetikos bendrovė „Rosatom“, kaip pranešama, tiekia Kinijai labai prisodrintą uraną, kuris bus naudojamas reaktoriuose-daugintojuose, trečiadienį pranešė JAV gynybos departamentas.Po to, kai JAV pareigūnas informavo apie šį klausimą per Atstovų Rūmų Ginkluotųjų pajėgų komiteto Strateginių pajėgų pakomitečio posėdį, JAV gynybos sekretoriaus padėjėjas kosmoso politikai Johnas Plumbas sakė, kad „labai neramu matyti Rusiją ir Kiniją bendradarbiaujant šiuo klausimu“.„Negalima apeiti fakto, kad reaktoriuose-daugintojuose gaminamas plutonis, o plutonis skirtas ginklams. Todėl manau, kad [JAV gynybos] departamentas yra susirūpinęs. Žinoma, tai atitinka ir mūsų susirūpinimą dėl Kinijos branduolinių pajėgų plėtros, nes reikia daugiau plutonio, kad atsirastų daugiau ginklų“, – pridūrė J. Plumbas.Nuo praėjusių metų, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą ir dėl to buvo iš esmės izoliuota nuo Vakarų valstybių, Maskva siekia užmegzti glaudesnius ryšius su Pekinu ir taip pat siekia gauti ginklų.J. Plumbas sakė, kad Kinija sparčiai plečia ir diversifikuoja savo branduolines pajėgas. Tiek Pekinas, tiek Maskva sutelkė dėmesį į branduolinius ginklus, karybą kosmose ir tolimojo nuotolio smūgius, kad galėtų pasipriešinti JAV ir jos partnerėms, pridūrė jis.

Po Rusijos smūgio Zaporižios AE neturi elektros energijosUkrainos Zaporižios atominė elektrinė po Rusijos smūgio liko be elektros energijos tiekimo ir šiuo metu joje veikia dyzeliniai generatoriai, ketvirtadienį pranešė šalies branduolinės energetikos operatorius.„Paskutinė ryšio linija tarp okupuotos Zaporižios AE ir Ukrainos energetikos sistemos nutrūko dėl raketų atakų“, – sakoma „Energoatom“ pranešime.

JAV Atstovų Rūmų pirmininkas neketina vykti į UkrainąJAV Atstovų Rūmų pirmininkas Kevinas McCarthy‘is kol kas neketina vykti į Ukrainą. Jis yra informuojamas apie padėtį ir todėl jam pačiam nereikia keliauti į Kyjivą, pareiškė respublikonas stočiai CNN.Prieš tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis duodamas interviu CNN paragino K. McCarthy‘į atvykti į šalį ir vietoje susidaryti vaizdą apie situaciją. „Ponas K. McCarthy‘is turėtų atvykti ir pats pamatyti, kas čia vyksta, ką karas mums reiškia“, – teigė V. Zelenskis. Apsilankymas Ukrainoje esą „padėtų jam rasti savo poziciją“.K. McCarthy‘is sausį buvo išrinktas Atstovų Rūmų pirmininku ir tapo įtakingiausiu respublikonu JAV Kongrese. Būdamas šioje pozicijoje, jis gali smarkiai apsunkinti JAV prezidento Joe Bideno pagalbos programos Ukrainai priėmimą. Pastaruoju metu padaugėjo kritiškų respublikonų balsų dėl didžiulės JAV paramos Kyjivui. Pats K. McCarthy‘is praėjusį spalį, dar prieš tapdamas pirmininku, pareiškė, kad ateityje Ukrainai nebebus išrašomas „tuščias čekis“. Iki šiol JAV paramą Ukrainai didžiąja dalimi rėmė abi partijos.

Ukraina praneša apie smarkias Rusijos atakas visoje šalyjeRusijos pajėgos, Ukrainos duomenimis, naktį į ketvirtadienį atakavo regionus šalies rytuose, pietuose ir vakaruose. Anot duomenų, daug kur nutrūko elektros energijos tiekimas. Be kita ko, smogta Juodosios jūros Odesos uostamiesčiui ir antrajam pagal dydį Ukrainos miestui Charkivui. Socialinėje žiniasklaidoje liudininkai pasakojo apie smarkius sprogimus, įskaitant sostinę Kyjivą.„Priešas surengė maždaug 15 atakų prieš miestą ir regioną“, – rytą socialiniuose tinkluose pranešė Charkivo srities Rytų Ukrainoje gubernatorius Olegas Sinegubovas. Atakos esą tikriausiai buvo nukreiptos prieš svarbią infrastruktūrą. „Pirmaisiais duomenimis, pataikyta ir į privatų namą“, – teigė gubernatorius.Charkivo miesto valdžia savo ruožtu kalbėjo apie atakas prieš energetikos infrastruktūrą. Kai kuriose miesto dalyse esą yra elektros tiekimo problemų. Iš pietinės Odesos srities gubernatorius Maksymas Marčenka pranešė, kad „raketos smogė regiono energetikos infrastruktūrai ir apgadino gyvenamuosius namus“. „Laimei, nėra žuvusiųjų“, – pridūrė jis.Apie atakas pranešta ir iš Vakarų Ukrainos. Chmelnyckio regione žmonės paraginti slėptis.Savo kare prieš Ukrainą Rusija vis atakuoja svarbią infrastruktūrą. Per šias atakas vis nukenčia pirmiausiai Ukrainos energetikos sektorius.

Sprogimai Kijeve, girdėti keli smūgiaiTrečiadienį, kovo 9 d., Kijeve per didelį oro pavojaus aliarmą įvyko sprogimai. Oro pavojus sostinėje buvo paskelbtas 0.58 val. ryto, pranešant apie raketų grėsmę ir Irano bepiločių orlaivių paleidimą. 05:51 val. jau buvo pranešta apie sprogimus sostinėje, rašo UNIAN.

Rusijos pajėgos smogė Odesai: „įskrido“ į energetikos infrastruktūros objektąRusijos okupantai smogė Odesai. Taikiniu vėl pasirinko energetikos infrastruktūros objektą.Pasak Odesos operatyvinio štabo atstovo spaudai Sergejaus Bratčuko, per išpuolį buvo apgadinti gyvenamieji namai, tačiau žmonių aukų ar sužeistųjų nebuvo.„Prevenciškai buvo išjungtas elektros energijos tiekimas mieste. Kol kas negalime pasakyti, ar iki ryto veiks elektrinis transportas, tačiau judėjimas po miestą vyks“, – sakė S. Bratčiukas.

Didelio masto oro pavojaus signalas Ukrainoje: girdimi sprogimai, smūgiaiKovo 9 d. naktį visuose Ukrainos regionuose buvo paskelbtas oro pavojus. Keliuose regionuose girdėjosi sprogimai, o Odesos srityje ir Charkove nukentėjo kai kurie energetikos objektai.Prezidento kanceliarijos vadovas paragino paisyti oro pavojaus signalų.„Jokiu būdu neignoruokite pavojaus signalo“, – rašė jis „Telegram“.Kremenčuko meras Vitalijus Maleckis taip pat prašė neignoruoti pavojaus signalo. „Neignoruokite pavojaus signalo. Padidėjęs raketų pavojus!“, – rašoma žinutėje.Kijevo srityje taip pat perspėjama apie oro atakos grėsmę.„Priešlėktuvinės gynybos pajėgos yra parengties būsenoje. Likite slėptuvėse arba saugiose vietose iki oro pavojaus signalo pabaigos“, – nurodė administracija.

Zelenskis surengė susitikimą su kariškiaisUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su kariškiais. Jis pabrėžė, kad karinė-politinė vadovybė deda visas pastangas, kad taktiniai žingsniai pasiteisintų siekiant strateginės užduoties – sėkmės mūšyje dėl visos laikinai okupuotos Ukrainos teritorijos.„Surengiau susitikimą su kariškiais, su žvalgyba. Frontas, mūsų gynyba, mūšis dėl Bachmuto, visas Donbasas. Tai yra prioritetas. Mes darome viską, kad mūsų taktiniai žingsniai būtų naudingi strateginei užduočiai – Ukrainos sėkmė mūšyje už visą laikinai okupuotą mūsų valstybės teritoriją“, – vakariniame vaizdo pranešime pabrėžė jis.

Nyderlandų gynybos ministrė: Ukrainai skubiai reikia šaudmenųNyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren trečiadienį pareiškė, kad Ukrainai labai reikia šaudmenų.Ji tai parašė savo „Twitter“ paskyroje, praneša „Ukrinform“.„Ukrainai skubiai reikia amunicijos. Tai atspindi ir padėtis Bachmute. Stokholme paraginau skubiai surengti susitikimą su Europos gynybos pramonės atstovais, kad būtų galima greičiau pristatyti Ukrainai daugiau amunicijos“, – pabrėžė ministrė.Kaip jau buvo pranešta, trečiadienį Stokholme įvyko neformalus Europos Sąjungos šalių gynybos ministrų susitikimas, kurį globojo ES pirmininkaujanti Švedija. Jame buvo tariamasi, kaip spartinti ES šalių karinės pagalbos teikimą Ukrainai, kuri ginasi nuo Rusijos agresijos. Renginyje dalyvavo ir Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

Mariupolyje rusai ėmė naudoti naujus karinės įrangos žymėjimus Laikinai okupuotame Mariupolio mieste rusų įsibrovėliai ant savo karinės įrangos dabar naudoja naujus ženklus – trikampį ant liūdnai pagarsėjusios „Z“ raidės. Taip teigia Mariupolio mero tremtyje patarėjas Petro Andriuščenka. „Telegram“ kanale pareigūnas paskelbė atitinkamas nuotraukas."Pastebime, kad naujausiose priešo vilkstinėse naudojami nauji ženklai. Trikampis ant "Z" raidės. Prieš tai dauguma vilkstinių buvo pažymėtos "V" arba visai nebuvo pažymėtos. Apskritimas trikampyje nebuvo pastebėtas nuo žiemos pradžios“, – parašė P. Andriuščenka.Kaip buvo pranešta anksčiau, įsibrovėliai pavertė Mariupolį ir aplinkinius kaimus Rusijos kariuomenės kariniu ir logistikos centru. Nuo vasario 20 d. mieste dažni sprogimai. Pasak liudytojų, per virtinę smūgių nukentėjo priešo amunicijos sandėliai ir karinė įranga. Šie sprogimai rodo, kad taikiniai šiame rajone nebėra nepasiekiami Ukrainos gynybos pajėgoms, nepaisant didelio nuotolio iki fronto linijos. Mariupolyje ir už miesto užpuolikai įrengė kontrolės punktus ant visų tiltų, visoje teritorijoje stato įtvirtinimus ir deda minas.

Nukentėjo Rusijos vadavietėUkrainos aviacija per parą sudavė 11 smūgių prieš Rusijos okupanto įtvirtinimus, nurodo UNIAN.Tai teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo operatyvinėje informacijoje. Remiantis ja, raketinių pajėgų daliniai ir artilerija per parą smogė okupantų vadavietei.„Ukrainos gynybos pajėgų aviacija per naktį sudavė 11 smūgių okupantų susitelkimo rajonams ir vieną smūgį priešo priešlėktuvinės raketinės sistemos pozicijai“, – pažymėjo Generalinis štabas.

Ukrainos pareigūnė apie mūšius dėl Bachmuto: okupantų ir jų technikos naikinimas ten taip pat yra pergalėPergalė Ukrainai – ne tik gyvenviečių išvadavimas, bet ir masinis rusų bei jų technikos naikinimas, kas dabar vyksta Bachmuto rajone.Tai trečiadienį per televizijos maratoną pareiškė Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar, praneša portalas „rbc.ua“.Anot jos, dabar daugelis ukrainiečių nori naujienų apie teritorijų išvadavimą, nes būtent tai jie laiko pergale.„Bet juk tai, kad jau kelis mėnesius paeiliui mūsų narsūs kariai ten naikina priešą ir galingiausius, profesionaliausius „Vagner“ dalinius, yra pergalė. Tai, kad dabar ten sunaikinama daug priešo ginkluotės ir technikos, yra pergalė. Tai, kad šiandien priešas ten iš esmės sukaustytas ir taip mažėja jo puolamasis potencialas, taip pat yra pergalė“, – pabrėžė H. Maliar.Pasak viceministrės, Bachmuto gynybą būtina tęsti, ir ji turi būti kaip tik tokia, kokią ją dabar užtikrina Ukrainos gynėjai.H. Maliar pridūrė, kad priešas pranoksta Ukrainos kariškius personalu ir ginkluote. Bet ir tokiomis sąlygomis gynėjai ir toliau drąsiai jam priešinasi.Portalas primena, kad Ukrainos sausumos pajėgų vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis kovo 5 d. lankėsi Bachmute. Anot jo, dabar mūšiai dėl miesto pasiekė aukščiausią įtampos lygį.Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, sprendimas tęsti Bachmuto gynybą, nors padėtis ten labai įtempta, buvo priimtas todėl, kad rusams neatsivertų kelias užimti kitas Donecko srities gyvenvietes.

JAV žvalgybos vadovė: 2023 metais Rusija nepasieks didelių laimėjimų UkrainojeRusijos kariuomenė greičiausiai nepajėgs išlaikyti Ukrainoje dabartinio kovų lygio ir tikriausiai šiais metais neužims didelių teritorijų, trečiadienį sakė JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines.Po didelių nesėkmių ir reikšmingų nuostolių mūšio lauke „nenumatome, kad šiais metais Rusijos kariuomenė atsigautų ir pasiektų didelių teritorinių laimėjimų“, – per Senato posėdį sakė A. Haines.Nepaisant to, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „veikiausiai tikisi, kad laikas dirba jo naudai“, sakė A. Haines.Veikiausiai V. Putinas mano, kad tęsti karą su kovų pertraukomis „gali būti geriausias jam dar likęs būdas galiausiai įgyvendinti Rusijos strateginius interesus Ukrainoje, net jei tai užtruktų ne vienerius metus“, sakė A. Haines. Ji apibendrino įvairių JAV žvalgybų požiūrius ir sakė, kad praėjus metams po įsiveržimo į Ukrainą, tačiau nepavykus pasiekti svarbiausių operacijos tikslų, dabar V. Putinas tikriausiai geriau supranta savo pajėgų ribotumą.Pasak A. Haines, Maskvos karinę galią smarkiai riboja prarasti kariai ir išeikvoti ginklai, o JAV ir sąjungininkių taikomi prekybos apribojimai bei sankcijos dar labiau apsunkina padėtį.Ko gero, dabar V. Putinas „susitelks į kuklesnius karinius tikslus“, – sakė A. Haines Senato žvalgybos komitetui.„Jei Rusija nepradės privalomos mobilizacijos ir negaus didelių amunicijos atsargų iš trečiųjų šalių, jai bus vis sunkiau išlaikyti net dabartinį puolimo operacijų lygį“. Dėl to Rusijos pajėgos „gali visiškai pereiti“ prie dabar užimamų teritorijų išlaikymo ir gynybos, sakė ji.

Rusų pajėgos nori prasiveržti dviem kryptimisRusijos okupantai toliau bando pralaužti Ukrainos karių gynybą Kupjansko ir Limansko kryptimis, rašo UNIAN.Pažymima, kad Rusija daugiausia pastangų skiria puolimo veiksmams Kupjansko, Limano, Bachmuto, Avdejevsko ir Šachtero kryptimis vykdyti.„Per dieną priešas surengė 22 oro smūgius ir 29 raketų paleidimo atakas. Visų pirma priešas panaudojo vieną bepilotį orlaivį „Shahed-136“. Bepilotis orlaivis buvo likviduotas“, – pranešė Generalinis štabas.

NVO: Rusijoje mergaitei neleidžiama susisiekti su tėvu, kritikavusiu karą UkrainojeTrylikametei mergaitei Rusijoje neleidžiama susisiekti su tėvu, kuriam skirtas namų areštas dėl komentarų, kritikuojančių Maskvos puolimą Ukrainoje, trečiadienį pranešė teisių gynimo grupė.Nuo puolimo pradžios praėjusį vasarį Rusijos opozicijos balsai tildomi pagal teisės aktus, vyriausybės oponentų nuomone, skirtus užgniaužti karo kritiką. Žmogaus teisių stebėtoja „OVD-Info“ pranešė, kad mergaitė, mokykloje nupiešusi proukrainietišką piešinį, pradėjus tyrimą dėl jos tėvo komentarų buvo perkelta į „nepilnamečių reabilitacijos centrą“.„Marijai Moskaliovai (...) neleidžiama paskambinti tėvui“, – po pokalbio su šeimos advokatu pranešė „OVD-Info“. Nepriklausomam įstatymų leidėjui taip pat neleidžiama susisiekti su mergaite, pranešė NVO.Teisių grupės teigimu, valdžia pirmą kartą nusitaikė į šeimą, kai pernai balandį M. Moskaliova mokykloje nupiešė Maskvos karinę kampaniją Ukrainoje kritikuojantį  piešinį. Ji nepakluso mokytojos nurodymams piešti puolimą remiančius piešinius, o nupiešė bombarduojamą Ukrainą ir parašė „Karui ne“ ir „Šlovė Ukrainai“, pranešė nepriklausoma naujienų svetainė „Meduza“.Jos tėvas Aleksejus Moskaliovas vėliau buvo nubaustas 32 tūkst. rublių (maždaug 420 eurų) bauda už armijos diskreditavimą socialiniuose tinkluose. Šį mėnesį vienišas tėvas buvo apkaltintas pakartotinai nusižengęs ir jam buvo skirtas namų areštas, pranešė „OVD-Info“. Dukra buvo išsiųsta į „socialinės reabilitacijos centrą“ Jefremove, Tulos regione į pietus nuo sostinės Maskvos, pranešė valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“. „Vaikas rengiamas grįžti į įprastą ugdymo veiklą“, –Tulos regiono darbo ir socialinės apsaugos ministeriją citavo „RIA Novosti“.Peticiją, reikalaujančią paleisti mergaitę, pasirašė beveik 65 tūkst. žmonių.

Latvija perduoda Ukrainai pirmuosius automobilius, konfiskuotus iš neblaivių vairuotojųLatvijos vyriausybė nusprendė neatlygintinai perduoti Ukrainai aštuonis automobilius, konfiskuotus iš neblaivių šalies vairuotojų.Tai trečiadienį pranešė portalas „eurointegration“.Automobiliai bus perduoti Ukrainos gynybos ministerijos kariuomenės daliniams, Vinicios regioninei klinikinei ligoninei ir Kupiansko teritoriniam medikų susivienijimui.Latvijos finansų ministras Arvilas Ašeradenas pareiškė, kad nuo idėjos iškėlimo iki jos įgyvendinimo praėjo kiek daugiau kaip mėnuo. Į procesą aktyviai įsijungė Valstybinė mokesčių tarnyba, Vyriausybė, Saeimos  Gynybos, vidaus reikalų ir kovos su korupcija komisija, o deputatai vienbalsiai pritarė įstatymo dėl paramos Ukrainos civiliams gyventojams pataisoms.Pagal įstatymą, Latvijoje iš neblaivių vairuotojų konfiskuotos transporto priemonės gali būti perduotos Ukrainai.Tai dar vienas būdas, kuriuo Latvijai padės Ukrainai atremti Rusijos agresiją.

Ministerija: Ukrainos energetikos sistemoje nėra galios deficito, tačiau reikia papildomos įrangosPastarosiomis savaitėmis Ukrainos energetikos sistemai netrūko galios, tačiau vis dar didelis papildomos įrangos tiekimo stabiliam sistemos darbui užtikrinti poreikis.Tai trečiadienį pranešė Energetikos ministerijos spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.„Svarbu turėti įrangos atsargą ateičiai. Remontas ir rekonstrukcija truks ilgai. Mums ypač skubiai reikia aukštosios įtampos įrenginių, pirmiausia – transformatorių, taip pat dujų paskirstymo ir kitos energetikos įrangos“, – pabrėžė energetikos viceministras Jaroslavas Demčenkovas.Pareigūnas taip pat pažymėjo, kad Ukrainos energetikos sistema tapo svarbiausiu agresorės Rusijos taikiniu, bet ji pademonstravo nepaprastą atsparumą. Prie to prisidėjo karo sąlygomis atlikta sinchronizacija su ENTSO-E, didvyriškas Ukrainos energetikų darbas ir tarptautinių partnerių, sudariusių koaliciją Ukrainai ir jos energetikos sektoriui remti, pagalba.Trečiadienio ryto duomenimis, jau 25 dienas paeiliui Ukrainos energetikos sistemoje nėra galios deficito, situacija energetikos sistemoje išlieka stabili.Vasarį buvo pranešta, kad Rusijos armija nuo praėjusių metų spalio 10 d. iki šių metų sausio pabaigos paleido į Ukrainos energetikos sistemą apie 700 sparnuotųjų raketų ir dronų „Shahed-136“.

Zelenskis kviečia JAV Atstovų Rūmų pirmininką apsilankyti Ukrainoje: jis atsisakoUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakvietė JAV Atstovų Rūmų pirmininką Keviną McCarthy apsilankyti Ukrainoje, didėjant respublikonų įstatymų leidėjų nesutarimams dėl to, ar Jungtinės Valstijos turėtų toliau remti šalies pastangas atremti Rusijos invaziją.Kaip rašo laikraštis „The Washington Post“, V. Zelenskis pažymėjo, kad kiti įstatymų leidėjai lankėsi Ukrainoje, kad pamatytų, ką karas padarė šaliai, ir iš arti pamatytų „tiekimo kelius, kiekvieną sviedinį, kiekvieną kulką, kiekvieną [pagalbos] dolerį“, – sakė V. Zelenskis.

 Borrellis: iki kovo pabaigos ES parengs daugiau kaip 11 tūkst. Ukrainos kariškiųIki kovo pabaigos Europos Sąjungos karinė misija parengs daugiau kaip 11 tūkst. Ukrainos kariškių.Tai trečiadienį pareiškė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis, praneša portalas „rbc.ua“.Dar 30 tūkst. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių pagal ES misijos programą planuojama parengti iki metų pabaigos.„Mūsų misija iki kovo pabaigos parengs daugiau kaip 11 tūkst. žmonių“, - sakė J. Borrellis.„rbc.ua“ primena, kad praėjusių metų gruodį J. Borrellis aplankė Ukrainos kariškius, pradėjusius treniruotes pagal ES misijos programą.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija išreiškė solidarumą su protestuotojais SakartveleUkrainos užsienio reikalų ministerija atidžiai stebi įvykius Tbilisyje ir solidarizuojasi su Sakartvelo žmonėmis, norinčiais toliau kurti europinę šalies ateitį.Taip sakoma trečiadienį Ukrainos URM tinklalapyje paskelbtuose komentaruose, praneša „Ukrinform“.„Ukrainos užsienio reikalų ministerija atidžiai stebi įvykius Tbilisyje. Sakartvelas, kaip valstybė, siekianti tapti Europos Sąjungos nare, turi nuosekliai garantuoti piliečiams jų pagrindines teises ir laisves, įskaitant teisę taikiai protestuoti“, – pažymėjo Ukrainos užsienio politikos žinyba.Pasak Ukrainos URM atstovų, jie atkreipė dėmesį į Sakartvelo prezidentės Salomė Zurabišvili ketinimą vetuoti įstatymą dėl vadinamųjų „užsienio agentų“, kenkiantį pilietinės visuomenės veiklai.„Pritariame ES pozicijai, kad dabartinės redakcijos įstatymo projektas prieštarauja Europos vertybėms ir standartams. Išreiškiame solidarumą su Sakartvelo žmonėmis, norinčiais toliau kurti europinę šalies ateitį“, – sakoma dokumente.Sakartvele tūkstančiai žmonių protestuoja prieš įstatymo projektą, kuriuo siekiama apriboti „užsienio agentų“ įtaką ir, kaip baiminasi daugelis šalies gyventojų, nutildyti kritikus.

Guterresas Kyjive: susitarimą dėl Ukrainos grūdų eksporto „būtina“ pratęstiTrečiadienį Kyjive Jungtinių Tautų (JT) vadovas Antonio Guterresas pareiškė, kad itin svarbu pratęsti tarptautinį susitarimą, leidusį atnaujinti grūdų eksportą iš karo draskomos Ukrainos.Pernai vasarį Rusijai pradėjus invaziją, Ukrainos Juodosios jūros uostai buvo užblokuoti Maskvos karo laivų, kol praėjusią vasarą pasiektas susitarimas leido saugiai eksportuoti grūdus. Susitarimas, pernai liepą pasirašytas Rusijos, Ukrainos, Turkijos ir Jungtinių Tautų, bus automatiškai pratęstas kovo 18 d., nebent Maskva ar Kyjivas tam paprieštarautų.Kyjive viešintis A. Guterresas pabrėžė, kad „labai svarbu pratęsti Juodosios jūros grūdų iniciatyvą  ir sukurti sąlygas dar geriau panaudoti eksporto infrastruktūrą per Juodąją jūrą“.A. Guterresas sakė, kad šis sandoris suteikė galimybę eksportuoti iš trijų Ukrainos uostų 23 mln. tonų grūdų. Tai „prisidėjo prie pasaulinių maisto kainų mažinimo ir suteikė pagalbą žmonėms, irgi mokantiems didelę kainą už šį karą, ypač besivystančiame pasaulyje“, – sakė JT vadovas. „Ukrainiečių, taip pat ir Rusijos, maisto produktų ir trąšų eksportas labai svarbus pasauliniam maisto saugumui ir maisto kainoms“, – pridūrė jis.Pagal praėjusių metų susitarimą Rusijai buvo pažadėta teisė eksportuoti trąšas netaikant Vakarų sankcijų. Maskva tvirtina, kad šios susitarimo dalies nepaisoma.

Pranešama apie sprogimą laikinai okupuotame Enerhodare.https://t.me/nexta_live/47992

Popiežius paragino nepamiršti Ukrainos žmonių skausmoTrečiadienį per visuotinę audienciją popiežius Pranciškus paragino tikinčiuosius nepamiršti Ukrainos žmonių skausmo.Tai praneša leidinys „Vatican News“, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Prašau, brangūs broliai ir seserys, nepamirškime kankinių Ukrainos žmonių skausmo, jie daug kenčia. Tegul jie visada būna mūsų širdyse ir mūsų maldose“, – sakė pontifikas.Sveikindamas maldininkus iš Lenkijos, Šventasis Tėvas palinkėjo, kad gavėnios rekolekcijos, rengiamos parapijose ir sielovados bendruomenėse, „taptų galimybe apmąstyti jūsų žmogiškumo ir krikščionybės kokybę, kad jos atneštų gerumo vaisių ir tiems, kuriuos priimate savo šalyje, ypač ukrainiečiams“.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, vasario 13 d. popiežius Pranciškus skyrė tyliąją maldą Ukrainai kartu su tūkstančiais tikinčiųjų, susirinkusių Šv. Petro aikštėje Vatikane.

Skelbiama, kad Baltarusijos Mačiuliščių miestelyje gaudė oro pavojaus sirenosBaltarusijos Mačiuliščių miestelyje trečiadienį trumpam sukaukė oro pavojaus sirenos. Tai pranešė stebėjimo grupė „Belaruski Gajun“, kuria remiasi „Sky News“.Grupės žiniomis, sirenų gausmas pasigirdo apie 13 val. 40 min. vietos (12 val. 40 min. Lietuvos) laiku ir truko tris–keturias minutes. Anot „Belaruski Gajun“, socialiniuose tinkluose žmonės tvirtino negavę jokio išankstinio perspėjimo apie galimus gyventojų perspėjimo sistemos bandymus.Baltarusija yra artima Rusijos sąjungininkė. Šalis leidžia Rusijai naudotis savo teritorija vykdant invaziją į Ukrainą.Mačiuliščiuose esančiame aerodrome jau kurį laiką dislokuoti Rusijos karo lėktuvai – praėjusį mėnesį čia prieš juos buvo surengta dronų ataka, už kurią atsakomybę prisiėmė Baltarusijos partizanai.

Pareigūnas: Ukraina ras karo belaisvio žudikusUkraina jau ieško asmenų, kaltų dėl karo belaisvio ukrainiečio sušaudymo, kuris buvo nufilmuotas ir paskelbtas internete. Tai trečiadienį pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas, praneša „Interfax-Ukraina“. „Tai tie genocido aktai, kurių rašistai nesidrovi. Tai vieša Kremliaus režimo ir vadinamosios armijos politika“, – sakė A. Jusovas.Anot jo, okupantai stengiasi kurstyti neapykantą ukrainiečiams Rusijoje, taip pat įbauginti pačius ukrainiečius.Pasak pareigūno, Ukrainos gynėjo žudikų jau ieškoma.„Tai kompleksinis darbas, kuris jau vyksta. Tai viso Ukrainos gynybos sektoriaus ir pilietinės visuomenės garbės reikalas. Manau, kad kaltininkai bus nustatyti“, - pabrėžė A. Jusovas.Pirmadienį socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašas, kuriame į okupantų rusų nelaisvę patekęs Ukrainos karys sako: „Šlovė Ukrainai“. Iškart po šių žodžių rusai nušauna ukrainietį. Ukrainos prezidento biuro atstovai pažadėjo, kad už jo mirtį bus atkeršyta.Ukrainos generalinė prokuratūra pradėjo tyrimą dėl beginklio žmogaus sušaudymo.

JT mano, kad Ukrainos kario nužudymo vaizdo įrašas gali būti autentiškasJungtinės Tautos trečiadienį pareiškė manančios, kad paplitęs vaizdo įrašas, kuriame akivaizdžiai matyti, kaip Rusijos kariai įvykdė egzekuciją paimtam į nelaisvę Ukrainos kariui, gali būti autentiškas.Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip sulaikytas ukrainiečių kovotojas, stovintis negilioje tranšėjoje, yra nušaunamas iš kelių automatinių ginklų po to, kai ištaria žodžius „Šlovė Ukrainai“.„Mes žinome apie šį socialinėje žiniasklaidoje paskelbtą vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip Rusijos ginkluotosios pajėgos akivaizdžiai įvykdo egzekuciją Ukrainos „hors de combat“ (ne kovojančiam) kariui. Remdamiesi preliminariu tyrimu, manome, kad vaizdo įrašas gali būti autentiškas“, – agentūrai AFP sakė JT Žmogaus teisių biuro atstovė spaudai.„Daugiau nei prieš metus Rusijai užpuolus Ukrainą, JT Žmogaus teisių biuras užfiksavo daugybę tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų karo belaisvių atžvilgiu, įskaitant atvejus, kai rusų ir ukrainiečių karo belaisviams buvo įvykdyta mirties bausmė, – sakė ji. – Turi būti atlikti nešališki ir efektyvūs visų šių kaltinimų tyrimai, o atsakingi asmenys patraukti atsakomybėn“.Ukraina pažadėjo atkeršyti už įraše matomą nužudymą, kurio AFP negalėjo nepriklausomai patikrinti.Kyjivo pareigūnai apkaltino Rusijos pajėgas ir paragino Tarptautinį baudžiamąjį teismą atlikti tyrimą.JT žmogaus teisių vadovas Volkeris Türkas antradienį pareiškė, kad Rusijos karo Ukrainoje sukeltų sugriovimų mastas padarys žalą ateinančių kartų žmogaus teisėms.V. Türkas pavadino tai „išdavyste“ pažadų, duotų nustatant visuotines žmogaus teises po Antrojo pasaulinio karo.„Karas Ukrainoje sukėlė šokiruojančio masto civilių aukas ir destrukciją, – sakė V. Türkas savo pagrindinėje kalboje Ženevoje vykstančioje JT Žmogaus teisių tarybos sesijoje. – Ukrainiečių žmogaus teisės bus pažeistos ištisoms ateinančioms kartoms“.V. Türkas turėtų toliau kalbėti apie karą Ukrainoje kovo 31 dieną.

NATO vadovas: artimiausiomis dienomis Bachmutas gali kristiNATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį perspėjo, kad Rytų Ukrainos Bachmuto miestas artimiausiomis dienomis po kelis mėnesius trukusių intensyvių kovų gali patekti į Rusijos rankas.„Negalime atmesti galimybės, kad artimiausiomis dienomis Bachmutas galiausiai gali kristi“, – Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrų susitikimo Stokholme kuluaruose žurnalistams sakė J. Stoltenbergas.„Matome, kad Rusija meta daugiau karių, daugiau pajėgų, o tai, ko Rusijai trūksta kokybės požiūriu, ji stengiasi kompensuoti kiekybe“, – sakė J. Stoltenbergas.Pasak NATO vadovo, Rusija patyrė didelių nuostolių, tačiau „negalime atmesti galimybės, kad artimiausiomis dienomis Backhmutas gali kristi“. Ukrainą remiančio Vakarų karinio Aljanso vadovas tvirtino, jog „taip pat svarbu pabrėžti, kad tai nebūtinai būtų koks nors lūžis kare". „Tai tik pabrėžia, jog neturėtume nuvertinti Rusijos. Turime ir toliau teikti paramą Ukrainai", – sakė jis.Trečiadienį Rusijos samdinių grupuotė „Vagner“ pareiškė užėmusi rytinę Bachmuto dalį. Prieš tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad Bachmutui kritus Maskvai „atsivers kelias“ veržtis tolyn į šalį.Intensyvios kovos prie Bachmuto yra ilgiausios ir kruviniausios per daugiau nei metus trunkančią Rusijos invaziją. ES ministrai aptaria planus didinti gynybos produkciją ir skubiai gabenti amuniciją į Ukrainą, nes ji kiekvieną dieną panaudoja tūkstančius haubicų sviedinių.„Dabar tai tapo sekinimo karu, o tai reiškia mūšį dėl logistikos“, - sakė J. Stoltenbergas. „Dabartinis suvartojimo lygis lyginant su esamu šaudmenų gamybos lygiu nėra tvarus, todėl turime didinti gamybą", – sakė jis.J. Stoltenbergas palankiai įvertino ES - 21 bloko narė priklauso ir NATO - pastangas stiprinti gynybos našumą. "Mes toliau svarstome šį klausimą ir jau imamasi svarbių žingsnių, - sakė jis. - Tačiau reikia padaryti daugiau, nes turime užtikrinti, kad Ukraina gautų amunicijos, kurios jai reikia apsiginti nuo Rusijos agresijos karo, o mums reikia papildyti savo pačių atsargas“.

Zelenskis padėkojo Ukrainą ginančioms moterimsPrezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį Tarptautinės moters dienos proga pareiškė pagarbą Ukrainos moterims už tai, kad jos atlieka itin svarbų vaidmenį ginant savo šalį nuo Rusijos invazijos.„Manau, kad šiandien svarbu padėkoti. Padėkoti visoms moterims, kurios dirba, moko, studijuoja, gelbėja, gydo, kovoja... kovoja už Ukrainą“, – sakė V. Zelenskis trumpame vaizdo įraše socialinėje žiniasklaidoje.Tai taip pat yra diena, skirta „prisiminti, pagalvoti ir padėkoti visoms moterims, kurios paaukojo savo gyvybes už mūsų šalį“, pridūrė jis.„Kartu mes esame stiprūs. Kartu mes – nenugalimi. Kartu mes esame laisvi. Ir kartu mes neabejotinai nugalėsime. Tikrai nugalėsime“, – sakė V. Zelenskis.Žmogaus teisių gynimo grupės teigia, kad jau antrus metus vykstantis karas Ukrainos moterims užkrovė papildomą naštą, ypač priežiūros, slaugymo pareigas. Jos taip pat perspėja, kad padaugėjo smurto dėl lyties ir prekybos žmonėmis atvejų.https://www.facebook.com/zelenskiy.official/videos/758312112390379/

Estijos gynybos ministras: būtini greiti ES sprendimai dėl amunicijos tiekimo UkrainaiEuropos Sąjungos (ES) šalys turi skubiai priimti sprendimus dėl amunicijos tiekimo Rusijos užpultai Ukrainai. Tai trečiadienį pareiškė Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras, kuriuo remiasi CNN.„Skubiai būtinos naujos lėšos“, – prieš neformalų ES gynybos ministrų susitikimą Stokholme tvirtino H. Pevkuras. Ministro teigimu, šie pinigai kartu padėtų padidinti Europos gynybos pramonės pajėgumus, o tai, pasak jo, bet kokiu atveju yra svarbu žemyno ateičiai.ES praėjusią savaitę pasiūlė skirti papildomą milijardą eurų Ukrainai skirtai amunicijai pirkti. Manoma, kad už dalį šių lėšų bus perkami 155 mm artilerijos sviediniai.Tačiau Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas trečiadienį pareiškė, kad ši suma yra nepakankama. Ministras patikino, kad Ukrainai šiuo metu reikia milijono artilerijos sviedinių, o tam veikiausiai reikėtų skirti apie 4 mlrd. eurų.

Žiniasklaida: Kaspijos jūroje – slapta operacijaIranas, reikšdamas paramą Maskvos Ukrainoje vykdomam karui, slapčia perdavė Rusijai 200 transporto konteinerių su šoviniais, sviediniais ir šaudmenimis, skirtais reaktyvinėms salvinės ugnies sistemoms.Kaip „Sky News“ sakė šaltinis saugumo tarnyboje, amunicijos atsargos iš Irano uosto pajudėjo sausio viduryje: tada Kaspijos jūros akvatorijoje su Rusijos vėliava plaukė du laivai, kuriuose, anot informatoriaus, buvo ne mažiau 100 mln. šovinių ir beveik 300 tūkst. įvairių rūšių sviedinių. Pažymima, kad Rusijos Federacija už prekę atsiskaitė grynaisiais pinigais.„Rusija už šaudmenis moka grynaisiais, taip apeidama Vakarų jai taikomas sankcijas ir ignoruodama Iranui galiojančius ribojimus“, – teigia šaltinis.Pašnekovo teigimu, greičiausiai kalbama apie krovininius laivus „Musa Jalil“ ir „Begey“. Pirmasis iš Irano uosto išplaukė sausio 10 dieną, o kitas – sausio 12 dieną.Vėliau informaciją apie tai žiniasklaidai iš dalies patvirtino laivų stebėsenos įrankis „MarineTraffic“. Jis užfiksavo, kad abu laivai iš tikrųjų sausio 9 dieną buvo Irano Amirabado uoste Kaspijos jūroje. Palydovinės sausio dešimtą darytos nuotraukos byloja, kad 10 val. ryto laivas „Musa Jalil“ iš uosto išplaukė. Antras laivas – „Begey“ – taip pat tą pačią dieną išplaukė į akvatoriją.Jau sausio  12 dieną abu laivai laikinai stabtelėjo prie Turkmėnijos krantų. Ten jie dėl nežinomų priežasčių užsibuvo kelias dienas. Į Rusijos Federacijos teritoriją jie įplaukė vasario pabaigoje: sausio 27 dieną fiksuojamas jų atvykimas į Astrachanės uostą. Remiantis surinktais duomenimis, laivai uoste praleido kelias dienas ir vasario 3 dieną vėl buvo jūroje.Šaltinis nepatvirtino nei laivų pavadinimų, nei maršrutų, tačiau sako, kad jie per Kaspijos jūrą plaukė į Rusiją: „Iranas pasiuntė du krovininius laivus, atplukdžiusius apie 200 naujų transporto konteinerių su šaudmenimis rusų kariniams veiksmams“. Jis taip pat tikina, kad Iranas greičiausiai Rusijai perdavė ir 100 mln. įvairaus kalibro šovinių.

Vokietijos ir Portugalijos pažadėti tankai „Leopard“ dar šį mėnesį pasieks UkrainąVokietijos ir Portugalijos Ukrainai pažadėti koviniai tankai, vokiečių gynybos ministro Boriso Pistoriaus duomenimis, bus perduoti iki kovo pabaigos. „Galiu jums pranešti, jog ką tik sužinojau, kad 18 vokiečių tankų „Leopard-2A6“ ir trys portugalų (tankai) dar šį mėnesį vis kartu gali pasiekti Ukrainą“, – sakė politikas trečiadienį ES gynybos ministrų susitikimo Švedijoje kuluaruose. Tankai esą atvyks kartu su apmokytomis įgulomis ir tada galės būti nusiųsti į operacijų teritorijas.„Leopard 2“ tipo kovinių tankų perdavimas yra dalis vokiečių karinės paramos, kuri turėtų padėti Ukrainai gintis nuo Rusijos. Vokietijos vyriausybė sausio 25–ąją nubrėžė tikslą „greitai suburti du tankų „Leopard 2“ batalionus Ukrainai“. Batalioną Ukrainoje paprastai sudaro 31 tankas. Iniciatyvoje be Vokietijos ir Portugalijos dar dalyvauja tokios šalys kaip Lenkija, Norvegija, Kanada ir Ispanija. Lenkija jau vasarį perdavė Ukrainai pirmuosius keturis 2A4 tipo tankus „Leopard 2“. Šią savaitę turėtų būti pristatyti dar dešimt.

Ukraina praneša pernakt sunaikinusi du Rusijos paleistus iranietiškus dronusUkrainos oro gynyba naktį iš antradienio į trečiadienį sunaikino du Rusijos paleistus iranietiškus dronus kamikadzes. Tai pranešė Gynybos ministerija Kyjive, kuria remiasi „Sky News“.„2023 m. kovo 8 d. vidurnaktį oro gynyba sunaikino du iranietiškus dronus kamikadzes „Shahed-131/136“, kuriuos okupantai paleido iš šiaurinės krypties“, – rašoma ministerijos „Telegram“ kanale.Pastarąjį kartą Ukraina šiais dronais buvo atakuota naktį iš sekmadienio į pirmadienį. Tada taikių šalies miestų link skriejo 15 Rusijos paleistų iranietiškų bepiločių, tačiau 13 jų savo tikslo nepasiekė.

Kremlius atmeta pranešimus apie „Nord Stream“ kaip „būdą dėmesiui nukreipti“Rusija trečiadienį atmetė pranešimus, kad „proukrainietiška grupuotė“, oficialiai nesusijusi su Kyjivo vyriausybe, pernai galėjo surengti išpuolį prieš „Nord Stream“ dujotiekius.Pernai rugsėjį Rusiją ir Vokietiją jungiančiuose dujotiekiuose buvo aptikti keturi dideli dujų nuotėkiai, o Maskva ir Vakarai apkaltino vieni kitus „sabotažu“.Laikraščio „The New York Times“ pranešime nenurodytas žvalgybos duomenų šaltinis ir neįvardyta grupuotė, kuri galėtų būti už tai atsakinga, tačiau teigiama, kad pareigūnai nematė jokių įrodymų, kad su tuo būtų susijęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.„Akivaizdu, kad išpuolį surengę žmonės nori nukreipti dėmesį. Tai akivaizdžiai gerai koordinuota žiniasklaidos kampanija“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas komentaruose, kuriuos perdavė valstybinė agentūra „RIA Novosti“.„Visa ši istorija ne tik keista. Čia kvepia siaubingu nusikaltimu“, – pridūrė D. Peskovas. Pasak jo, nesuprantama, kaip publikacijose minimi JAV pareigūnai, neatlikę tyrimo, galėjo daryti kokią nors prielaidą apie teroristinius išpuolius „Nord Stream“ dujotiekiuose.Rusija teigia, kad yra nustumta nuo tyrimų, kuriuos atlieka Švedijos, Danijos ir Vokietijos valdžios institucijos, kurios kaltės nepriskiria nė vienai šaliai ar veikėjui.„Mums vis dar neleidžiama dalyvauti tyrime, – sakė D. Peskovas. – Prieš kelias dienas gavome atitinkamus pranešimus iš danų ir švedų“.

Ukraina apie Lukašenkos isteriją: jam nervai nelaikoUkrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Aleksejus Danilovas pakomentavo vakarykščius isteriškus nepripažinto Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos pareiškimus, kuriuose buvo minimas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.„Pirmiausia noriu pasakyti, kad tai nervai. Nervai nelaiko ne tik A. Lukašenkai, bet ir Rusijos teritorijoje. Dabar jie ieško būdų, kaip išspręsti klausimus, kuriuos norėtų greitai užbaigti“, – telemaratono eteryje pareiškė A. Danilovas.Kiekvieną dieną problemų daugėja ne tik Rusijoje, bet ir Baltarusijoje, teigė jis. Be to, Baltarusijos žmonės aktyviai palaiko Ukrainą, taip pat ir jos pačios teritorijoje.„Isterija Baltarusijoje ir Rusijoje tik stiprės. Turime būti tam pasiruošę“, – pareiškė A. Danilovas ir pridūrė, kad priešas neturi galimybių išspręsti tam tikrų klausimų kariniu būdu, todėl naudosis „planu B“.Jo teigimu, Ukrainai šis planas yra žinomas. Tačiau „Minsko 3“, kaip norėtų priešas, nebus. Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius dar kartą pabrėžė, kad Rusija yra teroristinė valstybė, o su teroristais tartis negalima.

„Politico“: JAV aiškinasi, ar esama galimybės integruoti į Ukrainos sovietinius naikintuvus pažangias vakarietiškas raketasJAV kariuomenė aiškinasi, ar esama galimybės integruoti į Ukrainos sovietinius naikintuvus pažangias vakarietiškas raketas „oras-oras“. Tai paskelbė įtakingas amerikiečių leidinys „Politico“, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Pareigūnai domisi, ar pažangios „oras-oras“ raketos „AIM-120“, sukurtos paleidimui iš tokių Vakarų naikintuvų, kaip amerikietiški „F-16“, galėtų būti įmontuotos į Ukrainos turimus „MiG“ orlaivius“, – rašė „Politico“.Jei būtų išsiaiškinta, kad tokia galimybė yra, tai būtų pirmas kartas, kai JAV pasirūpintų, jog Ukrainos naikintuvai galėtų naudoti minėtas raketas. Ukrainiečiai savo arsenale tokių sviedinių jau turi.Anksčiau žiniasklaidoje taip pat būta pranešimų, kad Vašingtonas bendradarbiauja su Ukrainos pilotais, siekdamas nustatyti, kiek laiko užtruktų mokymai naudotis „F-16“ naikintuvais.

Reznikovas: ES planuojamas milijardas eurų amunicijai yra per mažaiUkrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas sako, kad milijardas eurų, kuriuos ES ketina skirti naujai amunicijai jo šaliai, nėra pakankama suma. Ukrainai reikia milijono artilerijos sviedinių ir tam tikriausiai turėtų būti skirti 4 mlrd. eurų, pareiškė jis trečiadienį Švedijoje vykstančiame neformaliame susitikime su ES šalių gynybos ministrais. Esą Ukraina turi gebėti pradėti tolesnes kontratakas prieš Rusijos okupantus.Europos Komisija ir ES užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis prieš tai diskusijų dokumente susitikimo dalyviams pasiūlė skirti Ukrainai papildomai milijardą eurų amunicijai įsigyti. Lėšos būtų skirtos iš vadinamosios Europos taikos priemonės. Tai finansavimo instrumentas, per kurį ES jau tiekia ginklus ir įrangą bei remia Ukrainos karių mokymus.Dabar O. Reznikovas pareiškė, kad milijardas eurų yra „nepakankamai“. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad jo šaliai per mėnesį reikia nuo 90 000 iki 100 000 šaudmenų. Sprendimų dėl tolesnių ES veiksmų tikimasi antrąją kovo pusę. Tada Briuselyje vyks reguliarūs užsienio ir gynybos ministrų bei šalių lyderių susitikimai.

Reznikovas: „Nord Stream“ sabotažas – ne mūsų darbasUkrainos vyriausybė nesusijusi su praėjusiais metais Baltijos jūroje įvykdytais dujotiekių „Nord Stream“ sabotažo aktais, trečiadienį pareiškė šalies gynybos ministras.„Tai nėra mūsų darbas“, – prieš susitikimą su ES gynybos ministrais Stokholme žurnalistams sakė gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, reaguodamas į antradienį laikraštyje „The New York Times“ pasirodžiusį pranešimą, kad JAV pareigūnai gavo naujos žvalgybinės informacijos, esą rodančios, kad dėl sabotažo atsakinga „proukrainietiška grupuotė“.NYT pranešime teigiama, kad JAV pareigūnai neturi įrodymų, jog Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susijęs su dujotiekio sprogdinimu, ir nenurodomas nei žvalgybinės informacijos šaltinis, nei su tuo susijusios grupuotės.Tačiau šis išpuolis naudingas Ukrainai, nes smarkiai pakenkė Rusijos galimybėms uždirbti milijonus dolerių parduodant gamtines dujas Vakarų Europai. Kita vertus, jis taip pat paskatino energijos kainų šuolį, dėl kurio nukentėjo pagrindiniai Ukrainos sąjungininkai, ypač Vokietija.Žvalgybos duomenimis, sabotažo vykdytojai buvo „Rusijos prezidento Vladimiro V. Putino priešininkai“, sakoma NYT pranešime.Ukrainos prezidento patarėjas Mychailas Podoliakas antradienį tviteryje parašė, kad „Ukraina neturi nieko bendra su įvykiu Baltijos jūroje ir neturi jokios informacijos apie „proukrainietiškas sabotažo grupuotes“.Vamzdynai buvo pažeisti povandeniniais sprogmenimis rugsėjo pabaigoje, praėjus septyniems mėnesiams nuo tada, kai Rusijos pajėgos įsiveržė į Ukrainą.Vokietijos, Švedijos ir Danijos valdžios institucijos pradėjo incidento tyrimą.Pasak atskirų Vokietijos žiniasklaidos pranešimų, Vokietijos tyrėjai mano, kad nenustatytą grupuotę sudarė penki vyrai ir viena moteris, kurie naudojosi profesionaliai suklastotais pasais ir išsinuomojo katerį, kuriuo išplaukė iš šiaurės Vokietijos Rostoko uosto.Vokietijos transliuotojai ARD ir SWR, taip pat savaitraštis „Die Zeit“ pranešė, kad Vokietijos tyrėjai katerio salone ant stalo rado sprogmenų pėdsakų.

Britų žvalgyba: Šoigu veikiausiai nemėgsta palyginimų su Prigožinu Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu veikiausiai nemėgsta palyginimų su samdinių grupuotės „Vagner“ vadovu Jevgenijumi Prigožinu. Tai savo naujausioje, trečiadienį tviteryje paskelbtoje žvalgybos duomenų suvestinėje pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.Remiantis suvestine, tokią išvadą galima daryti po pastarojo S. Šoigu vizito į Ukrainą. Ministerija nurodo, kad esama realistiškos tikimybės, jog ministras į frontą vyko po to, kai J. Prigožinas aplankė savo kovotojus, esančius karo lauke. Rusijos gynybos ministerija ir „Vagner“ šiuo metu yra įsivėlę į viešą konfliktą.Suvestinėje pažymima, kad per S. Šoigu vizitą užfiksuotoje vaizdo medžiagoje parodytas tik vienas Ukrainoje šiuo metu dislokuotas Rusijos karo lauko vadas – tai buvo generolas Rustamas Muradovas. Jis yra atsakingas už vadinamąjį Vuhledaro sektorių (Donecko sritis), kur pastaraisiais mėnesiais žlugo ne viena rusų puolamoji operacija.Ministerijos teigimu, dar visai neseniai Rusijos karinė vadovybė proveržį Vuhledare laikė svarbiu reikšmingiems laimėjimams ties Ukrainos linijomis pasiekti. Suvestinėje reziumuojama, kad Rusijos karo veiksmų planuotojai dabar veikiausiai sprendžia dilemą, ar inicijuoti dar vieną Vuhledaro puolimą, ar skirti daugiau dėmesio šiauriau, netoli Bachmuto ir Kreminos verdančioms intensyvioms kautynėms.JK gynybos ministerija tokiomis suvestinėmis dalinasi kasdien, nuo pat Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d.

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko apie 155 530 karių Rusija nuo visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasario 24-ąją iki 2023 m. kovo 8-osios Ukrainoje jau neteko apie 155 530 karių (+700 per pastarąsias 24 val.), praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Štabo duomenimis, per šį laikotarpį Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 3 436 (+4) Rusijos tankus, 6 723 (+9) šarvuotąsias kovos mašinas, 2 463 (+7) artilerijos sistemas, 488 daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 253 priešlėktuvinės gynybos sistemas, 303 lėktuvus, 289 sraigtasparnius, 5 330 (+7) automobilių, 18 laivų, 2 098 (+3) dronus, 236 specialiosios technikos vienetus ir 873 sparnuotąsias raketas.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys nuožmūs mūšiai.

JT vadovas atvyko į Kyjivą tartis dėl grūdų eksporto susitarimo pratęsimoJungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas atvyko į Kyjivą, kur tikisi pratęsti JT tarpininkaujant sudarytą Rusijos ir Ukrainos karo meto grūdų eksporto susitarimą, siekiant išvengti dar didesnio grūdų trūkumo pasaulyje.A. Guterresas planuoja susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir aptarti susitarimo pratęsimo. Dabartinis Juodosios jūros grūdų iniciatyvos galiojimo laikas baigsis kovo 19 dieną.Grūdų eksporto susitarimas, pirmą kartą sudarytas praėjusių metų liepą po įtemptų derybų, laikomas vienu iš nedaugelio diplomatinių laimėjimų po 2022 metų vasarį prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą.Susitarimas atvėrė kelią milijonams tonų grūdų ir kitų maisto produktų, kurie priešingu atveju būtų įstrigę Ukrainoje dėl Rusijos invazijos ir blokados. Pagal jį tapo įmanoma gabenti grūdus per tris Juodosios jūros uostus, o Turkija atlieka koordinuojantį vaidmenį.Po sunkių derybų lapkričio mėnesį susitarimas buvo pratęstas.Antradienį A. Guterresas nusileido Lenkijoje, iš kurios sausuma turėjo keliauti į Ukrainą. Tai trečiasis JT vadovo vizitas į Ukrainos sostinę nuo karo pradžios.Šaltiniai agentūrai dpa sakė, kad A. Guterresas neplanuoja apsilankyti Maskvoje iki susitarimo galiojimo pabaigos.Iki karo Ukraina ir Rusija eksportavo beveik ketvirtadalį pasaulio grūdų. Dabartinė schema laikoma gyvybiškai svarbia siekiant užkirsti kelią humanitarinėms krizėms besivystančiose šalyse ir suvaldyti pasaulines maisto kainas.

Prigožinas: „Vagner“ samdiniai kontroliuoja visą rytinę Bachmuto dalįRusijos samdinių grupuotė „Vagner“ skelbia užėmusi Ukrainos Bachmuto miesto rytinę dalį. Jo daliniai „užėmė visą rytinę Bachmuto dalį, viską, kas yra į rytus nuo Bachmutkos upės, dalijančios miestą į dvi dalis“, – trečiadienį paskelbtame garso įraše sakė „Vagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas.Ši J. Prigožino informacija atitinka Karo studijų centro (ISW) spėjimus. Savo naujoje ataskaitoje JAV analitinio centro ekspertai rašo, kad rusų pajėgos „tikriausiai užėmė rytinę Bachmuto dalį, į rytus nuo Bachmutkos upės“, kai Ukrainos kariuomenė kovo 7 dieną kontroliuojamai pasitraukė iš rytinio Bachmuto. Tai esą rodo geolokacinės nuotraukos.Mūšis dėl Bachmuto yra ilgiausiai trunkantis mūšis nuo Rusijos invazijos pradžios prieš daugiau kaip metus. J. Prigožino įkurta „Vagner“ samdinių grupuotė mūšyje dėl šio miesto vaidina centrinį vaidmenį. Spaudimas Ukrainos daliniams Bachmute pastaruoju metu smarkiai išaugo.

Šveicarijos prezidentas atmeta ginklų tiekimą UkrainaiŠveicarija Ukrainos karo akivaizdoje pabrėžė konstitucijoje  įtvirtintą savo neutralumą ir toliau atmetė ginklų tiekimą Rusijos užpultai šaliai. „Mūsų teisinė sistema neleidžia eksportuoti ginklų, – antradienį Niujorke žurnalistams sakė Šveicarijos prezidentas Alainas Bersetas. – Turime ir norime išlaikyti šią sistemą“.A. Bersetas gynė tradiciškai „labai atsargią ir nuosaikią“ savo šalies poziciją ir šiame kontekste skeptiškai vertino Vokietijos prašymą dėl nenaudojamų „Leopard“ tankų atpirkimo. Nors šiuo metu parlamente svarstoma dėl bendrųjų sąlygų pakeitimo, tačiau esą „dabar ne metas pataisoms, ir mes negalime daryti išimčių“. A. Bersetas Niujorke dalyvavo JT Moterų teisių tarybos posėdyje.Vokietijos vyriausybė vasario pabaigoje paprašė Šveicarijos leidimo atpirkti nebenaudojamus vokiečių ginkluotės koncerno „Rheinmetall“ tankus „Leopard“. Kadangi Šveicarija dėl savo neutralumo negali tiekti ginklų karo šalims, Berlynas patikino, kad šie tankai nebūtų siunčiami į Ukrainą. Jie užpildytų spragas, atsiradusias Vokietijoje ar NATO ir ES šalyse dėl tankų tiekimo Ukrainai.Šveicarijos kariuomenė turi 134 eksploatuojamas tankus „Leopard 2“ ir 96, kurie šiuo metu neeksploatuojami. Tankai reguliariai testuojami, tačiau nebuvo modernizuoti.Diskusijos dėl Šveicarijos neutralumo po Rusijos invazijos į Ukrainą įgavo aktualumo. ES nepriklausanti Alpių šalis prisideda prie Briuselio Rusijai įvestų sankcijų, tačiau dėl savo karinio neutralumo iki šiol laikosi atkakliai.Parlamente diskutuojamos įvairios iniciatyvos dėl taisyklių švelninimo, tačiau sprendimo tikimasi tik po kelių mėnesių.

NATO vadovas: skubiai būtina stiprinti paramą UkrainaiPrieš ES šalių gynybos ministrų susitikimą Švedijoje NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pabrėžė papildomos karinės paramos Ukrainai poreikį. Būtina stiprinti ir išlaikyti paramą, sakė jis antradienio vakarą Stokholme pokalbių su Švedijos premjeru Ulfu Kristerssonu kuluaruose. „Tai tapo sekinimo karu. Todėl tai taip pat kova dėl logistikos“, – teigė Aljanso vadovas.Dabar esą svarbu didinti gynybos pramonės gamybą. J. Stoltenbergas šiame kontekste sveikino tai, kad ES šalys siekia kartu pirkti amunicijos. NATO, anot jo, tai daro jau daug metų.27 ES šalių gynybos ministrai trečiadienį susitikime Švedijoje tarsis dėl tolesnio šaudmenų tiekimo Ukrainai.Nerimaujama, kad Rusijos užpulta šalis ateityje gali neturėti pakankamai artilerijos sviedinių. Jau vasarį Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu ES ministrų susitikime sakė, kad Ukrainai baigiasi šaudmenys.

ES gynybos ministrai renkasi Stokholme aptarti artilerijos sviedinių gamybos ir tiekimoStokholme trečiadienį renkasi Europos Sąjungos valstybių gynybos ministrai aptarti planų didinti gynybos pramonės gamybą ES ir tiekti Ukrainai kuo daugiau artilerijos sviedinių.Už vidaus rinką atsakingas Europos Komisijos narys Thierry Bretonas prieš susitikimą komentaruose žiniasklaidai paragino Europos gynybos bendroves prisitaikyti prie didelio intensyvumo konflikto Ukrainoje ir pereiti prie „karo ekonomikos“.Pastangos apginkluoti Ukrainą gintis nuo Rusijos invazijos po daug metų trukusio išlaidų mažinimo ES gynybos viešuosius pirkimus pakreipė nauja kryptimi.T. Bretonas sakė, kad sėkmingai padidinti gynybos produktų gamybą ES bus labai svarbu, nes valstybės narės galės papildyti savo atsargas ir toliau tiekti Ukrainai. „Turime tai daryti lygiagrečiai“, – sakė jis.Padėti gynybos bendrovėms gauti privačių lėšų ir ES finansavimą, kad jos galėtų plėsti gamybos pajėgumus ir patenkinti didėjančią paklausą, yra vienas iš Komisijos nario tikslų.Kaip vieną iš galimų tokio viešojo ir privačiojo sektorių finansavimo mechanizmo projektų T. Bretonas įvardijo bendrą ES šalių vykdomą didelio kiekio 155 mm artilerijos sviedinių pirkimą Ukrainai.ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis, kuris taip pat planuoja dalyvauti susitikime, pritarė vasario mėnesį Estijos pateiktam pasiūlymui ES šalims sutelkti išteklius. Šis veiksmas įkvėptas Europos Komisijos vykdyto vakcinų nuo COVID-19 pirkimo.ES iki šiol suteikė Ukrainai 3,6 mln. eurų karinės pagalbos, tačiau bendras masinis artilerijos sviedinių pirkimas išryškino gamybos iššūkius, su kuriais susiduria Europos gynybos pramonė.Susitikime dalyvaus NATO sekretorius Jensas Stoltenbergas ir Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pavaduotojas taikos operacijoms Jeanas-Pierre‘as Lacroix.

EK pirmininkė: Kanada pirmosiomis dienomis išgelbėjo UkrainąKelerius metus Kanados vykdytas Ukrainos karių apmokymas, anot Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen, svariai prisidėjo prie Ukrainos gynybinių pajėgumų.„Nepervertinu: Kanada pirmosiomis dienomis išgelbėjo Ukrainą“, – teigė U. von der Leyen antradienį sakydama kalbą parlamente Otavoje per pirmąjį savo oficialų vizitą šioje Šiaurės Amerikos šalyje.„Jūs anksčiau nei daugelis kitų, įskaitant daugelį europiečių, supratote įvykių Ukrainoje svarbą“, – kalbėjo U. von der Leyen. Kanada, kuri jau po Rusijos 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos pradėjo ukrainiečių karių karinį mokymą, esmingai prisidėjo prie Ukrainos gynybinių pajėgumų Rusijos invazijos pradžioje 2022 metų vasarį.U. von der Leyen padėkojo Kanados premjerui Justinui Trudeau ir už bendradarbiavimą remiant užpultą šalį. „Viską, ką padarėme dėl Ukrainos, mes padarėme kartu“, – pabrėžė ji.

Baltarusija rengia naują karinę doktriną Baltarusijos gynybos ministerijai pavesta parengti naują karinę doktriną. Taip esą reaguojama į „globalios politinės įtampos eskalaciją“, praneša agentūra „Reuters“, remdamasi Rusijos agentūra TASS.Baltarusijos Saugumo taryba atitinkamoje rezoliucijoje nurodė „globalios geopolitinės įtampos kontekste“ įgyvendinti priemones, „kurių tikslas yra nuo išorės ir vidaus grėsmių apsaugoti nepriklausomybę, teritorinį vientisumą ir konstitucinę tvarką“. Daugiau detalių kol kas nežinoma.

Zelenskis paaiškino, kodėl tęsiama Bachmuto gynyba Tęsiantis nuožmiems mūšiams dėl Bachmuto, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo visiems šalies rytuose esančio miesto gynėjams ir kartu įspėjo dėl galimų Rusijos užkariavimų Rytų Ukrainoje.„Mums yra aišku, kad jie po Bachmuto gali eiti toliau“, – sakė V. Zelenskis interviu JAV stočiai CNN. Rusų pajėgos esą tada turėtų „laisvą kelią į kitus Ukrainos miestus, Donecko kryptimi“.Žinoma, kad Kyjivas turi galvoti ir apie savo kareivių gyvybes, kalbėjo prezidentas. „Tačiau laukdami ginklų ir papildymo, o armijai ruošiantis kontrpuolimui, turime daryti viską, ką galime“, – pridūrė jis. Ukrainos ginkluotosios pajėgos esą pasiryžusios išlaikyti Bachmutą. „Visi sako, kad turime Bachmute likti stiprūs“, – pažymėjo V. Zelenskis.Dėl Bachmuto, kuriame prieš karą gyveno per 70 000 žmonių, jau daug mėnesių vyksta smarkūs mūšiai. Donecko srityje esantis miestas dabar jau sugriautas. Pirmiausiai ten veikianti samdinių grupuotė „Vagner“ kaltinama nuožmumu.Maskva neseniai patvirtino, kad neatsisako tikslo užimti Bachmutą. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu miesto užkariavimą antradienį pavadino lemiamu tolesniam Rusijos puolimui.

Ekspertai: Rusijos armija negalėtų prasibrauti gylyn į Ukrainą, jei užimtų Bachmutą Naujausios JAV karo studijų instituto (ISW) analitikų įžvalgos prieštarauja Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio teiginiams, kad rusams užėmus Bachmutą „kelias į kitus Ukrainos miestus Donecko kryptimi būtų atviras“. „Vargu ar Rusijos kariai iškovos daugiau nei taktinę pergalę po 10 mėnesių trukusių puolimų“, – teigia ISW. Iš Bachmuto skirtingomis kryptimis eina du keliai – į Kostiantynivką į vakarus ir į Slovjanską bei Kramatorską į šiaurės vakarus. Puolimai abiem kryptimis nepalaikys vienas kito, todėl Rusijos vadovybė turės pasirinkti vieną, kad turėtų bet kokią sėkmės galimybę, sakoma naujausioje ISW analizėje. Be to, Ukrainos pajėgos abiejuose keliuose pastatė stiprius įtvirtinimus. Rusijos kariuomenei, pasak analitikų, be kita ko nebeužtenka šarvuočių, o dabar Bachmutą šturmuojantys „puolimo būriai“ veikia supaprastinta taktika ir, greičiausiai, neturi manevrinės kovos įgūdžių. ISW, remdamasi atvirų šaltinių analize, padarė išvadą, kad Rusijos pajėgos užėmė rytinę Bachmuto dalį už Bachmutkos upės.

Ukrainos gynybos pajėgos „pataikė į Rusijos priešlėktuvinių raketų sistemą“Ukrainos kariuomenė teigia pataikiusi į Rusijos priešlėktuvinę raketų sistemą.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas vakare pranešė, kad šalies gynybos pajėgos sėkmingai smogė Rusijos priešlėktuvinei sistemai „Buk“.Per pastarąją parą Ukrainos kariai sudavė devynis smūgius Rusijos pozicijoms, teigiama atnaujintame pranešime „Telegram“.

Melitopolyje – sprogimai okupantų bazėje Kovo 7 d. vakare Rusijos okupantų bazės Melitopolyje vietoje nugriaudėjo galingi sprogimai, „Telegram“ pranešė meras Ivanas Fiodorovas.I. Fiodorovas pridūrė, kad laukia oficialaus patvirtinimo apie smūgį okupantams.https://t.me/ivan_fedorov_melitopol/1474

Sakartvele – masiniai protestaiKaip praneša „Georgia Online“, trečiadienį, kovo 7 d., prie Gruzijos parlamento susirinko protestuotojai prieš „užsienio agentų“ įstatymo projektą, kuris, kaip tikimasi, apribos nevyriausybinių organizacijų laisvę šalyje. Į įvykio vietą buvo dislokuotos specialiosios pajėgos.Protestuotojai įstatymą vadina „rusišku“, keliančiu grėsmę Gruzijos europinei integracijai. Jie ragina neleisti jam būti priimtam.Po parlamento pastatu protestuotojai išskleidė ES vėliavas ir skandavo „Ne Rusijos įstatymams“. Jų bandymai prieiti prie parlamento pastato prieigų baigėsi susirėmimais su teisėsaugininkais.

Programišiai atakavo Vokietijos koncerną „Rheinmetall“, ketinantį gaminti tankus UkrainojeVokietijos ginklų gamybos koncernas „Rheinmetall“ antradienį patyrė didžiulę kibernetinę ataką, bet ji nepadarė didesnės žalos jo IT sistemoms, praneša DPA.Manoma, kad prieš „Rheinmetall“ buvo surengta DDoS ataka, kurios metu bandoma perkrauti serverius daugybe užklausų ir taip juos išvesti iš rikiuotės.Pasak oficialaus koncerno atstovo, laikinai nepasiekiama buvo tik kompanijos svetainė, kurią prižiūri išorinis operatorius, bet visa kita IT infrastruktūra išliko stabili.„Nėra jokių požymių, kad "Rheinmetall" vidinė IT infrastruktūra nukentėjo dėl galimo duomenų nutekinimo. Nemanoma, kad bus patirta finansinių nuostolių", - pridūrė jis.Pasak ekspertų, „Rheinmetall“ yra Rusijos vardu veikiančių programišių taikinys, kadangi koncernas, be kita ko, tiekia Ukrainai pėstininkų kovos mašinas.Kovo 4 d. pasirodė pranešimų, kad „Rheinmetall“ ketina statyti Ukrainoje tankų gamyklą ir kad derybos šiuo klausimu jau vyksta. 

Zelenskis: Rusijai reikia bent kokios nors pergalės – nedidelės pergalėsPrezidentas Volodymyras Zelenskis paaiškino Bachmuto svarbą Donecko regione ir kodėl Ukrainos kariuomenė ir toliau tęsia miesto gynybą. Jei okupantams pavyks užimti Bachmutą, Rusijai atsivers kelias į kitas gyvenvietes. „Suprantame, kad po Bachmuto jie gali eiti toliau. Jie gali eiti į Kramatorską, jie gali eiti į Slovjanską, kelias po Bachmuto į kitus Ukrainos miestus, Donecko kryptimi rusams bus atviras. Štai kodėl mūsų vaikinai ten stovi“, – interviu CNN aiškino V. Zelenskis.Prezidentas pažymėjo, kad Bachmuto gynyba buvo taktinis Ukrainos sprendimas. Tuo pat metu Rusijos okupantų motyvai yra visai kitokie.„Mes suprantame, ko Rusija ten nori pasiekti. Rusijai reikia bent kokios nors pergalės – nedidelės pergalės – net ir sunaikinant viską Bachmute, tiesiog išžudant visus ten esančius civilius gyventojus“, – pridūrė V. Zelenskis.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios žuvo 12 žiniasklaidos darbuotojų, dar 21 buvo sužeistasEuropos Tarybos žurnalistų apsaugos platformos ataskaitos duomenimis, nuo Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios mažiausiai 12 žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų žuvo, atlikdami savo profesinę pareigą, o dar 21 buvo sužeistas, praneša „Ukrinform“.„Pastaraisiais metais nerimą kelia didėjantis išpuolių prieš žurnalistus ir grasinimų jiems skaičiaus didėjimas. Daug žurnalistų parodė drąsą, o kiti sumokėjo savo gyvybėmis už teisę nušviesti Rusijos agresiją prieš Ukrainą“, – pareiškė Europos Tarybos generalinė sekretorė Marija Pejčinović Burić.Ji pridūrė, kad nebaudžiamumas už išpuolius prieš žiniasklaidos darbuotojus „kelia grėsmę patiems mūsų visuomenės pamatams“, ir paragino valstybes nares „visiškai gerbti ir ginti žurnalistų teises, užtikrinti jų saugumą, apsaugoti jų šaltinius ir užkirsti kelią cenzūrai bei kitų formų kišimuisi į jų darbą“.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, organizacijos „Žurnalistai be sienų“ 2023 metų vasario 21 d. duomenimis, apie karą Ukrainoje rašo beveik 12 tūkst. žurnalistų, aštuoni iš jų žuvo.

Kare žuvo Ukrainos didvyris Mūšiuose už Donbasą žuvo Ukrainos didvyris, vadovavęs savo padaliniui „Wolves da Vinci“ Dmytro Kotsiubailo, kuriam buvo 2ų metai, antradienį vakare savo vaizdo žinutėje patvirtino Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Šiandien mūšyje žuvo Da Vinci, Ukrainos didvyris, savanoris, žmogus-drąsa, Dmytro Kotsiubailo. 67-osios atskiros mechanizuotos brigados kovotojas. Ji žuvo mūšyje netoli Bachmuto, mūšyje už Ukrainą“, – sakė V. Zelenskis. 2021 m. V. Zelenskis suteikė D. Kotsiubailo, kuris šalį gynė nuo 2014 metų, Ukrainos herojaus titulą, apdovanodamas Auksinės žvaigždės ordinu už asmeninę drąsą, parodytą ginant Ukrainos valstybinį suverenitetą ir teritorinį vientisumą. https://t.me/uniannet/91779

Siūloma privačią karinę bendrovę „Vagner“ pripažinti teroristine organizacijaSeimui siūloma Rusijos Federacijos privačią karinę bendrovę „Vagner“ pripažinti teroristine organizacija.Tokį rezoliucijos projektą įregistravo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, šio komiteto narys Saulius Skvernelis ir Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis."Rusijos Federacijos privati karinė bendrovė „Vagner“ yra teroristinė organizacija, o jos nariai samdiniai kelia grėsmę valstybės ir visuomenės saugumui“,- sakoma dokumento projekte. Jo autoriai kviečia ir kitas valstybes pripažinti bendrovę „Vagner“ teroristine organizacija.Dokumente siūloma Seimui griežtai pasmerkti bet kokių samdinių grupių, tokių kaip „Vagner“, įsteigtų remiant Rusijos Federacijos valdžiai, pasitelkimą vykdomiems agresijos nusikaltimams Ukrainoje.Rezoliucijos projekte kalbama ir apie būtinybę Lietuvai priimti Terorizmo prevencijos įstatymą, numatantį konkrečius kriterijus, kuriais remdamasi Lietuvos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija patvirtintų teroristinių organizacijų sąrašą, o asmenims už dalyvavimą į šį sąrašą įtrauktų teroristinių organizacijų veikloje būtų taikomos sankcijos, apibrėžtos galiojančiuose įstatymuose.

Rusijos specialiosios tarnybos mėgina rinkti žvalgybos duomenis Ukrainoje „užsienio žiniasklaidos vardu“Ukrainos saugumo tarnyba (UST) perspėja, kad Rusijos specialiosios tarnybos vis dažniau renka žvalgybos duomenis, dėdamosi užsienio žiniasklaidos priemonėmis, praneša „Interfax-Ukraina“.„Slaptai informacijai rinkti priešas naudoja specializuotas interneto platformas ir profesionalius Ukrainos žurnalistų interneto forumus. Šiuose šaltiniuose okupantai skelbia neva žinomų užsienio žiniasklaidos priemonių darbuotojų prašymus pateikti informacijos", – antradienį „Telegram“ kanale parašė UST atstovai.Rusai prašo žiniasklaidos darbuotojus ir kitus profilinių grupių narius pateikti medžiagos neva rengiamam „siužetui“ ar „dokumentiniam filmui“ apie karą Ukrainoje. Priešą pirmiausia domina informacija apie Rusijos raketų smūgių Ukrainos miestams padarinius, sprogimų vietas.Už atitinkamą informaciją „užsienio žurnalistai“ žada „honorarą“.„Tokiu būdu gauta informacija agresoriui reikalinga koreguojant pakartotines oro atakas prieš Ukrainos objektus“, – paaiškino UST.UST įspėja visuomenę apie tokius priešo žvalgybinės ir ardomosios veiklos atvejus ir imasi visapusiškų priemonių, kad kaltininkai būtų patraukti atsakomybėn.Be to, UST kreipiasi į piliečius, prašydama juos būti budrius ir nedelsiant informuoti teisėsaugos institucijas apie įtartinus nenustatytų abonentų „prašymus“.

Ukrainos URM atmetė Baltarusijos kaltinimus Ukrainos Užsienio reikalų ministerija paneigė, kad Kijevas yra susijęs su bandymu praėjusį mėnesį buvo susijęs su sabotuoti Baltarusijos aerodromą.Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka teigė, kad Ukrainos ir JAV žvalgybos tarnybos dalyvavo vasario pabaigoje įvykusiame bepiločio lėktuvo atakoje, dėl kurios atsakomybę prisiėmė Baltarusijos antivyriausybiniai aktyvistai.Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olegas Nikolenko pareiškime sakė: „Akivaizdu, kad tai dar vienas bandymas sukurti dirbtinę grėsmę iš Ukrainos, siekiant pateisinti (Baltarusijos) paramą Rusijos agresijai“.

Ukrainos vicepremjerė: Bachmute tebėra 4000 civilių, įskaitant 38 vaikus Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Irina Vereščiuk antradienį regioninei žiniasklaidai sakė, kad Bachmute liko mažiau nei 4000 civilių, įskaitant 38 vaikus.„Kiek mums žinoma, šiandien Bachmute tebėra maždaug 38 vaikai“, – AFP cituoja I. Vereščiuk žodžius.Šiame mieste, kuriame Donbaso regione vyksta įnirtingos kovos, prieš karą gyveno apie 70 000 žmonių.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Ukraina yra pasiryžusi ginti apsuptą miestą.Janas Gaginas, Rusijos okupuotoje Donecko dalyje suburtų lyderių patarėjas, tvirtino, kad Rusijos pajėgos kontroliuoja maždaug pusę Bachmuto, o Jevgenijus Prigožinas, „Vagner“ samdinių grupės, kurios kariai vadovauja puolimui, įkūrėjas, sakė, kad miestą tebegina 12 000 ir 20 000 Ukrainos karių.Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu antradienį pareiškė, kad Bachmuto užgrobimas leis Maskvos pajėgoms pradėti tolesnius puolimo veiksmus.

Ukraina iš rusų nelaisvės susigrąžino dar 130 karių Ukraina vėl apsikeitė karo belaisviais su Rusija, namo grįžo 130 šalies gynėjų.Kaip rašo antradienį „Ukrinform“, Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas tai pranešė „Telegram“ kanale.„Dar vienas apsikeitimas belaisviais – mums pavyko susigrąžinti 130 mūsų žmonių – 126 gynėjus ir 4 gynėjas. Tai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai, nacionaliniai gvardiečiai, pasieniečiai, Valstybinės specialiosios transporto tarnybos darbuotojai“, – pažymėjo jis.Pasak A. Jermanko, tarp paleistų iš rusų nelaisvės ukrainiečių yra 87 Mariupolio gynėjai, iš kurių 71 kovojo „Azovstal“ gamykloje.Jis taip pat informavo, kad pavyko išlaisvinti 35 žmones, kurie pateko į rusų nelaisvę Bachmuto ir Soledaro rajonuose.„Daugelis žmonių, kuriuos šiandien susigrąžinome, yra sunkiai sužeisti. Kaip sako prezidentas Volodymyras Zelenskis, valstybė turi pasirūpinti kiekvienu iš jų. Kiekvienas mūsų didvyris turi jausti, kad valstybė juo rūpinasi“, – pridūrė A. Jermakas.

Pamaskvyje aptiktos slaptos „Vagner“ samdinių kapinės Maskvos srityje aptiktos Ukrainoje nukautų privačios karinės kompanijos „Vagner“ samdinių kapinės, praneša UNIAN. Gautomis žiniomis, Mavrino kaime atsirado mažiausiai 27 nauji kapai.Pasak portalo „Moskva online“, ant kiekvieno kapo padėtos vienodos puokštės ir vienodi vainikai su „Vagner“ emblema, kurioje išgraviruoti žodžiai „Kraujas, garbė, tėvynė ir narsa“. Be to, ant kiekvieno kapo – raudona plastikinė stiklinė su užrašu „Gal arbata, o gal ir ne“.Spėjama, kad čia palaidoti Rusijos kalėjimuose užverbuoti nusikaltėliai, žuvę Ukrainoje.Tarp 27 palaidotų „vagnerininkų“ – tik du Maskvos gyventojai, keturi – iš Azerbaidžano ir Kirgizijos, kiti – iš įvairių Rusijos regionų. Samdinių amžius – nuo 21 iki 55 metų.„Pagal nusikaltimų, už kuriuos žuvusieji atliko bausmes, sąrašą galima studijuoti baudžiamąjį kodeksą: čia yra visko, nuo 105-ojo str. (nužudymas) iki 222-ojo str. (neteisėta ginklų apyvarta). Bet daugiausia tų, kurie buvo nuteisti pagal 228-ąjį „liaudies“ str. (narkotikų platinimas)“, – rašoma pranešime.Per karą Ukrainoje Jevgenijaus Prigožino samdinių daliniai prarado daugiau kaip 30 tūkst. žmonių, iš kurių 9 tūkst. žuvo.

Ukrainos vyriausybė pritarė priverstinei vaikų evakuacijai iš karo veiksmų zonųUkrainos ministrų kabinetas patvirtino priverstinės vaikų evakuacijos iš aktyvių karo veiksmų zonų mechanizmą.Kaip praneša „Ukrinform“ , Laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministerija apie tai informavo „Telegram“ kanale.Pažymima, kad šį sprendimą inicijavo ir parengė Koordinacinis privalomos gyventojų evakuacijos štabas. Vaikų gyvybės apsaugos ir neatidėliotinos evakuacijos iš ypač pavojingų teritorijų klausimus asmeniškai kontroliuoja Ukrainos vicepremjerė – laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščuk.Nuo šiol privalomos evakuacijos pagrindas yra sričių karinių administracijų sprendimas, suderintas su karinės vadovybės organais ir Koordinaciniu privalomos gyventojų evakuacijos štabu.Priverstinai evakuojamus vaikus turės lydėti vienas iš tėvų, juos pavaduojantis asmuo ar kitas teisėtas atstovas.Karo veiksmų zonoje atsidūrę vaikai negali savimi pasirūpinti. Todėl visa atsakomybė už juos tenka suaugusiems. Tėvams ar globėjams neleidžiama atsisakyti privalomos evakuacijos, nes nuo to priklauso vaikų saugumas.„Valstybės pareiga – saugoti vaikų gyvybę ir sveikatą. Šiandien priimtas sprendimas turėtų paskatinti tėvus rimčiau žiūrėti į vaikų evakuacijos klausimą. Jeigu suaugusieji nesugeba pasirūpinti vaikų saugumu, tai padaryti turi valstybėi“, – sakė I. Vereščuk.Kaip pranešama, šiuo metu tik Bachmutas atitinka priverstinės vaikų evakuacijos iš karo veiksmų zonų kriterijus.Anksčiau Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis pareiškė, kad ministrų kabinetas rengia vaikų priverstinio išvežimo iš karo veiksmų zonų bent su vienu iš tėvų mechanizmą.

Ministras: Ukrainos energetikos sektorius gavo pagalbą iš 30 šaliųNuo plataus masto karo pradžios Ukraina gavo iš tarptautinių partnerių 450 elektros įrangos siuntų, jų bendras svoris yra 5650 tonų. Tai pranešė Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka.„Šios pagalbos dėka mums pavyko atkurti daugybę energetikos infrastruktūros objektų, į kurias rusai nusitaikė raketomis, bepiločiais orlaiviais ir artilerija. Tai didžiulis indėlis į Ukrainos energetinį stabilumą ir galiausiai mūsų ateities pergalę“, – pabrėžė H. Haluščenka.Ukraina gavo daugiau nei 1700 elektros generatorių, apie 1000 transformatorių, mobiliųjų dujinių katilų, specialiosios įrangos, aukštos įtampos elektros perdavimo linijų remonto įrangos, mobiliąją kabelių laboratoriją. Apskritai Ukraina gavo pagalbą iš 30 šalių.„Su partnerių pateikta įranga atnaujinome elektros ir šilumos tiekimo paslaugas milijonams ukrainiečių, išgyvenome tą itin sudėtingą žiemą ir jau rengiamės kitam šildymo sezonui. Tarptautinė koalicija prisideda ne tik prie mūsų energetinio saugumo, bet ir prie pasaulinio energetinio saugumo“, – apibendrino H. Haluščenka.

Rusų nužudytas karo belaisvis ukrainietis kilęs iš daugiavaikės šeimos, gyvenančios Žytomyro srityje Rusų nužudytas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 30-osios atskirosios mechanizuotosios brigados karys Tymofijus Šadura kilęs iš Žytomyro srities Liubaro bendruomenės Mala Derevičkos kaimo.Tai antradienį „Ukrinform“ korespondentui papasakojo Liubaro bendruomenės Hleznės apygardos seniūnas Serhijus Melnykas.„T. Šadura – iš Mala Derevičkos kaimo. Jis buvo mobilizuotas ir pernai gruodžio pabaigoje išvyko ginti Ukrainos. Jis kilęs iš gausios šeimos, kurioje augo šeši vaikai – penki sūnūs ir dukra. Tymofijus buvo vyriausias“, – sakė seniūnas.Anot jo, vyras dirbo kolūkyje, paskui ūkininkavo namuose. Savo šeimos neturėjo, gyveno su mama.„Visi bendruomenės žmonės yra sukrėsti ir verkia. Tymofijus pasielgė kaip didvyris, ištardamas „Šlovė Ukrainai!“ – sakė S. Melnykas.Pirmadienį socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašas, kuriame į okupantų rusų nelaisvę patekęs Ukrainos karys sako: „Šlovė Ukrainai“. Iškart po šių žodžių rusai nušauna ukrainietį. Ukrainos prezidento biuro atstovai pažadėjo, kad už jo mirtį bus atkeršyta.Ukrainos generalinė prokuratūra pradėjo tyrimą dėl beginklio žmogaus sušaudymo.

JT vadovas vyksta į Ukrainą Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas vyksta vizito į Ukrainą. Tai antradienį pranešė JT atstovas spaudai Stephane Dujarric, kuriuo remiasi „Reuters“.„Generalinis sekretorius ką tik atvyko į Lenkiją“, iš kur toliau vyks į Ukrainą, tvirtino atstovas.Jo duomenimis, trečiadienį šalyje A. Guterresas susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Pagrindinė JT vadovo viešnagės tema bus galimybė pratęsti susitarimą su Rusija dėl ukrainietiškų grūdų eksporto.

Lenkijos gynybos ministerija: Błaszczakas nesakė, kad oro gynybos kompleksai „Patriot“ jau UkrainojeLenkijos ministro pirmininko pavaduotojas, nacionalinės gynybos ministras Mariuszas Błaszczakas interviu Ispanijos leidiniui „La Razón“ nesakė, kad Ukraina jau gavo oro gynybos sistemų „Patriot“, bet pažymėjo, kad teigiamas sprendimas perduoti Kyjivui šių sistemų buvo priimtas Lenkijos pastangomis.Tai antradienį pranešė Lenkijos nacionalinės gynybos ministerija, atsakydama į „Ukrinform“ korespondento paklausimą.„Premjero pavaduotojas, gynybos ministras M. Błaszczakas (interviu leidiniui „La Razón“) ketino pabrėžti, kad Lenkijos pastangomis buvo priimtas sprendimas perduoti Ukrainai „Patriot“ bateriją“, – pareiškė ministerijos atstovai, pažymėdami, kad Lenkija jau perdavė Kyjivui pirmuosius tankus „Leopard“.Pasak ministerijos darbuotojų, M. Błaszczako žodžiai, kad esą Ukraina jau gavo oro gynybos sistemų „Patriot“, tikriausiai atsirado Ispanijos laikraštyje dėl vertimo klaidos.Ukrainos žiniasklaida paskelbė naujieną apie „Patriot“, remdamasi šiuo ispanų leidiniu.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, gruodžio pabaigoje JAV valstybės departamentas informavo apie 850 mln. dolerių vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą, kuriame, be kita ko, yra oro gynybos sistema „Patriot“.Lenkija jau nusiuntė Ukrainai pirmuosius keturis tankus „Leopard 2“ iš 14, kuriuos Varšuva ketina perduoti Kyjivui.

Lenkija praneša, kad šią savaitę perduos Ukrainai dar 10 „Leopard“ tankųLenkija šią savaitę perduos Rusijos užpultai Ukrainai likusius 10 iš 14 pažadėtų vokiškų kovinių tankų „Leopard 2“. Tai antradienį patvirtino lenkų gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas, kuriuo remiasi „Sky News“.„Keturi (tankai) jau yra Ukrainoje, dar 10 į Ukrainą atvyks šią savaitę“, – tvirtino M. Blaszczakas.Be minėtųjų „Leopard'ų“ Lenkija dar yra pažadėjusi Ukrainai 60 papildomų lenkiškų kovinių tankų „PT-91“.Vakarų sąjungininkės iš viso yra įsipareigojusios perduoti Ukrainai apie 300 tankų.

Šoigu: Bachmuto užėmimas sudarytų sąlygas tolesnėms puolamosioms operacijoms Nuožmių mūšių apimto Rytų Ukrainos Bachmuto miesto užėmimas sudarytų sąlygas tolesnėms puolamosioms operacijoms šalyje. Tai antradienį pareiškė Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu, kurį cituoja CNN.„Šis miestas yra svarbus Ukrainos pajėgų gynybinis centras Donbase, – karinėje konferencijoje Maskvoje kalbėjo S. Šoigu. – Jo užvaldymas sudarytų sąlygas tolesnėms puolamosioms operacijoms, skverbiantis gilyn į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynybą.“Ministras tvirtino, kad Rusijos kariuomenė jau esą yra užėmusi kelias gyvenvietes Bachmuto apylinkėse.S. Šoigu konferencijoje taip pat ėmėsi kaltinti JAV sumanius strategiją „palaužti Rusiją ginklais“. „Vakarų šalys didina ginkluotės ir technikos tiekimą Ukrainai, plečia Ukrainos karių mokymų programas“, – skundėsi Rusijos gynybos ministras. Nepaisant to, tai ukrainiečiams sėkmės tariamai neatneša. „Priešingai, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gretose stebimi didėjantys nuostoliai“, – aiškino S. Šoigu.Ministras tvirtino, kad vasarį, lyginant su sausiu, ukrainiečių žmogiškieji praradimai neva padidėjo 40 proc., iki 11 tūkst. karių. Tačiau šių S. Šoigu pateiktų duomenų nepriklausomai patvirtinti negalima.Nors Rusija vis kalba apie Bachmuto užėmimo svarbą, CNN pažymi, kad JAV ir NATO pareigūnai šio miesto reikšmę vertina kitaip. Pirmadienį JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pareiškė, kad jei rusų daliniai užimtų Bachmutą, to nebūtų galima laikyti operaciniu ar strateginiu Ukrainos kariuomenės pralaimėjimu. Pasak politiko, šio miesto reikšmė yra daugiau simbolinė.Tuo metu NATO žvalgybos skaičiavimai rodo, kad kiekvienam Bachmute iki šiol žuvusiam Ukrainos gynėjui tenka mažiausiai penki nukauti Rusijos kariai.

Žiniasklaida: Ukrainos pajėgos ties Bachmutu surengė kontrpuolimąUkrainos ginkluotosios pajėgos ties Bachmutu surengė kontrpuolimą. Apie tai rašo dienraštis „The New York Times“.Ukrainos pajėgoms pavyko nustumti rusus nuo paskutinio svarbaus greitkelio, vedančio į miestą. Tai leido išsaugoti tiekimo liniją ir atsitraukimo kelią, jeigu bus priimtas sprendimas atsitraukti iš Bachmuto. Dienraštis pažymėjo, kad Ukraina šį miestą naudoja kaip naujai mobilizuotų Rusijos karių ir „Vagner“ samdinių naikinimo tašką.

Kinija sulygino galimą ginklų tiekimą Rusijai su JAV karine parama Taivanui Kinijos užsienio reikalų ministras antradienį bet kokią galimą būsimą Pekino paramą Rusijos karui Ukrainoje sulygino su JAV ginklų pardavimu Taivanui, praneša CNN.„Kodėl JAV prašo Kinijos netiekti ginklų Rusijai, o pačios toliau juos parduoda Taivanui?“ – per spaudos konferenciją klausė Kinijos užsienio reikalų ministras Čin Gang.Pasak jo, „absurdiška“, kad „aukšti JAV pareigūnai“ kišasi į Taivano klausimą, kuris, pasak jo, yra „Kinijos žmonių reikalas“. „Jokia kita šalis neturi teisės į jį kištis“, – kalbėjo jis.Kinijos valdančioji Komunistų partija demokratinį Taivaną laiko savo teritorijos dalimi, nors niekada jo nekontroliavo, o Kinijos lyderis Si Dzinpingas ne kartą atsisakė atmesti galimybę panaudoti jėgą „vėl suvienijant“ Taivaną su žemynine Kinijos dalimi.Antradienį Čin pakartojo šią Pekino poziciją. „Mes ir toliau nuoširdžiai ir visomis pastangomis sieksime taikaus susivienijimo, – sakė jis. – Kartu pasiliekame galimybę imtis visų būtinų priemonių.“Kalbėdamas apie kartą tarp Rusijos ir Ukrainos, Čin sakė, kad „Kinija nesukėlė šios krizės, ji nėra krizės šalis ir nesuteikė ginklų nė vienai pusei“.„Kinija visada priima savo sprendimą ir dėl savo pozicijos apsisprendžia savarankiškai, remdamasi klausimo esme, – sakė Čin. – Tarp karo ir taikos mes pasirinkome taiką; tarp sankcijų ir dialogo mes pasirinkome dialogą; tarp liepsnų kurstymo ir temperatūros mažinimo mes pasirinkome pastarąjį.“CNN primena, kad Pekino pastangoms prisistatyti taikdariu Ukrainos kare smarkiai pakenkė jo atsisakymas pripažinti karo pobūdį (iki šiol jis vengia žodžio „invazija“) ir diplomatinė bei ekonominė parama Maskvai.

Žiniasklaida: „Vagner“ pradėjo verbuoti savanorius iš psichoneurologinių dispanserių Įsivėlęs į konfliktą su Rusijos gynybos ministerija ir netekęs galimybės verbuoti kalinius, sukarintos grupuotės „Vagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas atsigręžė į psichoneurologinius dispanserius, rašo laikraštis „The Moscow Times“.Skelbimas apie tai, kad dabar, norint įstoti į „Vagner“, nebereikia psichiatro ir narkologo pažymos, taip pat fluorogramos, buvo patalpintas vienoje iš „Vagner“ grupių socialiniuose tinkluose. Informaciją apie ketinimus priimti  psichoneurologiniame dispanseryje gydytus asmenis patvirtino grupuotės verbuotojai.Laikraščio žurnalistas, apsimetęs savanoriu, susisiekė su „Vagner“ specialiąja telefono linija ir pranešė, kad gydosi psichoneurologiniame dispanseryje dėl nervų sistemos sutrikimo. Jis gavo oficialią instrukciją su reikalavimais naujokams ir pasiūlė pagal ją įsivertinti save. „Perskaitykite instrukciją, jei viskas normalu, mes jūsų laukiame“, – sakė verbuotojas.Instrukcijoje teigiama, kad grupuotė nepriima asmenų, „sergančių sunkiomis ligomis, trukdančiomis atlikti užduotis, priklausomų nuo narkotikų, taip pat sergančių hepatitu B ir C“. Tačiau jokių pažymų nereikalaujama, o atvykus į vietą rimtas medicininis patikrinimas taip pat neatliekamas, padaromas tik greitasis kraujo tyrimas ir šlapimo tyrimas dėl narkotikų. Visa tai verbuotojai vadina „nereikalingos biurokratijos pašalinimu“.„Vagner“ patiria „personalo trūkumą“: vasarį buvo sustabdytas samdinių verbavimas kalėjimuose ir kolonijose. Dabar kalinių verbavimu karui Ukrainoje užsiima pati Gynybos ministerija.JAV žvalgybos duomenimis, gruodį „Vagner“ kovotojų skaičius pasiekė 50 tūkst., iš kurių tik 10 tūkst. buvo profesionalūs samdiniai, o 40 tūkst. – J. Prigožino užverbuoti buvę kaliniai.Nuo karo pradžios „Vagner“ Ukrainoje prarado daugiau kaip 30 tūkst. kovotojų, iš jų 9 000 žuvo, sakė JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby, remdamasis žvalgybos pranešimais. Daugiau kaip 4 000 žmonių žuvo gruodį, kai „Vagner“ daliniai buvo mesti į Bachmuto šturmą. Iš visų žuvusiųjų 90 proc. buvo užverbuoti kaliniai, sakė jis.

Rusija tvirtina kontroliuojanti maždaug pusę Bachmuto Rusijos statytinis iš dalies okupuotoje Ukrainos Donecko srityje Janas Gaginas tikina, kad Rusijos kariuomenė neva kontroliuoja maždaug pusę Bachmuto.Kaip rašo „The Guardian“, J. Gaginas tai pareiškė Rusijos valstybinei naujienų agentūrai TASS.„Mūsų artilerija, technika ir kariai jau yra mieste. Jie kontroliuoja beveik pusę Bachmuto“, – aiškino J. Gaginas. Tačiau statytinis pridūrė neatmetantis galimybės, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos gali mėginti siekti proveržio.Pasak TASS, J. Gaginas taip pat tvirtino, kad rusų daliniai ugnimi kontroliuoja visus tenykščius asfaltuotus kelius.Nepaisant visko, „The Guardian“ pažymi, kad tiksli padėtis Bachmute išlieka iki galo neaiški, o J. Gagino pareiškimų nepriklausomai patvirtinti negalima.

Vengrijos užsienio reikalų ministras: Vakarai pasiduoda „karo psichozei“ Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjartas apkaltino Vakarus įsitraukiant į „karo psichozę“.„Briuselyje yra žmonių, kurie tai traktuoja kaipo varžybas: kas perduos Ukrainai daugiau ginklų – Europa ar JAV“, – sakė politikas pirmadienį parlamente Budapešte. Taip jis kalbėjo ragindamas parlamentarus pritarti rezoliucijai, kuria Rusija ir Ukraina raginama nedelsiant skelbti paliaubas ir pradėti taikos derybas.Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, nepaisant Rusijos invazijos į Ukrainą, palaiko gerus santykius su Kremliumi. Budapeštas nenoriai remia ES sankcijas Rusijai. Be Turkijos, Vengrija, be to, yra vienintelė NATO šalis, dar neratifikavusi Švedijos ir Suomijos narystės Aljanse. Balsavimas parlamente šiuo klausimu buvo nukeltas į mėnesio galą.P. Szijjartas yra ypač uolus dešiniojo populisto V. Orbano užsienio politikos rėmėjas. Jis iki šiol nėra grąžinęs Draugystės ordino, kurį 2021 metų gale gavo iš rusų kolegos Sergejaus Lavrovo.

Visoje Ukrainoje paskelbtas oro pavojusAntradienio rytą visoje Ukrainoje paskelbtas oro pavojus, praneša stotis „Sky News“.Kaip teigiama, apie antskrydžių pavojų perspėjančios sirenos vėl kaukia visose šalies srityse. Visą Ukrainą apimantis oro pavojus buvo paskelbtas ir pirmadienį.

Britų žvalgyba: mūšiai dėl Bachmuto ir toliau sekina abiejų pusių pajėgasUkrainos kariuomenės vykdoma rytinio Bachmuto miesto gynyba ir toliau sekina ne tik pačios Ukrainos, bet ir Rusijos pajėgas. Tai savo naujausioje, antradienį tviteryje paskelbtoje žvalgybos duomenų suvestinėje pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.Remiantis suvestine, praėjusį savaitgalį ukrainiečiams veikiausiai pavyko stabilizuoti savo gynybinį perimetrą, rusų daliniams prieš tai darius pažangą miesto šiaurėje. Kaip teigia ministerija, tikėtina, kad Bachmute esantiems Ukrainos kariams šiuo metu sudėtinga apsirūpinti reikiamomis atsargomis, nes Rusijos pajėgos praėjusią savaitę sunaikino tiltą per vienintelį asfaltuotą kelią į miestą, kurį iki tol vis dar kontroliavo ukrainiečiai.Nepaisant to, suvestinėje pažymima, kad pastarieji vieši ginčai tarp Rusijos samdinių grupuotės „Vagner“ ir šios šalies gynybos ministerijos dėl amunicijos tiekimo rodo, jog rusams sudėtinga išlaikyti didelį žmogiškųjų išteklių ir amunicijos kiekį, būtiną pažangai pagal dabartinę Maskvos taktiką.JK gynybos ministerija tokiomis suvestinėmis dalinasi kasdien, nuo pat Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d.

Ukraina nori gauti iš JAV kasetinių bombų Ukraina išplėtė prašymą iš JAV gauti prieštaringai vertinamų kasetinių bombų, įtraukdama ginklą, kurį norėtų išmontuoti ir panaudoti prieštankinių bombų mėtymui iš bepiločių orlaivių ant Rusijos pajėgų, pasak „Reuters“, pranešė du JAV įstatymų leidėjai.Kyjivas paragino Kongreso narius spausti Baltuosius rūmus, kad šie pritartų ginklų perdavimui, tačiau visiškai neaišku, ar prezidento Joe Bideno administracija tai patvirtins savo parašu. Kasetinė amunicija, kurią draudžia daugiau kaip 120 šalių, paprastai paleidžia didelį kiekį mažesnių bombų, kurios gali nesirinktinai žudyti didelėje teritorijoje ir kelti grėsmę civiliams gyventojams.Ukraina nori įsigyti MK-20, oru gabenamą kasetinę bombą, kad galėtų atskirus sprogmenis paleisti iš bepiločių orlaivių, sakė JAV atstovai Jasonas Crow ir Adamas Smithas, abu dirbantys Atstovų Rūmų ginkluotųjų pajėgų komitete. Pasak jų, tai papildymas prie 155 mm artilerijos kasetinių sviedinių, kurių jau paprašė Ukraina.Jie sakė, kad Ukrainos pareigūnai praėjusį mėnesį Miuncheno saugumo konferencijoje ragino JAV įstatymų leidėjus spausti Baltuosius rūmus pritarti. Ukraina tikisi, kad kasetinė amunicija suteiks jai pranašumą žūtbūtinėje kovoje su Rusijos pajėgomis rytų Ukrainoje.Ukrainos vyriausybė yra viešai pareiškusi, kad nori JAV kasetinės amunicijos. Apie prašymą dėl MK-20, dar vadinamų CBU-100, anksčiau nebuvo pranešta.Sprogmenys kovai su „žmonių bangomis“Ukraina nori šiais artilerijos sviediniais – dvejopos paskirties įprastine patobulinta amunicija (DPICM) – sustabdyti „žmonių bangos“ tipo atakas, kurias Rusija kelis mėnesius rengia siekdama užimti sugriautą rytinį Bachmuto miestą, sakė įstatymų leidėjai.Kiekvienas toks sviedinys išbarsto 88 sprogmenis. MK-20 nešamas lėktuvu, o šis skrydžio viduryje atsidaro ir išmeta daugiau kaip 240 į strėles panašių nedidelių bombų.Ukrainos kariuomenė mano, kad šie šaudmenys „turi geresnes šarvo pramušimo galimybes“ nei tie, kuriuos dabar mėto iš bepiločių orlaivių, sakė Ginkluotųjų pajėgų komiteto narys demokratas A. Smithas.Ukraina, kovojanti su priešu, turinčiu daugiau gyvosios jėgos ir ginkluotės, bepiločius orlaivius plačiai naudoja stebėjimui ir sprogmenų mėtymui ant Rusijos pajėgų.Demokratas ir JAV kariuomenės veteranas J. Crow sakė, kad galbūt pritartų MK-20 perdavimui su garantijomis, kad ukrainiečiai išmontuos bombas ir „panaudos jas nekasetiniam darbui“.

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko apie 154 830 karių Rusija nuo visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasario 24-ąją iki 2023 m. kovo 7-osios Ukrainoje jau neteko apie 154 830 karių (+1 060 per pastarąsias 24 val.), praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Štabo duomenimis, per šį laikotarpį Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 3 432 (+9) Rusijos tankus, 6 714 (+11) šarvuotųjų kovos mašinų, 2 456 (+23) artilerijos sistemas, 488 daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 253 (+3) priešlėktuvinės gynybos sistemas, 303 (+1) lėktuvus, 289 sraigtasparnius, 5 323 (+16) automobilius, 18 laivų, 2 095 (+9) dronus, 236 (+2) specialiosios technikos vienetus ir 873 sparnuotąsias raketas.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys nuožmūs mūšiai.

Podoliakas: Bachmuto gynyba – strateginė Ukrainos kariuomenės sėkmėUkrainos prezidento padėjėjas Michailas Podoliakas sakė, kad Ukrainai reikėjo laimėti laiko ir padaryti nuostolių Rusijos kariuomenei. „Ji savo užduotis įvykdė 1000 proc. Viena vertus, kariuomenė įgyvendino planą, kaip sunaikinti pagrindinę priešo kovinės parengties grupę, kita vertus, užtikrino dešimčių tūkstančių Ukrainos kariškių apmokymą ir parengimą pasirengti kontrpuolimui“, – sakė M. Podoliakas.Pasak jo, net jei bus priimtas sprendimas atsitraukti į palankesnes pozicijas, Bachmuto gynyba bus būsimos pergalės pagrindas.

JK šaudmenų atsargos dėl karo Ukrainoje „pavojingai sumažėjusios“Atkurti po karo Ukrainoje sumažėjusias Jungtinės Karalystės šaudmenų atsargas gali prireikti mažiausiai dešimties metų, todėl gali kilti pavojus JK nacionaliniam saugumui, perspėjo įstatymų leidėjai.Bendruomenių rūmų gynybos komitetas teigė, kad JK ir kitos NATO sąjungininkės, siekdamos aprūpinti Kyjivą kovoje su užpuolusia Rusija, leido savo šaudmenų atsargoms sumažėti iki „pavojingai žemo lygio“.Komitetas teigė, kad būdas, kuriuo Vakarų vyriausybės įsigyja ginkluotę, „neatitinka tikslo“, ir paragino Gynybos ministeriją parengti veiksmų planą, kad būtų sutrumpintas laikas, reikalingas atsargoms atkurti.„Akivaizdu, kad JK ir jos NATO sąjungininkės leido amunicijos atsargoms sumažėti iki pavojingai žemo lygio“, – teigė komitetas. – Nors Rusija taip pat susiduria su savo atsargų mažėjimu, kiti priešininkai gali išlaikyti ir galbūt padidinti savo atsargas. Todėl negalėjimas papildyti JK atsargų kelia pavojų ne tik mūsų gebėjimui aprūpinti Ukrainą, bet ir atremti bet kokią grėsmę mūsų pačių saugumui“.Komiteto įspėjimas atkartoja gynybos sekretoriaus Beno Wallace‘o išreikštą susirūpinimą. Jis sakė, kad ginkluotosios pajėgos visoje Europoje moka kainą už ilgus metus trukusį atsargų „ištuštinimą“.Praėjusį mėnesį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paragino sąjungininkus skubiai padidinti gamybą, nes ukrainiečiai išnaudoja šaudmenis greičiau, nei Vakarai sugeba jais aprūpinti.Komiteto pirmininkas Tobiasas Ellwoodas sakė: „Rusijos įsiveržimas į Ukrainą turėtų būti skambutis Vakarams. Saugumas ir demokratija yra sunkiai iškovojami ir lengvai prarandami dalykai. Galingos, atsparios ginkluotosios pajėgos, stovėdamos petys į petį su mūsų sąjungininkais užsienyje, yra geriausia atgrasymo nuo agresijos priemonė“.Gynybos ministerijos atstovas sakė, kad ir toliau „teikiami užsakymai pakeisti Ukrainai perduotą amuniciją, o ministerija turi papildomus 560 mln. svarų sterlingų (673 mln. JAV dolerių) atsargoms padidinti“.

Kinija: Ukrainos krizę valdo „nematoma ranka“Konfliktą Ukrainoje, pasak Kinijos užsienio reikalų ministro Quin Gango, valdo „nematoma ranka“, siekianti krizės pratęsimo ir eskalacijos. „Nematoma ranka“ naudojasi „Ukrainos krize, kad pasiektų tam tikrų geopolitinių tikslų“, – sakė jis kasmetinės parlamento sesijos Pekine kuluaruose, praneša agentūra „Reuters“.Konfliktai, sankcijos ir spaudimas esą neišspręs problemos. „Taikos derybų procesas turi prasidėti kuo greičiau, o visų pusių teisėti saugumo klausimai turi būti gerbiami“, – patvirtino Quin Gangas Kinijos poziciją Ukrainos kare.Kinija, anot ministro, „nedalyvauja krizėje“ ir „nė vienai konflikto pusei neperdavė ginklų“. Kaltinimus, sankcijas ir grasinimus Kinijai ministras pavadino „visiškai nepriimtinais“.JAV pagrasino Kinijai sankcijomis, jei Pekinas tieks Rusijai mirtinus ginklus.

Zelenskis nurodė stiprinti Bachmuto gynybąPo spėlionių apie pasitraukimą iš smarkių mūšių alinamo Bachmuto Rytų Ukrainoje Kyjivas skelbia, kad kariuomenės vadovybė netgi pasirengusi stiprinti pozicijas mieste. Priimtas vieningas sprendimas nesitraukti, pirmadienio vakarą paskelbtame vaizdo įraše sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Ukrainos pajėgos gina kiekvieną Ukrainos dalį ir darys tai toliau“, – pabrėžė jis.V. Zelenskis teigė nurodę kariuomenei rasti papildomų pajėgų miestui ginti. „Nurodžiau Generaliniam štabui rasti reikiamų pajėgų, kad būtų galima padėti žmonėms Bachmute“, – kalbėjo prezidentas. Ukrainoje esą nėra teritorijų, „apie kurias galima pasakyti, kad iš jų galima pasitraukti“.Bachmute jau nuo praėjusios vasaros vyksta smarkūs mūšiai. Kova dėl nedidelio pramoninio miesto, kuriame prieš Rusijos invaziją gyveno apie 70 000 žmonių, yra iki šiol ilgiausia Ukrainos kare ir pareikalavusi daug aukų abiejose pusėse. Anot ekspertų, Bachmutas turi tik nedidelę strateginę reikšmę, tačiau jo užėmimas Rusijai pirmiausiai turėtų simbolinę svarbą.Miestas dabar apsuptas iš trijų pusių. Kaip atsargų papildymo ir galimo atsitraukimo maršrutas ukrainiečių gynėjams likęs tik kelias į Časiv Jarą į vakarus nuo Bachmuto.Rusijos samdinių grupuotės „Vagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas sakė, kad Ukrainos pajėgos prie Bachmuto sustiprino keturias pozicijas. „Vagner“ samdiniai esą blokavo Bachmutą, dabar Ukrainos kariai vėlgi mėgina apsupti rusų dalinius ir išardyti blokadą. „Ukrainiečių ginkluotosios pajėgos iki galo kovos dėl Artiomovsko (rusiškas Bachmuto pavadinimas), tai akivaizdu. Mes ir turime savo darbą padaryti iki galo“, – kalbėjo J. Prigožinas. Jis dar kartą pareikalavo daugiau amunicijos iš Rusijos karinės vadovybės.

Ekspertai: elitinių „Vagner“ dalinių gali neliktiRusija gali prarasti nemažą dalį elitinių „Vagner“ dalinių prie Bachmuto. Taip gali nutikti dėl nepalankios Rusijos kariuomenės padėties prie miesto. Artimiausiu metu Rusijos kariai negalės apsupti Bachmuto be didelių nuostolių, teigia JAV karo instituto (ISW) analitikai.Jų tikinimu, Rusijos gynybos ministerijai bus sunku rasti pakaitalą pajėgoms, kurias Maskva praras per susirėmimus su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis Bachmuto fronto linijoje.Dėl Bachmuto vykstanti kova gali labai skaudžiai atsiliepti privačiai karinei bendrovei (PKB)„Vagner“. Jos įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas, sprendžiant iš jo pastarųjų pareiškimų, regis, nuogąstauja, kad Rusijos gynybos ministerija nusprendė kovoti dėl Bachmuto iki paskutinio „Vagner“ samdinio. Apie tai rašo ISW.Elitinių PKB „Vagner“ pajėgų ženklus susilpninimas ar sunaikinimas turės teigiamų padarinių už mūšio lauko ribų. Stiprus smūgis J. Prigožino, vieno iš radikaliausių Rusijos nacionalistų, reputacijai ir įtakai būtų svarbus pasiekimas, kalbant apie ilgalaikes perspektyvas, kad Rusija vėl pradės blaiviai mąstyti, teigia ISW ekspertai. Tuo suinteresuota ir Amerika, ir Ukraina, kuri didina mūšio dėl Bachmuto svarbą.Tuo tarpu Kremlius sugrįžta prie savo ankstesnių nesėkmingų savanorių verbavimo ir slaptos mobilizacijos kampanijų, kad nereikėtų skelbti dar vieno didelio masto privalomojo šaukimo į frontą.Savanorių verbavimo kampanijos gali reikšti ir tai, kad senka mūšiui pasirengusių karių rezervas, reikalingas tolesnėms puolamosioms operacijoms vykdyti po mūšio dėl Bachmuto ir po nesėkmingų puolimų netoli Vuhledaro bei Luhansko srityje.

Chersono srityje ant rusų paliktų sprogmenų užvažiavus traktoriui, vienas žmogus žuvo, dar vienas buvo sužeistas.Pasak Chersono regiono karinės administracijos, tragedija įvyko atliekant lauko darbus, kai traktorius užkliuvo ant nežinomo sprogstamojo objekto. Vienas žmogus nuo patirtų sužalojimų mirė vietoje, kitas buvo sužalotas, teigiama pranešime.

Ukraina prašo Vašingtono prieštaringai vertinamų kasetinių ginklųUkraina paprašė JAV prieštaringai vertinamų kasetinių ginklų, skelbia „Skynews“. Pranešama, kad Kijevas prašo šių ginklų – kasetinių bombų MK-20, kad numestų jas Rusijos pajėgoms iš dronų.Kasetiniai šaudmenys, uždrausti daugiau nei 120 šalių, gali žudyti didelėje teritorijoje ir kelia grėsmę civiliams.Ukraina tikisi, kad kasetiniai šaudmenys suteiks jai pranašumą slegiančioje kovoje su Rusijos pajėgomis Rytų Ukrainoje.Ukrainos vyriausybė viešai pareiškė norinti JAV kasetinių šaudmenų, tačiau anksčiau nebuvo pranešta apie peticiją dėl MK-20, taip pat žinomų kaip CBU-100.Prašymas yra papildomas prie 155 mm artilerijos kasetinių sviedinių, kurių Ukraina jau prašė, praneša „Reuters“.Ukrainos ambasada nukreipė „Reuters“ į gynybos ministeriją Kijeve, kuri iš karto neatsakė į prašymą pakomentuoti.Nacionalinio saugumo tarybos atstovė sakė, kad nors Ukraina ir Baltieji rūmai „glaudžiai koordinuoja“ karinę pagalbą, ji neturi „naujų pajėgumų“.

NATO: Rusija netoli Bachmuto prarado 5 kartus daugiau karių nei UkrainaNATO atstovas CNN su anonimiškumo sąlyga pirmadienį sakė, kad, Vakarų žvalgybos agentūrų duomenimis, Rusija prie Bachmuto prarado penkis kartus daugiau karių nei Ukraina.Jis pabrėžė, kad šios išvados padarytos remiantis daugelio veiksnių analize.Kijevas ne kartą tvirtino, kad per kovas dėl Bachmuto Rusijos kariuomenė patyrė didelių nuostolių, o miesto gynėjų užduotis ir yra pridaryti kuo daugiau žalos. Karo studijų institutas (ISW) taip pat pažymėjo, kad Rusijos kariuomenės bandymai užimti Bachmutą reikšmingai sumažino jos gebėjimą atakuoti kitomis kryptimis.„Tikėtina, kad Rusijos kariuomenei bus sunku artimiausiais mėnesiais vykdyti naujas puolamąsias operacijas, o tai Ukrainai suteikia galimybę pasinaudoti iniciatyva“, – pirmadienį paskelbtame pranešime sakė ISW.

Sulaikytas Odesos srities karinės administracijos viršininko pavaduotojasPirmadienį Ukrainos saugumo tarnybos (UST) pareigūnai sulaikė Odesos srities karinės administracijos viršininko pavaduotoją Ihorį Tkačuką.Tai pranešė šio Ukrainos regiono vadovas Maksymas Marčenka, kuriuo remiasi „Interfax-Ukraina“.„Kartu su teisėsaugos institucijomis toliau šaliname visus vadovus, kurie vis dar nesupranta, kaip jie turėtų atlikti savo tarnybines pareigas, tuo labiau karo metu. Šiandien UST sulaikė Odesos srities karinės administracijos viršininko pavaduotoją I. Tkačuką, šiuo metu atliekami tyrimo veiksmai“, – parašė „Telegram“ kanale M. Marčenka.Jis pažymėjo, kad visos detalės bus pateiktos vėliau.„Dar kartą pabrėžiu, jog niekada nesutiksime su jokia neteisėta asmenų veikla, kad ir kokias pareigas jie eitų“, – apibendrino Odesos srities karinės administracijos vadovas.Savo ruožtu Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas Oleksijus Hončarenka žurnalistams pranešė, jog I. Tkačukas buvo sulaikytas kilus įtarimui, kad jis paėmė kyšį.

Prezidentūra: Ukrainos armijoje yra „sutarimas toliau ginti“ BachmutąUkrainos prezidento padėjėjas Mychailo Podoliakas pirmadienį pranešė, kad Ukrainos armijoje yra „sutarimas“ toliau ginti šalies rytuose esantį Bachmuto miestą.„Kariškiai sutaria dėl būtinybės toliau ginti miestą ir sekinti priešo pajėgas ir drauge kuria (...) naujas gynybos linijas, jei padėtis pasikeistų“, – naujienų agentūrai AFP sakė M. Podoliakas.

Ukraina tiria karo belaisvio sušaudymo aplinkybesUkrainos generalinė prokuratūra pradėjo tyrimą dėl beginklio žmogaus sušaudymo.Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos generalinio prokuroro biuru.„Vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas žiaurus beginklio žmogaus sušaudymas, sukrėtė visuomenę. Ukrainos saugumo tarnybos Vyriausioji tyrimų valdyba įregistravo baudžiamąją bylą pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 2-osios dalies 438-ąjį straipsnį – karo įstatymų ir papročių pažeidimas. Procesui vadovaus Generalinės prokuratūros prokurorai“, – pareiškė Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas.Jis pabrėžė, jog net ir karas turi įstatymų.„Yra tarptautinės teisės normų, kurių nusikalstamas Rusijos režimas sistemingai nepaiso. Bet anksčiau ar vėliau už nusikaltimą bus baudžiama. Visi prie jo prisidėję asmenys turės atsakyti prieš įstatymą", – pridūrė generalinis prokuroras.Portalas primena, kad pirmadienį socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašas, kuriame į okupantų rusų nelaisvę patekęs Ukrainos karys sako: „Šlovė Ukrainai“. Iškart po šių žodžių rusai nušauna ukrainietį. Ukrainos prezidento biuro atstovai pažadėjo, kad už jo mirtį bus atkeršyta.Ukrainos ombudsmenas Dmytro Lubinecas jau nusiuntė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota karo belaisvio ukrainiečio egzekucija, tarptautiniams partneriams ir kolegoms iš įvairių pasaulio šalių.

Ukrainos žvalgyba: Rusija mobilizuoja į savo armiją hepatitu sergančius žmonesDėl kareivių stygiaus daliniuose Rusija mobilizuoja į savo armiją hepatitu sergančius žmones.Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiąja žvalgybos valdyba.Žvalgybai pavyko perimti vieno iš okupantų pokalbį su savo žmona. Iš jo aiškėja, kad rusas serga hepatitu. Bet mobilizacijos metu gydytojai jo neapžiūrėjo, jis iškart buvo išsiųstas į karo veiksmų zoną.

Ukrainos karo lakūnai tobulina įgūdžius JAV Du ukrainiečių pilotai Jungtinėse Valstijose tobulina skraidymo įgūdžius, pirmadienį pranešė Pentagonas, nors Vašingtonas, nepaisydamas Kyjivo spaudimo, ir toliau nesutinka tiekti Ukrainai naikintuvus F-16.JAV kariuomenės pareigūnas patvirtino, kad pilotai yra Tuksone, Arizonoje, ten vyksta „susipažinimo renginys“. „Šis renginys leidžia mums geriau padėti Ukrainos pilotams tapti efektyvesniais lakūnais ir patarti, kaip plėtoti jų pajėgumus“, – sakė Pentagono pareigūnas. „Per šį renginį pilotai neskraidys (...) o naudosis treniruokliu“, – sakė jis.Sekmadienį remdamasi trimis neįvardytais šaltiniais CNN pranešė, kad abu pilotai bus įvertinti dėl galimų mokymų valdyti F-16. Vis dėlto Pentagono pareigūnas sakė, kad niekas nepasikeitė dėl naikintuvų F-16 tiekimo Ukrainai.Jungtinės Amerikos Valstijos pažadėjo tvirtą paramą Kyjivui ir teikia milijardų dolerių vertės karinę pagalbą, įskaitant ginklus ir amuniciją, kad padėtų Ukrainos pajėgoms kovoti su Rusijos kariuomene. Vis dėlto JAV susilaiko siųsti naikintuvus F-16, nors prezidentas Volodymyras Zelenskis jų prašo nuo pat Rusijos įsiveržimo į jo šalį daugiau nei prieš metus. Kyjivas pabrėžia, kad šie lėktuvai būtų itin svarbūs ginantis nuo Rusijos raketų ir bepiločių orlaivių atakų.Vasario mėnesį interviu televizijai „ABC News“ JAV prezidentas Joe Bidenas sakė, kad Ukrainai „dabar nereikia F-16“.Programa Arizonoje „apima stebėjimą, kaip Ukrainos pilotai planuoja ir vykdo savo misiją skrydžių treniruokliuose“, siekiama nustatyti, „kaip galėtume geriau patarti Ukrainos oro pajėgoms panaudoti jų turimus ir mūsų suteiktus pajėgumus“, sakoma antrojo JAV pareigūno pranešime naujienų agentūrai AFP.

Pareigūnas: iš laikinai okupuotų teritorijų į Ukrainą pavyko grąžinti 307 vaikus Iš laikinai okupuotų teritorijų į Ukrainos valstybės kontroliuojamą teritoriją pavyko grąžinti 307 vaikus.Tai pirmadienį pranešė Ukrainos ombudsmenas Dmytro Lubinecas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Vasario pabaigoje Žmogaus teisių įgaliotinio biuras gavo prašymą padėti susigrąžinti vaiką, kuris yra rusų laikinai okupuotoje teritorijoje. Per kelias dienas biuro darbuotojų pastangomis berniuką pavyko perduoti jo močiutei. Dabar vaikas yra Ukrainoje“, – sakė D. Lubinecas.Ombudsmenas informavo, kad, Nacionalinio informacijos biuro duomenimis, iki šiol pavyko grąžinti į Ukrainą 307 ukrainiečių vaikus.Anksčiau Reintegracijos ministerija pranešė, kad dar du nepilnamečiai ukrainiečiai buvo grąžinti namo iš Rusijos Federacijos.

Karo nusikaltimų Ukrainoje tyrimo veikloje dalyvaus ir JAV Teisingumo departamentas Kovo 3 d. Lietuvos generalinė prokurorė Nida Grunskienė, kartu su kitų šešių valstybių bei Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokuratūros atstovais, bendradarbiaujančiais Eurojusto koordinuojamos jungtinės tyrimo grupės (JTG) veikloje tiriant tarptautinius bei karo nusikaltimus Ukrainoje, pasirašė susitarimo memorandumą su Jungtinių Amerikos Valstijų Teisingumo departamentu, skelbiama Lietuvos prokuratūros pranešime žiniasklaidai.Teisingumo departamento vardu memorandumą pasirašė Jungtinių Amerijos Valstijų generalinis prokuroras Merrickas B. Garlandas.Pranešama, kad šiuo susitarimu siekiama sustiprinti jungtinės tyrimo grupės narių ir JAV valdžios institucijų, vykdančių atitinkamus tyrimus, bendradarbiavimą.Pasirašymo ceremonijoje dalyvavusi Lietuvos generalinė prokurorė Nida Grunskienė pasidžiaugė, kad 2022 m. kovą Eurojustas pritarė Lietuvos prokuratūros pasiūlymui inicijuoti jungtinę tyrimo grupę, kuri netrukus sulaukė ir išskirtinio tarptautinio dėmesio bei pripažinimo.„Noriu padėkoti Eurojusto vadovams, patikėjusiems ir palaikiusiems Lietuvos iniciatyvą dėl šios jungtinės tyrimo grupės sudarymo ir visus šiuos metus labai daug padėjusiems. Taip pat nuoširdžiai džiaugiuosi išskirtinais sprendimais dėl Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokuratūros ir Jungtinių Amerikos Valstijų Teisingumo departamento dalyvavimo šios grupės veikloje. Be abejonės, tai labai reikšmingai prisidės prie skirtingose valstybėse atliekamų tyrimų efektyvumo, bendradarbiavimo bei galutinio tikslo – Ukrainoje įvykdytų karo nusikaltimų ištyrimo ir juos įvykdžiusių asmenų baudžiamojo persekiojimo“, – kalbėdama apie susitarimo memorandumo pasirašymą pabrėžė generalinė prokurorė N. Grunskienė.JAV generalinis prokuroras Merrickas B. Garlandas įvertino ne tik memorandumu užtikrinamą efektyvesnę, sklandesnę institucijų veiklą, bet ir siunčiamą žinią. „Tai taip pat yra signalas pasauliui, kad šios invazijos vykdytojai nepakenks mūsų bendrosioms laisvos ir demokratinės visuomenės vertybėms“, – sakė generalinis prokuroras Merrickas B. Garlandas, savo sveikinimo kalboje ne kartą paminėjęs Lietuvą ir Lietuvos prokuratūrą, kaip šios grupės iniciatorę.Kaip skelbia prokuratūra, Eurojusto koordinuojama jungtinė tyrimo grupė buvo sudaryta 2022 m. kovo 25 d., kai susitarimą dėl jos sudarymo pasirašė Lietuvos, Ukrainos ir Lenkijos generaliniai prokurorai. Netrukus šios grupės nare tapo Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokuratūra, kiek vėliau – Estija, Latvija, Slovakija bei Rumunija.Lietuvos prokuratūra taip pat buvo pirmoji, pradėjusi ikiteisminį tyrimą pagal tris Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius: dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, dėl agresijos ir dėl draudžiamų karo atakų. Šiuo metu jau yra apklausti beveik trys šimtai trisdešimt liudytojų, beveik 90 asmenų pripažinti nukentėjusiais.2022 m. kovo 1 d. pradėto ikiteisminio tyrimo tikslas yra rinkti ir dokumentuoti iš Ukrainos į kitas Europos šalis besitraukiančių žmonių parodymus bei visą kitą įmanomą medžiagą, kuri galėtų būti panaudojama patraukiant kaltus asmenis baudžiamojon atsakomybėn. Lietuvoje pradėtą ikiteisminį tyrimą atlieka bendra Generalinės prokuratūros prokurorų, Lietuvos kriminalinės policijos biuro, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ikiteisminio tyrimo pareigūnų tyrimo grupė.

Ukrainos kariškiai prie Chersono sunaikino tris valtis su priešo diversantais Chersono srityje, Didžiosios Potiomkino salos rajone, Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino tris valtis su priešo diversantais ir žvalgais.Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Pietų jungtinės vadovybės tinklalapiu.„Mūsų raketų ir artilerijos daliniai, vykdydami ugnies misijas pagal kruopščiai patikrintas koordinates, sumažino priešo galią – sunaikino tris zenitinių raketų kompleksus“, – sakoma pranešime.Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms taip pat pavyko sunaikinti du inžinerinės technikos vienetus, kurie stiprino priešo gynybą kairiajame Dniepro krante esančioje Chersono srities dalyje. Be to, sunaikinti du stebėjimo postai ir amunicijos sandėlis.„Didžiosios Potiomkino salos rajone visam pasauliui žinomu kursu buvo pasiųstos trys okupantų motorinės valtys kartu su diversantais ir žvalgais. Sunaikinta 18 rusų“, – pažymėjo Ukrainos kariuomenės atstovai.Prieš kelis mėnesius Ukrainos gynybos pajėgos išvadavo dešiniajame Dniepro krante esančius Chersono srities rajonus, taip pat ir Chersono miestą. Kairiajame Dniepro krante esanti Chersono srities dalis tebėra okupuota rusų.

Ispanijos laikraštis skelbia, kurių šalių parama Ukrainai didžiausia ir mažiausiaUkrainai tiekiamos pagalbos apimtimi Lenkija lenkia didžiąsias Vakarų valstybes, o Pedro Sanchezo vadovaujamos Ispanijos vyriausybės paramos Ukrainai politika po Rusijos įsiveržimo „nepakankama ir neaiški“, rašo Ispanijos dienraštis.Pasak Madrido dienraščio „El Mundo“, kalbant apie pagalbą Kyjivui, Ispanija yra mažiausiai pasiaukojanti Vakarų pasaulio šalis.Laikraštis cituoja Kylio pasaulio ekonomikos instituto ataskaitą, kurioje sakoma, kad nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. sausio 15 d. Lenkija pagalbai Ukrainai išleido 0,63 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP).Daugiau BVP išleido tik trys Baltijos šalys, pranešė dienraštis ir pridūrė, kad Estijos parama siekė 1,07 proc. BVP, Latvijos – 0,98 proc., o Lietuvos – 0,65 proc. BVP.„El Mundo“ pareiškė, kad Ispanijos ekonominė ir karinė parama Ukrainai per tą patį laikotarpį siekė 0,03 proc. BVP. Madrido pagalbą laikraštis apibūdino kaip „menką, nereikšmingą ir neaiškią“.Lenkijos pagalba Ukrainai per metus viršijo 3,56 mlrd. eurų, o Ispanijos pagalba nesiekė nė 390 mln. eurų, iš jų „tik 80 mln. eurų skirti karinei pagalbai“, apibendrino dienraštis.

Generolas: mūšiai dėl Bachmuto pasiekė aukščiausią įtampos lygį Mūšiai dėl Donecko srities Bachmuto miesto pasiekė aukščiausią įtampos lygį, okupantai čia permetė papildomų privačios karinės kompanijos „Vagner“ pajėgų.Tai pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Sausumos kariuomenės vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis, praneša „Ukrinform“, remdamasi Gynybos ministerijos informacija „Telegram“ kanale.Ministerijos duomenimis, sekmadienį O. Syrskis dar kartą apsilankė daliniuose, kurie gina Bachmutą ir miesto prieigas.„Priešas metė į mūšį papildomų „Vagner“ pajėgų. Mūsų kariai narsiai gina savo pozicijas Bachmuto šiaurėje, stengdamiesi neleisti apsupti miesto“, – pažymėjo generolas.Pasak O. Syrskio, Ukrainos pajėgų pasipriešinimas šiame placdarme tęsiasi jau kelis mėnesius, iki šiol visus Rusijos kariuomenės bandymus užimti miestą sužlugdė ištvermingi Ukrainos gynėjai.„Mūsų kariai padarė priešui didelių nuostolių, sunaikino daug technikos, privertė mesti į mūšį geriausius „Vagner“ šturmo dalinius ir sumažino priešo puolamąjį potencialą“, – pabrėžė generolas.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas ir operatyvinės-strateginės kariuomenės grupuotės „Chortycia“ vadas O. Syrskis pasisakė už tolesnį Bachmuto gynimą.

Po beveik metų Ukraina paskyrė naują kovos su korupcija vadovą Pirmadienį Ukraina paskyrė naują Nacionalinio kovos su korupcija biuro vadovą, pranešė šalies ministras pirmininkas. Šios pareigos buvo laisvos maždaug 11 mėnesių.Semionas Kryvonosas paskirtas per specialų ministrų kabineto posėdį, per „skaidrų balsavimo procesą“ įveikęs du kitus kandidatus“, tviteryje parašė ministras pirmininkas Denysas Šmyhalas.Europos Sąjunga (ES) jau kurį laiką spaudžia Ukrainą labiau kovoti su korupcija, tad šis paskyrimas svarbus šalies stojimui į ES. Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad S. Kryvonosas, advokatas iš pietinio Mariupolio uostamiesčio, palaiko glaudžius ryšius su Volodymyro Zelenskio prezidentūra. Kai kurie aktyvistai ir žurnalistai teigia, kad šie ryšiai gali neigiamai atsiliepti jo darbui.2015 m. su Vakarų pagalba įkurtai kovos su korupcija tarnybai septynerius metus iki praėjusių metų balandžio vidurio vadovavo Artiomas Sytnykas. Pasibaigus jo kadencijai, pareigybė buvo laisva daugelį mėnesių.Po Rusijos Ukraina laikoma viena labiausiai korumpuotų Europos šalių, nors kelis kartus ėmėsi reformų, sakoma šių metų korupciją stebinčios organizacijos „Transparency International“ pranešime. Anksčiau šiais metais kilo skandalas dėl Ukrainos gynybos ministerijos pernelyg brangaus maisto pirkimo kariuomenei.

Ukrainos ambasadorius ragina JT neleisti Rusijai balandžio mėnesį pirmininkauti Saugumo Tarybai Ukrainos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose (JT) Serhijus Kyslycia paragino organizaciją neleisti Rusijai balandžio mėnesį pirmininkauti JT Saugumo Tarybai.„Invazijos naktį Antonio Guterresas pavadino „liūdniausia diena per savo kadenciją“; iš tikrųjų – liūdniausia JT istorijoje iki 2023 m. balandžio 1 d., kai –nebent teisingumas nugalės – Saugumo Tarybai pirmininkaus Rusija“, – tviteryje parašė  S. Kyslycia.Tuo pačiu, pasak pasiuntinio, sprendimas pašalinti Rusiją iš JT Saugumo Tarybos ir bent jau neleisti jai pirmininkauti Saugumo Tarybai nėra JT generalinio sekretoriaus kompetencija. „Šį klausimą turi svarstyti Saugumo Tarybos nariai (...) Rusijos Federacija dabar turi pajusti agresijos ir nusikaltimų padarinius“, – parašė S. Kyslycia.Kovo mėnesį JT Saugumo Tarybai pirmininkauja Mozambikas. Nuo balandžio, pagal JT tvarkaraštį, pirmininkavimą turėtų perimti Rusija. Rusijos delegacijos JT vadovas yra Vasilijus Nebenzia.

Ukrainos pareigūnas: Rusija jaučia „sviedinių badą“Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadovybės atstovas Jurijus Ihnatas įsitikinęs, kad Rusija visaip stengsis gauti kuo daugiau ginklų karui prieš Ukrainą.Jis tai pareiškė pirmadienį per spaudos konferenciją Ukrainos žiniasklaidos centre, praneša „Ukrinform“.Paklaustas, kiek raketų ir bepiločių orlaivių dar gali turėti Rusija, J. Ihnatas atsakė: „Visi nori tikėti, kad jie baigiasi. Tačiau nereikia daryti skubotų išvadų. Rusija darys visa, kad gautų kuo daugiau ginklų karui prieš Ukrainą“.Anot jo, okupantai vis dažniau skundžiasi „sviedinių badu“ ir amunicijos trūkumu.„Rusija darys viską, galbūt ieškos trečiųjų šalių, kad įsigytų ir sviedinių, ir bepiločių orlaivių, raketų“, – pabrėžė J. Ihnatas.Todėl, pažymėjo jis, Ukraina turi stiprinti savo gynybą – tiek priešraketinę, tiek priešdroninę, taip pat ieškoti kuo daugiau pagalbos Kyjivui šaltinių.Anksčiau buvo pranešta, kad naktį iš sekmadienio į pirmadienį Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino 13 iš 15 dronų „Shahed“, kuriuos Rusijos kariuomenė paleido į Ukrainą.

Beveik 8500 Ukrainos bedarbių dalyvauja „Atkūrimo kariuomenės“ projekte Ukrainos ekonomikos ministerijos duomenimis, prie projekto „Atkūrimo kariuomenė“ prisijungė beveik 8500 bedarbių ukrainiečių.Kaip praneša „Ukrinform“, „Atkūrimo kariuomenės“ projektas, kurio tikslas – įtraukti laikinai darbo netekusius žmones į viešuosius darbus atkuriant šalį, populiarėja. Jis įgyvendinamas 13-oje regionų, neseniai prie projekto prisijungė Dnipropetrovsko ir Lvivo sritys.„Vien nuo šių metų pradžios į visuomeninius darbus įsitraukė 4900 bedarbių, o nuo projekto pradžios – iš viso 8500 žmonių“, – sakė pirmoji ministro pirmininko pavaduotoja ir ūkio ministrė Julija Svyrydenko. Anot jos, šį darbą dirbantiems žmonėms mokama ne mažiau kaip 6700 grivinų, tai viršija vidutinę bedarbio pašalpą. Valstybė jau sumokėjo „Atkūrimo kariuomenės“ nariams už jų atliktą darbą iš viso beveik 56 mln. grivinų.Pagal bedarbių, dirbančių visuomenei naudingus darbus, skaičių pirmauja šie regionai: Poltavos sritis – 2621 žmogus, Donecko sritis – 1350, Kyjivo sritis – 1193, Sumų kraštas – 1 179.2023 m. Privalomojo valstybinio socialinio draudimo nedarbo atveju biudžete socialiai naudingiems darbams numatyta 104 mln. grivinų. Vyriausybė pradėjo „Atkūrimo kariuomenės“ projektą 2022 m. rudenį, siekdama įtraukti laikinai darbo netekusius žmones į šalies atkūrimą dirbant viešuosius darbus.

Žiniasklaida: Bulgarija per tarpininkus patiekė Ukrainai ginklų už daugiau kaip 1 mlrd. dolerių Per dvejus metus Bulgarija nusiuntė Ukrainai ginklų už daugiau kaip 1 mlrd. dolerių. Jie buvo perduodami per šalis tarpininkes, tarp kurių – JAV, Didžioji Britanija ir Lenkija, praneša portalas „Euractiv“.Pasak buvusio Bulgarijos gynybos ministro Velizaro Šalamanovo, „Bulgarijos kompanijos neparduoda ginklų ir amunicijos tiesiogiai Ukrainai, nes egzistuoja praktika, kad susitarimai realizuojami per užsienio programas“.2022 metais Bulgarijos ginklų gamybos įmonės išsiuntė rekordinį savo produkcijos kiekį į užsienį, pavyzdžiui, į Lenkiją ir Rumuniją, iš kur ji buvo nugabenta į Ukrainą.Portalo teigimu, pirmasis atvejis, kai Bulgarija patiekė ginklų Ukrainai, buvo dar prieš prasidedant Rusijos plataus masto invazijai. Nors nuo 2021 metų pradžios iki 2022 metų vasario 24 dienos Ukraina nesudarė tiesioginių sutarčių su Bulgarijos ginklų gamybos įmonėmis, jos yra pagrindinės pagal sovietinius standartus pagamintų ginklų ir šaudmenų eksportuotojos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.Kaip anksčiau pranešė UNIAN, žurnalistai išsiaiškino, kad Bulgarija neoficialiai tiekė Ukrainai degalus ir sovietinės ginkluotės komponentus. Visos operacijos buvo vykdomos slaptai, kad jų nesužlugdytų prorusiškos jėgos Bulgarijos vyriausybėje.

Ukraina: vyriausiosios karinės vadovybės posėdyje Zalužnas pasisakė už tolesnį Bachmuto gynimą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas ir operatyvinės-strateginės kariuomenės grupuotės „Chortycia“ vadas Oleksandras Syrskis pasisako už tolesnį Bachmuto gynimą.Kaip pranešė pirmadienį „Ukrinform“, jie tai pareiškė Ukrainos vyriausiosios karinės vadovybės posėdyje, kurį surengė prezidentas Volodymyras Zelenskis.Kariuomenės operatyvinių-strateginių grupuočių vadai informavo apie situaciją svarbiausiuose fronto ruožuose.Ypač didelis dėmesys buvo skirtas padėčiai Bachmute.Įvertinęs gynybinės operacijos eigą, prezidentas pasiteiravo V. Zalužno ir O. Syrskio apie tolesnius veiksmus Bachmuto kryptimi. Jie pasisakė už gynybinės operacijos tęsimą ir tolesnį pozicijų stiprinimą Bachmute.Be to, posėdyje buvo svarstomi ginklų ir technikos tiekimo bei jų paskirstymo operatyvinėmis kryptimis klausimai.Posėdyje taip pat dalyvavo Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas, Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos viršininkas Kyrylas Budanovas, ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis, Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas, kariuomenės rūšių ir operatyvinių krypčių vadai, vyriausybės nariai, jėgos struktūrų ir teisėsaugos institucijų vadovai.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Rytų kariuomenės grupuotės atstovas Serhijus Čerevatas pareiškė, kad Ukrainos pajėgos tebėra Bachmute ir toliau gina miestą.

Prigožinas vėl skundžiasi amunicijos stoka Rusijos samdinių grupuotės „Vagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas vėl skundžiasi, kad jo kovotojams stinga amunicijos.„Vagner“ samdiniai jau kelis mėnesius mėgina užimti nuožmių mūšių apimtą Ukrainos Bachmuto miestą. Pastaruoju metu tarp šios grupuotės ir Rusijos gynybos ministerijos tvyro įtampa. „Vagner“ kaltina Rusijos aukščiausią karinę vadovybę neaprūpinant samdinių kovai reikalinga amunicija.Grupuotė apie amunicijos stygių buvo užsiminusi dar anksčiau šį mėnesį. Tačiau vėliau pasirodė pranešimų, kad atitinkama siunta jau yra pakeliui į frontą.Nepaisant visko, J. Prigožinas sekmadienį prakalbo apie galimą „išdavystę“. Ilgametis Kremliaus lojalistas socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše skundėsi, kad Bachmute laukti Rusijos rezervistai buvo nukreipti į kitas Ukrainos teritorijas, o žadėta amunicija gerokai vėluoja.„Bandome suprasti to priežastis – eilinė biurokratija ar išdavystė“, – tvirtino J. Prigožinas.Nors kruvini mūšiai dėl Bachmuto tęsiasi, analitikai teigia, kad šis miestas turi tik nedidelę strateginę reikšmę. Pasak stebėtojų, abi pusės šiuo metu vykdo sekinimo taktiką, siekdamos apriboti viena kitos galimybes ateinančiais mėnesiais surengti tolesnes puolamąsias operacijas.„Vagner“ vadovas kiek anksčiau taip pat pareiškė, kad jei jo samdiniai ir toliau susidurs su žmogiškųjų išteklių ir amunicijos stygiumi, „Vagner“ gali netekti šiuo metu kontroliuojamų teritorijų, o tai savo ruožtu esą gali lemti visos fronto linijos „subyrėjimą“.

Nuo plataus masto karo pradžios Ukrainoje jau žuvo 464 vaikai Nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. kovo 6 d. Ukrainoje jau žuvo 464 vaikai. Tokius duomenis pirmadienį pateikė Ukrainos Generalinė prokuratūra, kuria remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.Pasak prokuratūros, per tą patį laikotarpį įvairaus sunkumo sužeidimų patyrė dar bent 931 vaikas.Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.Kaip teigiama, šiuo metu daugiausiai nukentėjusių vaikų skaičiuojama Donecko (446), Charkivo (273), Kyjivo (123), Chersono (94), Zaporižios (84), Mykolajivo (83), Černihivo (68), Luhansko (66) ir Dnipropetrovsko (64) srityse.

Buvęs Ukrainos prezidentas Porošenka nesitiki greitos karo pabaigos Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka nesitiki greitos Rusijos karo prieš jo šalį pabaigos. „Niekas nežino, kiek jis truks, tačiau mes visi galime maksimaliai siekti, kad tai įvyktų kuo greičiau“, – sakė P. Porošenka Kyjive vokiečių leidiniui „Tagesspiegel“.Todėl jis paragino Ukrainos sąjungininkes tiekti Ukrainai daugiau ginklų. Pirmiausiai esą reikia oro gynybos, šarvuočių ir ilgojo nuotolio raketų. „Mes turime pakankamai ginklų, kad atremtume V. Putino atakas, tačiau tikrai turime per mažai ginkluotės, kad galėtume vykdyti kontrpuolimą“, – pabrėžė P. Porošenka.Be to, anot jo, būtina griežtinti sankcijas Rusijai ir įsteigti tarptautinį Rusijos karo nusikaltimų tribunolą. P. Porošenka taip pat pareiškė, kad Ukrainai toliau reikalinga finansinė parama. „Mes praradome 45 proc. savo ekonominės galios ir 50 proc. savo energijos gamybos. Reikia remti Ukrainą, kad ji išgyventų“, – sakė P. Porošenka.

Dėl naujos taktikos – nepatenkinti rusų okupantaiFronte esantys rusų daliniai mėgina imtis naujos taktikos, taip siekdami suklaidinti Ukrainos pajėgas ir atlikti atitinkamus manevrus Naujojoje Kachovkoje ir Armianske – perdislokuoti savus karius.Remiantis pirmadienį, kovo 6 d., Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pateikta ataskaita, šie veiksmai kelia Rusijos pajėgų personalo nepasitenkinimą.„Siekdamas suklaidinti Ukrainos gynybos pajėgas, priešas manevruoja perkeldamas kolonas Naujosios Kachovkos (Chersono sritis) ir Armiansko (laikinai okupuota Krymo autonominės respublikos teritorija) gyvenvietėse. Dėl nepakankamo degalų kiekio ir net pačių manevrų prasmingumo šie veiksmai kelia rusų pajėgų personalo nepasitenkinimą“, – nurodoma pranešime.Tuo pat metu Volnovachoje rusų okupantai verčia studentus remontuoti priešo techniką. To miesto profesinio rengimo mokykloje jie įsirengė atitinkamą bazę.„Donecko srities Volnovachos miesto profesinio rengimo mokykloje agresoriai įsirengė apgadintos technikos remonto bazę, o studentus verčia atlikinėti remonto darbus“, – pranešė Ukrainos pajėgų generalinis štabas.

ISW: Ukrainos pajėgos Bachmute vykdo ribotą taktinį atsitraukimą, sekindamos rusų jėgas Ukrainos pajėgos veikiausiai vykdo ribotą taktinį atsitraukimą iš Bachmuto, tačiau dar per anksti vertinti Ukrainos pusės ketinimus dėl visiško pasitraukimo iš miesto, rašoma eilinėje JAV karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje.Ukrainos gynyba Bachmute išlieka strategiškai pagrįsta, nes ji ir toliau absorbuoja Rusijos karius ir techniką, o Ukrainos pajėgos nepatiria pernelyg didelių nuostolių.Ukrainos pajėgos gali pradėti laipsnišką atsitraukimą iš Bachmuto, siekdamos išsekinti rusų jėgas per tolesnes kovas mieste. Tokie veiksmai paprastai yra palankūs besiginantiems ir gali leisti Ukrainos pajėgoms padaryti didelių nuostolių jau ir taip nualintiems Rusijos priešakiniams daliniams, net kai Ukrainos pajėgos aktyviai traukiasi. Būtent taip įvyko Ukrainos pajėgoms atsitraukiant nuo  Sjeverodonecko-Lysičansko linijos, dėl to 2022 metų vasarą faktiškai baigėsi Rusijos puolamosios operacijos Luhansko ir Donecko regionuose, pažymi ISW ekspertai.Tikėtina, kad Bachmuto užėmimo kampanija baigsis nepriklausomai nuo to, ar Rusijos pajėgos užims miestą, ar ne, o tęsti puolamąsias operacijas dar kelis mėnesius rusų kariai vargu ar pajėgs. Rusijos kariuomenė neseniai sutelkė ir prarado nemažai mobilizuotų karių, kurie dalyvavo jau pasibaigusiame puolime prie Vuhledaro Donecko regione.„Dideli“ Rusijos puolimai prie Kupjansko, Svatovės ir Kreminos Luhansko regione taip pat neatnešė jokių reikšmingų laimėjimų fronte. Visa tai sustiprina ISW vertinimą, kad Rusijos pajėgoms tikriausiai trūksta kovinės galios vienu metu vykdyti daugiau nei vieną puolimą.Vis dėlto Rusijos pastangos užimti Bachmutą nepadeda pasiekti operatyvinių ar strateginių tikslų mūšio lauke, o didelė Ukrainos gynyba miesto apylinkėse mažina bet kokią taktinę Bachmuto užėmimo reikšmę Rusijos pajėgoms.Neišvengiama Rusijos puolimo prie Bachmuto pabaiga, jau pasibaigęs Rusijos puolimas prie Vuhledaro ir sustabdytas Rusijos puolimas Luhansko regione sudaro geras sąlygas Ukrainos kontrpuolimo operacijoms, daro išvadą ISW ekspertai.

Ukrainos oro gynyba pernakt numušė 13 iš 15 Rusijos paleistų iranietiškų dronų Ukrainos oro gynyba naktį iš sekmadienio į pirmadienį numušė 13 iš 15 Rusijos kariuomenės paleistų iranietiškų dronų kamikadzių „Shahed“. Tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Iranietiški dronai kamikadzės „Shahed-136/131“ buvo paleisti iš šiaurinės krypties. Preliminariais duomenimis, paleista 15 tokio tipo skraidyklių, 13 jų numušė oro gynybos pajėgos, pasitelkdamos įvairią ginkluotę“, – tvirtino J. Ihnatas.Pasak jo, dronais buvo puolamos centrinės ir rytinės Ukrainos sritys.

JK: Rusija Ukrainoje dislokuoja 60 metų senumo tankus Rusija Ukrainoje dislokuoja 60 metų senumo kovinius tankus „T-62“. Tai savo naujausioje, pirmadienį tviteryje paskelbtoje žvalgybos duomenų suvestinėje pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.Suvestinėje pažymima, kad taip rusai reaguoja į savo didžiulius kovos mašinų nuostolius. Ministerija nurodo, kad esama realistiškos tikimybės, jog tokiais tankais gali būti aprūpinta ir elitine laikoma Rusijos 1-oji gvardijos tankų armija. Jai iš pradžių buvo numatyti naujos kartos tankai „T-14 Armata MBT“.Negana to, suvestinėje priduriama, kad pastarosiomis dienomis Ukrainoje buvo pastebėta rusiškų šarvuotųjų transporterių „BTR-50“, kurių gamyba buvo pradėta 1954 m.Ministerija nurodo, kad nuo 2022 m. vasaros Rusijoje iš sandėlių ištraukta apie 800 tankų „T-62“. Kai kuriuose jų buvo įmontuotos atnaujintos stebėjimo sistemos, galinčios padidinti šių tankų efektyvumą nakties metu. Nepaisant to, suvestinėje akcentuojama, kad ši pasenusi Rusijos technika šiuolaikiniame karo lauke gali būti pažeidžiama, nes ji, be kita ko, neapsaugota sprogstamaisiais reaktyviniais šarvais.JK gynybos ministerija tokiomis suvestinėmis dalinasi kasdien, nuo pat Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d.

Ukrainoje paskelbtas oro pavojaus signalasPirmadienio rytą visoje Ukrainoje paskelbtas oro pavojus, praneša „The Guardian“.Turimomis žiniomis, apie antskrydžių pavojų perspėjančios sirenos gaudžia visose šalies srityse.https://t.me/uniannet/91631

Zaporižioje po pastarojo Rusijos smūgio į daugiaaukštį namą skelbiama gedulo dienaUkrainos Zaporižios mieste po pastarojo, praėjusią savaitę surengto mirtino Rusijos smūgio į daugiaaukštį gyvenamąjį namą pirmadienį skelbiama gedulo diena.Tai pranešė miesto tarybos sekretorius Anatolijus Kurtevas, kuriuo remiasi CNN.Kaip skelbta anksčiau, ši ataka įvyko naktį iš kovo 1 d. į kovo 2-ąją. Rusijos kariuomenė penkiaaukštį pastatą puolė pasitelkdama raketas „S-300“. Turimais duomenimis, žuvo 13 žmonių, tarp jų – vaikas. Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos darbuotojai iš griuvėsių išgelbėjo 11 namo gyventojų.A. Kurtevas pridūrė, kad penki asmenys vis dar laikomi dingusiais.Tarybos sekretorius dėkojo gelbėtojams už jų nepailstamą darbą nelaimės vietoje ir nurodė, kad pirmadienį tarybos nariai organizuoja susitikimą su ataką išgyvenusiais žmonėmis.

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko apie 153 770 kariųRusija nuo visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasario 24-ąją iki 2023 m. kovo 6-osios Ukrainoje jau neteko apie 153 770 karių (+650 per pastarąsias 24 val.), praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Štabo duomenimis, per šį laikotarpį Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 3 423 (+9) Rusijos tankus, 6 703 (+11) šarvuotąsias kovos mašinas, 2 433 (+7) artilerijos sistemas, 488 daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 250 (+2) priešlėktuvinės gynybos sistemų, 302 lėktuvus, 289 sraigtasparnius, 5 307 (+8) automobilius, 18 laivų, 2 086 (+15) dronus, 234 (+2) specialiosios technikos vienetus ir 873 sparnuotąsias raketas.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys nuožmūs mūšiai.

Rusija skelbia neva Šoigu lankėsi MariupolyjeRusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu apsilankė Mariupolyje, pirmadienį pareiškė šalies gynybos ministerija.Ministerijos teigimu, ministro vizito metu jam buvo parodytas statomas medicinos centras, Nepaprastųjų situacijų ministerijos centras ir 12 penkiaaukščių gyvenamųjų namų kvartalas.Išplatintame vaizdo įraše matyti, kaip S. Šoigu skrenda sraigtasparniu. Kitame kadre – Mariupolio oro uostas, kuriame, kaip teigiama, leidžiasi ministras. Keli kariškiai jam schemose parodo statomus objektus, o paskui palydi jį iki naujojo medicinos centro pastato.Šeštadienį pranešta, kad S. Šoigu praėjus daugiau kaip metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios atvyko į fronto teritoriją. Jis esą Donbase Rytų Ukrainoje, be kita ko, ordinais apdovanojo rusų karius. Kiek arti fronto S. Šoigu iš tikrųjų buvo, kol kas nėra galimybių nepriklausomai patikrinti.

Gubernatorius: Belgorodo srityje numuštos trys raketosRusijos Belgorodo srityje oro gynyba numušė tris raketas. Tai pareiškė gubernatorius Viačeslavas Gladkovas, kuriuo remiasi „Reuters“.Pasak jo, sužeistas mažiausiai vienas žmogus. Gubernatorius tvirtino, kad netoli Novyj Oskol miesto sviedinių nuolaužos apgadino elektros linijas, tačiau tikslus tenykštės žalos mastas kol kas esą nežinomas.V. Gladkovas apie galimus kaltininkus nekalbėjo, tačiau jis praeityje dėl panašių incidentų yra kaltinęs Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.Belgorodas ribojasi su Ukrainos Charkivo sritimi ir nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios yra vis apšaudomas.

Sunaikinta okupantų vadavietėLaikinai okupuotoje Volnovachoje, Donecko srityje, per apšaudymą sunaikintas Rusijos pajėgų vadavietės pastatas. Apie tai pranešė Ukrainos „Telegram“ kanalai.Donecko separatistai skelbė, kad kovo 5 d. naktį į Volnovachą buvo paleistos dvi raketos iš daugkartinio raketų paleidimo įrenginio HIMARS. Kur tiksliai smogta, jie nenurodė.https://t.me/operativnoZSU/82655

Britų žvalgyba: Rusijos kariai į kovą siunčiami su kastuvėliaisRusijos kariuomenės rezervistai dėl šaudmenų trūkumo ginkluojami kastuvėliais, sekmadienį tviteryje rašė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija naujausioje žvalgybos duomenų santraukoje.Praėjusį mėnesį mobilizuoti Rusijos rezervistai pasakojo, kad jiems buvo įsakyta pulti Ukrainos betoninį įtvirtinimą, ginkluotiems tik „šaunamaisiais ginklais ir kastuvėliais“, teigiama pranešime.„Rusijoje ypač mitologizuojamas standartinio apkasų kasimo įrankio MPL-50 mirtinumas, – tviteryje rašė ministerija. – Mažai pasikeitęs nuo 1869 metų, kai buvo sukurtas, jis ir toliau naudojamas kaip ginklas – ir tai pabrėžia žiaurią žemų technologijų kovą, kuri tapo būdinga didžiajai šio karo daliai“.1989 metų balandžio 9 dieną Sakartvele sovietinė kariuomenė, norėdama išvaikyti demonstrantus, reikalavusius šalies nepriklausomybės, tokiais kastuvėliais užmušė 20 žmonių.Pasak ministerijos pranešimo, naujausi duomenys rodo, kad Ukrainoje padaugėjo artimų kovų ir tikriausiai esama „mažiau paramos artilerijos ugnimi, nes Rusijai trūksta amunicijos“.Ministerija kasdien skelbia naujausią informaciją apie karo prieš Ukrainą eigą nuo pat jo pradžios praėjusių metų vasario mėnesį ir taip bando pasipriešinti Rusijos naratyvui. Kremlius britų informaciją atmeta kaip propagandą.

Scholzas: Putinas turi suvokti, kad karo nelaimėsRusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi suvokti, kad Ukrainoje netriumfuos. Tai interviu CNN pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.„Mano galva, būtina, kad V. Putinas suprastų, jog ši invazija ir jo imperialistinė agresija nebus sėkminga ir kad jis turi išvesti savo karius“, – tvirtino O. Scholzas. Pasak jo, tik tokiu atveju būtų galima kalbėti apie taikos derybas.Vokietijos kancleris nurodė manantis, kad Ukraina yra „pasirengusi taikai“. Paklaustas apie galimas sąlygas karui užbaigti, įskaitant praeityje Rusijos iškeltus reikalavimus dėl teritorinių nuolaidų, O. Scholzas pabrėžė, kad bet kokie panašūs sprendimai gali būti priimami tik dalyvaujant Kyjivui. „Mes už juos sprendimų nepriimsime. Mes juos palaikome“, – kalbėjo politikas.

Melitopolyje sunaikintos dvi Rusijos karinės bazėsUkrainos ginkluotosios pajėgos sekmadienio vakarą laikinai okupuotame Melitopolio mieste sunaikino dvi Rusijos karines bazes. Tai per televizijos maratoną pranešė meras Ivanas Fedorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Šiauriniuose miesto rajonuose pasigirdo du galingi sprogimai. Turime informacijos, kad buvo sunaikinti du objektai, kuriuose buvo dislokuoti rašistai“, – teigė I. Fedorovas.Preliminariais duomenimis, žuvo šimtai Rusijos karių. Meras pridūrė, kad tikslesnius skaičius pateiks kariuomenės Generalinis štabas.Pasak „Ukrinform“, šie sprogimai Melitopolyje driokstelėjo apie 18 val. 30 min.

Analitikai: Ukraina vykdo kontroliuojamą karių išvedimą Bachmute Tikėtina, kad Ukrainos karinė vadovybė priėmė sprendimą dėl riboto taktinio karių atitraukimo karščiausioje fronto dalyje Bachmute dėl to, kad buvo sugriautas vietinis geležinkelio tiltas per upę miesto šiaurės rytuose (tai rodo naujausia geolokacinė medžiaga).  Tuo pat metu, JAV įsikūrusio ISW karo studijų instituto duomenimis, dar anksti teigti, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos nusprendė visam laikui palikti Bachmutą. Analitikai teigia, kad kovo 5 d. „Vagner“ PMC pajėgos pasistūmėjo į priekį šiaurės rytinėje Bachmuto dalyje netoli Stupkos geležinkelio stoties.„Ukrainos karys pranešė, kad nuo kovo 4 d. Rusijos kariai dar nebuvo perėję Bachmutės upės centrinėje Bachmuto dalyje, o rusų tinklaraštininkai teigė, kad „Vagner“ atstūmė ukrainiečių pozicijas link centrinės Bachmuto dalies. Vis dar neaišku, ar Ukrainos kariai planuoja išlaikyti pozicijas vakariniame Bachmutkos upės krante“, – sakoma pranešime.ISW pabrėžia, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos iki šiol pasirinko teisingą taktinę strategiją dėl miesto gynybos, nes tokiu būdu Ukrainos pajėgos toliau naikina rusų gyvulius ir techniką, o pačios nepatiria pernelyg didelių nuostolių.

Ekspertas pasakoja, kur Rusija gali bandyti vykdyti puolimąRusijos okupantai negali vykdyti plataus masto puolimo Zaporožės kryptimi, tačiau gali bandyti surengti vietinį puolimą, pareiškė karo ekspertas Oleksandras Kovalenka.Jo nuomone, tokie priešo veiksmai nebus veiksmingi.„Rusijos okupantai turi didelių problemų pietiniame priešakyje. Ji ypač akivaizdi kairiajame Chersono srities krante ir Zaporožės srityje. Tai – nepakankamas dalinių sukomplektavimas. Jie neturi pakankamai įrangos, nepakanka proporcingo kiekio šaudmenų. Ten padėtis yra blogiausia“, – sakė jis.„O jei kalbame apie grėsmę kai kurioms vietovėms siaura kryptimi – pavyzdžiui, Orechovui ar Guliaipolei – jie gali eiti į tai. Jei yra atitinkamų pajėgų ir priemonių. Jie kaupia gana rimtą pajėgų ir priemonių potencialą Piatichatkos rajone, bet trūksta techninio komponento. Tai turės įtakos puolamiesiems veiksmams. Taigi jie gali bandyti, bet tai nebus veiksminga“, – reziumavo ekspertas.